Byla 2A-768/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. B. ir T. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams G. B., T. B. dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Ober–Haus“ nekilnojamas turtas, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, ir pagal atsakovų G. B., T. B. priešieškinį ieškovui G. M. dėl baudos, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 92 000 Lt baudą už preliminariojoje sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdymą. Ieškovas nurodė, kad tarpininkaujant trečiajam asmeniui UAB „Ober Haus“ nekilnojamas turtas 2008 m. rugsėjo 1 d. tarp šalių buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, pagal kurią atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 28 d. parduoti ieškovui gyvenamąjį namą (nebaigta statyba, baigtumas 16 proc.) ir 0,1500 ha ploto individualių namų/statinių statybos ir eksploatavimo paskirties žemės sklypą, esančius ( - ), o ieškovas įsipareigojo nupirkti šį turtą ir sumokėti 935 000 Lt kainą (Sutarties 1.1 p.). Preliminariąja sutartimi (1.3 p.) atsakovai įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutarties pas notarą sudarymo momentu pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pažymą apie nekilnojamojo daikto (gyvenamojo namo) ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre, kurio baigtumas turės būti ne mažesnis negu 92 proc. Taip pat iki sandorio sudarymo likus 5 dienoms atsakovai turėjo pateikti ieškovui sutartyje nurodytus dokumentus. Sutarties pasirašymo metu ieškovas įvykdė sutarties sąlygas ir sumokėjo atsakovams 46 000 Lt avansą, o atsakovai tik iš dalies įvykdė sutarties 1.3 p. numatytus įsipareigojimus ir iki 2008 m. lapkričio 21 d. ieškovui neperdavė eilės sutartų dokumentų, be kurių ieškovas, baigus viso namo statybą, negalėtų priduoti namo eksploatacijai, ir šių dokumentų nepateikimas ieškovui turi esminę reikšmę. Nurodo, kad preliminariosios sutarties vykdymo metu paaiškėjo, jog techninis prižiūrėtojas neatliko nuolatinės statybos darbų priežiūros ir statybos žurnalo nepildė, o atsakovai likus 3 dienoms iki termino sutarčiai pasirašyti pabaigos pateikė tik dalį -15 vnt. atliktų darbų aktų originalų. Atsakovai nepateikė dokumentų, kokius valymo įrenginius sumontavo, ar jie turi tinkamus kokybės sertifikatus. Tai būtų sudarę sunkumų priduodant baigtą statybą. Atliekant statybą, buvo nukrypta nuo projekto, todėl būtų sunku pripažinti namą tinkamu naudoti, jį priduoti eksploatacijai.

5Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta dėl ieškovo kaltės.

6Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti, kad preliminariosios sutarties 3.2. punkto sąlyga yra susitarimas dėl netesybų (baudos), ir priteisti iš ieškovo 46 000 Lt baudą, 285 000 Lt nuostolių atlyginimą, penkių procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovai nurodė, kad preliminarioji sutartis buvo nutraukta nesilaikant CK 6.217 straipsnio, 6.218 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes ji gali būti nutraukta, jei yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas apie tokį nutraukimą nepranešė prieš 30 dienų, o tik pasibaigus terminui pranešė motyvus, dėl ko nepasirašė pagrindinės sutarties. Preliminariojoje sutartyje nebuvo numatyta, kad ieškovas turi teisę nepasirašyti pagrindinės sutarties, jei nebus pateikti preliminariojoje sutartyje numatyti dokumentai iki sueinant sutartyje nustatytam terminui sutarčiai sudaryti. Kadangi nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta dėl pirkėjo kaltės, iš ieškovo priteistina avansu atsakovams sumokėta suma, kaip netesybos (bauda). Taip pat atsakovai, remdamiesi CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, prašo priteisti 285 000 Lt nuostolius – kainų skirtumą, kuris susidarė ieškovui nepagrįstai atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį ir 2009 m. sausio 30 d. atsakovams pardavus nekilnojamąjį turtą kitam pirkėjui už mažesnę - 650 000 Lt, kainą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkintino iš dalies, priešieškinį atmetė – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 9 350 Lt baudą bei 280,50 Lt žyminio mokesčio ir 7 000 Lt atstovavimo išlaidų; priteisė iš ieškovo 30,99 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų valstybei; panaikino Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

9Teismas sprendė, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl joje nustatytos prievolės įvykdymo užtikrinimo netesybomis, numatydamos, kad jei sutartis vienašališkai nutraukiama dėl pardavėjo kaltės, pastarasis privalo grąžinti pirkėjui jau sumokėtą avansą bei sumokėti 92 000 Lt baudą; nutraukus sutartį vienašališkai dėl pirkėjo kaltės, jo sumokėtas avansas lieka kaip atlygis už patirtas būsimas išlaidas. Teismas atsižvelgė į tai, kad sutartis buvo sudaryta dėl didelės vertės nekilnojamo turto pirkimo ateityje, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į nekilnojamo daikto statybą ūkio būdu, siekdamas užsitikrinti savo interesus, pagrįstai į sutartį įtraukė sąlygą dėl eilė dokumentų – panaudotų statyboje medžiagų atitikties specifikacijų, pridavimo atitinkamoms tarnyboms aktų ir pan., pateikimo, atsakovai, pasirašydami sutartį, šią sąlygą priėmė ir su ja sutiko. Ieškovas savo pareigas įvykdė tinkamai. Atsakovai savo elgesiu sukūrė ieškovui nepasitikėjimą, kad sutartis bus sudaryta laiku, nes per 2 mėnesius nesurinko sutartyje numatytų dokumentų, neinformavo, kad jų negali pateikti dėl objektyvių aplinkybių, nesiūlė pakeisti preliminariosios sutarties sąlygų. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog pateikė visus paslėptų darbų atlikimo aktus. Atsakovai pripažino neturėję visiems atliktiems darbams paslėptų darbų aktų. Teismas nustatė, kad atsakovai įsipareigojo ieškovui pateikti statybos darbų žurnalą, tačiau jo nepateikė, kadangi toks žurnalas nebuvo pildomas; kad statinio projektas neatitiko faktinės padėties. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pagrindinės sutarties nesudarymą lėmė dalies preliminariojoje sutartyje numatytų dokumentų nepateikimas. Nei vienas iš byloje dalyvavusių asmenų nepatvirtino, kad buvo konkrečiai sutartas laikas susitikti pas notarą, ir pas kurį notarą turėjo šalys susitikti, kad buvo užsakyta pažyma sandoriui įforminti. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais, ir sprendė, kad atsakovų neveikimas sudarė ieškovui pagrįstas abejones dėl pagrindinės sutarties sudarymo ir statinio tinkamo pastatymo. Teismas laikė neįrodyta atsakovų poziciją, kad ieškovo apsisprendimą nebesudaryti pagrindinės sutarties lėmė nekilnojamo turto rinkoje vykęs kainų kritimas. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad pasiruošimas sudaryti notarinę sutartį vyko labai neilgą laiko tarpą, t. y. 2 mėnesius, todėl kainų kritimas negalėjo būti žymus ir lemti ieškovo apsisprendimą. Ieškovas sumokėjo avansą, tikėjosi gauti numatytus statybos dokumentus, kurių pagrindu būtų galėjęs namą atiduoti eksploatacijai. Įvertinęs visumą įrodymų, teismas sprendė, kad notarinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų neveikimo, jų kaltės, nededant tam pastangų, nevykdant prisiimtų pareigų. Teismas nenustatė, kad ieškovas būtų nepagrįstai vengęs sudaryti pagrindinę sutartį.

10Nustatęs atsakovų kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, teismas sprendė dėl atsakomybės pagal sutarties nuostatas taikymo. Teismas konstatavo, kad preliminariosios sutarties 3.2 punktas įtvirtina esminę šalių nelygybę, nes jei sutartis nutraukiama dėl pirkėjo kaltės, pardavėjams lieka tik avansas, ieškovui nėra numatytos jokios baudinės sankcijos. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinės sutarties nesudarymo atveju šalys numatė tik vienos šalies (pardavėjo) atsakomybę, teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti šalių sutartų netesybų dydį. Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertino ieškovo poziciją šioje byloje dėl baudos dydžio, atsižvelgė į jo patirtus nuostolius, į tai, kad atsakovai prisiėmė pareigas pateikti dalį dokumentų, kurių jie neturėjo ar negalėjo gauti dėl objektyvių aplinkybių, nesant baigtai statybai, remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekdamas nepažeisti sutarties interesų pusiausvyros, iš atsakovų ieškovui priteisė 9 350 Lt baudą. Kitą ieškinio dalį dėl netesybų priteisimo teismas atmetė, konstatuodamas pernelyg didelių netesybų faktą. Pripažinęs atsakovų kaltę dėl prievolės neįvykdymo, nenustatęs ieškovo nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo atsakomybės pagal preliminariosios sutarties 3.2 punktą, todėl priešieškinio šioje dalyje netenkino. Pasibaigus preliminarioje sutartyje numatytam pagrindinės sutarties sudarymo terminui, ieškovas nebeprivalėjo sudaryti pagrindinės sutarties (CK 6.165 str. 5 d.). Pripažinęs, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo kaltės, teismas sprendė, kad ieškovui negali būti taikoma CK 6.165 straipsnio 4 dalyje numatyta civilinė atsakomybė, todėl atsakovų priešieškinį atmetė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismo išvada, kad sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės, neteisinga.

142. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo posėdžio metu atsakovai prašė nušalinti teisėją L. A. tuo pagrindu, jog ji jau buvo dalyvavusi kitoje byloje tarp tų pačių šalių dėl tos pačios sutarties ir gali turėti išankstinę nuomonę, tačiau civilinių bylų skyriaus pirmininkas šio prašymo netenkino. Teismo posėdžio metu dažnai buvo galima matyti, jog teisėja turi išankstinę nuomonę ir yra šališka ieškovo naudai. Šias abejones patvirtino ieškovui palankus sprendimas.

153. Teismo išvada, kad Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-662-71/2010 priimtas teismo procesinis sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai, yra neteisinga. Minėtoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai, todėl nebeturėjo būti dar kartą nustatinėjamos. Teismas turėjo vadovautis ankstesnėje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

164. Teismas nepasisakė dėl atsakovų argumento, kad ieškovas sutarties sąžiningai nevykdė, nebendradarbiavo, vengė susitikti su atsakovais, aptarti pagrindinės sutarties sudarymo klausimus, priimti iš jų dokumentus ir sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovo vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, teismo posėdžio metu patvirtino liudytojas T. T., tačiau teismas to nevertino. Akivaizdu, kad būtent ieškovas nebendradarbiavo su atsakovais taip, kaip tai numato CK nuostatos. 2008 m. spalio 7 d. ieškovas turėjo architektės išvadą, tačiau apie ją atsakovams nepranešė, nenustatė jokio termino išvadoje nustatytiems trūkumams pašalinti, kaip tai numato CK 6.209 str. 1 d. 2008 m. lapkričio 21 d. ieškovui buvo perduotas namo projekto originalas, bet apie žinomus nukrypimus nuo projekto ieškovas atsakovams nepranešė, jokių pastabų dokumentų perdavimo akte apie tai, kad yra nukrypimai nuo projekto, kad pateiktas ne visas projektas neįrašė. Nukrypimai nuo projekto buvo neesminiai, todėl galėjo būti nesudėtingai pašalinti. Tai patvirtina išvados duodančios institucijos išvada ir VTPPI pažymos, jog statybos darbai vykdomi be nukrypimo nuo projekto.

175. Nesutinka su teismo išvada, kad be statybos darbų žurnalo ieškovas nebūtų galėjęs priduoti statinio komisijai. Pagal išvadą duodančios institucijos atstovo A. D. paaiškinimą, statinį pripažinti tinkamu naudoti statybos darbų žurnalas nebuvo būtinas; ieškovas būtų galėjęs priduoti namą ir be statybos darbų žurnalo.

186. Atsakovai buvo suklaidinti techninę priežiūrą atlikusio V. G. paaiškinimų. Pagal galiojantį statybos techninį reglamentavimą statinio statybos techninis prižiūrėtojas turėjo pildyti statybos žurnalus ir buvo tam pasamdytas. Atsakovai kelis kartus prašė teismo įtraukti V. G. trečiuoju asmeniu šioje byloje, nes jam gali kilti civilinė atsakomybė dėl jo, kaip techninę priežiūrą atlikusio asmens, netinkamų veiksmų, tačiau teismas šiuos prašymus atmetė. Mano, jog vien dėl šios priežasties teismo sprendimas turi būti panaikintas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

197. Nesutinka su teismo išvada, kad prisiimdami įsipareigojimus atsakovai turėjo apsvarstyti galimybę gauti visas pažymas, pateikti sutartyje nurodytus dokumentus, o nesant galimybių tai padaryti, turėjo keisti preliminariosios sutarties sąlygas. Sutarties 1.3. punktas įtrauktas ieškovo iniciatyva, su šiuo punktu susipažinti atsakovams buvo leista labai trumpą laiką.

208. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie atsakovų pasirengimą sudaryti pagrindinę sutartį preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu. Liudytojas T. Ž. parodė, kad būtent jis organizavo šalių susitikimą 2008 m. lapkričio 28 d., tačiau ieškovas į jo skambučius kelios dienos iki tol ir tą dieną neatsakinėjo. Pranešimas nebuvo išsiųstas, tačiau tokia buvo įprasta trečiojo asmens praktika. Teismas nurodė, kad rūpintis notarinės sutarties sudarymu buvo atsakovų, kaip pardavėjų, pareiga. Jokios konkrečios pareigos atsakovams imtis aktyvių veiksmų sutartyje nebuvo numatyta. Liudytojas T. T. parodė, jog būtent trečiasis asmuo, jei būtų pavykę susisiekti su ieškovu, būtų užsakęs laiką pas notarą bei pažymą sandoriui sudaryti. Teismas neteisingai nurodė laiką, per kurį pažymą iš VĮ „Registrų centras“ galėjo būti gauta – minimalus laikas – viena para, o ne trys, kaip nurodo teismas.

219. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovo apsisprendimą nebesudaryti pagrindinės sutarties lėmė nekilnojamojo turto rinkoje vykęs kainų kritimas. Atsakovai įsitikinę, jog ekonominės krizės ir nekilnojamojo turto kainų kritimo įrodinėti nereikia, nes tai ir taip visiems žinoma aplinkybė. Nekilnojamojo turto kainos 2008 m. - 2009 m. krito visoje Lietuvoje ir jų kritimas tęsėsi dėl susiklosčiusios situacijos nekilnojamojo turto rinkoje. Aplinkybę, jog nekilnojamojo turto kainos ženkliai krito pripažino ir ieškovo atstovas teismo posėdžio metu. Nekilnojamojo turto kainos ypač ženkliai krito būtent 2008 metų rudenį. Bankai tuo laikotarpiu radikaliai sugriežtino kreditų išdavimo sąlygas, todėl ieškovas, pastebėjęs rinkos tendencijas, būtent dėl šios priežasties atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį.

2210. Teismas neturėjo pagrindo iš atsakovų priteisti baudą. Baudos priteisimui būtinos dvi sąlygos – atsakovai turėjo nutraukti sutartį ir tai turėjo būti padaryta dėl jų kaltės. Atsakovų kaltės dėl sutarties neįvykdymo ir pagrindinės sutarties nesudarymo nėra. Sutartis nebuvo nutraukta, ji nebuvo įvykdyta. Atsakovai iki pat paskutinės dienos dėjo visas pastangas, kad pagrindinė sutartis būtų sudaryta.

2311. Teismo išvada, kad sumokėtam avansui nebuvo suteikta netesybų funkcija, neteisinga. Sutarties 3.2. punktu šalys susitarė, kad jei pagrindinė sutartis nebus sudaryta iki nustatyto termino, pirkėjas sumokės pardavėjui 46 000 Lt netesybas. Pagrindinė sutartis buvo nepasirašyta dėl ieškovo kaltės, todėl atsakovai turi teisę į 46 000 Lt netesybas.

24Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

251. Atsakovų teiginys apie teisėjos išankstinę nuomonę bei šališkumą ieškovo naudai yra nepagrįstas, nepatvirtintas jokiais įrodymais ir nelogiškas. Atsakovai nenurodė nei vieno CPK 65 ar 66 straipsnyje įtvirtinto pagrindo leidžiančio abejoti bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumu.

262. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nevertino tam tikrų aplinkybių, nepateikė motyvų dėl vieno ar kito byloje esančio įrodymo vertinimo bei įrodomosios vertės, tuo pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Teismas vertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, o tai, kad nebuvo priimtas atsakovams palankus sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Priimdamas sprendimą teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, todėl priėmė teisėtą ir visais atžvilgiais pagrįstą sprendimą.

273. Tai, kad ieškovas pageidavo, jog sutartyje būtų numatyta pardavėjų pareiga pateikti eilę su nebaigto statyti gyvenamojo namo statyba susijusių dokumentų, ir būtent jo iniciatyva preliminariojojee sutartyje buvo įterpta 1.3 punkto nuostata, nereiškia, kad aiškinant šią sutarties nuostatą gali būti taikoma contra in preferentem taisyklė (CK 6.193 str. 4 d.). Atsakovams iki sutarties pasirašymo buvo pateikta preliminariosios sutarties projekto elektroninė versija, kurią atsakovai perskaitė sutarties pasirašymo išvakarėse, įvertino, galėjo papildyti ar pasiūlyti pakeisti atskiras nuostatas.

284. Atsakovai nesikreipė į notarą dėl pagrindinės sutarties projekto rengimo, neužsakė pažymos sandoriui, nepasirinko sandorį tvirtinsiančio notaro, nesuderino su juo susitikimo laiko, t. y. nedėjo pastangų įvykdyti visas preliminariojoje sutartyje numatytas pareigas bei tinkamai užbaigti sandorį. Abstraktūs teiginiai, kad ieškovas tariamai nereagavo į skambučius, vertintini kritiškai. Atsakovai neišsiuntė ieškovui oficialaus rašytinio pasiūlymo dėl pagrindinės sutarties sudarymo laiko ar sutarties projekto esminių sąlygų.

295. Atsakovai pažeidė savo pareigą likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki notarinio sandorio tvirtinimo pateikti ieškovui preliminariosios sutarties 1.3 p. numatytus su gyvenamojo namo statyba susijusius dokumentus, bet ir patys savo neveikimu ir nesikreipimu į notarą sąlygojo tai, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta.

306. Atsakovai neatskleidė ieškovui visos informacijos, susijusios su ketinamo parduoti pastato statyba, jo neatitikimu projektui, pagrindinės sutarties sudarymui artėjant į pabaigą nesiėmė jokių veiksmų, kad pagrindinė žemės sklypo ir nebaigto statyti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta, todėl atsakovai negali būti laikomi sąžininga preliminariosios sutarties šalimi. Atitinkamai, nebūdami sąžininga šalimi, jie neturi teisės reikalauti iš ieškovo tariamai patirtų nuostolių atlyginimo.

317. Tai, kad teismas atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu techninę priežiūrą atsakovams atlikusį V. G., nereiškia, kad sprendimu buvo pasisakyta dėl jo materialiųjų teisių ir pareigų. Pasisakymas dėl asmens materialiųjų teisių ir pareigų būtų realus, jei teismas savo sprendime konstatuotų techninio prižiūrėtojo V. G. pareigą atlyginti žalą atsakovams, nurodytų jos dydį ir pan. Sprendime nėra pasisakoma dėl minėto asmens teisių ir pareigų, o atsakovai turi neribotą galimybę reikšti jam savarankišką ieškinį kitoje byloje. Šioje byloje sprendžiamas ieškovo ir atsakovų sutartinis ginčas, kylantis iš preliminariosios sutarties, ginčo objektas ir šalių pareikšti priešpriešiniai reikalavimai apibrėžia ir paties ginčo ribas. Nepagrįstas asmenų įtraukimas į bylą trečiaisiais asmenimis vilkina procesą ir prieštarauja proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principams.

32IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

34Byloje nustatyta, kad tarpininkaujant UAB „Ober- Haus“ nekilnojamas turtas“, tarp ieškovo ir atsakovų 2008 m. rugsėjo 1 d buvo sudaryta preliminarioji nekilnojamojo turto – nebaigtos statybos gyvenamojo namo ir 0,1500 ha žemės sklypo, esančių ( - ) – pirkimo-pardavimo sutartis, kuria atsakovai įsipareigojo parduoti ieškovui nurodytą nekilnojamąjį turtą, ieškovas įsipareigojo nupirkti šį turtą už 935 000 Lt kainą (1 t., 1-5, 9-11 b. l.). Ieškovas sumokėjo atsakovams 46 000 Lt avansą būsimoms išlaidoms, susijusioms su būsimo sandorio sudarymu, padengti (Sutarties 2.1 p.). Šalys sutarties 1.2 punkte numatė, kad turto pirkimo-pardavimo sutartis pas notarą pasirašoma ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 28 d. bei šio punkto papildymu numatė, kad abiems šalims susitarus, terminas gali būti pratęstas iki 2008 m. gruodžio 19 d. Sutarties 3.2 punktu susitarta, kad tuo atveju, jei pirkėjas vienašališkai nutraukia šią sutartį, tai sumokėtas avansas lieka pardavėjui, o nutraukus dėl pardavėjo kaltės, pastarasis privalo grąžinti pirkėjui jau anksčiau sumokėtą avansą bei sumokėti 92 000 Lt baudą. Šalys iki sutartyje nurodyto termino nekilnojamų daiktų pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, termino pagrindiniai sutarčiai sudaryti nepratęsė. 2008 m. lapkričio 29 d.ieškovas pranešė atsakovams, kad iki nustatyto termino jam nebuvo pateikti reikiami dokumentai, kad pagrindinės sutarties sudarymo terminas pasibaigė ir kad jis neketino jo pratęsti (1 t., 29 b. l.).

35Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

36Apeliantai prašo bylą pagal jų apeliacinį skundą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apeliacinio skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai (CPK 320 str. 1 d.).

37Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo

38Apeliantai teigia, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas.

39Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas netenkino jų prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu statinio techninę priežiūrą atlikusį V. G., todėl sprendimas turėtų būti panaikintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

40Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių argumentų priklauso bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Tik pripažinus, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo teisėtas, teisėjų kolegija turėtų pagrindą patikrinti apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl ginčo esmės teisėtumą pagal apeliaciniame skunde nurodytus klausimus. Tuo tarpu pripažinus, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ar joje nuspręsta dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, atsiranda CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie reiškia, kad byloje apskritai nebuvo tinkamo proceso, o tokiu atveju teismo sprendimas naikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).

41Dėl neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog būtų pasiekti CPK 2 straipsnyje nustatyti civilinio proceso tikslai, konkrečioje byloje turi būti įgyvendintas vienas svarbiausių civilinio proceso principų – teisės į tinkamą teismo procesą principas, kurio vienas iš šio turinio elementų yra vykdančių teisingumą teisėjų nepriklausomumas ir nešališkumas (CPK 21 str.). Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir klauso tik įstatymo. Asmens teisė į nešališką teismą yra įtvirtinta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

42Asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2006).

43Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą ir nagrinėjamas dviem aspektais: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; asmeninis nešališkumas preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų; antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę; teisėjas, dėl kurio nešališkumo egzistuoja pagrįsta abejonė, privalo nusišalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007).

44Teismo nešališkumas užtikrinamas procesinėmis priemonėmis – nušalinimo (nusišalinimo) institutu (CPK 64-66 str.). Bylą nagrinėjančiai pirmosios instancijos teismo teisėjai L. A. atsakovai buvo pareiškę nušalinimą. Teismo šališkumą atsakovai grindė ir grindžia tuo, kad teisėja L. A. jau buvo dalyvavusi tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjime ir dėl to turėjo išankstinę nuomonę. Teisėjos nušalinimo klausimas buvo išspręstas Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011 m. liepos 8 d. nutartimi, kurioje konstatuotas teisėjos nušalinimo pagrindų nebuvimas (4 t., 98-99 b. l.). Nutartyje dėl atsisakymo nušalinti teisėją konstatuota, kad teisėja, kaip kolegijos narė, šioje byloje yra sprendusi su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusius klausimus, tačiau šios bylos iš esmės nebuvo nagrinėjusi, o klausimų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, kai nebuvo sprendžiama dėl bylos esmės, išsprendimas neužkerta kelio teisėjui nagrinėti bylą iš esmės. Atsakovams nepalankaus sprendimo priėmimas nepatvirtina teismo šališkumo. Kitų argumentų, sudarančių pagrindą abejoti teisėjos nešališkumu, apeliantai nenurodo, o pareikštas argumentas nepagrindžia bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista bylos šalių konstitucinė teisė į nešališką teismą, todėl konstatuoja bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teismo sudėties neteisėtumo ir absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nebuvimą.

45Dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, yra pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas atskleidė įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinį ir nurodė, kad nusprendimas suvokiamas kaip asmens teisių ar pareigų nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (pvz., žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; ir kt.).

46Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, šalims nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, sąlygų egzistavimo. Skundžiamu sprendimu teismas nesprendė statinio statybos techninę priežiūrą vykdžiusio asmens atsakomybės klausimo, todėl nenustatė jam jokių materialiųjų teisių ar pareigų ir niekaip neįtakojo šio asmens teisinės padėties. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nuspręsta dėl V. G. materialiųjų teisių ir pareigų, todėl nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

47Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų

48Apeliantai kvestionuoja teismo išvadą, kad Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-662-71/2010 buvo iškelta kitu pagrindu, todėl nagrinėjamoje byloje teismas nėra visiškai saistomas ankstesnėje byloje priimtu sprendimu nustatytų aplinkybių. Apeliantų įsitikinimu, ankstesnėje civilinėje byloje įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės neturėjo dar kartą būti nustatinėjamos nagrinėjamoje byloje. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008).

49Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėta civilinė byla Nr. 2A-662-71/2010 buvo iškelta pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams G. B. ir T. B. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia ir avanso priteisimo. Šioje civilinėje byloje ieškovas prašė pripažinti preliminariąją sutartį sudaryta dėl apgaulės, taigi teismas tyrė ieškovo nurodytų preliminariosios sutarties negaliojimo pagrindų egzistavimą, t. y. ar ieškovas buvo apgautas dėl sutarties sudarymo. Avanso pagal preliminariąją sutartį priteisimui reikalinga nustatyti, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta iki nustatyto termino, šiam terminui suėjus pardavėjai laikytini be pagrindo įgiję pirkėjo sumokėtus pinigus. Nurodytoje byloje teismas nesprendė šalių kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimo. Taigi ankstesnėje civilinėje byloje priimtu teismo procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamai bylai.

50Dėl šalių kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties

51Byloje kilo ginčas dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių, t. y. kuri iš šalių yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovų neveikimo, jų kaltės, nededant tam pastangų, nevykdant prisiimtų pareigų. Apeliantai nesutinka su šia teismo išvada, teigdami, kad pagrindinė sutartis buvo nesudaryta dėl ieškovo kaltės, jam nepagrįstai atsisakius sutarties. Apeliantų nuomone, teismas be pagrindo netenkino jų priešieškinio dėl nuostolių ir netesybų priteisimo.

52CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 1, 2 d.). Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu sudaryti pagrindinę sutartį atsisakyta nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).

53Atsakovų priešieškinio tenkinimui būtina nustatyti ieškovo nepagrįstą vengimą ar atsisakymą sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta, jog likus penkioms dienoms iki sandorio sudarymo pardavėjas pateiks sutarties 1.3. a-m punktuose išvardintus dokumentus. Atsakovai iki nustatyto termino pateikė tik dalį a-m punktuose nurodytų dokumentų (1 t., 12 b. l.). Ieškovui nebuvo pateiktas statybos darbų priežiūros žurnalas, paslėptų darbų aktai, valymo įrenginių pridavimo aktas aplinkosaugos agentūrai, elektros nuotekio-įžeminimo matavimai ir pridavimas bei pridavimo aktai priešgaisrinei apsaugai ir sanepidstočiai. Sutiktina su atsakovų argumentais, kad dalies ieškovo prašomų dokumentų jie negalėjo pateikti dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, t. y. dėl to, kad namas nebuvo visiškai baigtas statyti. Tačiau atsakovai nepateikė statybos priežiūros žurnalo, kurio, kaip paaiškėjo vėliau, atsakovai neturėjo, nes jis nebuvo pildomas. Statybos darbų priežiūros žurnalas yra vienas iš dokumentų, reikalingų priduodant namą. Vien ši aplinkybė buvo pakankamas pagrindas ieškovui pakeisti poziciją dėl pagrindinės sutarties sudarymo, kadangi ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog namo pridavimo metu gali iškilti sunkumų. Taip pat vėliau paaiškėjo, jog name nėra įrengti valymo įrenginiai, kaip buvo nurodyta namo pardavimo skelbimuose. Be to, nurodytą dieną atsakovai nepateikė paslėptų darbų aktų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai savo elgesiu sukūrė ieškovui nepasitikėjimą, kad sutartis bus sudaryta laiku, nes per du mėnesius nesurinko sutartyje nurodytų dokumentų.

54Atsakovai teigia, kad sutartyje nebuvo sąlygos, jog nepateikus visų 1.3. punkte dokumentų ieškovas galės nesudaryti pagrindinės sutarties. Byloje nustatyta, kad 1.3. sutarties punktas į preliminariosios sutarties sąlygas įtrauktas ieškovo iniciatyva, todėl šių dokumentų pateikimas jam turėjo esminę reikšmę. Atsakovai įsipareigojo šiuos dokumentus pateikti, t. y. garantavo, kad nustatytu terminu iki pagrindinės sutarties sudarymo šie dokumentai bus pateikti ieškovui, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Atsakovai preliminariosios sutarties sudarymo metu turėjo žinoti, kad statybos darbų priežiūros žurnalo neturi, taip pat kad negalės pateikti valymo įrenginių pridavimo akto aplinkosaugos agentūrai, nes valymo įrenginiai nėra įrengti, tačiau suklaidino ieškovą pasirašydami preliminariąją sutartį įsipareigoję pateikti visus 1.3. punkte išvardintus dokumentus.

55Nors atsakovai pateikė pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, tačiau nepaneigė ieškovo argumentų, kad gyvenamasis namas pastatytas su tam tikrais nukrypimais nuo projekto. (1t., 13 b. l.). Tai, kad statinys yra be esminių nukrypimų, nereiškia, kad statinys visiškai atitinka projektą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius patvirtino, kad kai kurie langai ir stoglangiai sumontuoti ne techniniame projekte numatytose vietose (4 t., 4 b. l.). Taip pat nurodė, kad išvardinti pakeitimai nėra esminiai ir juos statinio projektuotojas, pagal statytojo pastabas pataiso statinio projektą jei jos neprieštarauja normatyviniams statybos techniniams dokumentams ir normatyviniams statinio saugos ir paskirties dokumentams. Priešingu atveju statytojas turi pertvarkyti statinį ar jo dalį taip, kad jis atitiktų projektą (4 t., 136 b. l.). Namo projektas nebuvo pataisytas, todėl ieškovas būtų turėjęs rūpesčių bei papildomų išlaidų taisydamas projektą. Paslėptų darbų aktai ieškovui buvo pateikti vėliau nei sutarta preliminariojoje sutartyje, ieškovui iškilo jų tinkamumo klausimas, t. y., ar pateikti dokumentai nebuvo surašyti prieš juos pateikiant. Nesant visų reikalingų dokumentų ieškovui iškilo abejonių dėl statinio pridavimo procedūrų sklandumo. Taigi šios aplinkybės buvo pakankamos ieškovo valios dėl pagrindinės sutarties sudarymo pasikeitimui. Dėl šių priežasčių negalima pripažinti, kad ieškovas nepagrįstai vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal bylos duomenis negalima spręsti dėl ieškovo nepagrįsto vengimo sudaryti notarinę sutartį. Priešingai, ieškovas turėjo pakankamą pagrindą nesudaryti pagrindinės sutarties, iškilus nesklandumams dėl dokumentų pateikimo ir abejonėms dėl sklandžios pastato pripažinimo tinkamu naudoti procedūros. Tai, kad ieškovo valios pasikeitimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo įtakojo nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, atsakovai neįrodė. Kaip jau buvo minėta, nesant statybos darbų žurnalo ir esant pakeistam statinio projektui ieškovas turėjo pakankamą pagrindą pakeisti valią dėl turto įsigijimo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovų priešieškinį, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos šios teismo sprendimo dalies.

56Atsakovai be pagrindo vadovaujasi CK 6.217 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis sutarties nutraukimą esant esminiam jos pažeidimui. Apeliantai teigia, kad ieškovas nesilaikė sutarties nutraukimo tvarkos ir be pagrindo nutraukė preliminariąją sutartį. Šalių sudarytai sutarčiai netaikomos sutarties nutraukimą reglamentuojančios nuostatos, kadangi preliminarioji sutartis nebuvo nutraukta. Ji pasibaigė CK 6.165 straipsnio 5 dalyje nurodytu pagrindu, kadangi šalys per joje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudarė. Todėl ieškovas neturėjo įspėti atsakovų apie sutarties nutraukimą, nes jos nenutraukė. Patys apeliantai procesiniuose dokumentuose pripažįsta, kad sutartis pasibaigė, nes nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis.

57Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neteisingai nustatė, jog 3.2. sąlygoje, kurioje susitarta, kad pirkėjui vienašališkai nutraukus sutartį sumokėtas avansas lieka pardavėjui, nėra susitarimas dėl netesybų. Šioje sąlygoje nurodyta, kad avansas lieka pardavėjui kaip atlygis už patirtas ar būsimas išlaidas, t. y. aiškus susitarimas dėl netesybų (iš anksto konstatuotų minimalių nuostolių), tačiau šis teismo motyvas neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi teisę į netesybų ir nuostolių priteisimą atsakovai turėtų tik įrodę, jog ieškovas be pagrindo vengė ar atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodytas ieškovo nesąžiningas vengimas ar atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį, teisėjų kolegija detaliau nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuostolių ir netesybų priteisimu.

58Dėl netesybų priteisimo

59Ieškovas įrodinėja, kad sutarties 1.3. a-m punktuose išvardintų dokumentų nepateikimas jam turi esminę reikšmę, atsakovai šių dokumentų nepateikė, todėl laikytini pažeidusiais preliminariosios sutarties nuostatas ir privalo mokėti netesybas. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad jie iš dalies neįvykdė pareigos pateikti 1.3. punkte nurodytus dokumentus, todėl ieškovas nebegalėjo tikėtis, kad brangus turtas bus parduotas laiku ir atitinkantis projektą. Apeliantų manymu, teismas be pagrindo priteisė iš jų baudą, kadangi pagal preliminariosios sutarties 3.2. punktą bauda gali būti priteisiama tik atsakovams nutraukus sutartį dėl jų kaltės, o ginčo atveju sutartis nebuvo nutraukta – sutartis nebuvo įvykdyta pasibaigus jos terminui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kilus ginčui dėl sutarties nuostatų aiškinimo, sutarties punktas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Pažymėtina, kad atsakovai priešieškiniu taip pat prašė priteisti netesybas, todėl atsižvelgtina į jų pačių sutarties 3.2. punkto aiškinimą. Apeliantai teigia, kad 3.2. punkte numatyta, kad jei pagrindinė prikimo-pardavimo sutartis nebus sudaryta iki nustatyto termino, pirkėjas sumokės atsakovams 46 000 Lt netesybas. Taigi patys apeliantai netesybų mokėjimo nesieja vien su sutarties nutraukimu. Vadinasi, abiems šalims preliminariosios sutarties 3.2. punktas yra aiškus, t. y. joje numatytos sumos laikytinos netesybomis ir teisė į jų priteisimą atsiranda ne tik nutraukus preliminariąją sutartį, bet ir nesudarius pagrindinės sutarties, jei yra nustatyta kitos šalies kaltė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į netesybų paskirtį. Netesybos, tai prievolės įvykdymo užtikrinimas, o kartu ir civilinės atsakomybės forma. Netesybos mokamos tuomet, kai prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai (CK 6.71 str. 1 d.). Taip pat svarbu atsižvelgti į preliminariosios sutarties esmę – tai yra organizacinė sutartis dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje, kad preliminariosios sutarties negalima įpareigoti vykdyti natūra ir, kad kita šalis, nesusitarusi dėl sutarties sąlygų, nėra verčiama sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau derybų metu privalo laikytis sąžiningumo reikalavimo. Įstatyme nustatyta, kad įsipareigojimų nevykdymo atveju šalims gali atsirasti civilinė atsakomybė, nes, šią sutartį sudariusiai šaliai nepagrįstai vengiant ar atsisakant sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4 d.). Dėl to pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį, arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio mėn. 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2013). Preliminariąją sutartį galima užtikrinti netesybomis. Netesybos yra iš anksto šalių patirti nuostoliai dėl sutarties neįvykdymo kurių įrodinėti nereikia. Šalys susitaria, kokia iš anksto aptarta suma bus laikoma minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti sutarties nesudarymo atveju. Tačiau teisė į netesybas dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo atsiranda tik tuomet, kai nustatomas kitos šalies nepagrįstas vengimas ar atsisakymas sudaryti sutartį, kadangi civilinė atsakomybė negali būti taikoma šaliai, jei ji nepasiekia derybose galutinio rezultato, t. y. nesusitaria dėl pagrindinės sutarties sudarymo. Atsižvelgiant į sutartyje nustatytą didelę netesybų sumą (92 000 Lt), negalima daryti išvados, kad netesybų mokėjimą šalys susiejo su vienos iš 1.3. punkte nustatytų sąlygų neįvykdymu. Civilinė atsakomybė ikisutartiniuose santykiuose šaliai taikoma tik jos nesąžiningumo atveju, o pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį tuomet, kai šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi teisę reikalauti netesybų iš atsakovų ieškovas įgytų tuomet, jei būtų įrodytas atsakovų vengimas ar nepagrįstas atsisakymas sudaryti sutartį. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Atsakovai dėjo pastangas sutarties sudarymui, tačiau tai, kad buvo nepakankamai rūpestingi, patyrę ir apdairūs nesudaro pagrindo spręsti, kad jie vengė sudaryti sutartį. Taigi teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantų argumentais, kad teismas nepagrįstai iš jų priteisė baudą vien dėl to, kad jie negalėjo pateikti dalies preliminariojoje sutartyje numatytų dokumentų.

60Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino ieškovui teisę į netesybas, todėl šioje dalyje teismo sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria ieškovo reikalavimas dėl netesybų priteisimo tenkintas iš dalies ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

61Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

62Dėl bylinėjimosi išlaidų

63Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmesti, šalių pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

64Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 34,50 Lt. Kadangi priimtas sprendimas nėra nei vienos šalies naudai, tai procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno po 11,50 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).

65Nors apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovams nepriteistina jų sumokėto žyminio mokesčio dalis, kadangi viso už apeliacinį skundą žyminio mokesčio jie nemokėjo, nes buvo atleisti nuo jo dalies sumokėjimo (CPK 93 str.).

66Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

67Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti.

68Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui G. M. iš atsakovų G. B. ir T. B. priteista 9 350 Lt baudos, 280,50 Lt žyminio mokesčio ir 7 000 Lt atstovavimo išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovo G. M. ieškinį atmesti.

69Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: priteisti valstybei iš ieškovo G. M., a. k. ( - ) ir atsakovų G. B., a. k. ( - ) bei T. B., a. k. ( - ) po 11,50 Lt (vienuolika litų, 50 ct) su procesinių dokumentų įteikimu susijusių bylinėjimosi išlaidų.

70Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų 92 000 Lt... 5. Atsakovai su ieškiniu nesutiko, teigė, kad nekilnojamojo turto... 6. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti, kad preliminariosios sutarties... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkintino... 9. Teismas sprendė, kad preliminariąja sutartimi šalys susitarė dėl joje... 10. Nustatęs atsakovų kaltę dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, teismas... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio... 13. 1. Teismo išvada, kad sutartis nebuvo įvykdyta ir pagrindinė sutartis nebuvo... 14. 2. Bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Teismo posėdžio metu atsakovai... 15. 3. Teismo išvada, kad Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka... 16. 4. Teismas nepasisakė dėl atsakovų argumento, kad ieškovas sutarties... 17. 5. Nesutinka su teismo išvada, kad be statybos darbų žurnalo ieškovas... 18. 6. Atsakovai buvo suklaidinti techninę priežiūrą atlikusio V. G.... 19. 7. Nesutinka su teismo išvada, kad prisiimdami įsipareigojimus atsakovai... 20. 8. Nesutinka su teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių įrodymų apie... 21. 9. Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog ieškovo... 22. 10. Teismas neturėjo pagrindo iš atsakovų priteisti baudą. Baudos... 23. 11. Teismo išvada, kad sumokėtam avansui nebuvo suteikta netesybų funkcija,... 24. Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundą atmesti, sprendimą... 25. 1. Atsakovų teiginys apie teisėjos išankstinę nuomonę bei šališkumą... 26. 2. Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nevertino tam tikrų aplinkybių,... 27. 3. Tai, kad ieškovas pageidavo, jog sutartyje būtų numatyta pardavėjų... 28. 4. Atsakovai nesikreipė į notarą dėl pagrindinės sutarties projekto... 29. 5. Atsakovai pažeidė savo pareigą likus ne mažiau kaip 5 dienoms iki... 30. 6. Atsakovai neatskleidė ieškovui visos informacijos, susijusios su ketinamo... 31. 7. Tai, kad teismas atsisakė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu techninę... 32. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 33. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 34. Byloje nustatyta, kad tarpininkaujant UAB „Ober- Haus“ nekilnojamas... 35. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 36. Apeliantai prašo bylą pagal jų apeliacinį skundą nagrinėti teismo... 37. Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo ... 38. Apeliantai teigia, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas.... 39. Apeliantai taip pat nurodo, kad teismas netenkino jų prašymo įtraukti į... 40. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo šių argumentų priklauso bylos... 41. Dėl neteisėtos sudėties teismo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog... 42. Asmens konstitucinė teisė į jo bylos išnagrinėjimą nešališko teismo... 43. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo nešališkumas paprastai reiškia... 44. Teismo nešališkumas užtikrinamas procesinėmis priemonėmis – nušalinimo... 45. Dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų. CPK 329... 46. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, šalims... 47. Dėl prejudicinę reikšmę turinčių faktų ... 48. Apeliantai kvestionuoja teismo išvadą, kad Šiaulių apygardos teisme... 49. Šiaulių apygardos teisme apeliacine tvarka nagrinėta civilinė byla Nr.... 50. Dėl šalių kaltės nesudarius pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties... 51. Byloje kilo ginčas dėl pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties... 52. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 53. Atsakovų priešieškinio tenkinimui būtina nustatyti ieškovo nepagrįstą... 54. Atsakovai teigia, kad sutartyje nebuvo sąlygos, jog nepateikus visų 1.3.... 55. Nors atsakovai pateikė pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų... 56. Atsakovai be pagrindo vadovaujasi CK 6.217 straipsnio nuostatomis,... 57. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas... 58. Dėl netesybų priteisimo... 59. Ieškovas įrodinėja, kad sutarties 1.3. a-m punktuose išvardintų dokumentų... 60. Atsižvelgdama į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 61. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės teisingam bylos... 62. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 63. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis atmesti,... 64. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad procesinių dokumentų siuntimo... 65. Nors apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, atsakovams nepriteistina jų... 66. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 67. Šiaulių apygardos teismo 2012 m. sausio 24 d. sprendimą pakeisti.... 68. Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovui... 69. Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei ir... 70. Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas....