Byla I-368-609/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio ir ligos pašalpos dalies priteisimo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. R. prašymą atsakovėms Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio ir ligos pašalpos dalies priteisimo,

Nustatė

2pareiškėja G. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos jai priteisti 7762,04 Eur neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d., o iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus – neišmokėtos ligos pašalpos dalį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. liepos 19 d..

3Prašymuose (b.l. 4-8, 79-84) nurodė, jog ginčo laikotarpiu ji dirbo Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos skyriuje (A lygis, 17 kategorija, trečia kvalifikacinė klasė, nuo 2010-05-03 16 kategorija). Teigia, kad darbo užmokesčio nepriemoka susidarė 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – ir Seimas) priėmus Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymą (įsigaliojusį 2009 m. rugpjūčio 1 d.), kuriuo buvo sumažinti priedai už kvalifikacines klases. Argumentuoja, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2013 m. liepos 1 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad aukščiau cituojamomis Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas ir šios įstatymo nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Reikalavimą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio ir ligos pašalpos dalies priteisimo pareiškėja kildina iš nurodyto Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatų.

4Atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) atsiliepime į prašymą (b.l. 102-105) nurodė, jog su prašymo reikalavimu nesutinka. Teigia, kad ginčo laikotarpiu nustatant pareiškėjos pareiginės algos ir priedo už kvalifikacinę klasę dydį, buvo taikomos tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatos. Pažymi, jog 2013 m. rugsėjo 19 d. įstatymu Nr. XII-523 Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavedė iki 2014 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą reglamentuojančio įstatymo projektą. Vėliau šis terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 1 d.. Nurodo, kad darbo užmokesčio nepriemoka pareiškėjai bus kompensuota kaip tai yra įtvirtinta 2015 m. birželio 30 d. priimtame Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatyme (toliau – ir Grąžinimo įstatymas). Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos VMI kyla pareiga Grąžinimo įstatyme įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus nuostolius, kas ir bus padaryta, nėra pagrindo prašymo reikalavimo tenkinimui. Atkreipia dėmesį, kad valstybės valdžios institucijos negali vertinti galiojančių teisės aktų teisėtumo.

5Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyrius (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) atsiliepime į prašymą (b.l. 92-99) nurodė, jog su prašymo reikalavimu dėl neišmokėtos ligos pašalpos dalies priteisimo nesutinka, kitoje dalyje sprendimą palieka teismo nuožiūrai. Teigia, kad 2015 m. birželio 30 d. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas sumažinto darbo užmokesčio kompensavimo mechanizmas bei dėl neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) mokėjimo susidariusio valstybinių socialinio draudimo išmokų dydžių skirtumo, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo“ buvo patvirtintas Grąžintinos asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų skirtumo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas. Akcentuoja, kad pagal minėtą teisinį reglamentavimą VSDFV Klaipėdos skyriui yra nustatyta pareiga ne vėliau kaip iki 2016-11-30 išmokėti susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų skirtumą, kurią VSDFV Klaipėdos skyrius įvykdys. Nurodo, kad pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmas jau yra nustatytas įstatyme, todėl mano, jog pareiškėjos prašymas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.

6Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta šaukimais (b.l. 106), todėl laikytina, kad bylos proceso šalims apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės bylos šalims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis).

7Konstatuojama

8Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio ir ligos pašalpos pareiškėjai sumažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

9Nustatyta (b.l. 9-15), kad ginčo laikotarpiu pareiškėja dirbo Klaipėdos apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje (A lygis, 17 kategorija, trečia kvalifikacinė klasė, nuo 2010-05-03 16 kategorija). Iš pažymų apie pareiškėjos darbo užmokestį (b.l. 58-61) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjai neišmokėta 24046,68 Lt (6964,40 Eur) darbo užmokesčio.

10Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus dėl pareiškėjos teisės į ligos pašalpą (b.l. 22-41) nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2013-01-22 iki 2013-07-19 pareiškėjai buvo skirtos ligos pašalpos. Iš nepriemokos apskaičiavimo (b.l. 100-101) matyti, jog dėl ekonomikos krizės laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio susidarė 115,00 Eur nepriemoka.

11Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis Įstatymas (1 priedas). Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis (toliau – ir bazinis dydis). Ateinančių finansinių metų bazinis dydis, atsižvelgiant į praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją (skaičiuojant nacionalinį vartotojų kainų indeksą) ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sulygtą bazinį dydį tvirtina Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.

12Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių kategorijas yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 1 priede. Seimas 2009 m. balandžio 23 d. Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-227 1 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. gegužės 1 d.) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, daliai valstybės tarnautojų – aukštesnės nei 14 kategorijos – sumažindamas pareiginių algų koeficientus. 2009 m. liepos 17 d. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XI-363 3 straipsniu (įsigaliojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d.) Seimas pakartotinai pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą, sumažindamas pareiginių algų koeficientus aukštesnės nei 10 kategorijos valstybės tarnautojams. Be to, Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009 m. rugpjūčio 1 d., buvo numatyta, jog priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 15 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 50 procentų pareiginės algos. 2009 m. liepos 17 d. Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo pakeista Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad priedas už trečią kvalifikacinę klasę sudaro 10 procentų pareiginės algos, už antrą kvalifikacinę klasę – 20 procentų pareiginės algos, už pirmą kvalifikacinę klasę – 30 procentų pareiginės algos.

13Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus teisinį reguliavimą, kuriuo buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiu Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio įstatymų leidėjui kyla reikalavimas nustatyti šių asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; tai, be kita ko, reiškia, kad turi būti nustatyta tvarka, kuria valstybė per protingą laikotarpį teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos; toks teisinis reguliavimas nustatytinas be nepagrįsto delsimo. Taigi šiuo atveju svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimą, kuriame buvo išaiškintos minėtos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo nuostatos.

14Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas, laikydamasis konstitucinio atsakingo valdymo principo, gali atidėti dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmo nustatymą ir (ar) jo įgyvendinimą protingam laikotarpiui, kuris nustatytinas įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu; 2) praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

15Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime išaiškino, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais. Konstitucinis Teismas minėtame nutarime taip pat pakartojo, kad praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę praradimus dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.

16Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 suformuota praktika, taip pat teisės aiškinimo taisyklėmis, suformuluotomis kitose LVAT išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016 m. vasario 29 d. sprendimus administracinėse bylose Nr. A-278-552/2016 ir Nr. eA-281-552/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjos reikalavimai, yra panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose, pareiškėjos teisinė padėtis ir jos teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių.

17Apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016 pabrėžė, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už. darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d., neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Minėtuose sprendimuose LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimo, 2014 m. balandžio 16 d. sprendimo ir 2015 m. lapkričio 19 d. nutarimo nuostatas, padarė išvadą, kad pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, Konstitucinis Teismas nustatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą – įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Kaip jau minėta, teisingas kompensavimas yra siejamas su kompensavimu tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi.

18Akcentuotina, kad Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas) Nr. XII-1927, įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš Grąžinimo įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 2 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), taikant Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatas, galiojusias nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

19Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintas Grąžintinos asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies, socialinių ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų skirtumo apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą asmenims priklausančias grąžintinas neišmokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį, kai jiems pagal Įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (toliau – nurodytasis laikotarpis), taip pat susidariusį socialinių ir kitų išmokų skirtumą apskaičiuoja institucijos ar įstaigos, mokėjusios sumažintą darbo užmokestį. Pareiškėjai darbą užmokestį (atlyginimą) nurodytu laikotarpiu mokėjo Klaipėdos apskrities VMI, todėl ši pareiga tenka jai. Pagal Tvarkos aprašo 4 punktą asmenims priklausančios grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalys, taip pat susidaręs socialinių ir kitų išmokų skirtumas apskaičiuojami ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d.. Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad apskaičiavusi asmeniui grąžintiną neišmokėto darbo užmokesčio dalį, institucija ar įstaiga patikslintus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo visos grąžintinos neišmokėto darbo užmokesčio dalies per 60 kalendorinių dienų pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigoms. Pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 12 punktą patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, atitinkamai perskaičiuojamos socialinės ir valstybinio socialinio draudimo išmokos, taip pat valstybinės pensijos, kurių dydis priklausė nuo asmens darbo užmokesčio (atlyginimo). Dėl šio perskaičiavimo susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių ir paskirtųjų socialinio draudimo pensijų dydžių skirtumą Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos apskaičiuoja ir asmenims išmoka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo šio straipsnio 11 dalyje nurodytų duomenų apie asmeniui papildomai priskaičiuotas draudžiamąsias pajamas ir papildomai priskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas pateikimo Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui termino pabaigos.

20Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903 „Dėl Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintas ir Valstybinio socialinio draudimo išmokų ir valstybinių pensijų, kurių dydis priklausė nuo neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), neišmokėtos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašas (toliau – ir Išmokų tvarkos aprašas). Išmokų tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad valstybinio socialinio draudimo išmokos, tame tarpe ligos pašalpa, jas reglamentuojančių teisės aktų (nagrinėjamu atveju – Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu) nustatyta tvarka perskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis, atsižvelgiant į papildomai asmenims apskaičiuotas draudžiamąsias pajamas. Valstybinio socialinio draudimo išmokas perskaičiuoja (ne vėliau kaip iki 2016-04-30) ir susidariusį valstybinio socialinio draudimo išmokų dydžių skirtumą išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (Išmokų tvarkos aprašo 5 punktas, 13.1.2 papunktis). Susidaręs visų socialinio draudimo išmokų skirtumas išmokamas ne vėliau kaip iki 2016-09-30 (Išmokų tvarkos aprašo 14 punktas, 13.2.2 papunktis).

21Atsižvelgus į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo įstatymą, Tvarkos aprašą, Išmokų tvarkos aprašą, vertintina, kad dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai kompensuotini pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, todėl esant įstatymu nustatytam praradimų kompensavimo mechanizmui, tenkinti reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio ir ligos pašalpos dalį teismo sprendimu pagrindo nėra. Pažymėtina, kad tokia pozicija atitinka naujausią LVAT praktiką (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016 m. kovo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-31-552/2016)). Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., LVAT 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.). LVAT formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 4 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismui yra privalomas jurisprudencijos tęstinumas ir sprendimai grindžiamai remiantis jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

22Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti, ar 2015 m. birželio 30 d. priimto Grąžinimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas kompensavimo mechanizmas (darbo užmokesčio nepriemokas mažinanti formulė) atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą „kiekvienas žmogus <... > turi teisę <... > gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės apsaugą. Nurodo, jog Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimais įstatymų leidėjui suformuluotas įpareigojimas nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą per ekonomikos krizę dėl neteisėtai sumažinto darbo užmokesčio patirtų praradimų kompensavimą per protingą laikotarpį. Pareiškėja argumentuoja, jog pagal Grąžinimo įstatyme numatytą mechanizmą ir mažinimo koeficientus jai ne tik uždelsiamas grąžinti, bet ir negrąžinamas neteisėtai neišmokėtas visas darbo užmokestis, nes jis dar kartą sumažinamas. Teigia, jog jai per krizę nesumokėta 7762,04 Eur darbo užmokesčio, o vadovaujantis Grąžinimo įstatymu, skaičiuojant jai darbo užmokesčio nepriemoką ir pritaikius įstatymo 2 straipsnyje nustatytus koeficientus, kompensacija sudaro 4788,42 Eur, t.y. susidaro 2973,62 Eur skirtumas tarp grąžintinos ir paskaičiuotos, pritaikius Grąžinimo įstatymo 2 straipsnyje numatytą koeficientą, sumos. Pagal tokią Grąžinimo įstatyme nustatytą skaičiavimo metodiką faktiškai priklausanti darbo užmokesčio nepriemoka, kuri turėtų būtų grąžinta, yra dar kartą ženkliai sumažinama (b.l. 79-84).

23Pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenims, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų ir kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas), grąžinama šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuota grąžintina asmeniui neišmokėto darbo užmokesčio (atlyginimo) ir kitų nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamų išmokų, išskyrus vienkartines pinigines išmokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė, dalis (toliau – grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis). Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmeniui priklausanti grąžintina neišmokėto darbo užmokesčio dalis yra lygi sumai grąžintinų dydžių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais apskaičiuotų už kiekvieną šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyto laikotarpio mėnesį, kurį asmeniui buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos sumažintą darbo užmokestį (atlyginimą) mokėjusios institucijos ar įstaigos asmeniui mokėtos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, taikant šią formulę G = A x Pk – B. Šioje formulėje: G – mėnesio grąžintinas dydis; A – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, kurie būtų buvę apskaičiuoti taikant iki šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatų įsigaliojimo galiojusias atitinkamų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį; Pk – tolygiai ir proporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) koeficientas, kuris, skaičiuojant mėnesio grąžintiną dydį už 2009 metų mėnesius, yra 0,98, o už 2010–2013 metų mėnesius – 0,955; B – asmens mėnesinis darbo užmokestis (atlyginimas) ir (ar) kitos tą mėnesį nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos išmokos, apskaičiuoti taikant šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytų įstatymų nuostatas ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį.

24Grąžinimo įstatymo preambulėje nurodyta, jog šis įstatymas priimtas, įgyvendinant Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimą ir 2014 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. KT51-N17/2014, įvertinus tai, kad tam tikros minėtuose Konstitucinio Teismo nutarimuose nurodytos įstatymų nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai tik tuo aspektu, kiek jose įtvirtintu teisiniu reguliavimu buvo neproporcingai sumažintas valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų darbo užmokestis (atlyginimas); ir į tai, kad Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime nebuvo paneigta įstatymų leidėjo teisė nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo dėl valstybėje susiklosčiusios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties būtų laikinai sumažintas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, darbo užmokestis (atlyginimas), jeigu kartu būtų užtikrinamas tolygus ir nediskriminacinis atlyginimų mažinimo mastas visoms valstybės tarnautojų ir pareigūnų kategorijoms ir laikotarpiu iki itin sunkios ekonominės, finansinės padėties susidarymo valstybėje nustatytų atlyginimų skirtingoms valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų kategorijoms dydžių proporcijos; pažymint tai, kad valstybės tarnautojų (tarp jų ir statutinių valstybės tarnautojų), prokurorų, teisėjų ir kitų pareigūnų darbo užmokesčio (atlyginimo) mažinimas 2 procentais 2009 metais ir 4,5 procento 2010–2013 metais buvo būtinas atsižvelgiant į valstybės išgales, įvairius jos įsipareigojimus ir laikantis imperatyvios nuostatos dėl valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo.

25Kadangi 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio teismo nutarime nekonstatuotas darbuotojų, kuriems už darbą mokama iš valstybės ar savivaldybės biudžetų, darbo užmokesčio mažinimo negalimumas ar neteisėtumas apskritai, tačiau nurodyta, kad toks mažinimas buvo neteisėtas tiek, kiek jis buvo neproporcingas, teismo nuomone, pareiškėjos lūkestis, jog bus kompensuoti visi jos patirti praradimai, negali būti laikytinas teisėtu, todėl pareiškėjos abejonės dėl Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <... > turi teisę <... > gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės apsaugą teisėtumo, laikytinos nepagrįstomis. Grąžinimo įstatyme yra įtvirtinta minima proporcija, todėl pareiškėjos reikalavimas kompensuoti jai visus patirtus praradimus pilna apimtimi nėra pagrįstas. Išdėstytų argumentų pagrindu teismui nekyla abejonių dėl Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos atitinkamoms aukščiau nurodytoms nuostatoms, todėl nemano, kad yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą (ABTĮ 4 straipsnis).

26Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog prašymo reikalavimas pareiškėjai priteisti neišmokėto darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. ir ligos pašalpos dalį už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 22 d. iki 2013 m. liepos 19 d. laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas.

27Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

28prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

29Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Eglė Kiaurakytė... 2. pareiškėja G. R. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą,... 3. Prašymuose (b.l. 4-8, 79-84) nurodė, jog ginčo laikotarpiu ji dirbo... 4. Atsakovė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau –... 5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės... 6. Bylos proceso šalys į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio... 7. Konstatuojama ... 8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl darbo užmokesčio ir ligos pašalpos... 9. Nustatyta (b.l. 9-15), kad ginčo laikotarpiu pareiškėja dirbo Klaipėdos... 10. Pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus dėl pareiškėjos teisės į ligos... 11. Valstybės tarnautojų darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką reglamentuoja... 12. Pareiginių algų koeficientai pagal valstybės tarnautojų pareigybių... 13. Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, jog pripažinus... 14. Minėtame 2014 m. balandžio 16 d. sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė,... 15. Konstitucinis Teismas nagrinėjamu atveju aktualiame 2015 m. lapkričio 19 d.... 16. Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje... 17. Apibendrinusi ligšiolinę Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų,... 18. Akcentuotina, kad Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos... 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903... 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 903... 21. Atsižvelgus į minėtus Konstitucinio Teismo išaiškinimus, Grąžinimo... 22. Pareiškėja prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašydama ištirti, ar... 23. Pagal Grąžinimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmenims, kuriems... 24. Grąžinimo įstatymo preambulėje nurodyta, jog šis įstatymas priimtas,... 25. Kadangi 2013 m. liepos 1 d. Konstitucinio teismo nutarime nekonstatuotas... 26. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, darytina išvada, jog... 27. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 28. prašymą atmesti kaip nepagrįstą.... 29. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...