Byla 2-1043-464/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir valstybinės akcinės bedrovės „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario12 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-112-881/2015 pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės ,,flyLAL-Lithuanian Airlines“ ieškinį atsakovams Latvijos įmonei „Air Baltic Corporation“ A/S ir valstybinei akcinei bendrovei „Tarptautinis oro uostas „Ryga““ dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė ,,ŽIA valda“, akcinė bendrovė ,,Va Reals“.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2008-08-12 su ieškiniu (t. 1, b. l. 1-54) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė pripažinti neteisėtais, prieštaraujančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ir 82 straipsniams atsakovų Latvijos įmonės „Air Baltic Corporation“ A/S ir valstybinės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga““ veiksmus dėl draudžiamo susitarimo ir piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi, priteisti solidariai iš atsakovų 199 830 000 Lt turtinės žalos atlyginimą. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

5Vilniaus apygardos teismo 2008-09-25 nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartimi, ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuotas atsakovams „Air Baltic Corporation“ A/S ir valstybinei AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga““ priklausantis, tiek pas atsakovus, tiek pas kitus asmenis esantis nekilnojamasis ir /ar kilnojamasis turtas bei turtinės teisės, neviršijant 199 830 000 Lt ieškinio sumos (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys; CPK 179 str. 3 d.).

6Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S 2015-01-27 prašyme (t. 2, b. l. 1-11) prašė panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad atsakovo finansinė situacija yra žymiai pagerėjusi, todėl ieškinio suma nelaikytina didele. Taip pat išnyko sprendimo neįvykdymo rizika. Byloje nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad atsakovas yra nesąžiningas ir sieks išvengti būsimo sprendimo įvykdymo. Laikinosios apsaugos priemonės nebeužtikrina šalių interesų pusiausvyros. Ieškovas per daugiau nei 6 metus neįrodė reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio, o atsakovo finansiniai rodikliai nuolat gerėjo. Tuo tarpu žala, patirta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, niekada nebus atlyginta, nes nebuvo tenkinti prašymai dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, o ieškovas yra bankrutuojanti įmonė

7Atsakovas valstybinė AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ 2015-01-27 prašyme (t. 2, b. l. 95-107) taip pat prašė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones Nurodė, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka viešojo intereso reikalavimų. Atsakovo administruojamas oro uostas, šio oro uosto tinkamas funkcionavimas ir veiklos jame nepertraukiamumas yra ypač reikšmingi Latvijos vidaus bei viso Baltijos regiono šalių saugumui užtikrinti. 2014 metais pasikeitus geopolitinei situacijai ir Rusijos Federacijai pradėjus demonstruoti agresyvesnį elgesį, Rygos oro uosto, kaip vienintelio NATO keliamus reikalavimus Latvijoje atitinkančio oro uosto, reikšmė nacionaliniam bei tarptautiniam saugumui ženkliai padidėjo. Be to, nevaržomas oro uosto funkcionavimas taip pat yra būtinas siekiant užtikrinti, kad Latvija tinkamai vykdytų pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai funkcijas. Latvijos Respublikos susisiekimo ministerijos 2015-01-14 rašte nurodytos aplinkybės patvirtina, kad realiu nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų sukelta grėsmė oro pervežimams per Latvijos Respubliką. Daugiau nei per 6 metus bylos nagrinėjimo metus atsakovas neatliko jokių veiksmų, prieštaraujančių tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti neproporcingus finansinius praradimus tiek pačiam atsakovui, tiek Latvijos Respublikos ekonomikai.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2015-02-12 nutartimi (t. 3, b. l. 17-20) atsakovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atmetė.

10Teismas nustatė, kad pagal atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S 2014-09-30 balanso duomenis jo turtas įvertintas 128 141 020 Eur, o įsipareigojimai - 256 343 368 Eur (iš jų trumpalaikiai įsipareigojimai - 119 799 994 Eur), įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas ir yra lygus minus 157 115 870 Eur. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šio atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai yra beveik lygūs turimo turto vertei, o nuosavas kapitalas yra neigiamas, padarė išvadą, kad atsakovo įmonės finansinė padėtis nepagerėjo tiek, kad pašalintų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nevertino argumentų, susijusių su neįrodytos žalos dydžiu, kadangi jie nėra procesinio pobūdžio. Antrasis atsakovas valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ būtinybę panaikinti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo ir viešojo intereso apsauga, todėl šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad tokia aplinkybė, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tarptautinio oro uosto kaip specifinį statusą turinčio subjekto atžvilgiu, jau buvo žinoma laikinąsias apsaugos priemones pritaikiusiems teismams, vadinasi, ši aplinkybė bėra byloje nauja. Be to, laikinosiomis apsaugos priemonėmis buvo apribota tik atsakovo teisė disponuoti (ne)kilnojamuoju turtu, t. y. atsakovui nebuvo uždrausta turimą turtą valdyti ir juo naudotis. Konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių galėtų būti esmingai suvaržytas oro uosto funkcionavimas ar dėl to atsirastų viešąjį interesą pažeidžiančios pasekmės, susijusios su valstybės saugumu, pirmininkavimu Europos Sąjungos Tarybai ir (ar) oro pervežimais, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Todėl, teismo vertinimu, atsakovai realios grėsmes oro uosto veiklai neįrodė. Teismas pažymėjo ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurias prašo panaikinti atsakovai, iki šiol nėra įvykdytos Latvijos Respublikoje, taigi argumentus dėl neigiamo poveikio atsakovų veiklai atmetė kaip neturinčius jokio realaus pagrindo.

11III. Atskirųjų skundų, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į juo argumentai

12Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S atskirajame skunde (t. 3, b. l. 21-35) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-02-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai suabsoliutino didelės ieškinio sumos aplinkybę, ignoravo argumentus, patvirtinančius, kad nėra grėsmės sprendimo neįvykdymui. Teismas lakoniškai vertino „AirBaltic Corporation“ A/S finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodomas turto ir įsipareigojimų sumas, nuosavo kapitalo dydį, nepagrįstai konstatavo, esą nėra pagrindo teigti, kad įmonės finansinė padėtis pagerėjo tiek, kad pašalintų grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Neatsižvelgė į tai, kad „AirBaltic Corporation“ A/S yra stambus ir aktyvus rinkos dalyvis, plėtojantis reikšmingą ūkinę komercinę veiklą. Be to, teismas ignoravo duomenis, kad finansinė „AirBaltic Corporation“ A/S (taip pat ir kito atsakovo) situacija yra gera ir nuosekliai gerėja. Europos Komisija 2014-07-09 sprendimu patvirtino, kad „AirBaltic Corporation“ A/S finansinė situacija yra gera ir kad netrukus bus atkurtas ilgalaikis bendrovės finansinis gyvybingumas. Taigi buvo pakankamas pagrindas padaryti išvadai, kad nebeegzistuoja jokia grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nors atsakovai gali patirti nuostolių, tai nėra teisiškai reikšminga, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Ieškovas yra bankrutavusi bendrovė, todėl nuostolių, galinčių kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, instituto taikymas būtų betikslis. Akivaizdu, kad tokio masto turto arešto taikymas negali neturėti neigiamų pasekmių atsakovų veiklai. Viešai prieinama informacija apie atsakovas pritaikytas laikinosios apsaugos priemones verčia atsakovų partnerius bei vartotojus rezervuotai vertinti bendradarbiavimą ir santykių vystymąsi su atsakovais.
  3. Ieškovo reikalaujamų nuostolių dydžio pagrįstumo įvertinimas yra vienas iš prima facie ieškinio pagrįstumo įvertinimo elementų. Ieškovas per daugiau nei 6 metus neįrodė reikalaujamų priteisti nuostolių dydžio.
  4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeatitinka proporcingumo reikalavimo. Teismas nevertino argumentų, kad laikinosios apsaugos priemonės nebeužtikrina šalių interesų pusiausvyros. Ieškovui yra nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Atsakovai yra didelės savo reputaciją itin branginančios ir viešai veikiančios bendrovės, kurios abi priklauso Latvijos valstybei. Taigi yra žymiai labiau tikėtina nei netikėtina, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones jokia žala ieškovui nebus padaryta, jo interesai nenukentės.
  5. Laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su viešuoju interesu. Abiejų atsakovų veikla, kurių akcininku yra Latvijos valstybė, susijusi su visuomenės interesų tenkinimu. Rygos oro uostas, yra strateginę reikšmę turintis Latvijos Respublikos objektas, strategiškai svarbus ne tik Latvijai, bet ir visoms Baltijos valstybėms dėl šiuo metu iškilusios galimos grėsmės dėl Rusijos Federacijos galimų karinių veiksmų. Taigi netrukdoma ir nevaržoma Rygos oro uosto veikla šiandien yra ypatingai svarbi. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas abiem atsakovams yra nesuderinamas ir su Nacionalinės susisiekimo plėtros programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-12-18 nutarimu Nr. 1253, nustatytu pagrindiniu tikslu.
  6. Atsakovas prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei sudaryti trijų teisėjų kolegiją, kadangi nagrinėjamas klausimas yra neabejotinai sudėtingo pobūdžio, o byloje yra svarbu papildomai vertinti ir tai, kad ieškovas yra bankrutavusi įmonė. Būtina tinkamai įvertinti teismų praktikoje nepakankamai išplėtotus klausimus, įvertinti šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo pareikšto reikalavimo prima facie pagrįstumą.

13Atsakovas valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga““ atskirajame skunde (t. 3, b. l. 37-64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-02-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Laikinosios apsaugos priemonės, pritaikytos atsakovų atžvilgiu, yra nesuderinamos su viešojo intereso reikalavimais. Atsakovo administruojamas Rygos oro uostas yra vienintelis oro uostas Latvijoje, kuris atitinka karinę NATO techniką galintiems priimti oro uostams keliamus reikalavimus, šis oro uostas yra svarbi tiek Latvijos Respublikos, tiek Europos Sąjungos saugumą užtikrinančios infrastruktūros dalis. Todėl oro uosto tinkamas funkcionavimas ir veiklos nepertraukiamumas yra ypač reikšmingi Latvijos vidaus bei Baltijos regiono šalių saugumui. Realus nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti ne tik atsakovo turto, bet ir Rygos oro uosto infrastruktūros suvaržymą.
  2. Aplinkybė, kad šiuo metu Latvijos Respublikoje nėra pripažinta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei faktas, kad Latvijos Respublikos teismai gali atsisakyti pripažinti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dėl šios nutarties prieštaravimo Latvijos Respublikos viešajai tvarkai, negali reikšti to, kad viešojo intereso reikalavimams prieštaraujančios laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti paliktos galioti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia ne tik Latvijos, bet visų Baltijos šalių viešuosius interesus.
  3. Pagal Latvijos Respublikos teisės imperatyvus, kurie yra Latvijos Respublikos viešosios tvarkos sudėtinė dalis, ieškinio prima facie pagrįstumo ir ieškinio atmetimo tikimybės vertinimas ir pervertinimas konkrečioje proceso stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra būtinas. Kai laikinosios apsaugos priemonės yra nukreiptos į jų faktinį taikymą Latvijos Respublikoje, būtina taikyti Latvijos aukštesnius ieškinio reikalavimų prima facie pagrįstumo kriterijus bei į juos atsižvelgti, sprendžiant ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
  4. Šiuo metu neliko CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Ieškovas per 6 metus trunkantį bylos nagrinėjimo laikotarpį neįrodė atsakovams pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Byloje esantys įrodymai prima facie aspektu patvirtina, kad atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Be to, atsakovai per daugiau nei 6 metus neatliko ir jokių tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui prieštaraujančių veiksmų. Atsakovai neslėpė jiems priklausančio turtą, nemažino jo vertės. Priešingai, nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pradžios nuosekliai, planingai vykdė ir vykdo savo pagrindinę veiklą ir iš jos gauna pastovias pajamas. Atsakovo veiklos rezultatai už 2013 m. laikotarpį patvirtina, kad jo finansinė padėtis yra stabili ir tik gerėja.
  5. Laikinosios apsaugos priemonės 199 830 000 Lt (kas atitinka 57 874 768,30 Eur) dydžio sumai yra neproporcingos, pažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyrą bei Latvijos Respublikos ir Baltijos šalių interesus.
  6. CPK numato pakankamai laisvus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo standartus. Tuo tarpu nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymas yra paliktas išimtinai teismo diskrecijai, net nenustatant sąlygų, kurioms esant teismas privalo taikyti šį institutą. Taigi labiau ginamos vienos šalies‑ ieškovo teisės ir interesai, tuo tarpu atsakovo interesų gynyba laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste yra labiau suvaržyta. Todėl būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu nustatyti, ar CPK 144 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 1 dalies ir 149 straipsnio 1 dalies nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, reglamentuojančia, teisę į nuosavybę, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui bei 117 straipsnyje įtvirtintam teisės į tinkamą ir sąžiningą procesą principui.
  7. Atskiruoju skundu yra keliami sudėtingi klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių atitikties viešajam interesui bei dėl pagrindo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kai jos neatitinka viešojo intereso reikalavimų. Todėl yra būtina atskirojo skundo nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir nagrinėti jį žodiniame teismo posėdyje.

14Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S prisidėjime prie atsakovo valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga““ atskirojo skundo (t. 3, b. l. 90-92) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-02-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, palaiko prašymą atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka trijų teisėjų kolegijoje. Prisidėjimą prie atskirojo skundo grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Laikinosios apsaugos priemonės yra nesuderinamos su viešuoju interesu. Teismai pernelyg formaliai vertina ieškinio prima facie pagrįstumo sąlygą. Latvijoje, kurioje turės būti vykdoma nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio prima facie pagrįstumas, pakankamas tam, kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, reiškia situaciją, kai tikimybė, kad ieškinys bus patenkintas, yra didesnė nei tikimybė, kad jis bus nepatenkintas.
  2. Ieškinio prima facie pagrįstumo klausimas turėjo būti persvarstomas, kadangi atsakovo pozicijos pateikimas byloje, ieškovo pozicijos pasikeitimas gali būti ir yra pagrindas iš naujo spręsti ieškinio prima facie pagrįstumo klausimą. Per 6 metus nėra įrodytas reikalaujamų priteisti nuostolių dydis bei atsakovų neteisėti veiksmai.
  3. Laikinosios apsaugos priemonės, atsižvelgiant į visumą aplinkybių, nebeatitinka proporcingumo reikalavimo, nesuderinamos su Europos žmogaus teisių konvencijos bei Konstitucijos nuostatomis, kadangi suteikia perdėtą ir nepagrįstą pranašumą ieškovo, piktnaudžiaujančio savo teisėmis, interesams ir paneigia atsakovų teisėtus interesus.

15Ieškovas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsiliepime (t. 3, b. l. 69-88) prašo atskiruosius skundus atmesti, netenkinti prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, o atskiruosius skundus nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Atsakovai, teikdami prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, siekia atidėti posėdį Latvijos Aukščiausiame Teisme, kuriame vis dar nagrinėjamas klausimas dėl pritaikytų LAP pripažinimo ir vykdymo Latvijos Respublikos teritorijoje.
  2. Atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo apimtimi negali sukelti jokių neproporcingų, neadekvačių ir ženkliai ūkinę veiklą apribojančių padarinių (nuostolių). Apribojus disponavimą, atsakovai gali ir toliau naudotis turtu bei gauti jo duodamas pajamas.
  3. Didelė ieškinio reikalavimo suma suponuoja realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovų finansinė padėtis nepagerėjo tiek, kad būtų pašalinta grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S nepateikė visų 2014 m. veiklos rezultatų, o iš kartu su prašymu pateiktų finansinių duomenų už 2014 m. pirmus 9 mėnesius matyti, kad, nepaisant pasiekto 24 011 044 Eur pelno, sudarančio 41 proc. ieškinio sumos, yra sukaupta net 226 557 168 Eur nuostolių. Taigi „Air Baltic Corporation“ A/S gautas pelnas padengtų tik dešimtadalį jo paties nuostolių. Be to, pateikta finansinė ataskaita neapima oro vežėjų veikloje žemų pajamų sezono metu (spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesiais). Kitas atsakovas valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ finansinę padėtį įrodinėjo 2013 metų finansinėmis ataskaitomis, t. y. neaktualiais ir nepakankamais įrodymais. Šio atsakovo nuosavas kapitalas 16 mln. Eur mažesnis už ieškovo reiškiamą reikalavimą.
  4. Komercinis oro uostas nėra strateginę reikšmę turinti infrastruktūra kariniame Baltijos šalių apsaugos kontekste. Atsakovas, grįsdamas pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones dėl viešojo intereso, nepagrįstai remiasi bylomis, kuriose nagrinėjami ginčai kilę dėl viešųjų pirkimų, tokios bylos yra specifinės, jų nagrinėjimui skirtas atskiras skyrius, kuriame numatytos ir specifinės laikinosios apsaugos priemonės.
  5. Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas tik preliminariai įvertina pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tuo tarpu atsakovų siekiama suformuoti praktika iškreiptų laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmę ir sudarytų prielaidas ginčus išnagrinėti iš esmės ne galutiniu teismo sprendimu, bet procesine nutartimi.
  6. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo ir panaikinimo bei galimų nuostolių dėl jų pritaikymo užtikrinimas kiekvienu konkrečiu atveju yra šiuos institutus reglamentuojančių CPK nuostatų taikymo klausimas. Konstitucinis Teismas nesprendžia įstatymų taikymo klausimų. Jeigu į Konstitucinį Teismą kreipiamasi su prašymu, kuriame keliamas tik įstatymo ar kito teisės akto taikymo klausimas, teismas atsisako priimti tokį prašymą ir jo netiria. Be to, byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra ekonomiškos proporcingos, nepažeidžia atsakovų nuosavybės teisės ir šalių pusiausvyros principų.
  7. Atsakovų pozicija, pagal kurią laikinosios apsaugos priemonės turėtų būtų netaikomos arba būtų panaikinamos vien dėl ieškovo bankroto statuso, yra nepagrįsta. Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės statusą turintys subjektai tokiu atveju atsidurtų nelygiavertėje situacijoje, lyginant su kitais asmenimis.

16Atsakovas valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ atsiliepime į atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 96-111) prašo atsakovo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:

  1. Aplinkybės, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, negali būti laikomos statišku ir laike nekintančiu kriterijumi. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikintos, nes nėra grėsmės, jog bus apsunkintas ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, ką patvirtina vis gerėjanti atsakovo, taip pat nuosekliai stabili oro uosto finansinė ir turtinė padėtis.
  2. Bylos nagrinėjimas nuo 2008 m. rugpjūčio trunka jau ilgiau nei 6 metus. Nors laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nutartimi, kuri priimta 2008-09-25, nė vienas iš atsakovų neatliko jokių tinkamam būsimo teismo sprendimo įvykdymui prieštaraujančių veiksmų. Teismas nepagrįstai ir ydingai neįvertino faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumu ar apsunkinimu.
  3. Ieškovas atsakovams reiškiamus reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina iš tariamai egzistuojančių šių atsakovų neteisėtų veiksmų – tariamo atsakovų draudžiamo susitarimo, taip pat tariamo atsakovo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti ieškovo nurodomus neteisėtus veiksmus.
  4. Atsakovų nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo galimybė yra itin menka. Todėl nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės vertintinos kaip neatitinkančios proporcingumo reikalavimų bei kaip pažeidžiančios bylos šalių interesų pusiausvyrą.
  5. Teismas neįvertino to, kad atsakovų atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali sukelti neproporcingus finansinius praradimus tiek pačiam atsakovui, tiek Latvijos Respublikos ekonomikai, Baltijos šalių sienų ir oro erdvės saugumo užtikrinimui bei tinkamam NATO organizacijos narių oro erdvės saugumo užtikrinimui bei NATO oro policijos misijos įgyvendinimui.

17Tretieji asmenys AB „Žia Valda“ bei AB „Va Reals“ atsiliepime į atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 163-171) prašo jį atmesti, netenkinti prašymų kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašo atskiruosius skundus nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas preliminariai įvertino ieškovo reikalavimo pagrįstumą, atsižvelgė į pareikšto reikalavimo dydį, kuris yra reikšmingas lyginant jį su atsakovų finansine padėtimi. Byloje taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra parinktos vadovaujantis ekonomiškumo principu ir nė vienai iš bylos šalių nesuteikia nepagrįsto pranašumo.
  2. Atsakovas pagrindą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones grindė pasikeitusiomis aplinkybėmis, tačiau atsakovo trumpalaikiai įsipareigojimai yra beveik lygūs turimo turto vertei, o įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas. Byloje pareikštas 57 874 768,3 Eur reikalavimas atsakovams yra didelis.
  3. Atsakovas nepagrindė, kad laikinosios apsaugos priemonės pakenktų jo finansinio gyvybingumo atkūrimui ar sukeltų bet kokių realių nuostolių. Be to, laikinosios apsaugos priemonės Latvijos Respublikoje dar net nėra įgyvendintos. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra ženkliai padidinama ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybė, o, Lietuvos apeliaciniam teismui 2008-12-31 nutartimi nusprendus netaikyti tam tikrų laikinųjų apsaugos priemonių, atitinkamai buvo užtikrinta didesnė negu pakankama atsakovų interesų apsauga.

18Tretieji asmenys AB „Žia Valda“ bei AB „Va Reals“ atsiliepime į atsakovo valstybinės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ atskirąjį skundą (t. 3, b. l. 172-181) prašo jį atmesti, netenkinti prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, o atskiruosius skundus nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovas yra įkeitęs turto už 53 492 439,81 Eur, o kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas įkeitimu, turi pirmenybės teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Todėl egzistuoja nuolatinė grėsmė, jog atsakovo turto iš esmės sumažės. Atsakovas nepateikė naujausių finansinės atskaitomybės dokumentų. Vieninteliai pateikiami dokumentai - 2012 m. ir 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentai - objektyviai negali pagrįsti pagerėjusios jo padėties.
  2. Baltijos šalių oro policijos misija yra vykdoma tiek iš Lietuvoje esančios Zoknių karinės bazės, tiek iš Estijos Amari oro bazės. Atsakovo oro uosto reikšmė Baltijos regiono saugumui nelaikytina didele, o labiau teorine. Net jeigu oro uostas ir būtų pripažintas turinčiu didele reikšme Baltijos regiono saugumui, tai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas netrukdytų oro uostui vykdyti visas funkcijas, įskaitant ir tokias, kurios susijusios su saugumu Baltijos regione.
  3. Prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas ir laikytinas bandymu užvilkinti bylos procesą bei galutinio sprendimo priėmimą. Atsakovų veiksmai rodo jų siekį vilkinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimo išsprendimą ir sutampa su Latvijos Respublikoje vykstančiu teisminiu procesu dėl laikinųjų apsaugos priemonių faktinio įgyvendinimo. Atsakovo teisės į nuosavybę (Konstitucijos 23 str.), lygiateisiškumą (Konstitucijos 29 str.), bei tinkamą ir sąžiningą teismo procesą (Konstitucijos 117 str.), taikant laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo pažeistos.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirieji skundai netenkintini.

21Atsižvelgiant į atskirųjų skundų argumentus, nustatančius bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – apeliantams priklausančio nekilnojamojo ir / ar kilnojamojo turto bei turtinių teisių arešto, neviršijančio ieškinio sumos 199 830 000 Lt (atitinkančios 57 874 768,30 Eur), panaikinimo, teisėtumo bei pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.).

22Dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo ir žodinio bylos nagrinėjimo poreikio

23Apeliantai „Air Baltic Corporation“ A/S ir valstybinė AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ procesiniuose dokumentuose, įskaitytinai ir 2015-07-13 per EPP sistemą pateiktuose apeliacinės instancijos teismui, be kita ko, prašo šioje byloje sudaryti trijų teisėjų kolegiją ir bylą pagal jų atskiruosius skundus nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.

24Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 336 str. 1 d.), taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka šioje byloje nėra būtinas ir poreikio taikyti CPK 336 straipsnio 1 dalyje numatytą išimtį bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes bei atmetė apeliantų prašymą dėl laikinųjų apsaugos panaikinimo, pakanka tam, kad būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 337 str. 1 d., 338 str.).

25CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Nutartimi perduoti atskirąjį skundą nagrinėti trijų teisėjų kolegijai turi teisę ir bylą nagrinėjantis teisėjas. Apeliantai prašymą dėl bylos nagrinėjimo trijų teisėjų kolegijoje motyvavo byloje keliamais sudėtingais teisiniais klausimais, didele bylos apimtimi, kilusio ginčo pobūdžiu, aplinkybe, kad ši byla laikytina precedentine. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 336 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga sudaryti trijų teisėjų kolegiją, jeigu nagrinėjama byla yra sudėtinga. Bylos sudėtingumas gali būti siejamas su faktiniu bylos pobūdžiu (pareikštų reikalavimų ir sprendžiamų klausimų skaičiumi, faktinių aplinkybių apimtimi ir joms nustatyti reikalingomis pastangomis, byloje dalyvaujančių asmenų skaičiumi ir pan.) ir (arba) su teisiniu bylos sudėtingumu (kylančių teisės klausimų naujumu, poreikiu taikyti kelių teisės šakų normas ir pan.). Šiuo konkrečiu atveju poreikio atskirųjų skundų nagrinėjimui sudaryti trijų teisėjų kolegiją dėl šioje byloje keliamų procesinės teisės klausimų bei faktinių aplinkybių, kurias kiekvienas iš ginčo teisino santykio dalyvių interpretuoja skirtingai, taip pat nenustatyta, todėl byla nagrinėjama pagal CPK 336 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę (CPK 336 str. 2 d.)

26Dėl naujų įrodymų priėmimo

27Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas CPK 314 straipsnio norma, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas gali priimti naujus įrodymus tik tuo atveju, jeigu šių įrodymų nepagrįstai nepriėmė pirmosios instancijos teismas arba jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas „Air Baltic Corporation“ A/S 2015-07-13 per EPP sistemą kartu su prašymu apeliacinės instancijos teismui pateikė ir naujus įrodymus – papildomus 2014 m. finansinės atskaitomybės dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu sutinka su ieškovo 2015-07-15 per EPP sistemą pateiktais prašymų atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, o priešingu atveju suteikti 7 dienų terminą atsiliepimui parengti argumentais ir pripažįsta, kad visi apelianto „Air Baltic Corporation“ A/S 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenys galėjo būti pateikti anksčiau, pirmosios instancijos teisme. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, bei į tai, kad pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, o teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, priima „Air Baltic Corporation“ A/S pateiktus naujus įrodymus bei juos įvertina kartu su visais bylos įrodymais (CPK 314 str.). Priimamų dokumentų pateikimo į bylą 2015-07-13 faktas, kaip matyti iš ieškovo 2015-07-15 prašymų, jam yra žinomas, o ši dokumentų turinys, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neliudija poreikio išsamesniam pasirengimui pateikti savo poziciją, juolab kad dalis faktinių duomenų apie atsakovų veiklą atitinkamu atskaitiniu laikotarpiu jau byloje buvo. Taigi ieškovas turėjo galimybę iki paskirto teismo posėdžio pradžios (2015-07-16, 9 val.) pateikti savo vertinimus bei nuomonę dėl naujų įrodymų. Papildomas terminas tam nenustatomas.

28Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo

29Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Taigi minėtoje CPK normoje iš esmės nustatytos dvi būtinosios sąlygos, laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui, t. y. ieškinio preliminarus pagrįstumas bei grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

30Apeliantų skundų ir prisidėjimo prie atskirojo skundo esminiai argumentai yra tokie, kad nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymas jų atžvilgiu apskritai negalimas, kadangi ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, nes nepagrįsti ir bylos nagrinėjimo laikotarpiu, kuris prasidėjo nuo 2008 metų, neįrodyti ieškovo reikalavimai solidariai iš atsakovų priteisti 199 830 000 Lt žalai atlyginti, kurios sumai ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantų skundų argumentas nesutinka, pripažindamas juos teisiškai nepagrįstais. Jau aptarta, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio preliminaraus vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taigi spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo, vadinamą prima facie vertinimą. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir / ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-03 nutartis c. b. Nr. 2-674/2014; 2014-07-31 nutartis c. b. Nr. 2-1194/2014.). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-03-07 nutartis c. b. Nr. 2-1040/2013; 2013-10-31 nutartis c. b. Nr. 2-2476/2013).

31Nagrinėjamu atveju apeliantų atžvilgiu yra pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo. Spendžiant dėl laikinų apribojimų (turto arešto) taikymo ar nagrinėjant jų panaikinimo klausimą iš esmės pakanka įsitikinti tuo, jog ieškovas yra pateikęs pakankamai duomenų ieškinio faktiniam pagrindui pagrįsti bei išdėstęs teisinius argumentus, kuriems pasitvirtinus, ieškinys galėtų būti patenkintas (procesinis teisinis aspektas). Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba, atitinkamai, jas panaikinti, esant tokiam prašymo ar atskirojo skundo reikalavimui, tuo pagrindu, jog ieškinys preliminariai nepagrįstas tik tada, jei yra reiškiamas akivaizdžiai nepagristas materialinis teisinis reikalavimas. Ieškinio turinys, suformuluotas ieškinio dalykas, pagrindas, išdėstytos faktines aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas bei pateikti įrodymai (įskaitant ir Latvijos Respublikos konkurencijos tarybos 2006-11-22 sprendimą dėl atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S gaunamų neteisėtų nuolaidų ir pažeidžiančių konkurenciją veiksmų), įgalino pirmosios instancijos teismą pagrįstai konstatuoti, jog viena iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šioje byloje lėmusių sąlygų (t. y. preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas), nepakito. Pripažintina, kad byloje nėra duomenų, kurie sudarytų prielaidas vertinti, jog išnyko toks anksčiau egzistavęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantams pagrindas, kaip ieškinio prima facie pagrįstumas, nepaisant termino, kurį yra nagrinėjama ši konkreti civilinė byla. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos (jos įrodymų) nagrinėjimo iš esmės, o tik leidžia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo poreikį. Toks vertinimas taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, jam negali būti keliami ir tokie pat motyvavimo kriterijai, kaip priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl apeliantų skundų argumentai, kad ieškovui nepavyko per šešerius bylos nagrinėjimo metus įrodyti savo reikalavimų pagrįstumo, teisiškai neaktualūs ir nesudaro prielaidų spręsti nagrinėjamą klausimą kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas.

32Apeliantų atskirųjų skundų argumentai dėl Latvijos teismų praktikos, vertinant ieškinio prima facie pagrįstumą bei taikomus vertinimo kriterijus, šios bylos atveju, kuri nagrinėjama pagal Lietuvos teisės normas, o ne pagal užsienio teisę, nėra aktualūs, taigi į juos apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgia.

33Dėl apeliantų turtinės padėties kaip būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos

34Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio teismo sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą, užtikrinti jo privalomumą (CPK 18 str.). Vadinasi, tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įvertinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, darytina išvada, kad sprendžiant klausimus dėl civilinėje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, kurį reglamentuoja CPK 149 straipsnis, turi būti nustatoma, ar neišnyko pirmiau teismo nustatyta grėsmė būsimo tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

35Prašydami panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei tuo pagrindu skųsdami pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantai teigia, jog byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys jų gerą turtinę padėtį ir galimybes įvykdyti teismo sprendimą be priverstinai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi apeliantai kvestionuoja ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės ar jo įvykdymo apsunkinimo buvimą. Šiuos argumentus apeliantai grindžia dokumentais, tame tarpe ir apeliacinės instancijos teismui pateiktais su 2015-07-13 prašymu.

36Apeliantas „Air Baltic Corporation“ A/S pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 metų ataskaitas, 2014 m. finansinės atskaitomybes duomenis bei Europos Komisijos 2014-07-09 sprendimą. Nustatyta, kad 2014-09-30 apelianto „Air Baltic Corporation“ A/S turtas įvertintas 128 141 020 Eur, o įsipareigojimai 256 343 368 Eur, iš kurių 119 799 994 Eur sumą sudaro trumpalaikiai įsipareigojimai, įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas ( - 157 115 870 Eur.) (t. 2, b. l. 12-51). Pasak apelianto, aplinkybę, kad netrukus bus atkurtas ilgalaikis bendrovės finansinis gyvybingumas, patvirtina Europos Komisijos 2014-07-09 sprendimo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas apelianto turtinę padėtį nurodytų argumentų kontekste pažymi, kad šio sprendimo išvadose nebuvo analizuojamos aplinkybės, susijusios su apelianto pajėgumu įvykdyti šioje byloje jam pareikštus reikalavimus, kurių suma yra 57 874 768,30 Eur (t. 2, b. l. 52-94). Iš 2015-07-13 apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2015-06-12 pažymos Nr. 7-3-108700 matyti, kad įstatinis apelianto „Air Baltic Corporation“ A/S kapitalas sudaro 82 634 635 Eur sumą, 2014 m. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad įmonės veikla pelninga, 2013 m. pelnas siekė 2 020 000 Eur, o 2014 m. – 10 668 000 Eur. 2014-12-31 sudaryto balanso duomenimis, visas bendrovės „Air Baltic Corporation“ A/S turimas turtas sudaro 121 669 000 Eur, o įsipareigojimai 248 295 000 Eur, iš kurių 71 034 000 Eur sumą sudaro trumpalaikiai įsipareigojimai daugiau nei dvigubai viršija turtą. Kitas apeliantas - valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ - savo gerą finansinę padėtį grindė pirmosios instancijos teismui pateiktas 2013-01-01 – 2013-12-31 ataskaitinio laikotarpio dokumentais, iš kurių nustatyta, kad bendrovės turtas sudaro 86 896 275 Lvl, įsipareigojimų suma 57 888 100 Lvl, iš kurių trumpalaikiai 35 239 493 Lvl, įmonės veikla pelninga minėto laikotarpio pelnas sudarė 422 642 LvL (t. 2, b. l. 182-199). Aktualesnių, vėlesnio veiklos laikotarpio duomenų, liudijančių apie esminius turtinės padėties pokyčius, įbylą neteikta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pateikti duomenys apie jų finansinę padėtį patvirtina, kad bendrovės turi turto, pelningai vykdo veiklą, tačiau to nepakanka padaryti išvadą, jog bet vienos iš šių bendrovių finansinė padėtis yra tokia užtikrinta ir stabili, kuri objektyviai liudytų apie galimybes be papildomų užtikrinimo priemonių patenkinti ieškinio reikalavimus galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju.

37Apeliantų dėstomi argumentai, kad jie, sužinoję apie jų atžvilgiu pareikštus turtinius reikalavimus, bylos nagrinėjimo laikotarpiu nebandė savo turto slėpti, sumažinti jo vertės ar kitaip apsunkinti teismo sprendimo įvykdymo, faktiškai nepagrįsti. Byloje esama duomenų apie tai, kad apeliantas valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo Lietuvos teisme, o jos pripažinimo ir vykdymo klausimai Latvijos Respublikos teismuose nėra išspręsti jau daugelį metų, taigi ši nutartis nevykdoma, didelę savo nuosavybes teise valdomo turto dalį apsunkino hipoteka (t. 2, b. l. 310-338). Iš šio turto pirmiausia būtų padengti įsipareigojimai hipotekos kreditoriams, o ne ieškovui. Ši ieškovo įvardijama aplinkybė dėl areštuoto turto apsunkinimo, nors arešto taikymas būtent ir draudžia disponavimą, nekliudant turto valdyti ar juo naudotis, apeliantų byloje nepaneigta. Todėl darytina išvada, kad grėsmė galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo eliminuota ir tebeegzistuoja.

38Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai ir kriterijai bei viešasis interesas

39Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo reikalingumo, atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos išaiškinimus, jog vienos iš bylos šalių turto areštas savo esme yra griežta ir varžanti priemonė. Ji gali savininko teises paveikti taip, kad gali kilti pavojus jo pagrindinei veiklai. Laikinas turto areštas gali būti pateisinamas „bendruoju interesu“, jei jis yra skirtas užtikrinti, kad ginčo turtas nebūtų perduotas trečiosioms šalims iki proceso pabaigos, užtikrinant kreditoriaus ieškinio patenkinimą (2014-12-02 sprendimas byloje UAB „JGK Statyba“, M. Guselnikovas v. Lietuva, pareiškimo Nr. 3330/12). Taigi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija nustato valstybėms (įskaitant teismus) pozityvius įpareigojimus užtikrinti, kad taikant prevencinio poveikio (laikinąsias apsaugos) priemones nebūtų nepagrįstai varžoma asmens, kuriam jos yra taikomos, teisinė ir faktinė padėtis. Todėl laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jų sukeliamos pasekmės būtų neproporcingos siekiamiems tikslams.

40CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos ir parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, t. y. teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą. Turėtų būti įvertinta ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso. Viešojo intereso egzistavimas tam tikrais atvejais lemia, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, nors ir egzistuotų teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Pagal CPK 149 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Minėto straipsnio antroji dalis numato, kad teismas gali panaikinti savo iniciatyva laikinąsias apsaugos priemones: kai būtina apginti viešąjį interesą ir nepanaikinus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

41Kaip pirmiau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje prevencinio pobūdžio priemonė buvo parinkta nustatant apeliantams priklausančio nekilnojamojo ir /ar kilnojamojo turto bei turtinių teisių areštą. Turto areštas apibrėžiamas kaip įstatymu nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d.). Vadovaujantis turto arešto apibrėžimu galima daryti išvadą, kad taikant turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę, teismas nustato skirtingo pobūdžio turto arešto mastą, tai yra apriboja visas arba dalį areštuojamo daikto savininko turimų daiktinių teisių, esančių nuosavybės teisės sudėtinėmis dalimis (CK 4.37 str.). Kadangi kiekviena iš šių daiktinių teisių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – savo turiniu yra skirtingo pobūdžio, kiekvienos iš šių daiktinių teisių laikinas apribojimas sukelia skirtingo pobūdžio suvaržymus areštuojamo daikto savininkui. Valdymo teisės apribojimas suponuoja teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 2 d.). Naudojimosi teisės apribojimas suponuoja teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d.). Disponavimo teisės apribojimas sukuria teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartimi, priimta revizuojant Vilniaus apygardos teismo 2008-09-25 nutartį, ieškinio sumos ribose buvo areštuotas apeliantams priklausantis, tiek pas juos, tiek pas kitus asmenis esantis nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, uždraudžiant parduoti, mainyti, dovanoti, kitaip perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti šį turtą bei iš jo kylančias teises (LITEKO duomenys, CPK 179 str. 3 d.). Taigi laikinai, iki kilusį dėl itin didelės sumos turtinį ginčą teismas išspręs iš esmės, buvo apribota tik disponavimo turtu teisė. Tačiau kitos apeliantų nuosavybės teisės sudėtinės dalys - valdymas ir naudojimas, kas reiškia, jog apeliantai ir toliau turi teisę laisvai valdyti ir naudotis areštuotą turtą, gauti iš jo pajamas, apribotos nebuvo. Kaip disponavimo (turto teisinės padėties keitimo) apribojimai kliudo (gali sukliudyti) priimti karinę NATO techniką bei užtikrinti Latvijos Respublikos ir /ar Europos Sąjungos saugumą, tinkamai funkcionuoti oro uostui, logiškų ir įtikinamų paaiškinimų neteikiama, juolab kad skubiai vykdytina nutartis dėl arešto daugelį metų net nepradėta vykdyti. Tokiu atveju pripažintina, jog byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra racionalios, o aplinkybių, sudarančių teisinį pagrindą konstatuoti, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai pažeidžia apeliantų interesus, viešąjį interesą ar trečiųjų, byloje nedalyvaujančių, asmenų teises nenustatyta. Dar daugiau, pačių apeliantų procesiniuose dokumentuose yra pripažįstama, jog nepaisant nuo 2008 m. taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, jų turtinė padėtis nuolat gerėja, bendrovės gauna pelną, vadinasi, laikinosios apsaugos priemonės netrukdo jų įprastinei veiklai ir proporcingumo principo nepažeidžia, o šalių interesų pusiausvyra, užtikrinant pareikštų reikalavimų įvykdymą, byloje yra išlaikyta.

42Tokioje situacijoje apeliacinis teismas nesutinka su apeliantų skundų teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad laikinosios apsaugos priemonės varžo apelianto valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ valdomojo oro uosto, kuris turi esminę strateginę reikšmę Baltijos šalims, veiklą ir tokiu būdu kenkiama viso regiono šalių saugumui ar tarptautiniam bendradarbiavimui. Nagrinėjamoje byloje sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui viešojo intereso gynimo aspektu nesusiklostė, nesant pagrindo pripažinti, kad dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra pažeidžiami asmenų, visuomenės ar valstybės teisės ir interesai.

43Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

44Apeliantai taip pat išdėstė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, kad šis išnagrinėtų, ar CPK 144 straipsnio 1 dalis, 146 straipsnio 1 ir 2 dalys, 149 straipsnio 1 dalis bei 152 straipsnio 1, 2, ir 3 dalys neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, reglamentuojančiam teisę į nuosavybę, Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, 117 straipsnyje įtvirtintam teisės į tinkamą ir sąžiningą procesą principui bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui. Apeliantų prašymai grindžiami tuo, kad CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimą bei nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą reglamentuojančios teisės normos nepagrįstai perdėtą pranašumą suteikia ieškovams, prašantiems taikyti šias procesines priemones, o toks diferencijuotas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Konstitucijos nuostatomis.

45CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-218/2013; 2010-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-373/2010). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

46Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos aplinkybes, įvertinęs byloje kilusio ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / panaikinimo pobūdį, byloje taikytinas procesines teisės normas daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apeliantų iškeltos abejonės dėl CPK 144 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 1 ir 2 dalių, 149 straipsnio 1 dalies bei 152 straipsnio 1, 2, ir 3 dalių neatitikimo Konstitucijos įtvirtintiems principams bei reglamentavimui sudarytų pagrindą tenkinti tokius jų prašymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog laikinųjų apsaugos priemonių ir su jomis susijusių procesinių klausimų reglamentavimas yra aiškus ir nekelia abejonių dėl šioje byloje taikytinų CPK normų atitikties Konstitucijai. Pažymėtina ir tai, kad šios bylos nagrinėjimo dalykas yra apeliantų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinumo, kurio išsprendimą reglamentuoja CPK 149 straipsnio nuostatos. Šio ginčo išsprendimui nėra jokio poreikio taikyti CPK normas, reglamentuojančias nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 149 str.), nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą (CPK 152 str.), kurių konstitucingumą apeliantai taip pat prašo ištirti. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą dėl teisės normų, kurios nagrinėjamoje byloje tiesiogiai netaikytinos, ištyrimo, kas suponuotų ir nagrinėjamos bylos sustabdymą, neabejotinai reikštų proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų pažeidimą (CPK 7 str., 17 str.).

47Aptarti ir kiti atskirųjų skundų argumentai neteikia pagrindo skundžiamos nutarties ir apeliantų atžvilgių pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimui.

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

49Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ 2008-08-12 su ieškiniu (t. 1,... 5. Vilniaus apygardos teismo 2008-09-25 nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos... 6. Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S 2015-01-27 prašyme (t. 2, b. l.... 7. Atsakovas valstybinė AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ 2015-01-27... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2015-02-12 nutartimi (t. 3, b. l. 17-20) atsakovų... 10. Teismas nustatė, kad pagal atsakovo „Air Baltic Corporation“ A/S... 11. III. Atskirųjų skundų, prisidėjimo prie atskirojo skundo ir atsiliepimų į... 12. Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S atskirajame skunde (t. 3, b. l.... 13. Atsakovas valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga““ atskirajame... 14. Atsakovas „Air Baltic Corporation“ A/S prisidėjime prie atsakovo... 15. Ieškovas BAB „flyLAL-Lithuanian Airlines“ atsiliepime (t. 3, b. l. 69-88)... 16. Atsakovas valstybės AB „Tarptautinis oro uostas „Ryga“ atsiliepime į... 17. Tretieji asmenys AB „Žia Valda“ bei AB „Va Reals“ atsiliepime į... 18. Tretieji asmenys AB „Žia Valda“ bei AB „Va Reals“ atsiliepime į... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Atskirieji skundai netenkintini.... 21. Atsižvelgiant į atskirųjų skundų argumentus, nustatančius bylos... 22. Dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo ir žodinio bylos nagrinėjimo... 23. Apeliantai „Air Baltic Corporation“ A/S ir valstybinė AB „Tarptautinis... 24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso... 25. CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja... 26. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 27. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinėje instancijoje yra ribojamas CPK 314... 28. Dėl ieškinio prima facie pagrįstumo... 29. Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu... 30. Apeliantų skundų ir prisidėjimo prie atskirojo skundo esminiai argumentai... 31. Nagrinėjamu atveju apeliantų atžvilgiu yra pareikštas reikalavimas dėl... 32. Apeliantų atskirųjų skundų argumentai dėl Latvijos teismų praktikos,... 33. Dėl apeliantų turtinės padėties kaip būtinosios laikinųjų apsaugos... 34. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio... 35. Prašydami panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei tuo pagrindu... 36. Apeliantas „Air Baltic Corporation“ A/S pirmosios instancijos teismui... 37. Apeliantų dėstomi argumentai, kad jie, sužinoję apie jų atžvilgiu... 38. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principai ir kriterijai bei viešasis... 39. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos... 40. CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės... 41. Kaip pirmiau buvo nurodyta, nagrinėjamoje byloje prevencinio pobūdžio... 42. Tokioje situacijoje apeliacinis teismas nesutinka su apeliantų skundų... 43. Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą... 44. Apeliantai taip pat išdėstė prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos... 45. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas... 46. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos aplinkybes,... 47. Aptarti ir kiti atskirųjų skundų argumentai neteikia pagrindo skundžiamos... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 49. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą....