Byla 2-485-538/2012
Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovui A. M. (A. M.), ieškovo atstovui advokatui H. M., atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovams A. F. ir B. P., atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovui A. N., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavavimų, „BTA Insurance Company“ SE atstovei V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovėms VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, gydytojai akušerei-ginekologei N. R., „BTA Insurance Company“ SE dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovas ieškiniu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-10-07 sprendimą Nr. 56-62;

42) priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui A. M., taip pat visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo žmona R. M. kreipėsi į atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės ambulatorinį-konsultacinį skyrių gydytojo akušerio konsultacijai dėl nėštumo. Visą nėštumo laikotarpį R. M. prižiūrėjo gydytoja akušerė N. R., kuri nurodė, jog nėščiosios savijauta nėštumo metu buvo gera, tačiau 2007-11-15, po apsilankymo pas gydytoją, R. M. ištiko staigi mirtis, visiškai išnešioto kūdikio, kurio laukėsi R. M., gyvybė taip pat nebuvo išsaugota. Ieškovas nurodo, kad jo sutuoktinei nuo pirmojo apsilankymo pas gydytoją N. R. buvo nustatyta nepalanki akušerinė anamnezė. Didelės rizikos nėštumą privalo prižiūrėti gydytojas akušeris-ginekologas kartu su gydytoju specialistu, tačiau duomenų apie gydytojos N. R. bendradarbiavimą su kitais specialistais nėra. Nurodo, kad gydytoja N. R. nepagrįstai vertino nėščiosios savijautą kaip gerą, nes R. M. turėjo itin didelį viršsvorį, ją kankino dusulys, ji atrodė pavargusi, sunkiai vaikščiojo. R. M. dėl savo amžiaus nėštumo metu (36 m.) turėjo būti siųsta genetinei konsultacijai, tačiau gydytoja į šią aplinkybę neatsižvelgė. Mano, kad R. M. mirtis galėjo ištikti dėl tromboembolijos, nes R. M. sirgo kojų venų varikoze, kuri dėl gydytojos neveikimo medicininiuose dokumentuose nebuvo aprašyta. Nurodo, kad ekspertų išvada, jog R. M. mirė nuo kylančios aortos aneurizmos plyšimo, yra nepagrįsta ir palanki medikams. Gydytoja turėjo tinkamai įvertinti nėščiosios būklę ir ją stacionarizuoti, tuomet netgi nėščiąją ištikus klinikinei mirčiai kūdikis būtų turėjęs didelę tikimybę išgyventi. Ieškovas mano, kad jo žmoną ir dar negimusį kūdikį mirtis ištiko dėl netinkamos medicininės priežiūros – nėščiąją prižiūrėjusios gydytojos neveikimo, todėl prašo atlyginti jo patirtą neturtinę žalą.

5Ieškovas ir jo atstovas ieškinyje pareikštus reikalavimus palaiko ir prašo juos patenkinti. Ieškovo atstovas nurodo, kad netinkamas gydytojos N. R. pareigų atlikimas sukelia civilinę atsakomybę, gydytoja turėjo elgtis rūpestingiau ir atidžiau. Mano, kad gydytojos kaltė yra dėl aplaidumo, o ne dėl pacientės mirties.

6Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad visi patikslintame ieškinyje nurodyti motyvai prieštarauja ekspertų, specialistų išvadoms ir yra tik prielaidos, neparemtos jokiais leistinais įrodymais. Mano, kad specialistų išvados, kompetentingų institucijų sprendimai įrodo, kad šiuo atveju civilinės atsakomybės kilimo sąlygų pagal CK 6.246–6.249 straipsnius nėra.

7Atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovai pareikštą ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovas neteikė prašymo skirti medicininę ekspertizę, kad nuginčytų jau esamas ekspertizes. Mano, kad ieškovo atstovas nenurodė, kokių veiksmų gydytojai turėjo imtis, jeigu pacientė būtų paguldyta į ligoninę.

8Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad komisiją konsultavę gydytojai specialistai yra aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, jų pateiktos išvados yra objektyvios. Komisija pagrįstai nusprendė, kad nėra visų būtinų sąlygų ligoninės civilinei atsakomybei kilti. Atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

9Atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas nenurodo nė vieno argumento dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos

102010-10-07 sprendimo neteisėtumo. Pacientei buvo suteikta kokybiška medicininė priežiūra.

11Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo gydytoja akušerė-ginekologė

12N. R. prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Sveikatos apsaugos ministerijos specialisto išvadose nustatyta, kad R. M. nėštumo eigos stebėjimas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. V-1135 patvirtintus nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimus, stacionarizuoti nėščiąją 2007-11-15 nebuvo jokio reikalo. Daugelis aortos aneurizmų auga lėtai ir yra besimptomės, todėl buvusiomis sąlygomis ne tik N. R., bet ir patyręs gydytojas kardiologas įtarti šios patologijos negalėjo.

13Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE prašo ieškinį atmesti visiškai, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tiek specialistų, tiek ekspertizės akto išvados paneigia visas ieškovo keliamas prielaidas dėl R. M. mirties priežasties. Ieškovo nurodytuose literatūros šaltiniuose pateikiamų nuomonių citavimas nėra pakankamas pagrindas padaryti ekspertinio lygio išvadas dėl gydymo taktikos tinkamumo, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Ieškovo keliama prielaida dėl venų varikozės įtakos R. M. mirties priežasčiai nėra kliniškai patvirtinta.

14Trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE atstovė pareikštą ieškinį prašo atmesti. Nurodo, kad ieškovo keliami klausimai ir prielaidos buvo nagrinėjami baudžiamojoje byloje. Mano, kad ieškovas neturi konkrečių argumentų dėl neteisėtų veiksmų ar neteisėto neveikimo buvimo.

15Ieškinys atmestinas.

16Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai ieškovas prašo kvalifikuoti neteisėtais VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojos trečiojo asmens N. R. veiksmus (neveikimą) gydant ieškovo sutuoktinę ir nustatyti priežastinį šių veiksmų ryšį dėl kilusių pasekmių – ieškovo sutuoktinės ir negimusio kūdikio mirties.

17CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės; pagal šį straipsnį darbuotojais laikomi asmenys, atliekantys darbą darbo sutarties arba civilinės sutarties pagrindu, jeigu jie veikia atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punkte įtvirtinta asmens sveikatos priežiūros įstaigos pareiga atlyginti teikiant paslaugas paciento sveikatai padarytą žalą. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

18Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 str.). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą.

19Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojo profesijos, jo teikiamų paslaugų ir šios veiklos metu susiklostančių santykių specifiką lemia gydytojo profesijos ypatumai, dėl kurių gydytojo atsakomybė pripažįstama viena iš profesinės atsakomybės rūšių. Profesinei atsakomybei būdinga tai, kad profesionalo veiksmai vertinami taikant griežtesnius atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo standartus. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas atidaus, dėmesingo, rūpestingo, kvalifikuoto gydytojo elgesio standartas. Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

202010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010.). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008). Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

21Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009.).

22CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Tuo atveju, kai ekspertizė – faktų tyrimo procesas yra atliekamas asmenų, kurie teismo nepaskirti byloje ekspertais, surašyta eksperto išvada nelaikoma įrodinėjimo priemonė – eksperto išvada, o priskirtina kitai įrodinėjimo priemonei – rašytiniam įrodymui. Eksperto išvada teismui neprivaloma. Ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009.).

23Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00627-07, kurioje ikiteisminis tyrimas dėl R. M. mirties priežasties nustatymo buvo nutrauktas N. R. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, esančių duomenų nustatyta:

241. 2007-11-17–2007-11-23 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 1105/07(03) nurodyta, kad R. M. mirė nuo kylančios aortos aneurizmos plyšimo, išsivysčius širdies tamponadai, ką rodo rasta 500 ml skysto kraujo ir 550 g širdiplėvėje bei kiti požymiai. Mirusiosios gimdoje rastas sveikas išnešiotas vyriškos lyties vaisius, atitinkantis 40 nėštumo savaičių. Vaisius nesužalotas, žuvo gimdoje, mirus motinai dėl kraujotakos nutrūkimo. Placentos patologijos, išskyrus padidintą svorį, nerasta. Placenta neturėjo įtakos mirčiai. Tikėtina, kad aortos patologija atsirado dėl anksčiau persirgto aortito (aortos uždegimo) (baudž. b. t. 1, b. l. 11–13).

252. 2008-04-01 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-82-573K nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams nėra. Taip pat nurodyta, kad R. M. atvejį vertinęs Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas gydytojas akušeris-ginekologas išvadose nurodė, kad R. M. nėštumo eigos stebėjimas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. V-1135 patvirtintus nėščiųjų sveikatos tikrinimų reikalavimus, visi reikalingi tyrimai ir konsultacijos buvo atlikti, gimdymo terminas nustatytas teisingai, stacionarizuoti nėščiąją 2007-11-15 nebuvo jokio reikalo. Daugelis aortos aneurizmų auga lėtai ir yra besimptomės, buvusiomis sąlygomis ne tik N. R., bet ir patyręs gydytojas kardiologas įtarti šios patologijos negalėjo (baudž. b. t. 1, b. l. 46–48).

263. 2008-11-06–2009-03-19 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. DM 15(109)/09 (01) nustatyta, kad kylančios aortos dalies aneurizmos simptomatika priklauso nuo gretimų organų spaudimo, aneurizmos vietos, dydžio ir plėtimosi tempų, kurį laiką gali būti be simptomų. Kadangi ši liga neturi specifinių simptomų, dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai ar pasireiškus komplikacijoms. Medicininių duomenų, rodančių R. M. rimtą sveikatos sutrikimą, nebuvo. Pagal R. M. nustatytą diagnozę (nėštumas III (II) 40 sav. + 2 d., apsunkinta akušerinė anamnezė) nebuvo indikacijų ją stacionarizuoti. R. M. nėštumo sekimas buvo pakankamas, atlikti visi reikalingi tyrimai. Pagal medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis šios ligos įtarti nebuvo pagrindo. Priežastinio ryšio tarp R. M. nėštumą prižiūrinčių gydytojų veiksmų ir mirties nėra, jų veiksmai negali būti vertinami kaip aplaidumas ar kvalifikacijos stoka (baudž. b. t. 1, b. l. 98–106).

274. 2010-01-26–2010-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 35 (154)/10(01) nustatyta, kad R. M. nėštumo laikas buvo paskaičiuotas tinkamai. Tarp R. M. svorio pasikeitimo 2007-05-03 (nėštumo įskaitos dienos) iki 2007-11-15 (40 nėštumo sav.) ir aortos aneurizmos išsivystymo priežastinio ryšio nėra. Pateiktuose R. M. medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, kad ji būtų sirgusi varikozinių kojų venų išsiplėtimu. Toks susirgimas aortos aneurizmos išsivystymui įtakos neturi. R. M. nėštumą prižiūrėję gydytojai tinkamai atliko savo pareigas. R. M. nustatyta diagnozė – „apskunkinta akušerinė anamnezė“ buvo nepilnai pagrįsta, nes tokia būklė diagnozuojama, kai pagal SAM ministro 2006-12-29 įsakymą Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimo“ 3.1.2 p. yra du ir daugiau iš eilės neišnešioti nėštumai. R. M. nesivystantis nėštumas buvo nustatytas tik vieną kartą 2002 m. 2007-11-15 po apsilankymo pas gydytoją nebuvo indikacijų R. M. stacionarizuoti nedelsiant. Specialisto išvadoje nėra duomenų apie buvusią nėštumo patologiją. Medicininiuose dokumentuose nėra įrašų, kad R. M. skųstųsi dusuliu. Dusulys gali būti dėl diafragmos pakėlimo paskutiniais nėštumo mėnesiais. Tai nėra aortos aneurizmos simptomas. Remiantis 2006-12-29 SAM ministro įsakymu Nr. V-1135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimo“ 36 metų moters nėštumas nelaikomas rizikingu (baudž. b. t. 1, b. l. 171–176).

285. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010-10-07 sprendimu Nr. 56-62 nustatė, kad paslaugos R. M. buvo teiktos laiku, tinkamai, kokybiškai, žalos R. M. sveikatai nepadaryta. Šis sprendimas priimtas remiantis gydytojų specialistų atsakymais, kurie patvirtina, kad paslaugos R. M. buvo teikiamos tinkamai ir kokybiškai, klaidų nepadaryta, aortos atsisluoksniavimas buvo besimptomis ir gydytoja jo įtarti negalėjo (baudž. b. t. 3, b. l. 122–123).

296. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011-04-07–2011-06-01 specialisto išvadoje Nr. DM 68/11 (01) nustatyta, kad R. M. kylančios aortos aneurizma išsivystė dėl neaiškios kilmės aortos sienelės vidinio ir vidurinio sluoksnio degeneracijos. Aneurizmos plyšimą gali sukelti visi arterinį kraujo spaudimą didinantys faktoriai, pvz. stresas, fizinis krūvis. Kylančios aortos dalies aneurizmos dažniausiai būna be simptomų. Kartais galimas dusulys dėl aortos vožtuvo santykinio nesandarumo, kosulys dėl trachėjos ir bronchų spaudimo, spaudimo jausmas už krūtinkaulio (baudž. b. t. 5, b. l. 40–44).

30Teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis, sprendime teismas turi pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą (CPK 270 str. 4 d.). Teismas neturi jokio pagrindo paneigti paminėtų medicinos specialistų išvadų (išvados paneiginėjamos iš esmės tik ieškovo ir jo atstovo teikiamais žodiniais paaiškinimais), kuriuose vieningai yra nurodoma, kad R. M. mirė nuo kylančios aortos aneurizmos plyšimo, išsivysčius širdies tamponadai, daugelis aortos aneurizmų auga lėtai ir yra besimptomės, buvusiomis sąlygomis ne tik N. R., bet ir patyręs gydytojas kardiologas įtarti šios patologijos negalėjo, varikozinis kojų venų išsiplėtimas aortos aneurizmos išsivystymui įtakos neturi, gimdymo terminas nustatytas teisingai, stacionarizuoti nėščiąją 2007-11-15 nebuvo jokio reikalo, priežastinio ryšio tarp R. M. nėštumą prižiūrinčių gydytojų veiksmų ir mirties nėra, nėštumo eigos stebėjimas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. V-1135 patvirtintus reikalavimus „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimo“. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodytą aplinkybę, kad R. M. mirtis galėjo ištikti dėl tromboembolijos, nes R. M. sirgo kojų venų varikoze.

31Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

32Minėta, kad gydytojas negali padaryti daugiau nei objektyviai leidžia medicinos mokslo ir praktikos lygis ir ligonio būklė. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, ekspertų ir specialistų išvadomis ir paaiškinimais, neginčijamai nustatyta, kad daugelis aortos aneurizmų auga lėtai ir yra besimptomės, liga dažniausiai diagnozuojama atsitiktinai ar pasireiškus komplikacijoms. Visų įmanomų tyrimų atlikimas klinikinėje medicinoje nepraktikuojamas, be to, pacientė buvo nėščia, todėl nėštumo metu nesant pagrįstų įtarimų dėl pacientės sveikatos būklės ir jos skundų yra vengiama atlikti tyrimus, kurie gali turėti neigiamų pasekmių vaisiui. Ieškovas ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad R. M. būklė paskutinę jos apsilankymo pas gydytoją dieną (2007-11-15) buvo gera, iš specialistų išvadų matyti, kad kūdikis mirties dieną nebuvo pernešiotas, pagrindo stacionarizuoti nėščiąją nebuvo, o apsilankymų pas gydytoją dažnumas paskutinį nėštumo mėnesį bei R. M. svorio padidėjimas, dusulys nėštumo metu nelaikytinas padidėjusia rizika, kuriai esant būtina imtis papildomų priemonių ar įtarti ligą, kuria sirgo pacientė. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad gydytoja N. R. proceso aspektu veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas (jos veiksmai buvo teisėti), todėl atsiradusi žala vertintina kaip atsitiktinė.

33Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad ieškovo sutuoktinės atžvilgiu VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės personalas jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priežastinio ryšio tarp gydytojos N. R. veiksmų ir ieškovo sutuoktinės bei kūdikio mirties nėra. Vien šios aplinkybės konstatavimo užtenka ieškiniui atmesti, todėl teismas dėl prašomos priteisti žalos dydžio nebepasisako. Nesant įrodymų dėl priimto sprendimo nepagrįstumo taip pat nėra pagrindo panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010-10-07 sprendimą Nr. 56-62.

34Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE pateikia į bylą įrodymus, kad nagrinėjant civilinę bylą patyrė 332,48 Lt (200,23 + 132,25) bylinėjimosi išlaidų (išlaidų kurui). Nustatyta, kad trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE į bylą pateikė 2012-02-06 pirkimo kvitą už kuro išlaidas, tačiau 2012-02-07 teismo posėdyje nedalyvavo (t. 2, b. l. 52, 78), todėl atmetus ieškovo ieškinį, trečiajam asmeniui iš ieškovo A. M. priteistina dalis – 132,25 Lt bylinėjimosi išlaidų (išlaidų kurui) pagal 2012-06-19 pirkimo kvitą (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 9 p.).

35Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,

Nutarė

36ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atmesti.

37Priteisti trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE iš ieškovo A. M. (A. M.) 132,25 Lt bylinėjimosi išlaidų.

38Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. ieškovas ieškiniu prašo: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos... 4. 2) priteisti iš atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2 000... 5. Ieškovas ir jo atstovas ieškinyje pareikštus reikalavimus palaiko ir prašo... 6. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė VšĮ Klaipėdos... 7. Atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovai pareikštą... 8. Atsakovė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į... 9. Atsakovės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovas su... 10. 2010-10-07 sprendimo neteisėtumo. Pacientei buvo suteikta kokybiška... 11. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo gydytoja... 12. N. R. prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad Sveikatos apsaugos... 13. Atsiliepimu į patikslintą ieškinį trečiasis asmuo „BTA Insurance... 14. Trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE atstovė pareikštą ieškinį... 15. Ieškinys atmestinas.... 16. Byloje nustatyta, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai... 17. CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad samdantis... 18. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 19. Pasisakydamas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros... 20. 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010.). Teismas,... 21. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 22. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti... 23. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00627-07, kurioje... 24. 1. 2007-11-17–2007-11-23 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos... 25. 2. 2008-04-01 Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos... 26. 3. 2008-11-06–2009-03-19 Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos... 27. 4. 2010-01-26–2010-04-15 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos... 28. 5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai... 29. 6. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo... 30. Teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis, sprendime teismas turi pateikti... 31. Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės... 32. Minėta, kad gydytojas negali padaryti daugiau nei objektyviai leidžia... 33. Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad ieškovo sutuoktinės... 34. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE pateikia į bylą įrodymus,... 35. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu,... 36. ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atmesti.... 37. Priteisti trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE iš ieškovo A. M.... 38. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...