Byla 2A-1207-560/2014
Dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, trečiasis asmuo – Grigiškių kredito unija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. patikslintą ieškinį atsakovei V. M. dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, trečiasis asmuo – Grigiškių kredito unija.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas J. M. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 24,20 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )), esantį ( - ), bendrąja daline V. M. ir J. M. nuosavybe, šį sklypą padalinti ir J. M. priteisti ½ dalį žemės sklypo.

5Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė susipažino 1997 m. liepos 13-14 d. ir nuo to laiko iki 2008 m. gyveno kartu kaip sugyventiniai, santuokos sudarę nebuvo. Atsakovė įsikėlė gyventi į ieškovui priklausantį sodo namą, esantį ( - ). Atsakovė dirbo ( - ), o ieškovas – ( - ). Po poros metų atsakovė buvo atleista iš darbo. Kadangi ieškovas buvo nusprendęs ūkininkauti, nutarė pirkti žemės sklypą, pasiskolinant pinigų iš UAB „Infra“. 2000-05-03 sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir atsakovės vardu buvo įsigytas 24,20 ha žemės sklypas, esantis ( - ) Ieškovas ir atsakovė šį žemės sklypą pirko kaip bendrą nuosavybę, tik formaliai jis buvo įregistruotas atsakovės vardu. Vėliau atsakovė pardavė jai priklausantį butą ( - ), o ieškovas pardavė jam priklausantį žemės sklypą ir sodo pastatą. Viso bendro gyvenimo metu bendru ūkiu ir žemės ūkio verslu iš esmės rūpinosi ieškovas. Ieškovo pastangomis nupirktame žemės sklype pastatytas laikinas pastatas – namas, buvo atvesta elektra, pastatyti kiti pastatai. Žemės sklypas buvo ieškovo nuolat dirbamas, o iš jo gaunamų pajamų ieškovas ir atsakovė gyveno. Tiek ieškovo, tiek atsakovės skolintų pinigų 2007 m. ieškovas įsigijo mėsinių telyčių. 2008-03-05 per kilusį gaisrą iš esmės sudegė visi galvijai, kiaulės, žemės ūkio technika, statybinės medžiagos, šieno sandėlis, buvo patirta 250 000 Lt nuostolių. Po to nutrūko ieškovo ir atsakovės santykiai. Taigi ieškovas ir atsakovė daugiau kaip 10 metų kaip sugyventiniai faktiškai gyveno sutuoktinių gyvenimą, bendrai tvarkė ūkį, įgijo 24,20 ha žemės sklypą, pastatė laikiną pastatą, įsigijo gyvulių, tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę jungtinės veiklos santykiai. Mano, kad ieškovo ir atsakovės gyvenimas kartu, bendro ūkio vedimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti buvus šalių susitarimą dėl bendrosios jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Todėl, kadangi žemės sklypas buvo įgytas šalims gyvenant bendrai, jis pripažintinas šalių bendrąja daline nuosavybe ir ½ dalis šio sklypo priteistina ieškovui. Vilniaus rajono 2010-12-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-30 nuosprendyje baudžiamojoje byloje užfiksuoti atsakovės parodymai apie bendrą gyvenimą kartu su ieškovu, kurie patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo jungtinės veiklos teisiniai santykiai.

6Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovas, teigdamas, jog žemės sklypo įsigijimo metu – 2000-05-03, šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, privalėjo įrodyti esminius jungtinės veiklos sutarties požymius – kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimą; įsipareigojimą, naudojant kooperuotus išteklius, bendrai veikti; bendrą dalyvių tikslą ir interesą – tam tikros veiklos plėtojimą ar tikslo siekimą. Tačiau ieškovas nei vieno iš šių požymių neįrodė. Ieškovas nepateikė įrodymų, kokius savo išteklius – finansinius, intelektualinius ar darbinius – jis neva kooperavo su atsakove, siekiant įsigyti žemės sklypą, neįrodė, kaip jie su atsakove neva įsipareigojo šiuos išteklius naudoti, kokia proporcija tarpusavyje paskirstė riziką arba susitarė dalinti gaunamą pelną iš ūkio veiklos, taip pat neaišku, kokią veiklą nutarė kartu vykdyti. Ginčo žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad žemės sklypas pirktas atsakovės vardu. Atsakovė, siekdama paneigti ieškovo teiginį, kad jis savo lėšomis pirko ginčo žemės sklypą, pateikė 2000-04-25 skolos sutartį, 2000-08-15 skolos grąžinimo raštelį, jai nuosavybės teise priklausančio buto, ( - ), pirkimo-pardavimo sutartį.

7Nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog jis buvo pasiskolinęs pinigus iš UAB „Infra“, neatitinka tikrovės, nes nurodyta bendrovė dalyvavo kaip tarpininkė parduodant atsakovei priklausantį butą. Be to, ieškovas nepateikė jokio raštiško įrodymo, kad jis buvo gavęs paskolą iš nurodyto juridinio asmens. Faktą, kad ieškovas nedalyvavo ginčo žemės sklypo įsigijime, patvirtina ir tai, kad ieškovas nesugebėjo nurodyti nei kiek kainavo ginčo turtas, ar kokia dalimi jis neva prisidėjo prie sklypo įsigijimo. Pažymėjo, kad atsakovė pradėjo ūkininkauti nuo 2000-10-10, t. y. kaip tik tuo metu, kai įsigijo ginčo žemės sklypą, tuo tarpu ieškovas ūkininko pažymėjimą gavo tik 2005-01-18, o jo ūkiui suteiktas kitas numeris, nei atsakovei. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas turi atskirą su atsakove nesujungtą žemės sklypą, kuriame buvo įkūręs atskirą ekologinį ūkį. Nurodė, kad atsakovės auginami galvijai buvo atskirti nuo ieškovo, dėl ko pastarasis neturi pagrindo teigti, kad jie bendrai augino mėsinius galvijus. Tai, kad atsakovė ūkininkavo savo sklype viena ir dalyvavo Europos sąjungos lėšomis remiamose programose, patvirtina atsakovės pateiktos pasėlių deklaracijos, ekologinio ūkio sertifikatai, pinigų, 2002–2009 m. pirkimo ir pardavimo žurnalai. Nurodė, kad ieškovo minėtas laikinas pastatas buvo pastatytas atsakovės lėšomis ir jos pastangomis, tai patvirtina pateikiamas 2013-12-02 leidimas kirsti mišką, PVM sąskaitos faktūros apie statybinių medžiagų įsigijimą. Teismui yra pateiktas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-12-05 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1349-494/2011, kurioje ieškovas, būdamas atsakovu, įrodinėjo, kad tarp šalių yra susiformavę jungtinės veikos (partnerystės) teisiniai santykiai, tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad šios aplinkybės nėra įrodytos.

8Trečiasis asmuo Grigiškių kredito unija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurio pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-22 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ginčo sklypo įsigijimo 2000-05-03 metu ieškovas ir atsakovė gyveno kartu kaip sugyventiniai, todėl kvalifikuojant tarp jų susiklosčiusius teisinius santykius taikytinos 1964 m. CK normos. Teismo vertinimu, ginčo žemės sklypas galėtų būti pripažintas kaip įgytas jungtinės veiklos pagrindu, jeigu būtų nustatyta, jog prie ginčo žemės sklypo įsigijimo jungtinės veiklos sutarties dalyviai prisidėjo įnašais pinigais, kitu turtu, darbu. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neginčijo atsakovės pateiktos 2000-04-25 skolos sutarties, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš V. M. pinigines lėšas ginčo sklypui pirkti. Taigi, teismo vertinimu, ieškovo argumentai, kad jis prisidėjo prie atsakovės vardu perkamo žemės sklypo savo lėšomis, turėtomis jam pardavus sodo sklypą, niekuo nepagrįstos, nes ieškovas jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą su sodo pastatu pardavė 2002-02-28. Ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad sklypo įsigijimo metu turėjo piniginių lėšų ir prisidėjo prie sklypo pirkimo. Be to, jokių įrodymų apie tai, kad ginčo sklypo įsigijimo metu atsakovė buvo paėmusi paskolą iš UAB „Infra“, už kurią ir buvo perkamas sklypas, ieškovas nepateikė. Teismo vertinimu, aplinkybės, jog ieškovas tarpininkavo ieškant žemės sklypo įsigijimui, ieškojo ir rado skelbimą apie sklypo pardavimą, bendravo su sklypo pardavėju, neįrodo buvus 2000-05-03 ieškovo ir atsakovės susitarimą ginčo sklypą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Akivaizdu, jog šalims gyvenant kartu ir tarp šalių esant geriems santykiams, toks ieškovo elgesys laikytinas suprantamu. Teismas atkreipė dėmesį, jog sklypo pardavėjas liudytojas E. J. nurodė, kad užstatą jam mokėjo atsakovės sūnus, be to, jis supratęs, kad sklypo pirkėja yra atsakovė, jog reikėjo palaukti, kol atsakovė parduos jai priklausantį butą. Teismo vertinimu, tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. 2A-1127-603/2013, kuria buvo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13494/2011 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo, konstatavo, jog šalys 2007–2008 m. šiame žemės sklype vykdė jungtinę veiklą, vedė bendrą ūkį, neįrodo ieškinio pagrįstumo nagrinėjamoje byloje. Ieškovo argumentai, jog ginčo sklypo įsigijimo metu atsakovė buvo ieškovo išlaikytinė, niekuo nepagrįsti bei prieštarauja bylos medžiagai, kadangi atsakovė 2000-05-03 ginčo sklypo įsigijimo metu dirbo, gaudavo darbo užmokestį ir iš darbo buvo atleista 2001-01-18. Atkreipė dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų ir apie tai, kad iš karto po 2000-05-03 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu. Būtent atsakovės vardu 2000-10-10 buvo įregistruotas ūkis, esantis ( - )., be to, pirminiai duomenys apie atsakovės vedamą ūkį fiksuojami nuo 2002 m. pradžios. Teismas vertino, kad liudytojų parodymai nepatvirtina buvus tarp ieškovo ir atsakovės susitarimą įsigyti ginčo žemės sklypą bendrai.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti bei apklausti liudytojus N. R. ir H. M.. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neginčijo atsakovės pateiktos 2000-04-25 skolos sutarties, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš V. M. pinigines lėšas žemės sklypui pirkti, nes teismo posėdžio metu ieškovas prašė skirti ekspertizę skolos sutarties tikrumui patikrinti, tačiau teismas jos neskyrė. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Vilniaus apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1127-603/2013, kuriame konstatuota, jog tarp ginčo šalių susiklostė jungtinės veiklos teisiniai santykiai kuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Atsakovės atitinkami parodymai užfiksuoti ir Vilniaus rajono 2010-12-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-30 nuosprendyje baudžiamojoje byloje, kurie apima ne tik 2007-2008 m. laikotarpį, tačiau ir laikotarpį, kai buvo įsigytas žemės sklypas, t. y. 2000-05-03. Taip pat prašo apklausti liudytojus N. R. ir H. M., kurie, ieškovo teigimu, patvirtins ieškovo ir atsakovės bendrą ūkio vedimą sklypo pirkimo metu. Nurodė, kad šių liudytojų neprašė apklausti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes nežinojo šių liudytojų adresų, kuriuos atsitiktinai sužinojo po teismo sprendimo priėmimo.

13Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo atmesti, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas jokioje proceso stadijoje neišreiškė prašymo skirti skolos sutarties tikrinimo ekspertizę. Ieškovas tik prašė apklausti teismo posėdyje kaip liudytoją paskolos davėją V. M., šį prašymą pirmosios instancijos teismas tenkino, tačiau liudytojai atvykus į posėdį ieškovas nuo jos apklausos atsisakė. Nors ieškovą atstovavo advokatas, tačiau ir jis jokio prašymo dėl ekspertizės skyrimo nepateikė. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Vilniaus apygardos teismo 2013-04-05 sprendimas neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, nes minėtoje byloje buvo vertinamas šalių santykis 2007–2008 m., be to, sprendime konstatuota, jog šalys vedė bendrą galvijų ūkį, t. y. šalių jungtiniai veiksmai buvo nukreipti kitokio bendro turto sukūrimui nei nagrinėjamoje byloje. Šioje byloje ieškovas privalėjo įrodyti savo dalies ginčo žemės sklype dydį, nes minėtame Vilniaus apygardos teismo sprendime nurodytų aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog atsakovės vardu įsigytas žemės sklypas yra šalių bendroji dalinė nuosavybė. Ieškovas nepateikė įrodymų, jog jis asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo. Be to, Vilniaus rajono 2010-12-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-30 nuosprendyje užfiksuoti parodymai nėra pakankami esant pagrindą konstatuoti, jog atsakovės vardu įsigytas žemės sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė. Taigi, mano, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo žemės sklypas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, tuo tarpu ieškovas į bylą nepateikė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Mano, kad ieškovas turėjo visas galimybes pateikti prašymą apklausti liudytojus N. R. ir H. M. ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o jo argumentas, kad jis nežinojo šių asmenų adresų, negali būti pripažintinas svarbiu, nes būtent ieškovui yra numatyta pareiga rūpestingai ir laiku pateikti teismui visus turimus įrodymus.

14Trečiasis asmuo Grigiškių kredito unija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo ir rėmėsi formuojama teismų praktika. Ieškovas šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, koks buvo jo indėlis į ginčo turtą ir ar iš viso egzistavo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Nurodė, kad atsakovė byloje įrodė, jog ji žemės sklypą įsigijo už savo lėšas, turtą realizavo savo vardu, tuo tarpu ieškovas jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, į bylą nepateikė. Mano, kad ieškovo prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka neturėtų būti tenkinamas, nes apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių būtinas žodinis nagrinėjimas.

15IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16Apeliacinis skundas atmestinas.

17Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

18Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas byloje neįrodė, kad jis ir atsakovė vedė bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu ir kad ieškovas prisidėjo prie atsakovės vardu perkamo žemės sklypo savo lėšomis, tuo tarpu atsakovė byloje savo atsikirtimus pagrindė į bylą pateiktais įrodymais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo ieškinį atmetė, o apeliaciniame skunde ieškovo išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-04-25 skolos sutartimi V. M. paskolino V. M. 8 000 Amerikos dolerių, kuriuos V. M. įsipareigojo panaudoti 24,20 ha žemės sklypui, esančiam ( - ), pirkti ir juos grąžinti pardavus butą, esantį ( - ), priklausantį jai nuosavybės teise. 2000-05-03 žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi E. J. pardavė už 28 400 Lt atsakovei V. M. 242 000 kv. m žemės sklypą (žemės ūkio paskirties), esantį ( - ), ir minėtas žemės sklypas nuo 2000-05-16 įregistruotas VĮ „Registro centras“ atsakovės nuosavybės teise. 2000-08-03 pirkimo pardavimo sutartimi atsakovė V. M. už 45 000 Lt pardavė jai nuosavybės teise priklausantį 42,03 kv. m bendrojo naudingo ploto butą, esantį ( - ). 2000-08-15 pasirašytas skolos grąžinimo raštelis, kuriame nurodyta, kad V. M. 2000-08-03 pardavė nuosavybės teise priklausantį butą už 45 000 Lt ir grąžina V. M. 8 000 Amerikos dolerius, o V. M. gavo 8 000 Amerikos dolerius. 2000-10-10 atsakovės V. M., gyvenančios ( - )., vardu įregistruotas ūkis. Ieškovo vardu ūkis, esantis ( - ), buvo įregistruotas 2005-01-18.

20Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu, bendro turto kūrimo bendromis jų lėšomis ir darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, dėl gyvenant drauge įgyto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

21Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472 str., 474 str.; 2000 m. CK 6.969 str., 6.971 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011). Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008; 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013). Asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu, atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, o pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Pažymėtina, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi būti įrodinėjamas.

22Nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo pripažinti 24,20 ha žemės sklypą, esantį ( - ), bendrąja daline V. M. ir J. M. nuosavybe, šį sklypą padalinti ir J. M. priteisti ½ dalį žemės sklypo, faktinį pagrindą ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais. Atsakovė, grįsdama savo atsikirtimus, juos taip pat grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. CPK 178 str. numatyta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą šalių pateiktus įrodymus ir faktines aplinkybes, liudytojų parodymus, daro išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas ir atsakovė vedė bendrą ūkį jungtinės veiklos pagrindu ir kad ieškovas prisidėjo prie atsakovės vardu perkamo žemės sklypo savo lėšomis. Nors ieškovas teigia, kad ginčo žemės sklypui pirkti buvo panaudotos ir jo asmeninės lėšos, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šiuos ieškovo teiginius, į bylą nepateikta (CPK 178 str.). Ieškovas byloje neįrodė fakto, jog jis turėjo asmeninių lėšų, kokia suma tai buvo ir kokiu pagrindu ji buvo įgyta. Priešingai, byloje nustatyta, kad žemės sklypas įgytas 2000-05-03, o atsakovas jam nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą su sodo pastatu pardavė ir lėšas už jį gavo gerokai vėliau, t. y. 2002-02-28. Be to, byloje pateikti įrodymai, jog žemės sklypui pirkti buvo panaudotos atsakovės 2000-04-25 skolos sutarties pagrindu skolintos lėšos, kurios grąžintos pardavus jai nuosavybės teise priklausiusį butą. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas neginčijo atsakovės pateiktos 2000-04-25 skolos sutarties, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš V. M. pinigines lėšas ginčo sklypui pirkti, tačiau ieškovo teiginiai, kad jis byloje prašė skirti ekspertizę skolos sutarties tikrumui nustatyti, nepagrįsti nesant byloje tokių duomenų. Taigi, teismo vertinimu, šiuo atveju laikytinas pagrįstu atsakovės teiginys, jog žemės sklypas buvo įsigytas iš jos asmeninių lėšų. Be to, byloje taip pat nustatyta ir tai, kad atsakovės, gyvenančios, ( - )., vardu 2000-10-10 įregistruotas ūkis, kuriam suteiktas atskiras ūkio numeris, tuo tarpu ieškovo vardu ūkis, esantis ( - ), buvo įregistruotas 2005-01-18. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė savo ūkio reikalus iš esmės tvarkė pati, teikė deklaracijas, įsigydavo galvijus, dalyvavo projektuose ir atlikdavo kitus veiksmus savo vardu, taip pat tvarkė kasdienius ūkio reikalus asmeniškai. Tai, kad ieškovas pagelbėdavo atsakovei vienu ar kitu darbu, teisėjų kolegijos vertinimu, neįrodo, jog ginčo sklypas nuolat šalių buvo tvarkomas bendrai, dėl ko yra pagrindas konstatuoti buvus bendrą šalių jungtinę veiklą, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog tai, kad Vilniaus apygardos teismas nutartyje Nr. 2A-1127-603/2013, kuria buvo panaikintas Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13494/2011 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui J. M. dėl skolos priteisimo, konstatavo, jog šalys 2007–2008 m. šiame žemės sklype vykdė jungtinę veiklą, vedė bendrą ūkį, neįrodo ieškinio pagrįstumo nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl bendros šalių jungtinės veiklos ginčo sklypo įsigijimo metu, t. y. 2000 m., be to, minėtoje byloje nagrinėtos ir įrodinėtos aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai, dėl to šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog minėti teismo procesinio sprendimo argumentai turi prejudicinę galią nagrinėjamos bylos atveju. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, jog Vilniaus rajono 2010-12-07 nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-04-30 nuosprendyje baudžiamojoje byloje išdėstytos aplinkybės pagrindžia faktą, jog tarp šalių susiklostė jungtinės veiklos faktiniai santykiai ginčo sklypo atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtose bylose nurodytos aplinkybės pagrindžia tik šalių gyvenimą kartu, bendrą ūkio vedimą, tačiau neįrodo fakto dėl jungtinės veiklos faktinių santykių ginčo sklypo atžvilgiu buvimo.

24Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliantas, apeliaciniu skundu prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodė, jog skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kadangi teismo posėdyje turi būti apklausti liudytojai N. R. ir H. M., kurių ieškovas pirmosios instancijos teisme neprašė apklausti dėl to, kad nežinojo jų adresų. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo tenkinti šį ieškovo prašymą, jos nelaikytinos reikšmingomis, kadangi būtent ieškovas, siekdamas pagrįsti ieškinyje nurodytus teiginius, įrodančius jo reikalavimą, privalėjo dėti visas pastangas, kad visi įrodymai būtų pateikti tinkamai ir laiku. Ieškovas nagrinėjamu atveju nepateikė įrodymų, jog minėtų liudytojų parodymai būtų buvę svarbūs ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje apklaustų liudytojų parodymus vertino ne ieškovo naudai, nesudaro pagrindo apklausti naujus ieškovo nurodytus liudytojus bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esanti medžiaga ir įrodymai yra pakankami siekiant tinkamai ir visapusiškai išnagrinėti bylą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai neįžvelgiant būtinybės nagrinėti skundo žodinio proceso tvarka, apeliacinis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.

25Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-22 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

26Atmetus ieškovo J. M. apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., atsakovės V. M. naudai iš ieškovo priteisiamos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 500 Lt išlaidų, todėl ši suma priteistina iš atsakovo J. M..

27Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

28Ieškovo J. M. apeliacinį skundą atmesti.

29Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

30Priteisti iš ieškovo J. M. atsakovės V. M. naudai 500 Lt bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas J. M. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 5. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovė susipažino 1997 m. liepos 13-14 d. ir nuo... 6. Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kurį prašė atmesti.... 7. Nurodė, kad ieškovo teiginiai, jog jis buvo pasiskolinęs pinigus iš UAB... 8. Trečiasis asmuo Grigiškių kredito unija pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-10-22 sprendimu ieškovo ieškinį... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12. Ieškovas J. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės... 13. Atsakovė V. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašo... 14. Trečiasis asmuo Grigiškių kredito unija pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 15. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 16. Apeliacinis skundas atmestinas.... 17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir... 19. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000-04-25 skolos sutartimi V. M. paskolino V.... 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų... 21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas... 22. Nagrinėjamu atveju pareikšto reikalavimo pripažinti 24,20 ha žemės... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su... 24. Remiantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas apeliacinį... 25. Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą... 26. Atmetus ieškovo J. M. apeliacinį skundą, remiantis CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir... 27. Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 28. Ieškovo J. M. apeliacinį skundą atmesti.... 29. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti iš ieškovo J. M. atsakovės V. M. naudai 500 Lt bylinėjimosi...