Byla 2-1516-370/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl kreditorių komiteto posėdžio nutarimo ir sutarties pripažinimo negaliojančiais, priimtos uždarosios akcinės bendrovės ,,Senjorų rezidencija“ bankroto byloje (civilinė byla Nr. B2-1568-601/2016), atsakovai pagal reikalavimą pripažinti kreditorių komiteto posėdžio nutarimą (suinteresuoti asmenys kreditoriai) valstybės įmonė Turto bankas, bankrutavusi AB „Snoras“, uždaroji akcinė bendrovė „Sanitex“, Viktoras G. G., V. M., atsakovė UAB „Algoritmas pagal reikalavimą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja A. B. kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. posėdžio 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta nutraukti terminuotą darbo sutartį su vyr. buhaltere A. B.; pripažinti neteisėta ir negaliojančia 2013 m. lapkričio 6 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį ( - ), sudarytą BUAB „Senjorų rezidencija“ ir UAB „Algoritmas“.
  2. Pareiškėja nurodė, kad tik 2016 m. vasario 22 d. sužinojo apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį, kuri turi lemiamos įtakos BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. posėdžio ginčijamam nutarimui. Bankroto administratorius pagal jam priklausančias pareigas nesiėmė jokių veiksmų, kylančių iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes laikė, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas. Pripažinus neteisėtais bei panaikinus BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto 2013 m. spalio 14 d. posėdžio 1, 2, 3 darbotvarkės klausimais priimtus nutarimus, naujasis UAB „Senjorų rezidencija“ viešbučio valdytojas neturėjo teisinio pagrindo teikti nuomonės bei išvadų dėl vyr. buhalterio darbo sutarties nutraukimo, o bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo nutraukti darbo sutarties su pareiškėja. Kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. posėdžio nutarimas laikytinas išvestiniu iš 2013 m. spalio 14 d. nutarimo, kuris pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu. Bankroto administratorius, sudarydamas naują sutartį, siekė toliau vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir jos užtikrinimui sudaryti naujus sandorius. Sudarius naują sutartį išlaidos ne tik kad nesumažintos, o gerokai padidintos, tai neužtikrina kreditorių teisių bei interesų apsaugos. Siekiant sudaryti minėtą sutartį buvo vadovaujamasi asmeniniais interesais, o ne BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorių interesais. 2013 m. lapkričio 6 d. sutartis buvo sudaryta tada, kai dar nebuvo įvykęs kreditorių komiteto susirinkimas dėl šio klausimo. Sutartis sudaryta tą dieną, kai pareiškėja dar dirbo.
  3. Atsakovės BUAB ,,Senjorų rezidencija“ administratorius atsiliepime į skundą prašė civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 dalies pagrindu; bylos nenutraukus – taikyti senatį skundui dėl BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. posėdžio nutarimo teisėtumo paduoti ir skundą atmesti; teismui laikant, kad terminas nepraleistas – atmesti pareiškėjos skundą.
  4. Nurodė, kad pareiškėja neturi teisės skųsti kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, kadangi su pareiškėja 2016 m. kovo 1 d. atsiskaityta ir jos kaip kreditorės finansinės reikalavimas tenkintas, ji nėra UAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorė. Pareiškėja praleido terminą paduoti skundą. Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėjant bylą dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo teisėtumo, pati pareiškėja nurodė, kad apie 2013 m. lapkričio 21 d. priimtus kreditorių komiteto nutarimus sužinojo 2013 m. gruodžio 19 d., tačiau jų neskundė. Pareiškėja nenurodė jokių pateisinamų aplinkybių, dėl kurių būtų galima atnaujinti praleistą terminą. Pareiškėjos minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta 2015 m. kovo 4 d., tačiau pareiškėja skundą padavė tik 2016 m. kovo 2 d. Be to, pareiškėjos atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą vertino Prienų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. sprendimu ir konstatavo, kad ji atleista pagrįstai. 2013 m. spalio 14 d. kreditorių komiteto nutarimų panaikinimas neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo. Likviduojama dėl bankroto įmonė gali sudaryti sandorius, kurie yra susiję su įmonės veiklos nutraukimu, kurie yra nurodyti teismo nutartyje likviduoti įmonę dėl bankroto, ir sandorius, kurie nurodyti teismo nutartyje, priimtoje tenkinant administratoriaus prašymą leisti sudaryti sandorius. 2013 m. lapkričio 6 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartis yra susijusi su įmonės veiklos nutraukimu, todėl nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad administratorius privalėjo kreiptis į teismą su prašymu leisti sudaryti tokį sandorį.
  5. Atsakovė UAB ,,Algoritmas“ atsiliepime į skundą prašė taikyti senatį pareiškėjos skunde nurodytam reikalavimui dėl BUAB ,,Senjorų rezidencija“ 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių komiteto nutarimo panaikinimo, skundą atmesti, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
  6. Atsakovė nurodė, kad skundžiamas kreditorių komiteto posėdžio nutarimas priimtas 2013 m. lapkričio 21 d., pareiškėja skundą dėl šio nutarimo padavė tik 2016 m. kovo 2 d., t. y. praėjus daugiau nei 2 metams. 2013 m. lapkričio 6 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. M-109 sudaryta UAB ,,Senjorų rezidencija“ ir UAB ,,Algoritmas“, pareiškėja nėra šios sutarties šalis, sutarties pripažinimas neteisėta nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl ji neturi teisės jos ginčyti. Kreditorių komitetas sprendimą nutraukti su pareiškėja darbo sutartį priėmė atsižvelgęs į tai, kad yra galimybė patirti mažesnes išlaidas, susijusias su buhalterinės apskaitos tvarkymu. Bankroto administratoriui nereikėjo gauti teismo leidimo, norint sudaryti ginčijamą sutartį, kadangi šia sutartimi nebuvo plečiama įmonės ūkinė komercinė veikla ir prisiimti nauji įsipareigojimai. Pareiškėja nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2014 m. kovo 20 d. buvo nedarbinga, tuo metu įmonei buvo reikalingas nepertraukiamas buhalterinės apskaitos vedimas.
  7. Atsakovė UAB ,,Sanitex“ atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.
  8. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja ženkliai praleido Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatytą 14 dienų kreditorių susirinkimo / komiteto nutarimo apskundimo terminą, todėl skundas atmestinas. Pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir prašo dar kartą nagrinėti tą pačią bylą, kadangi klausimą dėl jos atleidimo iš darbo yra išnagrinėjęs Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-735-939/2014, kurioje konstatuota, kad darbo sutartis nutraukta pagrįstai. Nėra pagrįsti pareiškėjos teiginiai, kad bendrovė, sudarydama buhalterinių paslaugų sutartį su trečiuoju asmeniui, padarė žalos kreditoriams.
  9. Atsakovė VĮ ,,Turto bankas“ atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
  10. Nurodė, kad pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, kadangi nutarimą skundžia praėjus daugiau nei 2 metams nuo kreditorių komiteto nutarimo priėmimo, kai nutarimas gali būti apskųstas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo tos dienos, kada kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą.
  11. Atsakovas Viktoras G. G. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjos skundą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
  12. Atsakovas atsiliepime nurodė iš esmės tuos pačius, kaip atsakovės UAB ,,Sanitex“ atsiliepime nurodytus argumentus. Prašė skirti pareiškėjai 1 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškiant skundą, pusę šios sumos paskiriant po lygiai visiems atsakovams.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjos A. B. skundą, priteisė iš pareiškėjos atsakovei BUAB ,,Senjorų rezidencija“ 300 Eur ir atsakovei UAB ,,Sanitex“ 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi UAB ,,Senjorų rezidencija“ iškelta bankroto byla.

    42011 m. liepos 8 d. darbo sutartimi A. B. priimta dirbti į BUAB ,,Senjorų rezidencija“ vyr. buhaltere, sudaryta terminuota darbo sutartis – iki atskiro kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo nutraukti darbo sutartį, joje numatytas darbo užmokestis: numatyta 1 650 Lt fiksuoto darbo užmokesčio dalis, bei kintama darbo užmokesčio dalis, priklausomai nuo darbo rezultatų. Kreditorių komiteto 2013 m. spalio 14 d. posėdyje (protokolo Nr. 5 darbotvarkė) buvo svarstoma dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo – nutarta nutraukti darbo sutartį su vykdančiuoju direktoriumi ir sudaryti sutartį su naujuoju valdytoju, klausimą dėl vyr. buhalterės darbo sutarties nutraukimo spręsti gavus naujo viešbučio komplekso valdytojo nuomonę ir išvadas. 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių komiteto posėdyje (protokolo Nr. 6 darbotvarkė) buvo svarstoma dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo, nutarta nutraukti terminuotą darbo sutartį su vyr. buhaltere A. B., nutarimas priimtas vienbalsiai. 2014 m. kovo 21 d. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, nutraukta terminuota darbo sutartis su A. B. nuo 2014 m. balandžio 16 d. pagal DK 126 straipsnio 1 dalį. 2013 m. lapkričio 6 d. UAB ,,Algoritmas“ ir BUAB ,,Senjorų rezidencija“ sudarė sutartį dėl apskaitos paslaugų teikimo ( - ), už paslaugas sutarta mokėti 2 500 Lt, nuo 2014 m. vasario 1 d. užsakovas BUAB ,,Senjorų rezidencija“ įsipareigojo mokėti vykdytojui UAB ,,Algoritmas“ po 4 800 Lt.

  3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Iš LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Prienų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-735-939/2014 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei BUAB ,,Senjorų rezidencija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir kitų išmokų priteisimo. Ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjęs. A. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji 2013 m. gruodžio 19 d. sužinojo apie šį kreditorių sprendimą, tačiau jo neskundė, nes sirgo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kad pareiškėja, dar 2013 m. gruodžio mėn. žinodama apie ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą, jo neginčijo, reikšdama ši skundą neprašė atnaujinti termino skundui paduoti ir nenurodė jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių, o teismas tokių priežasčių nenustatė, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti.
  4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja ginčija, jog sutartis su nauja buhalterines paslaugas teikiančia įmone sudaryta anksčiau nei su ja nutraukta. Teismo vertinimu, sutarties sudarymas su buhalterines paslaugas teikiančia įmone anksčiau nei kreditorių komiteto nutarimu nuspręsta atleisti A. B. iš buhalterės paslaugų iš esmės neturi tarpusavio ryšio, nes įmonės kreditorių komitete toks klausimas nebuvo ir neturėjo būti svarstomas. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties su buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas teikiančia įmone sudarymas iš esmės yra administratoriaus pareigos užtikrinti įmonės finansinės apskaitos vedimą vykdymas ir jam suteikta teise pasirinkti ar keisti buhalterines paslaugas teikiantį subjektą (us). Nagrinėjamu atveju įmonės vyr. buhalterė (pareiškėja) nuo 2013 m. gruodžio mėnesio iki 2014 m. kovo mėnesio buvo nedarbinga, todėl, teismo manymu, administratorius, įgyvendindamas aukščiau nurodytą pareigą, turėjo savarankišką teisę spręsti dėl buhalterines paslaugas teikiančio subjekto keitimo, t. y. sudaryti sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo ir teikti kreditorių komitetui svarstyti dėl darbo sutarčių, kartu ir su vyr. buhaltere, nutraukimo. Be to, tokį pasiūlymą kreditorių komitetui administratorius teikė įvertinęs tai, kad A. B. darbo vieta (darbo užmokestis ir kitos darbdavio mokamos įmokų sumos) yra net didesnės nei UAB ,,Algoritmas“ buhalterinių paslaugų teikimo kaina, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys bei iš SODROS duomenų bazių gauti duomenys. Teismo vertinimu, sutarties su UAB ,,Algoritmas“ sudarymas ir darbo sutarties nutraukimas su A. B. galbūt mažino bankrutuojančios įmonės išlaidų apimtį, tai paneigia pareiškėjos argumentus, kad pažeidžiami kreditorių interesai ir jiems daroma žala.
  5. Pareiškėja kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. posėdžio nutarimo neteisėtumo aspektu nurodė ir tai, kad jis yra išvestinis iš kreditorių komiteto 2013 m. spalio 14 d. posėdžio nutarimo, kuris Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pripažintas neteisėtu. Pažymėjo, kad nuo įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto įmonės turtui vykdyti ūkinės komercinės veiklos ir sudaryti sandorius, ir tai galėjo tik teismo leidimu. Teismas nurodytus pareiškėjos argumentus laikė nepagrįstais, nurodė, kad 2013 m. spalio 14 d. posėdžio metu svarstyti klausimai – dėl tolesnės ūkinės – komercinės veiklos vykdymo; terminuotų darbo sutarčių nutraukimo ir viešbučio valdymo sutarties sudarymo. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. kovo 4 d. nutartimi pripažino nurodytus kreditorinių komiteto nutarimus negaliojančiais, pažymėdamas, kad kreditorių komitetas pagal ĮBĮ 30 straipsnio 3 dalį neturi teisės savarankiškai spręsti dėl bankrutavusio kasatoriaus ūkinės komercinės veiklos tęsimo. Teismas nurodė, kad šiuo atveju, 2013 m. lapkričio 21 d. ginčijamas nutarimas yra savarankiškas, priimtas klausimu – dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo – kreditorių komiteto posėdyje (protokolo Nr. 6 darbotvarkė) buvo nutarta nutraukti terminuotą darbo sutartį su vyr. buhaltere A. B., nutarimas priimtas vienbalsiai, neperžengiant kreditorių komiteto kompetencijos ribų, procedūrinių pažeidimų nenustatyta, dėl darbo sutarties su A. B. nutraukimo teisėtumo yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Esant nurodytų aplinkybių visetui, teismas padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių komiteto 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.
  6. Teismas atmetė pareiškėjos argumentą, kad administratorius, 2013 m. lapkričio 6 d. sudarydamas apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. M-109, turėjo kreiptis į teismą leidimo. Teismo vertinimu, administratorius neprivalėjo kreiptis į teismą su prašymu leisti sudaryti tokio pobūdžio sandorį, kadangi nėra byloje jokių įrodymų, jog įmonė aktyviai vykdė ūkinę komercinę veiklą ir apskaitos paslaugų sutarties sudarymas susijęs su konkrečios ūkinės komercinės veiklos vykdymu.
  7. Įvertinęs nurodytą administratoriaus teisę bei pareigą užtikrinti įmonės finansinės atskaitomybės tinkamą vedimą, teismas padarė išvadą, jog nėra jokio pagrindo sutartį pripažinti neteisėta ir negaliojančia. Be to, teismo vertinimu, net ir sutarties pripažinimas negaliojančia pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi ne šios sutarties sudarymas, o atleidimo iš darbo aspektas – kreditorių komiteto 1 – juo darbotvarkės klausimus priimtas nutarimas ir

    52014 m. kovo 21 d. įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, nutraukta terminuota darbo sutartis su A. B. nuo 2014 m. balandžio 16 d. pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, dėl kurio teisėtumo yra pasisakęs Prienų rajono apylinkės teismas, pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes.

  8. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovė BUAB ,,Senjorų rezidencija“ už atsiliepimo į skundą parengimą patyrė 630,82 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė UAB ,,Sanitex“ už atsiliepimo į skundą parengimą patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos sudėtingumą, darbo ir laiko sąnaudas, įvertinęs aplinkybę, kad UAB ,,Sanitex“ atstovavo advokato padėjėjas, padarė išvadą, kad atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos, t. y. iš pareiškėjos

    6UAB ,,Senjorų rezidencija“ naudai priteistina 300 Eur, o UAB ,,Sanitex“ naudai priteistina 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Pareiškėja A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą tenkinti, teismui laikant, kad nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui Nr. 06-1-01069-13 nėra galimybės tenkinti pareiškėjos skundo, prijungti šią bylą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos arba ją sustabdyti, nepriteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų arba jas sumažinti iki minimumo.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad Prienų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje byloje pareiškėja pažymėjo, jog kreditorių komiteto posėdžio nutarimo neskundė dėl ligos, nėra esminė priežastis, dėl kurios pareiškėjos nebuvo apskųstas kreditorių komiteto posėdžio nutarimas. Pareiškėja pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą – kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie LR VRM dėl galbūt nusikalstamų UAB ,,Senjorų rezidencija“ bankroto administratoriaus ir vykdomojo direktoriaus veiksmų, kuriuos siekiant nuslėpti buvo inicijuotas pareiškėjos atleidimas. Pagal pareiškėjos 2013 m. gruodžio 2 d. prašymą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas

      7Nr. 06-1-01069-13 tebesitęsiantis iki šiol pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir 209 straipsnį. Esant šioms aplinkybėms civilinė byla turėtų būti prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Nors pirmosios instancijos teismas buvo informuotas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, tačiau šios svarbios aplinkybės visiškai nevertino ir nenagrinėjo.

    2. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties su UAB ,,Algoritmas“ sudarymas ir darbo sutarties nutraukimas su A. B. galbūt mažino bankrutuojančios įmonės išlaidų apimtį, padaryta neįvertinus aplinkybių, kad kartu su apskaitos paslaugų teikimo sutartimi tuo pačiu metu buvo sudarytos darbo sutartys su kitais asmenimis tvarkyti apskaitą, t. y. su kasininke, apskaitininke. Tokių pareigybių pareiškėjai tvarkant apskaitą įmonėje nebuvo. Teismas, vertindamas pareiškėjos darbo užmokestį, nepagrįstai rėmėsi SODROS duomenų bazės duomenimis, kuriuose neatsispindi, kokia suma yra fiksuota darbo užmokesčio dalis, o kokia yra kintama, t. y. skiriama administratoriaus nurodymu. Pagal darbo sutartį fiksuota darbo užmokesčio pareiškėjai suma sudarė 1 650 Lt. Tiek pareiškėjos atleidimo dieną, tiek iki atleidimo, apskaitos paslaugų teikimo sutarties įkainis jau buvo 4 800 Lt. Ši suma net nepridedant išlaidų dėl papildomai priimtų asmenų apskaitai vesti pagal darbo sutartis, buvo gerokai didesnė už įmonės išlaidas pagal pareiškėjos darbo sutartį, įvertinus ir kintamą darbo užmokesčio dalį. Apskaitos paslaugų teikimo sutartis sudaryta neterminuotam laikotarpiui dar tą pačią dieną, kai pareiškėja dirbo, tai paneigia motyvą neva ji sudaryta dėl pareiškėjos ligos.
    3. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai susipažino su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartimi. Šią nutartį teismas vertino tik bankrutavusios įmonės ūkinės komercinės veiklos tęsimo aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartyje yra išsamiai išnagrinėtas bankrutavusios įmonės sutarčių sudarymo klausimas bei pripažinta negaliojančia UAB ,,Senjorų rezidencija“ viešbučio Royal SPA valdymo sutartis. Tiek viešbučio valdymo sutartis, tiek apskaitos paslaugų teikimo sutartis yra sudarytos analogišku principu. Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad administratorius neprivalėjo kreiptis į teismą su prašymu leisti sudaryti tokio pobūdžio sandorį yra klaidingas. Neteisingas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog įmonė aktyviai vykdo ūkinę komercinę veiklą ir apskaitos paslaugų sutarties sudarymas susijęs su konkrečios komercinės veiklos vykdymu.
    4. Neteisingas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad net ir sutarties pripažinimas negaliojančia pareiškėjai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi ne šios sutarties sudarymas, o atleidimo iš darbo aspektas – kreditorių komiteto 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas ir 2014 m. kovo 21 d. įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, dėl kurios teisėtumo yra pasisakęs Prienų rajono apylinkės teismas, pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes. 2013 m. gruodžio 2 d. pagal pareiškėjos prašymą pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-01069-13. Nors šalys sutampa, ieškinio pagrindas ikiteisminiame tyrime bei ieškinio pagrindas Prienų rajono apylinkės teisme skiriasi. Iš Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos duomenų bei sprendimo matyti, kad minėtas teismas išsamiai netyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių, kuriomis pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prienų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje negalima buvo nagrinėti ikiteisminio tyrimo

      8Nr. 06-1-01069-13 aplinkybių, nes joms taikomos baudžiamosios teisės normos. Dėl to yra tikslinga civilinę bylą Nr. B2-1568-601/2016 prijungti prie ikiteisminio tyrimo

      9Nr. 06-1-01069-13.

    5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė BUAB ,,Senjorų rezidencija“ už atsiliepimo į skundą parengimą patyrė 630,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta paslaugų kaina yra 521,34 Eur ir 109,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 109,48 Eur suma nėra BUAB ,,Senjorų rezidencija“ išlaidos ir nedidina bylinėjimosi išlaidų. Taip pat tiek atsakovei BUAB ,,Senjorų rezidencija“, tiek atsakovei UAB ,,Sanitex“ priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra akivaizdžiai per didelės ir neadekvačios pareiškėjai, auginančiai du nepilnamečius vaikus.
    6. Pareiškėja papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą (2016 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu ir originalą 2016 m. liepos 21 d.) pridėti prie bylos įrodymus (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ Nr. (10,4) D2-2504, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymo „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui skyrimo“ Nr. V1-261 nuorašą ir 2016 m. liepos 1 d. galutinės išvados „Dėl bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro veiksmų, administruojant BUAB „Senjorų rezidencija“ Nr. D4-889 nuorašą), kurie, pareiškėjos teigimu, patvirtina, jog bankroto administratorius piktybiškai vengia vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarties nurodymus.
  3. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė BUAB „Senjorų rezidencija“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas.
  4. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atskirajame skunde nurodytos aplinkybės niekaip nepaneigia fakto, kad teikdama skundą, pareiškėja neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, be to, nenurodė jokių objektyvių termino praleidimo priežasčių. Nuo skundžiamo kreditorių komiteto nutarimo priėmimo dienos (2013-11-21) iki skundo pateikimo dienos (2016-03-02) praėjo beveik 2,5 metų, todėl kreipimasis į ikiteisminio tyrimo įstaigas nėra svarbi priežastis, pateisinanti termino skundui paduoti praleidimą tokį ilgą laiko tarpą.
    2. Aplinkybę, kad pareiškėjos darbo vietos išlaikymo sąnaudos yra didesnės negu UAB ,,Algoritmas“ buhalterinių paslaugų teikimo kaina, teismas nustatė ne tik iš atsakovės teiktų paaiškinimų, tačiau ir iš SODROS duomenų bazių gautų duomenų. 2013 m. lapkričio 6 d. sudaryta apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. M-109 yra susijusi su bankrutavusios įmonės veiklos nutraukimu, ja buvo siekiama sumažinti išlaidas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, todėl visiškai nepagrįsta pareiškėjos pozicija, kad atsakovė privalėjo kreiptis į teismą su prašymu leisti sudaryti tokį sandorį.
    3. Pareiškėja neturi teisės skųsti BUAB ,,Senjorų rezidencija“ 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių komiteto nutarimo bei ginčyti 2013 m. lapkričio 6 d. apskaitos paslaugų teikimo sutarties, kadangi pareiškėjos finansinis reikalavimas yra padengtas ir nuo 2016 m. kovo 3 d. pareiškėja nėra BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorė.
    4. Nei Civilinio proceso kodeksas, nei Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato galimybės civilinę bylą prijungti prie ikiteisminio tyrimo. Pareiškėjos prašymas prijungti šią civilinę bylą prie ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01069-13 neturi būti tenkinamas, kadangi tam nėra nei materialinio, nei procesinio pagrindo. Teismo pareiga stabdyti civilinę bylą siejama su baudžiamosios bylos nagrinėjimu, tačiau ne su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Kadangi pareiškėja nenurodė jokių argumentų, dėl kurių būtų pateisinamas civilinės bylos sustabdymas, šis pareiškėjos prašymas taip pat atmestinas.
  5. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovė UAB „Algoritmas“ prašo atmesti atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties.
  6. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą remdamasis tuo, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Skunde pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas. Pareiškėja nurodo, kad ji kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą, tačiau ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi, dėl kurios būtų galima atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.
    2. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėja atskirajame skunde nepateikė jokių aplinkybių ar įrodymų, kurios būtų pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį.
  7. Atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą atsakovas Viktoras G. G. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti atsakovui bylinėjimosi išlaidas.
  8. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
    2. Pateikdama skundą, pareiškėja iš esmės kelia klausimą dėl jos darbo sutarties nutraukimo pagrįstumo, tačiau šį klausimą yra išnagrinėjęs Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-735-939/2014, sprendimas yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Papildomai nagrinėti šį klausimą nėra jokio pagrindo.
    3. Pareiškėja teigia, kad šiuo atveju gina savo, kaip kreditorės interesus. Tačiau pareiškėja šiuo metu nėra BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorė, su ja, kaip ir su visais pirmosios eilės bendrovės kreditoriais buvo atsiskaityta 2016 m. pradžioje. Todėl akivaizdu, kad pareiškėja nepatyrė jokios žalos kaip kreditorė, jos skundas susijęs su buvusiais darbo santykiais, o ne su bendrovės bankroto byla. Jokios žalos kitiems kreditoriams ginčijamas sprendimas taip pat nepadarė.

10Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. nutartimi c. b. B2-1568-601/2016 UAB ,,Senjorų rezidencija“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras. Pagal 2011 m. liepos 8 d. darbo sutartį A. B. priimta dirbti į BUAB ,,Senjorų rezidencija“ vyr. buhalterės pareigas. Darbo sutarties 2 punkte nurodoma, kad sutartis terminuota – iki atskiro kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo nutraukti darbo sutartį. Kreditorių komiteto 2013 m. spalio 14 d. posėdyje (protokolo Nr. 5 darbotvarkė) buvo svarstoma dėl terminuotų darbo sutarčių nutraukimo – nutarta nutraukti darbo sutartį su vykdančiuoju direktoriumi ir sudaryti sutartį su naujuoju valdytoju, klausimą dėl vyr. buhalterės darbo sutarties nutraukimo spręsti gavus naujo viešbučio komplekso valdytojo nuomonę ir išvadas. Kreditorių komiteto 2013 m. spalio 21 d. posėdyje (protokolo Nr. 6 darbotvarkė) nutarta nutraukti terminuotą darbo sutartį su vyr. buhaltere A. B., nutarimas priimtas vienbalsiai. Dėl šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo apeliantė kreipėsi į Kauno apygardos teismą.
  2. Dėl termino skundui paduoti
    1. Kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų apskundimas teismui reglamentuotas

      11ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalies nuostatos, įtvirtinančios kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo apskundimo terminą, šio termino nesieja su kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo nuorašo ar kito atitinkamo dokumento gavimu – termino pradžia skaičiuojama nuo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie atitinkamo turinio nutarimo priėmimą, t. y. kai asmuo turi pakankamai informacijos, kad galėtų suvokti savo teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškinio senaties termino eigos skaičiavimo taisyklės taikomos ir ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytam 14 dienų terminui kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimams apskųsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

      12Nr. 3K-3-56/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-825/2010). Tokiu teisiniu reguliavimu užtikrinama, kad kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimas neužtęs bankroto proceso ilgiau nei būtina ir, esant trumpiems apskundimo terminams, suteikia realias galimybes ginti savo teisėtus interesus visiems kreditoriams, nepriklausomai nuo to, ar jie dalyvavo kreditorių susirinkime. Tie kreditoriai, kurie nedalyvavo susirinkime, apie jame priimtus nutarimus dažnai sužino vėliau, t. y. ne susirinkimo dieną, susirinkime nedalyvavusiems kreditoriams terminas apskųsti nutarimus skaičiuojamas nuo sužinojimo apie nutarimą dienos. Neretai sužinojimo diena būna nutarimo gavimo dieną, jeigu pagal bylos aplinkybes negalima daryti išvados, kad realiai apie bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimą kreditorius sužinojo anksčiau nei nutarimo gavimo dieną. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas kreditorių nutarimų apskundimo terminus, įtvirtina ir pareigą kreditoriui elgtis apdairiai, domėtis procesu ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.), o esant svarbioms ieškinio senaties termino praleidimo priežastims, gali šį terminą atnaujinti ir ginti asmens pažeistą teisę

      13(CK 1.131 str. 2 d.). Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Pagal bendrą įrodinėjimo taisyklę priežasčių svarbumą turi įrodyti ieškinio senatį praleidęs asmuo (CPK 12 str., 42 str. 5 d., 178 str.).

    2. Byloje nustatyta, kad apeliantė 2016 m. kovo 2 d. teismui pateiktame skunde ginčijo BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. posėdžio 1-uoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, nurodžiusi, kad apie nutarimo galimą neteisėtumą jai tapo žinoma tik 2016 m. vasario 22 d., sužinojus apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartį, kuri turi lemiamos įtakos 2013 m. lapkričio 21 d.

      14BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto posėdžių nutarimui. Iš Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Prienų rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-735-939/2014 pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovei BUAB ,,Senjorų rezidencija“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir kitų išmokų priteisimo. Ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjęs. Teismas sprendime pažymėjo, kad, užtikrinant BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. posėdžio įpareigojimą nutraukti terminuotą darbo sutartį, 2014 m. kovo 21 d. įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo, nutraukta terminuota darbo sutartis su A. B. nuo 2014 m. balandžio 16 d. pagal DK 126 str. 1 d. Šis kreditorių komiteto nutarimas yra įsigaliojęs, ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji 2013 m. gruodžio 19 d. sužinojo apie minėtą nutarimą, tačiau jo neskundė, nes sirgo. Taigi, Prienų rajono apylinkės teisme išnagrinėtoje ir įsiteisėjusioje byloje nustatytos prejudicinės aplinkybės patvirtina, kad apeliantė apie ginčijamą 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių komiteto nutarimą žinojo gerokai anksčiau nei 2016 m. vasario mėnuo ir galėjo skųsti jį iki 2014 m. sausio 2 d. (įskaitytinai). Pati apeliantė aiškiai nurodydama sužinojimo apie kreditorių komiteto nutarimą momentą (2013 m. gruodžio 19 d.) pažymėjo, kad jo neskundė dėl ligos (sirgo). Atkreiptinas dėmesys, kad galimybę skųsti 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių komiteto nutarimą (prašant atnaujinti terminą skundui paduoti) apeliantė turėjo išnykus ligos aplinkybei, tačiau tokia teise nepasinaudojo. Sutinkant su pirmos instancijos argumentu pažymėtina, kad apeliantė žinodama apie kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. nutarimą, jo neginčijo, nes pasirinko kitą galbūt pažeistų teisių gynimo būdą ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir kitų išmokų priteisimo.

    3. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėja nesielgė kaip apdairus ir rūpestingas asmuo ir įstatymo nustatytais terminais savo galbūt pažeistų teisių negynė be svarbių priežasčių, atnaujinti termino skundui paduoti neprašė, todėl nėra pagrindo padaryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį

      15(CK 1.131 str. 1 d.). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl ginčo esmės – dėl kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. posėdžio 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1736/2013).

  3. Dėl 2013 m. lapkričio 21 d. kreditorių komiteto 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo ir 2013 m. lapkričio 6 d. apskaitos paslaugų teikimo sutarties Nr. M-109 pripažinimo negaliojančia.
    1. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi ĮBĮ ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo sušaukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes šie procedūrų veiksmai reikšmingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismas, nustatęs esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 str. įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-291/2014). Taigi, nurodytos ĮBĮ normos ir teisminė praktika suponuoja išvadą, kad kreditorių susirinkimo nutarimai gali būti naikinami dviem pagrindais: pirma, dėl esminių procedūrinių pažeidimų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimu, padarymu, galėjusiu nulemti neteisėtą tokio nutarimo turinį; antra, materialinių aspektų (turinio) neteisėtumas, kuris pasireiškia imperatyvių įstatymo nuostatų pažeidimu, prieštaravimu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.) bei kreditorių ar / ir pačios bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1438/2012, 2012 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje. Nr. 2-196/2012).
    2. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad apeliantės ginčijamais minėtas kreditorių komiteto nutarimas, buvo priimtas nepažeidžiant kvorumo ir balsų daugumos principo (ĮBĮ 25 str. 4 d.), nes 2013 m. lapkričio 21 d. už bankroto administratoriaus pasiūlytą nutarimo projektą balsavo 4 iš 4 kreditorių komiteto narių. Pažymėtina, kad apeliantė savo procesiniuose dokumentuose neginčija jo priėmimo procedūros pažeidimo aspektu, todėl nutarimas dėl kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. posėdžio 1-ojo darbotvarkės klausimo buvo priimtas balsų dauguma ir esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti neteisėto nutarimo priėmimą byloje, nenustatyta.
    3. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl ginčijamo kreditorių nutarimo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, vertinant tik priimto nutarimo teisėtumą jo turinio (o ne procedūriniu) aspektu. BUAB „Senjorų rezidencija“ iškėlus bankroto bylą ir 2011 m. liepos 7 d. nutraukus apeliantės darbo sutartį, 2011 m. liepos 8 d. buvo sudaryta nauja sutartis, kurioje buvo numatyta, kad sutartis sudaroma terminuotam laikotarpiui – iki atskiro kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimo nutraukti darbo sutartį. Apeliantė žinojo, kad pasirašo terminuotą darbo sutartį, kurios nutraukimo pagrindas yra kreditorių susirinkimo nutarimas, todėl jos argumentas, kad naujasis viešbučio valdytojas neturėjo teisinio pagrindo teikti nuomonės bei išvadų dėl vyr. buhalterio darbo sutarties nutraukimo, o bankroto administratorius neturėjo teisinio pagrindo nutraukti darbo sutarties, nelaikytinas pagrįstu. 2011 m. liepos 8 d. darbo sutartis iki jos nutraukimo nebuvo ginčijama. Be to, konstatuotina, kad Apskaitos paslaugų teikimo sutarties pripažinimas negaliojančia apeliantei nesukeltų jokių teisinių pasekmių, kadangi ji nebeturi ir nebegali turėti materialinio suinteresuotumo byloje – 2016 m. kovo 1 d. buvo priimtas įsakymas

      16„Dėl pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimo patenkinimo“, pagal kurį atsakovė BUAB „Senjorų rezidencija“ 2016-03-03 patenkino visą apeliantės 2 347,21 Eur finansinį reikalavimą, todėl apeliantė nebėra BUAB „Senjorų rezidencija“ kreditorė.

    4. Bankroto administratorius, kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui. Finansinės atsiskaitomybės vedimas bankrutuojančiai, nepriklausomai nuo to, kad dar vykdoma ūkinė veikla, įmonei yra privalomas, buhalterinės apskaitos vedimas ir kitų nurodytų veiksmų atlikimas reikalauja specialių žinių, kurias turi samdomas buhalteris. Būtent administratorius privalo tai užtikrinti, todėl tam tikslui gali įmonės vardu sudaryti darbo sutartį su kvalifikuota buhaltere, arba įmonės ar savo vardu sudaryti atlygintinų paslaugų teikimo sutartį su buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas teikiančiu verslo subjektu, arba pavesti atlikti papildomas darbines funkcijas savo samdomai buhalterei. Taigi, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo sutarties sudarymas su buhalterines paslaugas teikiančia įmone įvyko anksčiau nei kreditorių komiteto nutarimu nutarta atleisti A. B. iš buhalterės paslaugų, todėl iš esmės neturi tarpusavio ryšio, nes įmonės kreditorių komitete klausimas dėl buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties nebuvo ir neturėjo būti svarstomas. Atlygintinų paslaugų teikimo sutarties su buhalterinės apskaitos vedimo paslaugas teikiančia įmone sudarymas iš esmės yra administratoriaus pareigos užtikrinti įmonės finansinės apskaitos vedimą, vykdymas ir jam suteikta teise pasirinkti ar keisti buhalterines paslaugas teikiantį subjektą (us). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu administratorius turėjo teisę savarankiškai spręsti dėl buhalterines paslaugas teikiančio subjekto keitimo ir naujos apskaitos paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Ginčo nutarimu bankroto administratorius tik tinkamai teisiškai įformino darbo sutarties nutraukimo procedūros faktą, tai patvirtinta ir įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu. Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad buhalterinių paslaugų sutartis sudaryta siekiant, kad įmonės veiklos nutraukimo procese įmonės finansinė atskaitomybės dokumentacija būtų vedama bei operatyviai tvarkoma specialių žinių turinčio subjekto. Šiuo atveju nebuvo įrodinėjama, kad buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties kaina neatitiko bankroto administravimo išlaidų sąmatos ir turėjo priežastinį ryšį su kreditorių finansiniu reikalavimų tenkinimo proporcingumu (ĮBĮ 11 str. 5 d. 11 p., 11 str. 5 d. 11 p.13 p., 11 str. 5 d. 11 p.13 p., ĮBĮ 36 str. 1 d.).
  4. Dėl apeliantės papildomai pateiktų dokumentų

17Prašymo prijungti prie bylos atsakovės pateiktus papildomus dokumentus (Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pranešimą „Dėl neplaninio veiklos patikrinimo rezultatų“ Nr. (10,4) D2-2504, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymo „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurui skyrimo“ Nr. V1-261 nuorašą ir 2016 m. Liepos 1 d. galutinės išvados „Dėl bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro veiksmų, administruojant BUAB „Senjorų rezidencija“ Nr. D4-889 nuorašą) tenkinti nėra pagrindo, nes papildomų dokumentų pridėjimo poreikis motyvuojamas tuo, kad UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo teismo nurodymų, tačiau tai nesudaro šios bylos nagrinėjimo ginčo dalyko, todėl atsisakytina juos priimti (CPK 180, CPK 314 str.).

  1. Dėl civilinės bylos pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos bei šios bylos sustabdymo

18Apeliantė, prašydama šią civilinę bylą pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, nepagrindė tokio prašymo įstatymu, todėl prašymas atmestinas. Taip pat atmestina ir prašymas dėl bylos sustabdymo, nes jis suformuluotas tik rezoliucinėje atskirojo skundo dalyje ir nemotyvuotas ir nepagrįstas (CPK 176 str. 1 d., 185 str.).

  1. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumo

19Apeliantės skaičiavimais pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovė BUAB ,,Senjorų rezidencija“ už atsiliepimo į skundą parengimą patyrė 630,82 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta paslaugų kaina yra 521,34 Eur ir 109,48 Eur pridėtinės vertės mokesčio. PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta 109,48 Eur suma nėra BUAB ,,Senjorų rezidencija“ išlaidos ir nedidina bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo pareiškėjos argumentu, kadangi BUAB ,,Senjorų rezidencija“ yra pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) mokėtoja. Pagal Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 str. 1 d. teisę į PVM atskaitas turi PVM mokėtojai. Ši PVM suma BUAB ,,Senjorų rezidencija“ bus grąžinta. Tačiau atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė pagrįstas išvadas ir įvertinęs bylinėjimosi išlaidų dydį pagrįstai sumažino jas iki 300 Eur.

  1. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia analogiškais argumentais, nurodytais ir pirmosios instancijos teismo įvertintais skundžiama nutartimi, nepateikiant argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties neteisėtumu ir nepagrįstumu, iš esmės nesutikdama tik su pačiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu rezultatu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė ir išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su terminu skundui paduoti, kreditorių komiteto 2013 m. lapkričio 21 d. 1-uoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo teisėtumu, tai pat tinkamai įvertino 2013 m. lapkričio 6 d. apskaitos paslaugų teikimo sutarties sudarymo tikslą ir poreikį, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo kreditorių komiteto nutarimą ir paslaugų sutartį pripažinti negaliojančia remiantis pareiškėjos skunde pateiktais argumentais.
  2. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
    1. BUAB ,,Senjorų rezidencija“, atstovaujamas advokato L. M., 2016 m. birželio 20 d. Lietuvos apeliaciniam teismui, kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 420,55 Eur. Prie prašymo pridėjo PVM sąskaitą faktūrą, KMM Nr. 2016-061, bei lėšų pervedimo nurodymą.
    2. Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). Lėšų pervedimo nurodyme pažymėta, kad mokėjimo nurodymas banke yra pateiktas, bet nepatvirtintas mokėtojo ir neįvykdytas, todėl nesant informacijos apie mokėjimo įvykdymą, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų bankroto administratorius nepateikė (CPK 177, 178 str.), todėl BUAB ,,Senjorų rezidencija“ priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
  3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ĮBĮ normas, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai jas įvertino ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Nutarė

21atsisakyti priimti apeliantės A. B. papildomai (2016 m. liepos 13 d. elektroniniu paštu bei 2016 m. liepos 21 d. paštu) apeliacinės instancijos teismui pateiktus įrodymus (dokumentus) ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

22Atmesti apeliantės A. B. prašymus dėl civilinės bylos pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos arba civilinės bylos sustabdymo.

23Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3.
  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja A. B.... 4. 2011 m. liepos 8 d. darbo sutartimi A. B. priimta dirbti į BUAB ,,Senjorų... 5. 2014 m. kovo 21 d. įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo, nutraukta... 6. UAB ,,Senjorų rezidencija“ naudai priteistina 300 Eur, o UAB ,,Sanitex“... 7. Nr. 06-1-01069-13 tebesitęsiantis iki šiol pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir... 8. Nr. 06-1-01069-13 aplinkybių, nes joms taikomos baudžiamosios teisės normos.... 9. Nr. 06-1-01069-13.
  2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė,... 10. Teismas... 11. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo... 12. Nr. 3K-3-56/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis,... 13. (CK 1.131 str. 2 d.). Sprendžiant šį klausimą, turi būti vertinama, ar... 14. BUAB ,,Senjorų rezidencija“ kreditorių komiteto posėdžių nutarimui. Iš... 15. (CK 1.131 str. 1 d.). Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas pasisako... 16. „Dėl pirmosios eilės kreditorių finansinių reikalavimo patenkinimo“,... 17. Prašymo prijungti prie bylos atsakovės pateiktus papildomus dokumentus... 18. Apeliantė, prašydama šią civilinę bylą pridėti prie ikiteisminio tyrimo... 19. Apeliantės skaičiavimais pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė,... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 21. atsisakyti priimti apeliantės A. B. papildomai (2016 m. liepos 13 d.... 22. Atmesti apeliantės A. B. prašymus dėl civilinės bylos pridėjimo prie... 23. Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą....