Byla 2A-2162-577/2014

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Vilijos Mikuckienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. ir trečiojo asmens T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. V.-V. patikslintą ieškinį atsakovui E. V., dalyvaujant trečiam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, T. J., trečiam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, A. V., institucijai teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, su atsakovo priešieškiniu byloje dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių pasekmių taikymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė I. V.-V. ieškiniu, vėliau patikslinusi reikalavimus, patikslintu ieškiniu, prašė santuoką, sudarytą 2007-02-15 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 401, nutraukti dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nustatyti nepilnamečio vaiko A. V. gyvenamąją vietą su motina, priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 700 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukros pilnametystės, priteisti 22 400 Lt išlaikymo vaikui įsiskolinimą, padalinti santuokoje įgytą turtą - ieškovei priteisiant žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ) vidutinė rinkos vertė 11 000 Lt; atsakovui priteisti žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), vidutinė rinkos vertė 1 900 Lt bei 100 vnt. vardinių paprastųjų UAB „EEVT“ akcijų, kurių vertė 10 000 Lt, atsakovui priteisti vykdyti turtines prievoles kreditoriams T. J. ir A. V., šalims palikti santuokines pavardes, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, nes praėjus metams po vaiko gimimo, atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, nustojo rūpintis šeimos poreikių tenkinimu. Pasak ieškovės, tokiu savo elgesiu atsakovas jai sukėlė sunkią emocinę traumą, pasitikėjimo artimu žmogumi krizę, besitęsiančią depresinę būseną. Ieškovė tvirtino, kad dukros poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma yra apie 1 400 Lt, todėl pusė šios sumos prašė priteisti iš atsakovo. Pažymėjo, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo 2009 metų spalio mėnesio, todėl iš atsakovo priteistinas ir 22 400 Lt išlaikymo įsiskolinimas (32 mėn. x 700Lt). Ieškovės teigimu, santuokos metu įgyto turto vertė sudaro 22 900 Lt. Dukrai A. V. priklauso sodyba, esanti ( - ). Ši sodyba ribojasi su šalims priklausančiu žemės sklypu, unikalus numeris ( - ) prie kurio priėjimas, nevaržant sklypo bei kaimyninių žemės sklypų savininkų nuosavybės teisių, įmanomas tik iš A. V. priklausančio žemės sklypo. Tokiu būdu, santuokoje įgytą žemės sklypą, unikalus numeris ( - ), priteisus ieškovei, jos nuomone, būtų apginti tiek dukros interesai, dalinant turtą būtų apginti kaimyninių žemės sklypų savininkų interesai, nes nebūtų reikalo apsunkinti jų nuosavybės teises į jiems priklausančius žemės sklypus (pvz. nustatant servitutus), o tuo pačiu būtų išvengta būtinybės ardyti sklypo vientisumą, o atsakovo interesai nebūtų pažeisti, nes jam būtų priteistas kitas žemės sklypas (unikalus numeris ( - )), kurio taip pat nereikėtų skaidyti į dvi dalis, tad disponavimas juo atsakovui nekeltų jokių sunkumų. Be to, šalims priklauso UAB „EEVT“; ieškovės nuomone, įmonės akcijas teisingiausia būti priteisti atsakovui, nes ieškovė šios įmonės veikloje niekada nedalyvavo. Ieškovė už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, kompensacijos nereikalavo.

5Atsakovas E. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis su patikslintu ieškiniu nesutinka, tvirtino, kad nėra kaltas dėl santuokos nutraukimo, paaiškino, kad prieš dvejus metus šalys kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, tačiau prieš teismo posėdį ieškovė sumušė dabartinę atsakovo draugę, dėl ko ieškovei buvo iškelta baudžiamoji byla ir ji buvo pripažinta kalta pagal BK 140 str. 1 d. Pasak atsakovo, su dabartine drauge jis pradėjo bendrauti tik po faktiškai iširusios santuokos ir pagrindo preziumuoti jo kaltę nėra. Atsakovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, tačiau nurodė, kad dukros išlaikymui negali mokėti daugiau nei 300 Lt per mėnesį, nes jau kurį laiką negauna pajamų, nors ir yra UAB „EEVT“ direktorius, tačiau įmonė faktiškai nevykdo veiklos, tad negauna ir pajamų bei darbo užmokesčio, šiuo metu skiria laiką mokslinio darbo bei knygos rašymui, todėl jokių pajamų negauna. Be to, atsakovas nurodė, kad jis turi pareigą išlaikyti ir kitą mažametį vaiką, iš viso turi 4 vaikus, iš kurių du yra pilnamečiai, tačiau vienas studijuoja Hagos tarptautinių santykių universitete, todėl ir jam reikalinga parama. Pasak atsakovo, jis visada vykdė pareigą išlaikyti dukrą, tačiau negali pateikti tai patvirtinančių įrodymų, kadangi jis duodavo pinigus sutuoktinei į rankas, kaip kad ir paliko 9 000 Lt dukros ir buto išlaikymui. Dėl turto padalijimo atsakovas nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso tik jos butas, esantis ( - ). Paaiškino, kad ieškovei buvo padovanojęs 147/918 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ir jame esantį ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), todėl, vadovaujantis CK 3.70 str. 4 d., šis turtas turi būti grąžintas atsakovui kaip asmeninė nuosavybė. Dalijant santuokos metu įgytus žemės sklypus turėtų būti dalijama po ½ dalį priteisiant ieškovei ir atsakovui. Atsakovas sutiko, kad jam būtų priteistos UAB „EVTT“ akcijos. Be to, atsakovas nurodė, kad atsakovas pirko buitinę įrangą ieškovei, todėl jam turėtų priklausyti kompensacija už nupirktus daiktus, kuri iš viso sudarytų 8 000 Lt. Atsakovo nuomone, kompensacija gali būti sumokama jam perduodant UAB „EVTT“ akcijas. Taip pat atsakovas nurodė, kad šiai dienai abu sutuoktiniai turėtų solidariai atsakyti savo kreditoriams, t.y. kreditoriui T. J. ir A. V..

6Atsakovas E. V. priešieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką tarp jo ir ieškovės dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti iš jo išlaikymą po 300 Lt periodinių išmokų, nustatyti bendravimo tvarką - „esant galimybei E. V. atvykti į Lietuvos Respubliką, kas antrą savaitgalį A. V. praleidžia su tėvu E. V.“, padalinti bendrą santuokoje įgytą turtą po ½ dalį, grąžinti ir pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe dovanotą ieškovei turtą 147/918 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), ir jame esantį ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), padalinti kreditorinį reikalavimą T. J. per pusę, t.y. po 100 000 Lt bei padalinti kreditorinį reikalavimą A. V. per pusę, t.y. po 5 300 Lt, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.

7Ieškovė I. V.-V. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškiniu sutinka iš dalies, neprieštarauja atsakovo prašomai nustatyti bendravimo tvarkai, sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jos kaltės, nes būtent atsakovas paliko šeimą, susirado kitą moterį ir šeima visiškai nesirūpino. Ieškovė taip pat nesutiko, kad vaiko išlaikymui būtų priteista tik po 300 Lt. Pažymėjo, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, o tokiu atveju įstatymai nenumato dovanoto turto grąžinimo galimybių, todėl nesutiko, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas, esantis ( - ), būtų grąžintas atsakovui. Be to, ieškovė nesutiko su atsakovo prašomu žemės sklypų padalijimu po ½ dalį. Taip pat ieškovė nesutiko dėl kito dalintino turto, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių to turto įgijimą santuokos metu. Pasak ieškovės, atsakovo nurodyti kreditoriai yra išimtinai jo kreditoriai, nes ji jokių įsipareigojimų prieš minėtus asmenis nėra prisiėmusi, savo sutikimo šiems sandoriams nėra davusi, be to, apskritai abejoja ar šie sandoriai yra realūs.

8Trečias asmuo A. V. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su priešieškinio reikalavimu - prievolę jam priteisti vykdyti lygiomis dalimis, nesutinka, nes 2009-11-20 paskolino 10 600 Lt asmeniškai atsakovui, prašė minėtą prievolę priteisti asmeniškai atsakovui.

9

10Trečias asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, T. J. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo 2009-11-31 sudarytą nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją-grąžinti ir pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe ieškovei dovanotą turtą: 147/918 dalis žemės sklypo unikalus numeris ( - ), plotas 0,0918 ha, esantis ( - ), ir jame esantį ūkinį pastatą unikalus numeris ( - ), 29,57 kv.m. bendro ploto. Nurodė, kad 2008-04-02 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria jis suteikė atsakovui 300 000 Lt paskolą, paskola turėjo būti grąžinta iki 2009-06-31, tačiau atsakovas yra grąžinęs tik 100 000 Lt skolos, todėl, atsižvelgiant į tai, jog prievolės mokėjimo terminas suėjo 2009-06-31, įsiskolinimas sutarties pagrindu 2013-12-04 sudaro 200 000 Lt ir 7 200 Lt delspinigių. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2009-11-30 atsakovas su ieškove sudarė nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį, kuria atsakovas dovanojo ieškovei jam nuosavybės teise priklausiusius nekilnojamuosius daiktus: 147/918 žemės sklypo dalį, unikalus numeris ( - ), plotas 0,0918 ha, esančią adresu ( - ); pastatą - ūkinį pastatą, unikalus numeris ( - ), 29,57 kv. m bendro ploto, esantį adresu ( - ). Vadovaujantis VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui bendrąja jungtine nuosavybės teise šiuo metu priklauso tik 15 404 Lt vertės turtas. Trečiojo asmens įsitikinimu, atsakovas, sudarydamas dovanojimo sutartį žinojo, kad šis sandoris pažeis jo teises, kadangi padovanoto turto vertė – 64 678,10 Lt, taigi sudarę sutartį atsakovas ženkliai sumažino savo turimo turto masę ir tokiu būdu sumažino galimybes patenkinti trečio asmens reikalavimą, kadangi šalys yra sutuoktiniai, tai, pasak trečiojo asmens, nagrinėjamu atveju galioja kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Trečiasis asmuo tvirtina, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo 2012-12-16, kai jam buvo išsiųstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pranešimas atsiliepimui pateikti nagrinėjamoje civilinėje byloje.

11Ieškovė I. V.-V. atsiliepime į trečio asmens ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, pažymėjo, jog apie paskolos sutarties sudarymo aplinkybes ji nežinojo absoliučiai nieko. Atkreipė dėmesį, kad iš paskolos sutarties sudarymo datos matyti, jog paskolos sutartis buvo sudaryta tuo metu, kai šalys dar vedė bendrą ūkį, tad ieškovė puikiai žinojo atsakovo finansinę padėtį, poreikius, ir svarbiausia, žinojo, jog atsakovui nebuvo absoliučiai jokio poreikio skolintis pinigų sumas, nurodytas paskolos sutartyje. Ieškovės nuomone, paskolos sutartyje nurodytų piniginių sumų atsakovas iš trečio asmens nėra gavęs, apie gautą paskolą nėra pranešęs VMI deklaracijose, tokių pinigų sumų nėra išleidęs šeimos interesams tenkinti. Be to, atkreipė dėmesį, kad ir pats trečias asmuo nėra pateikęs objektyvių įrodymų, kad tokias pinigų sumas, kurias pastarasis nurodo paskolinęs atsakovui, jis apskritai turėjo. Taigi, ieškovės nuomone, trečiasis asmuo apskritai net neįrodė, kad turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovė pažymėjo, jog didžiąją dalį nekilnojamojo turto atsakovas neatlygintinai perleido savo tėvui, po ko jo mokumo galimybės sumažėjo, todėl šiuo atveju trečias asmuo actio Pauliana pagrindu turėtų ginčyti būtent atsakovo su savo tėvu 2011-09-13 sudarytą dovanojimo sutartį, o ne šalių sudarytą dovanojimo sutartį, kuri atsakovo E. V. mokumui - galėjimui atsiskaityti su trečiu asmeniu pagal sudarytą paskolos sutartį, neturėjo absoliučiai jokios įtakos. Be to, ieškovės vertinimu, trečias asmuo yra akivaizdžiai praleidęs ir senaties terminą ieškiniui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pareikšti.

12Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą dėl šalių nepilnametės dukros interesų bei buities tyrimo aktą, kurioje nurodė, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium jų dukra liko su motina, kuri vaiku rūpinasi tinkamai, taip pat atsižvelgdami į nepilnametės išreikštą norą, skyrius sutiko, kad nepilnametės A. V. interesus labiau atitinka vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina, bei, kad iš jos tėvo, atsakovo E. V., būtų priteistas išlaikymas nepilnametei iki jos pilnametystės kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kurio dydis būtų proporcingas vaiko poreikiams, užtikrintų būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi bei atitiktų jų tėvų turtinei padėčiai.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu nutarė ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies, o trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, ieškinį atmesti. Pirmos instancijos teismas santuoką, įregistruotą 2007-02-15 Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 401, tarp I. V.-V. ir E. V. nutarė nutraukti bei pripažino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Priteisė iš atsakovo ieškovei 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – „V.-V.“. Nepilnametės A. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove; iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. V. naudai buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2012-05-28) iki dukros pilnametystės. Sprendimo dalis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo buvo pavesta skubiam vykdymui. Be to, pirmos instancijos teismas priteisė iš atsakovo 12 400 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo. Pirmos instancijos teismo sprendimu buvo padalintas ir šalių turtas, priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), ir ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), o atsakovui buvo priteista asmeninės nuosavybės teise ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), ir ½ dalis žemės sklypo, kurio unikalus numeris ( - ), adresu ( - ); bei 100 vienetų 100 Lt vertės UAB „EEVT“ akcijų. Ieškovei iš atsakovo buvo priteista 5 000 Lt kompensacija už atsakovui tenkančią didesnės vertės turto dalį. Be to, buvo nustatyta, kad prievolės kreditoriams A. V. ir T. J. yra asmeninės atsakovo prievolės. Taip pat buvo padalintos ir bylinėjimosi išlaidos.

14Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas šiuo metu gyvena Baltarusijoje faktinėje santuokoje su kita moterimi, su kuria augina du mažamečius vaikus, iš kurių vienas yra gimęs 2010-07-23, o siekdamas įrodyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ar kad santuoka su ieškove jau buvo pasibaigusi iki jam užmezgant santykius su kita moterimi, į bylą nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, išskyrus savo paaiškinimus, todėl nutraukdamas santuoką teismas pripažino atsakovą kaltu dėl santuokos iširimo bei atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, šalių turtinę padėtį, santuokoje pragyventą neilgą laiką, į tai, kad nenustatyti neigiami padariniai ieškovės sveikatai, bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteisė 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą ieškovei. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį bei turimų išlaikytinių skaičių, konstatavo kad iš jo nepilnametės dukters išlaikymui priteistina po 400 Lt periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, be to, tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo dukrai įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009 metų spalio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos, nurodydamas, jog atsakovas neįrodė, kad jis nuo šalių gyvenimo skyrium būtų prisidėjęs prie dukros išlaikymo. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: 0,4700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė 1 900 Lt; 3 000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė 11 000 Lt; bei 100 vienetų 100 Lt vertės UAB „EEVT“ akcijų, bendra akcijų vertė 10 000 Lt. Nurodė, kad sutuoktiniai gyvendami santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto dalintino nekilnojamojo turto, kurio vertė sudaro 22 900 Lt. Pirmos instancijos teismo įsitikinimu, šalių valdomas nekilnojamas turtas turi būti dalijamas natūra lygiomis dalimis po ½ dalį, kad nebūtų pažeisti nei vieno iš savininkų interesai išlaikyti nekilnojamąjį turtą natūra. Konstatavus, kad santuoka yra nutraukiama dėl atsakovo kaltės, pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.70 str. 4 d., nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti ir atsakovo reikalavimą grąžinti jam sutuoktinei padovanotą nekilnojamąjį turtą. Išklausęs sutuoktinių, trečiųjų asmenų bei jų atstovų teismo posėdyje teiktus paaiškinimus, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovė nedalyvavo atsakovui pasirašant su trečiaisiais asmenimis paskolos sutartį bei vekselį ir minėtų dokumentų nepasirašė. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų davusi atsakovui įgaliojimą sudaryti paskolos sutartį ir prisiimti kreditorinius įsipareigojimus, o atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kokių šeimos poreikių patenkinimui buvo panaudoti iš kreditorių pasiskolinti pinigai, todėl sprendė, kad prievolės laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Pasisakydamas dėl trečiojo asmens savarankiško reikalavimo dovanojimo sutartį sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo pripažinti negaliojančia, pirmos instancijos teismas nurodė, kad pagal bylos duomenis dovanojimo sandorio sudarymas atsakovo mokumui ir jo galėjimui atsiskaityti su kreditoriumi įtakos neturėjo, kadangi po sandorio sudarymo, atsakovas turėjo asmeninio turto bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, kurio verte galėjo būti dengiami kreditoriniai įsipareigojimai. Be to, teismas pripažino, kad trečias asmuo ieškinį pareiškė praleidęs įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

15Atsakovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas tvirtina, kad abu sutuoktiniai vienas kitą paliko 2008 m. vasarą ir nuo to laiko savo kaip sutuoktinių pareigų nebevykdė, ir tik 2008 m. gruodžio mėnesį jis rado naują gyvenimo draugę. Pasak atsakovo, santuokos iširimą lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas, neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas bei nuolatiniai konfliktai. Atsakovo nuomone, abiejų sutuoktinių pasirašytas prašymas dėl santuokos nutraukimo ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių įrodo, kad sutuoktiniai siekė bendru sutarimu taikiai nutraukti iš esmės iširusią santuoką bei nekaltino vienas kito dėl santuokos nutraukimo, vienas kitam neturėjo jokių pretenzijų, o visi kaltinimai prasidėjo tik po 2010-11-09 įvykusio konflikto. Kadangi, atsakovo nuomone, santuokos iširimo priežastimi laikytina abiejų sutuoktinių kaltė, todėl naikintina ir skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovės naudai buvo priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmos instancijos teismo pozicija, kad prievolės kreditoriams A. V. ir T. J. yra jo asmeninės prievolės. Tvirtina, kad paskolos sutartys su minėtais kreditoriais buvo sudarytos šeimos interesais, kadangi paskolų tikslas buvo susijęs su šeimos poreikių tenkinimu, pinigai buvo skirti gyvenamosios vietos remontui ir kitiems pagerinimams, todėl šios prievolės turi būti pripažintos solidariosiomis prievolėmis. Taip pat atsakovas teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė tarp šalių dalintiną turtą, nes neatsižvelgė į tai, kad šalys sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pripažino, kad atsakovo automobiliai VW Golf valst. Nr. ( - ) Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) ir Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kurie taip pat turėjo būti padalinti lygiomis dalimis, tačiau pirmos instancijos teismas dėl šio dalintino turto apskritai nepasisakė, todėl buvo nukrypta nuo lygių dalių principo, o civilinė byla išnagrinėta nevisapusiškai. Be to, apeliantas mano, kad UAB „EEVT“ akcijos turėjo būti dalinamos lygiomis dalimis, kadangi įmonės veikla buvo vykdoma, siekiant finansinės naudos šeimai. Nurodo, kad 2014-03-21 UAB „EEVT“ buvo iškelta bankroto byla, o ši naujai paaiškėjusi aplinkybė, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad pirmos instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo nutarta priteisti 100 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „EEVT“ akcijų nulėmė nukrypimą nuo lygių dalių principo, kadangi bankrutuojančios įmonės akcijos laikytinos niekinės vertės turtu, tačiau atsakovas vis tiek turi išmokėti ieškovei už jam priteistas akcijas 5 000 Lt kompensaciją. Taigi, atsakovo nuomone, ir ši aplinkybė patvirtina, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė bendro sutuoktinių turto masė. Taip pat apeliantas nurodo, kad konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas privalo išnagrinėti atsakovo dovanų ieškovei grąžinimo klausimą.

16 Trečias asmuo T. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą dalyje, kuria buvo atmestas jo reikalavimas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiasis asmuo tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, analizuodamas ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybes, nevertino, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus Actio Pauliana taikymo kontekste, t.y. kokią įtaką galėjo turėti atsakovo mokumui ginčijamo sandorio sudarymas. Taip pat apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismo samprotavimai dėl to, kad jis praleido vienerių metų actio Pauliana senaties terminą, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Trečiojo asmens nuomone, vien faktas, kad jis 2010 m. ir 2012 m. buvo informuotas apie civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, negali suponuoti išvados, kad jis turėjo žinoti ir apie 2009 m. lapkričio 30 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį.

17Atsakovas E. V. atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas trečiojo asmens reikalavimas dėl 2009 m. lapkričio 30 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė ir atsakovas susituokė 2007-02-15 Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 401 (1t., b.l. 7). Santuokoje 2007-07-08 gimė dukra A. V. (1t., b.l. 8). Santuokos išsaugoti nėra jokių galimybių, kadangi šalys jau negyvena kartu, atsakovas yra sukūręs faktinę šeimą su kita moterimi, su kuria augina du mažamečius vaikus. Iš civilinės bylos N2-13632-131/2010 nustatyta, kad šalys 2010-05-19 kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru pareiškimu, tačiau 2010-11-12 teismo posėdyje atsakovo atstovas pareiškė, kad atsakovas atsiima pareiškimą, dėl ko byla buvo nutraukta. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo atžvilgiu, buvo priimti apkaltinamieji nuosprendžiai Širvintų rajono apylinkės teisme dėl 2010-11-09 įvykusio konflikto, kurio metu dalyvavo tiek ieškovė, tiek atsakovas, tiek atsakovo dabartinė faktinė žmona su judviejų sūnumi ( baudž. byla Nr. PK-83-880/2011, baudž. byla Nr. 1-6-94/2012). Kaip matyti iš atsakovo apeliacinio skundo turinio, nagrinėjamu atveju atsakovas nesutinka su ta pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo pripažinta, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės, bei ieškovės naudai buvo priteista 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, su pirmos instancijos teismo išvada, kad prievolės kreditoriams A. V. ir T. J. yra asmeninės atsakovo prievolės, taip pat atsakovas nurodo, kad pirmos instancijos teismas neteisingai nustatė sutuoktinių bendro turto masę, kadangi į bendro turto masę neįtraukė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių 4 automobilių ir netinkamai nustatė UAB „EEVT“ akcijų vertę. Be to, pasak atsakovo, konstatavus, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas privalo išnagrinėti atsakovo dovanų ieškovei grąžinimo klausimą. Tuo tarpu trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, kvestionuoja pirmos instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutarta atmesti trečiojo asmens reikalavimą pripažinti 2009 m. lapkričio 30 d. nekilnojamųjų daiktų dovanojimo sutartį negaliojančia, pagrįstumą. Taigi, teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinių skundų ribų, ir pasisakys atskirai tik dėl ginčijamų pirmos instancijos teismo sprendimo dalių.

21Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo

22Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio „Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka“ nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 str. 1 d.). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pagal CK 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teisėjų kolegija, aiškindama sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-254/2010).

23Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus (jeigu sutuoktinis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina), kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 5 d. nutartis, priimta c. b. Nr. 3K-3-399/2013). CK 3.60 str. įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, siekiant išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

24Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo neištikimybės, nes praėjus metams po vaiko gimimo, atsakovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, nustojo rūpintis šeimos poreikių tenkinimu, tuo tarpu, atsakovo nuomone, dėl santuokos iširimo kalti yra abu sutuoktiniai. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi vertinti šalių pateiktų įrodymų visetą, remtis įrodymų pakankamumo taisykle, o išvados dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daromos pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

25Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant santuokos iširimo priežastis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Iš esmės ginčo dėl to, kad atsakovas faktiškai gyvena su kita moterimi byloje nėra. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė savo teiginių, kad jis, užmegzdamas artimus santykius su kita moterimi, nėra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, jog tai, kad santuoką sutuoktiniai iš pradžių bandė nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nepaneigia atsakovo neištikimybės fakto.

26Atsakovas iš esmės neginčija ieškovės naudai priteistos neturtinės žalos dydžio, tik tvirtina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl neturtinės žalos priteisimas yra nepagrįstas. Konstatavus, jog vis dėlto dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas, spręstina, kad nėra jokio pagrindo nepriteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, natūralu, kad dėl patirtos sutuoktinio neištikimybės ir iširusios santuokos ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, pablogėjo jos sveikata, todėl atsižvelgiant į santuokos trukmę, atsakovo turtinę padėtį jai iš atsakovo pagrįstai buvo priteistas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

27Dėl dovanų grąžinimo

28Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-11-30 Vilniaus miesto 33 notarų biuro notarės P. J. patvirtinta dovanojimo sutartimi atsakovas padovanojo ieškovei kaip sutuoktinei asmeninėn nuosavybėn nekilnojamuosius daiktus - 147/918 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), ir jame esantį ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ) (1t., b.l. 165-169). CK 3.70 str. 4 d. yra įtvirtina, jeigu santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abu sutuoktiniai turi teisę reikalauti grąžinti vienas kitam dovanotus nekilnojamuosius daiktus, jeigu nuo dovanojimo sutarties sudarymo nėra praėję daugiau kaip dešimt metų ir nekilnojamasis daiktas nėra perleistas tretiesiems asmenims. Taigi, kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas, tam, kad dovanotojas galėtų pasinaudoti CK 3.70 str. 4 d. įtvirtinta teise atsiimti dovanas, turi būti tam tikrų aplinkybių visetas: 1) šalys turi būti sutuoktiniai ir dovanojimo sutartis turi būti sudaryta santuokos metu; 2) reikalauti grąžinti dovaną galima tik tada, jei santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 3) reikalauti grąžinti galima tik padovanotus nekilnojamuosius daiktus; 4) nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki reikalavimo grąžinti dovaną pareiškimo teisme turi būti praėję ne daugiau kaip dešimt metų (šis terminas priskirtinas prie naikinamųjų terminų (CK 3.70 str. 4 d., 1.117 str. 6 d.); 5) nekilnojamasis daiktas – dovana – apdovanotojo neturi būti perleistas tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2010). Teisėjų kolegija, įvertinusi santuokos nutraukimo priežastis, konstatavo, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl akivaizdu, kad atsakovas nagrinėjamu atveju negali pasinaudoti CK 3.70 str. 4 d. įtvirtinta teise reikalauti iš ieškovės grąžinti jai padovanotus nekilnojamojo turto objektus.

29Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo nutraukus santuoką

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 5 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. Iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės yra išvardytos CK 3.109 str. 1 d. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse reglamentuotos iš vieno iš sutuoktinių sudarytų sandorių atsirandančios solidariosios prievolės. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija yra įtvirtinta CK 3.92 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad ši prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui ir nereiškia prezumpcijos, kad toks sandoris sudaromas šeimos interesais, t. y. kad iš tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros sutuoktinių prievolės CK 3.109 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 5 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Sutikimo prezumpcija netaikoma sandoriams, kuriems sudaryti reikalingas rašytinis sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 3 d.), taip pat sandoriams dėl bendrosios jungtinės nuosavybės, kuriems sudaryti būtinas asmeninis sutuoktinio dalyvavimas ar kitam sutuoktiniui išduotas įgaliojimas (CK 3.92 str. 4 d.). Pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nėra nustatytas reikalavimas, kad tuo atveju, kai sutuoktinis kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis išreikštų savo sutikimą žodžiu ar raštu. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovo ir trečiojo asmens paskolos sutartis galėtų būti priskirta prie antrosios grupės prievolių pagrindų, jeigu ji būtų sudaryta šeimos interesais. Tokiu atveju atsakovas, siekdamas, kad jo prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta tarp sutuoktinių, turėjo procesinę pareigą įrodyti, jog ši paskolos sutartis buvo sudaryta šeimos interesais (CPK 178 str.). Teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kurie bent tikėtinai pagrįstų atsakovo teiginius, kad jo pasiskolinti pinigai galėjo būti panaudoti šeimos interesais. Kaip ir pastebėjo pirmos instancijos teismas, vekselio pasirašymo su A. V. metu šalys iš esmės jau nevedė bendro ūkio, kadangi šalys pripažino, kad kartu negyvena nuo 2008 metų vasaros, todėl vien jau ši aplinkybė paneigia atsakovo paaiškinimus, kad pinigai gauti iš A. V. buvo panaudoti šeimos interesais. Taip pat nenustatyta, kad ir paskolos paėmimo iš trečio asmens T. J. momentu šalių turtinė padėtis būtų ženkliai pakitusi, šalys tuo laikotarpiu būtų įsigijusios kokio nekilnojamojo turto ar vertingo kilnojamojo turto. Visų nurodytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas neįgyvendino savo pareigos įrodyti, kad galimai pasiskolinti pinigai buvo panaudoti šeimos interesams, todėl darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prievolės kreditoriams A. V. ir T. J. yra asmeninės atsakovo prievolės.

31Dėl dalintino turto masės

32Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog sutuoktinių dalintiną turtą sudaro: 0,4700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė 1 900 Lt; 3 000 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio unikalus numeris ( - ), adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė 11 000 Lt; bei 100 vienetų 100 Lt vertės UAB „EEVT“ akcijų, bendra akcijų vertė 10 000 Lt (1t., b.l. 16, 17-18, 21,22; 2t., b.l. 131-134). Atsakovas savo apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turto masę, neįvertino viso sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto, t.y. į bendrą turto masę neįtraukė 4 automobilių, kurie ieškovės ir atsakovo sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių buvo įvardinti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad pagal VĮ „Registra“ duomenis 2012-05-08 ieškovės vardu nebuvo įregistruota transporto priemonių, tuo tarpu 2012-05-21 VĮ „Registra“ duomenimis atsakovo vardu buvo įregistruotos 4 transporto priemonės, t.y. VW Golf valst. Nr. ( - ) Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) ir Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) (1 t., b.l. 19-20). Pats atsakovas atsiliepime į ieškinį bei priešieškinyje nurodė, kad minėtų automobilių, kurie pagal VĮ „Regitra“ duomenis priklauso jam, faktiškai nėra, o kaip dalijamą šeimos turtą nurodė anksčiau minėtus du žemės sklypus (1 t., b.l. 49, 155, 2 t., b.l. 185). Patikslintame ieškinyje ieškovė minėtus automobilius taip pat priskyrė prie atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto (1 t., b.l. 91, 2 t., b.l. 127). Teismo posėdžio metu ieškovė taip pat patvirtino atsakovo teiginius, kad atsakovas faktiškai minėtų automobilių neturi, tačiau jie vis dar nėra išregistruoti (2 t., b.l. 77). Esant nurodytoms aplinkybės, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas prieštarauja pats sau, nes bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme visuose teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose jis pats buvo nurodęs, kad dalijamą šeimos turtą sudaro tik du žemės sklypai, o šią aplinkybę, jog ir minėti keturi automobiliai turi būti dalinti kaip šeimos turtas iškėlė tik apeliaciniame skunde. Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrįstai pirmos instancijos teismas 4 transporto priemonių, t.y. VW Golf valst. Nr. ( - ) Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ) ir Mersedes Benz, valst. Nr. ( - ), nepriskyrė prie dalintino šeimos turto. Be to, atsakovas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas, dalindamas turtą, nukrypo nuo lygių turto dalių principo ir todėl, kad priteisęs jam 100 vienetų paprastųjų vardinių UAB „EEVT“ akcijų, kurios laikytinos bevertėmis, įpareigojo atsakovą išmokėti ieškovei už jam priteistas akcijas 5 000 Lt kompensaciją. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad UAB „EEVT“ Vilniaus apygardos teismo 2014-03-31 nutartimi yra iškelta bankroto byla, todėl įmonės akcijos laikytinos niekinės vertė turtu. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir šį apeliacinio skundo argumentą. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad jis nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme nebuvo pateikęs jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių sunkią įmonės finansinę padėtį, todėl teismas negalėjo turėti pagrindo išvadai, kad UAB „EEVT“ akcijos yra bevertės (CPK 178 str.), ir nesant tarp šalių ginčo, pagrįstai atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 100 vnt. 100 Lt vertės UAB „EEVT“ akcijų.

33Dėl trečiojo asmens T. J. apeliacinio skundo

34Trečiojo asmens apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas dviem argumentas: 1) pirmos instancijos teismas nepagrįstai nevertino to, ar atsakovui perleidus turtą, iškilo reali grėsmė, kad sutartiniai įsipareigojimai tarp atsakovo ir trečiojo asmens nebus įvykdyti; 2) teismo samprotavimai nepagrindžia to, jog buvo praleistas vienerių metų actio Pauliana senaties terminas.

35Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį ieškiniai pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) gali būti reiškiami per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė taikyti ieškinio senatį; ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2009-11-30, trečiasis asmuo reikalavimą dėl sandorio nuginčijimo pareiškė 2013-12-05, trečiasis asmuo teigė, jog apie sandorio sudarymą sužinojo tik nuo 2012-12-06. Apeliacinės instancijos kolegijos vertinimu byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog pirmos instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias ieškinio senatį. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išsamiai išdėstytai pozicijai šiuo klausimu ir sprendžia, kad ieškinys dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia buvo pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą, nes trečias asmuo būdamas atidžiu ir apdairiu kreditoriumi, įvertinant aplinkybę, kad jo prievolės įvykdymo terminas yra pasibaigęs 2009-06-31, galėjo ir privalėjo anksčiau sužinoti apie sandorį, kuris galimai pažeidžia jo teises. Be to, pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad jau 2010 metais nagrinėjant šalių prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, trečiasis asmuo, kaip kreditorius buvo informuotas apie procesą, todėl pritartina pirmos instancijos išvadai, kad trečiasis asmuo yra praleidęs vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana ieškiniui pareikšti.

36Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Taip pat šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

37Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-29 nutartimi tenkino apelianto E. V. prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo ir atidėjo 1302 Lt žyminio mokesčio už paduodamą apeliacinį skundą sumokėjimą iki teismo procesinio sprendimo priėmimo apeliacinėje instancijoje. E. V. apeliacinis skundas atmestas, todėl CPK 96 str. pagrindu iš apelianto E. V. valstybei priteistini 1302 Lt žyminio mokesčio.

39Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

40Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

41Priteisti iš apelianto E. V., a.k. ( - ) 1302 Lt žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

42.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovė I. V.-V. ieškiniu, vėliau patikslinusi reikalavimus, patikslintu... 5. Atsakovas E. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad jis su... 6. Atsakovas E. V. priešieškiniu prašė teismo nutraukti santuoką tarp jo ir... 7. Ieškovė I. V.-V. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su... 8. Trečias asmuo A. V. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad su... 9. ... 10. Trečias asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, T. J. pateikė... 11. Ieškovė I. V.-V. atsiliepime į trečio asmens ieškinį nurodė, kad su... 12. Išvadą teikianti institucija pateikė į bylą išvadą dėl šalių... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu nutarė... 14. Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog... 15. Atsakovas E. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 16. Trečias asmuo T. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014... 17. Atsakovas E. V. atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodė,... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 20. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė ir atsakovas susituokė 2007-02-15... 21. Dėl sutuoktinių kaltės ir neturtinės žalos atlyginimo... 22. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad santuokos tikslas yra šeimos... 23. Įstatymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpciją, kada... 24. Nagrinėjamu atveju ieškovė tvirtina, kad santuoka iširo dėl atsakovo... 25. Pasisakydamas dėl procesinės šalių įrodinėjimo pareigos, grindžiant... 26. Atsakovas iš esmės neginčija ieškovės naudai priteistos neturtinės žalos... 27. Dėl dovanų grąžinimo... 28. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2009-11-30 Vilniaus miesto 33 notarų biuro... 29. Dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo nutraukus santuoką... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių,... 31. Dėl dalintino turto masės... 32. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog sutuoktinių dalintiną turtą... 33. Dėl trečiojo asmens T. J. apeliacinio skundo... 34. Trečiojo asmens apeliacinis skundas iš esmės yra grindžiamas dviem... 35. Kaip ir nurodė pirmos instancijos teismas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį... 36. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas... 37. Vadovaujantis tuo, kas išdėstytas, spręstina, kad pirmos instancijos teismas... 38. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-29 nutartimi tenkino apelianto E. V.... 39. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą palikti... 41. Priteisti iš apelianto E. V., a.k. ( - ) 1302 Lt žyminio mokesčio valstybei... 42. ....