Byla 2-625-524/2020
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo sudaryti naują pasiūlymų eilę, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinis bilietų platintojas“

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

2viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiketa“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinei įstaigai Klaipėdos koncertų salei dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo sudaryti naują pasiūlymų eilę, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinis bilietų platintojas“.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažintas UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pateiktas pasiūlymas; įpareigoti atsakovę sudaryti naują pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažįstant UAB „Tiketa“ pateiktą pasiūlymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, jog ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d. gavo atsakovės pasiūlymą dalyvauti apklausos būdu rengiamame supaprastintame viešajame pirkime. Ieškovė 2019 m. lapkričio 19 d. pateikė savo pasiūlymą. Ieškovė 2019 m. lapkričio 22 d. gavo atsakovės raštą, jog konkursą laimėjo trečiasis asmuo. Nors pasiūlyme buvo nurodyta, jog pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų, atsakovei pateiktų tiekėjų pasiūlymų vertinimas buvo atliktas ir pasiūlymų eilė sudaryta vadovaujantis absoliučiai neaiškiais vertinimo kriterijais, pažeidžiant viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas. Atsakovė savo sąlygose nenurodė, jog iš šešiolikos punktų, žyminčių įkainius, pasiūlymo naudingumą vertins tik pagal vieną punktą – Nr. 14. Be to, nesuprantamas atsakovės sprendimas pripažinti laimėtoju pasiūlymą, kurio kaina yra didesnė, tai yra trečiojo asmens pasiūlymą. Abejones dėl atsakovės neobjektyvumo ir sąmoningo vieno iš dalyvių protegavimo sustiprina ir tai, jog atsakovė atsisakė leisti susipažinti su pirkimą laimėjusio dalyvio pasiūlymu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog, neobjektyviai vertindama pasiūlymus, atsakovė pažeidė lygiateisiškumo bei nediskriminavimo principus, kurie laikomi pagrindiniais viešųjų pirkimų principais. Atsakovė taip pat ignoravo ieškovės pateiktą pretenziją ir per Viešųjų pirkimų įstatymo 103 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą atsakymo nepateikė.

93.

10Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos koncertų salė pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame prašo atmesti ieškinį, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

114.

12Atsiliepime nurodo, jog atsakovė vykdė supaprastintą viešąjį Bilietų platinimo paslaugų ir praleidimo kontrolės sistemos palaikymo paslaugų pirkimą neskelbiamos apklausos būdu ir buvo priėmusi 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažintas trečiojo asmens pasiūlymas. Gavusi ieškovės 2019 m. lapkričio 25 d. pretenziją atsakovė konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnybos specialistais ir priėmė sprendimą nutraukti pirkimo procedūras. Apie nutrauktą pirkimą informavo ieškovę 2019 m. gruodžio 4 d. el. laišku. Tai patvirtina ir 2019 m. gruodžio 16 d. atsakymas iš atsakovės serverio tiekėjo UAB „Cloudlix“. Kadangi pirkimas buvo nutrauktas, atsakovė nebenagrinėjo ieškovės 2019 m. lapkričio 25 d. pretenzijos. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimas nutrauktas, nėra galimybių tenkinti ieškovės reikalavimų. Ieškinio reikalavimai susiję su konkrečiu pirkimu, kuris nutrauktas, todėl nebeturi prasmės.

135.

14Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame prašo tenkinti ieškinio reikalavimus bei patenkinti papildomą reikalavimą – pripažinti atsakovės sprendimą nutraukti viešųjų pirkimų procedūras neteisėtu, įpareigojant atsakovę procedūras atnaujinti.

156.

16Ieškovė dublike nurodo, jog atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą priimtas visiškai formaliai ir deklaratyviai, taip apribojant ieškovei galimybę įvertinti pirkimo nutraukimo priežasčių pagrįstumą ir realumą. Manytina, jog pirkimas buvo nutrauktas vien dėl to, jog atsakovė tikėjosi, kad neteisėtai laimėtoja pripažinus trečiąjį asmenį, ieškovė savo pažeistų teisių negins. Kadangi atsakovės sprendime nutraukti pirkimą nenurodytos jokios tokio nutraukimo priežastys, darytina išvada, jog atsakovė pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalį. Byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės pastangas išspręsti susiklosčiusią situaciją, nenutraukiant pirkimo. Nenustačius viešųjų pirkimų principų pažeidimų, taip pat nenustačius byloje nenumatytų aplinkybių, neišnaudojus visų nuo atsakovės priklausančių teisėtų priemonių, siekiant pašalinti viešojo pirkimo sutarties sudarymo galimybę paneigiančias aplinkybes, atsakovės 2019 m. gruodžio 4 d. priimtas sprendimas nutraukti pirkimo procedūras yra neteisėtas. Ieškovei yra žinoma, kad keliamiems ieškinyje reikalavimams yra taikoma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka, tačiau įvertinus atsakovės veiksmų akivaizdų neteisėtumą, prašo pasinaudoti savo diskrecijos teise ir neatsisakyti nagrinėti šio ieškovės papildomai reiškiamo reikalavimo. Ieškovė nurodo, kad jai yra žinoma, jog keliamiems ieškinyje reikalavimams yra taikoma ikiteisminio nagrinėjimo tvarka, tačiau įvertinus atsakovės veiksmų akivaizdų neteisėtumą, prašo pasinaudoti savo diskrecijos teise ir neatsisakyti nagrinėti šio ieškovės papildomai reiškiamo reikalavimo. Ieškovė dublike nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 išaiškinimą:

17,, Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus, materialiosios ir proceso teisės normas ex officio aiškina ir taiko taip, kad tiekėjui būtų leista efektyviai įgyvendinti teisę į pažeistų teisių gynybą. Nepriklausomai nuo to, jog peržiūros procedūros nuostatos pritaikytos teisėtai, jų taikymas konkrečiu atveju gali lemti neveiksmingą, pernelyg suvaržytą pažeistų teisių gynybą. Teismai turi patikrinti ne tik tai, kaip buvo laikytasi peržiūros procedūros nuostatų, bet ir tai, ar naudojimasis jomis suponavo veiksmingą tiekėjo teisių gynybą.“

187.

19Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame prašo atmesti ieškinį, nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškovės dublike nurodyto reikalavimo pripažinti atsakovės sprendimą nutraukti viešųjų pirkimų procedūras neteisėtu, įpareigojant jas atnaujinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

208.

21Atsakovė triplike papildomai nurodo, jog ieškovei priėmus sprendimą nutraukti pirkimo procedūras pretenzijos nagrinėjimas buvo betikslis, nes pirkimas vis tiek nebus vykdomas, todėl nesuprantamas ieškovės reikalavimas išnagrinėti jos pretenziją, esant sprendimui nutraukti pirkimą. Ieškovė nurodė, kad pirkimas buvo nutrauktas vien dėl to, kad perkančioji organizacija tikėjosi, jog neteisėtai laimėtoja pripažinus UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“, nors ši ir pasiūlė didesnę kainą, ieškovė pretenzijų dėl to nereikš ir savo pažeistų teisių negins. Su tokia ieškovės pozicija atsakovė visiškai nesutinka, tai deklaratyvūs ieškovės teiginiai, nepatvirtinti jokiais įrodymais. Atsakovė prieš nutraukdama pirkimą konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri inicijavo pirkimo patikrinimą ir nurodė, kad pirkimo procedūrų principai yra pažeisti, ir rekomendavo svarstyti pirkimo nutraukimo galimybę. Todėl atsakovė nutraukdama pirkimą Viešųjų pirkimų įstatymo 29 straipsnio 3 dalies pagrindu, vieną iš pirkimo nutraukimo kriterijų nurodė tai, kad perkančioji organizacija pastebėjo klaidų savo parengtuose dokumentuose, dėl kurių ji nepasieks pirkimu siekiamų tikslų (įsigyti jai reikalingų charakteristikų prekių / paslaugų / darbų), ji sąlygų pataisyti negali nenutraukdama pirkimo. Aplinkybę, kad perkančiosios organizacijos parengtuose dokumentuose buvo pastebėtos klaidos, patvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos atsakymas. Ieškovė pareiškusi naują reikalavimą dėl pirkimo nutraukimo pripažinimo neteisėtu nesilaikė Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviai nustatytos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl ji prarado teisę teisme ginčyti atsakovės sprendimą, todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina.

229.

23Trečiasis asmuo procesinių dokumentų nepateikė.

24Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2510.

26Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui ieškinį, juo prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažintas UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pateiktas pasiūlymas; įpareigoti atsakovę sudaryti naują pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažįstant UAB „Tiketa“ pateiktą pasiūlymą. Ieškovės 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė pretenziją atsakovei dėl bilietų platinimo paslaugų pirkimo pasiūlymų eilės sudarymo. Atsakovė šios pretenzijos neišnagrinėjo, nes nutraukė pirkimą ir apie tai 2019 m. gruodžio 4 d. informavo ieškovę. Byloje nustatyta, kad ieškovė nepateikė atsakovei pretenzijos dėl pirkimo nutraukimo ir dublike pakeitė savo ieškinio dalyką bei papildė jį papildomu reikalavimu, kuriuo prašo atsakovės sprendimą nutraukti viešųjų pirkimų procedūras pripažinti neteisėtu.

27Dėl ieškovės prašymo pripažinti atsakovės sprendimą nutraukti viešųjų pirkimų procedūras neteisėtu nesilaikius ikiteisminės šio ginčo nagrinėjimo tvarkos

2811.

29Ieškovė nepagrįstai dublike tvirtina, kad atsakovės pažeidimas dėl ginčo pirkimo nutraukimo yra akivaizdus, todėl teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti perkančiosios organizacijos padarytus viešųjų pirkimų principų pažeidimus. Šiuo aspektu pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (inter alia, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galbūt neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016 83 punktas). Šioje byloje nustačius, jog dėl ieškovės papildomo reikalavimo, suformuluoto dublike, nesilaikyta privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, teismo pozicija ex officio (pagal pareigas) neperžengti ginčo ribų negali būti kvalifikuojama kaip jo aktyvaus vaidmens tokio pobūdžio ginčuose pažeidimas.

3012.

31Ieškovės nurodomos dublike Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-7-32/2013, išnagrinėtos 2013 m. kovo 12 d. nutartimi, ir šios bylos nagrinėjamos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl ieškovės nurodomu teisminiu precedentu remtis nėra teisinio pagrindo. Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime pažymėjo, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009, 2009-06-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2019-10-10 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-684/2019 nurodė, kad gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė.

3213.

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 2013 m. kovo 12 d. nutartyje buvo nagrinėjamas ginčas dėl to, kad atsakovė, galiojant pirmosios instancijos teismo pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, 2010 m. lapkričio 19 d. nutraukė pirkimo procedūras. Dėl šio sprendimo ieškovė atsakovei pateikė trečiąją pretenziją, tačiau perkančioji organizacija atsisakė ją nagrinėti ir ieškovė iškėlė ginčą dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje ieškovė dublike papildo ieškinio reikalavimą ir prašo išnagrinėti šį reikalavimą nesilaikydama ikiteisminės šio ginčo nagrinėjimo stadijos. Tačiau tokia pozicija yra neparemta paminėtu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 išaiškino, kad ,,nepriklausomai nuo to, jog perkančiajai organizacijai kyla objektyvus poreikis nutraukti pirkimo procedūras, tačiau tais atvejais, kai ji (kartu su ieškovu) pagal teismo sprendimą, kuriuo jos sprendimai buvo pripažinti neteisėtais ir panaikinti, grįžta į prieš pažeidimą buvusią padėtį, perkančioji organizacija turėtų atnaujinti pirkimo procedūras, atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus, inter alia iš naujo teismo sprendime konstatuotais pagrindais įvertinti tiekėjų pasiūlymus ir dėl to priimti atitinkamus sprendimus, ir tik po to spręsti dėl pirkimo procedūrų nutraukimo. Tokiu atveju žalos atlyginimo procese ieškovas (tiekėjas), priklausomai nuo naujų perkančiosios organizacijos sprendimų atnaujintose procedūrose, laikydamasis ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, skųs arba vien pirkimo procedūrų nutraukimą, arba kartu kvestionuos jos sprendimą dėl savo pasiūlymo įvertinimo.“ Taigi paminėtas išaiškinimas buvo pateiktas byloje, kurioje ginčas buvo kilęs iš viešųjų pirkimų teisinių santykių dėl perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės, jos sąlygų nustatymo nutraukus ginčijamą pirkimą. Toks reikalavimas šioje byloje nebuvo suformuluotas. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nenurodė, jog tiekėjas tokiu atveju gali nesilaikyti ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, todėl vadovautis šia nutartimi ir išnagrinėti ieškovės papildomą reikalavimą dėl nutraukto viešojo pirkimo nėra teisinio pagrindo. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-944-553/2018 išnagrinėjo ginčą dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo, kai tiekėjas buvo pateikęs pretenziją dėl ginčo pirkimo nutraukimo, tačiau perkančioji organizacija jos neišnagrinėjo, todėl šioje byloje padaryti išvados, jog būtų galima nesilaikyti ikiteisminio šio ginčo nagrinėjimo stadijos, nėra teisinio pagrindo.

3414.

35Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeidžiami, turi teisę įstatymuose nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Tai reiškia, kad taip užtikrinama asmens teisė savo interesus ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens galimybė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tačiau ši asmens teisė nėra absoliuti, nes kartu įstatyme, suteikiant nurodytą galimybę, nustatyti tam tikri naudojimosi civilinėmis teisėmis ribojimai (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2–5 dalys), kurių vienas – įgyvendinant savo teises laikytis įstatymų, neperžengti savo turimų civilinių teisių ribų.

3615.

37Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų leidėjas sieja su būtinybe laikytis įstatymo nustatytos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 4232 straipsnis).

3816.

39Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4232 straipsnio 1 dalyje aiškiai įtvirtinta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Tiek CPK 4234 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, tiek ir kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo iškelti pretenzijoje ir buvo perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-690/2017).

4017.

41Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai padavimo svarba dėl tiekėjo teisių apimties teismo procese. Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

4218.

43Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 4 d. informavo ieškovę dėl ginčo pirkimo procedūrų nutraukimo, šią aplinkybę ieškovė pripažįsta dublike, o ieškinį ieškovė padavė 2019 m. gruodžio 9 d., tačiau ieškinyje reikalavimo dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo nesuformulavo, įrodymų, jog pateikė pretenziją atsakovei dėl viešojo pirkimo procedūrų nutraukimo nepateikė ir papildomą ieškinio reikalavimą suformulavo dublike. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą. Dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, tačiau šioje byloje nustačius, jog ieškovė nesilaikė paminėtos ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos, dėl dublike suformuluoto ieškinio reikalavimo plačiau nepasisakytina.

4419.

45Remiantis VPĮ 102 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuojama, kad, jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pareikšti ieškinį teismui per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui. Ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d. buvo pateikusi pretenziją dėl pasiūlymų eilės sudarymo. Ieškovė, negavusi atsakymo iki 2019 m. gruodžio 3 d., 2019 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, nors 2019 m. gruodžio 4 d. buvo informuota dėl viešojo pirkimo nutraukimo. 2019 m. gruodžio 4 d. ieškovei buvo pranešta, kad pirkimo procedūros nutrauktos, todėl terminas pretenzijai pateikti turėjo pasibaigti 2019 m. gruodžio 9 d. ir ieškovė, nepažeidusi 15 d. termino, skaičiuojamo nuo 2019 m. gruodžio 3 d., t. y. nuo datos, kai negavo atsakymo į pirmąją pretenziją, galėjo kreiptis į teismą. Todėl byloje nustatyta, kad ieškovė turėjo galimybę paduoti pretenziją atsakovei dėl pirkimo procedūrų nutraukimo ir kreiptis į teismą su ieškiniu po šios pretenzijos išnagrinėjimo / neišnagrinėjimo.

4620.

47Kasacinio teismo šiame kontekste konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai organizacijai pateikęs vieną pretenziją, neribojamas pateikti naujų, jeigu šios nelaikytinos pakartotinėmis, juolab kad viešojo pirkimo procedūrose tiekėjų interesus gali pažeisti ne vienu metu priimti perkančiųjų organizacijų sprendimai. Pretenzijų pakartotinumui vertinti svarbus ne perkančiųjų organizacijų ginčijamų sprendimų priėmimo momentas, o šių sprendimų turinio atskirtis, t. y. skirtingi perkančiosios organizacijos sprendimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466-969/2015).

4821.

49Konstatavus, jog ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, ieškovės argumentai, susiję su ginčijamo pirkimo nutraukimo teisėtumu, nenagrinėtini.

50Dėl atsakovės 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė

5122.

52Byloje 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovės sprendimu įrodyta, jog ginčo konkursą laimėjo trečiasis asmuo. Iš atsakovo pasiūlymo 6.1 punkto nustatyta, jog pasiūlymai bus vertinami pagal mažiausios kainos kriterijų. Tačiau šioje byloje atsakovė pripažįsta aplinkybę, jog prieš nutraukdama pirkimą konsultavosi su Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri inicijavo pirkimo patikrinimą, ir rašte nurodė, kad pirkimo procedūrų principai yra pažeisti, ir rekomendavo svarstyti pirkimo nutraukimo galimybę. Šį raštą pateikė atsakovė su tripliku ir jis įrodo, kad atsakovei pateiktų tiekėjų pasiūlymų vertinimas buvo atliktas ir pasiūlymų eilė sudaryta vadovaujantis neaiškiais vertinimo kriterijais, pažeidžiant viešųjų pirkimų principus, nustatytus Viešųjų pirkimų įstatyme. Byloje nustatyta, kad atsakovė savo sąlygose nenurodė, jog iš šešiolikos punktų, žyminčių įkainius, pasiūlymo naudingumą vertins tik pagal vieną punktą – Nr. 14 – komisinis mokestis už papildomas paslaugas. Atsakovė 2019 m. lapkričio 19 d. sprendime nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymo apklausos lentelės 14 punktas yra ekonomiškai naudingas ir lemiamas jos apsisprendimui, tačiau atsakovės paruoštos apklausos sąlygose šio punkto kaip lemiamo vertinant tiekėjų pasiūlymus neišskyrė. Byloje įrodyta, kad ieškovė 2019 m. lapkričio 25 d. pateikė pretenziją dėl pasiūlymų eilės sudarymo, tačiau atsakovė į šią pretenziją neatsakė ir 2019 m. gruodžio 4 d. pranešė, kad nutraukė pirkimą. Atsakovės veiksmas nutraukti pirkimą ir paminėtas Viešųjų pirkimų tarnybos raštas įrodo, kad ginčijamas sprendimas buvo neteisėtas ir viešojo pirkimo laimėtojas buvo nustatytas neaiškiais vertinimo kriterijais.

5323.

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje išaiškinta, kad perkančioji organizacija, vertindama pasiūlymus, visiems tiekėjams turi sudaryti vienodas sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viešųjų pirkimų principai reiškia perkančiosios organizacijos pareigą užtikrinti: konkurso sąlygų aiškų ir suprantamą išdėstymą, jų paskelbimą ir taikymą; konkurso sąlygų keitimą įstatymo ar konkurso sąlygų nustatyta tvarka; vienodą požiūrį į konkurso dalyvius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83/2009; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2012 ir kt.). Perkančioji organizacija turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis).

5524.

56Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje pažymėjo, kad perkančioji organizacija privalo užtikrinti lygiateisį tiekėjų pasiūlymų vertinimą visame viešojo pirkimo procese. Lygiaverčiai vertinti visų tiekėjų pasiūlymus perkančioji organizacija privalo ir tada, kai išimtiniais atvejais dėl išskirtinių aplinkybių pasiūlymai pakartotinai vertinami ne vykdant teismo sprendimą, o perkančiosios organizacijos iniciatyva, jai pagrįstai suabejojus savo priimtais sprendimais ir siekiant išvengti netinkamo pasiūlymų įvertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Požeminiai darbai“, Stulz–Wasser und Prozestechnik GmbH v. Utenos rajono savivaldybės administracija, UAB „Arginta“, Kruger A/S, UAB „Utenos vandenys“, bylos Nr. 3K-3-407/2011).

5725.

58Atsižvelgiant į šios nutarties 23–24 p. nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog šioje byloje yra pagrindas konstatuoti atsakovo priimto sprendimo neteisėtumą dėl viešojo intereso gynimo. Teismai nepriklausomai nuo subjekto teisinės ir faktinės padėties viešojo pirkimo procedūrose privalo visada įvertinti, ar toks subjektas yra suinteresuotas skundžiamos viešojo pirkimo sutarties sudarymu, įskaitant ir tuos atvejus, kai, pripažinus skundžiamą sutartį negaliojančia, jis pagrįstai galėtų tikėtis, kad iš naujo vykdomos viešojo pirkimo procedūros leis jam konkuruoti su kitais tiekėjais dėl naujos viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Todėl šioje byloje ir viešojo intereso gynimo prasme bei ieškovo kitų galimų civilinių teisių gynimo prasme yra pagrindas konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus.

5926.

60Šioje byloje yra pagrindas padaryti išvadą šios nutarties 22 p. nurodytais įrodymais, jog atsakovė, gavusi ieškovės pretenziją dėl eilės sudarymo, nutraukė pirkimą, ieškovei į pretenziją neatsakė, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą, kuri nurodė ginčo pirkimo pažeidimą, todėl šioje byloje yra pagrindas konstatuoti ieškovės teisių pažeidimą viešojo intereso prasme, nors ginčo pirkimo procedūros yra nutrauktos ir ieškovės šio reikalavimo patenkinimas nesudarys pagrindo šalis grąžinti į prieš pažeidimą buvusią padėtį, t. y. į tą viešojo pirkimo stadiją, kurioje turėtų būti persvarstomi tiekėjų pasiūlymai. Tačiau neteisėti atsakovės veiksmai išimtinai šioje byloje turi būti konstatuoti.

6127.

62Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvi pareiga užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatyme viešiesiems pirkimams nustatyti specialūs reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; ir kt.).

6328.

64Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nesprendžiamos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais atmesti šios ieškinio dalies nėra teisinio pagrindo, nes šioje byloje nepaneigtas ieškovės suinteresuotumas dėl kito atsakovės galimo vykdyti viešojo pirkimo, nes ieškovės veikla yra susijusi su bilietų platinimu. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad pagal Lietuvos teisės normas, reguliuojančias perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūras, nereikalaujama, jog tiekėjas, siekiantis žalos atlyginimo, turėtų iš pradžių atskirame procese įrodyti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą (2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo 2 straipsnio 7 dalies 2 pastraipa) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2013). Žinoma, tiekėjas tokia peržiūros procedūra prieš perkančiosios organizacijos deliktinės atsakomybės procesą gali pasinaudoti (tą ieškovė, siekdama sudaryti viešojo pirkimo sutartį, atliko), be to, tokie tiekėjų veiksmai palengvina jų procesinę padėtį vėliau sprendžiant klausimą dėl reikalavimo atlyginti nuostolius tenkinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).

6529.

66Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas reiškiasi tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2009), todėl šią ieškinio dalį yra pagrindas tenkinti. Šioje byloje skundžiamas atsakovės sprendimas pripažintinas neteisėtu, netaikytina restitucija, nes ginčo pirkimas yra nutrauktas, tačiau viešojo intereso prasme yra nepaneigtas ieškovės suinteresuotumas dalyvauti kitame pirkime.

6730.

68Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti naują pasiūlymų eilę, laimėjusiu pripažįstant ieškovės pasiūlymą, atmestinas. Šiame kontekste kasacinio teismo ne kartą konstatuota, kad teismai, išsprendę perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų ginčus ir pripažinę ieškovo (tiekėjo) reikalavimų (reikalavimų dalies) pagrįstumą, ne visada turėtų juos tenkinti iš esmės, nes taip būtų veikiama už pačią perkančiąją organizaciją, kompetentingą ir atsakingą už konkretų pirkimą, susiaurinama jos galimų priimti sprendimų apimtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6931.

70Ieškovės argumentai dėl galimybės nagrinėti viešojo pirkimo nutraukimo teisėtumą atmetami, ši civilinės bylos dalis nutrauktina, nes ieškovė nesilaikė privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti (baigėsi pretenzijos pareiškimo terminas) (CPK 293 str. 2 d.).

71Dėl bylinėjimosi išlaidų

7232.

73CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 400 EUR žyminio mokesčio. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistini 200 EUR sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 93 str.2d.). Atsakovė pateikė prašymą priteisti 484 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, atsakovei iš ieškovės priteistini 242 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ( CPK 93 str.2d., 98 str.).

74Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,

Nutarė

75Nutraukti bylos dalį dėl UAB ,,Tiketa“ pareikšto prašymo išnagrinėti Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės viešojo pirkimo nutraukimo klausimą.

76Ieškinį patenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta pasiūlymų eilė ir laimėjusiu pripažintas UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“ pateiktas pasiūlymas.

77Kitas ieškinio dalis atmesti.

78Priteisti UAB ,,Tiketa“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės įstaigos Klaipėdos koncertų salės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

79Priteisti iš UAB ,,Tiketa“ Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinei įstaigai Klaipėdos koncertų salei 242 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

80Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika... 2. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti 2019 m.... 7. 2.... 8. Ieškinio pagrindu nurodytos aplinkybės, jog ieškovė 2019 m. lapkričio 7 d.... 9. 3.... 10. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinė įstaiga Klaipėdos... 11. 4.... 12. Atsiliepime nurodo, jog atsakovė vykdė supaprastintą viešąjį Bilietų... 13. 5.... 14. Ieškovė pateikė teismui dubliką, kuriame prašo tenkinti ieškinio... 15. 6.... 16. Ieškovė dublike nurodo, jog atsakovės sprendimas nutraukti pirkimą priimtas... 17. ,, Teismai, spręsdami tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčus,... 18. 7.... 19. Atsakovė pateikė teismui tripliką, kuriame prašo atmesti ieškinį,... 20. 8.... 21. Atsakovė triplike papildomai nurodo, jog ieškovei priėmus sprendimą... 22. 9.... 23. Trečiasis asmuo procesinių dokumentų nepateikė.... 24. Ieškinys tenkintinas iš dalies. ... 25. 10.... 26. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2019 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui... 27. Dėl ieškovės prašymo pripažinti atsakovės sprendimą nutraukti viešųjų... 28. 11.... 29. Ieškovė nepagrįstai dublike tvirtina, kad atsakovės pažeidimas dėl ginčo... 30. 12.... 31. Ieškovės nurodomos dublike Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos... 32. 13.... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-7-32/2013 2013 m.... 34. 14.... 35. Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo, kurio teisės... 36. 15.... 37. Teisę kreiptis į teismą tam tikros kategorijos civilinėse bylose įstatymų... 38. 16.... 39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4232 straipsnio 1 dalyje... 40. 17.... 41. Kasacinio teismo ne kartą akcentuota pretenzijos perkančiajai organizacijai... 42. 18.... 43. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 4 d. informavo... 44. 19.... 45. Remiantis VPĮ 102 straipsnio 2 dalimi, kurioje reglamentuojama, kad, jeigu... 46. 20.... 47. Kasacinio teismo šiame kontekste konstatuota, kad tiekėjas, perkančiajai... 48. 21.... 49. Konstatavus, jog ieškovė nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo... 50. Dėl atsakovės 2019 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuriuo buvo sudaryta... 51. 22.... 52. Byloje 2019 m. lapkričio 19 d. atsakovės sprendimu įrodyta, jog ginčo... 53. 23.... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtoje Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir... 55. 24.... 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje Viešųjų pirkimų reglamentavimo... 57. 25.... 58. Atsižvelgiant į šios nutarties 23–24 p. nurodytą teisinį... 59. 26.... 60. Šioje byloje yra pagrindas padaryti išvadą šios nutarties 22 p. nurodytais... 61. 27.... 62. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai... 63. 28.... 64. Atkreiptinas dėmesys, jog šioje byloje nesprendžiamos atsakovės civilinės... 65. 29.... 66. Kasacinio teismo nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų... 67. 30.... 68. Ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovę sudaryti naują pasiūlymų... 69. 31.... 70. Ieškovės argumentai dėl galimybės nagrinėti viešojo pirkimo nutraukimo... 71. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 72. 32.... 73. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 74. Teismas, vadovaudamasis CPK 268–270 straipsniais,... 75. Nutraukti bylos dalį dėl UAB ,,Tiketa“ pareikšto prašymo išnagrinėti... 76. Ieškinį patenkinti iš dalies. Panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės... 77. Kitas ieškinio dalis atmesti.... 78. Priteisti UAB ,,Tiketa“ iš Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinės... 79. Priteisti iš UAB ,,Tiketa“ Klaipėdos miesto savivaldybės koncertinei... 80. Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...