Byla e2A-405-883/2017
Dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alksnena“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-641/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Indema“ ieškinį atsakovei UAB „Alksnena“ dėl baudos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovės UAB „Alksnena“ priešieškinį ieškovei UAB „Indema“ dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

3Teisėjų kolega

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „Indema“ pateikė teismui ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Alksnena“ 6 548,48 Eur baudą (netesybas) dėl nesavalaikiai atliktų statybos darbų, 6 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo teismo sprendimu priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė sutartu laiku statybos darbų neįvykdė ir jie buvo su trūkumais, todėl pagal 2015 m. rugpjūčio 25 d. Statybos rangos sutarties Nr. 2015/08/19-01 (toliau – ir Sutartis) 10.1 punktą reikalauja iš atsakovės priteisti baudą.
  2. Atsakovė UAB „Alksnena“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 4 756,86 Eur skolą, 1 702,25 Eur delspinigius, 8.3 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, o darbų atlikimas užsitęsė ne dėl atsakovės, tačiau dėl ieškovės kaltės. Statybos darbai buvo užbaigti ir ieškovei priduoti anksčiau nei ieškovės nurodoma 2016 m. gegužės 9 d., t. y. 2015 m. gruodžio 21 d., o vėliau buvo taisomi neesminiai statybos trūkumai, tačiau ieškovė atsisakė pasirašyti atsakovės siųstą 2015 m. gruodžio 28 d. darbų priėmimo – perdavimo aktą ir iki šiol vengia apmokėti atsakovei už atliktus ir jai priduotus statybos darbus. Kadangi ieškovė nepasirašo darbų perdavimo aktų ir neatsiskaito už atliktus darbus pagal išrašytas sąskaitas – faktūras, atsakovė neduoda ieškovei garantinio rašto.
  3. Ieškovė UAB „Indema“ su atsakovės priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal Statybos rangos sutartį, ieškovė turėjo teisę sulaikyti atsakovei mokėtiną sumą, atitinkančią garanto dydį, iki kol atsakovė tinkamai neįvykdys sutartinių įsipareigojimų ir ieškovei nepateiks garantijos, kadangi atsakovė iki šiol nėra ieškovei išdavusi garantijos ir pasirašiusi galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto, statybos darbus atliko su trūkumais ir nesavalaikiai, ieškovė neturi pareigos apmokėti atsakovei už atliktus darbus.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Šiaulių apylinkės teismas skundžiamu 2017 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį – iš dalies. Priteisė iš atsakovės UAB „Alksnena“ ieškovei UAB „Indema“ 6 548,48 Eur baudą už nesavalaikiai atliktus darbus bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 6 548,48 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016 m. gegužės 5 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš ieškovės UAB „Indema“ atsakovei UAB „Alksnena“ priteisė 4 257,99 Eur skolą bei 236,73 Eur delspinigius, teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl iš ieškovės UAB „Indema“ atsakovei UAB „Alksnena“ priteistos 2 679,52 Eur skolos sumos atidėjo iki 2017 m. gegužės 15 d., priteisė iš ieškovės UAB „Indema“ atsakovei UAB „Alksnena“ 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 814,90 Eur sumą nuo patikslinto priešieškinio priėmimo teisme dienos – 2016 m. rugsėjo 16 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė iš ieškovės UAB „Indema“ atsakovei UAB „Alksnena“ 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 2 679,52 Eur sumą nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje priešieškinį atmetė; atlikęs priteistų sumų įskaitymus, teismas priteisė iš atsakovės UAB „Alksnena“ ieškovei UAB „Indema“ 4 733,58 Eur baudą ir 1 320,50 Eur bylinėjimosi išlaidas.
  2. Teismas, įvertinęs tarp šalių sudarytos rangos sutarties turinį, šalių paaiškinimus, jų ketinimus sudarant sutartį bei elgesį po sutarties sudarymo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi būtinieji rangos sutarties požymiai, todėl tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip statybos rangos teisinius santykius.
  3. Teismas, išanalizavęs Statybos rangos sutarties Nr. 2015/08/19-01 sąlygas, konstatavo, jog sutarties vykdymo pradžia yra 2015 m. rugpjūčio 25 d., pabaiga – 2015 m. lapkričio 15 d.
  4. Teismas, nustatęs, kad avanso sumokėjimas 2015 m. spalio 2 d., projektinės dokumentacijos taisymai neturėjo esminės įtakos atsakovės atliekamiems statybos darbams, atmetė atsakovės argumentus, jog ji dėl minėtos priežasties negalėjo savalaikiai pradėti statybos rangos darbų objekte. Teismas taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad statybos pabaigos terminas užsitęsė dėl ieškovės veiksmų, kadangi, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, jog atsakovė statybos darbus nuo pat statybos pradžios vykdė nesavalaikiai ir ne dėl projekto taisymo, balkono šiltinimo sprendinių pakeitimo ar langų įdėjimo terminų pasikeitimo.
  5. Atmesdamas atsakovės argumentą dėl blogų oro sąlygų užtrukusių džiuvimo procesų, kaip neva sąlygojusių statybos darbų termino pratęsimą, teismas konstatavo, kad atsakovė, užsiimdama ūkine – komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, gerai žino (arba privalo žinoti) savo teises ir pareigas bei veikia savo rizika ir jau sutarties sudarymo etape, tardamasi dėl darbų atlikimo terminų, turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus faktorius, kad nesuklaidintų užsakovo.
  6. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė keitė savo atsikirtimų į ieškinį versijas, padarė išvadą, jog atsakovės argumentai dėl statybos darbų atlikimo, jų užbaigimo momento yra mažai tikėtini ir yra atsakovės pasirinkta gynybinė versija.
  7. Teismas, įvertinęs byloje ištirtų įrodymų visetą, konstatavo, jog Sutarties specialiosios dalies 5.2 punkte numatytas darbų pabaigos terminas nebuvo pratęstas ir sutarties pabaigos termino praleidimą sąlygojo pačios atsakovės veiksmai.
  8. Teismas, įvertinęs atsakovės paaiškinimų dėl statybos darbų pabaigos prieštaringumą rašytiniams bylos įrodymams, liudytojo J. Č. parodymus, sprendė, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų iki Sutartyje numatyto darbų pabaigos termino (2015 m. lapkričio 15 d.) nepabaigė, todėl konstatavo, jog ieškovė remdamasi Sutarties 10.1 punktu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 2, 4 dalimis, 6.260 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.649 straipsnio 2 dalimi, 6.652 straipsnio 2, 4 dalimis, turėjo teisę atsakovei skaičiuoti netesybas (baudą) nuo 2015 m. lapkričio 16 d.
  9. Teismas, nustatęs, kad atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pažeidė savo sutartinę prievolę statybos darbus pabaigti sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. lapkričio15 d., konstatavo, jog atsakovės atsakomybė kyla be kaltės.
  10. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės prašomos priteisti baudos dydžio už nesavalaikiai atliktus darbus, šalių sutartinių įsipareigojimų kontekste įvertinęs ieškovės atliktus paskaičiavimus, atsižvelgęs į tai, jog ieškovė prašo priteisti ženkliai mažesnę baudos sumą, nei leidžia sutarties 10.1 punktas, į tai, kad darbai nebuvo įvykdyti ieškinio pateikimo teismui dieną (2016 m. balandžio 13 d.), konstatavo, jog ieškovės prašomos priteisti baudos suma nėra aiškiai per didelė ar neprotingai didelė bei atitinka protingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
  11. Teismas, spręsdamas dėl priešieškiniu prašomos priteisti skolos už atliktus darbus, nustatęs, jog vienintelis atsakovės ieškovei pateiktas galutinis darbų perdavimo aktas buvo 2016 m. gegužės 9 d., atsakovei neįrodžius, jog darbus galutiniu darbų perdavimo aktu perdavė 2015 m. gruodžio 21 d. ir nepasinaudojus galimybe ginti savo teises vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo – priėmimo akto pagrindu, įvertinęs kitų ištirtų įrodymų visumą bei tai, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2016 m. gegužės 9 d. atsakovė atliko statybos darbus ir juos galutiniu darbų perdavimo aktu pridavė ieškovei, bei 2016 m. gegužės 9 d. galutinio darbų perdavimo akto atveju nenustatęs CK 6.652 straipsnio 4 dalyje, 6.694 straipsnio 5, 6 dalyse numatytų išimčių, dėl kurių ieškovė turėtų teisę atsisakyti priimti darbus, nurodė, jog atsakovė pilnai ir tinkamai atliktus statybos darbus galutiniu darbų perdavimo aktu perdavė ieškovei, o ši juos priėmė – 2016 m. gegužės 9 d.
  12. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, susijusius su atsakovės atliktų statybos darbų kokybe, konstatavo atsakovės atliktų statybos darbų kokybės trūkumus buvus bei padarė išvadą, jog šiuos statybos darbų kokybės trūkumus atsakovė pašalino 2016 m. gegužės 9 d.
  13. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl sutartinės prievolės pateikti garantiją nevykdymo kaip nepagrįstus. Byloje nustatęs, kad galutinio darbų perdavimo – priėmimo momentas yra 2016 m. gegužės 9 d., teismas konstatavo, jog atsakovė turėjo sutartinę pareigą per 5 darbo dienas po galutinio perdavimo akto pateikimo ieškovei dienos, pateikti ieškovei priimtinos formos ir sąlygų kredito įstaigos ar draudimo bendrovės neatšaukiamą banko 5 proc. dydžio nuo bendros sutarties sumos su PVM garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą vienerių metų garantiniam laikotarpiui, tačiau šios sutartinės pareigos iki šiol neįvykdė.
  14. Byloje nesant ginčo, jog į priešieškiniu reikalaujamos priteisti skolos sumą buvo įskaičiuoti atsakovės faktiškai nedaryti darbai ir du kartus aktuotas darbas (113,10 Eur, 63,12 Eur, 160,67 Eur, 161,98 Eur sumos), teismas šį faktą laikė įrodytu ir konstatavo, jog 498,87 Eur dalyje priešieškiniu prašoma priteisti 4 756,86 Eur skola turi būti mažinama.
  15. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus priešieškinio reikalavimus pagrindžiančių mokėjimų dokumentus, nustatė, kad ieškovės nesumokėta skola už atliktus darbus sudaro 4 756,56 Eur, o ne priešieškiniu prašoma 4 756,86 Eur skolos suma, todėl 0,30 Eur skolos dalyje priešieškinio reikalavimą atmetė.
  16. Teismas, nustatęs, kad ieškovė priešieškinio reikalavimą dėl 4 276,65 Eur skolos pripažino, kad atsakovei netinkamai vykdant sutartį, ieškovė nuo 2016 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 14 d. turėjo ir turi teisę pasinaudoti sulaikymo teise pagal sutarties 6.9 punktą garantinio rašto sumoje, paskaičiuotoje pagal sutarties specialiosios dalies 7.2 punktą, t. y. 2 679,52 Eur, priteisė iš ieškovės atsakovei 4 257,69 Eur skolą už atliktus statybos darbus, tačiau atsižvelgęs į ieškovės sulaikytą 2 679,52 Eur garantijos sumą, kurios atsakovė iki šiol nepateikia ieškovei bei į garantinio rašto galiojimo laikotarpį iki 2017 m. gegužės 14 d. įskaitytinai bei siekdamas išvengti tarp šalių galimai kilsiančių ginčų ateityje, nutarė teismo sprendimo dalies dėl garantijos sumai lygios skolos dalies – 2 679,52 Eur – vykdymą atidėti iki 2017 m. gegužės 15 d., o likusioje skolos dalyje – 1 578,17 Eur – teismo sprendimą vykdyti nuo jo įsiteisėjimo dienos.
  17. Teismas, įvertinęs atsakovės atliktą priešieškiniu prašomų priteisti delspinigių paskaičiavimą, nurodė, kad jis yra nesuprantamas, neaišku, kada ir kokias sumas pagal tam tikras sąskaitas – faktūras ieškovė sumokėjo ir kiek dienų pavėluota apmokėti, netinkamai fiksuota dienų skaičiavimo pradžia, todėl juo nesiremia.
  18. Teismas, įvertinęs tai, kad nustačius statybos darbų atlikimo ir perdavimo ieškovei momentą 2016 m. gegužės 9 d., ieškovei kilo priešpriešinė sutartinė pareiga iki 2016 m. birželio 9 d. (Sutarties specialiosios dalies 6.3.2 punktas) apmokėti atsakovei už atliktus statybos darbus, išskyrus 2 679,52 Eur sulaikytą sumą garantijai užtikrinti, kurią ieškovė turi teisę apmokėti po garantinio laikotarpio pabaigos, t. y. 1 578,17 Eur skolą, konstatavo, jog pirmoji diena delspinigiams pagal sutarties 10.2 punktą skaičiuoti yra 2016 m. birželio 10 d.
  19. Teismas, atsižvelgęs į tarp šalių sutartimi susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, į tai, jog sutartys buvo sudarytos tarp dviejų juridinių asmenų, į tai, jog ieškovė iki šiol šios skolos dalies nėra sumokėjusi, nors pripažįsta tiek statybos darbų perdavimo jai 2016 m. gegužės 9 d. faktą, tiek ir savo įsiskolinimą minėtoje sumoje (1 597,13 Eur), į tai, kad šalių sutarto ir atsakovės prašomo priteisti delspinigių dydžio ieškovė neginčijo, priešieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės atsakovei 0,2 proc. dydžio delspinigius už laikotaprį nuo 2016 m. birželio 10 d. iki priešieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d., juos skaičiuojant nuo 1 578,17 Eur skolos sumos, t. y. 236,73 Eur delspinigių ((1 578,17 Eur x 0,2 proc.) x 75 d. = 236,73 Eur).
  20. Teismas, nustatęs, kad patikslintas priešieškinis teisme priimtas 2016 m. rugsėjo 16 d., remdamasis Europos centrinio banko duomenimis, kad vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma (2016 m. liepos 1 d.) sudarė 0 proc., konstatavo, kad atsakovė, reikšdama priešieškinį dėl komercinių palūkanų nuo bylos iškėlimo momento priteisimo, galėjo prašyti tik 8 proc. komercinių palūkanų.
  21. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog teismo sprendimo dalies dėl garantijos sumai lygios skolos dalies – 2 679,52 Eur – vykdymas yra atidėtas iki 2017 m. gegužės 15 d., sprendė, kad šiai dienai yra galimas procesinių (komercinių) palūkanų išieškojimas tik nuo iš ieškovės atsakovei priteistos 1 578,17 Eur skolos dalies ir 236,73 Eur delspinigių, o sulaikytos skolos dalies sumoje procesinės (komercinės) palūkanos gali būti pradėtos skaičiuoti ir priteistos tik nuo sulaikymo/garantijos pasibaigimo termino pabaigos – 2017 m. gegužės 15 d., kuomet ieškovei atsiranda prievolė mokėti tokias palūkanas, neįvykdžius savo 2 679,52 Eur piniginės prievolės atsakovei.
  22. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės prašymą, į tai, jog šalis sieja sutarties teisės ir pareigos dėl ieškinio ir patikslinto priešieškinio dalykų, į tai, kad iš atsakovės ieškovei sprendimu priteisiamos 6 548,48 Eur baudos bei priešpriešiniai – iš ieškovės atsakovei priteisiamos 1 578,17 Eur skolos dalies bei 236,73 Eur delspinigių reikalavimai yra priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdomi ir apibrėžti, siekdamas greitesnio ir šalims patogesnio priešpriešinių tarpusavio atsiskaitymų dėl teismo sprendimu priteisiamų sumų sprendimo vykdymo etape, nutarė įskaityti iš ieškovės atsakovei sprendimu priteisiamą 1 578,17 Eur skolos dalį bei 236,73 Eur delspinigius į iš atsakovės ieškovei sprendimu priteisiamos 6 548,48 Eur baudos sumą.
  23. Teismas nesprendė priešpriešinio reikalavimo dėl 2 679,52 Eur skolos įskaitymo klausimo, kadangi sprendimo vykdymas šioje dalyje teismo atidedamas iki 2017 m. gegužės 15 d. Be to, teismas, išaiškino, jog šio priešpriešinio reikalavimo įskaitymo klausimas gali būti išspręstas sprendimo vykdymo proceso metu.
  24. Ieškinį tenkinęs visiškai, o priešieškinį iš dalies, teismas paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bei atliko priešpriešinius šalims priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymus.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8

  1. Atsakovė UAB „Alksnena“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą – ieškinį atmesti, pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies nuorodą, kad į iš atsakovės UAB „Alksnena“ ieškovei UAB „Indema“ priteistą 6 548,48 Eur baudą įskaitoma iš ieškovės UAB „Indema“ atsakovei UAB „Alksnena“ priteista 1 578,17 Eur skolos dalis bei 236,73 Eur delspinigiai, bei priteisiama iš atsakovės UAB „Alksnena“ ieškovei UAB „Indema“ 4 733,58 Eur bauda; iš sprendimo rezoliucinės dalies pašalinti nuorodą, kad priteisiama iš atsakovės UAB „Alksnena“ ieškovei UAB „Indema“ 147 Eur žyminis mokestis bei 1 275 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat nuorodą, kad įskaitomos atsakovės UAB „Alksnena“ bei ieškovės UAB „Indema“ priešpriešinės bylinėjimosi išlaidos ir priteisiama iš atsakovės UAB „Alksnena“ ieškovei UAB „Indema“ 1320,50 Eur, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog statybų eiga būtų sustabdyta dėl avanso nesumokėjimo, projektinės dokumentacijos nepateikimo ar kitų svarbių priežasčių, kadangi 2015 m. spalio 1 d. atsakovės rašte ieškovei Nr. 24 kategoriškai suformuluotas atsakovės pareiškimas apie darbų sustabdymą.
    2. Darydamas išvadą, kad atsakovė nepranešė apie darbų sustabdymą, teismas nepagrįstai vadovavosi vien tik įrašais statybos darbų žurnale, nevertindamas šalių susirašinėjimo, neatsižvelgė į tai, kad statybos darbų žurnalo pildymą reglamentuoja Statybos įstatymas, Statybos techniniai reglamentai, kuriuose nenumatytas įrašų apie rangos sutarties vykdymo sustabdymą darymas statybos darbų žurnale.
    3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad neištaisius techninio projekto dėl įstiklintų balkonų šiltinimo sprendinių, savalaikiai nesudėjus langų bei dėl blogų oro sąlygų užtrukusių džiuvimo procesų atsakovė galėjo tęsti statybos darbus visa rangos sutartyje numatyta apimtimi.
    4. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovės padaryti brėžinių pakeitimai neturi jokios įtakos atsakovės galimybei atlikti darbus sutartyje nustatytu terminu, kadangi atsakovė neturėjo teisės pasirinkti, kokius darbus ir kuriuo laikotarpiu gali atlikti, t. y. negalėdamas vykdyti vienų darbų, pradėti kitus.
    5. Atsakovė su atsiliepimu į ieškinį pateikė ieškovės 2015 m. spalio 13 d. elektroninį laišką, kuriuo buvo atsiųstas su techniniu prižiūrėtoju suderintas techninis darbo projektas, kuris paneigia teismo išvadą, kad atsakovei reikalavimus atitinkantis techninis projektas buvo perduotas 2015 m. rugpjūčio 28 d.
    6. Atsakovė negalėjo atlikti darbų pilna apimtimi, kadangi ypač didelės vertės darbų atlikimas, numatant, kad šiuos darbus, pakeitus techninį darbo projektą, reikės atlikti iš naujo, būtų sukėlęs atsakovei nuostolius.
    7. Ieškovės teisė keisti dokumentaciją nepanaikina atsakovės teisės į ilgesnį darbų atlikimo terminą.
    8. Ieškovei nepateikus galiojančio techninio projekto laiku, taip pat pakeitus techninio projekto dalis atsakovės prievolės įvykdymas nustatytu terminu tampa neįmanomas.
    9. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovė profesionaliai verčiasi statyba, turi atestatą, suteikiantį būti statybos rangovu, pati ieškovė buvo daugiabučio namo modernizavimo techninio projekto rengėja, todėl ieškovei buvo žinoma, kad nesant statybos techninio prižiūrėtojo rašytinio suderinimo, kad ji vykdydama savo pareigas vadovausis tuo pačiu techninio projekto variantu, koks yra perduotas rangovui, rangovas vykdyti darbų negali.
    10. Dėl ieškovės netinkamai vykdomų pareigų, atsakovė negalėjo laiku atlikti fasado darbų.
    11. Atsakovė 2015 m. lapkričio 10 d. raštu pranešė ieškovei, kad tik 2015 m. lapkričio 9 d. buvo pradėti keisti langai, todėl atsakovė negalėjo organizuoti didesnių darbo jėgos pajėgumų, be to, balkonų sienų šiltinimo bei įėjimo stogelio šiltinimo sujungimo su siena detalė buvo pateikta tik 2015 m. lapkričio 6 d.
    12. Techninio darbo projekto rengėja buvo pati ieškovė, todėl jai dokumentacijos trūkumai ir klaidos buvo žinomi.
    13. Sutartyje numatyta galimybė keisti darbų etapų pradžią ir pabaigą, jei dėl objektyvių priežasčių statybos darbai negali būti atliekami.
    14. Priešingai nei nurodė teismas, atsakovė įrodė, kad ieškovė nepateikė atitinkančio reikalavimus techninio darbo projekto, vėliau keitė dokumentaciją, vėlavo pakeisti langus, ir tai buvo susiję su atsakovės pagal grafiką atliekamų darbų rūšimi.
    15. Teismo išvados, kad atsakovė statybos darbus nuo pat statybos pradžios vykdė nesavalaikiai ir ne dėl projekto taisymo, balkono šiltinimo sprendinių pakeitimo ar langų įdėjimo terminų pasikeitimo, reikalauja specialiųjų žinių ir galėtų būti daromos tik atlikus ekspertizę, todėl yra nepagrįstos.
    16. Atsakovė įrodė, kad dėl ieškovės veiksmų ji iki 2015 m. spalio 13 d. negalėjo atlikinėti visų darbų, iki 2015 m. lapkričio 6 d. – negalėjo atlikinėti fasado darbų, todėl teigdama, kad brėžinių trūkumai ir pakeitimai buvo neesminiai, kad atsakovė tuo pačiu metu galėjo atlikinėti kitus darbus ir kad tai nebūtų įtakoję darbų atlikimo termino, ieškovė privalėjo šias aplinkybes įrodyti.
    17. Byloje esantis ieškovės 2016 m. vasario 19 d. raštas Nr. SIND-0331 ir 2016 m. kovo 10 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, įrodo, kad atsakovė pasirašė galutinį statybos darbų perdavimo – priėmimo aktą vienašališkai 2015 m. gruodžio 28 d. ir kartu su juo tą pačią dieną perdavė ieškovei statybos darbų žurnalą, atitikties deklaracijas, pastato energetinio naudingumo sertifikatą atliekų tvarkymo žurnalą ir atliekų priėmimo deklaracijas.
    18. Priimdamas iš atsakovės statybos darbų žurnalą ir kitus privalomuosius dokumentus ieškovė patvirtino, kad statybos darbai yra baigti 2015 m. gruodžio 28 d., rangos darbų rezultatas yra pasiektas, nes sutinkamai su Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų nuostatomis, statybos darbai negali būti vykdomi nevedant statybos darbų žurnalo.
    19. Byloje esant duomenų, kad atsakovė pasirašė galutinį darbų priėmimo – perdavimo aktą vienašališkai, ieškovei raštu patvirtinus, kad ji gavo vienašališkai pasirašytą galutinį darbų atlikimo aktą, tačiau jį grąžino atsakovei, teismas neatskleidė bylos esmės.
    20. Teismo išvada, kad statybos darbus atsakovė faktiškai baigė tik 2016 m. gegužės 9 d., kuomet pašalino visus ieškovės nurodytus darbų trūkumus yra nelogiška, kadangi byloje yra duomenys, jog 2016 m. vasario 9 d. ieškovė perdavė darbų rezultato atsitiktinio žuvimo riziką ir nuosavybės teisę į medžiagas ir darbus užsakovei UAB „Joniškio butų ūkis“, teigdama, kad nėra jų įgijusi iš atsakovės.
    21. Tai, kad siekdama gauti teisėtai priklausantį apmokėjimą pagal sutartį atsakovė darė ieškovei nuolaidas, nepaverčia šiukšlių išvežimo apželdinimo darbais, todėl negali būti pagrindu nepripažinti vienašališkai atsakovės surašyto galutinio darbų perdavimo – priėmimo akto.
    22. Byloje esančiais įrodymais nustačius, kad atsakovė negalėjo atlikti statybos darbų dėl reikalavimų neatitinkančio statybos techninio darbo projekto ir dėl ieškovės organizuojamo langų keitimo, teismas sutinkamai su CK 6.64 straipsniu, 6.207 straipsnio 1 dalimi, turėjo pagrindą konstatuoti, kad atsakovė, praleisdama darbų atlikimo terminą, prievolės nepažeidė.
    23. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad kilus ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu.
    24. Byloje nustatytos aplinkybės neatitinka Rangos sutarties 10.1 punkto, kuriame numatyta, kad jeigu rangovas vėluoja pradėti ar baigti statybos darbus ir / arba statybos darbų etapą, jis įsipareigoja mokėti užsakovui 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus su tokiu užtęsimu susijusius užsakovo nuostolius, t. y. rangos sutarties 10.1 punktas taikomas tik iki darbų rezultato perdavimo ieškovei ir šių netesybų paskirtis užtikrinti kuo greitesnį darbų rezultato pasiekimą.
    25. Rangos sutarties 10.1 punktas nenumato galimybės taikyti netesybas, nei už dokumentacijos neperdavimą, nei už galutinio perdavimo – priėmimo akto nesurašymą arba neesminių trūkumų šalinimą po darbo rezultato perdavimo.
    26. Kadangi ieškovė priėmė iš atsakovės visą statybos baigimo techninę dokumentaciją ir perdavė nuosavybės teisę į rangos darbų rezultatą užsakovui 2015 m. gruodžio 28 d., laikotarpis po 2015 m. gruodžio 28 d. pripažintinas garantiniu ir jam taikytinas Rangos sutarties 9.5 punktas, o smulkūs trūkumai, pašalinti po darbų rezultato perdavimo užsakovui pripažintini šalinamais garantiniu laikotarpiu.
    27. Teismas pažeidė CK 6.650 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal sutartį, sudaryta su UAB „Joniškio butų ūkis“ ieškovė nurodyta rangovu, ieškovė taip pat yra statybos techninio darbo projekto rengėja, dėl ko teismas netinkamai kvalifikavo sutarties šalis ir netinkamai nustatė sutarties šalių teises ir pareigas.
    28. Teismas pažeidė CK 6.662 straipsnio 7 dalį, kadangi nepripažino darbų rezultato pateikimo valstybinei komisijai nuosavybės teisės į darbų rezultatą ir daikto atsitiktinio žuvimo rizikos perdavimu užsakovui.
    29. Šiuo atveju atsakovė už statybos medžiagas mokėjo savo lėšomis, ieškovė darbų rezultatą priėmė ir pradėjo juo disponuoti, perduodama užsakovui, o teismas padarė nelogišką išvadą, kad darbų rezultatas tebėra pas atsakovę, nes nebuvo perduotas.
    30. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad pagal sutartį įgyvendinama rangovo pareiga atlikti statybos rangos darbus ir jų rezultatą perduoti užsakovui atitinka šio pareigą atsiskaityti su rangovu, sumokant sutartyje nurodytą kainą. Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas rangovui (subrangos atveju – generalinis rangovas subrangovui) privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, kai darbai atlikti tinkamai ir laiku (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Priėmus tinkamai ir laiku atliktą darbų rezultatą atsiranda užsakovo (generalinio rangovo) prievolė visiškai atsiskaityti su darbus atlikusiu rangovu.
    31. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007, suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo – priėmimo akto pasirašymu.
    32. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusi kokių nors realių nuostolių dėl galimo vėlavimo priduoti objektą valstybinei komisijai ar pagrindiniam užsakovui, priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad dar 2015 m. gruodžio 10 d. buvo išduotas pastato (jo dalies) energetinio naudingumo sertifikatas, 2015 m. rugsėjo 9 d. objektas buvo priduotas valstybinei komisijai, todėl teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos, jeigu jos yra neprotingai didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta.
    33. Teismas nepagrįstai nevertino kaip CK 6.691 straipsnio 1 dalies pažeidimo ieškovės veiksmų perduodant 2015 m. rugpjūčio 25 d. nesuderintą su statybos techniniu prižiūrėtoju statybos techninį darbo projektą ir reikalavimus atitinkančio projekto pateikimą tik 2015 m. spalio 13 d., nenurodant atsakovei jokio pagrindo pakeisti projekto sprendinius arba priežasties, kodėl projektas pateikiamas praėjus daugiau kaip 1,5 mėnesio nuo termino pradėti darbus.
    34. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatų pažeidimą.
  2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Indema“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Atsakovės teiginiai dėl darbų stabdymo nepagrįsti:
      1. byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog darbai dėl avanso mokėjimo sustabdyti nebuvo, nes avansas buvo sumokėtas per atsakovės nurodytą terminą;
      2. tinkamas darbams atlikti reikalingas techninis projektas buvo parengtas, patvirtintas ir pateiktas trys dienos po sutarties su atsakove sudarymo, o ne 2015 m. spalio 13 d., kaip teigia atsakovė;
      3. 2015 m. spalio 13 d. elektroninis laiškas, iš kurio matyti, kad buvo persiųstas pdf dokumentas, nepatvirtina, jog atsakovė tik tuomet gavo jai reikalingą techninį projektą;
      4. statybos darbų žurnalas paneigia atsakovės argumentus, kad ji gavo projektą tik 2015 m. spalio 13 d. ir tai trukdė jai vykdyti darbus;
      5. darbų vykdymui neesminiai brėžinių pakeitimai įtakos neturėjo;
      6. atsakovės minimo 2015 m. lapkričio 9 d. rašto Nr. SIND-0244 byloje nėra. Ieškovė niekada nepripažino, jog buvo trukdžiai, kurie turėjo ar galėjo turėti įtakos galutinių darbų atlikimo terminams.
    2. Atsakovės teiginiai, kad visi darbai buvo perduoti ieškovei 2015 m. gruodžio 28 d., atsakovei vienašališkai pasirašius aktą, jog ieškovė neturėjo pareigos perduoti atliktus darbus, o darbų perdavimą 2015 m. gruodžio 28 d. pripažino ieškovė 2016 m. vasario 9 d. raštu ir konkliudentiniais veiksmais priimdama dokumentus, yra nepagrįsti:
      1. CK 6.694 straipsnyje nustatyta, jog rangovas privalo įspėti užsakovą apie pasirengimą perduoti darbus, taip pat įtvirtinta užsakovo teisė atsisakyti priimti darbus, jei darbai turi trūkumų. Analogiškos sąlygos yra įtvirtintos ir Rangos sutarties 5 dalyje;
      2. apie tai, kad 2015 m. gruodžio 28 d. aktas neatitinka reikalavimų, jame nurodyti ir faktiškai neatlikti darbai, kad darbai yra su trūkumais, patvirtina, tiek atsakovės rašyti raštai, tiek 2015 m. gruodžio 28 d. pasitarimų protokole fiksuoti neištaisyti darbų trūkumai, todėl ieškovė nepriėmė darbų ir nepripažino, jog šie darbai yra kokybiški;
      3. pati atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, paneigiančius jos teisę pasirašyti atliktų darbų aktus vienašališkai: atsakovė patvirtino, jog 2016 m. gegužės 9 d. buvo ištaisyti 2015 m. gruodžio 28 d. akte ir pasitarimų protokole fiksuoti atsakovės darbų trūkumai, atsakovė pateikė ieškovei 2016 m. gegužės 9 d. galutinį darbų aktą, pripažindama, jog tik 2016 m. gegužės 9 d. darbai buvo baigti;
      4. su statybos darbais susijusių dokumentų perdavimas negali būti laikomas ir atliktų darbų perdavimu, todėl lygiai taip pat ir tam tikrų dokumentų priėmimas negali reikšti ir nereiškia visų darbų priėmimo;
      5. kai pati atsakovė patvirtina, jog 2015 m. gruodžio 28 d. akte buvo įtraukti nekokybiški bei neatlikti darbai ir apie tai atsakovė buvo įspėta tiek žodžiu, tiek raštu, atsakovė, remiantis CK 6.662 straipsnio 6 dalimi, 6.694 straipsnio 4 dalimi, neturėjo teisės pasirašyti akto vienašališkai.
    3. Atsakovės teiginiams paneigti ieškovė pateikė eilę rašytinių įrodymų: atsakovei rašytas pretenzijas, patvirtinančias, jog atsakovė vėlavo atlikti darbus nuo Rangos sutarties pasirašymo pradžios; pasitarimų protokolus, kuriuose fiksuoti neatlikti darbai, darbų trūkumai, jog nėra kliūčių tęsti darbus, todėl CPK 12 ir 178 straipsnyje įtvirtintos šalių įrodinėjimo pareigos teismas nepažeidė;
    4. Atsakovė neprašė teismo skirti ekspertizės, todėl ji byloje nebuvo galima, be to, ginčas kilo ne dėl darbų kokybės, bet dėl nesavalaikio darbų atlikimo.
    5. Teismas nepažeidė CK 6.193 – 6.195 straipsnyje įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių, kadangi byloje nekilo ginčo dėl rangos sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos aiškios.
    6. Atsakovės nurodytas Rangos sutarties 9.4 punktas taikomas, kai paaiškėja nauji garantiniu laikotarpiu atsiradę darbų trūkumai, šiuo atveju ieškovė prašė teismo priteisti baudą už nesavalaikiai atliktus darbus.
    7. Tik ištaisius visus trūkumus laikoma, jog atsakovė atliko visus darbus kokybiškai ir juos perdavė ieškovei galutiniu aktu, nuo tada pradedami skaičiuoti atliktų darbų garantiniai terminai, nagrinėjamu atveju, darbų rezultatas su neesminiais trūkumais faktiškai buvo perduotas naudoti 2016 m. vasario 9 d., atsakovė 2016 m. gegužės 9 d. raštu pripažino, jog 2015 m. gruodžio 28 d. atliktų darbų akte ir tos pačios dienos pasitarimų protokole nurodytus trūkumus ištaisė tik po ieškinio pareiškimo.
    8. Atsakovė nepagrindžia, kokiu būdu jos nuomone buvo pažeistos CK 6.650 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos, nustatančios, jog jei sutarčiai įvykdyti pasitelkiami subrangovai, rangovas tampa generaliniu rangovu, kokią reikšmę ši norma turi tarp šalių kilusiam ginčui ir atsakovės skundžiamo sprendimo dėl baudos priteisimo daliai.
    9. Dėl to, kad ieškovė tampa generaliniu rangovu ar rangovu, jos teisės ir pareigos santykiuose su atsakove nepasikeičia, nepasikeičia ir atsakovės atsakomybė už nesavalaikiai atliktus darbus, todėl teismas nepakeitė nei ieškovės, nei atsakovės pareigų.
    10. Teismas nepažeidė CK 6.662 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų normų ir iš esmės nepasisakė apie nuosavybės teisės į darbų rezultatą, atsitiktinio darbų žuvimo rizikos perdavimą.
    11. Atsakovės argumentai apie tai, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2012 ir 3K-3-484/2007, susiję su teismo sprendimo dalimi dėl atsakovės pareikšto priešieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo iš ieškovės, kurios atsakovė neskundžia, todėl šie argumentai nesusiję su atsakovės pareikštu apeliaciniu skundu.
    12. Teismas išsamiai išanalizavo byloje esančius rašytinius įrodymus ir išdėstė motyvus, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.528 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, todėl sprendė, jog ieškovės reikalavimai dėl baudos priteisimo yra pagrįsti.
    13. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog techninis projektas atsakovei buvo pateiktas laiku, koreguoti brėžiniai neturėjo įtakos darbų atlikimo terminui, todėl atsakovės argumentai dėl CK 6.691 straipsnio 1 dalies pažeidimo yra nepagrįsti.
    14. Atsakovės nurodytos Europos Bendrijos steigimo sutarties nuostatos ir jose įtvirtinta Bendrijų ir valstybių narių teisė užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui, šiam ginčui yra netaikomos, kadangi ginčas kilo tarp dviejų privačių asmenų, o ne tarp Europos Bendrijų ir valstybės narės ar valstybės narės ir privataus asmens dėl Europos Bendrijos sutarties 2 straipsnio pažeidimo ar netinkamo taikymo.

9Teisėjų kolegija

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Apeliacinis skundas atmetamas.

12Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinių skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai.
  2. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl baudos (netesybų) už sutartu laiku neatliktus rangos darbus priteisimo.
  3. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė jame kelia tokius klausimus: dėl ieškovės veiksmų įtakos statybos rangos sutarties įvykdymo terminui, dėl atsakovės vienašališkai pasirašyto galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto teisėtumo bei darbų rezultato pagrindiniam užsakovui (UAB „Joniškio butų ūkis“) perdavimo reikšmės darbų pabaigos momento nustatymui; dėl Sutarties nuostatų, susijusių su bauda (netesybomis) aiškinimo ir taikymo; dėl Sutartyje numatyto garantinio laikotarpio reikšmės; dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo; dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-526/2012 ir 3K-3-484/2007; dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą pažeidimo. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl ieškovės skolos atsakovei už atliktus statybos rangos darbus, dėl teismo nustatyto jos dydžio, dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos ir komercinių palūkanų dydžio, apeliaciniu skundu nekvestionuojamos, taigi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas šiais aspektais nevertinamas.
  4. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Indema“ ir atsakovė UAB „Alksnena“ 2015 m. rugpjūčio 25 d. sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/19-01, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savarankiškai, savo rizika, ieškovės medžiagomis, atsakovės kita įranga ir pastoliais objekte, esančiame Medžiotojų g. 17, Joniškis, atlikti daugiabučio namo pamato, cokolio, fasado ir stogo konstrukcijų modernizavimo darbus (Sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4 punktai, bendrosios dalies – 2, 4.2 punktai). Sutarties specialiosios dalies 5.1 ir 5.2 punktuose numatyta, kad atsakovė darbų vykdymą pradeda 2015 m. rugpjūčio 25 d. ir užbaigia 2015 m. lapkričio 15 d. Pagal Sutarties bendrosios dalies 5.1.6 punktą užbaigus visus sutartinius darbus, jie perduodami ieškovei pasirašant galutinį perdavimo aktą. Kartu su galutiniu perdavimo aktu atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei visą išpildomąją dokumentaciją (Sutarties bendrosios dalies 5.1.5 punktas). Atsakovei vėluojant pradėti ar baigti statybos darbus ir / arba statybos darbų etapą, ji įsipareigojo mokėti ieškovei 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus su tokiu užtęsimu susijusius ieškovės nuostolius (Sutarties bendrosios dalies 10.1 punktas). Atsakovė 2015 m. lapkričio 10 d. raštu dėl sutarties terminų pratęsimo Nr. 30 kreipėsi į ieškovę, prašydama pratęsti Sutarties terminą iki 2015 m. gruodžio 10 d., tačiau ieškovė sutarties darbų pabaigos terminą pratęsti atsisakė, motyvuodama tuo, kad apie darbų trukdžius atsakovė ieškovę turėjo informuoti anksčiau, o ne darbų pabaigoje, be to, atsakovė darbus vėlavo atlikti nuo pat darbų pradžios. 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. SIND-0258 ieškovė informavo atsakovę, kad statybos darbai per Sutartyje nustatytą terminą (iki 2015 m. lapkričio 15 d.) yra nebaigti, įvardino darbų trūkumus ir abejones dėl atsakovės gebėjimo atlikti likusius statybos darbus bei įpareigojo nedelsiant pateikti likusių statybos darbų atlikimo kalendorinį grafiką ir numatomą taikyti žiemos mėnesiais darbų atlikimo technologijų aprašymą, nurodyti numatomą darbininkų skaičių objekte ir iki 2015 m. lapkričio 25 d. atskaitinio laikotarpio pateikti darbų aktą su dokumentais. 2016 m. sausio 21 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą dėl 6 548,48 Eur delspinigių pagal Sutarties 10.1 punktą apmokėjimo. 2016 m. sausio 29 d. raštu dėl atliktų darbų akto Nr. SIND – 0308, be kita ko, ieškovė informavo atsakovę apie jai priskaičiuotus delspinigius už 72 kalendorinių dienų netesybas.
  5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatavo, kad atsakovė dėl savo pačios veiksmų pažeidė sutartinę prievolę statybos darbus pabaigti Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. lapkričio15 d., o tokias aplinkybes paneigiančių įrodymų atsakovė nepateikė. Atsakovė statybos darbus nuo pat statybos pradžios vykdė nesavalaikiai ir ne dėl projekto taisymo, balkono šiltinimo sprendinių pakeitimo ar langų įdėjimo terminų pasikeitimo. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas tenkino ieškinį visiškai.

13Dėl ieškovės veiksmų įtakos statybos rangos sutarties įvykdymo terminui

  1. Įrodinėdama, kad statybų eiga buvo sustabdyta dėl ieškovės kaltės, atsakovė remiasi 2015 m. spalio 1 d. atsakovės raštu ieškovei Nr. 24, kuriame, pasak atsakovės, yra kategoriškai suformuluotas atsakovės pareiškimas apie darbų sustabdymą. Kolegija su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka.
  2. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2012; kt.).
  3. Byloje nustatyta, kad darbų frontas ir objektas, esantis Medžiotojų g. 17, Joniškyje, pastato pamato, cokolio, fasado ir stogo konstrukcijų modernizavimo darbų vykdymui, atsakovei buvo perduotas 2015 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovė patvirtino, kad darbų frontas 2015 m. rugpjūčio 25 d. paruoštas tinkamai bei visą reikalingą darbams atlikti projektinę – techninę dokumentaciją yra gavusi, su ja susipažinusi ir pretenzijų ieškovei neturi. Kaip matyti iš atsakovės 2015 m. spalio 1 d. rašto ieškovei Nr. 24 turinio, atsakovė šiuo raštu pranešė ieškovei apie Sutarties specialiosios dalies 6.3.1 punkto nevykdymą ir dėl to kylančią atsakomybę pagal Sutarties 10.2 punktą (skaičiuojami 0,2 proc. dydžio delspinigiai), taip pat informavo, kad nesumokėjus avanso iki 2015 m. spalio 5 d., atsakovė atsisako vykdyti darbus bei reikalaus atlyginti nuostolius. Byloje esantis mokėjimo išrašas patvirtina, kad 2 000 Eur avansą pagal Sutartį ieškovė atsakovei sumokėjo 2015 m. spalio 2 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytų aplinkybių kontekste, atsakovės nurodytas įrodymas gali būti vertinamas tik kaip įspėjimas dėl darbų sustabdymo ieškovei tinkamai nevykdant savo Sutartinių įsipareigojimų, tačiau ne kaip įrodymas, patvirtinantis realų objekte vykusių darbų sustabdymą. Be to, atsakovės nurodomas aplinkybes apie darbų sustabdymą paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai: statybos darbų žurnalas, kuriame fiksuota nepertraukiama statybos darbų eiga bei tarp šalių vykusį tolimesnį bendravimą patvirtinantys įvairūs raštai dėl kitų, su Sutarties vykdymų susijusių klausimų. Pažymėtina, kad esant byloje rašytiniams įrodymams, jog statybos darbai vyko nepertraukiamai, t. y. ir po atsakovės 2015 m. spalio 1 d. rašto ieškovei, aplinkybės, kad statybos darbų žurnale nėra įrašų apie statybos darbų sustabdymą, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi tokio įrašo ir negalėjo būti.
  4. Atsakovė taip pat nurodo, kad statybos darbų atlikimo terminus praleido dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė laiku nepateikė galiojančio techninio projekto, o pakeitus techninio projekto dalis atsakovės prievolės įvykdymas nustatytu terminu tapo neįmanomas. Tokias aplinkybes atsakovė įrodinėja tarp šalių vykusio susirašinėjimo dokumentais. Atsakovės teigimu, atsakovės su atsiliepimu į ieškinį pateiktas ieškovės 2015 m. spalio 13 d. elektroninis laiškas paneigia teismo išvadą, kad reikalavimus atitinkantis techninis projektas atsakovei buvo perduotas 2015 m. rugpjūčio 28 d. Visų pirma, pažymėtina, kad šalių pateikti rašytiniai įrodymai turi atitikti jiems keliamus turinio ir formos reikalavimus, taip pat juose turėtų būti duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str. 1d.). Antra, Iš atsakovės nurodomo elektroninio laiško turinio matyti, kad 2015 m. spalio 13 d. buvo persiųstas pdf formato elektroninis dokumentas, kurio pavadinimas „Medziotoju_17_Byla_20150910.pdf“, tačiau iš tokio dokumento negalima įvertinti persiųsto elektroninio dokumento turinio, todėl toks įrodymas nepatvirtina, jog atsakovė tik tuo metu gavo galiojantį techninį projektą. Tuo labiau, kad byloje esantys kiti įrodymai: 2015 m. rugpjūčio 25 d. Darbų fronto perdavimo – priėmimo aktas Nr. 01, Statybos darbų žurnalas, liudytojų J. Č., iš dalies V. M. parodymai, patvirtina, jog pataisyta projektinė medžiaga (techninis projektas), reikalinga statybos darbams atlikti, vėliausiai atsakovei galėjo būti pateikta 2015 m. rugpjūčio 28 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2015 m. lapkričio 6 d. ieškovės atlikti techninio projekto pataisymai dėl įstiklintų balkonų šiltinimo sluoksnio sumažinimo, nebuvo ta priežastis dėl kurios užsitęsė statybos pabaigos terminas, kadangi ieškovei atlikus minėtus veiksmus atsakovės darbų apimtis ne padidėjo, o sumažėjo. Iš 2015 m. lapkričio 6 d. elektroninio laiško išrašo matyt, jog 2015 m. lapkričio 6 d. ieškovė atsakovei persiuntė objekto Medžiotojų g. 17, Joniškyje, projekto pataisymus dėl įstiklintų balkonų šiltinimo sluoksnio sumažinimo ir nurodė darbus vykdyti pagal patikslintus brėžinius bei tai, jog apie pakeitimus atsakovės atstovas K. M. buvo informuotas 2015 m. lapkričio 5 d. Be to, 2015 m. lapkričio 4 d. Gamybinio pasitarimo protokole užfiksuota, jog balkonų šiltinimo ir langų keitimo klausimai fasado šiltinimo darbams netrukdo. Taigi, nustačius, kad nagrinėjamu atveju visa projektinė dokumentacija atsakovei buvo pateikta 2015 m. rugpjūčio 28 d., nesant duomenų, kad statybos darbai buvo sustabdyti (nutarties 37, 38 punktai), kad neatlikti balkonų šiltinimo sprendinių pakeitimo ir langų keitimo darbai trukdė fasado šiltinimo darbams atlikti, anksčiau nurodytiems įrodymams patvirtinant aplinkybes, jog atsakovė statybos darbus nuo pat statybos pradžios vykdė nesavalaikiai, o pretenzijas ieškovei dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų pradėjo reikšti tik po 2015 m. lapkričio 4 d. vykusio gamybinio pasitarimo, kuriame buvo konstatuoti atsilikimo nuo darbų grafiko ir netinkamo atsakovės darbų vykdymo faktai, t.y. faktiškai iki Sutartyje nustatyto bendrojo statybos darbų atlikimo termino likus 10 dienų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad statybos darbų pabaigos terminas užsitęsė ne dėl ieškovės veiksmų.

14Dėl atsakovės vienašališkai pasirašyto galutinio darbų priėmimo – perdavimo akto teisėtumo bei darbų rezultato pagrindiniam užsakovui (UAB „Joniškio butų ūkis“) perdavimo reikšmės darbų pabaigos momento nustatymui

  1. Atsakovė teigia, kad galutinį statybos darbų perdavimo – priėmimo aktą ji vienašališkai pasirašė 2015 m. gruodžio 28 d. ir kartu su juo tą pačią dieną perdavė ieškovei statybos darbų žurnalą, atitikties deklaracijas, pastato energetinio naudingumo sertifikatą, atliekų tvarkymo žurnalą ir atliekų priėmimo deklaracijas, o ieškovė raštu patvirtino, kad ji gavo vienašališkai pasirašytą galutinį darbų atlikimo aktą, tačiau jį grąžino atsakovei. Kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, su šiais apeliantės teiginiais nesutinka.
  2. Pagal Sutarties specialiosios dalies 5.4 punktą ir Sutarties Priedą Nr. 1, atsakovė įsipareigojo darbus atlikti pagal grafiką, etapais. Pagal Sutarties bendrosios dalies 5.1.1 punktą atsakovė įsipareigojo per ataskaitinį laikotarpį (jei ataskaitinis laikotarpis nenustatomas – pasibaigus darbų etapui) ar per kitą ieškovės nurodytą terminą, pilnai ir tinkamai atlikusi statybos darbus, ne vėliau kaip per tris dienas po darbų pabaigos, pateikti ieškovei atliktų darbų aktą. Sutarties 5.1.6 punkte nustatyta, kad visi pagal Sutartį atlikti darbai perduodami ieškovei pasirašant galutinį perdavimo aktą.
  3. Priešingai nei nurodo atsakovė, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 28 d. atsakovė perdavė ieškovei tik 2015 m. lapkričio – gruodžio mėn. atliktų darbų aktą, o ne galutinį visų darbų aktą. Kaip matyti iš tarp šalių vykusio susirašinėjimo, po 2015 m. gruodžio 28 d. objekte toliau vyko ieškovės nurodytų defektų šalinimo darbai, o minėtą aktą, su tam tikrais pataisymais, ieškovė priėmė 2016 m. sausio 29 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2015 m. gruodžio 28 d. statybos darbų priėmimo – perdavimo aktas, negali būti laikomas galutiniu visų statybos darbų priėmimo perdavimo aktu, todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai šios dienos nelaikė statybos darbų pabaigos diena.
  4. Atsakovė, įrodinėdama, kad statybos darbus buvo baigusi jau 2015 m. gruodžio 28 d., taip pat remiasi byloje esančiais duomenimis, jog 2016 m. vasario 9 d. ieškovė perdavė darbų rezultato atsitiktinio žuvimo riziką ir nuosavybės teisę į medžiagas ir darbus užsakovei UAB „Joniškio butų ūkis“. Kolegija, vertindama šiuos apeliantės argumentus pažymi, kad vien tai, jog užsakovė UAB „Joniškio butų ūkis“ sutiko perimti neesminių trūkumų turintį statinį, savaime neįrodo, jog apeliantės įsipareigojimai pagal Sutartį buvo įvykdyti tinkamai. Pirma, byloje nustatyta, kad atsakovė galutinį darbų perdavimo aktą parengė ir perdavė pasirašyti ieškovei 2016 m. gegužės 9 d., nors šio akto ieškovė nepasirašė, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovei laikantis pozicijos, kad darbai buvo baigti 2016 m. gegužės 9 d., būtent ši diena pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta kaip visų darbų pabaigos diena, todėl darytina išvada, kad ginčo objektas užsakovei UAB „Joniškio butų ūkis“ buvo perduotas anksčiau, nei atsakovė užbaigė darbus (statinys užsakovui perduotas 2016 m. vasario 9 d., o darbai užbaigti 2016 m. gegužės 9 d.). Antra, tai, kad statinio užbaigimo užsakovei UAB „Joniškio butų ūkis“ akte nurodoma, jog statinio bendrųjų rodiklių nukrypimai nuo faktinių yra neesminiai savaime nereiškia, jog šie trūkumai turi būti laikomi neesminiais ir pagal tarp nagrinėjamos bylos šalių sudarytą Statybos rangos sutartį. Priešingai, pagal Statybos rangos sutarties 5.1.2 punktą ieškovei atsisakius pasirašyti atliktų darbų aktą dėl trūkumų, atsakovė privalo ištaisyti nurodytus trūkumus arba pateikti atliktų darbų aktą nenurodydama darbų, kurių ieškovė nepriėmė, o atsakovė dar neištaisė. Jei ieškovė pasirašo atliktų darbų aktą su pastabomis, atsakovė ne vėliau kaip iki sekančio atliktų darbų akto pateikimo privalo ištaisyti tokiose pastabose nurodytus trūkumus. Tai leidžia teigti, kad 2015 m. gruodžio 28 d. Gamybiniame pasitarime fiksuoti nesutvarkyti defektai: lietvamzdžiai blogai sutvirtinti, juda; drėksta dekoras virš įėjimo stogelio; reikia įleisti skardą į lietlovį ir užarmuoti bei nudažyti šiltinimo sluoksnį virš stogelio; stogo išlipimo liuko dangtis pagamintas ne pagal projektą ir nebaigta šachtos bei laiptinės lubų ir sienos apdaila; sutvarkyti stogo dangos nuolydį (keturiose vietose stovi vanduo); aplink nuogrindą sutvarkyti aplinką (kiek sugadinta vykdant darbus), juodžemio užvežta nepakankamai, nepasėta žolė, neatstatytos šaligatvio plytelių dangos, taip pat 2016 m. balandžio 26 d. ieškovės rašte Nr. SIND-0386 įvardinti neištaisyti darbų trūkumai: nesutvarkytas stogo dangos nuolydis, aplink nuogrindą nesutvarkyta aplinka, nepakankamai atitraukta elektros spinta, į plastikinius kanalus nesudėti elektros kabeliai (apie 1 m), buvo pakankamas pagrindas ieškovei atsisakyti priimti atliktus darbus, kol nurodyti trūkumai nebus ištaisyti, remiantis, be kita ko, Sutarties 4.5 punktu, numatančiu atsakovės pareigą ištaisyti defektus, nustatytus statybos darbų metu, apie kuriuos raštu pranešė ieškovė.
  5. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pagrįstai pripažino, jog netesybos apeliantei galėjo būti skaičiuojamos iki tos dienos, kai ieškovei buvo perduoti darbai su ištaisytais trūkumais, t. y. iki 2016 m. gegužės 9 d.

15Dėl Sutarties nuostatų, susijusių su bauda (netesybomis) aiškinimo ir taikymo

  1. Atsakovė nurodo, kad byloje nustatytos aplinkybės neatitinka Rangos sutarties 10.1 punkte numatytų aplinkybių dėl baudos (netesybų) taikymo, kadangi šis punktas taikomas tik iki darbų rezultato perdavimo ieškovei ir šių netesybų paskirtis užtikrinti kuo greitesnį darbų rezultato pasiekimą.
  2. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015).
  3. Tarp šalių sudarytos Rangos sutarties 10.1 punkte numatyta, kad atsakovei vėluojant pradėti ar baigti statybos darbus ir / arba statybos darbų etapą, ji įsipareigoja mokėti ieškovei 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus su tokiu užtęsimu susijusius ieškovės nuostolius. Tokia sutarties nuostata suponuoja, kad baudos (netesybų) pagal sutartį skaičiavimui pakanka statybos darbų neužbaigimo Sutartyje nustatytu terminu fakto. Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, jog atsakovė netinkamai įvykdė savo sutartinį įsipareigojimą – statybos darbus pabaigti sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. lapkričio 15 d., atsakovės argumentai, susiję su netinkamu byloje nustatytų aplinkybių ir baudos (netesybų) taikymu, pripažįstami teisiškai nereikšmingais nagrinėjamam ginčui, todėl dėl jų detaliau nepasisakoma.

16Dėl Sutartyje numatyto garantinio laikotarpio reikšmės

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad galutinis darbų perdavimas ir priėmimas įvyko 2016 m. gegužės 9 d. (nutarties 42, 43 p.). Dėl to, kad darbai nebuvo perduoti ieškovei, jai neatsirado pareiga su rangove visiškai atsiskaityti už darbus, taip pat atsirado teisė skaičiuoti sutartyse nustatytas netesybas už darbų neperdavimą laiku. Be to, dėl šios priežasties nėra pagrindo darbų trūkumų šalinimą vertinti kaip atliktą garantiniu laikotarpiu, kuris, vadovaujantis CK 6.698 straipsnio nuostatomis, pradedamas skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

17Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

  1. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą, pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo Medžiotojų g. 17, Joniškyje, statytojas (užsakovas) – UAB „Joniškio butų ūkis“, rangovas – UAB „Indema“, subrangovas – UAB „Alksnena“ pagal 2015 m. rugpjūčio 25 d. tarp UAB „Indema“ ir UAB „Alksnena“ sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. 2015/08/19-01. Šie byloje nustatyti faktai leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad pagal 2015 m. rugpjūčio 25 d. sutartį tarp šalių susiklostė statybos subrangos teisiniai santykiai, kuriuose ieškovė UAB „Indema“ – generalinis rangovas, o atsakovė UAB „Alksnena“ – atsakovės pasitelktas subrangovas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teisėjų kolegijai teigti, kad nagrinėjamam ginčui aktualios CK 6.650 straipsnio nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis. Sudarydamas tokias sutartis, generalinis rangovas tampa užsakovu, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą, pagrįstai taikė CK 6.644 – 6.699 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias bendrąsias rangos ir statybos rangos nuostatas.

18Dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių netesybų mažinimą pažeidimo

  1. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų patyrusi kokių nors realių nuostolių dėl galimo vėlavimo priduoti objektą valstybinei komisijai ar pagrindiniam užsakovui, todėl teismas pažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, kad sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos.
  2. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.). Netesybos gali būti nustatomos už prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, taip pat įvykdymo termino praleidimą (CK 6.71 str. 1, 3 d.). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.
  3. Kreditorius turi teisę į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6.261 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad jeigu sutartimi sulygtos netesybos viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas turi teisę, vertindamas sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas, taikydamas ne CK 6.73 straipsnio 1 dalį, bet 6.73 straipsnio 2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis byloje J. N. v. T. M., V. M., byla Nr. 3K-7-304/2007). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, bet tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Taigi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta.
  4. Įvertinusi bylą nagrinėjusio teismo procesinį sprendimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo motyvai ir išvados, susijusio su netesybų (baudos už prievolės termino praleidimą) dydžiu (6 548,48 Eur), yra teisiškai pagrįstos, nes padarytos vadovaujantis nutarties 51 punkte nurodytomis taisyklėmis. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovė praleido 2015 m. lapkričio 15 d. Sutartyje sulygtų darbų atlikimo (ir jų perdavimo) terminą. Sutarties 10.1 punkte nustatyta, kad atsakovei vėluojant pradėti ar baigti statybos darbus ir / arba statybos darbų etapą, ji įsipareigoja mokėti ieškovei 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti visus su tokiu užtęsimu susijusius ieškovės nuostolius. Be kitų faktinių aplinkybių, nustatyta, jog darbai pagal Sutartį turėjo būti atlikti (ir perduoti) 2015 m. lapkričio 15 d., o buvo atlikti (ir perduoti) 2016 m. gegužės 9 d. Vadinasi, terminas atlikti (ir perduoti) darbus praleistas 175 dienos. Tokiomis aplinkybėmis būtų pagrindas konstatuoti, jog ieškovė turi (turėjo) materialinę subjektinę teisę reikalauti, kad atsakovė sumokėtų jai 52 500 Eur netesybas. Teisėjų kolegijos vertinimu, be papildomo įrodinėjimo yra akivaizdus tas faktas, jog tokios netesybos yra aiškiai per didelės (neprotingai didelės). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė savanoriškai sumažino prašomų priteisti netesybų dydį iki 6 548,48 Eur, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl šio netesybų dydžio pagrįstumo (CK 6.258 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2016 m. sausio 21 d. atsakovė nebuvo atlikusi darbų už 17 751,84 Eur (be PVM) ir nepašalino savo atliktų darbų kokybinių trūkumų iki 2016 m. gegužės 9 d. už 511,70 Eur (be PVM). Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kad šalis siejo statybos rangos sutartiniai teisiniai santykiai, kad ieškovės prašoma priteisti netesybų suma sudaro trečdalį uždelstos atlikti darbų kainos, kad atsakovė dėl savo kaltės negalėjo atlikti visų darbų iki termino pabaigos, kad dėl galutinio darbų atlikimo termino praleidimo ieškovė patyrė dar kokių nors nuostolių, susijusių su namo nepripažinimu tinkamu naudoti ir pan., teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs teismas teisingai sprendė dėl iš atsakovės ieškovei priteistinų netesybų dydžio, nepažeidė įstatymo nuostatų ir nenukrypo nuo teismų praktikos, reglamentuojančios netesybų mažinimą.

19Dėl procesinės bylos baigties

  1. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
  2. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

20Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą jį atstovavusiai advokatei sumokėjo 490 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 p. maksimalus užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis yra 1.3 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Ieškovės prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą šio dydžio neviršija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinį skundą atmetus, ieškovei iš atsakovės priteistina 490 Eur suma išlaidoms advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

22Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23Priteisti iš atsakovės UAB „Alksnena“, juridinio asmens kodas 145657699, ieškovei UAB „Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, 490 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai