Byla e2-12794-769/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,

2sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,

3dalyvaujant atsakovei R. B., atsakovės atstovei advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei R. B. dėl žalos atlyginimo,

5Teismas

Nustatė

6ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, pateikė teismui ieškinį prašydamas iš atsakovės R. B. priteisti 23 994,40 Eur išmokėtų sumų, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog ieškovas ir UAB „Imsrė“ (Draudėjas) sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas turtas, esantis ( - ); 2016 m. lapkričio 23 d. iš draudėjo buvo gautas pranešimas, jog 2016 m. lapkričio 21 d. apie 19.00 val. šalia bendrovės patalpų, prie langų, buvo pastatyta mašina su dujine įranga; savininkė užrūkė ir mašina sprogo, dėl to sudužo vitrininiai langai ir gaisro liepsna išplito į patalpas. Ieškovas draudimo išmoką paskaičiavo vadovaudamasis sąskaita faktūra Nr. 1701 ir produkcijos specifikacijomis dėl 7 555,24 Eur, Sąskaita faktūra Nr. 0025 bei 2017 m. vasario 14 d. darbų priėmimo aktu dėl 15 858,14 Eur. Visa draudimo išmoka sudarė 23 994,40 Eur. Ieškovas naudos gavėjui 2017 m. kovo 7 d. išmokėjo 15 858,14 Eur; 2017 m. vasario 13 d. 6 244,00 Eur; 2017 m. vasario 21 d. 1 311,24 Eur, viso - 23 994,40 Eur. Šis įvykis pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punktą nebuvo pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

7Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį praleidusi terminą atsiliepimui pateikti, todėl jį 2017 m. rugpjūčio 30 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi atsisakyta priimti.

8Ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant.

9Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodžiusi, kad įvykio dieną savo automobilį ji pastatė prie draugės namo, automobilių stovėjimo aikštelėje, apie 0,5 m. nuo pastato; laukdama draugės automobilyje norėjo parūkyti, tačiau nuo pajudinto degiklio užsidegė automobilis. Atsakovės teigimu, ji spėjo ištraukti iš automobilio tik radiją, liepsna labai greitai apėmė visą automobilį, gaisrinė ilgai neatvažiavo. Atsakovės teigimu, sudegusį automobilį ji pirko tų pačių metų rugpjūčio mėnesį, automobilis buvo techniškai tvarkingas,- prieš perkant jį apžiūrėjo atsakovės draugas, dirbantis autoservise.

10Atsakovės atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nes ieškinys nepagrįstas. Paaiškino, kad atsakovė savo transporto priemonę buvo apdraudusi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilis buvo techniškai tvarkingas, nes techninė apžiūra praeita UAB „Transkoma“; atsakovė jokių bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių nepažeidė, jos elgesys atitiko bonus pater familias. Be to, atsakovės atstovės teigimu, teismui pateiktos sąskaitos nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis patirtos žalos dydį.

11Teismas konstatuoja:

12Ieškinys atmestinas.

13Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

14Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir UAB „Imsrė“ (Draudėjas) buvo sudaryta Įmonių turto draudimo sutartis Nr. ( - ), kuria buvo apdraustas turtas, esantis ( - ) (e.b.l. 25-26). Iš pateikto 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimo apie įvykį nustatyta, jog 2016 m. lapkričio 21 d. apie 19.00 val. šalia bendrovės patalpų prie bendrovės langų buvo pastatyta mašina, kurioje įrengta dujinė įranga, savininkė užsirūkė ir mašina sprogo, dėl to sudužo vitrininiai langai ir gaisro liepsna išplito į patalpas (e.b.l. 27). 2016 m. lapkričio 23 d. buvo atlikta nuostolių sureguliavimo procedūra, sudarytas sugadinto turto defektų aktas, sugadintas turtas nufotografuotas (e.b.l. 28-72). 2017 m. sausio 23 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1701 vitrinų su montavimu kaina nurodyta 7555,24 Eur; 2017 m. vasario 15 d. Sąskaitoje faktūroje Nr. 0025 remonto darbai įvertinti 15 858,14 Eur; kredito unija „Mėmelio taupomoji kasa“ informavo, kad draudimo išmoka turi būti pervesta jai; 2017 m. kovo 7 d. ieškovas išmokėjo naudos gavėjui 15 858,14 Eur; 2017 m. vasario 13 d. 6 244,00 Eur; 2017 m. vasario 21 d. 1 311,24 Eur. (e.b.l. 73-83). Iš pateiktos Klaipėdos apskrities VPK 2016 m. gruodžio 14 d. pažymos Nr. 1-7-1671(8.3) matyti, kad gaisro židinys – automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) prietaisų skydelyje; labiausiai tikėtina gaisro priežastis – automobilio ( - ), valst. Nr. ( - ) avarinis prietaisų skydelio elektros instaliacijos darbo režimas. Pažymoje nurodyta, kad gaisro metu išdegė automobilio variklio skyriaus ir salono degiosios detalės, nuo karščio išdužo 5 aukštų gyvenamojo namo, pirmajame aukšte įsikūrusios parduotuvės 6 vitrininiai langai ir 5 maži stiklo paketai, apsilydė viduje buvę du spausdintuvai, apdegė šalia lango stovėjusi spinta, sulieta įmonės darbo įranga, aprūko patalpos 80 kv. metrų plote viduje ir 108 kv. metrai ploto išorėje (e.b.l. 84). Pateiktoje Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2017 m. sausio 10 d. pažymoje nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 21 d. 17.13 val. Klaipėdos miesto policijos komisariate registruotas pranešimas, jog adresu ( - ), dega automobilis atvira liepsna, yra dujų įranga ir parduotuvė, esanti gyvenamajame name; sudegė automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) ir pastate buvusios komercinės patalpos (e.b.l. 85). Atsakovė pagal įprastinę TPVCAPD sutartį Nr. ( - ) su ieškovu buvo sudariusi draudimo sutartį dėl transporto priemonės ( - ), valst. Nr. ( - ) (e.b.l. 86). Pagal 2016 m. gruodžio 10 d. prašymą draudimo sutartis su atsakove R. B. nutraukta (e.b.l. 87). Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas 2016 m. gruodžio 14 d. pažymą Nr. 1-7-1671(8.3) paruošęs Vyr. specialistas L. U. parodė, kad gaisrinė mašina į įvykio vietą atvyko per 5 minutes nuo gauto pranešimo, automobilis liepsnojo atvira liepsna, nuo karščio ir vandens sprogo parduotuvės langai. Viduje buvę daiktai išsilydė. Liudytojo teigimu, atsakovė jokių neteisėtų veiksmų, turėjusių įtakos gaisro kilimui, neatliko,- gaisras galėjo kilti ir automobiliui važiuojant, ir atsakovei nenaudojant degiklio, ir automobilyje be dujinės įrangos, nes gaisro priežastis,- bloga elektros laidų izoliacija, kuri galėjo atsirasti dėl nusidėvėjimo ar dėl šalutinio poveikio ( graužikų). Liudytojo teigimu, atsakovė elgėsi tinkamai gaisro metu,- iškvietė gaisrinę, iš degančio automobilio išlipo,- nei gaisro gesinti, nei patraukti automobilio toliau nuo pastato, pareigos ji neturėjo.

15CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. CK 6.245 str. 1 d. civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Asmens kaltė paprastai yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 6.248 str.), todėl reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).

16Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovei, ”kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojai tenka atsakomybė dėl žalos padarymo tretiesiems asmenims“, t.y. ieškinio pagrindas nurodytas CK 6.270 straipsnis. Ieškinyje nėra konkretizuotos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos,- nenurodyti atsakovės neteisėti veiksmai, dėl kurių kilo gaisras ir/ar atsirado žala, nenurodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ( pagal įstatymą neteisėtų) ir žalos, ir t.t.

172013-12-06 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime byloje Nr.43/2011 yra išaiškinta, jog civilinėje teisėje didesnio pavojaus šaltinis suprantamas kaip asmens valdomas objektas ar jo vykdoma veikla, kuri kelia didesnį nei įprasta pavojų aplinkiniams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis bendrosios kompetencijos teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad dėl tam tikro objekto ar veiklos, kaip keliančių didesnį pavojų aplinkiniams, pobūdžio sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) itin didelę žalos atsiradimo riziką; 2) negalėjimą jos pašalinti atsargumo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011, 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012). Asmuo, vykdantis įstatymų neuždraustą, visuomeniškai naudingą, socialiai vertingą, pelningą, tačiau rizikingą veiklą, nes ši veikla (darbai, procesai) ir (ar) joje naudojami objektai dėl objektyvių savybių kelia didesnę žalos padarymo kitiems grėsmę ir šios grėsmės negalima pašalinti net laikantis visų įmanomų atsargumo priemonių, yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2011). Šiose CK nuostatose įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų ir nepadarytų žalos; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, inter alia pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą, numatytos tam tikros teisinės pasekmės – civilinės atsakomybės taikymas.

18Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta, jog draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę. Prieš pradėdamas važiuoti, motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga, ar joje yra pirmosios pagalbos, gaisrinės saugos, avarinio sustojimo vietos ženklinimo ir kitos atitinkamai transporto priemonės rūšiai privalomos priemonės, taip pat kelionės metu stebėti transporto priemonės techninę būklę. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės valdytas automobilis ( - ), valst. Nr. ( - ) buvo techniškai tvarkingas, nes jam buvo atlikta ir galiojo valstybinė techninė apžiūra; automobilis buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu, todėl sutiktina su atsakovės atstovės teiginiais, kad R. B., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, laikėsi iš bonus pater familias principo kylančių reikalavimų elgtis protingai, apdairiai ir rūpestingai,- tinkamai rūpintis valdomu didesnio pavojaus šaltiniu. Pažymėtina, kad 2014-12-02 Klaipėdos apygardos teismas nutartyje civilinėje byloje Nr.2A-1621-513/2014) yra nurodęs, jog „atsakovas žinodamas, jog automobilis dar nėra patikrintas valstybinės techninės apžiūros įstaigos, į Lietuvą pargabentas tik prieš keletą dienų, turėjo ir galėjo numatyti, jog automobilis iš esmės dar nėra patikrintas praktiškai, todėl realiai galimi įvairūs jo gedimai, taip pat ir dėl elektros įrangos veikimo“, t.y., teismų praktika formuojama ta linkme, jog automobilio patikrinimas valstybinės techninės apžiūros įstaigose eliminuoja automobilio savininko atsakomybę dėl galėjimo numatyti, jog „ realiai galimi įvairūs automobilio gedimai“ po atliktos techninės apžiūros. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytoju vyr. specialistas L. U., nurodydamas galimas gaisro priežastis,- bloga elektros laidų izoliacija, teigė, jog numanyti/pastebėti gaisro kilimo pavojų atsakovė neturėjo galimybės, atsakovė neatliko jokių veiksmų, įtakojusių gaisro kilimą: elektros laidai yra automobilio viduje, o ne išorėje, todėl jų būklės matyti nebuvo galima; ugnis galėjo kilti ir automobiliui važiuojant, ir nenaudojant degiklio; bloga laidų izoliacija galėjo būti dėl nusidevėjimo ( automobilis 2000 m. gamybos) ir/ar dėl graužikų poveikio.

19CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui ar turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas vyr. specialistas nurodė, kad žala trečiajam asmeniui kilo, nes dėl karščio ir vandens sprogo langai, viduje buvo degūs daiktai, todėl jie labai greitai išsilydė. Iš 2016-11-21 Defektų akto Kilnojamas/Nekilnojamas turtas matyti, jog įvykio metu aprūko sienos, lubos, skilo medinės durys, išbrinko grindys, išsilydė ir buvo aplieti viduje buvę daiktai. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinti ieškinyje nurodyti faktai, kad „mašina sprogo, dėl to sudužo vitrininiai langai ir gaisro liepsna išplito į patalpas“. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas neigė, kad dėl automobilyje buvusios dujų įrangos ar dėl kitų priežasčių automobilis būtų sprogęs. To nepatvirtino ir atsakovė. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad atstumas nuo automobilių stovėjimo aikštelės, kur buvo užsidegęs automobilis, iki išdužusių bendrovės langų yra didesnis nei 1 m ( 86 e.b.l), todėl mažai tikėtina, kad negesinama liepsna nuo degančio automobilio būtų pasiekusi pastato pirmo aukšto langus. Liudytojo teigimu, langai išdužo (sprogo) nuo karščio ir vandens. Vanduo buvo naudojamas ugniagesiams malšinant ugnį, purškiant vandenį ( tikėtina) namo kryptimi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovui nenurodžius ir nepagrindus atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių kilo gaisras ir/ar atsirado žala, nenurodžius priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ( pagal įstatymą neteisėtų) ir kilusios žalos, nustačius, kad pastato pirmo aukšto langų dužimo priežastimi buvo vanduo ir karštis, laikytina, jog ieškinyje nurodyta žala 23994,40 Eur nėra atsakovės veiksmų ( veikimo/ neveikimo) rezultatas, todėl ieškinys atmestinas.

20Atmetus ieškinio reikalavimą dėl 23994,40 eurų žalos atlyginimo, atmestinas ir reikalavimas dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies. Ieškinį atmetus, ieškovo sumokėtas žyminis mokestis iš atsakovės nepriteistinas. Už atsakovei suteiktą Valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą buvo patirta 212,29 Eur išlaidų. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 9,73 Eur. Ieškinį atmetus byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos į Valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo ( LR CPK 96 str.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, į.kodas 300665654, valstybei 212,29 Eur atstovavimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630), 9,73 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaita Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė,... 2. sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,... 3. dalyvaujant atsakovei R. B., atsakovės atstovei advokatei Kristinai... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. ieškovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS „BTA... 7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį praleidusi terminą atsiliepimui... 8. Ieškovo atstovas prašė bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.... 9. Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodžiusi, kad... 10. Atsakovės atstovė advokatė Kristina Pralgauskaitė teismo posėdžio metu su... 11. Teismas konstatuoja:... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovo ir UAB „Imsrė“... 15. CK 6.1015 str. 1 d. numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 16. Ieškinyje ieškovas nurodo, kad atsakovei, ”kaip padidinto pavojaus... 17. 2013-12-06 Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo nutarime byloje Nr.43/2011... 18. Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta, jog draudžiama vairuoti techniškai... 19. CK 6.263 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo laikytis tokių... 20. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl 23994,40 eurų žalos atlyginimo,... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 23. ieškinį atmesti.... 24. Priteisti iš ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...