Byla 2A-1621-513/2014
Dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo S. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės „BTA Insurance Company“ SE ieškinį atsakovui S. D., trečiajam asmeniui UAB Automobilių švaros centrui „Max vax“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo priteisimo,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 27 048,67 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė aplinkybe, jog ieškovė pagal Įmonių, įstaigų, organizacijų turto draudimo sutartį Nr. ĮT017773 už žalą, padarytą gaisro metu apdraustam turtui, esančiam adresu ( - ), išmokėjo draudėjui E. P. 27 048,67 Lt draudimo išmoką. Motyvavo CK 6.1015 str. ir šią sumą prašė priteisti iš atsakingo už gaisro kilimą ir žalos padarymą asmens – automobilio OPEL VIVARO, kuris stovėjo apdraustose patalpose, savininko S. D.. Pažymėjo, kad pasaugos santykių tarp S. D. ir UAB Automobilių švaros centro „Max vax“ ginčo atveju nebuvo. Atsakovo kaltė yra preziumuojama pagal CK 6.270 str. 1 d. Atsakovas, kaip transporto priemonės savininkas, neužtikrino, kad jam priklausančia transporto priemone nebūtų padaryta žalos trečiųjų asmenų turtui.

3Ieškovės atstovas advokatas M. S. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad atsakovui priklausantis automobilis atgabentas į ieškovės draudėjo patalpas, kai nebevyko darbas patalpose, automobilis sudegė savaime, priešgaisrinė tarnyba atliko tyrimą ir nustatė gaisro priežastį, t. y., jog gaisras įvyko dėl avarinio elektros instaliacijos darbo režimo.

4Atsakovas S. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apdraustomis patalpomis, neaišku, kokiu pagrindu, naudojosi UAB Automobilių švaros centras „Max vax“. Apdraustos patalpos buvo pagerintos trečiojo asmens jėgomis iki draudimo sutarties sudarymo, apdraustos patalpos yra areštuotos. Trečiojo asmens savininkas E. P. gaisro metu padarytą žalą vertino 10 000–20 000 Lt. Gaisro metu apgadintas plovyklos turtas, o ne patalpos. Be to, trečiasis asmuo po gaisro ir atliko patalpų remontą. Teigė esąs nekaltas dėl kilusio gaisro, nes būtent trečiojo asmens savininkas E. P. nusprendė pastatyti automobilį į pastato vidurį – į plovyklą, nors jam kilo įtarimų dėl netvarkingos signalizacijos, todėl jis turi prisiimti atsakomybę už šį sprendimą. Už gaisro kilimą atsakingas asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys, tai yra trečiasis asmuo, kuris ir turi įrodinėti, kad nėra jo kaltės, todėl atsakovas byloje turėjo būti UAB Automobilių švaros centras „Max vax“. Iki perdavimo trečiajam asmeniui atsakovas su automobiliu problemų neturėjo, tai atsitiko būtent dėl trečiojo asmens veiksmų, dėl drėgno variklio plovimo, ką nurodė priešgaisrinės apsaugos pareigūnams plovyklos darbuotojai. Būtent plovyklos savininkas priėmė sprendimą, neinformuodamas atsakovo, pastatyti automobilį į garažą, kuriame nebuvo priešgaisrinių priemonių, todėl atsakingas dėl nuostolių padarymo tiek patalpų savininkui, tiek atsakovui.

5Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad svarbu nustatyti, ar draudimo išmokos dydžiui galėjo turėti įtakos patalpų nuomos ir arešto faktai. Automobilis nejudėjo, buvo apstatytas, todėl negali būti taikomos CK 6.270 str. nuostatos. Trečiasis asmuo pasielgė nerūpestingai ir neatsakingai, neinformavo atsakovo, neperstatė automobilio į atvirą plotą.

6Atsakovas ir jo atstovas advokatas V. Ž. teisme palaikė poziciją, išdėstytą procesiniuose dokumentuose. Atsakovas S. D. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad automobilį paliko plovykloje vakare, jam sakė, kad šiandien sutvarkyti negalės, tačiau tą pačią dieną jam paskambino E. P. ir pasakė, kad dega. Automobilį jis paliko tvarkingą, o šis sudegė patalpoje. Prieš palikimą plovykloje buvo tvarkomi automobilio stabdžiai autocentre, buvo viskas sutvarkyta. Su signalizacija iki tol jokių problemų nebuvo. E. P. jam aiškino, kad variklį plovė, bet salone nieko nedarė. Automobilį buvo įsigijęs prieš 5–6 dienas iš Vokietijos, jis apžiūrėtas „Eolte“, valstybinės techninės apžiūros nebuvo atlikęs, numeriai buvo laikini, iki registracijos. Dabar automobilis parduotas metalo laužui. Automobilis buvo draustas tik mėnesiui.

7Palangos miesto apylinkės teismas 2014-07-16 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovo S. D. 27 048,67 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 609 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei „BTA Insurance Company“ SE, veikiančiai per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje. Teismas nustatė, kad 2012-09-19 akte „Dėl kilusio gaisro“ nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – automobilio OPEL VIVARO trumpasis elektros laidų jungimas. 2012-09-21 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad gaisro metu išdegė automobilio OPEL VIVARO (be valstybinių numerių) salonas, išdužo stiklai, išsilydė priekiniai ir galiniai žibintai, priekinės grotelės, buferis. Plovykloje aprūko lubos ir sienos, išsilydė plastikinė sienų apdaila, plastikinės durys, sugadinti trys cheminio valymo siurbliai bei kita įranga. Atsižvelgdamas į gaisro židinio zoną, gaisro plitimo kelius, liudytojų parodymus, į tai, kad atvykus „Komandos“ ekipažui bei ugniagesiams gelbėtojams patalpos buvo uždarytos, į jas nebuvo įsibrauta, teismas padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl automobilio OPEL VIVARO elektros instaliacijos darbo režimo, tyčinio padegimo požymių gaisro vietoje nenustatyta. E. P. 2012-09-20 paaiškinimais Klaipėdos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai nustatė, kad atsakovas automobiliu į plovyklą atvyko apie 11.00 val., automobilis buvo su tranzitiniais numeriais, juos savininkas pasiėmė ir paprašė atlikti cheminį automobilio valymą, davė automobilio raktus ir jį paliko. Visą dieną automobilis prastovėjo lauke, o apie 16–17 val. buvo įvarytas į valymo patalpą ir jo grindys išsiurbtos siurbliu, t. y. automobilis paruoštas cheminiam valymui, kuris turėjo būti atliekamas kitą dieną. 19.30 val. E. P. paskutinis išvažiavo iš plovyklos, įjungęs apsauginę signalizaciją. Ne iš karto pavyko užrakinti paliktą automobilį pulteliu, nes salone įsijungdavo šviesa, buvo matyti, kad kažkas negerai su instaliacija, užrakinti automobilį pavyko po kelių kartų. Automobilis sunkiai užsivesdavo, automobilio savininkas sakė, kad automobilį atvarė iš dirbtuvių „Eolte“, kas jame buvo tvarkyta, nežino. Įjungus signalizaciją ir praėjus ne daugiau kaip pusvalandžiui, jam paskambino ir pranešė, kad patalpose kilo gaisras. Liudytojo V. K. – Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos budinčios pamainos vado, parodymais nustatė, kad jis 2012 metais vyko pagal iškvietimą dėl gaisro ( - ), atvykęs į vietą, matė, kad pro duris veržiasi dūmai. Jokių priežasčių gaisro jie nesiaiškino, jo darbas buvo gesinti gaisrą. Kalbėjosi su automobilių plovyklos savininku ir automobilio savininku dėl gaisro prevencinių priemonių, saugaus automobilio pastatymo, siekiant užkirsti kelią trumpajam elektros jungimui, prieš remontą, įvarant į garažą. Apie tai, kad automobiliui plovykloje kažkas daryta, kalbos nebuvo, nepamena. Teismas sprendė, kad ginčo atveju kilo ginčas dėl subrogacijos tvarka pareikšto reikalavimo atlyginti žalą, padarytą kilus gaisrui ieškovės apdraustose patalpose, esančiose ( - ) (CK 6.1015 str.). Motyvuodamas CK 6.1015 str. ir teismine šios teisės normos taikymo praktika, nustatęs, jog automobilis iš užsienio pargabentas prieš kelias dienas iki įvykio, apžiūrėtas ir taisytas servise „Eoltas“, tačiau valstybinės techninės apžiūros talonas jam nebuvo išduotas, automobilis neregistruotas, su laikinais valstybiniais numeriais, nesant įrodytai aplinkybei, jog automobilio variklis prieš gaisrą buvo plautas, padarė išvadą, kad atsakovas, kaip automobilio savininkas, turėjo pareigą tinkamai prižiūrėti automobilį, rūpintis jo technine būkle, tačiau jis nesiėmė laiku priemonių, kad automobilio elektros instaliacija būtų sutvarkyta, nebuvo rūpestingas ir atidus, paliko techniškai netvarkingą automobilį trečiajam asmeniui, jame įvyko trumpasis jungimas elektros instaliacijoje, o nuo trumpojo jungimo kilo gaisras ieškovės apdraustame nekilnojamajame turte ir buvo padaryta žala draudėjui, kuriam išmokėta draudimo išmoka, todėl draudikas įgijo teisę subrogacijos tvarka prašyti priteisti minėtos žalos atlyginimą iš atsakovo. Atsakovo kaltė pasireiškė kaip neatsargumas, kadangi jis perdavė trečiajam asmeniui techniškai netvarkingą automobilį su netvarkinga elektros instaliacija, dėl ko ir kilo gaisras. Motyvuodamas CK 6.248 str. 1 d., sprendė, kad atsakovas byloje turėjo pareigą paneigti kaltės prezumpciją, tačiau neįrodė, kad yra nekaltas dėl padarytos žalos. Pagal byloje ištirtus ir įvertintus įrodymus teismas padarė išvadą, kad yra visos sąlygos civilinei atsakomybei taikyti (CK 6.246 str.), todėl ieškinį tenkino visiškai. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisė procesines palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 straipsnis). CPK 93 str. 1 d., 98 str. normų pagrindu iš atsakovo ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1, 2 d., 96 str. 1 d., 98 str.).

8Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-07-16 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Nesutinka su teismo išvadomis ir tvirtina, jog automobilis buvo techniškai tvarkingas, nors automobilio privalomoji techninė apžiūra nebuvo atlikta. Prieš paliekant automobilį cheminiam valymui, jo techninė būklė buvo patikrinta UAB „Klaipėdos Eoltas“ servise. Po automobilio valymo atsakovas ruošėsi atlikti automobilio privalomąją techninę apžiūrą ir jį įregistruoti VĮ „Regitra“. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno preliminari išvada dėl gaisro kilmės šaltinio nėra apskundimo objektas, nes tyčinio turto sugadinimo atveju gaisro kilmės šaltinis nėra nusikaltimo sudėties požymio būtinasis elementas. Todėl teismas nepagrįstai sprendime akcentuoja atsakovo pasyvumą (neskundė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Teigia, kad byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog gaisro priežastis – automobilio avarinės elektros instaliacijos darbo režimo trūkumai, jog automobilis bei jo elektros instaliacija buvo techniškai netvarkingi. Argumentuoja, jog atsakovu byloje turėjo būti UAB Automobilių švaros centras „Max vax“. Teismas neįvertino teisinių santykių pobūdžio tarp draudėjo ir UAB Automobilių švaros centro „Max vax“ bei tarp atsakovo ir UAB Automobilių švaros centro „Max vax“. Mano, kad didelę reikšmę byloje būtų turėjusi patalpų nuomos sutartis tarp jų savininko E. P. ir UAB Automobilių švaros centro „Max vax“, kurios atsakovas iš jų negavo. Nurodo į kasacinio teismo praktiką (civilinės bylos Nr. 3K-3-358/2012 ir Nr. 3K-3-304/2009) ir teigia, kad įrodinėti, kad nėra jo kaltės, turėjo patalpų nuomininkė UAB Automobilių švaros centras „Max vax“, kuri ir turėjo būti atsakove byloje. Pastebėjęs elektros instaliacijos trūkumus (kažkas negerai su elektros instaliacija) UAB Automobilių švaros centras „Max vax“ (jo darbuotojas) pasielgė nerūpestingai ir neatsakingai, neinformavo atsakovo, neperstatė automobilio iš drėgnos patalpos į atvirą zoną (į lauką), naktį paliko automobilį be priežiūros ir tokiu būdu pažeidė Priešgaisrinės saugos įstatymo 11 str. 3 d. 15 p. reikalavimus. UAB Automobilių švaros centras „Max vax“ negalėjo nežinoti, kad drėgmės kondensatas galėjo išprovokuoti gaisrą esant elektros instaliacijos trūkumams. UAB Automobilių švaros centras „Max vax“ veikė savo rizika, nes atsakovas nebūtų sutikęs laikyti automobilio drėgnoje patalpoje. Nurodo į CK 6.833 str. 1 d. ir teigia, kad nors tarp atsakovo ir UAB Automobilių švaros centro „Max vax“ nebuvo sudaryta turto saugojimo sutartis, tai nedaro šio susitarimo negaliojančiu, nes toks negaliojimas nėra įsakmiai nurodytas įstatyme. Teigia, kad draudikas (ieškovė) dėl savo aplaidumo padengė žalą, kurios neturėjo padengti, arba žalos dydis turėjo būti žymiai mažesnis, nes pastatas nuo gaisro nukentėjo. Byloje nėra minėtos nuomos sutarties, todėl teigti, kad tarp jos šalių buvo susitarimas dėl patalpų kapitalinio remonto, nėra pagrindo. Sunaikintas (sugadintas) turtas jokiu būdu nebuvo skirtas pastato aptarnavimui ir nebuvo šio pastato sudėtinėmis dalimis.

9Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai ir teisingai, todėl skundžiamas sprendimas yra motyvuotas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas. Įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, laiko Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus dokumentą, kuriame nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – automobilio avarinis elektros instaliacijos darbo režimas (CPK 197 str. 2 d.). Šis įrodymas patvirtina, kad automobilio savininkas neužtikrino, kad jam priklausančia transporto priemone nebūtų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui. Atsakovas teismo posėdyje patvirtino, kad automobilį nedelsdamas pardavė ir tokiu būdu užkirto kelią papildomiems ekspertiniams tyrimams dėl galimos kitos įvykio priežasties. Byloje yra įrodytos visos atsakovo civilinės atsakomybės kilimo sąlygos. Apelianto argumentas, kad atsakovu turėjo būti patalpų nuomininkas, nes, anot apelianto, tarp atsakovo ir automobilių plovyklos susiklostė pasaugos teisiniai santykiai, yra nepagrįstas. CK 6.830 str. 1 d., 6.831 str. 1 d., 6.833 str. 1 d. ,6.836 str. 1 d. nurodo, kad saugotojas įsipareigoja saugoti daiktą ir grąžinti jį išsaugotą tik tuo atveju, jeigu buvo sudaryta pasaugos sutartis, kuri privalo būti rašytinė ir kurioje turi būti nurodytos pasaugos sąlygos. Nagrinėjamu atveju pasaugos teisinių santykių nebuvo, o apelianto cituojama teismų praktika yra niekuo nesusijusi su nagrinėjama byla. Ieškovė įvykdė prievolę pagal draudimo sutartį ir sumokėjo draudimo išmoką draudėjui už apdraustąjį turtą, nurodytą draudimo sutartyje. Apeliantas nenuginčijo išmokėtos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, todėl vadovaujantis CPK 178 str., atsakovo abejonės dėl žalos dydžio laikytinos neįrodytomis. Tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė žalos atlyginimo teisiniai santykiai. Atsakovas neįrodė nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo; neįrodė, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų (CK 6.270 str.). Atsakovas neįrodė, kad gaisrą sukėlė kitokia techninio pobūdžio priežastis ar reiškinys (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-579/10), todėl ieškinys yra įrodytas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisingas, o sprendimo naikinti vien formaliais pagrindais nėra pagrindo.

10Apeliacinis skundas atmestinas.

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

12Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.), ginčui išnagrinėti teisingai taikė subrogacijos instituto nuostatas (CK 6.1015 str.), tinkamai įvertino byloje nustatytus faktinius duomenis ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės yra atsakyta į apelianto argumentus, tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantui jas savaip interpretuojant ir naujų įrodymų, kurie iš esmės paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, sudarantiems pagrindą ieškovės ieškinį tenkinti.

13Remiantis CK 6.50 str. 3 d. trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku. CK 6.1015 str. numatyta, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Byloje nustačius, kad gaisro kilimo priežastimi tapo atsakovui priklausančios transporto priemonės elektros instaliacijos gedimas, o ieškovei atlyginus apdrausto pastato savininkui gaisro metu patirtą žalą, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti sumokėtą sumą. Ieškovės ir atsakovo draudimo teisiniai santykiai nesieja ir nesiejo. Draudiko pareiga atlyginti atsakovo padarytą žalą kilo iš draudimo sutarties, sudarytos su E. P.. Taigi, tarp ieškovės ir žalos kaltininko susiklostė žalos atlyginimo, o ne draudimo teisiniai santykiai, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas yra tinkamas pagal pareikštus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog atsakovu byloje turėjo (turi) būti patalpų nuomininkė UAB Automobilių švaros centras „Max vax“.

14CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos, o kai nukentėjusiajam žalą atlyginęs draudikas tokį reikalavimą pareiškia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp šalių susiklosto draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012; 2013-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133/2013; 2013-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių kilusio ginčo pobūdį ir ginčui spręsti taikė bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygas.

15CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklėmis vadovavosi, nuo teismų praktikos nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, nenukrypo. Įrodymų vertinimas ne apeliacinį skundą padavusios šalies naudai dar nereiškia, kad įrodymai įvertinti netinkamai ar neteisingai.

16Apelianto argumentai dėl UAB Automobilių švaros centro „Max vax“ (jo darbuotojo) nerūpestingumo, neatsakingumo atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija kaip reikšmingą aplinkybę ginčo situacijoje vertina tai, jog atsakovas automobiliu OPEL VIVARO (su dar neatlikta technine apžiūra) pats atvyko į įmonę, teikiančią valymo paslaugas, sutiko savo automobilį palikti cheminiam valymui ir perdavė automobilio raktelius valymo įmonės darbuotojui, taigi, patikėjo transporto priemonę kitam asmeniui. Apeliantas neginčijo ir neginčija, jog gaisro kilimo priežastis – automobilio elektros instaliacijos gedimas. Duomenų, jog valykla, priėmusi iš atsakovo automobilį ir jį pastačiusi nakčiai į valyklos nuomojamos patalpas, turėjo pagrindą manyti, jog automobilyje gali kilti gaisras dėl elektros instaliacijos gedimo ir pan., byloje nėra. Aplinkybė, jog automobilį valyklos darbuotojui pavyko užrakinti ne iš pirmo karto, nelaikytina objektyviai pakankama priežastimi spręsti, jog tokiame automobilyje gali įvykti elektros trumpasis jungimas ir pan. Be to, atsakovas perduodamas automobilio raktus valymo įmonės darbuotojui jo neinformavo, jog yra automobilio užrakinimo ir (ar) elektros įrangos veiklos trūkumų, ir (ar) pastebėjus elektros įrangos ar užrakinimo trukdžius ir pan. apie tai nenurodė informuoti atsakovą ar imtis papildomų saugumo priemonių ir pan. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas žinodamas, jog automobilis dar nėra patikrintas valstybinės techninės apžiūros įstaigos, į Lietuvą pargabentas tik prieš keletą dienų, turėjo ir galėjo numatyti, jog automobilis iš esmės dar nėra patikrintas praktiškai, todėl realiai galimi įvairūs jo gedimai, taip pat ir dėl elektros įrangos veikimo. Kritiškai vertintinos aplinkybės, jog atsakovas neprašė skirti ekspertizės gaisro priežasčiai nustatyti, pats automobilį po įvykio jau yra pardavęs, o apeliaciniame skunde pateikia nepagrįstas prielaidas dėl gaisro kilimo priežasčių (patalpų drėgnumas, valyklos darbuotojo kaltė, valyklos pareiga išsaugoti automobilį kaip pasaugos objektą ir kt.). Laikytina, kad leistinais įrodymais paremta tesimo išvadą dėl gaisro kilimo priežasčių ir padarytos žalos nepaneigta.

17Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

18Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas, nes byla iš esmės išspręsta teisingai (CK 1.5 str., CPK 3 str., 177–179 str., 185 str., 212 str., 218 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

20Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji patyrė bylinėjimosi išlaidų, atsakovas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

22Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 27 048,67 Lt žalos... 3. Ieškovės atstovas advokatas M. S. teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad... 4. Atsakovas S. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad apdraustomis... 5. Triplike atsakovas papildomai nurodė, kad svarbu nustatyti, ar draudimo... 6. Atsakovas ir jo atstovas advokatas V. Ž. teisme palaikė poziciją,... 7. Palangos miesto apylinkės teismas 2014-07-16 sprendimu ieškinį tenkino.... 8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo... 9. Ieškovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios... 10. Apeliacinis skundas atmestinas.... 11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio... 13. Remiantis CK 6.50 str. 3 d. trečiajam asmeniui, įvykdžiusiam prievolę,... 14. CK 6.1015 str. 2 d. nustatyta, kad draudikui perėjusi reikalavimo teisė... 15. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 16. Apelianto argumentai dėl UAB Automobilių švaros centro „Max vax“ (jo... 17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 20. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 22. Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 16 d. sprendimą palikti...