Byla 2A-2389-254/2015
Dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys A. B. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. S. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-119-743/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lazdijų vanduo“ ieškinį atsakovui A. S. dėl kelio servituto nustatymo, tretieji asmenys A. B. S., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą ir patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 84–86; 133, 136) prašė:

51) atsakovo 5,2700 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. 5950/0005:24), esančiame ( - ) (toliau atsakovo žemės sklypas), nustatyti 0,0532 ha ploto kelio servitutą, suteikiantį teisę ieškovei bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, K. K. IĮ „Geoplius“ (individualios įmonės ,,Geoplius“) Kelio servituto nustatymo 2015-02-26 plane (toliau planas) pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-1 (t. 3, b. l. 82) ir

62) priteisti iš ieškovės atsakovui 90 Eur kasmetinę piniginę kompensaciją, sumokant ją iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio mėnesio paskutinės dienos.

7Ieškovė servitutą prašė nustatyti tam, kad galėtų patekti į 0,3059 ha žemės sklypą – ( - ) kaimo vandenvietės teritoriją ir tinkamai naudoti vandenvietę ir inžinerinį statinį – vandentiekio bokštą (unikalus Nr. ( - )) (toliau vandentiekio bokštas). Ieškovė šį vandens bokštą valdo nuosavybės teise ir yra įsipareigojusi jį naudoti nuolatiniam vandens tiekimui kaimo gyventojams užtikrinti, tam yra suformuotas minėtas žemės sklypas. Ieškovė prie vandens bokšto patekdavo keliu, einančiu per atsakovo ir trečiojo asmens žemės sklypus. Tačiau atsakovas užtvėrė kelią, ėjusį per jo žemės sklypą, ir neleido ieškovei privažiuoti prie vandenvietės, esančios trečiojo asmens žemės sklype. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl kelio servituto nustatymo pagal pateiktą planą, parengtą pagal jau nusistovėjusią naudojimosi keliu tvarką.

8Byloje šalys sutaria, kad servitutas ieškovei yra būtinas, tačiau ginčas kilo, kuriame žemės sklype jis turi būti nustatytas – atsakovo ar trečiojo asmens, kuriame ir yra pats viešpataujantis daiktas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: nustatė atsakovo žemės sklype 0,0532 ha ploto neterminuotą kelio servitutą, suteikiantį ieškovei teisę bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, individualios įmonės „Geoplius“ 2015-02-26 kelio servituto nustatymo plane pažymėtu taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-1, patekti į 0,3059 ha žemės sklypą – ( - ) kaimo vandenvietės teritoriją, kad naudotų vandenvietę ir inžinerinį statinį – vandentiekio bokštą; nustatė ieškovei prievolę savo lėšomis tinkamai atlikti kelio įrengimo darbus, servituto galiojimo metu tinkamai ir laiku jį remontuoti ir kitaip išlaikyti; priteisė atsakovui iš ieškovės 90 Eur kasmetinę piniginę kompensaciją, sumokant ją iki kiekvienų kalendorinių metų gruodžio mėnesio paskutinės dienos į atsakovo nurodytą sąskaitą; priteisė ieškovei iš atsakovo 904,81 Eur bylinėjimosi išlaidas.

11Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise nuo 2000-12-29 valdo ( - ) vandentiekį, vandentiekio bokštą ir inžinerinius tinklus, kurie yra 0,3059 ha žemės sklype, priklausančiame valstybei. Ieškovė prie vandenvietės patekdavo per atsakovo žemės sklypą ir trečiojo asmens žemės sklypą (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - )). Nuo 2011-08-30 atsakovas užtvėrė kelią metaliniu užtvaru ir ieškovė nebegali pateikti į vandenvietę, todėl teismas sprendė, kad dėl servituto nustatymo turi būti sprendžiama teismo sprendimu. Be to, atsakovo žemės sklypo 1993-0513 abrise kelias per žemės sklypą yra pažymėtas ir Lazdijų rajono valdybos 1994-11-23 potvarkyje Nr. 487-v nurodyta, kad paliekama servitutinė teisė kitiems naudotojams pravažiuoti. Servitutas panaikintas 2015-01-27 įsakymu (t. 3, b. l. 81), išnykus servituto būtinumui (servitutas buvo nustatytas privažiuoti prie žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. ( - )).

12Teismas sprendė, kad nėra kito tinkamo ieškovės nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kitų asmenų nuosavybės teisę, o ieškovės siūlomas šios nuosavybės apribojimo būdas sukels mažiausius nepatogumus tarnaujančiųjų daiktų savininkams. Nustatydamas kelio servitutą atsakovo žemės sklype teismas vadovavosi tuo, jog jo žemės sklype esančiu keliu ieškovė anksčiau (iki 2011-08-30) patekdavo prie savo vandens bokšto, o atsakovui jį užtvėrus prarado galimybę naudotis keliu. Teismas vertino ieškovės pateiktą kelio servituto nustatymo planą kaip vienintelį, mažiausiai varžantį savininko teises. Teismo teigimu, nuo ( - ) g. sklypo Nr. 236 rytiniu kraštu iki apelianto žemės sklypo Nr. 24 yra bendro naudojimo kelias. Nuo šios vietos apelianto sklypo pietiniu pakraščiu suprojektuotas 3 m pločio ir 54,31 m ilgio kelias iki trečiojo asmens sklypo Nr. 26 ribos, toliau – 113,63 m ilgio ir 3 m pločio kelias apelianto sklypo Nr. 24 vakariniu pakraščiu. Pasibaigus apelianto sklypui, kelias projektuojamas trečiojo asmens sklype – 3 m pločio, 8,04 m ilgio. Kelias suprojektuotas sklypo pakraščiu, kas sukelia mažiausiai nepatogumų apeliantui, nes nepadalija sklypo į mažesnius, sunkiau apdirbamus žemės sklypelius, kelias maksimaliu atstumu nutolsta nuo apelianto gyvenamojo namo kiemo, o šios aplinkybės sąlygoja mažesnį žemės sklypo nuvertėjimą. Suprojektuoto kelio vietoje nėra jokių statinių, medžių, kurie trukdytų kelio įrengimui ir kuriuos apeliantas prarastų, taip patirdamas nuostolių. Tokia trajektorija kelią jo sklype siūlė įrengti ir pats apeliantas, reikšdamas byloje priešieškinį, kurio vėliau atsisakė. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiu, jog patenkinus ieškinį, žemės sklype būtų du keliai, kurie trukdytų tinkamai padalinti šį žemės sklypą vaikams. Teismas pažymėjo, kad atsakovui atvažiuoti iki namų valdos naudojamas kelias yra įskaičiuotas į jo žemės sklypą, todėl įrengus kelią ieškovės prašomoje vietoje, jis galėtų naudotis servitutiniu keliu, o sklypą į mažesnes dalis dalijantį kelią (dabar naudojamą) panaikinti, šią žemės sklypo dalį panaudojant jam priimtinu būdu.

13Teismas taip pat sprendė, kad kelio įrengimas trečiojo asmens žemės sklype labiau suvaržys savininko teises. Teismas, spręsdamas, kodėl negalima įrengti kelio trečiojo asmens žemės sklype, pažymėjo, kad ieškovės vandentiekio bokštas (viešpataujantis daiktas) ir po juo suformuotas žemės sklypas (priklausantis valstybei) yra įsiterpę į trečiojo asmens žemės sklypą. Teismas nurodė, kad vienintelis kelias, kuriuo iki tol ieškovė naudojosi, – kelias, einantis nuo ( - ) g. šiaurės kryptimi sklypo Nr. 236 rytiniu pakraščiu, toliau atsakovo sklypu, baigiasi susigretinęs su vandentiekio bokštu. Nuo šio kelio pabaigos iki vandentiekio bokšto (vakarų kryptimi) yra apie 50 m atstumas, kuris yra apaugęs pieva. Būtent taip ieškovė privažiuodavo iki bokšto iki 2011-08-30, t. y. iki kol kelias nebuvo užtvertas. Teismas nustatė, kad kadastro žemėlapio ištraukoje Nr. l pažymėta trečiojo asmens namų valda; matyti, kad iki jos yra du keliai – iš vakarų ir šiaurės pusės, abu šie keliai baigiasi trečiojo asmens namų valdoje, nuo šios vietos iki vandentiekio bokšto yra apie 150 m dirbamos žemės, todėl bus gadinami jo laukai. Įrengus kelią trečiojo asmens žemės sklype, bus apriboti ir K. G. interesai.

14Teismas byloje taikė Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008, patvirtinto aplinkos ministro ir susisiekimo ministro įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau Reglamentas), 166 punktą, nustatantį, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 m. Teismas sprendė, jog įrengti kelio atsakovo nurodomu būdu neleistų teisės aktai, nes iš kadastro žemėlapio ištraukos nustatė, jog tokia nuovaža jau yra nuo ( - ) g. (kelio ( - )), sklypo Nr. 236 rytiniu pakraščiu iki atsakovo žemės sklypo Nr. 24, todėl įvertinus mastelį, kitą nuovažą nuo ( - ) g., sklypo Nr. 236 vakariniu pakraščiu įrengti reikėtų maždaug už 55 m. Teismas vertino, kad net byloje nesant projekto aprašo, iš byloje esančių kadastro žemėlapio ištraukos (t. 3, b. 1. 88), kelio servituto nustatymo plano (t. 3, b. 1. 82), taip pat įvertinus mastelį, kelio įrengimas atsakovo nurodytoje vietoje prieštaraus galiojančiam teisiniam reglamentavimui – Reglamento 166 punktui.

15Teismas įvertino, kad kelio įrengimas per trečiojo asmens žemės sklypą būtų 2 383,30 Eur brangesnis negu per atsakovo. Teismas, nustatydamas kompensacijos už servituto nustatymą dydį, sprendė, kad ieškovės siūloma kompensacija atsakovui už 0,0532 ha ploto žemės sklypo dalį, kuri bus neterminuotai naudojama kaip servitutinis kelias, yra pakankama, atsižvelgiant į sklypo vertę, atsakovo galimus nepatogumus ir nuostolius, kuriuos dėl to jis galėtų patirti, ir tai, kad ieškovei šis kelias būtinas ne siekiant didesnio pelno, o užtikrinant viešą interesus.

16III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti remiantis šiais argumentais:

181. Apelianto nuomone, servitutas gali būti nustatytas ieškovės ir trečiojo asmens susitarimu, nes žodinis ieškovės ir trečiojo asmens susitarimas patekti prie vandens bokšto egzistuoja gana ilgą laiką – ketverius metus. Teismas tokios galimybės nenumatė, jos netyrė, nesiaiškino, ar trečiajam asmeniui kompensavus nuostolius dėl kelio servituto nustatymo, susitarimas galimas. Apelianto žemės sklypas negali būti vertinamas kaip tarnaujantis daiktas, nes jame nėra viešpataujančio daikto – ieškovės vandens bokšto. Šiuo aspektu kaip tarnaujantis daiktas vertintinas trečiojo asmens žemės sklypas, kuriame yra ieškovės viešpataujantis daiktas vandens bokštas. Užsitverdamas kelią apeliantas nepažeidė jokių įstatymų, todėl teismas negali jam taikyti jokių sankcijų, įskaitant nubausti, įpareigojant ieškovei įsirengti kelią būtent per apelianto žemės sklypą. Prieš užtverdamas kelią, apeliantas neprivalėjo informuoti apie tai trečiųjų asmenų, nes jis turi teisę valdyti nuosavybę savo nuožiūra.

192. Įrodymas apie kelio servituto panaikinimą apelianto žemės sklype neturi sąsajų su šiuo ginču, todėl negalėjo būti vertinamas kaip vienas iš motyvų, nustatančių būtinumą nustatyti kelio servitutą būtent apelianto žemės sklype. Teismas neįsigilino į faktines aplinkybes ir neatkreipė dėmesio į tai, kad buvęs kelio servitutas nebuvo suteikęs ieškovei teisės naudotis keliu, nes servitutas buvo nustatytas konkrečiam viešpataujančiam daiktui – žemės sklypui, kadastrinis Nr. ( - ). Taigi, netgi esant servitutiniam keliui, ieškovė neturėjo teisės juo naudotis ir juo naudojosi pažeisdama teisės aktus ir apelianto teises. Dėl nurodytos priežasties servituto keliui panaikinimas nesudaro pagrindo manyti, kad iki servituto panaikinimo ieškovė turėjo teisę naudotis apelianto keliu, o po servituto panaikinimo ieškovei atsirado teisė nustatyti kelio servitutą būtent apelianto žemės sklype; be to, kelio servitutas apelianto žemės sklype buvo nustatytas be teisėto pagrindo, ką pripažino NŽT, jį panaikindama; taip pat ieškovė atsisakė reikalavimo naudotis tuo keliu, kuriam buvo nustatytas servitutas, šis ginčas, kurį teismas privalėjo spręsti, vyko dėl naujo kelio įrengimo apelianto žemės sklype.

203. Priešingai, pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, savininko teisės būtų mažiau pažeistos, jei kelias būtų įrengtas per trečiojo asmens žemės sklypą. Pagal ieškovės pateiktą projektą, įrengus kelią per apelianto žemės sklypą, kelias būtų trijų krypčių konfigūracijos, t. y. su trimis posūkiais, todėl važiuojant didelio gabarito transporto priemonėmis, įvertinus kelio dangos įrengimą pagal ieškovės pateiktą sąmatą, kelias nebūtų saugus. Įrengus kelią trečiojo asmens žemės sklypo dešiniuoju pakraščiu (žr. ieškovės pateiktą sąmatos projektą) jis būtų tiesus, be posūkių ir ieškovė tiesiai juo patektų prie vandens bokšto. Toks kelias būtų racionalesnis (Kelių įstatymo 19 straipsnis). Kelio įrengimas dešiniuoju trečiojo asmens žemės sklypo pakraščiu apribotų tik vieno savininko – trečiojo asmens teises. Šiuo atveju kelio servitutas apriboja dviejų savininkų teises. Trečiojo asmens žemės sklypas, kuriame yra ieškovės vandens bokštas, yra gerokai didesnis (12,07 ha) nei apelianto (5,27 ha), dėl ko trečiasis asmuo, įrengus kelią jo žemės sklype, patirtų mažesnius nuostolius nei apelianto aštuonių asmenų šeima, kurios gyvenamoji vieta yra namai, esantys minėtame žemės sklype, ir kurioje auga penki nepilnamečiai vaikai. Apeliantas teismui pateikė fotografijas, patvirtinančias, kad žemės dalis, kurioje ieškovė planuoja įrengti kelią, yra naudojama šeimos poreikiams (yra sodelis su vaismedžiais, kiemas, auginami paukščiai, formuojama augmenija). Nors teismas pasisakė, kad kelias augmenijos neliestų, su tokia teismo išvada apeliantas nesutinka. Suprojektuotas kelias būtų tiesiamas per tą sklypo dalį, kurioje žaidžia vaikai, ganosi gyvūnai, formuojamas sodas. Teismas be teisinio pagrindo nesprendė kelio įrengimo galimybės trečiojo asmens žemės sklypo dešiniuoju pakraščiu. Apelianto ir trečiojo asmens žemė šioje vietoje (apelianto kairysis žemės sklypo pakraštys, o trečiojo asmens – dešinysis) yra lygiavertė, anksčiau ši dalis sudarė vientisą sklypą. Teismas nepagrįstai pasisakė, kad kelio įrengimas apelianto sklypo kairiuoju pakraščiu sukels mažiau nepatogumų nei trečiajam asmeniui. Teismas neįvertino, kad kelias bus įrenginėjamas visiškai šalia apelianto gyvenamojo namo, kas sudarys didelius nepatogumus visai jo šeimai, įskaitant penkių nepilnamečių vaikų saugumui. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų apie atliktus matavimus, neteisėtai konstatavo, kad trečiojo asmens namų valda, į kurią yra suformuotas kelias, yra apie 150 m atstumu nuo vandens bokšto. Tokių įrodymų byloje nėra. Apelianto gyvenamojo namo pastatas (netgi ne namų valda), įrengus kelią pagal ieškovės projektą, atsidurtų dvigubai arčiau nei trečiojo asmens namų valda nuo suformuoto kelio. Tai patvirtina teismui pateiktos fotografijos. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų, sprendė, kad visa trečiojo asmens žemė yra dirbama. Tiek apelianto, tiek trečiojo asmens žemės sklypai yra lygiaverčiai, ką įrodo valstybės įmonės Registrų centro išrašai, t. y. dalis žemės yra dirbamos, dalis – pievų. Dirbama žemė yra kaitaliojama su pievomis, todėl ne visa trečiojo asmens žemė yra dirbama. Teismas akcentavo, kad įrengus kelią per trečiojo asmens sklypą, bus gadinami jo laukai, tačiau nevertino, kad įrengus kelią per apelianto žemės sklypą, taip pat bus gadinami ir apelianto laukai, nes kaip ir visi ūkininkai, dirbamą žemę kaitalioja su pievomis. Šiuo požiūriu teismas nebuvo objektyvus. Trečiojo asmens žemės sklypo dešiniajame pakraštyje taip pat nėra nei medžių, nei statinių, dėl ko optimalu būtų įrengti kelią šioje sklypo dalyje arba naudotis vienu iš dviejų kelių, kuriais trečiasis asmuo patenka į savo namų valdą.

214. Teismo išvada, jog apeliantas pats priešieškiniu siūlė ieškovei įsirengti kelią jo sklypo kairiąjame pakraštyje, negali būti vertinama kaip apelianto nuomonė apie jo priimtinus netekimus. Pirma, priešieškinį apeliantas reiškė tuo metu, kai ieškovė reikalavo nustatyti servitutą esamam keliui, vedančiam į apelianto namų valdą. Tuo metu apeliantas gynėsi nuo ieškinio priešieškiniu, reikalaudamas ieškovės ieškoti kitų būdų patekti prie statinio, mažiau ribojant apelianto teises. Savaime aišku, kad kelias sklypo pakraščiu mažiau riboja apelianto teises naudotis nuosavybe, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priešieškiniu apeliantas prašė nustatyti dviejų metrų pločio kelio servitutą, o ne trijų; skundžiamu sprendimu teismas patenkino ieškinį pagal projektą, kai kelio plotas yra žymiai didesnis (trijų metrų pločio), su tokio pločio keliu apeliantas nesutiko net nagrinėjant bylą pirmąjį kartą; įvertinus kelkraščius, kelio plotas padidės dar keturiais metrais (po du metrus iš abiejų pusių); priešieškinį apeliantas atsiėmė pasinaudodamas savo procesine teise, dėl ko teismas neturėjo teisinio pagrindo jį vertinti kaip įrodymą apie jo sutikimą įrengti kelią sklypo pakraščiu.

225. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovei įrengus kelią sklypo pakraščiu, apeliantas galės panaikinti esamą kelią iki apelianto sodybos ir naudotis ieškovės įrengtu servitutiniu keliu. Tokia teismo išvada prieštarauja Civilinio kodekso (toliau CK) ir Konstitucijoje įtvirtintoms normoms, reglamentuojančioms apelianto teisę valdyti nuosavybę savo nuožiūra. Teismas, kuris žino įstatymus ir juos taiko, prieš siūlydamas apeliantui pasinaudoti servitutiniu keliu ir tuo pagerinti žemės sklypo būklę, privalėjo taip pat įvertinti, kad kelio panaikinimui reikalingas projektas-leidimas; reikėtų atlikti didelių lėšų reikalaujančius darbus (samdyta techniką nukasti žvyrą nuo esamo kelio, žemę užpilti dirbama žeme). Ieškovės pateiktame projekte planuojamas kelias neveda iki apelianto sodybos (gyvenamojo namo). Dėl to apeliantas turėtų įsirengti privažiavimą nuo vandenvietės iki savo namų, iškertant eglaites, vaismedžius, privalėtų gauti trečiojo asmens sutikimą ir pan. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesiaiškino tokios galimybės, dėl to neįvertino, kad tiesiai servitutiniu keliu, nekertant trečiojo asmens žemės sklypo, neprivažiuotų dėl griovio. Ypatumai nurodyti VĮ Registrų centro išraše kaip specialiosios naudojimo sąlygos. Apeliantas papildomai turėtų keisti žemės sklypo, kurioje buvo kelias ir suformuoti nauji keliai, kadastrinius duomenis, paskirtį, duomenis įregistruoti Nekilnojamųjų daiktų registre. Apeliantas nurodė, kad minėti darbai yra jam nereikalingi, nenaudingi, apeliantą tenkina jo sklype esantis kelis, todėl teismo siūlymas yra beprasmis.

236. Teismas pažeidė apelianto procesinę teisę pateikti įrodymus, kad įrengus kelią trečiojo asmens žemės sklypo kairiuoju pakraščiu Reglamentas nebus pažeistas. Apie kelio įrengimo trečiojo asmens žemės sklype negalimumą ieškovės atstovė pasisakė baigiamosiose kalbose. CPK 253 straipsnio 4 dalis draudžia remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurių nėra byloje. Teismas klydo ir padarė klaidingą išvadą, kad įrengus kelią per trečiojo asmens žemės sklypą, bus pažeisti teisės aktai. Su tokia išvada, kurią teismas padarė pats, pagal mastelį išmatavęs įvažas plane, apeliantas nesutinka. Teismo nurodytas Reglamentas nustato visų nuosavybės formų kelių už gyvenamųjų vietovių ribų tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus. Jis negali būti taikomas mano vietovės atžvilgiu, nes apelianto žemės sklypas, kaip ir trečiojo asmens, yra gyvenvietės teritorijoje, o ne už gyvenamosios vietovės ribų. Tuo remdamasis apeliantas teigia, kad teismas neįvertino, kokioje teritorijoje yra žemės sklypai. Kuomet jie yra gyvenvietės teritorijoje, minėtas Reglamentas netaikytinas. Kita vertus, teismo nurodytas Reglamentas teigia, kad kai reikia atsižvelgti į sudėtingas vietines sąlygas, techniniu ir ekonominiu požiūriais pagrindus leidžiama nukrypti nuo šio reglamento nuostatų. Reglamento 166 punktas nėra reikšmingas dar ir dėl to, kad 169 punktas reglamentuoja, kad kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Teismas, neturėdamas jokių įrodymų apie kelio trečiojo asmens žemės sklype įrengimo negalimumą teisės aktų požiūriu, netyręs, kokioje vietovėje ir kokios rūšies ketinama įrengti kelią, neišsiaiškinęs konkrečių vietos sąlygų, nenustatęs atstumų tarp kelių (nustatė vizualiai pagal pateiktą planą), netinkamai taikė teisės aktą, tuo pažeisdamas materialiosios teisės normas. Teismo neobjektyvumas pasireiškė ir tuo, kad įrengiant tiek apelianto žemės sklype suprojektuotą kelią, tiek trečiojo asmens dešiniuoju sklypo pakraščiu suprojektuotą kelią vieno šimto metrų atstumas nuo esančio kelio nebūtų išlaikytas, taigi, nors padėtis yra lygiavertė, tačiau apribojimus kelio įrengimui teismas taikė tik vieno trečiojo asmens naudai.

247. Teismo teiginys, kad įrengus kelią trečiojo asmens žemės sklype, bus apriboti taip pat ir K. G. interesai, nepagrįstas. Visų pirma teismas neįtraukė trečiuoju asmeniu K. G., kurio sklypas ribojasi su apelianto žeme ir su trečiojo asmens žemės sklypu. Teismas pasisakė dėl trečiojo asmens K. G. teisių ir interesų, neįtraukęs jo trečiuoju asmeniu, neišklausęs jo nuomonės, tačiau nusprendęs, kad kelio įrengimas per trečiojo asmens žemės sklypą pažeis jo interesus. Šis pažeidimas yra esminis, sudarantis pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paminėtina, kad pagal ieškovės pateiktą projektą, kurį patvirtino teismas, kelias būtų formuojamas ties apelianto žemės sklypo kairia kraštine, pradedant tiesti kelią ties žemės sklypo riba, susisiekiančia su K. G. žemės sklypu. Nuo kelio krašto, kaip tai nustato CK, privalu palikti po du metrus kelkraštį. Kelkraštis įsiterps ne tik į apelianto, bet ir į K. G. žemės sklypą. Taigi, teismas, pasisakęs, kad kelio įrengimas per trečiojo asmens žemės sklypą ribotų K. G. teises, privalėjo numatyti ir žinoti, kad kelio įrengimas pagal dabartinį ieškovės pateiktą projektą taip pat turės įtakos K. G. turtinėms ir neturtinėms teisėms. Tuo remiantis K. G. buvo privalu pranešti apie iškeltą bylą, ką teismas ir privalėjo padaryti.

258. Vertindamas kelio įrengimo kainą, teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, siekiantis pelno, dėl ko kelio įrengimo kainos skirtumas vertintinas kaip nežymus. Ieškovė nepateikė finansinių duomenų apie savo turtinę padėtį aktualiu laikotarpiu, nepasisakė, kad jos finansinė padėtis jai neleidžia įsirengti kelio. Ieškovė pateikė 2013-12-31 pelno (nuostolių) ataskaitą, kuri negali būti pripažinta dokumentu, atskleidusiu turtinę padėtį. Finansinę padėtį atskleidžia ne tik pelno (nuostolių) ataskaita, o taip pat ir registruoti nekilnojamieji daiktai, transporto priemonės, lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis. Ieškovė sąmoningai tokių duomenų nepateikė, nors buvo prašomas pateikti, dėl to jos finansinė padėtis turi būti vertinama kaip gera. Vertinant pateiktus ieškovės argumentus, minėtas kainų skirtumas nėra esminė aplinkybė, neleidžianti kelio įrengti trečiojo asmens žemės sklype.

269. Teismas be pagrindo vadovavosi žemės sklypo kaina, kuri nurodyta VĮ Registrų centre. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad žemės kaina turi tendenciją kilti ir ji neatitinka VĮ Registrų centre nurodytos vertės. Teismas be pagrindo vadovavosi gaunamomis išmokomis už deklaruojamą žemę. Apelianto netekimai dėl kelio įrengimo ieškovės poreikiams būtų itin dideli. Būtų pažeistas apelianto privatumas, nuo pravažiuojančių transporto priemonių būtų girdėti triukšmas (ne tik dienos, bet ir nakties metu), transporto priemonės keltų pavojų naminiams gyvūnams, penkiems nepilnamečiams vaikams, nes sodyba nėra užtverta tvora. Apeliantas sodyboje apsisprendė gyventi dėl komforto (tylos, ramybės, privatumo), tačiau šių dalykų apelianto šeima neteks. Teismas neatkreipė dėmesio, kad apeliantas moka žemės mokestį ir privalo jį mokėti už tą dalį, kuria naudosis ieškovė. Teismas neįvertino, kad rinkoje, jei apeliantas ketins parduoti sodybą, dėl servitutinio kelio nekilnojamojo daikto vertė sumažės. Teismas nevertino, kad iš gaunamos teismo priteistos kompensacijos jis privalės sumokėti penkiolikos procentų gyventojų pajamų mokestį valstybei, dėl ko kompensacija taps mažesnė. Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) praktika, pagal kurią kompensacija už netekimus, nustatant kelio servitutą tokiam kiekiui žemės, yra gerokai didesnė.

2710. Teismas 2014-06-26 priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris Kauno apygardos teismo 2015-01-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-70-230/2015 buvo panaikintas. Visas išlaidas iki nurodytos datos teismas privalėjo priteisti išimtinai iš ieškovės, nes šioje proceso stadijoje ieškovės ieškinys nebuvo patenkintas. Tuo remiantis, teismas galėjo iš atsakovo priteisti tik tas išlaidas, turėtas po bylos grąžinimo naujam nagrinėjimui. Be to, ieškovė, siekdama suvaržyti apelianto teisę į nuosavybę, taikos sutartimi sutiko prisiimti visas jos turėtas išlaidas. Apeliantas mano, kad teisinga būtų, jog teismas šiuo atveju visas išlaidas paliktų ieškovei (CK 1.5 straipsnis).

28Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą remiantis šiais argumentais:

291. Kaip alternatyvą patekti į vandens bokštą apeliantas nurodė trečiojo asmens žemės sklypą. Teismas į tai atsižvelgdamas, savo iniciatyva pripažino trečiojo asmens dalyvavimą teismo posėdžiuose būtinu, kad išsiaiškinti jo poziciją dėl galimybės ieškovei privažiavimui į vandens bokštą naudotis tik trečiajam asmeniui priklausančiu žemės sklypu. Teismas įpareigojo ieškovę parengti sąmatas, kiek kainuotų kelio įrengimas per apelianto žemės sklypą ir kiek per trečiojo asmens. Teismas analizavo ir svarstė visus patekimo į vandenvietės teritoriją variantus ir visas galimybes, tai aiškiai atsispindi teismo sprendime. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad teismas netyrė servituto nustatymo galimybės susitarimu tarp ieškovės ir trečiojo asmens. Trečiasis asmuo teismui aiškiai išdėstė savo poziciją, kad jis nesutinka, kad jo žemės sklype, kitoje vietoje negu dabar naudojama privažiavimui, būtų nustatytas kelio servitutas, nei sutartinis, nei teismine tvarka ir nurodė savo motyvus, teikė įrodymus.

302. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens nėra ir nebuvo jokių susitarimų naudotis tik jo žemės sklypu patekti į vandens bokštą, apeliantas iškraipo faktines aplinkybes. Kurį laiką, kai apeliantas užtvėrė privažiavimą į vandens bokštą, ieškovė neturėjo galimybės vykti į vandenvietės teritoriją ir nevyko nei per apelianto žemės sklypą, nei per trečiojo asmens žemės sklypą, nei dar per kokius nors kitus žemės sklypus. Avarijų nebuvo, todėl neiškilo neatidėliotina būtinybė patekti į vandens bokštą. Ieškovė ėmėsi priemonių išsiaiškinti esamai situacijai, nes buvo įsitikinusi, kad apeliantas neturi teisės užtverti privažiavimo. 2014-12-29 vandens bokšte įvyko avarija, kurią reikėjo skubiai likviduoti. Tačiau šį kartą apeliantas kategoriškai atsisakė leisti ieškovei patekti į vandens bokštą. Kadangi avariją reikėjo likviduoti nedelsiant, ieškovė kreipėsi į trečiąjį asmenį, išaiškino jam situaciją ir šis leido ieškovei pravažiuoti į vandentiekio teritoriją per jo žemės sklypą keliu, vedančiu iki jo namų valdos ir ten pasibaigiančiu, o toliau per užsnigtus ir užšalusius laukus. Po to ieškovė kelis kartus, kol neįsiteisėjo teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vyko per trečiojo asmens žemės sklypą į vandenvietę, tačiau jokio susitarimo dėl nuolatinio patekimo į vandenvietės teritoriją per trečiojo asmens žemės sklypą nebuvo, tai buvo pagalba likviduojant avarijas, kai patekimas į vandenvietę neišvengiamai buvo būtinas, kad visas ( - ) kaimas neliktų be vandens. Kauno apygardos teismui 2015-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-70-230/2015 grąžinus bylą nagrinėti atgal pirmosios instancijos teismui, ieškovė paprašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas jas taikė, ir jos galioja iki šiol. Apelianto teiginiai, kad tarp ieškovės ir trečiojo asmens ketverius metus egzistuoja susitarimas dėl patekimo į vandens bokštą, nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių.

313. Daugiau kaip 16 metų apeliantas nedraudė važiuoti per jo žemės sklypą į vandenvietę, dėl to nereiškė jokių pretenzijų, nesikreipė į jokias institucijas, neskundė ieškovės veiksmų. Iš paties apelianto elgesio per tuos 16 metų yra akivaizdu, kad jis ieškovės veiksmų dėl patekimo į vandens bokštą per jo žemės sklypą nelaikė neteisėtais.

324. Teismas sprendime tik fiksavo faktinę aplinkybę, kad kelio servitutas panaikintas 2015-01-27 įsakymu išnykus servituto būtinumui, ir pažymėjo, kad šis servitutas buvo nustatytas privažiavimui prie sklypo, kadastrinis Nr. ( - ). Teismas niekur sprendime nekonstatavo, kad šiuo buvusiu servitutu turėjo teisę naudotis ieškovė. Tačiau ieškovė faktiškai naudojosi apelianto žemės sklype esančiu servitutiniu keliu, kuris buvo nustatytas privažiavimui prie sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), ir darė tai labai ilgą laiką, žinant apie tai apeliantui ir jam neprieštaraujant.

335. Teismas pagrįstai atmetė apelianto siūlomą variantą, nes, sprendžiant dėl privatumo aspekto, yra akivaizdu, kad mažesnis privatumo ribojimas yra nustatant kelio servitutą apelianto žemės sklypo pakraščiu, 50 metrų nuo jo namų valdos statinių, o ne tiesiai per trečiojo asmens namų valdos kiemą. Be to, apeliantas, priimdamas žemės sklypą ir statinius kaip dovaną, žinojo ir matė esamą padėtį, kad per jo žemės sklypą yra važinėjama į vandenvietę, ieškovės prašomas nustatyti ir teismo nustatytas kelio servitutas neriboja apelianto teisių daugiau, negu jos anksčiau 16 metų buvo faktiškai ribojamos, priešingai, užtikrinamas didesnis apelianto gyvenimo privatumas ir jo vaikų saugumas, negu buvo iki šiol, perkeliant kelią į žemės sklypo vakarinį pakraštį. Apelianto žemės sklypo ir trečiojo asmens žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio paskirties, tiek apeliantas, tiek trečiasis asmuo gyvena atskirose sodybose, o ne teritorijoje, užimtoje žemės sklypais, kurių pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamosios teritorijos. Teismas pagrįstai taikė Reglamento 166 punktą, nustatantį, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Žemės sklypuose, kadastrinis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ), besiribojančiuose su minėtu rajoniniu keliu, nėra jokio pagrindiniam rajoniniam keliui lygiagretaus kelio, kurį būtų galima prijungti prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, todėl minėtas reglamento 169 punktas negali būti įgyvendintas. Apelianto teiginiai, kad teismas, spręsdamas dėl nuovažos įrengimo, rėmėsi aplinkybėmis, kurių netyrė, ir įrodymais, kurių nėra byloje, nepagrįsti. Teismas, vertindamas apelianto siūlomą kelio servituto alternatyvą, privalėjo ją vertinti ir vertino remdamasis galiojančiais teisės aktais ir byloje esančiais įrodymais, kurie žinomi visiems proceso dalyviams ir yra pakankami padaryti toms išvadoms, kurias padarė teismas. Apeliantas teigia, kad vietoje, kurioje ieškovė planuoja įrengti kelią, yra sodelis su vaismedžiais, kiemas, auginami paukščiai, formuojama augmenija. Teismas 2015-05-07 posėdyje aiškinosi šias aplinkybes (protokolo garso įrašo 58–65 minutės). Apeliantas patvirtino, kad toje vietoje, kur ieškovė prašo nustatyti kelio servitutą, nėra augalų, sodo ir kitų fizinių kliūčių patekti į vandenvietę, toje vietoje yra pieva, augmenija formuojama 30–50 metrų atstumu nuo servitutinio kelio.

346. Apeliantas prašė pateikti duomenis apie įmonės finansinę padėtį už 2013–2014 metus, nenurodė, kad atskirai būtų pateikti Nekilnojamojo turto registro (toliau NTR) išrašai. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, pateikė 2013 metų finansinę atskaitomybę (pelno (nuostolių) ataskaitą, balansą), 2014 m. finansinė atskaitomybė dar nebuvo patvirtinta, todėl negalėjo būti pateikta. Ieškovės balanse yra visi duomenys apie turimo turto vertę (A Ilgalaikis turtas II Materialusis turtas – žemė, pastatai ir statiniai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės, kita įranga, prietaisai, įrenginiai, nebaigta statyba). Taip pat balanse yra duomenys apie per vienerius metus iš trečiųjų asmenų gautinas sumas, įmonės turimas lėšas (B Trumpalaikis turtas II Per vienerius metus gautinus sumos, IV Pinigai ir Pinigų ekvivalentai). Ieškovė nieko nenuslėpė. Be to, ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentus, audito ataskaitas ir auditorių išvadas teikia Juridinių asmenų registrui, duomenys apie nekilnojamąjį turtą registruoti NTR, t. y. visi duomenys yra paviešinti ir apeliantas per advokatą juos galėjo gauti, jeigu nepasitiki ta informacija, kurią pateikė ieškovė.

357. Apeliantas, nesutikdamas su NTR nurodyta jo žemės sklypo vidutine rinkos verte, neteikė teismui jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad jo žemės sklypo rinkos vertė yra kitokia, negu fiksuota NTR. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat apeliantas neteikė įrodymų dėl to, kiek sumažėtų jo žemės sklypo vertė dėl servitutinio kelio nustatymo ir kaip jam turėtų būti kompensuota dėl pažeidžiamo privatumo, transporto priemonių keliamo triukšmo. Kaip jau minėta, nustatytas kelio servitutas yra 50 metrų atstumu nuo apelianto namų valdos, ieškovės į vandenvietės teritoriją važiuoja lengvuoju transportu 1–3 kartus per mėnesį profilaktiškai vandens bokšto apžiūrai, specialusis transportas panaudojamas tik kai reikia likviduoti avarijas, kurios nėra dažnos. Nustatytas kelio servitutas tai ne greitkelis, kuriuo nuolat ir dideliu greičiu važinės didelis transporto priemonių srautas, todėl atsakovo argumentai dėl nepatogumų, komforto yra perdėti. Apeliantas neįrodinėjo nuostolių, kuriuos jam reikėtų kompensuoti dėl kelio servituto nustatymo, dydžio. Kompensacijos dydį jis sieja ne su savo patiriamais nuostoliais, o su ieškovės turtine padėtimi, kas yra visiškai nepagrįsta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kelio servituto nustatymas ieškovei finansinės ar kitokios turinės naudos neatneš. Poreikis nustatyti kelio servitutą kyla iš to, kad būtų užtikrintas vandens tiekimas ( - ) kaimo gyventojams.

368. Taikos sutartis patvirtinta nebuvo, be to, ieškovė minėta taikos sutartimi neįsipareigojo prisiimti visų apelianto turėtų išlaidų.

37Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą remiantis šiais argumentais:

381. Alternatyvios ieškovės galimybės patekti prie viešpataujančio daikto buvimo faktas savaime nesudaro pagrindo spręsti apie teismo sprendimo ydingumą. Teismo sprendimas laikytinas pagrįstu, jei juo nustatytas servitutas buvo būtinas ir servitutas nustatytas tokiu būdu, kuris kuo mažiau riboja tarnaujančiojo daikto savininko teises. Nustatytas kelio servitutas yra racionalus, tai yra minimalus, bet kartu pakankamas. Naujo kelio trasa sutampa su savininkų sklypų ribomis ir kerta žemės savininkų žemės sklypus tik tose vietose, kur yra neišvengiamai būtina. Kelio trasa parinkta taip, kad jai įrengti būtų sunaikinta kuo mažiau dirbamos žemės ir kad ji derintųsi prie žemės sklypo ribų. Teismas remdamasis įrodymais taip pat įvertino tai, kad tokio servitutinio kelio įrengimas kainuotų pigiau, lyginant su kitu alternatyviu kelio servituto nustatymo variantu, kuris nebūtų susijęs su atsakovo žemės sklypu kaip tarnaujančiuoju daiktu. Bet kuri kita galima kelio servituto nustatymo alternatyva mažiau atitiktų paminėtus racionalumo kriterijus. Teismas atidžiai nagrinėjo abi alternatyvas, išsamiai motyvavo, kodėl ieškovės siūlomas variantas laikytinas priimtinesniu. Visa tai sudaro pagrindą spręsti, kad ginčijamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas.

392. Apelianto nurodytas faktas, kad ginčijamu teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas apriboja dviejų savininkų teises, neatitinka tikrovės. Ginčijamu teismo sprendimu nustatytas servitutas suteikia ieškovei teisę naudotis keliu, esančiu tik apelianto žemės sklype, ir nenustato jokių apribojimų kitiems žemės savininkams. Tuo pačiu negalima sutikti su visiškai nepagrįstu apelianto argumentu, kad teismas nusprendė dėl K. G. teisių ir pareigų.

403. Bylos duomenys ir paties apelianto pateiktos fotonuotraukos (t. 3, b. l. 90) patvirtina, kad servituto kelias suprojektuotas toje apelianto žemės sklypo dalyje, kuri nėra dirbama, o tėra apaugusi natūralioms pievoms būdinga augmenija. Šios aplinkybės paneigia kitą apelianto argumentą, kad neva trečiojo asmens ir apelianto žemė yra lygiavertė. Tai, kad trečiojo asmens žemė yra dirbama, patvirtina į byla pateikta Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiška ir teisme duoti paaiškinimai. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų pateiktus duomenis.

414. Įvertindamas ieškovės pagrįstą poreikį patekti prie vandens tiekimo įrenginio ir tai, kad apeliantas sudarė dirbtines kliūtis ieškovės darbuotojams atlikti neatidėliotinus vandens tiekimo įrenginio priežiūros darbus, trečiasis asmuo leido ieškovės darbuotojams per jo sodybą ir žemės sklypą lengvuoju transportu privažiuoti kuo arčiau vandenvietės. Pažymėtina, kad tai buvo šaltuoju metų laikotarpiu, esant įšalui, kai privažiavimas lengvuoju automobiliu buvo įmanomas, tai negadino dirvos paviršiaus ir nedarė žalos pasėliams. Tačiau šis vienkartinis leidimas buvo nulemtas susiklosčiusios situacijos ir siekio sudaryti galimybę viešajam vandens tiekėjui atlikti būtinas funkcijas, užtikrinančias geriamo vandens tiekimą vartotojams. Ir nėra jokio pagrindo minėto leidimo vertinti kaip susitarimo dėl servituto. Pažymėtina, kad net jei ir būtų toks susitarimas, tai drėgnuoju metų laikotarpiu dėl reljefo ir dirvos paviršiaus ypatumų ieškovė negalėtų privažiuoti prie vandens tiekimo įrenginio tokia trasa ir tokiu būdu, kokiu jai pavyko esant įšalui.

425. Trečiasis asmuo visada buvo ieškovės pusėje ir niekada neprieštaravo dėl to, kad ieškovė naudotųsi trečiojo asmens žemės sklypu tokia apimtimi, kokia buvo nurodyta ieškovės pateiktuose kelio servituto nustatymo planuose.

436. Reglamentas yra taikytinas sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo. Tačiau net ir tuo atveju, jei būtų nuspręsta priešingai, tai nepaneigtų to, kad ginčijamu teismo sprendimu nustatytas servitutas kur kas racionalesnis už bet kurį apelianto siūlomą variantą.

44IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

45Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas. Teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl jo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina apeliaciniame skunde nustatytose ribose.

46CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Gausioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, siekiant apsaugoti nuosavybės teisę, kito asmens nuosavybės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (objektyviai būtinas), ir teismas turi įvertinti, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012, 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiama dėl kelio servituto, suteikiančio teisę važiuoti transporto priemonėms (CK 4.119 straipsnis). Byloje dalyvaujantys asmenys sutinka, kad šiuo atveju yra objektyvi būtinybė suvaržyti tarnaujančio daikto savininko teises, tačiau ginčas kilo dėl servituto nustatymo vietos, kuomet apeliantas mano, kad nebuvo būtinybės riboti dviejų savininkų teises, jog ieškovė (viešpataujančio daikto savininkė) galėtų tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teisę. Jis laiko, kad kelio servituto nustatymas trečiojo asmens nuosavybės teise valdomame žemės sklype, tarnaujančiojo daikto savininkui sukels mažesnius apribojimus ir nepatogumus. Teisėjų kolegija tokios išvados pagal apeliacinio skundo argumentus ir bylos duomenis padaryti negali, todėl ir nekonstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą.

47Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2000-12-29 nuosavybės teise valdo ( - ) vandentiekį, vandentiekio bokštą ir inžinerinius tinklus (viešpataujantis daiktas), kurie yra 0,3059 ha žemės sklype, priklausančiame valstybei. Šis žemės sklypas, kuriame yra viešpataujantis daiktas, įsiterpęs į trečiojo asmens nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, į kurį patekti ieškovė neturi objektyvios galimybės kitaip, kaip tik naudodamasi servitutu per tarnaujantį daiktą. Nuo daikto valdymo pradžios ieškovė į žemės sklypą, kuriame yra vandenvietė, patekdavo keliu, einančiu per apelianto žemės sklypą, kuriuo naudojasi ir jis pats. Daliai šio kelio buvo nustatytas servitutas pagal Lazdijų rajono valdybos 1994-11-23 potvarkį Nr. 487-v kito viešpataujančio daikto – žemės sklypo kadastrinis Nr. ( - ) atžvilgiu, kuris apeliantui iniciavus jo panaikinimą, 2015-01-27 įsakymu buvo panaikintas (t. 3, b. l. 81). Taigi, istoriškai susiklostė, kad jo žemės sklypas buvo tarnaujantis daiktas viešpataujančiam daiktui (vandenvietei) ieškovei įgyvendinant savininko teises, turinčias viešąjį interesą. Kad ieškovei iki šalių ginčo pradžios buvo draudžiama savo teises įgyvendinti tokiu būdu, byloje duomenų nėra, todėl apelianto argumentai, kad jis tam nedavė sutikimo, vertintini tik kaip jo gynybinė pozicija. Ieškovė į vandenvietę patenka ir per trečiojo asmens žemės sklypą, kadangi ji, kaip jau minėta pirmiau, yra žemės sklype, kuris įsiterpęs į trečiojo asmens žemės sklypą. Taigi, istoriškai susiklostė, kad jo žemės sklypas buvo tarnaujantis daiktas viešpataujančiam daiktui (vandenvietei), ieškovei įgyvendinant savininko teises, turinčias viešąjį interesą. Byloje nėra duomenų, kad iki šalių ginčo ieškovei buvo draudžiama į vandenvietę patekti per apelianto žemės sklypą, todėl apelianto argumentai, kad jis nedavė tam sutikimo, yra tik jo gynybinė pozicija. Ieškovė į vandenvietę patenka ir per trečiojo asmens žemės sklypą, kadangi ji yra žemės sklype, kuris įsiterpia į trečiojo asmens žemės sklypą. Taigi, istoriškai susiklostė, kad viešpataujančiam daiktui tarnaujantys daiktai buvo tiek apelianto, tiek ir trečiojo asmens žemės sklypai. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes neturėjo vertinti. Tokia suinteresuotų asmenų valia dėl ieškovės patekimo į vandenvietę nebuvo įteisinta, t.t. sandoriu (CK 4.124 straipsnio 1 dalis, 4.125 straipsnio 1 dalis), tačiau ir ieškovei kreiptis į teismą dėl jo nustatymo nebuvo pagrindo, nes ginčo tarp suinteresuotų servituto nustatymu asmenų nebuvo (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju jo neįregistravus, iš faktinio naudojimosi apelianto žemės sklypu iš servituto kylančios teisės neatsirado (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl kelio servituto vietos ir jo įtakos tarnaujančio daikto savininko teisėms, privalėjo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 straipsnis), t. y. atsižvelgti ir į faktiškai tarp dalyvaujančių asmenų susiklosčiusias aplinkybes dėl ieškovės patekimo į vandenvietę. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo sutinka, jog kelio servitutas jo žemės sklype būtų įrašytas administracine tvarka, todėl ieškovė ieškinį šioje dalyje atsiėmė (3 t., b. l. 136).

48Apeliantas apeliaciniame skunde nurodomais argumentais siekė įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, jog mažiau ribojantis tarnaujančio daikto savininko teises būtų kelio servitutas, kuris būtų nustatytas tik trečiojo asmens žemės sklype, jo dešiniuoju rytiniu pakraščiu nuo kelio ( - ). Tačiau teigdamas, jog jo pateiktas siūlymas dėl servitutinio kelio vietos yra priimtinesnis nei ieškovės prašomas nustatyti, apeliantas turėjo procesinę pareigą pateikti įrodymus, kad galima įrengti servitutinį kelią nurodytose vietose pagal teisės aktų reikalavimus, pateikti bent minimalias jų schemas, projektus, skaičiavimus ar pan. (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015). Šiuo aspektu pažymėtina, kad apeliantas su priešieškiniu buvo pateikęs savo pasiūlymo projektą, pagal kurį ieškovė ir patikslino savo ieškinio reikalavimą, o teismas jos ieškinį tenkino. Dėl servituto nustatymo galimybės trečiojo asmens žemės sklype galimybių apeliantas teikė tik savo paaiškinimus, kuriuos pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino. O apeliacinio skundo argumentai iš esmės rodo apelianto neargumentuotą nesutikimą su tuo, kad ieškovė ir toliau naudotųsi jo žemės sklypu (tarnaujančiu daiktu), kuriuo naudojosi 16 m. patekdavo į vandenvietę keliu, nurodytu 2013-05-14 kelio servituto nustatymo plane (1 t., b. l. 83). Taigi, šioje byloje buvo ir kitas galimas servituto nustatymo variantas, tačiau teismas pagrįstai sprendė, kad nors ieškovė ir naudojosi ilgą laiką šiuo keliu, tačiau apelianto pasiūlymas ir ieškovės parengtas naujas servitutinio kelio nustatymo planas yra mažiau ribojantis tarnaujančio daikto savininko teises, su kuo apeliantas apeliaciniame skunde taip pat sutiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011).

49Sutiktina su apeliantu, kad prašomas nustatyti servitutas yra ne tuo keliu, kuriuo ieškovė iki ginčo patekdavo į vandenvietę, važiuodama transporto priemonėmis per jo žemės sklypą. Paskutiniame patikslintame ieškinyje ieškovė prašė kelio servitutą nustatyti kitoje apelianto žemės sklypo vietoje – įrengti kelią apelianto žemės sklypo pietiniu pakraščiu iki trečiojo asmens žemės sklypo ribos (54,31 m), toliau 113,63 m jo žemės sklypo vakariniu pakraščiu iki trečiojo asmens žemės sklype jau einančio kelio iki vandenvietės (3 t., b. l. 82). Jau minėta, kad šis ieškovės patekimo į vandenvietę būdas visiškai atitiko apelianto priešieškinyje pasiūlytą kelio servitutą per jo žemės sklypą (2 t, b. l. 16-20) ir 2014-05-27 šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygas (2 t., b. l. 76), kuri nebuvo teismo patvirtinta šalims nesutarus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Dėl apelianto priešieškinyje ir šalių taikos sutartyje numatyto kelio servituto IĮ „Geoplius“ 2014-01-24 parengė kelio servituto nustatymo planą dėl 2 metrų pločio kelio servituto nustatymo, kuris patvirtintas servituto davėjo ir gavėjo parašais ir suderintas su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriumi (3 t., b. l. 82, 98). Apelianto skundžiamu teismo sprendimu buvo nustatytas 3 metrų kelio servitutas apelianto pasiūlytoje vietoje, pagal 2015-02-26 IĮ „Geoplius“ parengtą kelio servituto nustatymo planą. Jis 1 m platesnis, negu priešieškiniu siūlė apeliantas, bet apeliaciniame skunde dėl šios aplinkybės kitų nesutikimo argumentų nenurodyta, išskyrus tai, kad priešieškinio dėl kelio servituto nustatymo jo žemės sklype, kaip sutikimo su ieškovės nurodoma vieta, teismas negalėjo vertinti, todėl teisėjų kolegija dėl to neturi pagrindo plačiau pasisakyti. Tik pažymėtina, kad CK 4.119 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas 4 metrų servitutas. Byloje nėra duomenų, kad šį kelią ieškovė naudotų specialioms plačių gabaritų mašinoms važiuoti, todėl nustatytas 3 metrų servitutas papildomų šiame straipsnyje numatytų jo savininko teisių ribojimų nesukurs.

50Vertinant kelio servituto vietos apelianto žemės sklype nustatymo tikslingumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad aplinkybė, jog projektuojamas kelio servitutas jau turi sąsają su bendro naudojimo keliu, einančiu nuo rajoninio kelio ( - ), ( - ) g. iki apelianto žemės sklypo, yra svarbi. Kelias, eidamas apelianto žemės sklypo pietiniu, o po to vakariniu pakraščiais, turės vieną posūkį, tačiau pritarti apeliantui, kad dėl šio posūkio jis taps nesaugiu, nėra jokio pagrindo.

51Apeliantas apeliaciniame skunde daug reikšmės suteikė pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytai aplinkybei, kad įrengus kelią ieškovės prašomoje vietoje, jis galėtų naudotis servitutiniu keliu ir sklypą į mažesnes dalis padalijantį kelią (juo iki ginčo naudojosi ieškovė ir naudojasi apeliantas) panaikinti, šią žemės sklypo dalį panaudojant jam priimtinu būdu. Jis mano, kad tuo teismas pažeidė jo konstitucinę teisę savo nuosavybę valdyti ir naudoti jam priimtinu būdu. Tačiau šie teismo ir apelianto argumentai nėra įtakojantys jo savininko teises ar servituto vietos parinkimą. Pažymėtina, kad servituto nustatymas neatima iš tarnaujančio daikto savininko daikto naudojimo teisių, sudarančių servituto turinį, jeigu šių teisių įgyvendinimas netrukdo nustatytam servitutui (CK 4.112 straipsnio 4 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad servitutinį kelią apeliantas galėtų panaudoti ir savo reikmėms, o žemės sklypo dalį, kur yra kelias, savo nuožiūra.

52Kolegija sutinka su apeliantu, kad buvo atvejų, kai ieškovė į vandenvietę pateko tik per trečiojo asmens žemės sklypą, bet tokia neišvengiama būtinybė atsirado tik apeliantui 2011-08-30 užtvėrus ieškovės naudojamą kelią metaliniu užtvaru. Pagal bylos duomenis, ieškovės transporto priemonės važiavo likviduoti 2014-12-29 vandens bokšte įvykusią avariją keliu, vedančiu iki trečiojo asmens namų valdos ir ten pasibaigiančiu, o toliau per jo užsnigtus ir užšalusius laukus. Taip pat keletą kartų vyko šiuo keliu, kol neįsiteisėjo 2015-03-10 teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suteikusio ieškovei teisę iki vandenvietės patekti istoriškai nusistovėjusiu būdu (3 t., b. l. 98). Kadastro žemėlapių ištraukos patvirtina, kad į trečiojo asmens namų valdos žemės sklypą veda du keliai – iš vakarų ir šiaurės pusės iki jo namų valdos, todėl apelianto argumentai, kad servitutinis kelias galėtų būtų įrengtas tik trečiojo asmens žemės sklype, yra susiję su dar vieno papildomo kelio ir nuovažos nuo kelio ( - ) įrengimu. Papildomo kelio įrengimas trečiojo asmens žemės sklype labiau padidintų tarnaujančio daikto savininko teisių apribojimą, negu jos yra apribotos pagal nusistovėjusį tarnaujančio daikto naudojimą, o nuovažos įrengimas šio sklypo vakariniu pakraščiu išvis negalimas. Nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas šiuo aspektu padarė netinkamai aiškindamas Kelių techninį reglamento KTR 1.01:2008, patvirtinto aplinkos ministro ir susisiekimo ministro įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau Reglamentas) 166 punktą. Konstatuotina, kad kelias ( - ), priešingai, nei mano apeliantas, yra rajoninis kelias, turintis Nr. 2526 (6,2 km ilgio) (1 t., b. l. 127). Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008, patvirtinto aplinkos ministro ir susisiekimo ministro įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau Reglamentas), 166 punktas reglamentuoja, kad rajoniniuose keliuose nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Nuovaža negalėtų būti įrengta trečiojo asmens žemės sklypo rytiniame pakraštyje, kadangi jau yra nuovaža nuo kelio ( - ) g. į bendro naudojimo kelią, einantį iki apelianto žemės sklypo Nr. 24. Rengiamas kelio servitutas apelianto sklypo pietiniu pakraščiu iki trečiojo asmens žemės sklypo ribos yra tik 54,31 m, todėl jo argumentai, kad galima įrengti papildomą nuovažą iki trečiojo asmens žemės sklypo rytinio pakraščio, kad kelias eitų tiesia linija iki vandenvietės, yra nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Apeliantas taip pat sprendė, kad Reglamento 166 punkto nereikia sureikšminti, nes pagal jo 169 punktą reglamentuojama, kai nėra galimybės įvykdyti 163–166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus. Tačiau pagal bylos duomenis negalima nustatyti, kad toks lygiagretus kelias pagrindiniam keliui yra egzistuojantis, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl materialiosios teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti.

53Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto pasiūlymas dėl papildomo servitutinio kelio iki vandenvietės įrengimo per trečiojo asmens žemės sklypą yra susijęs su žemės sklypo dalimi, kuri yra dirbama. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo gauna išmokas už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus (4 t., b. l. 7–57). O apelianto žemės sklypo dalis, kur projektuojamas kelias, yra nedirbama. Jo argumentai dėl galimos sėjomainos turėtų būti ne hipotetiniai, bet pagrįsti faktiniais duomenimis, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Be to, apeliantas nurodo, kad vietoje, kur projektuojamas servitutas, žaidžia jo vaikai, ganosi gyvūnai, formuojamas sodas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektuojamas servitutas apelianto žemės sklypo pakraščiu, kuriame pagal jo pateiktas į bylą fotonuotraukas nėra nei vaikų žaidimo aikštelės ar specialiai įrengtos rekreacinės zonos, nei formuojamas sodas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Šios pareigos apeliantas neįvykdė, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas, pagal faktinę bylos situaciją, ieškovės patekimą į vandenvietę ir per apelianto žemės sklypą, kaip buvo susiklostę istoriškai, nustatė pagrįstai ir toks sprendimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1. 5 straipsnis).

54Apeliantas nurodo, kad teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą K. G., ir tai pagal CPK 329 straipsnio 2 dalį yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pagal CPK 266 straipsnį, yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Iš VĮ Registro centro pažymos matyti, kad šis asmuo turi žemės sklypą Nr. ( - ) (3 t., b. l. 40), kurio rytinis pakraštys ribojasi su bendro naudojimo keliu, einančiu nuo rajoninio kelio ( - ), o šiaurinis – su apelianto žemės sklypu. Kadangi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, o nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl kelio servituto nustatymo apelianto žemės sklype, byloje priimtas teismo sprendimas jokių teisių ir pareigų K. G. negali sukurti ir teisinio ryšio jo interesų ir ieškinio dalyko negalima nustatyti, todėl šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas.

55Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos už servitutą dydžio teisėjų kolegija nurodo, kad pagrindas mokėti tokią kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Nustatant kompensacijos dydį, teismas nesaistomas tarnaujančiojo daikto savininko pageidavimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos ir kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2014 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014; kt.). Apeliantas, kvestionuodamas sprendimą dėl 90 Eur kasmetinės piniginės kompensacijos, akcentuoja netinkamai nustatytą ieškovės turtinę padėtį. Tačiau teisėjų kolegija kompensacijos dydžio neturi pagrindo sieti su ieškovės turtine padėtimi – jos gaunamomis pajamomis, turimu turtu, nes apelianto praradimai su tai neturi nieko bendra. Pirmosios instancijos teismas dėl servituto dydžio sprendė proporcingai pagal servitutu užimtos žemės sklypo dalies vidutinę rinkos vertę ir iš jos gaunamas išmokas už deklaruojamą žemę ir konstatavo, kad ieškovės siūloma 90 Eur kasmetinė piniginė kompensacija yra gerokai didesnė, nei verta ši jo sklypo dalis ir jo gaunamos iš jos išmokos kartu sudėjus. Taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį į apelianto nuomonę dėl kompensacijos dydžio taikos sutartyje, kur buvo tartasi dėl 300 Lt arba 86,89 Eur kompensacijos ieškovui. Be to, kadangi servituto turinys neatims iš apelianto naudojimosi teisių šia sklypo dalimi, todėl apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamą kompensacijos dydį.

56Apeliantas skundžia taip pat teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2014-06-26 sprendimas Kauno apygardos teismo 2015-01-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-70-230/2015 buvo panaikintas, todėl teismas galėjo iš atsakovo priteisti tik tų išlaidų atlyginimą, kurias ieškovė turėjo po bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Be to, apeliantas mano, kad atsižvelgtina į tai, kad ieškovė siekia suvaržyti jo nuosavybės teisę, taikos sutartimi sutiko prisiimti visas jos turėtas išlaidas, todėl būtų teisinga, kad teismas jas paliktų ieškovei. Pagal CK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas iš antrosios šalies priteisia išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pirmosios instancijos teismas detaliai nurodė, kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas dalyvaujantys byloje asmenys turėjo ir jų dydį paskaičiavo atsižvelgdamas į paminėtas Rekomendacijas. Apeliantas nenurodė, kad teismas išlaidas apskaičiavimo neteisingai, ir apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Šalys dėl jų paskirstymo turėjo galimybę susitarti taikos sutartyje ir ieškovė galėjo atsisakyti šių išlaidų. Tačiau šalys taikos sutarties nesudarė ir teismas jos nepatvirtino, todėl dėl jų paskirstymo turėjo būti sprendžiama pagal nurodytas įstatymo nuostatas. Byla buvo nagrinėjama ieškininės teisenos tvarka ir apeliantui nesutikus servitutą įrašyti ne ginčo tvarka, jis turėjo tikėtis, kad patenkinus ieškinį, jam teks pareiga atlyginti priešingos šalies turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nustatyti, kad ieškovės procesinis elgesys byloje buvo netinkamas ir nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Pažymėtina, kad byla pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal apelianto apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė ieškovės ieškinį atmesti, tačiau toks sprendimas byloje nebuvo priimtas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes teismas nepažeidė jų atlyginimą reglamentuojančių procesinės teisės normų.

57Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, įrodymų vertinimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą surašymą (4 t., b. l. 103–104). Apelianto apeliacinį skundą atmetus, iš jo šios išlaidos priteisiamos ieškovei.

60Trečiasis asmuo pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį sumokėjo advokato padėjėjui V. R. 72 Eur už atsiliepimo į apelianto apeliacinį skundą surašymą (4. t., b. l. 112–113). Šis advokato padėjėjas trečiajam asmeniui atstovavo pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 67). Kadangi pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalį, advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose, o byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo būtų naudojąsis advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme, todėl advokato išlaidų atlyginimas jam šios instancijos teisme nepriteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015).

61Byloje susidarė 6,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (4 t., b. l. 115). Šios išlaidos iš apelianto priteisiamos valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

62Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

63apeliacinį skundą atmesti.

64Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Priteisti iš apelianto A. S. ieškovei UAB „Lazdijų vanduo“ 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą.

66Priteisti iš apelianto A. S. valstybei 6,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752), sąsk. Nr. LT24 ( - ) 4300.

67Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į Lazdijų rajono apylinkės teismą ir patikslintu... 5. 1) atsakovo 5,2700 ha žemės sklype (unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr.... 6. 2) priteisti iš ieškovės atsakovui 90 Eur kasmetinę piniginę... 7. Ieškovė servitutą prašė nustatyti tam, kad galėtų patekti į 0,3059 ha... 8. Byloje šalys sutaria, kad servitutas ieškovei yra būtinas, tačiau ginčas... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimu... 11. Teismas nustatė, kad ieškovė nuosavybės teise nuo 2000-12-29 valdo ( - )... 12. Teismas sprendė, kad nėra kito tinkamo ieškovės nuosavybės teisės... 13. Teismas taip pat sprendė, kad kelio įrengimas trečiojo asmens žemės sklype... 14. Teismas byloje taikė Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008, patvirtinto... 15. Teismas įvertino, kad kelio įrengimas per trečiojo asmens žemės sklypą... 16. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2015 m.... 18. 1. Apelianto nuomone, servitutas gali būti nustatytas ieškovės ir trečiojo... 19. 2. Įrodymas apie kelio servituto panaikinimą apelianto žemės sklype neturi... 20. 3. Priešingai, pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes, savininko teisės... 21. 4. Teismo išvada, jog apeliantas pats priešieškiniu siūlė ieškovei... 22. 5. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovei įrengus kelią sklypo... 23. 6. Teismas pažeidė apelianto procesinę teisę pateikti įrodymus, kad... 24. 7. Teismo teiginys, kad įrengus kelią trečiojo asmens žemės sklype, bus... 25. 8. Vertindamas kelio įrengimo kainą, teismas privalėjo atkreipti dėmesį į... 26. 9. Teismas be pagrindo vadovavosi žemės sklypo kaina, kuri nurodyta VĮ... 27. 10. Teismas 2014-06-26 priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris Kauno apygardos... 28. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 29. 1. Kaip alternatyvą patekti į vandens bokštą apeliantas nurodė trečiojo... 30. 2. Tarp ieškovės ir trečiojo asmens nėra ir nebuvo jokių susitarimų... 31. 3. Daugiau kaip 16 metų apeliantas nedraudė važiuoti per jo žemės sklypą... 32. 4. Teismas sprendime tik fiksavo faktinę aplinkybę, kad kelio servitutas... 33. 5. Teismas pagrįstai atmetė apelianto siūlomą variantą, nes, sprendžiant... 34. 6. Apeliantas prašė pateikti duomenis apie įmonės finansinę padėtį už... 35. 7. Apeliantas, nesutikdamas su NTR nurodyta jo žemės sklypo vidutine rinkos... 36. 8. Taikos sutartis patvirtinta nebuvo, be to, ieškovė minėta taikos... 37. Trečiasis asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 38. 1. Alternatyvios ieškovės galimybės patekti prie viešpataujančio daikto... 39. 2. Apelianto nurodytas faktas, kad ginčijamu teismo sprendimu nustatytas kelio... 40. 3. Bylos duomenys ir paties apelianto pateiktos fotonuotraukos (t. 3, b. l. 90)... 41. 4. Įvertindamas ieškovės pagrįstą poreikį patekti prie vandens tiekimo... 42. 5. Trečiasis asmuo visada buvo ieškovės pusėje ir niekada neprieštaravo... 43. 6. Reglamentas yra taikytinas sprendžiant dėl kelio servituto nustatymo.... 44. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 45. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 46. CK 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas – tai teisė į... 47. Byloje nustatyta, kad ieškovė nuo 2000-12-29 nuosavybės teise valdo ( - )... 48. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodomais argumentais siekė įrodyti, kad... 49. Sutiktina su apeliantu, kad prašomas nustatyti servitutas yra ne tuo keliu,... 50. Vertinant kelio servituto vietos apelianto žemės sklype nustatymo... 51. Apeliantas apeliaciniame skunde daug reikšmės suteikė pirmosios instancijos... 52. Kolegija sutinka su apeliantu, kad buvo atvejų, kai ieškovė į vandenvietę... 53. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto pasiūlymas dėl... 54. Apeliantas nurodo, kad teismas neįtraukė į bylos nagrinėjimą K. G., ir tai... 55. Dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos kompensacijos už servitutą... 56. Apeliantas skundžia taip pat teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi... 57. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, bylinėjimosi... 60. Trečiasis asmuo pateikė pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį sumokėjo... 61. Byloje susidarė 6,82 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų... 62. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 63. apeliacinį skundą atmesti.... 64. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą palikti... 65. Priteisti iš apelianto A. S. ieškovei UAB „Lazdijų vanduo“ 400 Eur... 66. Priteisti iš apelianto A. S. valstybei 6,82 Eur išlaidų, susijusių su... 67. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....