Byla e2A-113-790/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų G. E., R. S., V. K., Z. B., D. Š., E. Š., V. L., A. Š., R. M. G., R. U., D. V., J. G. M., I. T., G. T. apeliacinį skundą ir ieškovo V. M. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų D. S., G. E., R. S., R. G., A. D., S. J., A. B. B., O. G., V. K., B. Š., Z. B., D. Š., E. Š., V. L., A. Š., R. M. G., R. U., V. J., V. M., D. V., J. G. M., I. T., A. Š., G. T., A. Ž., kurio procesinių teisių perėmėja yra R. Ž., A. S. ir A. M. ieškinį atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovai D. S., G. E., R. S., R. G., A. D., S. J., A. B. B., O. G., V. K., B. Š., Z. B., D. Š., E. Š., V. L., A. Š., R. M. G., R. U., V. J., V. M., D. V., J. G. M., I. T., A. Š., G. T., A. Ž. kurio procesinių teisių perėmėja yra R. Ž., A. S. ir A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras (toliau – ir bankas, atsakovas), kuriame prašė pripažinti negaliojančiomis 1.1-1.27 papunkčiuose ieškovų su banku sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis ir taikyti restituciją – bankui sumokėtas sumas laikyti ieškovų lėšomis jų asmeninėse sąskaitose, kurioms taikomas Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (toliau – IĮIDĮ):

81.1.

9D. S. 2011 m. gegužės 9 d. sutartį Nr. FO20110509L990002, pagal kurią ji sumokėjo 12 996,75 Lt (3 764,12 Eur);

101.2.

11G. E. 2011 m. gegužės 31 d. sutartį Nr. FO20110531P990002, pagal kurią ji sumokėjo 14 992,76 Lt (4 342,20 Eur);

121.3.

13R. S. 2011 m. spalio 27 d. sutartį Nr. FO20111027M990005, pagal kurią ji sumokėjo 24 999,83 Lt (7 240,45 Eur);

141.4.

15R. G. 2011 m. kovo 9 d. ir 2011 m. gegužės 5 d. sutartis Nr. FO20110309V990015 ir Nr. FO20110505V990009, pagal kurias jis sumokėjo 74 984,18 Lt (21 716,92 Eur) ir 39 985,32 Lt (11 580,55 Eur);

161.5.

17A. D. 2011 m. gegužės 11 d. ir 2011 m. liepos 28 d. sutartis Nr. FO20110511V990002 ir Nr. FO20110728V990069, pagal kurias jis sumokėjo 9 997,50 Lt (2 895,48 Eur) ir 3 499,94 Lt (1 013,65 Eur);

181.6.

19S. J. 2011 m. balandžio 4 d. ir 2011 m. liepos 15 d. sutartis Nr. FO20110404P990006 ir Nr. FO20110715P990018, pagal kurias ji sumokėjo 1 999,16 Lt (578,99 Eur) ir 499,88 Eur;

201.7.

21A. B. B. 2011 m. liepos 27 d. sutartį Nr. FO20110727T990012, pagal kurią ji sumokėjo 4 999,92 Eur;

221.8.

23O. G. 2011 m. kovo 14 d. sutartį Nr. FO20110314V990006, pagal kurią ji sumokėjo 16 999,56 Lt (4 923,41 Eur);

241.9.

25V. K. 2011 m. spalio 6 d. sutartį Nr. FO20111006V990012, pagal kurią ji sumokėjo 55 991,43 Eur;

261.10.

27B. Š. 2011 m. spalio 18 d. sutartį Nr. FO20111018K990008, pagal kurią ji sumokėjo 9 999,44 Lt (2 896,04 Eur);

281.11.

29Z. B. 2011 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. FO20110418V990004, pagal kurią jis sumokėjo 49 998,70 Lt (14 480,62 Eur);

301.12.

31D. Š. 2011 m. spalio 20 d. sutartį Nr. FO20111020K990006, pagal kurią ji sumokėjo 4 899,73 Lt (1 419,06 Eur);

321.13.

33E. Š. 2011 m. kovo 9 d. sutartį Nr. FO20110309V990013, pagal kurią ji sumokėjo 24 994,73 Lt (7 238,97 Eur);

341.14.

35V. L. 2011 m. kovo 14 d. sutartį Nr. FO20110314U990006, pagal kurią ji sumokėjo 44 998,83 Lt (13 032,56 Eur);

361.15.

37A. Š. 2011 m. kovo 9 d. sutartį Nr. FO20110309V990011, pagal kurią jis sumokėjo 24 994,73 Lt (7 238,97 Eur);

381.16.

39R. M. G. 2011 m. kovo 3 d. sutartį Nr. FO20110303A990001, pagal kurią ji sumokėjo 13 994,46 Lt (4 053,08 Eur);

401.17.

41R. U. 2011 m. liepos 8 d. sutartį Nr. FO20110708V990045, pagal kurią ji sumokėjo 20 992,65 Eur;

421.18.

43V. J. 2011 m. gegužės 18 d., 2011 m. birželio 17 d., 2011 m. rugsėjo 16 d., 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2011 m. spalio 20 d. sutartis Nr. FO20110518K990003, Nr. FO20110617K990002, Nr. FO20110916K990012, Nr. FO20110930K990007 ir Nr. FO20111020K990008, pagal kurias jis sumokėjo 24 996,68 Lt (7 239,54 Eur), 49 987,50 Lt (14 477,38 Eur), 14 998,44 Lt (4 340,95 Eur), 5 399,96 Eur ir 5 199,71 Eur;

441.19.

45V. M. 2011 m. gegužės 17 d. sutartį Nr. FO20110517Z990003, pagal kurią jis sumokėjo 19 997,34 Lt (5 791,63 Eur);

461.20.

47D. V. 2011 m. kovo 7 d. sutartį Nr. FO20110307V990014, pagal kurią ji sumokėjo 79 983,12 Lt (23 164,71 Eur);

481.21.

49J. G. M. 2011 m. rugsėjo 24 d. sutartį Nr. FO20110924S990002, pagal kurią jis sumokėjo 19 998,88 Lt (5 792,08 Eur);

501.22.

51I. T. 2011 m. liepos 25 d. ir 2011 m. spalio 21 d. sutartis Nr. FO20110725V990008 ir FO20111021V990006, pagal kurias ji sumokėjo 3 299,94 Eur ir 10 399,42 Lt (3 011,88 Eur);

521.23.

53A. Š. 2011 m. spalio 20 d. sutartį Nr. FO20111020L990004, pagal kurią jis sumokėjo 10 399,42 (3 011,88 Eur);

541.24.

55G. T. 2011 m. spalio 12 d. ir 2011 m. spalio 21 d. sutartis Nr. FO20111012V990003 ir FO20111021V990004, pagal kurias ji sumokėjo 3 399,65 Eur ir 2 999,83 Eur;

561.25.

57A. Ž. 2011 m. rugsėjo 13 d. sutartį Nr. FO20110913K990006, pagal kurią jis sumokėjo 7 999,17 Lt (2 316,72 Eur);

581.26.

59A. S. 2011 m. birželio 27 d. sutartį Nr. FO20110627V990009, pagal kurią 69 992,81 Lt (20 271,32 Eur);

601.27.

61A. M. 2011 m. liepos 15 d. sutartį Nr. FO20110715K990008, pagal kurią jis sumokėjo 9 997,67 (2 895,53 Eur).

622.

63Ieškovai 1.1-1.27 punktuose nurodytus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 ir 1.91 straipsnius, t. y. kaip sudarytus dėl esminio suklydimo ir apgaulės.

643.

65Ieškovai nurodė, kad jiems vietoje terminuotų indėlių buvo pasiūlyta sudaryti ginčo obligacijų pasirašymo sutartis. Bankas akcentavo, kad obligacijos yra alternatyvus produktas indėliams. Viešoje erdvėje bankas obligacijas pristatinėjo kaip naują, indėlininkų poreikius atitinkantį produktą. Dėl banko pasirinktos obligacijų pristatymo visuomenei politikos, kuria konsultuodami klientus neabejotinai vadovavosi ir banko darbuotojai, ieškovams susidarė įspūdis, kad investicijai į obligacijas galioja tokia pati draudimo apsauga kaip ir indėliams. Po to, kai 2011 m. lapkričio 16 d. banko veikla buvo apribota ir 2011 m. gruodžio 7 d. bankas pripažintas nemokiu, ieškovai sužinojo, kad draudimo išmokos obligacijas įsigijusiems asmenims nebus mokamos. Jeigu bankas būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodęs, kad banko bankroto atveju obligacijoms nebus taikoma IĮIDĮ numatyta apsauga, ieškovai tokių sutarčių nebūtų sudarę. Pasirinkto investicinio produkto saugumas ieškovams buvo esminė sąlyga.

664.

67Be to, ieškovai buvo apgauti dėl banko finansinės padėties, kadangi iki pat banko bankroto jie buvo įsitikinę, kad banko finansinė būklė yra gera. Nei vienam ieškovui nebuvo atskleistos aplinkybės, galinčios kelti abejonių banko mokumu. Niekur viešai nebuvo skelbiama, kad 2010 m. pabaigoje atlikto inspektavimo metu priežiūros institucija banko veikloje nustatė reikšmingus pažeidimus, veiklos trūkumus ir įpareigojo banką juos pašalinti. Tokius nustatytus pažeidimus bankas nuo ieškovų nuslėpė, nors turėjo pareigą apie juos informuoti. Turėdami duomenų, keliančių abejonių dėl banko finansinės padėties, taip pat kad obligacijoms nėra taikoma apsauga, ieškovai nebūtų investavę į obligacijas.

685.

69Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankui buvo iškelta banko bankroto byla, nurodyto teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi bankas pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto. Banko bankroto byloje yra patvirtinti ieškovų reikalavimai, kylantys iš ginčijamų obligacijų sutarčių.

70II.

71Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

726.

73Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė.

747.

75Teismas nustatė, kad ieškovai su banku sudarė ginčo obligacijų pasirašymo sutartis ir neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kuriose buvo pripažinti neprofesionaliais klientais. Teismas taip pat nustatė, kad bankas veikė ir kaip emitentas, ir kaip investicinė įmonė, o ieškovų reikalavimas kildinamas dėl emitento bankroto. Teismo nuomone, teisingai bylai išnagrinėti yra reikšmingi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, pateikti išaiškinimai. Teismas, remdamasis šioje byloje pateiktais išaiškinimais, taip pat tuo, kad ieškovų reikalavimai kyla dėl emitento nemokumo, sprendė, jog nagrinėjamu atveju svarbus banko, kaip emitento, o ne banko, kaip investicinės bendrovės, bankrotas. Bankas, kaip emitentas, dėl bankroto negali (negalės) vykdyti įsipareigojimų, prisiimtų pagal obligacijų pasirašymo sutartis – išpirkti obligacijų (obligacijų pasirašymo sutarčių 1.12, 1.18 punktai). 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (toliau – Investuotojų direktyva) įtvirtinta apsauga (kompensacinė sistema) taikoma investicinei įmonei, bet netaikoma (neapsaugo) nuo vertybinius popierius (šiuo atveju – obligacijas) išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos. Todėl teismas darė išvadą, kad ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis netaikytinas Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga).

768.

77Teismas nesutiko su ieškovų išdėstytais argumentais, kuriais remiantis prašoma ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis dėl suklydimo ir apgaulės. Teismas atkreipė dėmesį, kad kasacinis teismas prieš tai nurodytoje civilinėje byloje nagrinėjo iš esmės tapačias aplinkybes, susijusias su banko veiksmų tinkamumu, teisingos ir išsamios informacijos pateikimu potencialiems neprofesionaliems investuotojams ir padarė išvadą, jog bankas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Tačiau kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui gana pažįstamas finansinis produktas, kuris nelaikytinas nauju ar neįprastu, todėl suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu.

789.

79Obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovai pasirašytinai patvirtino, kad jie yra susipažinę su prospektu ir galutinėmis sąlygomis, taip pat sudarant neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis jie pasirašytinai patvirtino, jog gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą ir kitus dokumentus. Į bylą nepateikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) leistini įrodymai, kurie paneigtų tokią išvadą.

8010.

81Teismas nustatė, kad G. E., R. G., A. D., A. B. B., Z. B., V. L., R. U., D. V., A. S., A. M. yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, R. G. ir A. M. yra suteikti moksliniai laipsniai, O. G., D. Š., G. T. yra įgiję aukštesnįjį išsilavinimą, R. S., R. M. G., V. J., V. K., J. G. M. – specialų vidurinį išsilavinimą, D. S., G. E., B. Š., I. T. dirbo pedagoginį darbą, kiti ieškovai taip pat yra įgiję profesiją. Visi ieškovai turėjo sutarčių banke sudarymo praktikos. Kai kurie ieškovai turėjo investavimo praktikos – Z. B., V. L., R. U., D. V., G. T.. R. G., A. D., S. J., I. T., G. T. sudarė po dvi, o V. J. – net penkias obligacijų pasirašymo sutartis. G. E., V. L., V. M., I. T., A. Š., A. S. turėjo vadovavimo juridiniam asmeniui patirties. Beveik visi ieškovai naudojosi internetu. Teismas, remdamasis duomenimis apie ieškovų profesijas, taip pat tuo, kad visi ieškovai turėjo gyvenimiškos ir sutarčių sudarymo patirties, sprendė, kad visi ieškovai atitinka vidutinio vartotojo kategoriją. Taigi, ieškovai galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumą ir didesnį rizikingumą. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė objektyvių duomenų, jog jie neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygas, sutarčių jiems tinkamumą, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti. Teismas taip pat nurodė, kad į bylą nebuvo pateikta ir duomenų, kurie patvirtintų, jog ieškovai negalėjo suvokti sutarčių sąlygų dėl savo amžiaus.

8211.

83Po sutarčių sudarymo iki pat bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovai reikalavimų dėl sutarčių nuginčijimo dėl valios trūkumo nebuvo pareiškę. Ši aplinkybė, teismo nuomone, patvirtina, kad sutartims taikoma draudimo apsauga ar kitos ieškinyje nurodytos aplinkybės (kaip kad prospektuose nurodyti skaičiai apie banko turtą ir įsipareigojimus) nebuvo esminė sąlyga ieškovams priimant sprendimą dėl sandorių sudarymo. Teismas atkreipė dėmesį, kad beveik visi ieškovai (išskyrus du) atsisakė pateikti bankui duomenis apie save. Neturėdamas visos reikiamos informacijos apie ieškovus, bankas objektyviai negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių. Būdami pakankamai atidūs ir rūpestingi ieškovai turėjo (galėjo) suvokti informacijos teikimo atsisakymo pasekmes, tuo labiau, kad atsisakymo pasekmės buvo aiškiai nurodytos.

8412.

85Teismas taip pat nenustatė ir tyčinių bei sąmoningų banko veiksmų, kuriais ieškovai buvo suklaidinti dėl sudaromų sandorių esmės. Priežiūros institucija 2011 m. sausio 18 d. nutarimu uždraudė bankui sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis. Bankas po minėto nutarimo pradėjo platinti obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą. Tačiau šios aplinkybės, teismo nuomone, neįrodo, kad bankas apgaudinėjo klientus. Į bylą nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad bankas ieškovams sudarant ginčo sutartis buvo nemokus ir nebegalėjo vystyti savo veiklos bei siūlyti obligacijas, nurodyti jų pranašumus, įskaitant didesnes palūkanas. Teismas nesirėmė ieškovų informacijos žinių portaluose atspaudais kaip neabejotinos informacijos šaltiniu, vertino šią informaciją kaip nuomonę.

8613.

87Argumentai, kad bankas skleidė informaciją žiniasklaidoje apie gerą savo finansinę padėtį ar reklamą taip pat nėra lemiami. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktikoje nurodoma, kad bet kuriam vidutiniam vartotojui turi būti aišku, kad reklamoje (tiek apie produktą, tiek apie jo pardavėją) nėra pateikiama išsami informacija ir prieš sandorio sudarymą atitinkamu produktu ar jo tiekėju būtina pasidomėti nuodugniau, siekiant išvengti neigiamų padarinių. Lankstinukuose buvo nurodyta, kad išsamią informaciją apie indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą galima rasti interneto svetainėje www.iidraudimas.lt, apie Snoro banko obligacijas – banko tinklapyje www.snoras.lt. Ieškovai turėjo galimybes pasinaudoti ir internetu. Būtent ieškovai turi pareigą pagrįsti, kad visuomenės informavimo priemonėse skelbiami pranešimai apie banko finansinę padėtį, kuriais remiasi ieškovai įrodinėdami apgaulės faktą, buvo melagingi (CPK 178 straipsnis). Kadangi byloje nėra kitų įrodymų, išskyrus ieškovų teiginius, jog banko darbuotojai patikino apie obligacijų draustumą ar banko veiklos stabilumą, pelningumą, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesąžiningus atsakovo veiksmus siekiant suklaidinti ieškovus. Teismo vertinimu, nepagrįsti ir ieškovų argumentai apie Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymo (toliau – VPĮ) normų pažeidimą.

88III.

89Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9014.

91Apeliaciniame skunde ieškovai G. E., R. S., V. K., Z. B., D. Š., E. Š., V. L., A. Š., R. M. G., R. U., D. V., J. G. M., I. T., G. T. (toliau – apeliantai) prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimo dalį dėl apeliantų reikalavimų panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl apeliantų reikalavimų tenkinti, priteisti iš atsakovo apeliantų pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

9215.

93Apeliantų apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9415.1.

95Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis netaikytina Investuotojų direktyvoje nustatyta draudimo apsauga. Teismas pripažino, kad bankas šiuo atveju veikė ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, t. y. emitentas ir investicinė įmonė sutapo. Apeliantų nuomone, tokią situaciją galima vertinti dvejopai. Galima laikyti, kad investicinė įmonė nebegali vykdyti savo įsipareigojimų dėl to, kad bankrutavo vertybinių popierių emitentas, arba, lygiai taip pat galima laikyti, jog bankrutavo investicinė įmonė ir dėl savo nemokumo ji negali įvykdyti savo įsipareigojimų – išpirkti obligacijų. Nėra aišku, kodėl teismas šią situaciją vertino tik kaip emitento bankrotą.

9615.2.

97Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-553/2013 kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT). Nutartyje pateikta antrąja ketvirto klausimo dalimi kasacinis teismas norėjo sužinoti, kaip turėtų būti taikoma Investuotojų direktyva, kai vertybinių popierių emitentas kartu yra ir investicinė įmonė. Vis dėlto, ESTT 2015 m. birželio 25 d. prejudiciniame sprendime (byla C-671/13) ketvirtąjį klausimą performulavo. Performulavus klausimą, nebeliko antrosios klausimo dalies, atitinkamai antroji ketvirtojo prejudicinio klausimo dalis liko neatsakyta. Apeliantų nuomone, šioje byloje buvo būtina kreiptis į ESTT dėl papildomo išaiškinimo, tačiau tai nebuvo padaryta. Turėtų būti svarstoma galimybė pakartotinai kreiptis į ESTT dėl obligacijoms taikytinos draudimo apsaugos sąlygų išaiškinimo Investuotojų direktyvos kontekste.

9815.3.

99Apeliantai pareikštu ieškiniu siekė parodyti, kad bankas netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkos įstatymo (toliau – FPRĮ) 22 straipsnyje ir IĮIDĮ 13 straipsnyje nustatytas pareigas aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliam investuotojui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius. Būtent šie neteisėti veiksmai lėmė, kad sudarant sutartis buvo suklysta dėl sandorių esmės, t. y. dėl obligacijoms taikomos draudimo apsaugos. Nei pačioje obligacijos sutartyje, nei kartu su obligacijų sutartimi pateikiamuose dokumentuose nebuvo aiškiai nurodyta, kad apeliantų įsigyjamoms obligacijoms nebus taikoma draudimo apsauga. Visi apeliantai patvirtino, kad banko darbuotojai žodžiu nurodė, jog obligacijos yra apdraustos, o atsakovas šios aplinkybės nepaneigė. Be to, apeliantų, o ne banko paaiškinimams turi būti teikiama lemiama reikšmė aiškinantis sutarties pasirašymo aplinkybes.

10015.4.

101Netinkamas įstatyme nustatytų pareigų vykdymas ir banko darbuotojų klaidingos informacijos suteikimas lėmė tai, kad apeliantai neteisingai suvokė, jog obligacijoms draudimo apsauga galios net ir banko bankroto atveju. Šio klaidingo suvokimo būtų išvengta, jeigu bankas būtų aiškiai sutartyse ar jų prieduose įvardijęs, kad obligacijos nėra apdraustos nuo bankroto bylos iškėlimo. Bankas nebuvo suinteresuotas tokią informaciją atskleisti, nes siekė, kad apeliantai įsigytų obligacijas. Lietuvos bankas nuo 2011 m. sausio mėnesio buvo apribojęs už indėlius galimas siūlyti palūkanų normas, todėl bankui buvo aktualu neprarasti klientų ir lėšų. Teismas nepagrįstai banko kaip profesionalaus finansų rinkos dalyvio pareigų nevykdymą laikė nereikšminga (apeliantų suklydimui nedarančia įtakos) aplinkybe. Be to, teismas nepagrįstai visą informacijos apie obligacijų draudimą sužinojimo naštą perkėlė apeliantams.

10215.5.

103Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apeliantams pinigų saugumas buvo itin svarbi aplinkybė sudarant sandorius. Natūralu, kad pristatant obligacijas kaip alternatyvą indėliams, ieškovai rinkosi pelningesnį variantą, tačiau pirminis ieškovų tikslas buvo saugiai laikyti pinigus banke. Obligacijas apeliantai įsigijo tik todėl, kad manė, jog tai yra saugu. Tą užtikrino banko darbuotojai. Jeigu apeliantai būtų žinoję, kad yra bent menkiausių abejonių dėl lėšų saugumo, jie nebūtų rizikavę viso gyvenimo santaupomis.

10415.6.

105Duomenys apie banką prižiūrėjusios institucijos 2011 m. sausio 18 d. nutarime nurodytus banko veiklos trūkumus ir apribojimus laikytini esminiu įvykiu VPĮ prasme. Tačiau banko išleistuose prospektuose ir interneto svetainėje tokia informacija nebuvo nurodyta. Priešingai – šiuose šaltiniuose bankas buvo pristatomas kaip augantis, patikimas, teisės aktų reikalavimų besilaikantis finansinės rinkos dalyvis. Be to, baziniuose prospektuose buvo aiškiai nurodoma, kad esminių įvykių, susijusių emitentu, kurie turi esminės reikšmės vertinant emitento nemokumą, nėra. Joks bent vidutiniškai protingas ir atidus asmuo, besirūpinantis savo lėšų saugumu, nebūtų patikėjęs savo pinigų bankui, kuris veiklą vykdo rizikingai ir nevykdo priežiūros institucijos įpareigojimų. Bankas slėpė informaciją apie nustatytus pažeidimus ir kad jis jų neištaisė, nors teisės aktai banką įpareigojo tokią informaciją skelbti. Apeliantų nuomone, pats faktas, kad bankas ignoravo priežiūros institucijos nurodymus arba vykdė juos formaliai, parodo banko nesąžiningumą. Banko elgesys platinant obligacijas patvirtina, kad jis apgaule siekė prisivilioti kuo daugiau lėšų iš neprofesionalių klientų, sąmoningai nutylėdamas savo veiklos trūkumus, veiklos rizikingumą, blogą finansinę padėtį.

10616.

107Ieškovas V. M. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė, kad prisideda prie byloje paduoto apeliacinio skundo.

10817.

109Atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

11017.1.

111Iki apeliacinio skundo pateikimo apeliantai net nebandė argumentuoti, kad tuo atveju, kai bankas veikia ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, jo bankroto rizika turi būti priskirtina prie draudimo objektų, kuriems turi būti taikoma kompensavimo sistema pagal IĮIDĮ, bei nekėlė klausimo dėl papildomo kreipimosi į ESTT. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

11217.2.

113Situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui obligacijų dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, nepatenka į Investuotojų direktyvos reguliavimo sritį ir šios direktyvos apsauga nagrinėjamu atveju netaikoma.

11417.3.

115Šiam ginčui aktualios teisės normos jau yra išaiškintos, dėl jų aiškinimo ir galiojimo nekyla klausimų, todėl kreipimuisi į ESTT nėra pagrindo.

11617.4.

117Apeliantai neįrodė nei kad bankas juos suklaidino, nei kad tyčia nuslėpė svarbias ginčo sandorių aplinkybes. Priešingai, į bylą pateikti įrodymai liudija, kad bankas tinkamai įvykdė FPRĮ 22 straipsnyje numatytą pareigą, o apeliantai gavo reikiamą informaciją apie ginčo sandorius ir su jų sudarymu susijusias rizikas. Apeliantai, kuriems jų investuojamų lėšų apsauga neva buvo ypatingai svarbi, būdami apdairūs ir rūpestingi, galėjo ir turėjo labiau pasidomėti dėl obligacijų draudimo sąlygų. Darant prielaidą, kad banko darbuotojai žodžiu nurodė apeliantams apie į obligacijas investuojamų pinigų apdraudimą indėlių draudimu, tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi CK 1.90 straipsnio 5 dalimi. Apeliantų pasitikėjimas banko darbuotojų žodžiais (jų nepatikrinant pasirašomų dokumentų kontekste) vertintinas kaip didelis neatsargumas.

11817.5.

119Net jei būtų konstatuota, kad sudarydamas ginčo sandorius bankas pažeidė tam tikrus FPRĮ ar kitų aktualių teisės aktų reikalavimus, tai negali būti pagrindas pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais apeliantų nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais. FPRĮ ir susijusių teisės aktų reikalavimų pažeidimas galėtų sudaryti nebent pagrindą reikalauti žalos atlyginimo.

12017.6.

121Nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantai, nors ir būdami neprofesionaliais banko klientais, sudarydami ginčo sandorius nesuvokė sudaromų obligacijų pasirašymo sutarčių esmės ir jų pagrindu įgyjamų finansinių priemonių rizikingumo laipsnio.

12217.7.

123Sudarant ginčo sandorius jų esminiais elementais pripažintini mokamų palūkanų dydis, galimybė parduoti obligacijas uždarajai akcinei bendrovei „Finasta“ anksčiau išpirkimo datos, bet ne indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įsigytoms banko obligacijoms (ne)taikymas. Pastaroji aplinkybė apeliantams tapo esmine po ginčo sandorių sudarymo, kai bankui buvo iškelta bankroto byla.

12417.8.

125Apeliantų paaiškinimai neva jie turėjo tikslą ne rizikingai investuoti ir gauti kuo didesnę finansinę naudą, o ieškojo būdu kaip saugiai banke laikyti turimas lėšas, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pirma, ne visi apeliantai lėšas, už kurias įsigijo obligacijas, prieš tai laikė terminuotojų indėlių sąskaitose arba paprastose sąskaitose. Antra, net ir darant prielaidą, kad apeliantai ketino sudaryti indėlių sutartis, tai tik parodo, jog banko siūlomos palūkanos už terminuotuosius indėlius juos tenkino, nors jos ir buvo priežiūros institucijos sprendimu apribotos. Dėl to nėra suprantama, kodėl apeliantai staiga susidomėjo kitais banko siūlomais finansiniais produktais. Bankas objektyviai negalėjo turėti tikslo su apeliantais sudaryti ne indėlių, o obligacijų pasirašymo sutartis, nes dėl ženkliai didesnių siūlomų palūkanų tokie sandoriai bankui buvo finansiškai mažiau naudingi. Trečia, bet kuris vidutiniškai apdairus, protingas ir turintis elementarios gyvenimiškos patirties asmuo negali nesuvokti, kad prisiimta rizika visuomet koreliuoja su uždarbio galimybe.

12617.9.

127Teiginys, kad neva banko darbuotojai, vadovaudamiesi banko politika ir konsultuodami skundą padavusius asmenis, obligacijas pristatinėjo kaip visiškai nerizikingą ir draustą valstybės pinigų taupymo būdą, nėra pagristas jokiais byloje esančiais įrodymais. Tvirtinimas, kad obligacijų įsigijimas yra alternatyvus ir saugus investavimo būdas, negali būti prilygintas tvirtinimui, jog tai yra tapatus investavimo būdas.

12817.10.

129Dalis apeliantų (V. K., Z. B.) kartu su ginčo sandoriais ar po jų sudarymo sudarinėjo arba pratęsinėjo terminuotojo indėlio sutartis, tokiu būdu papildomai diversifikuodami savo investavimo riziką. Apeliantė I. T. iki ginčo sandorio sudarymo buvo pirkusi banko akcijų. Dalis apeliantų su banku yra sudarę daugiau nei vieną obligacijų pasirašymo sutartį (Z. B., I. T.), o apeliantė G. T. nutraukė jau sudarytą su banku terminuoto indėlio sutartį ir už šias lėšas įsigijo banko platinamų obligacijų. Dalis apieliantų turėjo juridinių asmenų valdymo patirties (G. E., V. L., I. T.) bei ilgametės darbo patirties bankiniame sektoriuje (D. V.). Apeliantas Z. B. buvo aukščiausios kvalifikacijos teisininkas – teisėjas. Tai reiškia, kad skundą padavę asmenys suprato arba objektyviai turėjo suprasti šių finansinių priemonių esmę ir su jų įsigijimu susijusias rizikas.

13017.11.

131Byloje nėra pagrindo spręsti, kad apeliantai buvo apgauti. Apeliantai neįrodė ne tik banko nemokumo, tačiau nepateikė įrodymų net ir apie tai, kad banko būklė ginčo sandorių sudarymo metu ar obligacijų bazinių prospektų paskelbimo metu neatitiko banko viešai skelbiamos. Apeliantai neargumentavo priežiūros institucijos 2011 m. sausio 18 d. nutarime Nr. 03-2 paminėtų teisės aktų pažeidimų, trūkumų, veiklos ribojimų ir įpareigojimų ryšio su byla.

13217.12.

1332011 m. sausio 18 d. nutarimo priėmimas neatitinka esminio įvykio sąvokos. Šio nutarimo priėmimo metu priežiūros institucija tik konstatavo, kad atitinkamų priemonių imamasi dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ir banko veiklos trūkumų. Be to, į bylą nebuvo pateikti duomenys apie tai, jog apeliantai faktiškai domėjosi banko finansine padėtimi. Dėl šios priežasties banko finansinė padėtis apskritai nelaikytina esmine aplinkybe, dėl kurios apeliantai galėjo būti apgauti. Asmeniui, kuris mano, kad jo į obligacijas investuotiems pinigams taikomas valstybės draudimas, tuo pačiu negali būti svarbi ir esminė emitento turtinė padėtis ir finansinei priemonei taikoma apsauga. Asmuo tokiu atveju tiesiog tiki, kad su tokia investicija susijusius nuostolius jam bet kuriuo atveju atlygins valstybė.

13418.

135Atsiliepime į apeliacinį skundą ir prisidėjimą į apeliacinį skundą trečiasis asmuo valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą (ir prie skundo prisidėjusio asmens prisidėjimą prie apeliacinio skundo) atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

13618.1.

137Apeliantų apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad apeliantų įsigytoms obligacijoms turi būti taikomas draudimas, prieštarauja IĮIDĮ, Investuotojų direktyvai bei suformuotai kasacinio teismo praktikai.

13818.2.

139Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantai buvo informuoti banko darbuotojų, jog visą informaciją apie banko teikiamas investicines paslaugas ir riziką, nurodytą finansinių priemonių rizikos aprašyme, gali gauti bet kuriame banko klientų aptarnavimo skyriuje ir banko internetiniame tinklapyje. Tačiau apeliantai patys nesidomėjo obligacijų galimomis rizikomis, t. y. buvo neapdairūs ir nerūpestingi. Apeliantai tiek prieš pasirašant sutartis, tiek vėliau turėjo visas galimybes įvertinti obligacijų ir terminuotų indėlių skirtumus, riziką, tačiau jiems buvo aktuali tik didesnė finansinė grąža. Apeliantai nesinaudojo teise nutraukti ginčo sutartis iki banko veiklos apribojimų.

14018.3.

141Nuostata, kad obligacijos nėra draudimo objektas, yra aiškiai įtvirtinta teisės akte – IĮIDĮ. Jei apeliantai netinkamai suvokė įstatymo nuostatas, jie turėjo visas galimybes susilaikyti nuo sandorio sudarymo, kreiptis į banko darbuotojus ar į teisininkus dėl papildomos konsultacijos gavimo.

14218.4.

143Ginčo sandorių sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių palūkanų norma buvo žymiai mažesnė nei obligacijų. Apeliantams, kaip apdairiems, protingiems ir rūpestingiems asmenims, turėjo kilti klausimas, kodėl už obligacijas mokamos didesnės palūkanos.

14418.5.

145Apeliantai turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, todėl galėjo suprasti obligacijų ir terminuotų indėlių sutarčių skirtumus. Jei tam tikros rūšies sandorį asmuo sudaro pirmą kartą, jis turi pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, pasidomėti konkretaus sudaromo sandorio galimomis teisinėmis pasekmėmis ir rizikomis. Apeliantų sudarytų sandorių rūšys patvirtina, kad jie suvokė (turėjo suvokti) investavimo į obligacijas galimas rizikas.

14618.6.

147Apeliantai pareiškė kreditorinius reikalavimus banko bankroto byloje, o tai reiškia, kad jie suprato, jog obligacijoms nėra taikoma indėlių draudimo apsauga ir įstojo į banko ketvirtos eilės kreditorių sąrašą. Kadangi tokiu būdu apeliantai ginčo sandorius pripažino galiojančiais, jie neteko teisės šiuos sandorius ginčyti (CK 1.79 straipsnis). Bankroto bylą nagrinėjantis teismas, savo nutartimi patvirtindamas apeliantų reikalavimus banko bankroto byloje, jau išsprendė reikalavimus, kylančius iš ginčo sandorių.

14818.7.

149Apeliantų pozicija yra itin nenuosekli, nes, viena vertus, jie reikalauja pripažinti, kad jų įsigytos obligacijos yra apdraustos ir kad bankas juos suklaidino dėl obligacijų draustumo, kita vertus, tvirtina, jog buvo apgauti dėl banko finansinės padėties. Tai tik parodo apeliantų nesąžiningumą, siekiant pasinaudoti trečiojo asmens administruojamo fondo lėšomis ir kompensuoti nepasiteisinusią investicinę riziką.

15018.8.

1512011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko nutarimas Nr. 03-2 nepatvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu bankas buvo nemokus. Apie tai, kad nurodytu nutarimu buvo konstatuoti banko veiklos trūkumai, buvo plačiai skelbiama viešai. Iš esminio įvykio apibrėžimo akivaizdu, kad esminiu įvykiu laikytina viešai neprieinama informacija, būtent todėl ir reikalaujamas jos atskleidimas. Dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad bankas tyčia nuslėpė nuo investuotojo reikšmingą informaciją, kuri galėjo turėti esminės įtakos apsispręsti dėl obligacijų įsigijimo. Be to, kaip jau minėta, nei nutarimas, nei kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ginčo sutarčių pasirašymo metu ir (ar) prospekto paskelbimo momentu egzistavo banko nemokumas.

152Teisėjų kolegija

konstatuoja:

153IV.

154Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15519.

156Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (( - )straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (( - ) straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15720.

158Apeliacijos dalyku nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atsisakė pripažinti negaliojančiomis apeliantų su banku sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis dėl vieno iš svarbiausių kiekvieno sandorio elementų – valios trūkumo, nurodyto CK 1.90 ir 1.91 straipsniuose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl Investuotojų direktyvoje nustatytos draudimo apsaugos (ne)taikymo

15921.

160Apeliantai apeliaciniame skunde visų pirma nesutinka, kad jų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis netaikytina Investuotojų direktyvoje nustatyta draudimo apsauga. Apeliantų nuomone, susiklosčius situacijai, kai bankas tapo nemokus (bankrutavo), yra neteisinga vienareikšmiškai teigti, kad bankrutavo tik vertybinių popierių emitentas. Šiuo atveju bankrutavo ir investicinė įmonė, o investicinės įmonės nemokumas patenka į draudžiamojo įvykio apimtį pagal Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalį. Aplinkybė, kad bankas, platindamas savo išleistas obligacijas, veikė ne tik kaip vertybinių popierių emitentas, bet ir kaip investicinė įmonė, buvo akcentuota tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, tiek ir kitose analogiškose kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

16122.

162Tai, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė sutampa, nesuteikia pagrindo išplėsti Investuotojų apsaugos direktyvos bei ją įgyvendinančio IĮIDĮ tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015. Teismų praktika, 2015, Nr. 44, p. 73–103).

16323.

164Iš esmės tokio požiūrio buvo laikytasi ir vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje, pažymint, kad įgydamas obligacijas asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016, 28 punktas; 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016, 30 punktas; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-686/2016, 27 punktas; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016, 21–23 punktai, 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016, 30 punktas, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 34-38 punktai).

16524.

166Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apeliantai nenurodė argumentų, kodėl jų situacija turėtų būti vertinama kitaip, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos. Apeliantų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis netaikytina Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatyta draudimo apsauga investuotojams.

16725.

168Nagrinėjamu atveju nekyla papildomų klausimų dėl Europos Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo ar galiojimo, todėl, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui nebuvo ir šiuo metu nėra būtinybės kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo Europos Sąjungos teisės aiškinimo klausimu. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo kriterijų (CK 1.90 straipsnis)

16926.

170Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

17127.

172Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta, kad dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio esmę jis nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; kt.).

17328.

174Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2014 m. gegužės 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014; 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2014). Dėl apeliantų suklydimo sudarant byloje ginčijamus sandorius

17529.

176Apeliantų įsitikinimu, tai, kad jie neteisingai suvokė, jog obligacijoms draudimo apsauga galios net ir banko bankroto atveju, lėmė banko netinkamas įstatyme nustatytų pareigų, susijusių su informacijos atkleidimu, vykdymas, taip pat banko darbuotojų klaidingos informacijos suteikimas. Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybių, susijusių su banko pareigos suteikti įstatymuose nurodytą visą, išsamią ir aiškią informaciją apie obligacijas ir jų draudimo sąlygas nevykdymu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apeliantų argumentams.

17730.

178Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi analogiškoje situacijoje, bankui sudarant analogiško turinio sutartį su kitu asmeniu, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog obligacijų draudžiamumo aspektas jam nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016). Tai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutiko su apeliantais, jog obligacijų draudžiamumo aspektas jiems nebuvo pakankamai aiškiai atskleistas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tam nepritarti. Tačiau vien ši aplinkybė, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo sandorių negaliojančiais kaip sudarytų dėl suklydimo. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad aplinkybė dėl draudimo apsaugos taikymo apeliantams buvo esminė, t. y. tokia, nuo kurios priklausė apeliantų apsisprendimas sudaryti sandorį.

17931.

180Nagrinėjamoje byloje vertindamas galimą apeliantų suklydimą ir kiek jis turėjo įtakos aplinkybei, kad apeliantai ginčo sandorius sudarė, pirmosios instancijos teismas nustatė apeliantų asmenines savybes, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantai apeliaciniame skunde neginčija.

18132.

182Apeliantai yra neprofesionalūs investuotojai, kurių pagal amžių, išsilavinimą ir kitas asmenines savybes nėra pagrindo neprilyginti vidutiniam vartotojui. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl apeliantams turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

18333.

184Apeliantai iki ginčo sandorių sudarymo turėjo terminuotojo indėlio sutarčių su banku sudarymo patirties (išskyrus apeliantes D. Š. ir D. V.). Procesiniai dokumentai patvirtina, kad visi apeliantai turėjo pakankamas žinias apie terminuotąjį indėlį. Apeliantams sudarant ginčo sutartis buvo (turėjo būti) akivaizdu, kad obligacijoms įgyti išleidžiamos lėšos netampa indėliais, taip pat jiems buvo (turėjo būti) žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, jos skiriasi nuo indėlio ir pasižymi kitokiu rizikos laipsniu. Be to, kaip jau buvo nurodyta, obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir įgijus obligaciją lydinčios emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas. Akivaizdu, kad bankas tuo pačiu negalėjo siūlyti tapačius produktus tik su skirtingu palūkanų dydžiu ir tą apeliantai, kaip vidutiniai vartotojai, turintys gyvenimiškos patirties, galėjo ir turėjo suprasti.

18534.

186Bankas rinko informaciją apie apeliantų patirtį investuojant, jų finansinę padėtį. Visi apeliantai, išskyrus apeliantus Z. B., V. L., R. U., D. V., G. T., atsisakė bankui pateikti duomenis apie save, tokios informacijos nepateikimo padariniai jiems buvo išaiškinti. Akivaizdu, kad neturėdamas visos reikiamos informacijos apie šiuos apeliantus, bankas negalėjo individualizuoti jų investavimo poreikių. Z. B. bankui nurodė, kad turi pradines žinias apie skolos obligacijas ir kad jo investavimo patirtis į šią finansinę priemonę yra iki 1 metų. V. L. nurodė, kad turi tik pradines žinias apie prekybą ir kitas investicines paslaugas, akcijas, skolos obligacijas, kitas finansines priemones. V. L. turėjo investavimo į obligacijas 2–5 metų patirties. R. U. nurodė, kad turi tik pradines žinias apie prekybą ir kitas investicines paslaugas, akcijas ir obligacijas, investavimo patirtis į obligacijas – iki 1 metų. D. V. nurodė, kad turi tik pradines žinias apie prekybą ir kitas investicinės paslaugas, akcijas ir obligacijas, kitas finansines priemones, patirtis investuojant į finansines priemones, išskyrus akcijas ir obligacijas, nuo 2 iki 5 metų. G. T. nurodė, kad turi pradines žinias apie prekybą ir kitas investicines paslaugas, taip pat akcijas ir obligacijas.

18735.

188Ginčo sutarčių 1.22 punktas, kuriame nurodyta, kad investuotojas patvirtina, jog buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, suponuoja, kad obligacijų įsigijimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis. Jeigu sąlygos dėl obligacijų draudžiamumo, rizikų jiems buvo esminės (tokios, be kurių jie nesudarytų sandorio), apeliantai jiems rūpimais klausimais turėjo pasidomėti. Apeliantai nepateikė objektyvių duomenų, kad jie neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti sudarytų sandorių sąlygų, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti. Abejonių dėl sudarytų ginčo sandorių apeliantams nekilo ir po jų sudarymo, nes nei vienas iš jų nesikreipė į banką ir (ar) specialistus dėl papildomo išaiškinimo obligacijų draustumo aspektu. Ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais apeliantai pareiškė tik po to, kai bankui buvo iškelta bankroto byla.

18936.

190Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuojant aptartų aplinkybių visetui, apeliantams, sudariusiems obligacijų pasirašymo sutartis, turėjo būti (buvo) suprantama, kad pagal šias sutartis įgyjamos obligacijos, joms įgyti išleidžiamos lėšos netampa indėliais. Apeliantams taip pat turėjo būti žinoma, kad obligacijos yra vertybiniai popieriai, jos skiriasi nuo indėlio ir pasižymi kitokiu rizikos laipsniu, o jeigu taip nebuvo, tai lėmė pačių apeliantų nepakankamas atidumas ir rūpestingumas. Tačiau bylos duomenų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad apeliantai, net ir žinodami tikrąją reikalų padėtį, susijusią su obligacijų (ne)draustumu, sutartis būtų sudarę, nes tą lėmė didesnis tokios finansinės priemonės pelningumas. Apeliantai tiesiog nesitikėjo, kad bankas gali bankrutuoti ir neįvertino šiuo aspektu galinčios kilti rizikos. Obligacijų draustumas apeliantams tapo svarbus, kai bankui buvo iškelta bankroto byla. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti, kad apeliantai buvo suklaidinti dėl sandorio esmės.

191Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės kriterijų (CK 1.91 straipsnis)

19237.

193CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Pagal nurodyto straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.

19438.

195Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

196Dėl banko apgaulės apeliantams sudarant ginčijamus sandorius

19739.

198Apeliantai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog bankas juos apgavo dėl savo finansinės padėties, veiklos perspektyvų, patikimumo. Apeliantai tą sieja su Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. nutarime nustatytais banko veiklos trūkumais ir apribojimais, kurie jiems, kaip banko klientams, turėjo, bet nebuvo atskleisti.

19940.

200Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio 18 d. priimtą nutarimą buvo paskelbta viešai 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko tinklalapyje, informacija apie banko veiklos trūkumus buvo ir visuomenės informavimo priemonėse (banko 2018 m. sausio 18 d. atsiliepimo į ieškovų patikslintą ieškinį 3 ir 5 priedai). Apeliantai ginčo sandorius sudarė po nurodytos datos. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, informacija, susijusi su banko veiklos trūkumais ir apribojimais, nebuvo slepiama, ji buvo prieinama. Byloje nėra duomenų, kad apeliantai šia informacija būtų domėjęsi, kaip ir informacija apie banko finansinę padėtį. Kadangi apeliantai tokia informacija nesidomėjo, darytina išvada, kad ne informacija (ar jos trūkumas) apie banko veiklą formavo apeliantų apsisprendimą dėl sandorių sudarymo. Tai, kad bankas viešojoje erdvėje save reklamavo kaip patikimą finansų įstaigą, savaime nelemia, jog bankas apgavo apeliantus ir atliko nesąžiningus veiksmus skatindamas įsigyti būtent obligacijas. Banko tyčinių, nesąžiningų veiksmų apeliantams sudarant ginčo sandorius nepatvirtina ir skunde nurodoma aplinkybė, kad bankas ignoravo jį prižiūrinčios institucijos nurodymus arba kad juos vykdė formaliai.

20141.

202Taigi, bylos duomenų visuma nepatvirtina, kad bankas, išleisdamas obligacijų emisiją bei ją išplatindamas ir sudarydamas obligacijų pasirašymo sutartis, turėjo tikslą apgauti obligacijų pirkėjus, neišpirkti obligacijų, tyčia klaidinti apeliantus dėl su obligacijomis susijusios rizikos egzistavimo ar jos pobūdžio. Apeliantai galėjo už obligacijas sumokėtas lėšas panaudoti terminuotojo indėlio sutarčiai sudaryti, tačiau pasirinko finansinį produktą, galintį suteikti didesnę finansinę grąžą. Kaip jau minėta, bylos duomenys nepatvirtina, kad banko finansinė padėtis būtų buvusi apeliantams svarbi ginčo sutarčių sudarymo momentu. Bankas negalėjo apgauti dėl aplinkybių, kurios nebuvo svarbios apeliantų valios formavimosi procese. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

20342.

204Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, teisingai taikė nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuo kurios nukrypti nagrinėjamu atveju nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliantų apeliacinis skundas ir atitinkamai ieškovo V. M. prisidėjimas prie apeliacinio skundo netenkinami, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

20543.

206Apeliantai apeliaciniame skunde suformulavo prašymą paskirstyti apeliantų pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisiant jas iš atsakovo. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, toks apeliantų prašymas taip pat negali būti patenkintas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20744.

208Į bylą nebuvo pateikti duomenys apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

209Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

210Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovai D. S., G. E., R. S., R. G., A. D., S. J., A. B. B., O. G., V. K., B.... 8. 1.1.... 9. D. S. 2011 m. gegužės 9 d. sutartį Nr. FO20110509L990002, pagal kurią ji... 10. 1.2.... 11. G. E. 2011 m. gegužės 31 d. sutartį Nr. FO20110531P990002, pagal kurią ji... 12. 1.3.... 13. R. S. 2011 m. spalio 27 d. sutartį Nr. FO20111027M990005, pagal kurią ji... 14. 1.4.... 15. R. G. 2011 m. kovo 9 d. ir 2011 m. gegužės 5 d. sutartis Nr.... 16. 1.5.... 17. A. D. 2011 m. gegužės 11 d. ir 2011 m. liepos 28 d. sutartis Nr.... 18. 1.6.... 19. S. J. 2011 m. balandžio 4 d. ir 2011 m. liepos 15 d. sutartis Nr.... 20. 1.7.... 21. A. B. B. 2011 m. liepos 27 d. sutartį Nr. FO20110727T990012, pagal kurią ji... 22. 1.8.... 23. O. G. 2011 m. kovo 14 d. sutartį Nr. FO20110314V990006, pagal kurią ji... 24. 1.9.... 25. V. K. 2011 m. spalio 6 d. sutartį Nr. FO20111006V990012, pagal kurią ji... 26. 1.10.... 27. B. Š. 2011 m. spalio 18 d. sutartį Nr. FO20111018K990008, pagal kurią ji... 28. 1.11.... 29. Z. B. 2011 m. balandžio 18 d. sutartį Nr. FO20110418V990004, pagal kurią jis... 30. 1.12.... 31. D. Š. 2011 m. spalio 20 d. sutartį Nr. FO20111020K990006, pagal kurią ji... 32. 1.13.... 33. E. Š. 2011 m. kovo 9 d. sutartį Nr. FO20110309V990013, pagal kurią ji... 34. 1.14.... 35. V. L. 2011 m. kovo 14 d. sutartį Nr. FO20110314U990006, pagal kurią ji... 36. 1.15.... 37. A. Š. 2011 m. kovo 9 d. sutartį Nr. FO20110309V990011, pagal kurią jis... 38. 1.16.... 39. R. M. G. 2011 m. kovo 3 d. sutartį Nr. FO20110303A990001, pagal kurią ji... 40. 1.17.... 41. R. U. 2011 m. liepos 8 d. sutartį Nr. FO20110708V990045, pagal kurią ji... 42. 1.18.... 43. V. J. 2011 m. gegužės 18 d., 2011 m. birželio 17 d., 2011 m. rugsėjo 16 d.,... 44. 1.19.... 45. V. M. 2011 m. gegužės 17 d. sutartį Nr. FO20110517Z990003, pagal kurią jis... 46. 1.20.... 47. D. V. 2011 m. kovo 7 d. sutartį Nr. FO20110307V990014, pagal kurią ji... 48. 1.21.... 49. J. G. M. 2011 m. rugsėjo 24 d. sutartį Nr. FO20110924S990002, pagal kurią... 50. 1.22.... 51. I. T. 2011 m. liepos 25 d. ir 2011 m. spalio 21 d. sutartis Nr.... 52. 1.23.... 53. A. Š. 2011 m. spalio 20 d. sutartį Nr. FO20111020L990004, pagal kurią jis... 54. 1.24.... 55. G. T. 2011 m. spalio 12 d. ir 2011 m. spalio 21 d. sutartis Nr.... 56. 1.25.... 57. A. Ž. 2011 m. rugsėjo 13 d. sutartį Nr. FO20110913K990006, pagal kurią jis... 58. 1.26.... 59. A. S. 2011 m. birželio 27 d. sutartį Nr. FO20110627V990009, pagal kurią 69... 60. 1.27.... 61. A. M. 2011 m. liepos 15 d. sutartį Nr. FO20110715K990008, pagal kurią jis... 62. 2.... 63. Ieškovai 1.1-1.27 punktuose nurodytus sandorius prašė pripažinti... 64. 3.... 65. Ieškovai nurodė, kad jiems vietoje terminuotų indėlių buvo pasiūlyta... 66. 4.... 67. Be to, ieškovai buvo apgauti dėl banko finansinės padėties, kadangi iki pat... 68. 5.... 69. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi bankui buvo iškelta... 70. II.... 71. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 72. 6.... 73. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovų ieškinį... 74. 7.... 75. Teismas nustatė, kad ieškovai su banku sudarė ginčo obligacijų pasirašymo... 76. 8.... 77. Teismas nesutiko su ieškovų išdėstytais argumentais, kuriais remiantis... 78. 9.... 79. Obligacijų pasirašymo sutartyse ieškovai pasirašytinai patvirtino, kad jie... 80. 10.... 81. Teismas nustatė, kad G. E., R. G., A. D., A. B. B., Z. B., V. L., R. U., D.... 82. 11.... 83. Po sutarčių sudarymo iki pat bankroto bylos atsakovui iškėlimo ieškovai... 84. 12.... 85. Teismas taip pat nenustatė ir tyčinių bei sąmoningų banko veiksmų,... 86. 13.... 87. Argumentai, kad bankas skleidė informaciją žiniasklaidoje apie gerą savo... 88. III.... 89. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 90. 14.... 91. Apeliaciniame skunde ieškovai G. E., R. S., V. K., Z. B., D. Š., E. Š., V.... 92. 15.... 93. Apeliantų apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:... 94. 15.1.... 95. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad apeliantų įsigytoms obligacijoms pagal... 96. 15.2.... 97. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje... 98. 15.3.... 99. Apeliantai pareikštu ieškiniu siekė parodyti, kad bankas netinkamai vykdė... 100. 15.4.... 101. Netinkamas įstatyme nustatytų pareigų vykdymas ir banko darbuotojų... 102. 15.5.... 103. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad apeliantams pinigų saugumas... 104. 15.6.... 105. Duomenys apie banką prižiūrėjusios institucijos 2011 m. sausio 18 d.... 106. 16.... 107. Ieškovas V. M. pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo nurodė,... 108. 17.... 109. Atsiliepime į apeliantų apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį... 110. 17.1.... 111. Iki apeliacinio skundo pateikimo apeliantai net nebandė argumentuoti, kad tuo... 112. 17.2.... 113. Situacija, kai investicinė įmonė negali grąžinti klientui obligacijų dėl... 114. 17.3.... 115. Šiam ginčui aktualios teisės normos jau yra išaiškintos, dėl jų... 116. 17.4.... 117. Apeliantai neįrodė nei kad bankas juos suklaidino, nei kad tyčia nuslėpė... 118. 17.5.... 119. Net jei būtų konstatuota, kad sudarydamas ginčo sandorius bankas pažeidė... 120. 17.6.... 121. Nėra pagrindo pripažinti, kad apeliantai, nors ir būdami neprofesionaliais... 122. 17.7.... 123. Sudarant ginčo sandorius jų esminiais elementais pripažintini mokamų... 124. 17.8.... 125. Apeliantų paaiškinimai neva jie turėjo tikslą ne rizikingai investuoti ir... 126. 17.9.... 127. Teiginys, kad neva banko darbuotojai, vadovaudamiesi banko politika ir... 128. 17.10.... 129. Dalis apeliantų (V. K., Z. B.) kartu su ginčo sandoriais ar po jų sudarymo... 130. 17.11.... 131. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad apeliantai buvo apgauti. Apeliantai... 132. 17.12.... 133. 2011 m. sausio 18 d. nutarimo priėmimas neatitinka esminio įvykio sąvokos.... 134. 18.... 135. Atsiliepime į apeliacinį skundą ir prisidėjimą į apeliacinį skundą... 136. 18.1.... 137. Apeliantų apeliaciniame skunde išdėstytas argumentas, kad apeliantų... 138. 18.2.... 139. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apeliantai buvo informuoti banko... 140. 18.3.... 141. Nuostata, kad obligacijos nėra draudimo objektas, yra aiškiai įtvirtinta... 142. 18.4.... 143. Ginčo sandorių sudarymo metu banko siūlytų terminuotųjų indėlių... 144. 18.5.... 145. Apeliantai turėjo pakankamai gyvenimiškos patirties, todėl galėjo suprasti... 146. 18.6.... 147. Apeliantai pareiškė kreditorinius reikalavimus banko bankroto byloje, o tai... 148. 18.7.... 149. Apeliantų pozicija yra itin nenuosekli, nes, viena vertus, jie reikalauja... 150. 18.8.... 151. 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos banko nutarimas Nr. 03-2 nepatvirtina, kad ginčo... 152. Teisėjų kolegija... 153. IV.... 154. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 155. 19.... 156. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 157. 20.... 158. Apeliacijos dalyku nagrinėjamu atveju yra pirmosios instancijos teismo... 159. 21.... 160. Apeliantai apeliaciniame skunde visų pirma nesutinka, kad jų įsigytoms... 161. 22.... 162. Tai, kad vertybinių popierių emitentas ir juos platinusi investicinė įmonė... 163. 23.... 164. Iš esmės tokio požiūrio buvo laikytasi ir vėlesnėje kasacinio teismo... 165. 24.... 166. Pagal CPK 4 straipsnį vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų... 167. 25.... 168. Nagrinėjamu atveju nekyla papildomų klausimų dėl Europos Sąjungos teisės... 169. 26.... 170. Vienas iš sandorio negaliojimo teisinių pagrindų yra jo sudarymas suklydus.... 171. 27.... 172. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 1.90 straipsnio taikymą, nurodyta,... 173. 28.... 174. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 175. 29.... 176. Apeliantų įsitikinimu, tai, kad jie neteisingai suvokė, jog obligacijoms... 177. 30.... 178. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi analogiškoje... 179. 31.... 180. Nagrinėjamoje byloje vertindamas galimą apeliantų suklydimą ir kiek jis... 181. 32.... 182. Apeliantai yra neprofesionalūs investuotojai, kurių pagal amžių,... 183. 33.... 184. Apeliantai iki ginčo sandorių sudarymo turėjo terminuotojo indėlio... 185. 34.... 186. Bankas rinko informaciją apie apeliantų patirtį investuojant, jų finansinę... 187. 35.... 188. Ginčo sutarčių 1.22 punktas, kuriame nurodyta, kad investuotojas patvirtina,... 189. 36.... 190. Teisėjų kolegijos vertinimu, egzistuojant aptartų aplinkybių visetui,... 191. Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės kriterijų (CK 1.91... 192. 37.... 193. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dėl apgaulės... 194. 38.... 195. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką... 196. Dėl banko apgaulės apeliantams sudarant ginčijamus sandorius... 197. 39.... 198. Apeliantai apeliaciniame skunde akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas... 199. 40.... 200. Teisėjų kolegija pažymi, kad informacija apie Lietuvos banko 2011 m. sausio... 201. 41.... 202. Taigi, bylos duomenų visuma nepatvirtina, kad bankas, išleisdamas obligacijų... 203. 42.... 204. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytų ir aptartų aplinkybių visuma,... 205. 43.... 206. Apeliantai apeliaciniame skunde suformulavo prašymą paskirstyti apeliantų... 207. 44.... 208. Į bylą nebuvo pateikti duomenys apie apeliacinės instancijos teisme patirtas... 209. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 210. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą....