Byla 2-1758/2014
Dėl įsiskolinimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Višinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. L. ir V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsakovams A. L. ir V. L. nustatytas terminas priešieškinio trūkumams ištaisyti – sumokėti žyminį mokestį, civilinėje byloje Nr. 2-4351-661/2014 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovams A. L. ir V. L. (trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Sartonic Būsto Statyba“) dėl įsiskolinimo priteisimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1235-577/2012 pagal ieškovų V. L. ir A. L. ieškinius atsakovui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) DNB bankui dėl skolinimo obligacijoms apmokėti sutarčių ir obligacijų pasirašymo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, neturtinės žalos priteisimo, atsakovo AB DNB banko priešieškinius ieškovams V. L. ir A. L. dėl įsiskolinimo priteisimo, (trečiasis asmuo pagal ieškinius ir priešieškinius – uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Sartonic Būsto Statyba“), ieškinius atmetė, o priešieškinius patenkino iš dalies.

4Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-49/2014, Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 31 d. sprendimo dalį dėl ieškinių paliko nepakeistą, o sprendimo dalį, kuria AB DNB banko priešieškiniai patenkinti iš dalies, panaikino ir šią bylos dalį grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje nurodė, kad ieškovai netinkamu informavimu pažeistas savo teises gali ginti kitais teisių gynimo būdais – reikšdami reikalavimus dėl žalos atlyginimo; atmetus ieškinius ir bylą dėl priešieškinių nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo, ieškovai dėl jiems pareikštų priešieškinių įgyja atsakovų teises, įskaitant teisę reikšti priešieškinį.

5Atsakovai A. L. ir V. L. 2014 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydami: 1) priteisti iš ieškovo AB DNB banko 1 443 414,34 eurų žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei įskaityti šią sumą su ieškovo reikalavimu priteisti solidariai iš atsakovų 1 443 414,34 eurų įsiskolinimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) nusprendus neįskaityti bylos šalių reikalavimų, priteisti solidariai atsakovams iš ieškovo 1 726 354,69 eurų žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Atsakovai priešieškinyje, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad jų (atsakovų) inicijuotas ginčas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš vartojimo santykių, todėl pateiktas procesinis dokumentas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi atsakovams A. L. ir V. L. nustatė 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti už priešieškinį 43 260 Lt dydžio žyminį mokestį valstybei ir pateikti teismui tai patvirtinantį banko dokumento originalą.

9Teismas, nustatęs, kad byloje nėra esminio ginčo dėl to, jog atsakovai, sudarydami su ieškovu skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartis, veikė kaip neprofesionalūs investuotojai, t. y. neprofesionalūs rinkos dalyviai, vertino, kad formaliai pagal atsakovų deklaruojamus tikslus (asmeniniams, namų ūkio, šeimos poreikiams) galima būtų manyti, jog atsakovai galėtų būti vertinami kaip vartotojai. Tačiau teismas, atsižvelgęs į bylos įrodymų visumą, konstatavo, kad byloje nėra pagrindo formuoti išvadą, jog ginčo sutartys atitinka vartojimo sutarties požymius, ir tuo pačiu pripažinti atsakovus vartotojais bei juos atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštą byloje 5 960 757,47 Lt dydžio reikalavimą.

10Atkreipęs dėmesį, kad atsakovai sudarė ne vieną, bet 2 (dvi) obligacijų pasirašymo sutartis ir 2 (dvi) skolinimo obligacijoms apmokėti sutartis, o investicinė skolintomis lėšomis strategija panaši į itin rizikingą, tuo tarpu, vartojimo santykiuose naudos gavimo rizikos elementas (bent jau paminėto lygmens) paprastai nėra aiškiai išreikštas, nenustatęs, kokį tikslą turint ateityje būtų naudojamas gautas prieaugis – vien asmeniniams, šeimos, namų ūkio reikmėms ar galbūt verslo, profesiniams tikslams, o asmuo, norėdamas pasinaudoti vartotojui teikiamomis procesinėmis lengvatomis (nemokėti žyminio mokesčio), jau pradinėje proceso stadijoje turėtų pateikti įrodymus, jog jis atitinka vartotojo statusą, teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas įžvelgti versliškumo ir komercinius (prieš abi šalis) požymius, kreditavimo gavimo tikslas šiuo atveju yra ne tiesioginis kredito vartojimas asmeniniams, šeimos, namų ūkio reikmėms, o papildomų pajamų gavimas arba pelno siekimas (uždirbimas) ateityje.

11Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovai nurodytas sutartis sudarė ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo tikslais, todėl jie įpareigotini per 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti 43 260 Lt žyminio mokesčio.

12III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13Atsakovai A. L. ir V. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

  1. Teismas nepagrįstai sureikšmino investavimo sutarčių pobūdį, nes vien tik investavimo sutarčių pobūdis neeliminuoja galimybės tokias sutartis pripažinti vartojimo sutartimis. Teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-32/2014; 2014 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-412/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2166/2013), kuriose investavimo paslaugų teikimo susiklostę teisiniai santykiai buvo traktuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai, todėl vartotojai neturi mokėti žyminio mokesčio už pareikštus reikalavimus.
  2. Teismas neįvertino reikšmingų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių, kad investavimo sutartys pripažintinos vartojimo sutartimis, o kitas aplinkybes vertino neteisingai. Atsakovų investavimas buvo tęstinis, o ne vienkartinis, tai patvirtina, kad teismas neturėjo pagrindo tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose įžvelgti versliškumo. Be to, tai, kad teismas DNB banko (ieškovo) veikloje nustatė komercinius požymius, tik patvirtina, jog investavimo sutartys pripažintinos vartojimo sutartimis.
  3. Teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimo reglamentuojančias proceso teisės normas. Teismas sprendė, kad atsakovai investavimo sutartis sudarė verslo tikslais, tačiau nenurodė, koks tas tikslas, kuriuo jie užsiima ar ketina užsiimti ateityje. Tokia teismo išvada nemotyvuota.
  4. Teismas netinkamai apskaičiavo žyminio mokesčio sumą. Atsakovai priešieškinį padavė pasinaudodami Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu, todėl net nustačius, kad priešieškinis apmokestinamas žyminiu mokesčiu, jo suma turi būti ne 43 260 Lt, o 32 445 Lt.

15Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų A. L. ir V. L. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovai neįrodė, jog ginčo santykiai yra vartojimo. Ieškovo nuomone, atsakovai ginčo sutartis sudarė turėdami tikslus, nesusijusius su jų asmeninių, šeimos ir / ar namų ūkio poreikių tenkinimu, todėl iš tikrųjų nėra pagrindo ginčo santykius kvalifikuoti vartojimo santykiais, o atsakovus – vartotojais.

17Trečiasis asmuo UAB „Sartonic Būsto Statyba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų A. L. ir V. L. atskirąjį skundą tenkinti ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

18Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su atsakovų atskirajame skunde išdėstytais argumentais, kad ginčo sutartys yra pripažintinos vartojimo sutartimis. Trečiasis asmuo pažymi, kad iš atsakovų investavimo gautos pajamos nebuvo planuotos panaudoti trečiojo asmens ūkinėje–komercinėje veikloje.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Atskirasis skundas iš esmės netenkintinas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

22Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovams A. L. ir V. L. nustatė terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti 43 260 Lt žyminį mokestį valstybei ir pateikti teismui tai patvirtinantį banko dokumento originalą.

23Byloje nustatyta, kad atsakovai A. L. ir V. L. kreipėsi į teismą su priešieškiniu, prašydami: 1) priteisti iš ieškovo AB DNB banko 1 443 414,34 eurų žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei įskaityti šią sumą su ieškovo reikalavimu priteisti solidariai iš atsakovų 1 443 414,34 eurų įsiskolinimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; 2) nusprendus neįskaityti bylos šalių reikalavimų, priteisti solidariai atsakovams iš ieškovo 1 726 354,69 eurų žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b. l. 111-114). Atsakovai, teikdami priešieškinį, už jį nesumokėjo įstatymo nustatyto žyminio mokesčio, nes laikėsi pozicijos, kad jų inicijuotas ginčas dėl žalos atlyginimo yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, todėl pateiktas procesinis dokumentas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

24Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines ir teisines aplinkybes, sprendė, kad atsakovai skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartis sudarė ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo tikslais, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsakovus atleisti nuo žyminio mokesčio ir įpareigojo juos per 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti 43 260 Lt žyminio mokesčio.

25Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog investavimo sutartys nepripažintinos vartojimo sutartimis, nes atsakovų investavimas buvo tęstinis, o ne vienkartinis, taip pat tarp šalių susiklosčiusiuose santykiuose įžvelgti versliškumą. Be to, teismas nemotyvuotai sprendė, kad atsakovai investavimo sutartis sudarė verslo tikslais, kitose bylose investavimo paslaugų teikimo susiklostę teisiniai santykiai buvo traktuojami kaip vartojimo teisiniai santykiai. Su šiais apeliantų (atsakovų) argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

26Nesutikdamas su paminėtais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau šios teisės įgyvendinimas ribojamas tam tikrų sąlygų buvimu, iš kurių viena yra įstatymo numatyto žyminio mokesčio sumokėjimas (CPK 80 straipsnio 1 dalis).

27CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad visose bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių, vartotojai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra tiesiogiai susijęs su vartojimo teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimu. Siekiant įvertinti ginčo teisinių santykių pobūdį turi būti tiriamos ir nustatomos atitinkamos faktinės aplinkybės, pvz., ar ieškovas savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti sudarė ginčijamus sandorius esamais ar būsimais verslo, profesijos tikslais, ar tai buvo vienkartinė ieškovo investicinė veikla, ar buvo sudaromos ir kitos investicinio pobūdžio sutartys, jeigu tokios buvo sudaromos, tai kiek jų buvo ir kaip dažnai jos buvo sudaromos, ar ieškovo veikloje nėra versliškumo požymių ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo sudarydama sutartį siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011).

28Pagal CK 1.39 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi laikytina sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (iš esmės taip pat vartojimo sutartys suprantamos ir pagal galiojančią CK 6.2281 straipsnio redakciją bei Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, pagal kurią vartojimo sutartis – tai prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi tam, kad sutartį būtų galima pripažinti vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, jog, pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo, antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Kita vertus, jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo.

29Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014, kasacinis teismas išaiškino, jog vartotojo sąvoka materialiojoje teisėje įtvirtinta skirtinguose teisės aktuose, kuriais suteikiama ir skirtinga vartotojų teisių apsauga, numatomos skirtingos vartotojų teisių gynimo priemonės ir būdai. Finansinių priemonių įsigijimas, kai sudaromos rizikos sutartys (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), savaime nepriskiriamas vartojimo teisiniams santykiams tokia prasme, kad tokias sutartis sudariusiems asmenims būtų taikomos ne tik konkrečiai teisės aktuose įvardytos, bet ir bendrosios vartotojų teisių gynimo normos (tokia laikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma dėl vartotojų atleidimo nuo žyminio mokesčio). Sandoriai, kai fiziniai asmenys įsigyja finansines priemones sudarydami rizikos sutartis, nelaikytini vartojimo sandoriais CPK 83 straipsnio prasme. Vartotojo sąvokos išaiškinimas CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 prasme nei suvaržo, nei išplečia asmenų teisių, kurias jiems suteikia specialūs atitinkamas teisinių santykių sritis reglamentuojantys teisės aktai. Vertinant sutarties priskyrimą vartojimo ar ne vartojimo sutartims, teisinę reikšmę turi pradinis tikslas, kuriam ši sutartis sudaryta. Priešingas aiškinimas leistų išplėsti vartojimo sutartims skirtą teisinį reguliavimą ir aiškaus verslo pobūdžio sutartims, kai verslininkas iš verslo sutarties gautas pajamas panaudotų ar ketintų panaudoti vartojimo tikslais. Gautų pajamų panaudojimo tikslo vertinimas būtų pernelyg neapibrėžtas ir spekuliatyvus, nes nėra jokio teisinio instrumento, kuris su tam tikru patikimumu leistų nuspėti, juolab kontroliuoti, kur asmuo panaudos gautas lėšas. Asmuo, manantis, kad yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius atitinkamą atleidimo pagrindą. Jei tokie įrodymai teismui nepakankami, žyminis mokestis turi būti mokamas, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo metu arba išnagrinėjus bylą iš esmės nustačius kitokias aplinkybes, sudarančias atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą, gali būti grąžinamas CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

30Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, inter alia įvertinęs tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pobūdį, pasirašytų sutarčių kiekį, sandorių vertę, jų (naudos gavimo) rizikingumą, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Iš tikrųjų, kaip teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, bylos įrodymų visetas šiuo metu neleidžia formuoti išvados, jog ginčo sutartys atitinka vartojimo sutarties požymius, o atsakovai yra vartotojai, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju pagal atsakovų pateiktus duomenis nėra pagrindo atsakovus atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už pareikštą priešieškinį.

31Kita vertus, apeliacinis teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju kredito gavimo tikslas – ne tiesioginis kredito vartojimas asmeninėms, šeimos, namų ūkio reikmėms, o papildomų pajamų gavimas – teikia pagrindą daryti išvadą, jog vykdytoje investicinėje veikloje yra abiejų šalių versliškumo požymių. Taigi atsakovai, siekdami pasinaudoti procesinėmis lengvatomis, jau pradinėje proceso stadijoje turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jie atitinka vartotojo statusą, o iš sudarytų sandorių gautas prieaugis bus naudojamas vartojimo tikslais. Tačiau pastebėtina, kad pagal bylos medžiagą nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovai neįrodinėjo, kad jie yra vartotojai (CPK 178 ir 314 straipsniai). Priešingai, tiek bylos, tiek Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenimis apeliantai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme buvo sumokėję dalį žyminio mokesčio, o likusią dalį mokėtino žyminio mokesčio prašė teismo atidėti. Šios faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad atsakovai santykių, susiklosčiusių tarp jų ir AB DNB banko, nevertino vartojimo teisinių santykių aspektu.

32Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad ad hoc nėra pagrindo remtis ir atsakovų (apeliantų) atskirajame skunde nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, nes pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Iš esmės analogiška nuostata nustatyta ir CPK 4 straipsnyje. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, naujausioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad vertinant sutarties priskyrimą vartojimo ar ne vartojimo sutartims, teisinę reikšmę turi pradinis tikslas, kuriam ši sutartis sudaryta, o ne tai, ar iš investavimo sutarčių gautos lėšos galėjo būti panaudotos asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors duomenys apie atsakovų sudarytus investavimo sandorius rodo, kad didelės vertės investavimas skolintomis lėšomis nebuvo įprasta jų veikla, tačiau nagrinėjamu atveju ypatingai svarbios ir tos aplinkybės, jog buvo sudarytos kelios sutartys, skolintomis lėšomis įsigyta SASO net už daugiau nei 9 mln. Lt ir nėra galimybės nustatyti, kam atsakovai būtų naudoję prieaugį, kurio tikėjosi – tik asmeniniams, šeimos, namų ūkio reikmėms ar galbūt ir verslo bei profesiniams tikslams.

33Remdamasis nurodytomis priežastimis, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

34Nepaisydamas to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovai (apeliantai) yra teisūs teigdami, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo už priešieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį. Atsižvelgęs į tai, kad priešieškinio suma yra 5 960 757,47 Lt, atsakovai priešieškinį padavė naudodamiesi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paslaugomis, apeliacinis teismas konstatuoja, jog už priešieškinį mokėtina 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos, o tai sudaro – 32 445 Lt.

35Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės paliktina nepakeista, tik patikslintina pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis.

36Be kita ko, atsakovams (apeliantams) nustatytinas naujas terminas įvykdyti pirmosios instancijos teismo nutartį, t. y. apeliantai 32 445 Lt dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti iki 2014 m. lapkričio 12 d. (įskaitytinai) bei pateikti pirmosios instancijos teismui tai įrodančius dokumentus. Naujas terminas pašalinti priešieškinio trūkumus nustatytinas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys ir turi sumokėti pakankamai didelę žyminio mokesčio sumą.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo

38Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti patirtas bylinėjosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. spalio 21 d. buvo gautas ieškovo AB DNB banko prašymas priteisti jam 1 832,60 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 1 499,66 Lt advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą; 14,88 Lt telekomunikacijos išlaidos ir 318,06 Lt PVM mokestis valstybei už suteiktas paslaugas.

39Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas, jis turi būti išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

42Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir ją išdėstyti taip:

43„Nustatyti atsakovams A. L. ir V. L. 14 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos sumokėti už priešieškinį 32 445 Lt žyminį mokestį valstybei ir pateikti teismui tai patvirtinantį banko dokumento originalą“.

44Pratęsti atsakovams A. L. ir V. L. terminą iki 2014 m. lapkričio 12 d. (įskaitytinai) priešieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 32 445 Lt žyminį mokestį.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. I. Ginčo esmė... 3. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. liepos 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje... 4. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi, priimta... 5. Atsakovai A. L. ir V. L. 2014 m. liepos 28 d. kreipėsi į teismą su... 6. Atsakovai priešieškinyje, be kita ko, laikėsi pozicijos, kad jų (atsakovų)... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi atsakovams A. L. ir... 9. Teismas, nustatęs, kad byloje nėra esminio ginčo dėl to, jog atsakovai,... 10. Atkreipęs dėmesį, kad atsakovai sudarė ne vieną, bet 2 (dvi) obligacijų... 11. Atsižvelgęs į nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teismas... 12. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 13. Atsakovai A. L. ir V. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 14. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    15. Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovų A.... 16. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovai neįrodė,... 17. Trečiasis asmuo UAB „Sartonic Būsto Statyba“ atsiliepime į atskirąjį... 18. Trečiasis asmuo atsiliepime į atskirąjį skundą sutinka su atsakovų... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Atskirasis skundas iš esmės netenkintinas.... 21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 22. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai... 23. Byloje nustatyta, kad atsakovai A. L. ir V. L. kreipėsi į teismą su... 24. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines ir... 25. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, atskirąjį... 26. Nesutikdamas su paminėtais argumentais, apeliacinės instancijos teismas... 27. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad visose bylose, kurias... 28. Pagal CK 1.39 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi laikytina sutartis dėl... 29. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad naujausioje... 30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, inter alia įvertinęs tarp šalių... 31. Kita vertus, apeliacinis teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju... 32. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad ad hoc... 33. Remdamasis nurodytomis priežastimis, apeliacinės instancijos teismas prieina... 34. Nepaisydamas to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas... 35. Esant pirmiau nustatytoms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms, apeliacinės... 36. Be kita ko, atsakovams (apeliantams) nustatytinas naujas terminas įvykdyti... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo... 38. Ieškovas AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti... 39. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi... 41. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartį palikti iš esmės... 42. Patikslinti nutarties rezoliucinę dalį dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir... 43. „Nustatyti atsakovams A. L. ir V. L. 14 dienų terminą nuo nutarties... 44. Pratęsti atsakovams A. L. ir V. L. terminą iki 2014 m. lapkričio 12 d....