Byla e2A-81-585/2020
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serona“, atsakovų L. M. ir E. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-682-777/2019 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Serona“ ieškinį atsakovams L. M., E. M. dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iš atsakovės UAB „Serona“ buvusios vadovės ir akcininkės L. M. priteisti 46 774,98 Eur padarytos žalos atlyginimo; atmetus ankstesnį reikalavimą, priteisti iš atsakovės UAB „Serona“ vadovo E. M. 46 774,98 Eur padarytos žalos atlyginimo; iš atsakovų solidariai priteisti 180 551,85 Eur padarytos žalos atlyginimo; iš atsakovų priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovų priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Serona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tamtamas“. BUAB „Serona“ turtas bankroto administratorei nebuvo perduotas. UAB „Serona“ vienintelio akcininko 2011 m. kovo 31 d. sprendimą, kuriuo atsakovė L. M. atsisakė vadovo pareigų, o įmonės direktoriumi yra skiriamas E. M., ieškovė laiko įmonės vadovės L. M. pavedimu kitam atsakovui E. M. būti įmonės atstovu pagal pavedimą, nes minėtas akcininko sprendimas nebuvo realizuotas ir vykdytas teisės aktų nustatytų tvarka. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas E. M. dirbo kaip UAB „Serona“ direktorius, kadangi atsakovo E. M. kaip įmonės vadovo įgaliojimai registrui nebuvo pateikti. Atsakovo E. M. kaip įmonės vadovo darbo sutartis nebuvo pateikta valstybiniam socialiniam draudimui. Kratos, atliktos atsakovų gyvenamojoje vietoje 2016 m. lapkričio 30 d., metu buvo rasta UAB „Serona“ dokumentacija, todėl teigti, kad dokumentaciją tvarkė išimtinai tik atsakovas E. M., nėra pagrindo. Ieškovei bankroto byla buvo iškelta pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 31 d nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1033-253/2018 yra patvirtinti 46 774,98 Eur UAB „Serona“ kreditoriniai reikalavimai. UAB „Serona“ įsiskolinimas: Valstybinei mokesčių inspekcijai atsirado už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d., valstybiniam socialiniam draudimui susidarė nuo 2017 m. liepos mėn., kreditorei UAB „Glansa“ atsirado nuo 2016 m. lapkričio 29 d., kreditoriui antstoliui atsirado vykdant Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomąjį dokumentą, taigi priežastiniu ryšiu šis įsiskolinimas yra susijęs su atsakovės vadovavimu UAB „Serona“. Ieškovė nurodė, kad byloje pateiktais įrodymais yra įrodytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovė L. M. yra vienintelė UAB „Serona“ akcininkė. 2014–2016 m. UAB „Serona“ finansinės ataskaitos buvo akcininkės patvirtintos. Atsakovė L. M. UAB „Serona“ tapimo nemokia metu turėjo 100 procentų bendrovės akcijų balsų, o tai leido jai priimti visus be išimties sprendimus, skirtus UAB „Serona“ mokumui atkurti. Padarius ieškinyje įrodymais pagrįstą išvadą dėl UAB „Serona“ nemokumo atsiradimo momento, yra pagrindas pripažinti, kad atsakovei akcininkei L. M. kilo pareiga inicijuoti UAB „Serona“ bankroto bylą ir šios pareigos nevykdymas yra neteisėtas. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovei L. M. nebuvo žinoma UAB „Serona“ finansinė situacija tiek įsipareigojimų, tiek turimo turto prasme, nes iš ieškovės pateikiamų įrodymų galima spręsti L. M. žinojus realią turtinę padėtį. Pagal jai žinomus finansinės atskaitomybės duomenis turėjo būti aišku, jog UAB „Serona“ realaus turto neturi, UAB „Serona“ finansinė padėtis nėra gera.

103.

11Ieškovė taip pat nurodė, kad byloje pateikiama 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog UAB „Serona“ buhalterinėje apskaitoje 291 atveju apskaitos dokumentais nėra pagrįsta 180 551,85 Eur, gautų už parduotas prekes, ir šių ūkinių operacijų duomenys nebuvo registruoti apskaitos registruose. Prisidengdami UAB „Serona“, atsakingi asmenys į įmonės apskaitą neįtraukė ir įmonei neperdavė iš pirkimo–pardavimo sandorių metu gautų 180 551,85 Eur, taip padarydami nurodyto dydžio žalą UAB „Serona“. Konstatavusi, kad į UAB „Serona“ apskaitą nebuvo įtraukti 180 551,85 Eur, gauti iš į įmonės apskaitą neįtrauktų pirkimo–pardavimo sandorių, ir šios ūkinės operacijos nebuvo registruojamos apskaitos registruose, šią sumą ieškovė laiko žala, padaryta įmonei.

124.

13Atsakovai prašė atmesti ieškinį ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodė, kad 2017 metais UAB „Serona“ ieškovės nurodytu laikotarpiu sėkmingai gynė savo pažeistas teises Vilniaus miesto apylinkės bei Vilniaus apygardos teismuose civilinėse bylose Nr. e2-12428-905/2016, Nr. e2S-387-881/2017, Nr. e2A–775-614/2017, buvo prisiteisusi iš skolininkės UAB „Vakonda group“ ir UAB „Vilkonda group“ daugiau nei 59 098,96 Eur. Vykdant priverstinį išieškojimą, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuris UAB „Serona“ išdavė vykdomąjį raštą. UAB „Serona“ skolininkei „Vakonda group“ buvo iškelta bankroto byla, bankroto byloje patvirtinti UAB „Serona“ 59 098,96 Eur kreditiniai reikalavimai. Gavus teismo priteistas sumas, iš esmės būtų pasikeitusi UAB „Serona“ finansinė padėtis. Iš įmonės, turinčios finansinių sunkumų, ji būtų tapusi sėkmingai veikiančia bendrove. Būtina vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nurodytais formaliais kriterijais, bet ir atsižvelgti į tuo metu buvusią faktinę padėtį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog atsakovas E. M. neneigė savo kaltės, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesislapstė, geranoriškai bendradarbiavo su įvairiomis ikiteisminio tyrimo institucijomis, todėl nėra pagrindo teigti, jog egzistuoja išimtinis piktybiškumas. Ieškovei yra perduota visa įmonės dokumentacija nuo 2008 metų, nustačius tyčinio bankroto požymius, buvo galima kreiptis į teismą ar ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo inicijavimo, tačiau bankroto administratorė to nepadarė. Taigi, bankroto administratorė, patikrinusi įmonės sudarytus sandorius, nerado kryptingos veiklos, kuria būtų siekiama sąmoningai žlugdyti įmonę, todėl teigti apie UAB „Serona“ padarytą žalą nėra pagrindo. BUAB „Serona“ bankroto byloje yra tik keletas kreditorių, todėl ieškovės deklaruojama hipotetinė padaryta žala nėra patvirtinta byloje esančiais duomenimis.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės L. M. ieškovei BUAB „Serona“ priteisė 2 556,36 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 2 556,36 Eur sumą nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo E. M. ieškovei BUAB „Serona“ priteisė 180 551,85 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 180 551,85 Eur sumą nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

186.

19Teismas konstatavo, kad L. M., kuri UAB „Serona“ išplėstiniame išraše su istorija nurodyta kaip UAB „Serona“ direktorė nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 30 d., yra tinkama atsakovė, jai gali būti taikoma civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą. E. M. nėra tinkamas atsakovas, jam negali būti taikoma civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą.

207.

21Teismas nustatė, kad atsakovui E. M. 2017 m. birželio 21 d. patikslinus ir pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas ir 2014 metų metinę pelno mokesčio deklaracijas, susidarė 42 708,29 Eur pelno mokesčio, pelno mokesčio delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio delspinigių nepriemoka. Teismas sprendė, kad po minėtų deklaracijų patikslinimo, 2017 m. birželio 22 d., UAB „Serona“ direktorė L. M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“, nes UAB „Serona“ 42 727,56 Eur pradelstų įsipareigojimų suma viršijo pusę UAB „Serona“ gautinos (priteistos) 42 445,56 Eur sumos civilinėje byloje Nr. e2-12428-905/2016 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnis).

228.

23Teismas sprendė, kad iki to momento, kai UAB „Serona“ tapo nemoki (2017 m. birželio 22 d.), susidariusios UAB „Serona“ pradelstų 42 727,56 Eur įsipareigojimų sumos, nėra pagrindo laikyti padaryta žala, nes nėra UAB „Serona“ direktorės L. M. neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio dėl atsiradusių minėtų pradelstų įsipareigojimų. L. M. iki šių įsipareigojimų susidarymo neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“.

249.

25Teismas pažymėjo, kad UAB „Serona“ direktorė L. M. neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“ 2016 m. lapkričio 29 d., kai atsirado UAB „Serona“ bankroto byloje patvirtintas UAB „Glansa“ 555 Eur kreditinis reikalavimas (įsiskolinimas), nes šio 555 Eur pradelsto įsipareigojimo suma neviršijo pusės UAB „Serona“ gautinos (priteistos) 42 445,56 Eur sumos civilinėje byloje Nr. e2-12428-905/2016 (CPK 178, 185 straipsniai, ĮBĮ 8 straipsnis). Juolab, kad tik Vilniaus apygardos teismui 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-422-781/2018 pripažinus bankrutavusios UAB „Vakonda group“ pabaigą, tapo akivaizdu, kad UAB „Vakonda group“ skola yra beviltiška.

2610.

27Teismas nustatė, kad po to, kai UAB „Serona“ tapo nemoki, susidarė pradelsti įsipareigojimai: Valstybinei mokesčių inspekcijai gyventojų pajamų mokesčio 421 Eur nepriemoka, 1 529,24 Eur įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo biudžetui, antstolės R. V. 429,12 Eur vykdymo išlaidos, J. A. 177 Eur bylinėjimosi išlaidos, iš viso 2 556,36 Eur. Teismas pripažino, kad ši UAB „Serona“ pradelstų įsipareigojimų suma atsirado, dėl to, kad UAB „Serona“ direktorė L. M. laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“ teismui. Teismas sprendė, kad tarp šios įsipareigojimų sumos ir L. M. neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju nustatytos UAB „Serona“ direktorės L. M. civilinės atsakomybės sąlygos, laiku nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnis). Todėl iš atsakovės L. M. ieškovei priteistina 2 556,36 Eur žalos atlyginimo.

2811.

29Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje yra konstatuota, jog UAB „Serona“ buhalterinėje apskaitoje 291 atveju apskaitos dokumentais nėra pagrįsta 180 551,85 Eur, gautų už parduotas prekes, ir šios ūkinės operacijos duomenys nebuvo registruoti apskaitos registruose. Teismas, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, šalių paaiškinimus (žodinius ir rašytinius), konstatavo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog neapskaityta 180 551,85 Eur suma buvo panaudota UAB „Serona“ veikloje. Atsakovai duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą, teismui nepateikė. Teismas pažymėjo, kad dėl E. M. nusikalstamų veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „Serona“ veikos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl labiau tikėtina, kad rašytinių duomenų, leidžiančių teigti, jog neapskaityta 180 551,85 Eur suma buvo panaudota UAB „Serona“ veikloje, iš viso nėra.

3012.

31Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas baudžiamojoje ir administracinio nusižengimo byloje, kad E. M. prekes iš Lenkijos užsakydavo ir priimdavo bei už jas atsiskaitydavo grynaisiais, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „Serona“ buhalterinę apskaitą ir, siekdamas išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas aiškiai neteisingus duomenis apie UAB „Serona“ pajamas, pelną, turtą ir pateikė jas valstybės įgaliotai institucijai, konstatuoja, kad šios aplinkybės yra pakankamos pripažinti E. M. de facto vadovo statusą. Todėl E. M. de facto vadovui (o ne de jure vadovei L. M.) kyla civilinė atsakomybė dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

32III.

33Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

3413.

35Apeliaciniame skunde atsakovė L. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovės naudai priteista 2 556,36 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti; įstatymų nustatyta tvarka išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3613.1.

37Atsakovė L. M. negali būti atsakove šioje byloje, nes galiojančiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog ieškovės vadovu buvo E. M., o pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo kreiptis įmonės vadovas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-677-526/2017 atsakovas E. M. yra pripažintas UAB „Serona“ direktoriumi, atsakingu už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, ir yra nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apylinkės teismui išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. A6.-93-903/2018 dėl administracinės atsakomybės taikymo L. M. už nesikreipimą į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, buvo nutarta L. M. iškeltą administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nes faktiniu bendrovės vadovu buvo E. M..

3813.2.

39Teismas, spręsdamas, jog atsakomybė už žalos padarymą gali būti taikoma de jure vadovui, nepagrįstai sprendė, kad de jure vadovu šioje byloje yra atsakovė L. M. ir todėl ji yra tinkamu atsakovu byloje.

4013.3.

41Po 2017 m. birželio 22 d., kai atsakovas E. M. 2017 m. birželio 21 d. patikslino ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas ir 2014 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, susidariusi skola nebuvo tokio dydžio, dėl kurios būtų reikėję inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą, tuo labiau, kad ir skundžiamame sprendime teismas pripažino, jog tik Vilniaus apygardos teismui 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-422-781/2018 pripažinus bankrutavusios UAB „Vakonda group“ pabaigą, tapo akivaizdu, kad UAB „Vakonda group“ skola yra beviltiška.

4214.

43Apeliaciniame skunde atsakovas E. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys atsakovo E. M. atžvilgiu ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

4414.1.

45Teismas nepagrįstai sprendė, kad tikėtina žala ieškovei siekia 180 551,85 Eur. Ieškovė pateikė į bylą ne tik įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą bei kvalifikuoto specialisto išvadą apie bendrovės finansinę veiklą, kuri patvirtina, kad visos eksperto nustatytos sumos buvo įmonės vadovų ne pasisavintos, o investuotos į įmonės veiklą bei vėliau netinkamai deklaruotos.

4614.2.

47Teismas nepagrįstai apskaitos dokumentacijos netinkamą vedimą sutapatino su patikslintame ieškinyje nurodytos sumos pasisavinimu ir galimu išvaistymu. Tai, kad įmonės apskaitoje šios sumos nėra, nereiškia, kad ji buvo pasisavinta.

4814.3.

49Ieškovė patikslintame ieškinyje iš viso nenurodė atsakovų veiksmų, kurie galėjo sukelti tokią didelę žalą įmonei. Ieškovė privalėjo be registrui privalomų duomenų teikimo nurodyti ir įvertinti atsakovų veiksmus ir jų seką, sukėlusią žalą įmonei. Atsakovai negalėjo tinkamai atsikirsti į ieškovės reikalavimus, kai ieškovė nurodė tik niekuo nepagrįstą 180 551,85 Eur žalos sumą.

5014.4.

51Ieškovė ieškinyje nenurodė objektyvių duomenų, kuo pasireiškė reali žala įmonei. Šiuo metu ieškovei turtines pretenzijas, be valstybę atstovaujančios institucijos, yra pareiškę tik du asmenys bendrai 2 556,36 Eur, o ne 180 551,85 Eur sumai.

5214.5.

53Teismas sprendime nepasisakė dėl priežastinio ryšio egzistavimo, o jei jis ir egzistuotų, tai skundžiamame teismo sprendime nėra nurodytų jokių konkrečių veiksmų ar verslo sprendimų, dėl kurių galėjo susidaryti ieškinyje nurodyta žala.

5415.

55Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir patikslintas ieškinys. Apeliaciniame skunde papildomai nurodoma:

5615.1.

57Ieškovė dar prieš susidarant kreditorių reikalavimams jau buvo nemoki, nes neturėjo jokio turto, į kurį kreditoriai galėjo nukreipti savo reikalavimus. Šias aplinkybes dėl įmonės nemokumo patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi, kuria buvo konstatuotas teisinis įmonės nemokumas ir yra iškelta įmonės bankroto byla, 2016 m. balanso, ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys, Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kuria buvo patvirtinti įmonės kreditorių reikalavimai, antstolių vykdomųjų bylų duomenys ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės.

5815.2.

59Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo įvertinti ir paties atsakovo E. M. valią, išreikštą 2018 m. vasario 27 d. prašyme dėl baudžiamosios bylos proceso atnaujinimo, kuriame jis nurodė, kad jis nėra subjektas, trauktinas atsakomybėn pagal Baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalį, nes UAB „Serona“ vadovė nuo 2008 m. kovo 4 d. ir akcininkė yra L. M.. E. M. taip pat nurodė, kad apskaitą tvarkantis asmuo formaliai buvo E. M., tačiau jis nebuvo atsakingas asmuo už buhalteriją.

6016.

61Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. M. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

6216.1.

63Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde yra išsakyti tik galimi bankroto administratorės spėjimai apie tikėtiną įmonės finansinę padėtį 2016-2018 metų laikotarpyje.

6416.2.

65Ta aplinkybė, kad apskaitos dokumentai buvo laikomi įmonės akcininkų gyvenamojoje vietoje, nesunkina jų atsakomybės. Įmonei vadovaujantis asmuo savarankiškai priima sprendimą ir pasirenka, kur yra saugiausia laikyti įmonės dokumentaciją.

6617.

67Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. M. prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

6817.1.

69Skundžiamame sprendime teismas detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl pasirinkto laikotarpio bei kada, teismo manymu, buvo privalu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo.

7017.2.

71Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti pasvarstymai apie tikėtiną alternatyvią sprendime nurodytų įvykių seką ir jų įtaką atsakovės teisės ir pareigomis prieštarauja byloje nustatytomis faktinėms įvykio aplinkybėms ir nesudaro pakankamo pagrindo šioje dalyje keisti skundžiamą teismo sprendimą.

7218.

73Atsiliepime į ieškovės atsakovų apeliacinius skundus ieškovė BUAB „Serona“ prašo skundus atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:

7418.1.

75Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui E. M. 2017 m. birželio 21 d. patikslinus, ir pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos PVM deklaracijas ir 2014 m. metinę pelno mokesčio deklaracijas, susidarė 42 708,29 eurų nepriemokos. Dėl neteisingai nustatytos 2017 m. birželio 21 d. datos, teismas byloje nepagrįstai laikė, kad tik po deklaracijų patikslinimo atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

7618.2.

77Atsakovė L. M., save įvardijusi kaip UAB „Serona“ vadovę, teikė skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimo administracinėje byloje Nr.1-1956-484/2018, o tai dar kartą patvirtina jos kaip įmonės vadovės įgaliojimus, bei jos žinojimą ir faktinį įmonės turtinės padėties supratimą.

7818.3.

79Šioje byloje nagrinėjant atsakovės L. M. civilinės atsakomybės klausimą nebuvo pateikta argumentų, kuo remiantis įmonės vadovė laikė, kad iš UAB „Vakonda Group“ atgautinos debitorinės skolos yra realus įmonės turtas, leidęs atsakovei laikyti, kad įmonė yra moki ir galės vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams.

8018.4.

81Trumpalaikio turto sąrašas ir trumpalaikis turtas administratoriui nėra perduoti.

8218.5.

83Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų siekis atkurti įmonės mokumą ir toliau tęsti ūkinę-komercinę veiklą, nedavė teigiamų rezultatų, ir įmonė nesugebėjo subalansuoti esamos situacijos.

8418.6.

85Apeliantai dėl įmonės turtinės padėties įvertinimo negali gintis argumentu, kad dokumentai iškėlus bankroto bylą yra perduoti bankroto administratoriui, nes byloje aptariamas laikotarpis faktiškai buvęs iki bankroto bylos iškėlimo, o įmonės vadovui iš įstatymo kyla pareiga tokius duomenis žinoti, ir apskaityti įmonės apskaitoje.

8618.7.

87Teismas pasiūlė atsakovui E. M. pateikti turimus įrodymus ir paaiškinimus, kiek neapskaitytų UAB „Serona“ pinigų buvo panaudota UAB „Serona“ veikloje. Jokių įrodymų dėl neapskaitytų grynų pinigų panaudojimo UAB „Serona“ veikloje apeliantas neteikė.

88Teisėjų kolegija

konstatuoja:

89IV.

90Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9119.

92Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

9320.

94Dėl naujų įrodymų priėmimo

9521.

96CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9722.

98Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas E. M. pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. baudžiamąjį įsakymą ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvadą. Atsižvelgiant į tai, kad šie rašytiniai įrodymai jau buvo pateikti į bylą, juos, kaip perteklinius, atsisakytina prijungti prie bylos.

99Byloje nustatytos aplinkybės

10023.

101Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Serona“ iškelta bankroto byla pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimą. Iš UAB „Serona“ išplėstinio išrašo su istorija nustatyta, kad UAB „Serona“ direktorė nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2018 m. kovo 30 d. buvo atsakovė L. M.. UAB „Serona“ akcininkė nuo 2008 m. kovo 18 d. buvo L. M..

10224.

103Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės buvusių vadovų civilinės atsakomybės taikymo, pavėlavus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir netinkamai tvarkius bendrovės buhalterinę apskaitą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad atsakovė L. M. yra tinkama atsakovė ir jai gali būti taikoma civilinė atsakomybė už pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo pažeidimą, nustatęs, kad 2 556,36 Eur UAB „Serona“ pradelstų įsipareigojimų suma atsirado dėl to, kad UAB „Serona“ direktorė L. M. laiku nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Serona“ teismui, sprendė, kad šiuo atveju nustatytos UAB „Serona“ direktorės L. M. civilinės atsakomybės sąlygos, todėl šį ieškovės ieškinio reikalavimą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės L. M. ieškovės naudai 2 556,36 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas baudžiamojoje ir administracinio nusižengimo byloje, pripažino, kad atsakovas E. M. buvo bedrovės de facto vadovas, todėl sprendė, kad E. M. de facto vadovui kyla civilinė atsakomybė dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos, t. y. nepaskaitytos UAB „Serona“ buhalterinėje apskaitoje 180 551,85 Eur sumos, atlyginimo.

104Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo

10525.

106Atsakovė L. M. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovės naudai priteista 2 556,36 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, ir apeliaciniame skunde nurodo, kad ji negali būti atsakove šioje byloje, nes galiojančiais teismų sprendimais yra nustatyta, jog ieškovės vadovu buvo E. M., o pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo kreiptis įmonės vadovas. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

10726.

108Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, yra išaiškinęs, kad civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Jei dalyvis atlieka veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui, laikytina, kad jis veikia kaip faktinis vadovas ir atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad civilinės atsakomybės prasme kaip vadovas gali būti vertinamas ne tik asmuo, kuris pagal įmonės dokumentus tuo metu ėjo įmonės vadovo pareigas (de jure vadovas), tačiau ir bet kuris kitas asmuo, jei nustatoma, kad įmonė veikė jo vadovaujama (de facto vadovas). Pripažinus, kad formaliai vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmai įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2012).

10927.

110Tai reiškia, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris atlieka juridinio asmens vadovui priskirtas funkcijas ir priima vadovui pagal kompetenciją priskirtus valdingus sprendimus, nepriklausomai nuo jo einamų formalių pareigų įmonėje ir nepriklausomai nuo jo buvimo ar ne įmonės dalyviu. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad faktinis įmonės vadovas įmonei atsako kaip de jure vadovas už fiduciarinių pareigų pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalį.

11128.

112Tačiau kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šią praktiką faktinio įmonės vadovo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo aspektu, yra nurodęs, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tik asmenims, turintiems formalų vadovo statusą, o teismas, spręsdamas tokio pareiškimo priėmimo klausimą ir vertindamas bankroto bylos iškėlimo būtinybę, turi įsitikinti realių vadovo įgaliojimų egzistavimu, t. y. kad pareiškimą pateikiantis asmuo iš tikrųjų yra įmonės vadovas, dėl ko įmonės de facto vadovo tokio pobūdžio pareiškimas teisme nebūtų priimtas. Todėl de facto vadovui negali būti taikoma civilinė atsakomybė už ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos de jure vadovo pareigos pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-265-611/2017).

11329.

114Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien aplinkybė, jog faktinio įmonės vadovo funkcijas atliko atsakovas E. M., nelėmė atsakovui E. M. Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taigi, atsakovės E. M. apeliacinio skundo argumentai, susiję su faktiniu kito asmens vadovavimu bei sprendimų priėmimu, nelemia vertinimo, kad jai civilinė atsakomybė vien dėl to negalėtų būti taikoma.

11530.

116Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė E. M. apeliaciniuose skunduose iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu momentu, kada UAB „Serona“ tapo nemoki (2017 m. birželio 22 d.). Ieškovės teigimu, atsakovė dar iki susidarant teismo patvirtintiems kreditoriniams reikalavimams buvo nemoki, nes neturėjo jokio turto, į kurį kreditoriai galėjo nukreipti savo išieškojimus. Atsakovės E. M. teigimu, jai pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei tapus nemokiai galėjo kilti tik 2018 m. liepos mėn., kai buvo priimtas sprendimas dėl BUAB „Vakonda group“ pabaigos ir tapo aišku UAB „Serona“ nebeatgaus skolos iš BUAB „Vakonda group“ bei negalės atsiskaityti su kreditoriais. Su tokiais apeliančių argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

11731.

118Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla UAB „Serona“, nurodė, kad pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis įmonė turėjo turto už 24 144 Eur (iš jų 20 836 Eur per vienerius metus gautinos sumos), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 66 696 Eur. Mokėtinos sumos susidėjo iš 8 590 Eur per vienerius metus mokėtinų sumų ir 58 106 Eur po vienerių metų mokėtinų sumų. Nors, ieškovės teigimu, įmonė realiai jokio turto, nurodyto 2016 metų balanse, neturėjo, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tik Vilniaus apygardos teismui 2018 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-422-781/2018 pripažinus bankrutavusios UAB „Vakonda group“ pabaigą, nesant pateikta kitų įrodymų, tapo akivaizdu, kad UAB „Vakonda group“ 42 445,56 Eur skola ieškovei yra beviltiška. Įvertinus minėto UAB „Vakonda group“ įsiskolinimo dydį, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad atsakovei jau pateikus 2016 metų balansą, atsirado pareiga pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad šiuo laikotarpiu bendrovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

11932.

120Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Panevėžio spaustuvė“ v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Rita“ v. R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-321/2014).

12133.

122Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės detaliai vertino kiekvieną kreditorinį reikalavimą atskirai ir analizavo, ar jie atsirado dėl atsakovės E. M. pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog nauji įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai (421 Eur), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (1 529,24 Eur), antstolei R. V. (429,12 Eur), J. A. (177 Eur), iš viso 2 556,36 Eur, atsirado atsakovei laiku neinicijavus bankroto bylos ir įvertino juos kaip įmonei padaryta žalą būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, konstatavo priežastinį ryšį tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Visi kiti įmonės kreditiniai reikalavimai yra nesusiję su atsakovės E. M. delsimu inicijuoti bankroto bylą ieškovei, nes atsirado iki faktinio įmonės nemokumo, todėl nepagrįstu laikytinas ieškovės reikalavimas priteisti žalą, kurią sudaro visi kreditorių reikalavimai.

12334.

124Atsakovė E. M. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad 2017 m. birželio 21 d. patikslinus ir pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai PVM deklaracijas ir 2014 metų metinę pelno mokesčio deklaracijas, susidarė 42 708,29 Eur pelno mokesčio, pelno mokesčio delspinigių, pridėtinės vertės mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio delspinigių nepriemoka. Apeliantės teigimu, pavykus atgauti skolą iš UAB „Vakonda group“, UAB „Serona“ būtų turėjusi turto už 66 042,56 Eur (2017 metų UAB „Serona“ balanse finansiniais metais nurodyta įmonės turto suma 23 597 Eur + 42 445,56 Eur UAB „Vakonda group“ skola) ir bendrovė būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Todėl atsakovės argumentai, kad iki 2018 m. liepos mėn. ieškovė dar turėjo realią galimybę atgauti skolą iš BUAB „Vakonda group“, todėl jai nekilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nepaneigia aplinkybės, kad jau 2017 m. birželio 21 d. susidariusi 42 708,29 Eur skola Valstybinei mokesčių inspekcijai viršijo pusę UAB „Serona“ gautinos (priteistos) 42 445,56 Eur sumos civilinėje byloje Nr. e2-12428-905/2016 ir ieškovės 2016 metų balanse nurodyto turto vertę. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante E. M., kad jai pareiga inicijuoti ieškovės bankroto procesą kilo tik 2018 m. liepos mėnesį.

125Dėl kitais veiksmais padarytos žalos atlyginimo

12635.

127Atsakovas E. M. apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria iš jo ieškovės naudai priteista 180 551,85 Eur žalos. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad tikėtina žala ieškovei siekia 180 551,85 Eur. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apskaitos dokumentacijos netinkamą vedimą sutapatino su nurodytos sumos pasisavinimu ir galimu išvaistymu.

12836.

129BUAB „Serona“ ieškiniu prašė priteisti 180 551,85 Eur žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovų, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu 180 551,85 Eur žalos atlyginimą priteisė tik iš atsakovo E. M.. Nors apeliaciniame skunde BUAB „Serona“ prašo panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, tačiau apeliaciniame nenurodo jokių argumentų, susijusių su solidariosios atsakomybės taikymu L. M.. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų ir dėl atsakovų solidariosios atsakomybės taikymo nepasisako.

13037.

131Pirmosios instancijos teismas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvados nustatė, kad UAB „Serona“ buhalterinėje apskaitoje 291 atveju apskaitos dokumentais nėra pagrįsta 180 551,85 Eur, gautų už parduotas prekes, ir šios ūkinės operacijos duomenys nebuvo registruoti apskaitos registruose. Šioje specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal UAB „Serona“ direktoriaus E. M. organizuotos ir tvarkytos buhalterinės apskaitos duomenis dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies ir 4 dalies, 156 straipsnio 3 dalies bei 19 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Serona“ laikotarpio nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. veikos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

13238.

133Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

13439.

135CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Vadovaujantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatyme, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

13640.

137Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

13841.

139Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybės, kad 180 551,85 Eur suma nebuvo įtraukta į įmonės buhalterinę apskaitą, už kurios tinkamą vedimą buvo atsakingas atsakovas. Ieškovė nurodė, kad bankroto administratorė tarp įmonės perduotų dokumentų nerado dokumentų, patvirtinančių, jog į apskaitą neįtraukta 180 551,85 Eur suma ar jos dalis būtų panaudota bendrovės veikloje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, teigdamas, jog aukščiau nurodytos lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, nepateikė į bylą jo argumentus pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

14042.

141Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vien E. M. 2017 m. birželio 19 d. įtariamojo apklausos protokole nurodyta aplinkybė, jog gautas pajamas jis naudojo bendrovės veikloje, nėra pakankama daryti išvadą apie neapskaitytos 180 551,85 Eur sumos panaudojimą įmonės reikmėms. Apeliantas nurodė, kad iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvados matyti, jog PPHU A. A. M. įvairiais apskaitos dokumentais pagrindė iš viso 152 297,27 Eur apmokėjimo iš UAB „Serona“ gavimą, be to UAB „Serona“ apskaitos dokumentais pagrindė ir apskaitos registruose užregistravo tiriamuoju laikotarpiu gautas pajamas, iš viso 162 094,95 Eur. Tačiau vien minėtoje specialisto išvadoje nurodytos aplinkybės, nesant į bylą pateiktų jas pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad jis įrodė 180 551,85 Eur sumos panaudojimą įmonės reikmėms.

14243.

143Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog ieškovė neįrodė 180 551,85 Eur žalos dydžio. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktuose nenustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimčių sprendžiant dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo civilinės atsakomybės bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, nepaisant to, ar vadovo civilinės atsakomybės klausimas sprendžiamas iki, ar po bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Tokių išimčių buvimo nepatvirtina ir teismų praktika. Bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Priešingas aiškinimas lemtų, kad bendrovės vadovas, padaręs bendrovei daugiau žalos nei bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų suma, būtų iš dalies atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl vėlesnio fakto – bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai prieštarautų tiek bendrajam teisingumo principui (CK 1.5 straipsnis), tiek pirmiau nurodytam visiško nuostolių atlyginimo principui (CK 6.251 straipsnis). Todėl pagal bendrą taisyklę bankrutuojančios įmonės administratorius, kuriam įstatymo nurodyta ginti ne tik kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, gali pareikšti reikalavimą bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą. Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimą patenkinus iš išieškotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018).

14444.

145Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atsakovo apeliacinio skundo argumentą, kad iš jo kaip bankrutavusios įmonės buvusio vadovo negali būti priteisiamas didesnis žalos dydis, nei yra visų patvirtintų bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų suma. Išieškojus priteistą žalą iš atsakovo ir atsiskaičius su visais bendrovės kreditoriais bei bankroto administratoriui teismui pateikus tai įrodančius dokumentus, bankroto byla galėtų būti nutraukta (Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14645.

147Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovas E. M., kaip buvęs faktinis UAB „Serona“ vadovas, yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, tame tarpe ir už tinkamą bendrovės turto apskaitos vedimą, jo įtraukimą į apskaitą bei jo išsaugojimą, todėl neįtraukęs 180 551,85 Eur sumos į buhalterinę apskaitą ir nepateikęs įrodymų apie šios sumos panaudojimą įmonės veikloje, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė įmonei 180 551,85 Eur dydžio žalą, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais.

148Dėl bylos procesinės baigties

14946.

150Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė tiek materialines, tiek procesinės teisės normas, todėl ieškovės ir atsakovų apeliaciniai skundai atmestini, o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

151Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

152Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė iš... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi... 10. 3.... 11. Ieškovė taip pat nurodė, kad byloje pateikiama 2017 m. gegužės 30 d.... 12. 4.... 13. Atsakovai prašė atmesti ieškinį ir priteisti turėtas bylinėjimosi... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino... 18. 6.... 19. Teismas konstatavo, kad L. M., kuri UAB „Serona“ išplėstiniame išraše... 20. 7.... 21. Teismas nustatė, kad atsakovui E. M. 2017 m. birželio 21 d. patikslinus ir... 22. 8.... 23. Teismas sprendė, kad iki to momento, kai UAB „Serona“ tapo nemoki (2017 m.... 24. 9.... 25. Teismas pažymėjo, kad UAB „Serona“ direktorė L. M. neturėjo pareigos... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad po to, kai UAB „Serona“ tapo nemoki, susidarė... 28. 11.... 29. Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje yra... 30. 12.... 31. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas baudžiamojoje ir administracinio... 32. III.... 33. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 34. 13.... 35. Apeliaciniame skunde atsakovė L. M. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m.... 36. 13.1.... 37. Atsakovė L. M. negali būti atsakove šioje byloje, nes galiojančiais teismų... 38. 13.2.... 39. Teismas, spręsdamas, jog atsakomybė už žalos padarymą gali būti taikoma... 40. 13.3.... 41. Po 2017 m. birželio 22 d., kai atsakovas E. M. 2017 m. birželio 21 d.... 42. 14.... 43. Apeliaciniame skunde atsakovas E. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 44. 14.1.... 45. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tikėtina žala ieškovei siekia 180 551,85... 46. 14.2.... 47. Teismas nepagrįstai apskaitos dokumentacijos netinkamą vedimą sutapatino su... 48. 14.3.... 49. Ieškovė patikslintame ieškinyje iš viso nenurodė atsakovų veiksmų, kurie... 50. 14.4.... 51. Ieškovė ieškinyje nenurodė objektyvių duomenų, kuo pasireiškė reali... 52. 14.5.... 53. Teismas sprendime nepasisakė dėl priežastinio ryšio egzistavimo, o jei jis... 54. 15.... 55. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m.... 56. 15.1.... 57. Ieškovė dar prieš susidarant kreditorių reikalavimams jau buvo nemoki, nes... 58. 15.2.... 59. Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašo įvertinti ir paties atsakovo... 60. 16.... 61. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas E. M. prašo skundą... 62. 16.1.... 63. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde yra išsakyti tik galimi bankroto... 64. 16.2.... 65. Ta aplinkybė, kad apskaitos dokumentai buvo laikomi įmonės akcininkų... 66. 17.... 67. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė L. M. prašo skundą... 68. 17.1.... 69. Skundžiamame sprendime teismas detaliai ir motyvuotai pasisakė dėl... 70. 17.2.... 71. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti pasvarstymai apie tikėtiną... 72. 18.... 73. Atsiliepime į ieškovės atsakovų apeliacinius skundus ieškovė BUAB... 74. 18.1.... 75. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui E. M. 2017 m. birželio 21 d.... 76. 18.2.... 77. Atsakovė L. M., save įvardijusi kaip UAB „Serona“ vadovę, teikė skundą... 78. 18.3.... 79. Šioje byloje nagrinėjant atsakovės L. M. civilinės atsakomybės klausimą... 80. 18.4.... 81. Trumpalaikio turto sąrašas ir trumpalaikis turtas administratoriui nėra... 82. 18.5.... 83. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovų siekis atkurti įmonės... 84. 18.6.... 85. Apeliantai dėl įmonės turtinės padėties įvertinimo negali gintis... 86. 18.7.... 87. Teismas pasiūlė atsakovui E. M. pateikti turimus įrodymus ir paaiškinimus,... 88. Teisėjų kolegija... 89. IV.... 90. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 91. 19.... 92. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 93. 20.... 94. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 95. 21.... 96. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 97. 22.... 98. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas E. M. pateikė Klaipėdos miesto... 99. Byloje nustatytos aplinkybės... 100. 23.... 101. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi UAB „Serona“... 102. 24.... 103. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios bendrovės buvusių... 104. Dėl pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo... 105. 25.... 106. Atsakovė L. M. nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovės naudai... 107. 26.... 108. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas įmonės vadovo ir dalyvio... 109. 27.... 110. Tai reiškia, kad faktiniu įmonės vadovu pripažįstamas tas asmuo, kuris... 111. 28.... 112. Tačiau kartu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas... 113. 29.... 114. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo pateiktus... 115. 30.... 116. Tiek ieškovė, tiek ir atsakovė E. M. apeliaciniuose skunduose iš esmės... 117. 31.... 118. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartyje, kuria iškelta... 119. 32.... 120. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 121. 33.... 122. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime iš esmės detaliai... 123. 34.... 124. Atsakovė E. M. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės,... 125. Dėl kitais veiksmais padarytos žalos atlyginimo... 126. 35.... 127. Atsakovas E. M. apeliaciniu skundu ginčija sprendimo dalį, kuria iš jo... 128. 36.... 129. BUAB „Serona“ ieškiniu prašė priteisti 180 551,85 Eur žalos atlyginimą... 130. 37.... 131. Pirmosios instancijos teismas iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2017... 132. 38.... 133. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma:... 134. 39.... 135. CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo... 136. 40.... 137. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės... 138. 41.... 139. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2... 140. 42.... 141. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 142. 43.... 143. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog... 144. 44.... 145. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodyta kasacinio teismo praktika, atmeta kaip... 146. 45.... 147. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad... 148. Dėl bylos procesinės baigties... 149. 46.... 150. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 151. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 152. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą...