Byla 2K-346-303/2017
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nutarties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Aldonos Rakauskienės ir Audronės Kartanienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nutarties.

2Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu E. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį (A. B. terorizavimas) laisvės atėmimu vieneriems metams dešimčiai mėnesių, 145 straipsnio 2 dalį (O. P. terorizavimas) laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams, 287 straipsnio 1 dalį (grasinimas pareigūnei O. P.) 50 parų areštu, 145 straipsnio 2 dalį (J. T. terorizavimas) laisvės atėmimu vieneriems metams. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė bausmė dveji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.

3Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8, 9 punktus, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti, per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, jokiomis priemonėmis nebendrauti su nukentėjusiosiomis A. B., O. P. ir J. T..

4Iš dalies patenkinus civilinių ieškovių A. B., O. P. ir J. T. civilinius ieškinius, priteista iš E. S. A. B. 2000 Eur, O. P. – 700 Eur, J. T. – 500 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

5Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

71. E. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą: nuo 2013 m. vasario 23 d. 13.46 val. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. 15.36 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto įrenginio prisijungęs prie internetinio tinklo (IP ( - )), registruoto A. S. vardu ( - ), elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruoto jo vardu, nukentėjusiajai A. B. į asmeninį www.facebook.com profilį siuntė bauginančio pobūdžio laiškus. 2013 m. gegužės 8 d. 22.27 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „O tu arba esi lopšyje arba esi lopšyje. Mažvaike. Ir padarei dar blogiau: pastatei savo pusbrolį į pavojų. Pradžioje skundeisi kažkokiu prašvilpėju ir (necenzūrinis žodis) skalautoju, o tada liepei Pauliui skambint ir prisiimt visus „nuopelnus“ ir nesąmones. Aišku Paulius joks ne auksas ir nėra už ką jį girt. Visi susimovėt, net nežinau kiek ten jūsų yra. Ir geriau jums net neprisistatyt. Taip susimovus geriausia likt susimovusiais :D Plius pastatei save į pavojų - užblokavai telefoną ir man liko tik tave rasti internete. Aš būčiau rašęs bet kokiai A. B. Gal net rašiau :) IR būčiau jai išdėjęs visas sultingas detales. Gal net išdėjau :). Niekada negali žinot :D Todel pastatei savo reputaciją į pavojų, savo gimines į pavojų. Buvai visiška nevykėlė. Ieškau tinkamesnio žodžio, nes „nevykėlė“ per švelnu. Džiūmbrė? :D Baisu.“; 2013 m. rugsėjo 14 d. 18.46 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „Žinau kur gyveni, žinau kur mokaisi... tave surasiu ir padarysiu tau tai, ką taip ilgai žadėjau... ir tu puikiai žinai apie ką aš:). Pažadus tęsiu - aš juk žodžio žmogus“; 2013 m. rugsėjo 20 d. 15.36 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu, kuriame, panaudojant įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius, surašytas grasinimas prieš nukentėjusiosios valią tenkinti lytinę aistrą su ja. E. S. išsiuntė iš viso devyniolika laiškų su bauginančio pobūdžio tekstais, turėdamas tikslą nukentėjusiajai A. B. sukelti stresą, nerimą ir baimę, taip E. S., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją A. B..

81.1. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. gruodžio 18 d. 23.14 val. iki 2014 m. lapkričio 22 d., būdamas savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto įrenginio prisijungęs prie internetinio tinklo (IP ( - )), registruoto A. S. vardu ( - ), elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruoto jo vardu, nukentėjusiajai A. B. į priklausantį mokymosi įstaigos elektroninį paštą ( - ) siuntė grasinančio ir bauginančio pobūdžio laiškus: 2014 m. vasario 27 d. 19.25 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „:D, Aš surasiu ( - ) ir tave užmušiu. Išskersiu visą tavo šeimą jei reikės. Tavo mamukas jau nejaunės su metais. Tavo mamukas bus baigtas nebebus tavo mamuko. Drebėk (necenzūrinis žodis), nes tave skersiu!“; 2014 m. vasario 28 d. 21.15 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „;), Prievartausiu tave MAŽUTE:-*“; 2014 m. kovo 1 d. 19.08 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „;), Užmušiu tave, višta. :) Ir išprievartausiu ir išžaginsiu. Užmušiu tave, višta“; 2014 m. lapkričio 19 d. 08.33 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „Man reikėjo „dozės“. Reikėjo tik pojuciu, intensyvumo, adrenalino. Man nerūpėjo, kad nuo mano veiksmu tau darosi bloga, tave purto. Buvau susitelkes i savo slyksciausios fantazijos įgyvendinima. Man buvo nesvarbu, kokia tu liksi po „to“. Nu ir kas, kad susiplanavau palaipsniui. Pradžioj norėjau per sms, vėliau tikėjausi tau kelt šleikštuli balsu, gal net nuotraukom ir vaizdo pokalbiais. Galiausiai norėjau su tavimi susitikt ir subjaurot tave, kai tu visiškai pažeidžiama. Palikti tavo pasąmonėje pačias slyksciausias fantazijas ir bjaurastis :-(“. E. S. išsiuntė iš viso 67 laiškus su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, esant pakankamam pagrindui manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti, turėdamas tikslą nukentėjusiajai A. B. sukelti stresą, nerimą ir baimę, taip E. S., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją A. B., grasindamas padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – išprievartauti, nužudyti ją ir jos artimuosius.

91.2. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2014 m. vasario 2 d. 12.04 val. iki 2014 m. kovo 9 d. 23.58 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iš savo asmeninio mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. ( - ) nukentėjusiajai A. B. į mobiliojo ryšio telefono abonentinį Nr. ( - ) siuntė grasinančio ir bauginančio pobūdžio trumpąsias SMS žinutes: 2014 m. vasario 2 d. 12.07 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Dabar vėl turėsiu tave persekioti... Kaip nemalonu... :(“; 2014 m. vasario 2 d. 20.23 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „As tiesiog susitaikau su tuo, kad kažkam rašysiu, kažkas nenorės bendrauti, mane blokuos, manim skusis kažkam“; 2014 m. vasario 27 d. 19.26 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Surasiu tave (necenzūrinis žodis) ir nužudysiu. Skaičiuok dieneles (necenzūrinis žodis), o tiksliau sekundes!“; 2014 m. vasario 27 d. 19.30 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „As tave žudysiu ir prievartausiu. Man (necenzūrinis žodis) :-D. Tave išprievartausiu, užmušiu ir vėl išprievartausiu kol šilta. Tada prievartausiu ir kai atvėsi :-D. Ka tu i tai (necenzūrinis žodis)?“; 2014 m. vasario 27 d. 19.30 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Mirsi, vaike MIRSI!!!“; 2014 m. vasario 28 d. 11.06 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Visas (necenzūrinis žodis): tave, tavo mama, G. Vėsia. Visas!“, 11.08 val. – su tekstu: „Ta policininke irgi“, 19.13 val. – su tekstu: „Aš greitai turėsiu ka nors prievartauti. Tavo adresa žinau, todėl tave labai lengvai rasti. Arba iduodi man V. arba prievartausiu B. ir jos sėbres“; 2014 m. kovo 1 d. 12.23 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Tu čia furbis (necenzūrinis žodis)? Užmušiu tave (du necenzūriniai žodžiai)“; 12.35 val. – su tekstu: „FURBI TU (du necenzūriniai žodžiai). AS TAVE UZMUSIU. AISKU TAU? UZMUSIU“; 21.27 val. – su tekstu: „Lauk savo mirties, nes aš tave paskersiu vaike. ,irsi kaip aš nuspręsiu“. E. S. išsiuntė iš viso 117 trumpųjų SMS žinučių su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, esant pakankamam pagrindui manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti, turėdamas tikslą nukentėjusiajai A. B. sukelti stresą, nerimą ir baimę, taip E. S., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją A. B., grasindamas padaryti šios gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – nužudyti, išprievartauti ją ir jos artimuosius.

101.3. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2014 m. kovo 1 d. 11.49 val. iki 2014 m. kovo 11 d. 17.15 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto įrenginio prisijungęs prie internetinio tinklo (IP ( - )), registruoto A. S. vardu ( - ), elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruoto jo vardu, nukentėjusiajai A. B. į jai priklausantį asmeninį elektroninį paštą ( - )@gmail.com siuntė grasinančio ir bauginančio pobūdžio elektroninius laiškus: 2014 m. kovo 1 d. 11.49 val. atsiuntė elektroninius laiškus su tekstais: „Eik tu (necenzūrinis žodis) vištgaide :DDDD“, 11.53 val. – „SUSIKIŠK (necenzūrinis žodis) TĄ SACO POLICIJĄ (necenzūrinis žodis) NELAIMINGA :DDDD DĖJAU AŠ ANT TAVĘS SKERSĄ LOPEČKINE TU (necenzūrinis žodis) :DDD FURBI TU (keturi necenzūriniai žodžiai) EIK (keturi necenzūriniai žodžiai)“, 11.55 val. – „TU (necenzūrinis žodis) ASILE IŠDURNĖJUS APSIMYŽĖLE TU (necenzūrinis žodis)“, 11.55 val. – „(Necenzūrinis žodis) KNIŪPSČIA TU FURBI (necenzūrinis žodis)“; 2014 m. kovo 1 d. 19.06 val. atsiuntė elektroninius laiškus su tekstais: „Smagiai tave žudysiu furbi :D“, 19.31 val. – „Ir (necenzūrinis žodis) ir prievartausiu ir žaginsiu Ir tu durnele man nieko nepadarysi!“, 11.49 val. – „(Necenzūrinis žodis) KAS YRA (necenzūrinis žodis)?“; 2014 m. kovo 1 d. 21.34 val. atsiuntė elektroninius laiškus su tekstais: „Furbi aš tave sumedžiosiu. O tada nebus gražu: tavo atžvilgiu. Tau nebus smagu mirt nuo mano rankų“. E. S. išsiuntė iš viso penkis elektroninius laiškus su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, esant pakankamam pagrindui manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti, turėdamas tikslą nukentėjusiajai A. B. sukelti stresą, nerimą ir baimę, taip E. S., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją A. B., grasindamas padaryti šios gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – nužudyti, išprievartauti.

111.4. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 28 d. nuo 09.56 iki 13.36 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto įrenginio prisijungęs prie internetinio tinklo (IP ( - )), registruoto A. S. vardu ( - ), naudodamasis „Skype“ paskyros teikiamomis SMS trumpųjų žinučių siuntimo paslaugomis, kurioje nurodytas abonento Nr. ( - ), nukentėjusiajai A. B. į jai priklausantį mobiliojo ryšio abonentinį Nr. ( - ) siuntė bauginančio pobūdžio trumpąsias SMS žinutes: 2015 m. sausio 28 d. 10.48 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Ir man natūraliai norisi tave paimti ir turėti ...“, 10.48 val. – „... tokią gražią“, 10.49 val. – „ir seksualią...“, 11.11 val. – „Tiesiog negaliu tavęs nenorėt“, 11.13 val. – „Nuo tada aš apsėstas mintimis apie tavo saldžią (necenzūrinis žodis)“. E. S. išsiuntė iš viso 70 trumpųjų SMS žinučių su bauginančio pobūdžio tekstais, turėdamas tikslą nukentėjusiajai A. B. sukelti stresą, nerimą ir baimę, taip E. S., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją A. B..

122. E. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 287 straipsnio 1 dalį už tai, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą: jis, nuo 2014 m. vasario 26 d. 16.08 val. iki 2014 m. kovo 2 d. 16.24 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. ( - ) nukentėjusiajai O. P. į mobiliojo ryšio telefono abonentinį Nr. ( - ) siuntė grasinančio ir bauginančio pobūdžio trumpąsias SMS žinutes bei, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo atlikti veiksmus jo naudai: jis, nuo 2014 m. vasario 26 d. 16.08 val. iki 2014 m. kovo 4 d. 13.42 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje ( - ), žinodamas, kad O. P. yra Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato ( - ) tyrėja ir nagrinėja medžiagą (reg. Nr. R0114000058903), kurioje 2014 m. vasario 19 d. su juo buvo pravestas profilaktinis pokalbis, iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. ( - ) nukentėjusiajai O. P. į mobiliojo ryšio telefono abonentinį Nr. ( - ) siuntė grasinančio ir bauginančio pobūdžio trumpąsias SMS žinutes, taip naudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojos – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato ( - ) tyrėjos O. P., kad ši, pasinaudodama savo einamomis pareigomis, atliktų jo naudai veiksmus – lieptų V. S. atsakyti į jo rašomus laiškus ir nurodyti jos gyvenamosios vietos adresą. Jis išsiuntė šias žinutes: 2014 m. vasario 26 d. 16.08 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Tu siūlyk ne savo (necenzūrinis žodis) užuojauta, o pasakyk V., kad man atrašytu arba duok jos namų adresa. Viskas“; 2014 m. vasario 26 d. 16.39 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Čia neskambinėk, o daryk kas reikia, (necenzūrinis žodis)“; 2014 m. vasario 26 d. 17.35 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu „Greiciau judinkis! Mygom!“, 2014 m. vasario 27 d. 19.21 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „As tave užmušiu (necenzūrinis žodis)“; 2014 m. vasario 27 d. 19.27 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Sukaposiu tave pjaunsy“; 2014 m. vasario 27 d. 19.31 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Saugokis tamsiu skersgatviu“; 2014 m. vasario 27 d. 19.36 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „As tave išprievartausiu, užmušiu ir VĖL išprievartausiu. Trys viename!“, 2014 m. vasario 28 d. 20.39 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Tu (necenzūrinis žodis) luzere. Ka tu man padarysi nevėkšla? Eik (necenzūrinis žodis) ir mirk greičiau“; 2014 m. vasario 28 d. 20.41 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „As tave (necenzūrinis žodis) ir užmušiu šiukšle“; 2014 m. vasario 28 d. 20.42 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Isprievartausiu, uzmusiu ir isprievartausiu tavo netikusi lavona, kale“; 2014 m. vasario 28 d. 21.59 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Sudorosiu tave tokia (necenzūrinis žodis) ir nevykusia“; 2014 m. vasario 28 d. 21.59 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Kentėsi (necenzūrinis žodis)“; 2014 m. vasario 28 d. 22.00 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Tau bus (necenzūrinis žodis)“; 2014 m. vasario 28 d. 22.01 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „As tave sudraskysiu i skutus, tu slamšto kruva“; 2014 m. kovo 1 d. 21.22 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Užmušiu tave (necenzūrinis žodis) nelaiminga. Paskersiu tave ir sukaposiu“; 2014 m. kovo 2 d. 16.24 val. atsiuntė trumpąją SMS žinutę su tekstu: „Užmušiu tave (necenzūrinis žodis)“. Iš viso E. S. išsiuntė 82 trumpąsias SMS žinutes su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, esant pakankamam pagrindui manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti, turėdamas tikslą nukentėjusiajai O. P. sukelti stresą, nerimą ir baimę, taip E. S., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją O. P., grasindamas padaryti šios gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – nužudyti, sukapoti, išprievartauti – bei panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato ( - ) tyrėjos O. P. atlikti veiksmus jo naudai.

132.1. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2014 m. vasario 26 d. 17.53 val. iki 2014 m. kovo 4 d. 13.42 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto įrenginio prisijungęs prie internetinio tinklo (IP ( - )), registruoto A. S. vardu ( - ), elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruoto jo vardu, nukentėjusiajai O. P. į jai priklausantį elektroninį paštą ( - )@policija.lt siuntė grasinančio ir bauginamo pobūdžio elektroninius laiškus: 2014 m. vasario 27 d. 19.21 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „Aš tave užmušiu (du necenzūriniai žodžiai). Paskersiu tave kaip kiaulę, asile tu nelaiminga“; 2014 m. kovo 1 d. 19.06 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „Aš tave nužudysiu ir ką tu man padarysi? Gal nieko?“; 2014 m. kovo 1 d. 19.10 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „DŪCHE!“; 2014 m. kovo 4 d. 13.42 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „http:/www.numeris.info/37064781508 Vienžo“. Iš viso E. S. išsiuntė keturis elektroninius laiškus su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, esant pakankamam pagrindui manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti, turėdamas tikslą nukentėjusiajai O. P. sukelti stresą, nerimą ir baimę, taip E. S., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją O. P., grasindamas padaryti šios gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – nužudyti, paskersti, išprievartauti.

143. E. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad terorizavo žmogų grasindamas padaryti pavojingą gyvybei ir sveikatai veiką bei sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą: jis nuo 2015 m. vasario 7 d. 17.49 val. iki 2015 m. kovo 16 d. 15.03 val., būdamas savo gyvenamojoje vietoje ( - ), iš įrodymų tyrimo metu nenustatyto įrenginio prisijungęs prie internetinio tinklo (IP ( - )), registruoto A. S. vardu ( - ), elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruotojo vardu nukentėjusiajai J. T. į jai priklausantį tarnybinį elektroninį paštą ( - )@policija.lt siuntė elektroninius laiškus su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais: 2015 m. vasario 7 d. 17.49 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „smagiai paplievalausiu il tave, mulze:-p“; 2015 m. vasario 7 d. 17.50 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „il tau bus .labai labai ... gela ...“; 2015 m. vasario 7 d. 18.03 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „žinai kad to noli :)“; 2015 m. vasario 7 d. 19.52 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „man atlodo tu tokia istvilkus tluputy..., gal net ne tluputy... :-p“; 2015 m. vasario 8 d. 13.05 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „Apžergus mano (necenzūrinis žodis) tu būsi raitoji policija :)))“; 2015 m. vasario 9 d. 11.49 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „O ant tavo (necenzūrinis žodis) bus daug mano pirštų antspaudų... Ir tai bus REALUS įrodymai ;)“; 2015 m. vasario 28 d. 18.47 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „Aš užsimaukšlinsiu Jūsų pėdkelnes ant galvos, atrodysiu kaip banditas ir tai jau bus REALUS pagrindas mane areštuoti.“; 2015 m. kovo 1 d. 21.10 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu, kuriame, panaudojant įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius, surašytas grasinimas prieš nukentėjusiosios valią tenkinti lytinę aistrą su ja; 2015 m. kovo 2 d. 10.37 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „Labai labai atsiprašau, bet dar vienas šlykštus: Jus būsit girta, aš prisivalgysiu daug Jūsų (necenzūrinis žodis) ir tada su alkotesteriu pamatuosim kiek pas mane promilių:) Dabar jau tikrai tikrai viskas!“; 2015 m. kovo 16 d. 15.03 val. atsiuntė elektroninį laišką su tekstu: „Nebent: Su Jūsų menstruacijom nupiešiu ant Jūsų kūno greičio ribojimo ženklą ir pralėksiu pro Jus ant 69“. Iš viso E. S. išsiuntė keturiolika elektroninių laiškų su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, esant pakankamam pagrindui manyti, kad tokie grasinimai gali būti įvykdyti, turėdamas tikslą nukentėjusiajai J. T. sukelti stresą, nerimą ir baimę, taip E. S., panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją J. T. grasindamas padaryti šios gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – išprievartauti.

154. Nuteistasis E. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir, sprendžiant iš skundo turinio, bylą jam nutraukti.

164.1. Kasatorius nurodo, kad jam inkriminuoti veiksmai nepasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 287 straipsnio 1 dalį. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad kasatorius, rašydamas žinutes, kėlė tokį pavojų asmenų saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo sveikatai ar gyvybei padarymas, nes jis nesiekė sužaloti, neatliko jokių smurtinių veiksmų. Teismai pažeidė nuteistojo gynybos teises, nes jis nuteistas remiantis tik nukentėjusiųjų parodymais, nesant įrodymų, kad nukentėjusiųjų psichinė sveikata pablogėjo. Be to, netinkamai suformuluotas kaltinimas, kuriame, aprašant, kaip reiškėsi terorizavimas ir sistemingas bauginimas, apsiribota tik žinučių surašymu, nesant duomenų apie jo smurtinius veiksmus, kuriais jis būtų sistemingai terorizavęs ar bauginęs bei sukėlęs realų pavojų nukentėjusiųjų sveikatai ir neliečiamumui. Kaip teigia kasatorius, jis, susirašinėdamas su mergina, su kuria ilgą laiką draugavo, nesuvokė, kad ją gąsdina žinutėmis, nes toks santykių vystymasis jiems buvo įprastas, juo labiau, kad ir ji pati jam yra grasinusi susidoroti per savo tariamą „pusbrolį“. Jo rašytos nepadorios ir amoralios žinutės baudžiamosios teisės nėra draudžiamos, dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 punktu, pradėtas baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas.

174.2. Pasak kasatoriaus, netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos: jis suvokė, kad susirašinėja, dažnai emocingai ir užgauliai, įžeidimo, sarkazmo, seksualinių fantazijų kontekste pavartodamas moralės požiūriu smerktinus žodžius, internetinį žargoną, bet jokiu būdu nesiekė ir nenorėjo grasinti, t. y. jo tyčios kryptingumas buvo nukreiptas tik į susirašinėjimą, o ne į realų veiksmą. Nėra ir būtinojo veikos požymio – grasinimo realumo (kurį sudaro grasinimo akivaizdumas, tikrumas ir pavojingumas). Jeigu nėra kaltininko ir nukentėjusiųjų tiesioginio kontakto, negali būti jokio smurtinio poveikio jų gyvybei, sveikatai ar seksualinei laisvei. Žinučių rašymas nekelia jokio pavojaus, nes jų galima neskaityti, prevenciškai jas užblokuoti. Be to, pagal nukentėjusiųjų visuomeninį statusą (dvi iš jų pareigūnės), labai abejotina, kad pareigūnės galėjo išsigąsti žinučių, siųstų asmens, kuris neturi jokių smurtinių patirčių, nevartoja alkoholio, nėra teistas ar agresyvus, poveikio. Būtinieji veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalyje, požymiai – psichinė prievarta, terorizavimas. Tačiau pagal lingvistinę teroro prasmę jo veiksmuose to nebuvo. Psichinė prievarta reikštų, kad jis privertė pareigūnes veikti taip, kaip jam norėjosi, ir jų valia nuo jo poveikio buvo palaužta, tačiau jo veiksmuose jokios psichinės prievartos nėra.

184.3. Kasatorius teigia, kad, remiantis principu, jog valstybė nesikiša į smulkius dalykus (lot. minima non curat praetor), ne kiekvieną grasinimą būtina kriminalizuoti, baustinas turėtų būti tik realus grasinimas padaryti didelę, nepataisomą arba sunkiai pataisomą žalą. Bylos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios iš esmės paprastą tarpasmeninį konfliktą pavaizdavo kaip didelį kriminalinį įvykį, tokie veiksmai dirbtinai pripažinti grasinimu, ir tokiai praktikai nepritartina (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300/2013). Esant formaliajai nusikaltimo sudėčiai, kai asmens veika kvalifikuojama ne pagal kilusius padarinius, iškyla grėsmė kaltinamajam patirti sunkiausio nusikaltimo inkriminavimą. Inkriminuotas grasinimas žinutėmis prieštarauja ultima ratio (paskutinė priemonė) principui. Kyla pagrįsta abejonė, ar susirašinėjimo veiksmai, pripažinti nusikaltimu, nepažeidžia saviraiškos laisvės, nes tokiu atveju beveik visi internetiniai komentatoriai būtų pripažinti nusikaltėliais. Rašantysis negali numatyti galimybės atsirasti įvairiems padariniams, jeigu jį domina pats rašymo procesas; baudžiamoji teisė negali reikalauti, kad asmuo rašytų tik moraliai, nešiurkščiai ir neįžeidžiai. Šie perdėto kriminalizavimo akcentai veikoje turėjo neigiamos įtakos nuteistajam (jis turi aukštąjį išsilavinimą, turėjo daug svajonių ir lūkesčių realizuoti savo tikrai nemažus gebėjimus), dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo, būdamas suimtas, patyrė ypač dideles patyčias.

194.4. Kasatoriaus manymu, netinkamai atskleistas grasinimo realumo turinys. Būtina atsižvelgti ne vien tik į subjektyvų įvykio vertinimą, bet ir į atlikto veiksmo objektyvų pavojingumą. Kriterijus „kaip jautėsi nukentėjusioji“ sumenkina grasinančiojo tyčios svarbą, tarsi ignoruoja būtinumą atskleisti tikrąjį vidinį kaltininko sumanymą. Reikšmingi grasinimo realumo sampratos kriterijai yra tikrumas, įgyvendinamumas ir akivaizdumas. Tikras grasinimas gali būti nustatytas tik atsižvelgiant į visą dialogo kontekstą, o ne pagal vienos pusės žinutes. Grasinimas yra tikras, kai jo išorinė išraiška atitinka grasinančiojo tyčią, kai žmogaus išorinis elgesys vertintinas kaip grėsmingas. Taigi, norint nustatyti grasinimo realumą ir jo turinį, būtina nustatyti kaltininko tyčios turinį, kryptingumą. Dėl to reikia ištirti visas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes: įvykio kontekstą (ar taip buvo įprasta elgtis); išorines įvykio aplinkybes (ar buvo ginkluotas, ar naudojo smurtą, daiktus kūnui sužaloti, ar sekė auką); kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes (jo ankstesnį elgesį su nukentėjusiąja, teistumą); kaip asmuo, kuriam grasinta, elgėsi iki to (ar nebuvo provokacijų, netinkamų įžeidžiančių poelgių ir pan.). Realiai įgyvendinamas grasinimas toks, kai yra pagrindo manyti, kad jis bus realizuotas. Pasak kasatoriaus, veikos padarymo būdas (susirašinėjant), įrankis (žinutės), vieta (labai nutolusi nuo nukentėjusiųjų) rodo, kad jis (nuteistasis) nesiekė susitikti su nukentėjusiosiomis ir naudoti smurtą. Pagal teismų praktiką, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti: pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Pasak kasatoriaus, tai neteisingas požiūris, nes sureikšminamas subjektyvus nekentėjusiojo suvokimo kriterijus, pervertinamas kaltininko ketinimas įgyvendinti grasinimą ir anuliuojamas būtinasis veikos požymis (jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas galėtų būti įvykdytas). Grasinimas realus, kai egzistuoja tikrai nenuginčijama grėsmė, o ne spėjimai, kai sąmoningai manipuliuojama realumu ir jis iškraipomas, siekiant prisiteisti neturtinę žalą, nesant jokių pasekmių. Deklaratyvūs nukentėjusiųjų teiginiai dėl neturtinės žalos negali būti laikomi tinkamu tokios žalos atsiradimo pagrindimu. Pasak kasatoriaus, grasinimo tikrumas, įgyvendinamumas, akivaizdumas ir, svarbiausia, pavojingumas turi pasireikšti tiesioginiu smurtiniu poveikiu. Neatmestina, kad nusikaltimai raštu gali egzistuoti, jais pakenkiama asmens garbei, reputacijai, bet jokiu būdu ne gyvybei, sveikatai ar neliečiamumui, nes SMS žinutės nėra smurtinė priemonė. Jeigu kitokių grasinamųjų smurtinių veiksmų nėra atliekama, vien parašytų žinučių nepakanka, siekiant inkriminuoti grasinimą. Šią situaciją yra išaiškinęs Apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-601-518/2015. Pasak kasatoriaus, vien iš didelio skaičiaus žinučių negalima kategoriškai teigti, kad ketinimai buvo nusikalstami. Išsiųstų SMS žinučių kiekis neturi lemiamos reikšmės, sprendžiant ir apie veikos vertinamąjį požymį – sistemingumą. Žinučių gausa ir ilgas susirašinėjimas rodo ne sistemingą, o užsitęsusį susirašinėjimo procesą, kuriame yra įvairiuose kontekstuose išsakytų teiginių. Kasatoriaus manymu, konstatuojant psichinę prievartą, turi būti įrodyta, kad auka patyrė pagrįstą mirties ar rimtos žalos sveikatai baimę. Psichinė prievarta yra vertimas elgtis prieš savo valią. Kasatoriaus veiksmai negali būti įvertinti kaip psichinės prievartos ar terorizavimo išraiška. Bylos įrodymai buvo vertinami atsietai vieni nuo kitų, remtasi atskirais fragmentais iš buvusių žinučių gausos. Teismai nevertino, kiek rimtos buvo kasatoriaus kalbos, ar tai nebuvo tik emociniai pasakymai. Kasatoriaus manymu, jo elgesys stokoja nusikalstamai veikai būdingo pavojingumo, nes grasinimai nėra tikri, įgyvendinami ir akivaizdūs. Pagal veiksmus nėra pakankamo pagrindo konstatuoti jų realumą, vertinant kalbos turinį (kokiame kontekste pasakyta) ir tikslą (tai buvo tik poreikis ilgai susirašinėti). Vertinamųjų nusikalstamos veikos sudėties būtinųjų požymių (grasinimo realumo ir kt.) turinys turi būti naujai išaiškintas bei atskleistas, pakeičiant esamą traktuotę, ją koreguojant.

204.5. Kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo pradėtas, pažeidžiant BPK 167 straipsnio 2 dalies nuostatas – nesant nukentėjusiojo skundo ar prokuroro reikalavimo. Nukentėjusiųjų protokolai – pareiškimai, kuriais nukentėjusiosios kreipėsi dėl tariamų kasatoriaus grasinimų, negali būti prilyginti nukentėjusiojo skundui BK 145 straipsnio 3 dalies, BPK 166 straipsnio 1 dalies prasme. Ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti pagal nukentėjusiosios A. B. protokolus – pareiškimus dėl nusikalstamų veikų, nurodytų 145 straipsnio 2 dalyje, padarymo (vėliau tyrimai buvo sujungti į vieną). Kasatorius pabrėžia, kad tuo atveju, kai tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi kreiptis į nukentėjusįjį, pasiūlydamas jam pateikti reikiamą skundą. Nuo paaiškėjimo, kad byloje procesas galimas, tik įvykdžius BPK 166 straipsnio 1, 2 dalių ir BK 145 straipsnio 3 dalies reikalavimus, momento iki reikiamo skundo gavimo jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai negali būti atliekami, o atlikti laikomi neteisėtais. Taigi iš esmės pažeistos BK 145 straipsnio 3 dalies, BPK 167 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatos, dėl to egzistuoja BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas yra negalimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2014).

214.6. Kasatorius teigia ir tai, kad pažeistos jo teisės į tinkamą teisminį procesą apeliacinėje instancijoje. Gynėjo dalyvavimas šiame teisme buvo formalus, nes teismas neinformavo apie posėdžio datą ir gynėjas neturėjo galimybės prieš teismą pasimatyti su nuteistuoju. Apeliacinės instancijos teismo posėdis buvo paskirtas 2017 m. kovo 21 d. Nuteistasis pateikė prašymą, kad šiame posėdyje nedalyvaus, nes yra įsidarbinęs naujoje darbovietėje, todėl vykstant būtiniems intensyviems apmokymams darbo vietoje į posėdį atvykti negalės. Po šio posėdžio jam nebuvo pranešta, kad posėdis buvo atidėtas, taip pat jis nebuvo informuotas apie jam skirtą advokatą, negalėjo su juo susisiekti ir tartis dėl gynybos (siekiant atnaujinti įrodymų tyrimą). Jis (kasatorius) norėjo, kad apeliaciniame procese būtų pakartotinai ištirti įrodymai, kurie yra prieštaringi, ir tų prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas, o jį gynusi advokatė nežinojo apie jo gynybinius interesus apeliaciniame procese. Dėl to buvo suvaržyta įstatymų garantuota nuteistojo teisė į veiksmingą gynybą, pažeistos jo teisės į tinkamą apeliacinio skundo išnagrinėjimą, teisingą procesą, rungimosi ir lygiateisiškumo principai.

224.7. Pasak kasatoriaus, šiuo metu egzistuojantis įstatymo reglamentavimas neužtikrina proceso dalyviui galimybės nušalinti teisėją, nes pasinaudojimas nušalinimo teise nėra veiksmingas (kai pats teisėjas turi save nušalinti), todėl proceso metu buvo pažeista nuteistojo teisė į nešališką teismą. Pareiškimuose dėl tyrėjo ir teisėjo nušalinimo jis nurodė svarbias aplinkybes, kurios sukėlė abejonių dėl šių pareigūnių objektyvumo ir nešališkumo, atliekant tarnybines pareigas, tačiau dėl protingumo principo neatitinkančio formalizmo jis negalėjo realiai įgyvendinti savo teisės į nešališką procesą. Tyrėjos ir teisėjos nenušalinimas procese buvo nepagrįstas teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais ir ypač pažeidė nuteistojo teisę į teisingą procesą.

234.8. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti įstatymo nustatyti įrodymų rinkimo draudimai, nes buvo paimti jo gynėjos A. S. asmeninis kompiuteris ir jame esančios laikmenos. Teismai, pripažindami įrodymais duomenis, gautus vykdant slaptą elektroninių ryšių (telekomunikacijų) tinklais perduodamos informacijos kontrolę, ir panaudodami jo gynėjos kompiuterinius duomenis, gautus atliekant slaptą informacijos kontrolę, pažeidė gynėjos informacijos imunitetą ir neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, taip pat proporcingumo principą ir BPK 20 straipsnio nuostatas. Šis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas laikytinas esminiu, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, kartu neproporcingai suvaržė kasatoriaus teisę į privataus gyvenimo apsaugą bei teisę susižinoti su gynėja.

244.9. Taigi, pasak kasatoriaus, buvo pažeisti: BPK 167 straipsnio 1, 4 dalys, 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 166 straipsnio 2 dalis (baudžiamasis procesas negalimas nesant nukentėjusiųjų skundo), 20 straipsnis (įrodymai gauti neteisėtais būdais), 301 straipsnis (apkaltinamasis nuosprendis grįstas spėjimais dėl tikėtinų smurtinių veiksmų ateityje), 44 straipsnis (neteisėtas suėmimas, privataus susirašinėjimo slaptumo pažeidimas); 154 straipsnis (pažeistos elektroninių ryšių informacijos kontrolės procedūros, gynėjo susižinojimas su ginamuoju); 174 straipsnis (ikiteisminio tyrimo vietos nustatymo jurisdikcijos pažeidimas); 219 straipsnis (kaltinamojo akto trūkumai); 322 straipsnis (pažeista apelianto teisė į apeliacijos procesą).

255. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis atsiliepimu į nuteistojo E. S. kasacinį skundą siūlo jį palikti nenagrinėtą, o teismo procesą nutraukti.

265.1. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis skundas paduodamas įstatymų nustatyta tvarka dėl įsiteisėjusio nuosprendžio ar nutarties. Savo forma ir turiniu kasacinis skundas turi atitikti konkrečius reikalavimus, kurie yra suformuluoti BPK 368 straipsnio 2 dalyje. Be esminių kasacinio skundo turinio elementų, jame turi būti nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris privalo atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose numatytą sprendimą, priimamą kasacinės instancijos teismui išnagrinėjus kasacinę bylą. Kasatoriaus prašyme turi būti nurodyta konkreti tokio sprendimo formuluotė. Prokuroro nuomone, E. S. kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, t. y. skundo įžanginėje, dėstomojoje ir rezoliucinėje dalyse nesuformuluotas kasatoriaus prašymas. Kasatoriaus E. S. skundo motyvų analizė neleidžia padaryti konkrečios išvados, kokio rezultato nuteistasis šiame procese siekia. Tai reiškia, kad prokuroras neturi tinkamos galimybės pateikti kasaciniam teismui motyvuoto ir argumentuoto atsiliepimo į kasacinį skundą. Tais atvejais, kai kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio nuostatų esminių reikalavimų, toks skundas paliekamas nenagrinėtas, o teismo procesas nutraukiamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2012, 2K-13/2014).

276. Nuteistojo E. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

28Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų

297. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus nuosprendžius ir (ar) nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina tik teisės taikymo aspektu. Ši norma reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

307.1. Vadinasi, šioje byloje nuteistojo E. S. kasacinio skundo argumentai, kuriais pateikiamas savas byloje esančių įrodymų vertinimo interpretavimas, ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir pan., nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis). Taigi, įvertinus tai, kad kasatoriaus argumentai dėl netinkamai išnagrinėto jo pareikšto nušalinimo teisėjai nebuvo pateikti apeliaciniame skunde ir nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme, jie pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį paliktini, taip pat ir dėl deklaratyvaus pobūdžio, nenagrinėti.

317.2. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą, kasatoriaus prašymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasatoriaus teiginiai dėl BPK 44, 174 ir 219 straipsnių nuostatų ir kitų pažeidimų yra deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama BPK 368 straipsnio 2 dalyje, todėl taip pat negali būti nagrinėjami (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir dėl to, jog jame nėra nurodytas kasatoriaus prašymas, kuris turi atitikti BPK 382 straipsnio 2–6 punktuose nurodytus galimus kasacinės instancijos teismo sprendimus.

32Dėl BPK 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1 dalies taikymo

338. Nuteistasis E. S. kasaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas nesant nukentėjusiųjų skundų ar prokuroro reikalavimo, taip iš esmės pažeidžiant BPK 166 straipsnio 1, 2 dalių, 167 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas. Byloje esantys nukentėjusiųjų protokolai-pareiškimai, anot kasatoriaus, negali būti prilyginti nukentėjusiojo skundui BPK 166 straipsnio 2 dalies prasme. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

348.1. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šio kodekso nustatytais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas (BPK 166 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 167 straipsnio 1 dalį, dėl nusikalstamų veikų, numatytų, be kita ko, ir BK 145 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas; šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais ikiteisminis tyrimas privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu. BK 145 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai, be kita ko, yra nukentėjusio asmens skundas arba prokuroro reikalavimas. Jei nėra nukentėjusiojo skundo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

358.2. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. I-133 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos, nustatančių reikalavimus, kuriais turi būti vadovaujamasi prokuratūroje ir ikiteisminio tyrimo įstaigose pradedant ikiteisminį tyrimą, 3.4. punktą, skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką – fizinio ar juridinio asmens kreipimasis į prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą žodžiu, raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis, pranešant apie rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, nurodant jos padarymo laiką, vietą, būdą, padarinius ir, jei yra žinoma, ją padariusį ir nukentėjusį asmenis.

368.3. Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas (toliau – ir PK) 2014 m. vasario 6 d. gavo ir užregistravo A. B. pareiškimą. Pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl E. S. grasinimų ją išprievartauti, įžeidinėjimų ir persekiojimo, kurie tęsiasi nuo 2010 m. iki 2014 m. vasario 5 d., rašant jai elektroninius laiškus, SMS žinutes (1 t., b. l. 6). Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK ( - ) poskyrio (toliau – ir ( - )) tyrėja O. P. 2014 m. vasario 25 d. nutarimu atsisakė prieš E. S. pradėti ikiteisminį tyrimą, nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnyje, požymių (1 t., b. l. 5). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2014 m. balandžio 10 d. nutarimu Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK tyrėjos O. P. 2014 m. vasario 25 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikintas, o medžiaga pagal A. B. 2014 m. vasario 6 d. pareiškimą perduota papildomai patikrinti į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrąjį PK (1 t., b. l. 3). Be to, A. B. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrąjį PK, kur 2014 m. kovo 3 d., vadovaujantis BPK 166 straipsniu, buvo priimtas iš jos pareiškimas, surašant protokolą-pareiškimą. A. B. prašė pradėti prieš E. S. ikiteisminį tyrimą, nurodydama, kad ir po 2014 m. vasario 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą E. S., nuolat siųsdamas jai SMS, ir toliau grasina ją nužudyti, išprievartauti; dėl to ji patiria psichologinį spaudimą ir emocinį stresą, bijo dėl savo gyvybės, sveikatos (1 t., b. l. 2). Tą pačią dieną, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto antrojo PK VPS PP tyrėjas R. Rapšys tarnybiniu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 13-1-00575-14 pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1). Prie šio ikiteisminio tyrimo taip pat buvo pridėta medžiaga pagal A. B. 2014 m. vasario 6 d. pareiškimą (1 t., b. l. 11).

378.4. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK Kriminalinės policijos skyriuje, vadovaujantis BPK 166 straipsniu, 2014 m. kovo 4 d. buvo priimtas iš O. P. pareiškimas, surašant protokolą-pareiškimą. Pareiškėja prašė prieš E. S. pradėti ikiteisminį tyrimą dėl iš jo gaunamų grasinančio pobūdžio turinio laiškų. 2014 m. kovo 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 287 straipsnio 1 dalyje (1 t., b. l. 15, 19).

388.5. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdyboje 2015 m. kovo 6 d. gautas J. T. 2015 m. kovo 4 d. pareiškimas. Pareiškėja prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti ir nubausti kaltus asmenis dėl į jos tarnybinį elektroninį paštą sistemingai gaunamų bauginančio ir įžeidžiančio turinio elektroninių laiškų (1 t., b. l. 22). 2015 m. kovo 6 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (1 t., b. l. 33–34).

398.6. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas prieš E. S. visais atvejais buvo pradėtas nukentėjusiųjų A. B., O. P. ir J. T. iniciatyva dėl prieš jas padarytų nusikalstamų veikų. Todėl tiek pareiškimas, tiek ir protokolas-pareiškimas, pagal teismų formuojamą praktiką, laikytini nukentėjusiojo skundu, nurodytu BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2004). Vadinasi, priešingai nei skunde teigia kasatorius, ikiteisminis tyrimas prieš E. S. buvo pradėtas nepažeidžiant BPK 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1 dalies nuostatų.

40Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo

419. Kasatorius skunde nurodo, kad jam inkriminuoti veiksmai nepasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (trys veikos). Teigia, kad nors jis vartojo moralės požiūriu smerktinus žodžius, internetinį žargoną, tačiau grasinti nukentėjusiosioms nenorėjo; anot jo, byloje nenustatytas būtinasis veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymis – grasinimo realumas, taip pat tyčia, t. y. nenustatyta šio nusikaltimo sudėtis.

4210. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012).

4310.1. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį įgyvendinti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010).

4410.2. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016).

4511. Byloje nustatyta, kad E. S. nuo 2013 m. vasario 23 d. iki 2013 m. rugsėjo 20 d. iš elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruoto jo vardu, nukentėjusiajai A. B. į asmeninį www.facebook.com profilį išsiuntė iš viso devyniolika laiškų su bauginančio pobūdžio tekstais (kaip antai „pastatei savo reputaciją, savo gimines į pavojų“; „žinau, kur gyveni, žinau, kur mokaisi... tave surasiu ir padarysiu tau tai, ką taip ilgai žadėjau... ir tu puikiai žinai apie ką aš“ ir pan.), taip, panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiąją; nuo 2013 m. gruodžio 18 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. E. S. iš elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruoto jo vardu, nukentėjusiajai A. B. į elektroninį paštą ( - ) išsiuntė iš viso 67 laiškus su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, ir taip, panaudodamas psichinę prievartą, E. S. sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją, grasindamas padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – išprievartauti, nužudyti ją ir jos artimuosius; nuo 2014 m. vasario 2 d. iki 2014 m. kovo 9 d. iš savo asmeninio mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. ( - ) A. B. į mobiliojo ryšio telefono abonentinį Nr. ( - ) išsiuntė iš viso 117 grasinančio ir bauginančio pobūdžio trumpųjų SMS žinučių, ir taip, panaudodamas psichinę prievartą, E. S. sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją, grasindamas padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – nužudyti, išprievartauti ją ir jos artimuosius; nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2014 m. kovo 11 d. iš elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruoto jo vardu, A. B. į jai priklausantį asmeninį elektroninį paštą ( - )@gmail.com išsiuntė iš viso penkis elektroninius laiškus su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, ir taip, panaudodamas psichinę prievartą, E. S. sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją, grasindamas padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – nužudyti, išprievartauti; 2015 m. sausio 28 d. E. S., naudodamasis „Skype“ paskyros teikiamomis SMS trumpųjų žinučių siuntimo paslaugomis, kurioje nurodytas abonento Nr. ( - ), nukentėjusiajai A. B. į jai priklausantį mobiliojo ryšio abonentinį Nr. ( - ) išsiuntė iš viso 70 trumpųjų SMS žinučių su bauginančio pobūdžio tekstais (pavyzdžiui, „ir man natūraliai norisi tave paimti ir turėti...“; „...tokią gražią“, „ir seksualią...“; „tiesiog negaliu tavęs nenorėt“; „nuo tada aš apsėstas mintimis apie tavo saldžią (necenzūrinis žodis)“), ir taip, panaudodamas psichinę prievartą, E. S. sistemingai baugino nukentėjusiąją.

4611.1. Be to, E. S. nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. kovo 2 d. iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. ( - ) nukentėjusiajai Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. antrojo PK ( - ) tyrėjai O. P. į mobiliojo ryšio telefono abonentinį Nr. ( - ) iš viso išsiuntė 82 trumpąsias SMS žinutes su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, taip, panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją O. P., grasindamas padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – nužudyti, sukapoti, išprievartauti; nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. kovo 4 d. E. S. iš elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruoto jo vardu, nukentėjusiajai O. P. į jai priklausantį tarnybinį elektroninį paštą ( - )@policija.lt iš viso išsiuntė keturis elektroninius laiškus su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, taip, panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją, grasindamas padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – užmušti, paskersti, nužudyti.

4711.2. Taip pat E. S. nuo 2015 m. vasario 7 d. iki 2015 m. kovo 16 d. elektroninio pašto ( - )@gmail.com, registruoto jo vardu, nukentėjusiajai J. T. į jai priklausantį tarnybinį elektroninį paštą ( - )@policija.lt iš viso išsiuntė keturiolika elektroninių laiškų su grasinančio ir bauginančio pobūdžio tekstais, taip, panaudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino ir terorizavo nukentėjusiąją, grasindamas padaryti jos gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką – išprievartauti.

4812. Taigi, įvertinusi prieš tai aptartus nuteistojo E. S. veiksmus, jų intensyvumą, SMS žinučių ir laiškų turinį, nuteistojo ir nukentėjusiųjų santykius, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai pagrįstai sprendė, jog A. B., O. P. ir J. T. pagal grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą bijoti nuteistojo SMS žinutėse, elektroniniuose laiškuose išsakomų grasinimų įgyvendinimo (t. y. jų realumo). E. S., sistemingai baugindamas nukentėjusiąsias (t. y. grasindamas jas nužudyti, išprievartauti, be kita ko, ir gana brutaliu būdu; grasindamas taip pasielgti ir su A. B. artimaisiais; persekiodamas, pavyzdžiui, A. B. per „Facebook“ paskyrą, mokymosi įstaigos elektroninį paštą, asmeninį elektroninį paštą, „Skype“ programą; J. T. per jos tarnybinį elektroninį paštą; O. P. mobiliojo ryšio telefonu ir pan.), sukūrė situaciją, kad nė viena iš jų asmeniškai negalėjo jaustis saugi. Pagal nustatytas byloje aplinkybes nekyla jokių abejonių, kad nukentėjusiosios patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą ir stresą. Todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad E. S., siųsdamas nukentėjusiosioms SMS žinutes ar elektroninius laiškus, nesuvokė, jog kelia joms baimę, nerimą ir nesaugumo jausmą, t. y. kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. Kaip jau minėta, SMS žinučių ir elektroninių laiškų turinys, nusikalstamų veiksmų trukmė ir intensyvumas patvirtina, kad E. S. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiosioms, siekdamas sukelti nesaugumo jausmą (pavyzdžiui, net ir po to, kai A. B. kreipėsi į policiją ir su E. S. buvo pravestas profilaktinio pobūdžio pokalbis, šis savo nusikalstamų veiksmų prieš A. B. neatsisakė; priešingai, sistemingai bauginti (terorizuoti) naudodamas psichinę prievartą jis pradėjo O. P., o vėliau ir J. T.).

4913. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų padarytos išvados dėl šios nusikalstamos veikos sudėties nuteistojo E. S. veiksmuose buvimo, kaltės ir kitų svarbių aplinkybių nekelia abejonių. E. S. veiksmai pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (trys veikos) kvalifikuoti tinkamai.

50Dėl BK 287 straipsnio 1 dalies taikymo

5114. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinasis veikos, numatytos BK 287 straipsnio 1 dalyje, požymis – psichinė prievarta, taip pat tyčia, t. y. nenustatyta ir šio nusikaltimo sudėtis.

5215. Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Taigi, šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia: 1) veika – kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei 2) būdu – psichinės prievartos panaudojimu. Psichinė prievarta gali pasireikšti įvairiais alternatyviais veiksmais, pavyzdžiui, grasinimu nužudyti, sutrikdyti sveikatą, sunaikinti ar sugadinti turtą, apriboti veiksmų laisvę, paskelbti kompromituojančią informaciją ir pan.

5316. Byloje nustatyta, kad E. S. 2014 m. vasario 26 d. iš mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. ( - ) nukentėjusiajai Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. antrojo PK ( - ) tyrėjai O. P. į mobiliojo ryšio telefono abonentinį Nr. ( - ) išsiuntė tris trumpąsias SMS žinutes, reikalaudamas iš jos, kaip valstybės tarnautojos – policijos tyrėjos, atlikti E. S. naudai veiksmus, t. y. kad O. P., pasinaudodama savo einamomis pareigomis, lieptų V. S. (ši mergina O. P. nebuvo žinoma) atsakyti į jo rašomus laiškus ir nurodyti jos gyvenamosios vietos adresą. Tokius nuteistojo E. S. veiksmus abiejų instancijų teismai įvertino kaip idealią nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 287 straipsnio 1 dalyje, sutaptį. Vadinasi, pagal teismų nustatytas aplinkybes, E. S. tais pačiais veiksmais, kurie skundžiamais teismų sprendimais buvo įvertinti ir pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, kaip O. P. sistemingas bauginimas (terorizavimas) naudojant psichinę prievartą, reikalavo iš jos, kaip valstybės tarnautojos, atlikti ir jo naudai veiksmus – liepti V. S. atsakyti į jo rašomus laiškus ir nurodyti jos gyvenamosios vietos adresą. Su tokia teismų išvada (dėl BK 145 straipsnio 2 dalies ir 287 straipsnio 1 dalies idealios sutapties) sutikti negalima. Nagrinėjamu atveju prieš tai aptarti E. S. veiksmai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra bendros psichinės prievartos dalis.

5417. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad visos grasinimo formos sudaro specialią normą bendrosios grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimo (BK 145 straipsnis) normos požiūriu. Todėl, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai taikoma bendra taisyklė – specialioji norma (lot. lex specialis derogat legi generali). Pažymėtina ir tai, kad BK 287 straipsnio 1 dalies prasme daroma psichinė prievarta nėra savitikslė, ja nesiekiama vien įbauginti nukentėjusįjį; kartu su psichine prievarta turi būti keliami ir tam tikri reikalavimai, kurie yra būtinasis šio nusikaltimo požymis. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam daromas tam tikras psichinis poveikis siekiant, kad šis, be kita ko, padarytų tam tikrus veiksmus kaltininko ar trečiųjų asmenų naudai.

5518. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po E. S. 2014 m. vasario 26 d. itin nemandagaus reikalavimo, pareikšto valstybės tarnautojai (tyrėjai) O. P., kad ši lieptų V. S. atsakyti į jo rašomus laiškus ir nurodytų jos gyvenamosios vietos adresą (ši mergina, kaip minėta, O. P. nebuvo žinoma), jo veiksmai nuo 2014 m. vasario 27 d. iki 2014 m. kovo 4 d. peraugo vien į nukentėjusiosios sistemingą bauginimą naudojant psichinę prievartą (terorizavimą). Tuo tarpu vien psichinės prievartos naudojimas, nekeliant nukentėjusiajam jokių reikalavimų, nesudaro BK 287 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

5619. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, tuos pačius E. S. veiksmus kvalifikuodami kaip idealią BK 145 straipsnio 2 dalies ir 287 straipsnio 1 dalies sutaptį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal teismų nustatytas aplinkybes visus nuteistojo E. S. nusikalstamus veiksmus, padarytus prieš O. P., apima BK 145 straipsnio 2 dalis.

57Dėl kasatoriaus nurodytų kitų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimų

5820. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai pažeidė jo gynybos teises, nes jį nuteisė remdamiesi vien nukentėjusiųjų parodymais. Anot kasatoriaus, bylos įrodymai buvo vertinami atsietai, neįvertinus jų viseto, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas spėjimais (BPK 20, 301 straipsniai). Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti įstatymo nustatyti įrodymų rinkimo draudimai, t. y. buvo paimtas jo motinos A. S. asmeninis kompiuteris su jame esančiomis laikmenomis. Tai, kasatoriaus teigimu, pažeidė jo ir jo gynėjos A. S. tarpusavio susižinojimo paslaptį, gynėjos informacijos imunitetą, proporcingumo principą ir neužtikrino teisingos pusiausvyros tarp siekio išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo, taip pat ir elektroninių ryšių informacijos kontrolės procedūrą (BPK 154 straipsnis). Šie kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.

5920.1. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Vadinasi, duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui. Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

6021. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų, kaip kad prašo kasatorius, panaikinti teismų sprendimus ir bylą jam nutraukti, neturi, nuteistojo kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi teismai, atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami kasatorių ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

6121.1. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek E. S. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus, t. y. ne tik nukentėjusiųjų A. B., O. P. ir J. T. parodymus, bet ir liudytojų A. B., V. S., B. E., A. S., V. S., taip pat ir paties kaltinamojo E. S. parodymus, rašytinius bylos įrodymus (kratos, daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolus, specialisto išvadas, UAB „Tele 2“, TEO LT AB, UAB „Bitė Lietuva“, „Infobip UK“, „Skype Communications Ltd.“, „Google Inc“ ir kt. pateiktus duomenis), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, nurodė, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo E. S. kaltę. Pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o nuosprendis surašytas nesilaikant BPK 301, 305 straipsnių nuostatų, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai.

6222. Kasatoriaus argumentai, kad buvo pažeistos BPK 145, 154 straipsnių nuostatos, taip pat nepagrįsti.

6322.1. Pagal BPK 145, 149 straipsniuose nustatytas taisykles, esant motyvuotoms ikiteisminio tyrimo nutartims, siekiant surasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingus daiktus (kaip antai mobiliojo ryšio telefonus, SIM korteles, informacines laikmenas, įrenginį ar įrenginius, kuriais naudojant IP ( - ) jungtasi prie interneto, kompiuterius, be kita ko, priklausančius ne tik E. S., bet ir A. S., ir pan.) įtariamojo E. S. ir jo mamos A. S. gyvenamoje vietoje, adresu ( - ), taip pat pagalbinėse patalpose, 2014 m. gegužės 7 d., 2015 m. gegužės 7 d. buvo atliktos kratos. Šios procesinės prievartos priemonės metu, surašant protokolus, be kita ko, buvo paimtas nešiojamasis kompiuteris „HP-Compaq nx 6325“, du kompiuterio sisteminiai blokai ir nešiojamasis kompiuteris „Aspire one acer“. Kratų metu dalyvavę asmenys (taip pat A. S. ir E. S.) pastabų ar pareiškimų nepareiškė. Kasatoriaus argumentas, kad paėmus A. S. asmeninį kompiuterį su jame esančiomis laikmenomis buvo pažeistas jos, kaip gynėjos, imunitetas, yra nepagrįstas. Bylos duomenimis, šio procesinio veiksmo metu nė vienam iš kratos atlikimo vietoje (( - )) registruotų asmenų, taip pat ir A. S., speciali kratos sankcionavimo tvarka neturėjo būti taikoma. Iš byloje esančio advokato orderio (serija LA Nr.194766) matyti, kad advokatas Kostas Žilinskas advokato padėjėjai A. S. pavedė būti įtariamojo E. S. gynėja nuo 2014 m. gegužės 23 d., t. y. jau po 2014 m. gegužės 7 d. atliktos kratos. Pavedimas A. S., kaip advokato K. Žilinsko padėjėjai, galiojo iki 2014 m. rugsėjo 18 d., t. y. iki tos datos, kada advokatas K. Žilinskas Lietuvos advokatūros advokatų tarybos sprendimu buvo laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Sprendžiant iš byloje esančio kito advokato orderio (serija LA Nr. 501701), advokatė D. Jaudagienė advokato padėjėjai A. S. pavedė būti kaltinamojo E. S. gynėja bylą nagrinėjant apylinkės teisme nuo 2016 m. kovo 20 d., t. y. jau po 2015 m. gegužės 7 d. atliktos kratos. Taigi, iš šių aplinkybių matyti, kad A. S. įstatyme nustatyto imuniteto šios procesinės prievartos priemonės (kratos) taikymo metu neturėjo.

6422.2. BPK 154 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 170 straipsnyje, 1982 straipsnio 1 dalyje, 226 straipsnio 1 dalyje, 227 straipsnio 1 dalyje. Neatidėliotinais atvejais šie ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai gali būti atliekami ir prokuroro nutarimu. Ši priemonė gali būti taikoma bet kurio asmens atžvilgiu, neatsižvelgiant į procesinį statusą, su viena išimtimi – draudimu klausytis gynėjo pokalbių su įtariamuoju ar kaltinamuoju (BPK 154 straipsnio 7 dalis).

6522.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 13-1-00587-14 metu nustačius mobiliojo ryšio telefono abonentinio Nr. ( - ), iš kurio buvo siunčiamos O. P. grasinančio turinio trumposios SMS žinutės, priklausomybę E. S., tikintis gauti tyrimui reikšmingų duomenų apie galimai padarytas ir tebedaromas nusikalstamas veikas (BK 145 straipsnio 2 dalis), pagal prokuroro prašymą ikiteisminio tyrimo teisėja priėmė 2014 m. balandžio 4 d. nutartį leisti klausytis E. S. pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais (abonentinio Nr. ( - )), daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti bei kaupti tris mėnesius, skaičiuojant nuo 2014 m. balandžio 4 d. Vykdant šią procesinę prievartos priemonę ikiteisminiame tyrime Nr. 13-1-00587-14 pagal prieš tai minėtą teismo nutartį, nebuvo gauta tyrimui reikšmingų duomenų ir pasiklausymo metu gauta informacija buvo sunaikinta. Taigi, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad prieš tai aptarta procesinė prievartos priemonė prieš E. S., kuris neturėjo imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo, buvo taikoma nepažeidžiant BPK 154 straipsnyje nustatytų taisyklių.

6623. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo proceso normų pažeidimų, susijusių su įrodymų gavimo tvarka, taip pat teismo sprendimui priimti reikšmingų aplinkybių įrodinėjimu, nepadaryta (BPK 20 straipsnis).

67Dėl kasaciniame skunde nurodytų proceso pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

6824. Kasatorius skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą procesą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Kasatorius nurodo, kad gynėjo dalyvavimas šiame procese buvo formalus, nes teismas neinformavo apie posėdžio datą, nepranešė apie jam skirtą advokatą; dėl to jis negalėjo susisiekti su advokatu ir tartis dėl gynybos (siekiant atnaujinti įrodymų tyrimą).

6924.1. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 322 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, išteisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymą, nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką, neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą. Ši nuostata suponuoja, kad privalu įsitikinti, ar byloje šiems asmenims buvo laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-214/2014). Pagal BPK 319 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą nuostatą, apie bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka vietą ir laiką proceso dalyviams turi pranešti pirmosios instancijos teismas.

7024.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d. raštu Nr. 1-34-564/2016 apie bylos su nuteistojo E. S. apeliaciniu skundu nagrinėjimo apeliacine tvarka laiką ir vietą informavo visus proceso dalyvius, tarp jų nuteistąjį ir jo gynėją – advokato padėjėją A. S., apeliaciniame skunde nurodytu adresu (7 t., b. l. 1–8). Apeliacinės instancijos teisme 2017 m. kovo 20 d. buvo gautas E. S. elektroninis laiškas (registruotas teisme 2017 m. kovo 21 d. Nr. E1-11542), kuriuo jis informavo, jog į teismo posėdį, paskirtą 2017 m. kovo 21 d., 10.30 val., neatvyks; išreikšdamas pasitikėjimą bylą nagrinėsiančios kolegijos nešališkumu, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama jam nedalyvaujant; jokių prašymų, taip pat ir dėl jo gynybos, teismui nepateikė (7 t., b. l. 12). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje BPK 51 straipsnio pagrindu nuteistąjį gynė advokatė R. M.. Iš teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas informavo proceso dalyvius apie gautą iš nuteistojo pareiškimą (dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant); taip pat teismo posėdžio metu išklausė proceso dalyvių nuomonių dėl įrodymų tyrimo atlikimo. Nesant prašymų (taip pat ir iš nuteistojo) atlikti įrodymų tyrimą, teismas priėmė protokolinę nutartį įrodymų tyrimo neatlikti. Išklausęs baigiamąsias kalbas, posėdžio dalyviams pranešė apie teismo sprendimo (nuosprendžio ar nutarties) paskelbimo laiką ir vietą, kaip ir nustatyta BPK 324 straipsnio 9 dalyje. Taigi apeliacinės instancijos teismo posėdis vyko tik vieną dieną – 2017 m. kovo 21 d. – ir jis, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nebuvo atidėtas.

7124.3. Pažymėtina, kad pagal BPK 313 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d.) apeliaciniame skunde dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti nurodyta ir apelianto motyvuoti prašymai dėl įrodymų priėmimo, išreikalavimo, įrodymų tyrimo atlikimo ir apimties, dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos, prašymai kitais klausimais. Tačiau ir nuteistojo apeliaciniame skunde nebuvo pateikta jokių prašymų dėl įrodymų tyrimo atlikimo, proceso dalyviai, kaip minėta, tokių prašymų taip pat nepateikė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą atlikti įrodymų tyrimą. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo (kurio, kaip teigia kasatorius, jis būtų siekęs), baudžiamojo įstatymo (BPK 324 straipsnio 6 dalies) nuostatų nepažeidė, išnagrinėjo bylą pagal apeliacinio skundo ribas, pateikdamas motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistojo skundo argumentų. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo teisės į tinkamą teisminį procesą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo iš esmės pažeistos.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2, 6 punktais,

Nutarė

73Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 25 d. nutartį.

74Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl E. S. nuteisimo pagal BK 287 straipsnio 1 dalį ir šią bylos dalį nutraukti.

75Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl E. S. paskirtų bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnį.

76Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. S. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (trys veikos) subendrinti jas iš dalies sudedant, t. y. prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, – laisvės atėmimo vieneriems metams dešimt mėnesių – iš dalies pridėti švelnesnes bausmes (laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams ir laisvės atėmimą vieneriems metams), ir galutinę subendrintą bausmę E. S. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams.

77Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu E.... 3. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 8, 9 punktus, bausmės... 4. Iš dalies patenkinus civilinių ieškovių A. B., O. P. ir J. T. civilinius... 5. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017... 6. Teisėjų kolegija... 7. 1. E. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad terorizavo... 8. 1.1. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2013 m. gruodžio 18 d.... 9. 1.2. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2014 m. vasario 2 d. 12.04... 10. 1.3. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2014 m. kovo 1 d. 11.49... 11. 1.4. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio 28 d. nuo 09.56... 12. 2. E. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 287 straipsnio 1 dalį... 13. 2.1. E. S., tęsdamas savo nusikalstamą veiką, nuo 2014 m. vasario 26 d.... 14. 3. E. S. nuteistas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir už tai, kad terorizavo... 15. 4. Nuteistasis E. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamus teismų... 16. 4.1. Kasatorius nurodo, kad jam inkriminuoti veiksmai nepasižymi nusikalstamai... 17. 4.2. Pasak kasatoriaus, netinkamai pritaikytos BK 2 straipsnio 3, 4 dalių... 18. 4.3. Kasatorius teigia, kad, remiantis principu, jog valstybė nesikiša į... 19. 4.4. Kasatoriaus manymu, netinkamai atskleistas grasinimo realumo turinys.... 20. 4.5. Kasatorius teigia, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 2... 21. 4.6. Kasatorius teigia ir tai, kad pažeistos jo teisės į tinkamą teisminį... 22. 4.7. Pasak kasatoriaus, šiuo metu egzistuojantis įstatymo reglamentavimas... 23. 4.8. Be to, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti įstatymo nustatyti... 24. 4.9. Taigi, pasak kasatoriaus, buvo pažeisti: BPK 167 straipsnio 1, 4 dalys, 3... 25. 5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir... 26. 5.1. Atsiliepime nurodoma, kad kasacinis skundas paduodamas įstatymų... 27. 6. Nuteistojo E. S. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 28. Dėl nenagrinėtinų kasacinio skundo argumentų ... 29. 7. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas skundžiamus... 30. 7.1. Vadinasi, šioje byloje nuteistojo E. S. kasacinio skundo argumentai,... 31. 7.2. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį... 32. Dėl BPK 166 straipsnio 2 dalies, 167 straipsnio 1 dalies taikymo... 33. 8. Nuteistasis E. S. kasaciniame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas šioje... 34. 8.1. Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus... 35. 8.2. Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d.... 36. 8.3. Bylos duomenimis, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 37. 8.4. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. antrojo PK Kriminalinės policijos... 38. 8.5. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų... 39. 8.6. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas prieš E. S.... 40. Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo... 41. 9. Kasatorius skunde nurodo, kad jam inkriminuoti veiksmai nepasižymi... 42. 10. Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų... 43. 10.1. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais. Grasinimas turi būti... 44. 10.2. Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali... 45. 11. Byloje nustatyta, kad E. S. nuo 2013 m. vasario 23 d. iki 2013 m. rugsėjo... 46. 11.1. Be to, E. S. nuo 2014 m. vasario 26 d. iki 2014 m. kovo 2 d. iš... 47. 11.2. Taip pat E. S. nuo 2015 m. vasario 7 d. iki 2015 m. kovo 16 d.... 48. 12. Taigi, įvertinusi prieš tai aptartus nuteistojo E. S. veiksmus, jų... 49. 13. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 50. Dėl BK 287 straipsnio 1 dalies taikymo... 51. 14. Kasatorius skunde taip pat nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatytas... 52. 15. Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 53. 16. Byloje nustatyta, kad E. S. 2014 m. vasario 26 d. iš mobiliojo ryšio... 54. 17. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad visos grasinimo formos... 55. 18. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad po E. S. 2014 m. vasario 26... 56. 19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 57. Dėl kasatoriaus nurodytų kitų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų... 58. 20. Kasatorius skunde nurodo, kad teismai pažeidė jo gynybos teises, nes jį... 59. 20.1. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar gauti duomenys laikytini... 60. 21. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija... 61. 21.1. Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek E. S.... 62. 22. Kasatoriaus argumentai, kad buvo pažeistos BPK 145, 154 straipsnių... 63. 22.1. Pagal BPK 145, 149 straipsniuose nustatytas taisykles, esant motyvuotoms... 64. 22.2. BPK 154 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai pagal... 65. 22.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo Nr.... 66. 23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 67. Dėl kasaciniame skunde nurodytų proceso pažeidimų nagrinėjant bylą... 68. 24. Kasatorius skunde teigia, kad buvo pažeista jo teisė į tinkamą procesą... 69. 24.1. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nagrinėjant bylą apeliacine... 70. 24.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas 2017 m. sausio 13 d.... 71. 24.3. Pažymėtina, kad pagal BPK 313 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 73. Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d.... 74. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d.... 75. Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d.... 76. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, E. S. skundžiamu nuosprendžiu... 77. Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas....