Byla e2-1142-798/2018
Dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. L., P. P., V. L., uždaroji akcinė bendrovė „Formpakas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. G. ir suinteresuotų asmenų P. P., uždarosios akcinės bendrovės „Formpakas“ atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“, atstovaujamos bankroto administratoriaus S. G., prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Formateka“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. L., P. P., V. L., uždaroji akcinė bendrovė „Formpakas“.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB arba bendrovė) „Formateka“; bankroto administratoriumi paskyrė S. G.. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi BUAB „Formateka“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovės BUAB „Formateka“ bankroto administratorius S. G. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti BUAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktais ir 3 dalies 2 punktu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi pripažino UAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu.
  2. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Teismo vertinimu, Kauno apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartimi nustatytos aplinkybės nagrinėjamam klausimui turi prejudicinę reikšmę, todėl aplinkybių, jog bendrovė nuo 2013 m. buvo nemoki nereikia įrodinėti. Teismas nustatė, jog 2013 m.–2015 m. laikotarpiu UAB „Formateka“ įsipareigojimai kreditoriams tendencingai didėjo, bendrovė dirbo nuostolingai, todėl sprendė, kad bendrovės veikla buvo nuostolinga, suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, kad ėmėsi kokių nors veiksmų vertinant administracijos vadovo (A. L.) atliekamų pareigų tinkamumą. Taip pat nepateikė įrodymų, kad nustačius nuostolingą bendrovės veiklą būtų šaukiamas visuotinis akcininkų susirinkimas ir svarstomi klausimai dėl tolimesnės veiklos tikslingumo, naudingumo. Atsakovės įstatų 4.1 papunkčiu nustatytas 292 300,00 Lt dydžio įstatinis kapitalas. 2013 m. balanso duomenimis nuosavas kapitalas buvo neigiamas (15 192,00 Lt). Pagal įstatų 8.14 papunktį direktorius privalo laiku rengti visuotinius akcininkų susirinkimus. UAB „Formateka“ jau 2013 m. esant nuosavam kapitalui neigiamam privalėjo sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą ir svarstyti klausimus dėl bendrovės veiklos / pelningumo / nuostolingumo, priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos vykdymo / nutraukimo. Suinteresuoti asmenys įrodymų apie tokių veiksmų buvimą nepateikė. Be to bendrovės nuosavas kapitalas taip pat buvo neigiamas 2014 m. (77 237 Lt) ir 2015 m. (179 697,00 Eur). Tai rodo, kad bendrovės veiklos nuostolingumą ir po 2013 m. Šiuos duomenis žinojo arba turėjo žinoti bendrovės vadovas ir akcininkai, nes per 4 mėnesius pasibaigus finansiniams metams akcininkų visuotinis susirinkimas tvirtina bendrovės finansinę atskaitomybę. Nei vadovas, nei akcininkai nevykdė imperatyvių nuostatų, nustatytų Akcinių bendrovių įstatymu (toliau – ir ABĮ). Taigi, bendrovė nuosekliai buvo vedama prie bankroto. Akcentavo ir tai, kad pagal ABĮ 38 straipsnio 3, 4 dalis (redakcija galiojusi nuo 2012 m. kovo 1 d.) atsakovės vadovas dar 2013 m. nustatęs neigiamą kapitalą privalėjo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turėjo svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABĮ 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Teismas sprendė, kad suinteresuoti asmenys netinkamai vykdė bendrovės įstatuose nustatytas pareigas bei ABĮ įtvirtintus imperatyvių teisės normų reikalavimus. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes: 2013 m. bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo visą į balansą įrašytą turto vertę, įsipareigojimai kreditoriams 2013–2015 metų laikotarpiu tendencingai didėjo, įstatinis kapitalas nuo 2013 m. buvo neigiamas, tačiau UAB „Formateka“ valdymo organai jokių sprendimų dėl tolimesnės bendrovės veiklos vykdymo / nutraukimo nepriėmė, bendrovės veikla buvo nuostolinga nuo 2013 m., teismas konstatavo, kad suinteresuoti asmenys pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo esant įmonei nemokiai dar 2013 m. Yra nustatytas priežastinis ryšys tarp bendrovės blogo valdymo ir atsiradusio nemokumo, o taip pat suinteresuotų asmenų veikimu (neveikimu) buvo bloginama jau nemokios įmonės būsena, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.
  3. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Teismas sprendė, jog atsakovės vadovas bankroto administratoriaus nurodytų argumentų, dėl CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintos atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimo, nepaneigė. UAB „Formateka“ pagal paskolos sutartis (2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. balandžio 2 d.), kurių atsiskaitymo terminai dar nebuvo suėję (2015 m. gruodžio 8 d. ir 2016 m. balandžio 2 d.), 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsiskaitydama su UAB „Formpakas“, kai byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina esant buvus pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo eiliškumo tvarką, kas atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintus tyčinio bankroto požymius.
  4. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto. UAB „Formateka“ pagal 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015 m. balandžio 2 d. paskolos sutartis, kurių atsiskaitymo terminai dar nebuvo suėję, 2015 m. rugpjūčio 20 d. atsiskaitydama su UAB „Formpakas“, kai turėjo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo eiliškumo tvarką. 2015 m. rugpjūčio 13 d. darbo užmokesčio įmonė buvo skolinga 106 220,64 Eur, iš jų 88 139,93 Eur pradelsta. Pagal prie patikslinto pareiškimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktų priedų duomenis, bendrovė buvo skolinga darbuotojams laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d. Įsiskolinimai darbuotojams tęsėsi nuo 2012 m. (pvz. V. N.). Teismas padarė išvadą, kad susidarius skoloms ir esant pagrindui kelti bendrovei bankrotą, atsakovės vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau vykdė atsiskaitymus, pažeisdamas CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; nuo 2012 m. nebuvo tinkamai mokamas darbo užmokestis darbuotojams ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. susidarė 106 220,64 Eur skola pagal darbo teisinius santykių. Nesant byloje įrodymų, paneigiančių ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintą prezumpciją, laikytina kad yra pagrindas taikyti minėtą prezumpciją.
  5. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-887-601/2018 dėl UAB „Formateka“ ir UAB „Formpakas“ sudarytos 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Civilinė byla nėra išnagrinėta. Teismo vertinimu, klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo dienai 2015 m. rugpjūčio 13 d. sandoris nėra nuginčytas, jo teisėtumo klausimas nagrinėjamas atskiroje byloje. Teismo vertinimu, bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės bei pateikti eksperto J. B. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo duomenys nepakankami šio sandorio sudarymą laikyti kaip akivaizdžiai nuostolingą ir (ar) ekonomiškai nenaudingą. Dėl to teismas padarė išvadą, kad nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais įtvirtintų tyčinio bankroto požymių.
  6. Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu. Aplinkybė, kad BUAB „Formateka“ bankroto administratorius pateikė pareiškimą dėl atsakovės bankroto pripažinimo tyčiniu, nesudarė teismui pagrindo pripažinti, kad jis pateikė nepagrįstą pareiškimą ar veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
  7. Dėl bylinėjimosi išlaidų. BUAB „Formateka“ prašė priteisti 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už patikslinto pareiškimo parengimą bei pateikė 2018 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymą dėl šios sumos sumokėjimo. Teismas priteisė BUAB „Formateka“ iš suinteresuotų asmenų UAB „Formpakas”, A. L., P. P. ir V. L. po 90, 75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6

  1. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys P. P. ir UAB „Formpakas“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą pripažinti UAB „Formateka“ bankrotą tyčiniu ir priteisti iš BUAB „Formateka“ administravimo išlaidų bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo šiuos atskirojo skundo argumentus:
    1. Dėl netinkamo ĮBĮ 20 straipsniu numatytų tyčinio bankroto pagrindų taikymo ir aiškinimo. Kauno apygardos teismas atsakovės bankrotą pripažino tyčiniu remiantis formaliais ir atskirais tyčinio bankroto nustatymo požymiais, tačiau neatskleidė bylos esmės ir nenustatė priežastinio ryčio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Teismas neatskleidė aplinkybės kaip įstatuose įtvirtinta pareiga svarstyti bendrovės vadovo pakeitimą ar visuotiniame akcininkų susirinkime spręsti klausimą dėl bendrovės likvidavimo priežastiniu ryšiu siejama su atsakovės bankroto pripažinimu tyčiniu. Taip pat teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-611/2017, kurioje buvo sprendžiamas ne tyčinio bankroto klausimas, o sandorio pripažinimo negaliojančiu klausimas.
    2. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu, kadangi atsakovės valdymo organų nariai laiku (2013 m.) nesikreipė dėl bankroto iškėlimo ir nevykdė bendrovės įstatuose ir ABĮ numatytos pareigos imtis priemonių nuosavam kapitalui tapus neigiamam. Apeliantų nuomone nesikreipimas laiku dėl bendrovės bankroto iškėlimo po to, kai ji jau tapo nemoki savaime nereiškia tyčinio bankroto. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar atsakovės vadovas, nesikreipęs dėl bankroto bylos iškėlimo 2013 m. sąmoningai siekė iš esmės pabloginti jau nemokios bendrovės būklę ir išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Pažymi ir tai, kad Kauno apygardos teismas, spręsdamas, jog yra priežastinis ryšys tarp bendrovės nemokumo ir nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog po to, kai bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais ir, pasak teismo, jau turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos kėlimo, buvo finansuojama akcininko P. P. ir UAB „Formpakas“: 1) UAB „Formpakas“, kurios vadovas yra P. P., investavo į atsakovės veiklą 30 856,44 Eur (laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. birželio mėn.), taip siekdamas užtikrinti jos finansinį stabilumą, tikslu dengti įsiskolinimus kreditoriams ir tęsti veiklą: i) 2015-08-17 mokėjimo nurodymu Nr. 460 buvo sumokėta 115,91 Eur, 2015-09-09 mokėjimo nurodymu Nr. 475 – 637,50 Eur, 2015-10-05 mokėjimo nurodymu Nr. 5936 – 698,92 Eur buvo sumokėtas darbo užmokestis darbuotojams; 2) UAB „Formpakas“ sumokėjo atsakovei 16 500,00 Eur: 2015-11-03 kasos pajamų orderis Nr. FOR0000914 – 5 000,00 Eur ir 2015-11-20 kasos pajamų orderis Nr. FOR0000918 – 6 000,00 Eur; 2015-12-22 kasos pajamų orderis FOR0000933 – 4 150,00 Eur ir 2015-12-28 kasos pajamų orderis Nr. FOR0000934 – 1350 Eur; 3) bendrovės prašymu UAB „Formpakas“ 2015-12-22 sumokėjo už bendrovę UAB „Plastiksė” 5 500,00 Eur ; 4) UAB „Formpakas“ už bendrovę 2016-02-04 sumokėjo 2 500,00 Eur AB „AKSA“; 5) UAB „Formpakas“ sumokėjo bendrovei 3 000 Eur (2016-02-22 kasos pajamų orderis Nr. FOR0000946 – 1 000,00 Eur ir kasos pajamų orderis Nr. FOR0000960 – 2 000,00 Eur); 6) Kauno miesto savivaldybei UAB „Formpakas“ 2016-06-07 sumokėjo už Bendrovę 3 356,44 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą. Apeliantų teigimu, byloje įrodyta, kad iš sandorio gautos lėšos buvo nukreiptos atsiskaityti su kreditoriais – mokesčių administratoriumi, darbuotojais ir trečiosios eilės kreditoriumi UAB „Formpakas“.
    3. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto. Sprendžiant klausimą dėl bankroto pripažintino tyčiniu, turi būti vertinamas ne vienas atskiras epizodas, pavyzdžiui, paskolos grąžinimas anksčiau termino, o elgesio ir veiksmų visuma. Juo labiau, kad net įtvirtintos ĮBĮ įtvirtintos prezumpcijos, jog bankrotas pripažintinas tyčiniu, jeigu yra pažeidžiama atsiskaitymų eilė, įtvirtinta CK 6.9301 straipsniu, taikytinos kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalimi. Dėl to vertinant, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. pradelsti įsipareigojimai darbuotojams buvo 88 139,93 Eur, o iš sandorio gautomis lėšomis buvo padengta 39 124,14 Eur, ir tai, kad po paskolos grąžinimo UAB „Formpakas“ papildomai padengė įsiskolinimą darbuotojams bei įnešė lėšų į bendrovę, viso 30 856,44 Eur, paskolos grąžinimas nesilaikant CK 6.9301 straipsnio, tačiau nesant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalimi įtvirtintų esminių tyčinio bankroto sąlygų, paneigia, jog bendrovės bankrotas pripažintinas tyčiniu. Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo paskolos sandorio kaip visumos, t. y. paskolos buvo suteiktos po 2013 m., jos buvo nukreiptos atsiskaityti su bendrovės kreditoriais, už paskolas skaičiuojamos palūkanos, iš sandorio gautos lėšos panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais, ir tik dalis grąžinta UAB „Formpakas“, tačiau po dalies grąžinimo UAB „Formpakas“ papildomai sumokėjo bendrovei ir jos kreditoriams iš viso 26 808,77 Eur, vadinasi UAB „Formpakas“ atgavo tik 27 977,69 Eur paskolos. Be to atsakovė vykdė veiklą ir gavo pajamas, dėl verslo cikliškumo lėšos nebuvo gaunamos kas mėnesį, todėl atsiskaitymai su darbuotojais galėjo strigti.
  3. Atskiruoju skundu atsakovė BUAB „Formateka“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. G., prašo iš Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties pašalinti šiuos motyvus:

7„Nagrinėjamu atveju bankroto administratoriaus nurodytos aplinkybės bei pateikti eksperto J. B. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo duomenys nepakankami šio sandorio sudarymą vertinti kaip akivaizdžiai nuostolingą ir (ar) ekonomiškai nenaudingą (CPK 178 str.). Darytina išvada, kad nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto požymių“.

  1. Taip pat prašo pripažinti, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Formateka“ ir UAB „Formpakas“, buvo akivaizdžiai nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas sandoris UAB „Formateka“ ir dėl to yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai; priteisti iš suinteresuotų asmenų BUAB „Formateka“ bylinėjimosi išlaidas.
  2. Nurodo, kad pirkimo–pardavimo sutartis, kuri ginčijama kitoje civilinėje byloje, grubiai pažeidžia BUAB „Formateka“ kreditorių teises be teisėtus interesus. Pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad nagrinėjamu atveju nėra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punkte įtvirtintų tyčinio bankroto požymių, yra nemotyvuoti, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams bei neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. Pirmosios instancijos teismas neįvertino sandorio sudarymo aplinkybių visumos, įskaitant aplinkybių, jog: iš 110 000,00 Eur 58 809,00 Eur suma buvo grąžinti UAB „Formpakas“, sandoris sudarytas UAB „Formateka“ jau ilgą laiką būnant nemokiai, turint pradelstų pirmos, antros ir trečios eilės reikalavimų. Teismas nepagrįstai 49 000,00 Eur skirtumo, tarp teismo eksperto nustatytos nekilnojamojo daikto kainos (159 000,00 Eur) bei pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos (110 000,00 Eur), nelaikė BUAB „Formateka“ ekonomiškai nenaudingu sandoriu. Apeliantų vertinimu, UAB „Formpakas“ sandoriu neteisėtai atgavo 58 809,00 Eur naudos, kuri lygi skirtumui tarp nekilnojamojo daikto rinkos kainos ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos, kas vertinant teismo eksperto J. B. nustatytą rinkos kainą sudaro net 49 000,00 Eur. Taigi UAB „Formpakas“ nepagrįsta turtinė nauda BUAB „Formateka“ ir jos kreditorių sąskaita, sudaro mažiausiai 107 809,00 Eur.
  3. Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų P. P. ir UAB „Formpakas“ atskirąjį skundą atsakovė, BUAB „Formateka“, atstovaujama bankroto administratoriaus S. G., prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  4. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Formateka“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nustatė bendrovės nemokumo momentą, kuris yra atskaitos taškas vertinti, ar bendrovė sąmoningu blogu valdymu buvo privesta prie bankroto ir / arba sąmoningu blogu valdymu pabloginta jau nemokia tapusios bendrovės finansinė padėtis. Jau tvirtinant 2012 m., 2013 ir 2014 m. finansines atskaitomybes bendrovės vadovas ir akcininkai (vėliausiai 2013 m., 2014 m. ir 2015 m. pirmaisiais pusmečiais) žinojo apie sunkią bendrovės finansinę padėtį, pareigą spręsti neigiamo nuosavo kapitalo problemą, pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau neveikė, o tęsdami faktiškai nemokios bendrovės veiklą tik didino nuostolius. Dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi VSDFV Kauno skyrius. Pirmosios instancijos teisme apeliantai neįrodinėjo aplinkybės, kad bendrovės nemokumas kilo neva dėl verslo nesėkmės. Pažymi, jog apeliantai sutinka, kad atsiskaitant su UAB „Formpakas“ buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnis ir susumavę išlaidas (padarytus mokėjimus UAB „Formateka“ naudai) nurodo, kad UAB „Formpakas“ atgavo tik 27 977,69 Eur paskolos. Tačiau ir tai, bankroto administratoriaus vertinimu, yra esminga suma, daranti aukštesnės eilės kreditoriams (darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams) didelę žalą, neteisėtai išskiriant žemesnės eilės kreditorių ir taip jį privilegijuojant. UAB „Formateka“ neturėjo finansinių galimybių vykdyti įsipareigojimų, o buvę epizodiniai mokėjimai tik imitavo nemokios bendrovės gyvybingumą, prisiimant naujus įsipareigojimus bei didinant bendrovės ir jos kreditorių nuostolius. Akcentuoja ir tai, jog skirtumas tarp J. B. nustatytos nekilnojamojo daikto kainos (159 000,00 Eur) ir pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos 110 000,00 Eur kainos, yra net 49 000 Eur. Kauno apygardos teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-887-601/2018 teismo ekspertai nustatė, jog sandorio sudarymo dienai perleisto pastato-sandėlio vertė buvo 183 705,63 Eur.
  5. Atsiliepimu į atsakovės BUAB „Formateka“ atskirąjį skundą, suinteresuoti asmenys P. P. ir UAB „Formpakas“ prašo skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės administratoriaus administravimo išlaidų sąmatos bylinėjimosi išlaidas.
  6. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu pagrindinius argumentus:
    1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas sandorio sudarymą kaip tyčinio bankroto požymį, išsamiai analizavo visas aplinkybes, o ne vien vertinimo ataskaitą dėl turto vertės ir atsakovės nurodytą kainų skirtumą. J. B. vertinimo ataskaita yra paprastas rašytinis įrodymas, o ne teismo ekspertizė. Į bylą pateiktos UAB „Turtas ir vertė“ vertinimo ataskaitos Nr. 17/11/19 duomenimis pastato-sandėlio, esančio Elektrėnų, g. 10, Kaunas, turto vertė lyginamuoju metodu 2015 m. rugpjūčio 31 d. datai buvo 105 000,00 Eur. Šis įrodymas paneigia bankroto administratoriaus argumentus, jog turtas buvo parduotas neva už mažesnę, nei rinkos kaina. Šiuo atveju sandoris buvo sudarytas rinkos sąlygomis „ištiestos rankos principu“, o sandorio šalys buvo sąžiningos ir pagrįstai manė, kad turtas parduodamas net geresne, nei rinkos kaina.
    2. Apeliantė, nurodydama, jog pirmosios instancijos teismas neva neatsižvelgė į šalių elgesį dėl paskolos grąžinimo, ignoruoja byloje rašytiniais įrodymais patvirtintas aplinkybes, jog: a) UAB „Formpakas“, kurios vadovas yra P. P., investavo į bendrovės veiklą 30 856,44 Eur (viso laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. birželio mėn.), taip siekdamas užtikrinti jos finansinį stabilumą, tikslu dengti įsiskolinimus kreditoriams ir tęsti veiką; b) sandėliu, kuris buvo parduotas UAB „Formpakas“, ir toliau neatlygintinai naudojosi atsakovė, t. y. nemokėdama nuomos mokesčio, už elektrą, valstybinės žemės nuomos mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio toliau vykdė savo veiklą ir gavo pajamas.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Dėl bylos ribų

  1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11Dėl rašto „Informacijos pateikimas“ ir prie jo pridėtų naujų įrodymų nepriėmimo

  1. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 22 d. gavo apeliantės UAB „Formpakas“ direktoriaus raštą „Informacijos pateikimas“ ir prie jo pridėtus naujus įrodymus: staklių pirkimo–pardavimo sutarties kopiją, ieškinio kopiją, raštą dėl patalpų, teismo nutarties kopiją, banko išrašų nurašą, teismo nutarties kopiją. Raštu teigiama, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartyje nurodyti tyčinio bankroto požymiai yra ydingi ir neatitinka realios situacijos, teismas neatskleidė atsakovės ir UAB „Formpakas“ bendradarbiavimo turinio, t. y. 2014 m. gruodžio 8 d. ir 2015m. balandžio 2 d. UAB „Formpakas“ buvo suteikusi BUAB „Formateka“ paskolas veiklai tęsti.
  2. Apeliantė UAB „Formateka“ atsiliepimu į UAB „Formpakas“ direktoriaus raštą, prašo šio rašto ir prie jo pateiktų naujų įrodymų nepriimti, nes CPK 323 straipsnis draudžia keisti (pildyti) skundą pasibaigus jo padavimo terminui, o pateikti nauji įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
  3. Vadovaujantis CPK 302 straipsniu, apeliaciniam procesui pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos taikomos tik tada, jei jos neprieštarauja apeliacinį procesą reglamentuojančioms taisyklėms. Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, o CPK 323 straipsnis draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Taigi, bet koks atskirojo skundo papildymas, nesvarbu, kokia procesine forma jis yra teikiamas, leidžiamas tik iki atskirojo skundo padavimo termino pabaigos.
  4. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalimi reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu (atskiruoju) skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
  5. Apeliacinio teismo vertinimu, UAB „Formpakas“ direktoriaus pateiktas procesinis dokumentas, pavadintas „Informacijos pateikimas“, savo turiniu yra pateikto atskirojo skundo argumentų papildymas. Kadangi tokiu būdu keisti atskirojo skundo turinį šioje proceso stadijoje apeliacinį procesą reglamentuojančios nuostatos tiesiogiai draudžia, UAB „Formpakas“ vadovo pateiktą informacinio pobūdžio raštą atsisakytina priimti (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismui susipažinus su papildomai pateiktais dokumentais matyti, kad pastarieji realiai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir UAB „Formpakas“ buvęs vadovas informaciniame rašte nepagrindė kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo vėliau. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas mano, jog nėra pagrindo priimti naujus įrodymus.

12Dėl apeliantės BUAB „Formateka“ atskirojo skundo netenkinimo

  1. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra sudėtinė teismo sprendimo dalis (CPK 270 str.). Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, teismo išvados ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo neturėtų teisės į apeliaciją dėl teismo sprendime nustatytų faktų ir teisinių santykių, negalint pradėti kitos bylos dėl tų pačių faktų ir teisinių santykių, tai reikštų nepagrįstą teisės į teisminę gynybą ribojimą, neatitiktų reikalavimo užtikrinti teisę į apeliaciją. Tokia teisės taikymo taisyklė formuojama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-968/2003). Apeliacine tvarka yra patikrinama ir faktinė, ir teisinė neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. Teismo sprendimo motyvais yra konstatuojami tam tikri reikšmingi faktai ir teisiniai santykiai, kurie turi ar gali turėti įtaką ne tik ginčo šalių, bet ir kitų asmenų teisių ir pareigų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui. Tai reiškia, kad teisinę reikšmę turi ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir nustatymas konkrečių faktų ir teisinių santykių, kurie vertintini kaip prejudiciniai, turintys res judicata (teismo galutinai išspręsto klausimo) galią. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, gali panaikinti visą procesinį sprendimą ar jo dalį ir priimti naują sprendimą arba jį pakeisti. Taigi, gali būti skundžiamas tiek visas procesinis sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis.
  2. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu numatyta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Taip pat ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.
  3. Akcentuotina ir tai, kad įmonei iki tyčinių veiksmų atlikimo jau esant nemokiai, tokios įmonės padėties pabloginimas gali pasireikšti kaip vengimas atsiskaityti su bendrovės kreditoriais ĮBĮ numatyta tvarka ir schemų, kurios užtikrina, kad dar likęs nemokios įmonės turtas bus paskirstytas apeinant bankroto procedūroje numatytą tvarką, įgyvendinimas. Kadangi pagal kasacinio teismo išaiškinimą tyčiniu bankrotu pripažintini tik veiksmai, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis, nemokios įmonės atveju šis esminis pabloginimas reiškia reikšmingos turto dalies iš įmonės išėmimą, kai dėl tokių veiksmų žymiai pasikeičia daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Taigi, tyčinio bankroto nustatymui privalomi ne tik objektyvūs, įstatyme numatyti tyčinio įmonės bankroto pagrindai, bet ir valinis, sąmoningas bendrovės vadovo ir / ar dalyvių siekis pabloginti bendrovės finansinę padėtį (iki ir / ar po tapimo nemokia). Sąmoningais blogo valdymo veiksmais, siekiant įmonės bankroto, laikomi veiksmai, kuriuos savo nuožiūra (savo valia) atlikto atsakingi asmenys, pavyzdžiui: a) bendrovės veiklos perkėlimas, neperkeliant pirminės įmonės skolų ir nesiekiant tęsti jos ūkinės-komercinės veiklos, b) neatsiskaitymas su kreditoriais, c) tam tikrų kreditorių prioretizavimas, d) sąmoningas delsimas atsiskaityti su kreditoriais ir pan.
  4. Nustatyta, kad UAB „Formateka“ buvo įregistruota 1993 m. rugpjūčio 20 d.; nuo 2010 m. spalio 22 d. vadovo pareigas ėjo A. L.; akcininkai buvo P. P. ir V. L.. Juridinių asmenų registro tvarkytojo viešai teikimais duomenimis UAB „Formateka” finansinės atskaitomybės dokumentai buvo pateikti 2005–2015 metų ataskaitiniais laikotarpiais. 2013 m. balanso duomenimis atsakovės turtas iš viso sudarė 297 406,16 Eur (1 026 884,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 301 806,07 Eur (1 042 076 Lt); pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis bendrovė patyrė 72 021,84 Eur dydžio nuostolius. 2014 m. balanso duomenimis turtas iš viso sudarė 332 067,31 Eur (1 146 995,00 Lt), o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 354 562,00 Eur (1 224 232,00 Lt); pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, atsakovė patyrė 53 118,92 Eur dydžio nuostolius. 2015 m. balanso duomenimis turtas sudarė 205 846,00 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 385 543,00 Eur; pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė patyrė 52 594,00 Eur dydžio nuostolius. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo duomenimis, UAB „Formateka“ buvo pateikusi kreditorei VSDFV Kauno skyriui 2016 metų balansą, apimantį 5 mėnesius. Pagal 2016 m. gegužės 31 d. balanso duomenimis bendrovė turėjo 173 408,00 Eur turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 306 876,00 Eur, iš jų 175 598,00 Eur su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Pažymėtina ir tai, kad atsiliepime į atskirąjį skundą bankroto administratorius paaiškino, jog 2013–2016 metų laikotarpiu BUAB „Formateka“ sąmoningai į turto masę buvo įtraukusi beviltiškas skolas (19, 18, 17, 16 ir t.t. metų senumo), todėl jas minusavus, pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis jau ir iki 2013 m. atitiko teisinį nemokumą. Taigi, 2013 m. gruodžio 31 d.–2016 m. gegužės 31 d. laikotarpiu UAB „Formateka“ veikė nuostolingai ir pradelstiems įsipareigojimams įvykdyti bendrovė neturėjo pakankamai lėšų.
  5. UAB „Formateka“ nuosavybės teisėmis priklausė pastatas-sandėlys, unikalus Nr. 1996-4005-9129, esantis Kauno m. sav., Kauno m. Elektrėnų g. 10 (toliau – ir turtas arba pastatas-sandėlys). Daugiau nekilnojamojo turto atsakovė neturi. UAB „Formateka“ ir UAB „Formpakas“ sudarė 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovė pardavė UAB „Formpakas“ turtą už 110 000,00 Eur. UAB „Formpakas“ direktorius yra P. P., kuris, yra ir atsakovės akcininkas.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuostolingai veikusios UAB „Formpakas“ sutarties sudarymas su kita įmone, susijusia per valdymo organą ir valdymo dalyvį P. P., gali reikšti esminės turto dalies iš UAB „Formateka“ išėmimą bei perdavimą UAB „Formpakas“ atveju, jeigu dėl minėto veiksmo iš esmės pasikeitė (sumažėjo arba buvo panaikintos) daugumos kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš nekilnojamojo turto. Šiuo atveju kreditoriams išliko galimybė patenkinti savo reikalavimus ne iš turto, o iš gautų už parduotą turtą lėšų. Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-887-601/2018 pagal ieškovės BUAB ,,Formateka“ ieškinį atsakovei UAB ,,Formpakas“ dėl UAB „Formateka“ ir UAB „Formpakas“ sudarytos 2015 m. rugpjūčio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties (toliau – ir sutartis), pagal kurią atsakovė pardavė UAB „Formpakas“ turtą už 110 000,00 Eur, pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir restitucijos taikymo (pastato-sandėlio grąžinimo BUAB „Formateka“). Šioje byloje, kaip ir minėtoje Kauno apygardos teismo nagrinėjamojoje byloje, BUAB ,,Formateka“ iš esmės įrodinėja tas pačias aplinkybes – pastatas-sandėlis buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą (110 000,00 Eur), todėl buvo pažeistos bendrovės ir jos kreditorių teisės ir teisėti interesai; šias aplinkybes grindžia J. B. atliktu turto rinkos vertės nustatymo dokumentu, kurio duomenimis sandorio sudarymo datą pastato-sandėlio rinkos vertė buvo 159 000,00 Eur. Atsakovė šią aplinkybę neigia ir kito turto vertintojo atliktu ginčo turto vertinimo dokumentu įrodinėja, jog 2015 m. rugpjūčio 13 d. pastato-sandėlio rinkos vertė buvo 105 000,00 Eur. Kauno apygardos teismo nagrinėjamojoje byloje buvo atlikta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. Atsiliepime į atskirąjį skundą apeliantė nurodo, kad teismo ekspertai pateikė išvadą, jog sutarties sudarymo dienai pastato-sandėlio vertė buvo 183 705,63 Eur. Kadangi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-887-601/2018 yra sprendžiamas klausimas dėl sutarties teisėtumo, todėl nagrinėjamojoje byloje aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymo metu buvusia pastato-sandėlio rinkos verte (turto vertintojų ataskaitomis, taip pat ir J. B. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo duomenų pakankamumu / nepakankamumu), nenustatinėjamos ir dėl jų teismas pasisakyti negali. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pateikti eksperto J. B. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo duomenys nepakankami šio sandorio sudarymą vertinti kaip akivaizdžiai nuostolingą ir (ar) ekonomiškai nenaudingą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).
  7. Kasacinis teismas išaiškino, kad ne bet kokie veiksmai, apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, yra pakankami tyčiniam bankrotui konstatuoti, bet tik tie, kurie iš esmės pablogino nemokios įmonės padėtį, ir suformulavo teisės taikymo taisyklę: jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiuo atveju atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse (susiję su turto rinkos verte, atitinkamai su bendrovės finansinės padėties, susijusios su turto pardavimu, pabloginimu / nepabloginimu), bus įvertinti civilinėje byloje Nr. 2-887-601/2018.

13Dėl apeliantų P. P. ir UAB „Formpakas“ atskirojo skundo netenkinimo

  1. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jei nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu (ĮBĮ 20 str. 2 d. 1 p.).
  2. Pagal 2013–2015 metų laikotarpiu galiojusią ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų; viešu paskelbimu taip pat laikomas šios informacijos paskelbimas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. ĮBĮ 5 straipsnio 2 dalis nustatė, jog pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikti teismui turi teisę savininkas (savininkai). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 10 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Taigi, UAB „Formateka“ akcininkams, turėjusiems pagal įstatymą minimalią pareigą domėtis bendrovės veikla, apie blogą bendrovės finansinę padėtį (nemokumą pagal balansus) tapo žinoma arba turėjo būti žinoma nuo 2013, 2014 ir 2015 metų ataskaitinių laikotarpių balansų patvirtinimo, todėl jie, kaip bendrovės savininkai, iki 2016 m. sausio 1 d. galėjo įvykdyti ĮBĮ 5 straipsniu įtvirtintą pareigą, tačiau nevykdė.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais, jog savaime aplinkybė, kad bendrovės finansinė padėtis pablogėjo ir bendrovė tapo galbūt nemoki, nereiškia tyčinio bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2012). Tačiau pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 str. kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).
  4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš 110 000,00 Eur gautos už parduotą pastatą-sandėlį sumos: 58 809,00 Eur sugrąžinti kreditorei UAB „Formpakas“, 39 124,14 Eur pervesti darbo užmokesčiui įsiskolinimams padengti, 1 428,41 Eur pervesti kreditorei VMI, už prekes ir paslaugas sumokėta 3 713,32 Eur, A. L. sumokėti 6 900,00 Eur.
  5. 2014 m. gruodžio 8 d. paskolos sutartimi UAB „Formpakas“ paskolino UAB „Formateka“ 34 754,40 Eur; pinigų grąžinimo terminas 2015 m. gruodžio 8 d. (paskolos sutarties 3 p.). Tačiau skolininkė skolą sugrąžino kreditorei 2015 m. rugpjūčio 20 d, t. y. 3,6 mėnesiais anksčiau nei atsirado prievolė grąžinti paskolą. 2015 m. balandžio 2 d. paskolos sutartimi UAB „Formpakas“ paskolino UAB „Formateka“ 24 054,60 Eur; paskolos grąžinimo terminas 2016 m. balandžio 2 d. (paskolos sutarties 3 p.). Ši paskola taip pat buvo grąžinta prieš terminą – 2015 m. rugpjūčio 20 d., t. y. 7,2 mėnesiais anksčiau.
  6. Kadangi UAB „Formateka“ nuo 2013 m. gruodžio 31 d. buvo faktiškai nemoki ir neturėjo pakankamai lėšų, iš kurių galėjo patenkinti pradelstus įsipareigojimus, todėl vykdydama atsiskaitymus privalėjo laikytis imperatyvios CK 6.9301 straipsnyje nustatytos atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Atliekant atsikaitymą su kreditore UAB „Formpakas“ egzistavo pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas (2015 m. rugpjūčio 13 d. pradelsti įsipareigojimai darbuotojams sudarė 88 139,93 Eur). Apeliacinės instancijos teismas vienareikšmiškai sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog tokiu veiksmu – atsiskaičius su susijusia kreditore, kuriai skolos grąžinimo terminai nebuvo suėję, – buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalimis nustatytas eiliškumas.
  7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o sąmoningi bendrovės valdymo organo ir dalyvių veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (yra priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nuo 2013 m. trukusios nuostolingos bendrovės padėties esminio pabloginimo) – žinodami, kad UAB „Formateka“ nuostolingumas tęsiasi ilgą laiką, bendrovė turi pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, kuriuos įvykdyti neturėjo pakankamai lėšų, neinicijavo bendrovei bankroto bylos, bet iš esmės sumažino bendrovės turtą, t. y. sąmoningai suteikė pirmenybę kreditorei (tai pačiai įmonei), kuriai prievolės įvykdymo terminai nebuvo suėję. Atskirojo skundo teiginiai, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio mėn. iki 2016 m. birželio mėn., apeliantai investavo į UAB „Formateka“ 30 856,44 Eur, kad sumokėti darbo užmokesčius darbuotojams, atlikti mokėjimus kreditoriams, sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nepaneigia byloje nustatytų tyčinių veiksmų.

14Dėl bylos procesinės baigties

  1. ĮBĮ 20 straipsnio norma, nustatanti tyčinio bankroto požymius, yra procesinė, todėl ji turi būti taikoma procesinio veiksmo teisme atlikimo metu. Procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 3 str. 8 d.; Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).
  2. Nagrinėjamu atveju atskirųjų skundų argumentais nėra pagrindo panaikinti pagrįstos bei teisėtos Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 d.). Pagal EŽTT praktikoje suformuluotus principas pareiga motyvuoti teismo sprendimą negali būti suprantama kaip reikalavimas pateikti išsamų atsakymą į kiekvieną argumentą; vis dėlto teismų sprendimų motyvai turi būti pakankami atsakyti į esminius šalies pateiktų faktinių ir teisinių (materialinių ar procesinių) argumentų aspektus (žr., pvz., Ruiz Torija v. Spain, No. 18390/91, 9 December 1994, par. 29–30). Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta, dėl kitų skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
  3. Pabrėžtina, kad kasacinės instancijos teismas 2018 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-129-219/2018 yra pažymėjęs, jog pagal formuojamą teisminę praktiką tuo atveju, kai nutartyje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), tai priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus patirtos žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Tačiau dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str.1 d.). Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šiuo atveju atskirieji skundai netenkinti, todėl šalių turėtos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos nepriteisiamos.

16Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai