Byla 2S-1100-555/2019
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. P.–L., V. M

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2 4935-944/2019 pagal ieškovo J. K. ieškinį Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. P.–L., V. M..

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš Lietuvos valstybės 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškinys grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. ( - ) (pakeistas į Nr. ( - )), teisėja R. P.-L. atsakovui advokatui J. K. paskyrė 200,00 Eur baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi netenkino atsakovo J. K. prašymo dėl jam paskirtos baudos panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. ( - ), teisėja V. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį paliko nepakeistą. Kasacinį skundą dėl priimtos Vilniaus apygardos teismo nutarties atsisakyta priimti. Ieškiniu įrodinėjama iš esmės tai, kad teisėjos R. P.-L. ir V. M. priimtomis nutartimis neteisėtai paskyrė baudą ne atsakovui J. K., o advokatui J. K., dėl ko jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

103.

11Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi pašalino iš byloje dalyvaujančių asmenų sąrašo trečiuosius asmenis-teisėjas R. P.-L. ir V. M..

124.

13Teismas nurodė, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Byloje, kurioje pareikštas ieškinys dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, šis valstybės pareigūnas turės netiesioginį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi tik tuo atveju, jei iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas įrodinėja valstybės pareigūno tyčinius neteisėtus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad į civilinę bylą, kurioje vyksta ginčas dėl valstybės pareigūno neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, valstybės pareigūnas traukiamas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tik tuo atveju, jei šioje civilinėje byloje vyksta ginčas ir dėl to, ar neteisėti pareigūno veiksmai buvo tyčiniai.

145.

15Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš valstybės priteisti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą neteisėtais teisėjų veiksmais. Teismas padarė išvadą, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl žalos priteisimo iš valstybės dėl teisėtų veiksmų, susijusių su teisėjo pareigų vykdymu – procesinių sprendimų priėmimu. Teisėjų neteisėtus veiksmus ieškovas įvardija, kaip neteisėtų teismo procesinius sprendimų priėmimą. Ieškovas ieškinio faktiniame pagrinde ir rašytiniuose paaiškinimuose nenurodė jokių argumentų apie aplinkybes, kad teisėjai šiuos, pasak ieškovo, neteisėtus veiksmus atliko dėl kokių nors nepateisinamų, išskirtinai nuo teisėjų valios priklausančių neteisėtų priežasčių, turint neteisėtų tikslų ir pan. Taigi, iš ieškinio faktinio pagrindo matyti, kad ieškovas vardina neteisėtus teisėjų veiksmus, tačiau nenurodo faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis šiuos neteisėtus veiksmus laiko tyčiniais. Teismas pripažino, kad šiuo metu ginčo dėl to, ar galimai neteisėti pareigūnų veiksmai yra tyčiniai, nevyksta, todėl ieškinyje nurodyti valstybės pareigūnai netiesioginio teisinio suinteresuotumo šioje civilinėje byloje neturi bei atitinkamai jie nėra trauktini į šią bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų.

166.

17Teismas taip pat nurodė, kad tokia praktika suformuluota aukštesnės instancijos teismų, pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-437/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2517/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-459/2014.

187.

19Be to, teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog šiuo metu į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, nėra įtraukti teisėjai, neužkerta galimybės bylos nagrinėjimo eigoje dar kartą svarstyti klausimo dėl šių asmenų dalyvavimo bylos nagrinėjime, paaiškėjus aplinkybėms, kad byloje priimtas sprendimas galėti turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms.

20III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

218.

22Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

238.1.

24Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi jau buvo nustatęs, kad ieškovas įrodinėja teisėjų tyčinius veiksmus, o teisėjos yra pagrįstai įtrauktos į bylą trečiaisiais asmenimis, kurių net galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo užtikrinimu jau buvo pasirūpinęs.

258.2.

26Ieškovas byloje įrodinėja būtent trečiųjų asmenų tyčinius veiksmus, kadangi R. P.-L. ir V. M., būdamos teisėjos, kurioms keliami aukščiausi kvalifikacijos reikalavimai, nutartimis 200,00 Eur baudą paskyrė ir paliko galioti ne civilinėje byloje šalimi buvusiam atsakovui J. K., o su byla niekaip nesusijusiam advokatui J. K. ir taip jį diskriminavo pagal jo profesiją, ko netyčiniais veiksmais padaryti tiesiog neįmanoma.

278.3.

28Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius trečiųjų asmenų-teisėjų procesinius pažeidimus ir/ar jų neteisėtus veiksmus, nagrinėjant civilinę bylą bei jų kaltę, pagal nuosekliai suformuotą teismų praktiką, jiems teismų įstatymo nurodytais pagrindais galėtų būti iškelta drausminė byla, kas reiškia, kad nagrinėjamos bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Negalima išnagrinėti bylos ir išspręsti dėl teisėjų procesinių pažeidimų ir / ar jų neteisėtų veiksmų bei kaltės, neišklausius pačių teisėjų, nes taip būtų pažeista jų teisė būti išklausytam teisme.

298.4.

30Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo analogišką civilinę byla Nr. 3K-3-132-695/2016, kurioje trečiuoju asmeniu taip pat buvo įtraukta teisėja.

319.

32Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, pateikė atsilepimą į ieškovo J. K. atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

339.1.

34Valstybė, atlyginusi dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant civilinę bylą padarytą žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų nustatyta tvarka išieškoti įstatymo nustatyto dydžio sumas tik tuo atveju, jei minėta žala buvo padaryta dėl tyčinių veiksmų. Be to, šios nagrinėjamos bylos dalykas yra žalos iš valstybės atlyginimo klausimas, o ne ateityje kilsiančios teisėjos (teisėjų) drausminės atsakomybės klausimas.

359.2.

36Ieškovas, reikšdamas ieškinį Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukė teisėjas, priėmusias sprendimus, dėl kurių, jo teigimu, jam buvo padaryta žala, tačiau kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie jų tyčinius veiksmus, galimai sukėlusius jam žalos atsiradimą.

379.3.

38Ieškovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 teisėjos veiksmai dar ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nagrinėjant drausminės bylos iškėlimo klausimą, įvertinti kaip neteisėti, aplaidūs, dėl kurių buvo pasisavintas didelės vertės turtas. Šiuo atveju iš nagrinėjamos bylos dokumentų nėra pagrindo spręsti, kad teisėjos yra praradusios įstatymo joms garantuojamą civilinį imunitetą ir, kad bylos išsprendimas joms turės tiesioginės įtakos jų teisėms ir pareigoms.

39Teismas

konstatuoja:

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4110.

42Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4311.

44Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinėje byloje dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, pašalinti iš bylos tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4512.

46CPK 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva nustatęs, kad bylos išsprendimas neturės įtakos įtraukto trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėms ir pareigoms, teismas motyvuota nutartimi pašalina trečiąjį asmenį, nepareiškiantį savarankiškų reikalavimų, iš bylos. Asmens įtraukimas į bylos procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nėra ir negali būti savitiksliu procesiniu veiksmu. Trečiaisiais asmenimis be savarankiškų reikalavimų turi būti įtraukti tik tie asmenys, kurių teisėms ir pareigoms teismo sprendimas ateityje gali turėti tam tikros įtakos ir dėl šių tam tikrų asmenų teisių ir pareigų bus reikalinga pasisakyti teismo sprendime. Minėtų asmenų dalyvavimas procese pasireiškia procesiniu teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi, kurių interesą byloje lemia tai, kad nuo bylos baigties gali priklausyti jų materialiosios teisės ir pareigos po to pradėtame regresiniame procese (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015). Pirmiau minėta įstatymo nuostata įtvirtina teismo teisę spręsti ar ieškinyje nurodyti asmenys trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, iš tikrųjų turi netiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi.

4713.

48Ieškovas, reikšdamas ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis įtraukė teisėjas, priėmusias procesinius sprendimus, dėl kurių, ieškovo teigimu, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą pagrįstai nurodė, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-612/2012. 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012, 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 2KT-125/2013 ir kt.). Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju Valstybei atstovaujanti institucija prieštarauja minėtų trečiųjų asmenų įtraukimui į bylą, neįrodinėja jų tyčinių veiksmų ir galimos atgręžtinio reikalavimo teisės į juos įstatymų numatyta tvarka.

4914.

50CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CPK 6.272 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 4 dalimi, jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas. Taigi įstatymų leidėjas valstybei regreso teisę suteikia tik tuo atveju, kai konstatuojama teisėsaugos ar teismo pareigūnų, dėl kurių veiksmų padaryta žalos, tyčia. Jeigu jų kaltė – neatsargumas, valstybė regreso teisės neįgyja. Toks reglamentavimas grindžiamas būtinybe garantuoti teisėsaugos institucijų ir teismų pareigūnų savarankiškumą ir nepriklausomumą. Dėl to bylos, kurioje valstybės vardu pareikštas ieškinys regreso tvarka priteisti dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo valstybės atlygintą žalą iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų, nagrinėjimo dalykas yra šių asmenų tyčios nustatymo klausimas. Tokį šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalyką lemia CK 6.272 straipsnio 4 dalyje nustatyta išvardytų pareigūnų ir teisėjų civilinės atsakomybės privaloma taikymo sąlyga – jų tyčinių veiksmų fakto konstatavimas. Civilinės atsakomybės atveju galioja principas, kad kaltė, skirtingai negu kitos civilinės atsakomybės sąlygos, preziumuojama, todėl ieškovas šios sąlygos neprivalo įrodyti. Nesant kaltės privalo įrodyti atsakovas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatyme gali būti nustatytos šios bendrosios taisyklės išimtys. Viena tokių išimčių, aktualių nagrinėjamos bylos kontekste, laikytinas CK 6.272 straipsnio 4 dalyje nustatytas atvejis. Pagal nurodytą teisės normą ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčia nepreziumuojama, todėl ieškovas, remdamasis šia aplinkybe, privalo ją įrodyti. Taigi ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti atsakovo tyčią, t. y. kad atitinkamas pareigūnas, atlikdamas neteisėtus veiksmus, veikė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2011). Taigi pagal nurodytą kasacinio teismo nutartį, jau tik valstybei (kaip ieškovei) reiškiant atitinkamus reikalavimus (CK 6.272 straipsnio 4 dalis) yra aktualus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas.

5115.

52Aptariamoje byloje ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo žalos atlyginimo iš atsakovės Lietuvos Respublikos CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, todėl ieškinio tenkinimui pakanka nustatyti neteisėtus pareigūnų veiksmus, šiais veiksmais padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos, o ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo kalti valstybės pareigūnai. Šiuo atveju ieškovui nesant pareigos įrodyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų kaltės, minėti asmenys nelaikytini trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiai savarankiškų reikalavimų byloje.

5316.

54Ieškovas atskiruoju skundu įrodinėja, kad ieškinio dalykas yra tiesiogiai susijęs su trečiųjų asmenų priimtais neteisėtais procesiniais sprendimais, o civilinėje byloje nustačius trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus ir kaltę, jiems įstatymo nustatytais pagrindais galėtų būti iškelta drausminė byla. Su tokiu ieškovo teiginiu nėra pagrindo sutikti. Visų pirma, pažymėtina, kad ieškovas be teisinio pagrindo susieja dvi skirtingas atsakomybės rūšis, t. y. drausminės atsakomybės ir civilinės atsakomybės taikymo pagrindus. Šiuo atveju teisėjo teisinio suinteresuotumo civilinėje byloje klausimas sprendžiamas vertinant civilinės, o ne drausminės atsakomybės taikymo aspektu. Antra, vadovaujantis CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip ir minėta, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, valstybės pareigūnų kaltė nėra būtina, ši aplinkybė nėra įrodinėtina ir jos buvimas ar nebuvimas nesąlygoja žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui, t. y. tik valstybei (kaip ieškovei) reiškiant atitinkamus reikalavimus (CK 6.272 straipsnio 4 dalis) gali būti aktualus teisėjų kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas.

5517.

56Nesutiktina su ieškovo teiginiais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016, buvo nagrinėjamos analogiškos faktinės aplinkybės bei ši nutartis pagrindžia ieškovo teiginius, kad teisėjos turėtų dalyvauti vykstančiame procese. Nurodomoje kasacine tvarka nagrinėtoje byloje, į procesą trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas teisėjas, tačiau esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje – kalti teisėjo veiksmai jau buvo konstatuoti prieš tai vykusiame baudžiamajame procese. Nagrinėjamu atveju prieš teisėjas R. P.–L. ir V. M., joks procesas – nei baudžiamasis, nei drausminis, nėra pradėtas, jos nėra pripažintos kaltomis, atlikus teisei priešingus veiksmus, todėl įtraukti jas į vykstantį civilinį procesą nėra pagrindo.

5718.

58Atmestini ir ieškovo atskirojo skundo teiginiai, jog negalima išnagrinėti bylos, nesant nurodytų teisėjų paaiškinimų, nes šalys, o ne kiti asmenys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 278 straipsnis).

5919.

60Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Nutarė

62Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

63Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas J. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš Lietuvos... 7. 2.... 8. Ieškinys grindžiamas tuo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. 3.... 11. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartimi pašalino iš byloje... 12. 4.... 13. Teismas nurodė, kad bylose dėl žalos atlyginimo, kai žalą privalo... 14. 5.... 15. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo iš valstybės... 16. 6.... 17. Teismas taip pat nurodė, kad tokia praktika suformuluota aukštesnės... 18. 7.... 19. Be to, teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog šiuo metu į bylą... 20. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 21. 8.... 22. Atskiruoju skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 23. 8.1.... 24. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 28 d. nutartimi jau buvo... 25. 8.2.... 26. Ieškovas byloje įrodinėja būtent trečiųjų asmenų tyčinius veiksmus,... 27. 8.3.... 28. Nagrinėjamoje byloje teismui nustačius trečiųjų asmenų-teisėjų... 29. 8.4.... 30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo analogišką civilinę byla Nr.... 31. 9.... 32. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo... 33. 9.1.... 34. Valstybė, atlyginusi dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant... 35. 9.2.... 36. Ieškovas, reikšdamas ieškinį Lietuvos Respublikai dėl turtinės ir... 37. 9.3.... 38. Ieškovo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 teisėjos veiksmai... 39. Teismas... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 41. 10.... 42. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų,... 43. 11.... 44. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 45. 12.... 46. CPK 47 straipsnio 5 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų prašymu... 47. 13.... 48. Ieškovas, reikšdamas ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir... 49. 14.... 50. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl... 51. 15.... 52. Aptariamoje byloje ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašo žalos... 53. 16.... 54. Ieškovas atskiruoju skundu įrodinėja, kad ieškinio dalykas yra tiesiogiai... 55. 17.... 56. Nesutiktina su ieškovo teiginiais, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m.... 57. 18.... 58. Atmestini ir ieškovo atskirojo skundo teiginiai, jog negalima išnagrinėti... 59. 19.... 60. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas... 61. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 62. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.... 63. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....