Byla 2-963-866/2016
Dėl obligacijų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,

2sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,

3dalyvaujant atsakovo AB bankas SNORAS atstovui O. K.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui BAB „Bankas Snoras“ dėl obligacijų sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

5ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio 5 d. indėlio obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), sudarytą tarp ieškovo A. P. ir AB bankas Snoras, taikyti restituciją ir pripažinti 3 300 Eur sumą, ieškovo A. P. indėlio lėšomis ieškovo mokėjimo sąskaitoje BAB bankas Snoras, bei taikyti įstatyme numatytą draudiminę apsaugą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodo, kad turėdamas santaupų, jas ieškovas laikė BAB bankas Snoras kaip terminuotą indėlį. Terminuoto indėlio sutartis ieškovas pratęsdavo vieneriems metams, susikaupusius procentus vėl padėdavo į banko sąskaitą. Suėjus terminui pratęsti sutartį ieškovas atvyko pratęsti terminuoto indėlio sutarties. Nurodo, kad Mažeikių filialo darbuotoja ieškovui iškart pasiūlė įsigyti obligacijas, pagal kurias mokami didžiausi procentai. Nurodė, kad paklausė kuo šis investavimas skiriasi nuo indėlio. Teigia, kad banko darbuotoja pasakė, jog viskas tas pats kaip ir indėlis, tik didesni procentai. Pažymi, jog buvo patvirtina, kad pinigai yra drausti kaip ir bet kuriame banke, parodyta, kad net neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodyta, jog pinigai yra drausti VĮ „Indėlių ir investicijų draudime“. Nurodo, kad ieškovas su atsakovu 2011 m. spalio 5 d. sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ) ir banko darbuotojos lieptas įdėjo lėšas į sąskaitą bei tapo 33 vnt. obligacijų, kurių vienos obligacijos nominali vertė 100 Eur, turėtoju. Taip pat pasirašė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. ( - ). Ieškovas buvo įsitikinęs, kad sudaro indėlio sandorį, kaip sudarydavo anksčiau kituose bankuose. Nurodo, kad jokių kitų dokumentų nėra gavęs, ieškovui buvo pateikti dokumentai pasirašyti. Pažymėjo, kad sudarant sandorį buvo labai skubama. Teigia, kad galutinė obligacijų išpirkimo data buvo nurodyta 2012 m. lapkričio 5 d., t. y. po metų laiko. Atkreipė dėmesį, kad banko darbuotoja neminėjo, jog pinigai neapdrausti. Paskelbus įmonei bankrotą ieškovas nuvyko į BAB Snoras būstinę, kur jam buvo paaiškinta, kad jo pinigai nėra apdrausti. Nurodo, kad taip pažeidžiami ieškovo kaip banko kliento interesai. Tuo tarpu, ieškovas mano, kad bankas sudarė klientams visas prielaidas manyti, kad jo įsipareigojimai pagal obligacijų sutartis yra apdrausti indėlių draudimu.

7Atsakovas BAB Bankas Snoras prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nuo 2005 m. rugsėjo 7 d. ieškovas su atsakovu buvo sudaręs su atsakovu 17 terminuotojo indėlio bei terminuoto indėlio pratęsimo sandorių. 2011 m. spalio 5 d. ieškovas su atsakovu sudarė neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. Z9954242, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti ieškovui paslaugas, atidarant/uždarant vertybinių popierių sąskaitą, vykdyti ieškovo pavedimus dėl vertybinių popierių. Vykdant aptarnavimo sutartį 2011 m. spalio 5 d. ieškovas su atsakovu sudarė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), pagal kurią ieškovas už 3 299, 50 Eur įsigijo 33 vnt. 100 Eur nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma (atkarpa). Obligacijų išpirkimo data 2012 m. lapkričio 5 d. 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos banko valdybos nutarimu Nr. 03-186 priimtas sprendimas iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti AB banko Snoras veiklos apribojimą. 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priimtas sprendimas visam laikui atšaukti AB bankas Snoras išduotą banko licenciją ir nustatyta, kad sprendimas įsigalioja, kai Vilniaus apygardos teismas priima nutartį iškelti AB bankas Snoras bankroto bylą ir paskiria administratorių. 2011 m. gruodžio 7 d. atsakovui iškelta bankroto byla. 2012 m. sausio 10 d. ieškovas pateikė atsakovui kreditorinį reikalavimą dėl 11 446, 21 Lt grąžinimo, nurodydamas, kad reikalavimas kildinamas iš ieškovo turėtų atsakovo obligacijų, kreditorinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas. Atsakovo nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasis gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jam buvo neabejotinai suprantama. Sudarydamas ginčo sandorį, ieškovas veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti sandorio esmę bei sukeliamas pasekmes. Ieškovui pageidaujant bei vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, 2011 m. spalio 5 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta tipinė aptarnavimo sutartis ir minėtos sutarties pagrindu sudarytas ginčo sandoris. Pažymi, kad „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ yra bendrojo pobūdžio aptarnavimo sutarties, sudaromos prieš įsigyjant bet kokį investicinį produktą, dalis. Tai nėra ginčijamo sandorio priedas ar sudedamoji dalis. Nei aptarnavimo sutartyje, nei obligacijų pasirašymo sutartyje nėra teigiama, kad atsakovo (draudėjo pagal IĮIDĮ) vertybiniai popieriai yra draudžiami indėlių draudimu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nepateikė ieškovui klaidinančios informacijos ir ieškovas nesuklydo. Atsakovas nurodo, kad tinkamai įvykdė teisės aktų nustatytą prievolę atskleisti ieškovui su obligacijų įsigijimo sandoriu susijusią riziką. Pažymi, kad sudarydamas Aptarnavimo sutartį, ieškovas raštu patvirtino, kad gavo „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą“ bei „Veiksmų, kurių bankas ėmėsi, siekdamas užtikrinti klientams priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, o pasirašydamas ginčijamą sandorį patvirtino, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis. Mano, kad ieškinio turinys leidžia daryti išvadą, kad sudarydamas ginčijamą sandorį ieškovas pasirinktinai susipažino tik su tomis banko pateiktų dokumentų nuostatomis, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą. Atsakovas sprendė, kad ieškovas, atsisakydamas patekti duomenis apie savo investavimo patirtį, pajamas, turimą turtą ir kt., nutarė, kad pats yra pajėgus savarankiškai įvertinti su investavimu į atsakovo obligacijas susijusią riziką. Pažymi, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu bankas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovas negalėjo žinoti, kad ateityje banko veikla bus sustabdyta ir jam bus iškelta bankroto byla. Mano, kad indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms banko obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu, ši aplinkybė galėjo tapti ieškovui esmine tik atsakovui tapus nemokiu. Pažymi, kad bankas niekada neliepė darbuotojams aiškinti klientams, kad jo platinamos obligacijos yra draudžiamos indėlių ir investicijų draudimu, o priešingai akcentavo terminuotų indėlių ir obligacijų skirtumus. Nesutinka su restitucijos taikymu.

8Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ginčo sutartimi įsigyjama atsakovo finansinė priemonė nėra draudžiama indėlių draudimu, numatyta įstatyme, todėl ieškovas negali teigti suklydęs. Pažymi, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog iki ginčo sutarties sudarymo jis teiravosi ar derėjosi su banko darbuotoju tik dėl išimtinai indėlių draudimu apdraustų banko produktų. Mano, kad obligacijoms netaikomas indėlių draudimas pagal IĮIDĮ realiai numato garantijas, ne tik indėlininkams, bet ir investuotojams. Mano, kad sudarant sutartį ieškovas nebuvo suklaidintas. Pažymi, kad finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašyme nurodyta, kad obligacijos turi jas išleidusio emitento nemokumo ar bankroto riziką, dėl ko obligacijos gali būti neišperkamos. Mano, kad atsakovas atskleidė ieškovui su sutarties sudarymu susijusią riziką.

9Teismo posėdžio metu atsakovo BAB bankas Snoras atstovas O. K. su ieškiniu nesutiko.

10Ieškinys atmestinas.

11Ieškovas su atsakovu 2011 m. spalio 5 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu ieškovas įsigijo iš atsakovo 33 vnt. 100 Eur vertės obligacijų.

12Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m. liepos 1 d. savo nutarimu Nr. 4R-11 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti fiksuotų palūkanų obligacijas, kintamų palūkanų obligacijas, nulinės atkarpos obligacijas, su finansinėmis priemonėmis susietas obligacijas ar bet kuriuos šių obligacijų tipų derinius (toliau - Prospektas). Šiame Prospekte, be kitų rizikų, taip pat nurodyta: „Atsiskaitymo rizika. Investuotojai, Įsigydami pagal šį Prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, kad Bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais.“ Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2011 m. birželio 16 d. savo nutarimu Nr. 4R-10 patvirtino AB bankas SNORAS bazinį prospektą, pagal kurį AB bankas SNORAS galėjo į viešąją apyvartą leisti vieną ar kelias vidutinės trukmės (1-5 metų) fiksuotų palūkanų obligacijų, kintamų palūkanų obligacijų, nulinės atkarpos obligacijų, su finansinėmis priemonėmis susietų obligacijų ir bet kurių šių obligacijų tipų derinių emisijas (toliau – Prospektas).

13Ieškovas grįsdamas ieškinį nurodo, kad banko darbuotojas jo neperspėjo, jog obligacijos nėra draustos, sakė, kad tai yra tas pats, kaip indėliai, tik didesni procentai.

14Obligacijų sutarties 1.22 punkte nurodyta: „INVESTUOTOJAS buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes.“ Be to, šiame punkte taip pat nurodoma: „INVESTUOTOJAS patvirtina, kad visos Sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia INVESTUOTOJO valią. Prieš pasirašydamas sutartį, INVESTUOTOJAS patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis bei su jomis sutinka.“

15Ieškovas, sudarydamas su atsakovu Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis, kartu pasirašytinai patvirtino (sutarties „KLIENTO PATVIRTINIMAI IR PASIRINKIMAI“ dalies 2 punkto ketvirtas ir penktas papunkčiai), kad gavo ir susipažino, be kita ko, su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei Veiksmų, kurių Bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti Klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauka, įskaitant santraukos forma pateikiamą indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemos, taikomos Banko atžvilgiu atsižvelgiant į jo vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, aprašymu. Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 7 punkte (toliau - Aprašymas) nurodoma, kad „Obligacija yra terminuotas ne nuosavybės vertybinis popierius, pagal kurį įmonė, išleidžianti obligacijas, tampa obligacijos savininko skolininke ir prisiima įsipareigojimus obligacijos savininko naudai.“ Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte („Rizika ir pelningumas“) nurodoma, kad „Investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies arba visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Minėto aprašymo 9 bei 10 punktuose paaiškinama, kad indėlio sertifikatas yra pinigų rinkos priemonė. Taip pat nurodoma, kad praktiškai nerizikingos yra tik valstybių išleistos pinigų rinkos priemonės (iždo vekseliai), kitais atvejais būtina įvertinti galimą emitento bankroto riziką.

16Iki ginčijamų sandorių pasirašymo ieškovų pasirašytų Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių priedo „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 3 punkte yra nurodyta, kad: „siekiant užtikrinti kliento piniginių lėšų ir vertybinių popierių grąžinimą, banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VI „Indėlių ir investicijų draudimas“.

17Taigi, bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju, nes, prieš įsigyjant obligacijas, davė pasirašyti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiąją dalį.

18Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012-01-16 paskelbti atsakovo veiklos apribojimą (moratoriumą), o 2011-11-24 nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą panaikinti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją ir nustatė, kad minėtas sprendimas įsigalioja, kai teismas priima nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą ir paskiria administratorių. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 7 d. priėmė nutartį iškelti atsakovui bankroto bylą, kuri bankroto bylos iškėlimo dalyje įsiteisėjo 2011-12-20, ir paskyrė administratorių. Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo pripažinti obligacijų pasirašymo sutartį (ginčo sandorį) negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, nurodydamas, kad atsakovas ieškovui pateikė neteisingą informaciją apie jo įgyjamas finansines priemones (obligacijas), kuri įtakojo ieškovo valią sudaryti ginčo sandorį. Nei atsakovas BAB bankas SNORAS, nei trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su ieškiniu nesutinka.

19CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal teismų praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant j jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir į kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-813/2003; 2004-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; kt.).

20CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises. 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemų (toliau – Indėlių direktyva) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad atsakovo išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas negalėtų grąžinti ieškovui vertybinių popierių – jie tebėra ieškovo sąskaitose ir atsakovo bankroto byloje yra patvirtinti finansiniai ieškovo reikalavimai (ieškovas šių aplinkybių nepaneigė).

21Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad atsakovas pateikė ieškovui neteisingą informaciją (žodžiu ir raštu) apie indėlių draudiminės apsaugos taikymą jų įgyjamoms atsakovo obligacijoms ir neva ši informacija įtakojo jo (ieškovo) valią sudaryti ginčo sandorį. Nors ieškovas nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), tačiau šiomis aplinkybėmis jis įrodinėja savo suklydimą.

22Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1. 90 straipsnio 1 dalis). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1. 90 straipsnio 2 dalis). Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1. 90 straipsnio 4 dalis). Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1. 90 straipsnio 5 dalis).

23Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; kt.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; kt.).

24Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar investuotojas buvo suklaidintas, nurodė, kad yra svarbu įvertinti, ar banko klientui pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška ir ar ja remdamasis asmuo, kuris nėra profesionalusis investuotojas, galėjo priimti sprendimą, suvokdamas galimų padarinių riziką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Siekiant nustatyti suklaidinimo buvimą nagrinėjamuose santykiuose, pirmiausia būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t.y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014; 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

25FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti, o 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad finansų maklerio įmonė turi aiškiai ir suprantamai suteikti klientams bei potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Obligacija, kaip vertybinis popierius, yra vidutiniam vartotojui pakankamai žinomas finansinis produktas, kuris, vertinant istoriškai, nėra naujas ar neįprastas, todėl ieškovei turėjo būti suprantama, kad jis, kaip finansinė priemonė, nėra tapatus indėliui ir pasižymi didesniu rizikingumo laipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015).

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 konstatavo, kad obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau šiuo atveju nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t.y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad ieškovų nurodytos Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Aprašymo 8 punkte yra nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kritimas, taip pat galima grėsmė, jog obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika). Šios aplinkybės sudaro pagrįstas prielaidas manyti, kad esminė informacija dėl ieškovo įsigyjamos finansinės priemonės buvo pateikta. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatuotina, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovams visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Nepaisant to, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys, netinkamai informuojant investuotoją, yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo. Jei iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas.

27Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio atsakovo kliento patvirtinimo, jog šis yra susipažinęs su įsigyjamų finansinių priemonių sąlygomis bei su jomis sutinka ir kad jis buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, o sutarčių sąlygos atitinka jo valią, taip pat Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiojoje dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ esančio atsakovo kliento patvirtinimo, kad jis gavo finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą, neigimas reiškią nepagrįstą įrodinėjimo naštos perkėlimą atsakovui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, asmuo, pasirašydamas finansinių priemonių įsigijimo sutartis neįsigilinęs į galimas rizikas ir sutarčių sąlygas, laikytinas nepakankamai atidžiu ir rūpestingu, todėl turi prisiimti kilusias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1333/2013; 2013-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1012/2013; 2013-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1713/2013).

28Ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotoja, pasiūliusi įsigyti obligacijų, jam nepaaiškino siūlomų finansinių priemonių rizikos, nekonsultavo ir neįspėjo dėl rizikos, būdingos investuojant į obligacijas, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikia jokių įrodymų. Pažymėtina, kad po sutarties sudarymo ieškovui nekilo jokių neaiškumų (ieškovas vėliau nenuvyko į banką ir jokių sąlygų nepasitikslino), nors, iškilus neaiškumams dėl ginčo sandorio ar su jo sudarymu susijusiomis rizikomis, ieškovas visada galėjo konsultuotis su atsakovo darbuotojais tiek telefonu, tiek atvykus į atsakovo klientų aptarnavimo padalinį. Taip pat Aptarnavimo sutarties bendrosios dalies 7.7 punkte buvo numatyta, kad klientas gali gauti informaciją apie banko teikiamas investicines paslaugas ir produktus bei jų riziką, nurodytą Finansinių priemonių rizikos aprašyme, bet kuriame banko klientų aptarnavimo padalinyje, taip pat banko interneto puslapyje, o ieškovas Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyje nurodė, kad moka dirbti kompiuteriu ir turi internetinę prieigą. Ieškovas neneigia, kad jam buvo įteikti Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte išvardinti dokumentai (dokumentų gavimas yra patvirtintas ieškovo parašais). Tai rodo, kad iš esmės ieškovas turėjo pakankamai laiko pasidomėti obligacijų, kaip vertybinių popierių, reikšme, galimomis rizikomis ir tikimybėmis, tačiau pats elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai.

29Aplinkybės, jog atsakovo darbuotoja pateikė jam iš esmės klaidingą informaciją, ieškovas neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad, nors obligacijų draudžiamumo aspektas ieškovui nebuvo pakankamai atskleistas, tačiau jo apsisprendimą sudaryti obligacijų pasirašymo sutartį lėmė ne obligacijų draudžiamumas, o už obligacijas mokamos didesnės Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis palūkanos – ieškovas siekė investuoti lėšas į atsakovo vertybinius popierius (obligacijas), nes norėjo gauti didesnę piniginę grąžą (palūkanas), todėl nėra pagrindo obligacijų pasirašymo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą iš esmės suklydus (CK 1. 90 straipsnis).

30Nagrinėjamu atveju suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies (ieškovų) neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, todėl pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti. Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Byloje surinktų įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, kad, sudarant ginčijamą sandorį esminiais šio sandorio elementais buvo obligacijų išpirkimo terminas, galimybė parduoti jas atsakovui anksčiau išpirkimo datos, išsaugant didžiąją dalį priskaičiuotų palūkanų, ir mokamų palūkanų dydis. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovas negalėjo žinoti, kad ateityje atsakovo veikla bus sustabdyta ir jam bus iškelta bankroto byla, t.y. ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atsakovas bus pajėgus atsiskaityti pagal ginčijamą sandorį, todėl indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms atsakovo obligacijoms taikymas arba netaikymas nebuvo aktualus ieškovui ginčo sandorio sudarymo metu ir todėl negali būti pripažintas esminiu ginčijamo sandorio elementu. Ši aplinkybė tapo ieškovui esmine tik atsakovui tapus nemokiu dėl bankroto.

31Obligacijų sutarčių 1.22 punkte yra nurodyta, kad „pasirašydamas šią sutartį, INVESTUOTOJAS patvirtina, kad visos Sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant Sutartį, jis su jomis sutinka ir jos išreiškia INVESTUOTOJO valią. Prieš pasirašydamas sutartį. INVESTUOTOJAS patvirtina, kad yra susipažinęs su Prospektu ir Galutinėmis sąlygomis ir su jomis sutinka. INVESTUOTOJAS buvo supažindintas su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes“.

32Taigi ieškovas negalėjo nematyti šių ginčijamos sutarties nuostatų, vien dėl to, kad jos buvo arčiausiai parašų, o, neskaitydamas ginčijamo sandorio teksto, ieškovas, be kita ko, pažeidė minėto ginčijamo sandorio nuostatas. Taigi, atsakovas sudarė tinkamas sąlygas ieškovui susipažinti su visomis ginčijamo sandorio sąlygomis, todėl jos ieškovui yra privalomos.

33Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnis), kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai nesudaro pakankamo ir pagrįsto pagrindo ginčijamą obligacijų įsigijimo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo – bylos duomenys akivaizdžiai liudija, kad ieškovas siekė investuoti lėšas į vertybinius popierius (obligacijas), tikėdamasis gauti ženkliai didesnę piniginę grąžą, ir tai jam buvo neabejotinai suprantama. Ieškovas, sudarydamas ginčo sandorį, veikė laisva valia ir objektyviai privalėjo suvokti šio sandorio esmę bei jo sukeliamas pasekmes, todėl ieškinys atmetamas.

34Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

35Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

36Atmetus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti 429, 29 Eur bylinėjimosi išlaidų, prašymas tenkintinas.

37Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

Nutarė

38ieškinį atmesti.

39Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. ( - ) gyv. ( - ), trečiojo asmens VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, į. k. 110069451, buv. Algirdo g. 31, Vilnius, naudai 429, 29 Eur bylinėjimosi išlaidų.

40Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,... 2. sekretoriaujant Artūrui Kinkevičiui,... 3. dalyvaujant atsakovo AB bankas SNORAS atstovui O. K.,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę... 5. ieškovas pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia 2011 m. spalio... 6. Nurodo, kad turėdamas santaupų, jas ieškovas laikė BAB bankas Snoras kaip... 7. Atsakovas BAB Bankas Snoras prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nuo 2005 m.... 8. Trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“... 9. Teismo posėdžio metu atsakovo BAB bankas Snoras atstovas O. K. su ieškiniu... 10. Ieškinys atmestinas. ... 11. Ieškovas su atsakovu 2011 m. spalio 5 d. pasirašė obligacijų pasirašymo... 12. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija 2010 m.... 13. Ieškovas grįsdamas ieškinį nurodo, kad banko darbuotojas jo neperspėjo,... 14. Obligacijų sutarties 1.22 punkte nurodyta: „INVESTUOTOJAS buvo... 15. Ieškovas, sudarydamas su atsakovu Neprofesionalaus kliento aptarnavimo... 16. Iki ginčijamų sandorių pasirašymo ieškovų pasirašytų Neprofesionalaus... 17. Taigi, bankas pripažino ieškovą neprofesionaliu investuotoju, nes, prieš... 18. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 19. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles. Pagal... 20. CK 1.103 straipsnyje nustatyta, kad obligacija – tai vertybinis popierius,... 21. Ieškinys yra grindžiamas tuo, kad atsakovas pateikė ieškovui neteisingą... 22. Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas... 23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas... 24. Kasacinis teismas, investicinių paslaugų teikimo byloje spręsdamas, ar... 25. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 27. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sutartyse esančio... 28. Ieškovas teigia, kad atsakovo darbuotoja, pasiūliusi įsigyti obligacijų,... 29. Aplinkybės, jog atsakovo darbuotoja pateikė jam iš esmės klaidingą... 30. Nagrinėjamu atveju suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies (ieškovų)... 31. Obligacijų sutarčių 1.22 punkte yra nurodyta, kad „pasirašydamas šią... 32. Taigi ieškovas negalėjo nematyti šių ginčijamos sutarties nuostatų, vien... 33. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą (CPK 185 straipsnis, CK... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. ... 35. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas... 36. Atmetus ieškinį ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.... 37. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 38. ieškinį atmesti.... 39. Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. ( - ) gyv. ( - ), trečiojo asmens VĮ... 40. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...