Byla 2-1331-669/2016
Dėl žalos atlyginimo

1Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas, sekretoriaujant Genovaitei Brauklienei, dalyvaujant ieškovų atstovui S. S. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovui R. Ž. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovai ieškinyje (b.l. 1-5) prašo priteisti iš atsakovo R. Ž. viso 2 753,21 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir 21 ct) Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau tekste PD prie VRM) naudai padarytos žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių išmokėjus 333,17 Eur draudimo išmoką ir 2 420,04 Eur kompensaciją, taip pat priteisti iš atsakovo R. Ž. 1 163,16 Eur (tūkstantį šimtą šešiasdešimt tris eurus ir 16 ct) Klaipėdos apskrities vyriausiam policijos komisariatui (toliau tekste Klaipėdos AVPK) padarytos žalos atlyginimą dėl turėtų nuostolių susijusių su darbuotojo laikinu nedarbingumu bei priteisti iš atsakovo turėtas ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

3Nurodo, kad 2015 m. sausio 31 d., apie 235 val., ( - ), atsakovas R. Ž. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, supykęs, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio pareigūnai V. P. ir vyriausiasis patrulis R. V. sustabdė L. S. vairuojamą automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. ( - ) ir tarnybiniame automobilyje „VW Jetta“, valst. Nr. ( - ) rašo L. S. administracinės teisės pažeidimo protokolą, dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo, taip pat dėl to, kad už pasipriešinimą valstybės tarnautojams buvo sulaikytas jo draugas M. I. S., įkyriai pradėjo darinėti policijos tarnybinio automobilio dureles, belsti į tarnybinio automobilio stiklą, vadinti policijos pareigūnus necenzūriniais žodžiais, o pareigūnams V. P. ir R. V. pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, atsakovas R. Ž. , pradaręs tarnybinio automobilio dureles, kumščiu sudavė automobilyje sėdinčiam R. V. į veido sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajam R. V. fizinį skausmą, o V. P. ir R. V. išlipus iš tarnybinio automobilio, atsakovas R. Ž. aktyviais veiksmais priešinosi sulaikomas, gulėdamas ant asfalto vieną kartą spyrė stovinčiam V. P. į kojas, ko pasėkoje V. P. nugriuvo ant asfalto ir susižalojo ranką, taip nukentėjusiajam V. P. padarė dešinės plaštakos V delnakaulio lūžimą - nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiame Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-197- 404/2015, kuriuo teismas nusprendė vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d., R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 10 p., BK 286 str., susitaikius su nukentėjusiaisiais R. V. ir V. P. , ir baudžiamąją bylą nutraukė.

4Ieškovai, t.y. PD prie VRM ir Klaipėdos AVPK, dėl šio įvykio patyrė nuostolius dėl žalos atlyginimo policijos pareigūnui V. P. (toliau - ir nukentėjusysis) tarnybos metu patyrusiam sveikatos sužalojimą. PD prie VRM nuostolius patyrė išmokėdamas nukentėjusiajam V. P. draudimo sumą ir kompensaciją apskaičiuotas ir išmokėtas pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“ (toliau - Draudimo sąlygos) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintomis Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnio nustatymo taisykles (toliau - Taisyklės) ir Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursantų sunkių, apysunkių ir lengvų sužeidimų, traumų bei kitų sveikatos sutrikdymų sąrašą (toliau - Sąrašas). Klaipėdos AVPK nuostolius patyrė vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 3 dalimi išmokėdamas nukentėjusiam V. P. darbo užmokesčio išmokas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį ir vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. ir šio įstatymo 8 str. 1 d. 7 p.

5Dėl minėto įvykio nukentėjusysis turėjo nedarbingumą nuo 2015-01-31 iki 2015-03-17. Nukentėjusiajam buvo apskaičiuotas ir išmokėtas už laikinojo nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje laikotarpį darbo užmokestis sumoje 913,00 Eur. Taip pat, vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 str. 2 d. 1 p. ir 8 str. 1 d. 7 p., nuo nukentėjusiajam priskaičiuoto darbo užmokesčio minėto nedarbingumo laikotarpiu Klaipėdos aps. VPK sumokėjo privalomą socialinio draudimo įmoką į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą sumoje 250,16 Eur.

6Viso Klaipėdos aps. VPK finansų skyriaus 2016-04-12 pateiktoje pažymoje Nr.3-S-30643(3.2) esamais duomenimis, Klaipėdos aps. VPK dėl minėto nukentėjusiojo nedarbingumo turėjo nuostolių sumoje 1 163,16 Eur.

7VSDFV Klaipėdos skyrius 2015-04-15 pranešimu apie išmokėtiną draudimo sumą Nr. SDS-15 pranešė, kad vadovaujantis Draudimo sąlygomis, dėl 2015-01-31 įvykusio nelaimingo atsitikimo metu patirtos traumos valstybės lėšomis apdraustajam V. P. apskaičiuota 323,47 Eur dydžio draudimo suma, o vadovaujantis Draudimo sąlygų 2.2 punktu valstybės institucija, kurioje tarnauja apdraustasis, per 10 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos į VSDFV Klaipėdos skyriaus valstybinio socialinio draudimo lėšų surenkamąją sąskaitą turi pervesti 9,70 Eur (3 procentus išmokėtinos draudimo sumos) dydžio įmoką. 2015-04-22 raštu Nr. 30-S-45482 Klaipėdos apsk. VPK kreipėsi į PD prie VRM dėl lėšų skyrimo nukentėjusiajam draudimo išmokai išmokėti. PD prie VRM Finansų valdyba Klaipėdos aps. VPK pervedė 333,17 Eur nukentėjusiajam draudimo išmokai išmokėti, o Klaipėdos apsk. VPK šias lėšas išmokėjo nukentėjusiajam ir į VSDFV Klaipėdos skyriaus sąskaitą minėtame rašte nurodytą dydžio įmoką (3 procentus išmokėtinos draudimo sumos).

8Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintų „Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklių“ nustatyta procedūrine tvarka, Klaipėdos AVPK vidaus tyrimo poskyrio pareigūnai atliko, o Klaipėdos aps. VPK viršininkas 2015-04-16 patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 30-IS3-22 „Dėl V. P. tarnybos metu patirtos traumos“ (toliau - išvada), kurioje siūloma pripažinti, kad 2015-01-31 nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, o tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai ir yra priežastinis ryšys tarp pareigūno tarnyboje atliktų pareigų ir jo sužalojimo.

9Vadovaujantis Taisyklėmis ir Sąrašu Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisija (toliau - CMEK) 2015-07-01 pažymoje Nr. 2162 priėmė ekspertinius sprendimus dėl to, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2015-01-31, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui.

10Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 str. 3 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IV-125 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo 4.4 punkto nuostatomis, tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS3-22, bei CMEK pažyma Nr. 2162, Klaipėdos AVPK viršininkas 2015-07-15 įsakymu Nr. 30-TE-994 „Dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo“ pripažino, kad nukentėjusysis buvo sužalotas vykdydamas tarnybines pareigas, nusprendė išmokėti jam 4 (keturių) mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją, nurodė kreiptis į PD prie VRM Finansų valdybą su prašymu skirti reikalingas lėšas kompensacijai išmokėti.

11Policijos generalinis komisaro pavaduotojas D. M. patvirtino PD prie VRM Finansų valdybos 2015-08-18 išvadą Nr. 5-IL-3327 „Dėl sprendimo priėmimo“, kurioje siūloma iš Policijos departamento centralizuotų priemonių programos sąmatos straipsnio „Darbdavių socialinė parama pinigais“ (programos kodas - 01.003, priemonė „Policijos pareigūnams socialinėms išmokoms išmokėti) Klaipėdos AVPK skirti 2 420,04 Eur keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti nukentėjusiajam, patyrusiam lengvą sveikatos sutrikdymą tarnybos metu. PD prie VRM Finansų valdyba Klaipėdos AVPK pervedė 2 420,04 Eur nukentėjusiajam piniginei kompensacijai išmokėti, o Klaipėdos AVPK šias lėšas išmokėjo nukentėjusiajam.

12Ieškovai savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. 1 d., kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį asmenį, šiuo atveju į atsakovą R. Ž. , regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 str. 2 d., žalą padarytą asmeniui, o įstatymų nustatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

13Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus motyvus.

14Atsakovas R. Ž. pateikė atsiliepimą (b.l. 37-41), kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovų ieškinio pagrindai ir motyvai kildinami iš draudimo santykių bei regreso nukreipimo už kompensacijos sumokėjimą, todėl nagrinėtinoje byloje taikytina Civilinio kodekso 1.125 str. 7d., įtvirtinta teisės norma, kuri nagrinėtinu atveju numato sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, kurį ieškovai yra praleidę. Antra, vertina, kad ieškovų pastangos gerinti savo darbuotojų socialines garantijas jiems išmokant kompensacija yra pačių atsakovų prisiimta prievolė, kuri neturėtų būti regreso dalykas į atsakovą. Taip pat pažymi, kad 2015-11-30 datos ieškovų minimame nuosprendyje, yra užfiksuota, kad jis susitarė su nukentėjusiuoju V. P. atlyginti jam 1900 Eur turėtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią yra atlygines, todėl neprivalo papildomai atlyginti turtinės žalos.

15Atsakovas R. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta (b.l. 53), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

16Ieškinys tenkintinas.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrinęs nurodytų teisės aktų tikslus ir paskirtį, yra išaiškinęs, kad juose reglamentuojama asmenų draudimo valstybės lėšomis sistema priskirtina socialinei apsaugai. Taip pat išaiškinta, kad policijos pareigūną sužalojusio asmens atsakomybė nustatoma pagal CK normas, o ne specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnams išmokamas kompensacijas jų sveikatos sutrikdymo atveju, pagrindu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės apimtis taptų priklausoma nuo to, kas jam pareiškė reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo ar socialinio draudimo išmoką nukentėjusiajam išmokėjusi valstybės institucija. Toks civilinės atsakomybės aiškinimas neturi jokio teisinio pagrindo. Žalą padariusio asmens civilinė atsakomybė visais atvejais atsiranda tik nustačius visas jos sąlygas, reglamentuojamas CK normų, t. y. kaltę, neteisėtus veiksmus, žalą ir juos siejantį priežastinį ryšį (CK 6.245–6.250 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Policijos departamentas prie LR VRM v. A. B., bylos Nr. 3K-3-134/2013).

18Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Vilniaus miesto Vyriausiasis policijos komisariatas ir kt. v. P. S., bylos Nr. 3K-7-496/2008, aiškindama CK 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalių normas, nurodė, kad valstybės įstaiga turi regreso teisę į žalos padariusį asmenį sužalotam pareigūnui atlygintos žalos dydžiu, nes pagal CK 6.251 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnio 2 dalį asmeniui visiškai atlyginama tik padaryta žala, o trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad tuo atveju, jeigu valstybės lėšomis apdraustam pareigūnui išmokėta kompensacija viršija jam padarytą žalą, tai įstaiga regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala. Žalos padariusio asmens atsakomybės dydžio klausimas nustatytinas vadovaujantis CK normomis, reglamentuojančiomis civilinę atsakomybę, ir nepriklauso nuo to, kas pareiškė jam reikalavimą atlyginti žalą – nukentėjęs asmuo tiesiogiai ar sveikatos sutrikdymo kompensaciją nukentėjusiajam išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga, įgyvendindama atgręžtinio reikalavimo teisę.

19Byloje, iš pateikto Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendžio nustatyta, kad 2015-01-31 R. Ž. sužalojo tarnybos metu tarnybines funkcijas atlikusį Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulį V. P. (b.l. 6-11). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 182 straipsnio 3 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad nagrinėjant šią civilinę bylą atskirai atsakovo kaltės dėl pareigūno, ėjusio tarnybines pareigas, įrodinėti nereikia ir nagrinėjant bylą remiamasi prejudiciniu faktu, nustatytu Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-197-404/2015.

20Vertintinas įrodymų pagrįstumas dėl išmokų, kurias reikalaujama sugražinti iš atsakovo.

21Klaipėdos AVPK 2015-04-16 tarnybinio patikrinimo dėl V. P. tarnybos metu patirtos traumos išvada dėl Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio patrulio V. P. traumos tarnybos metu Nr. 30-IS3-22 pripažinta, kad tarp patrulio V. P. patirtos traumos ir tarnybos yra priežastinis ryšys (b.l. 19-23). LR VRM Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 2015-07-01 specializuotos medicininės ekspertizės pažyma Nr. 2162 patvirtina, kad yra fizinio veiksnio, įvykusio 2015-01-31 ir pareigūno sveikatos sutrikdymo ryšys; sveikatos sutrikdymas, kuris įvyko 2015-01-31, priskiriamas lengvo laipsnio sveikatos sutrikdymui; po sveikatos sutrikdymo liekamųjų reiškinių neliko (b.l. 24).

22Įvykio metu galiojusioje Lietuvos Respublikos vidaus statuto redakcijos 40 str. 3 d. buvo numatyta, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama 100 procentų jų vidutinio darbo užmokesčio, taikant maksimalaus ir minimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžius vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatomis dėl ligos pašalpos skaičiavimo.

232015-08-18 Policijos departamentas prie LR VRM surašė Išvadą Nr. 5-IL-3327, kuria nustatyta, jog Klaipėdos AVPK 2015-06-16 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 30-IS3-22, pripažinta, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vyresniojo patrulio V. P. sveikatos sutrikdymas 2015-01-31 buvo patirtas atliekant tarnybines pareigas ir buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūno gyvybei ir sveikatai. Policijos departamento Finansų valdyba pasiūlė Klaipėdos AVPK skirti 2420,04 Eur, t.y. 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio piniginei kompensacijai išmokėti Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos vyresniajam patruliui V. P. (b.l. 28).

24Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-07-15 įsakymu nuspręsta išmokėti V. P. 2420,04 Eur (keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio) kompensaciją (b.l.25); kompensacija V. P. išmokėta 2015-08-28 (b.l. 30.).

25V. P. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 28,81 Eur (b.l. 27), nedarbingumo laikotarpis tęsėsi 46 dienas, nuo 2015-01-31 iki 2015-03-17 (b.l. 28).

26Klaipėdos AVPK Finansų skyrius paskaičiavo 1163,16 Eur nedarbingumo išmoką už nelaimingo atsitikimo darbe laikotarpį 2015-02 / 2015-03 (b.l. 12).

27VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina apie 333,17 Eurų išmokėtiną sumą apdraustajam V. P. (b.l. 14), Šią sumą apmokėjo apdraustajam Klaipėdos AVPK (b.l. 17-18).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant klausimą dėl policijos įstaigų regreso tvarka pareikštų reikalavimų dėl išmokėtų draudimo išmokų, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas tarnybos metu (išskyrus nedraudžiamuosius įvykius), ar kompensacijas – tik tais atvejais, kai pareigūnas žūsta ar yra sužalojamas (susižaloja) tarnybinių pareigų vykdymo metu, jei tarnybinių pareigų vykdymas susijęs su padidėjusiu pavojumi pareigūnų gyvybei ar sveikatai, arba yra nužudomas, jo sveikata yra sutrikdoma dėl tarnybinių pareigų vykdymo ar pareigūno statuso, turi būti remiamasi kasacinio teismo pateiktais išaiškinimais, kad žalą atlyginęs asmuo įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. spalio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-368/2012 išaiškino, kad aiškinant socialinio draudimo įstaigų regreso teisės įgyvendinimo sąlygas CK 6.290 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata aiškintina plačiąja prasme, t. y. kaip subrogacinio reikalavimo pateikimas, kai kreditorius įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusio) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose. Kasacinės instancijos teismui savo praktikoje pripažinus, kad minėtas išaiškinimas dėl to, kad žalą atlyginęs asmuo įstatymo pagrindu perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas turi būti taikomi ir tuo atveju, kai policijos įstaigos pareiškia reikalavimus dėl išmokėtų kompensacijų ar draudimo išmokų išmokėjimo regreso tvarka, spręstina, kad tokiais atvejais išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka. Nurodytą išvadą suponuoja ir CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Žalą atlyginusiam asmeniui įstatymo pagrindu perėmus pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas laikytina, kad pareikštas regresinis reikalavimas gali būti patenkinamas tik tuo atveju, jei tokį reikalavimą galėjo reikšti pradinis kreditorius – žalą patyręs asmuo. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Kadangi policijos įstaiga, pareikšdama reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, perima pradinio kreditoriaus (nukentėjusiojo) teises ir pareigas tiek žalos atlyginimo prievolėje, tiek draudimo santykiuose (jei nukreiptų reikalavimą į žalą padariusio asmens draudiką), tai suponuoja išvadą, kad išmoką išmokėjusiai įstaigai taikomi ne tik tie patys ieškinio senaties terminai, bet ir jų skaičiavimo tvarka. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, ieškinio senaties terminai policijos įstaigai, išmokėjusiai išmoką, skaičiuojami nuo tos dienos, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012).

29Pagal LR CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. Pagal LR CK 125 str. 8 d. sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kompensacija pareigūnui V. P. buvo išmokėta 2015 metų gegužės – rugpjūčio mėnesiais, todėl senaties terminas nėra šiuo atveju praleistas. Atsakovo argumentai dėl senaties termino taikymo teisiškai nepagrįsti.

30Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra atlygines žalą nukentėjusiajam V. P. po teismo nuosprendžio, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir todėl jis neturi pareigos atlygini nurodomą žalą, nepagrįstos. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1–4 punktuose numatytos sąlygos. Tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, kad net ir nustačius numatytų sąlygų visumą teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ar ne. Teismas nutraukdamas R. Ž. atžvilgiu baudžiamąją bylą, minėtas aplinkybes konstatavo. Pažymėtina, kad, kad nors šioje byloje atskleista nusikalstama veika buvo pažeisti valstybės ir policijos institucijos interesai, nes smurtas buvo nukreiptas prieš valstybės tarnautoją, tačiau dėl R. Ž. veiksmų konkrečią turtinę ir neturtinę žalą patyrė tik nukentėjusiuoju pripažintas V. P. , su kuriuo nuteistasis ir susitaikė, t.y. susitaikė su realiai žalą patyrusiu asmeniu. Nagrinėtinu atveju žalos atlyginimo nukentėjusiajam suma ir mechanizmas, nesietini su civiliniais santykiais tarp ieškovų ir atsakovo. Ieškovai išmokėjo V. P. išmokas, kurios sureguliuotos aukščiau paminėtomis teisės normomis.

31Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina ieškovų išmokėtos V. P. 333,17 Eur draudimo išmoka ir 2 420,04 Eur kompensacija, bei 1163,16 Eur žalos atlyginimo dėl turėtų nuostolių susijusių su V. P. laikinu nedarbingumu (CK 6.245 str., 6.249 str., 6.251 str.,6.280 str. 1 d.).

32Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 117 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 83 str. 1 d. 10 p., 96 str.).

33Teismas, vadovaudamasis LR CPK 177,185 str., 259 str., 263-270 str.,

Nutarė

34Ieškinį tenkinti.

35Priteisti iš atsakovo R. Ž. (a.k. ( - ) ieškovui Policijos departamentui prie LR VRM (į.k. 188785847) 2753 Eur 21 ct (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt tris eurus 21 ct) žalos atlyginimo.

36Priteisti iš atsakovo R. Ž. (a.k. ( - ) ieškovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (į.k. 191008577) 1163Eur 16 ct (tūkstantį šimtą šešiasdešimt tris eurus 16 ct) žalos atlyginimo.

37Priteisti iš atsakovo R. Ž. (a.k. ( - ) 117 Eur (šimtą septyniolika eurų) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

38Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Vaidas Gasiūnas, sekretoriaujant... 2. ieškovai ieškinyje (b.l. 1-5) prašo priteisti iš atsakovo R. Ž. viso 2... 3. Nurodo, kad 2015 m. sausio 31 d., apie 235 val., ( - ), atsakovas R. Ž.... 4. Ieškovai, t.y. PD prie VRM ir Klaipėdos AVPK, dėl šio įvykio patyrė... 5. Dėl minėto įvykio nukentėjusysis turėjo nedarbingumą nuo 2015-01-31 iki... 6. Viso Klaipėdos aps. VPK finansų skyriaus 2016-04-12 pateiktoje pažymoje... 7. VSDFV Klaipėdos skyrius 2015-04-15 pranešimu apie išmokėtiną draudimo... 8. Vadovaujantis Vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138... 9. Vadovaujantis Taisyklėmis ir Sąrašu Sveikatos priežiūros tarnybos prie... 10. Vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 40 str. 3... 11. Policijos generalinis komisaro pavaduotojas D. M. patvirtino PD prie VRM... 12. Ieškovai savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 13. Ieškovų atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytus... 14. Atsakovas R. Ž. pateikė atsiliepimą (b.l. 37-41), kuriuo su ieškiniu... 15. Atsakovas R. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą... 16. Ieškinys tenkintinas.... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrinęs nurodytų teisės aktų... 18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 19. Byloje, iš pateikto Plungės rajono apylinkės teismo 2015-11-30 nuosprendžio... 20. Vertintinas įrodymų pagrįstumas dėl išmokų, kurias reikalaujama... 21. Klaipėdos AVPK 2015-04-16 tarnybinio patikrinimo dėl V. P. tarnybos metu... 22. Įvykio metu galiojusioje Lietuvos Respublikos vidaus statuto redakcijos 40... 23. 2015-08-18 Policijos departamentas prie LR VRM surašė Išvadą Nr. 5-IL-3327,... 24. Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2015-07-15 įsakymu nuspręsta išmokėti... 25. V. P. vidutinis vienos dienos darbo užmokestis yra 28,81 Eur (b.l. 27),... 26. Klaipėdos AVPK Finansų skyrius paskaičiavo 1163,16 Eur nedarbingumo išmoką... 27. VSDFV Klaipėdos skyriaus pažyma patvirtina apie 333,17 Eurų išmokėtiną... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad sprendžiant... 29. Pagal LR CK 1.127 str. 4 d. iš regresinių prievolių atsirandančių... 30. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra atlygines žalą nukentėjusiajam... 31. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo... 32. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 117 Eur žyminio mokesčio... 33. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 177,185 str., 259 str., 263-270 str.,... 34. Ieškinį tenkinti.... 35. Priteisti iš atsakovo R. Ž. (a.k. ( - ) ieškovui Policijos departamentui... 36. Priteisti iš atsakovo R. Ž. (a.k. ( - ) ieškovui Klaipėdos apskrities... 37. Priteisti iš atsakovo R. Ž. (a.k. ( - ) 117 Eur (šimtą septyniolika eurų)... 38. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per...