Byla 1A-263-458/2018
Dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir jai paskirtos bausmės:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios J. D. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. D. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 231 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir jai paskirtos bausmės:

2pagal BK 231 straipsnio 2 dalį (2016 m. balandžio 26 d. nusikalstama veika) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;

3pagal BK 231 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 11 d. nusikalstama veika) 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;

4pagal BK 231 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 10 d. nusikalstama veika) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda.

5Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant bausmes, paskirtas už kitas padarytas nusikalstamas veikas, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

6Nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistoji savanoriškai turi sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

7Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

8Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

9J. D. nuteista už tai, kad:

102016 m. balandžio 26 d. 17.54 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), J. D., parašydama elektroninį laišką, kurio turinys: „Tunebekrėsk K. S. nesąmonių, nutrauk bylą pagal melagingą pranešim, prisidirbsi… pazadu, kaip atvaziuosiu as į telsius su byla susipazinti, tau tikrai nebereikės, <…> sedek ramiai, tyliai… tokių dalykų kaip J. pridirbo, tikrai niekas neatleidžia… o kai tu (duomenys neskelbtini) dirbai, berods (duomenys neskelbtini) teisme, teisininko išsilavinimo tau nereikejo, kad klausineji per posedi… Šau...“, kuriame reikalavo jai nutraukti baudžiamąją bylą, bei, jį išsiųsdama į darbo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), baudžiamąją bylą Nr. 1-25-971/2016, kurioje ji yra kaltinamoji dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjančiai (duomenys neskelbtini) teisėjai K. S., grasindama prieš ją pavartoti psichinį smurtą, išreikštą grasinimais: „tu nebekrėsk <…> nesąmonių, <…> prisidirbsi... pazadu, kaip atvaziuosiu as į telsius su byla susipazinti, tau tikrai nebereikės…“, trukdė atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas.

11Be to, 2016 m. gegužės 11 d. 13.59 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), J. D., parašydama elektroninį laišką, kurio turinys: „Sveiki dar karta, kvieskite mano nurodytus liudytojus, V. jau parodymus dave ir pakartotinai juos duos ir surasykite isteisinamaji nuosprendi, ji grisdama netiesioginiais irodymais bei subjektyvia savo nuomone. Jei liudytojai D. ir V. R. sakys, kad nieko nezino, priimkite nutarti del melagingu parodymu davimo ir siuskite ja del ikiteisminio tyrimo pradejimo PK. <…>“, kuriame nurodė į teismo posėdį kviesti jos nurodytus liudytojus, surašyti išteisinamąjį teismo nuosprendį, priimti teismo nutartį dėl melagingų parodymų davimo ir siųsti ją į policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, bei, jį išsiųsdama į darbo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), baudžiamąją bylą Nr. 1-25-971/2016, kurioje ji yra kaltinamoji dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjančiai (duomenys neskelbtini) teisėjai A. A. trukdė atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas.

12Be to, 2016 m. birželio 10 d. 16.21 val., savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iš savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), J. D., parašydama elektroninį laišką, kurio turinys: „Kai grisiu atvaziuosiu as į teisma, uz tas paieskas ir suemimus tau per nosi duosiu, pazadu, ir K. S. mergaitei taip pat bus, pasibaigs jums cia tie pranesimai apie nebutus nusikaltimus“, kuriame reikalavo nutraukti baudžiamojoje byloje jai paskelbtą paiešką ir panaikinti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, bei, jį išsiųsdama į darbo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), baudžiamąją bylą Nr. 1-25-971/2016, kurioje ji yra kaltinamoji dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 236 straipsnio 1 dalyje, 290 straipsnyje, 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo, nagrinėjančiai (duomenys neskelbtini) teisėjai A. A., grasindama prieš ją pavartoti psichinį smurtą, išreikštą grasinimais: „tau per nosi duosiu, <…> pasibaigs jums cia tie pranesimai apie nebutus nusikaltimus“, trukdė atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas.

13Apeliaciniu skundu nuteistoji J. D. prašo Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį, kuriuo ji pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 231 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir nuteista, panaikinti ir nutraukti baudžiamąją bylą, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleidžiant J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo.

14Apeliantė J. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais, kadangi nebuvo atliktas išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, o tai lėmė netinkamą įrodymų vertinimą. Anot nuteistosios, nuosprendyje nurodyti tik deklaratyvūs motyvai. Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas jos veiksmus kaip tyčinį trukdymą teisėjoms atlikti su baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimu teisme susijusias pareigas, neįvertino jos veikos pavojingumo, visiškai neatsižvelgė į jos nurodytus motyvus, neįvertino jos pačios asmenybės, to, kad ji paskutinius ketverius metus iki atleidimo iš valstybės tarnautojo pareigų dirbo teisėjo padėjėja, kasdieniame darbe nuolat kontaktuodavo su teisėjais. Taip pat teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad nuteistoji dirbo teisme ne tik Civilinių, bet ir Baudžiamųjų bylų skyriuje, kuriame rengdavo nuosprendžių projektus teisėjų vardu, todėl išmano baudžiamosios teisės dalyką. Nebuvo įvertinta ir tai, kad nuteistoji buvo pažįstama su nukentėjusiąja teisėja K. S., tarp jų buvo kilęs konfliktas.

15Pirmosios instancijos teismas lemiamą reikšmę suteikė ekspertizių aktų išvadų svarbai, visiškai neatsižvelgdamas į nuteistosios parodymus. Apylinkės teismo nuomone, trukdymas abiem teisėjoms pasireiškė elektroninių laiškų su reikalavimais priimti J. D. palankius sprendimus – priimti nutartį nutraukti J. D. bylą, pradėti ikiteisminį tyrimą liudytojams, surašyti išteisinamąjį nuosprendį –, grasinimais pavartoti smurtą prieš A. A., K. S. siuntimu. Visų nusikaltimų sudėtys yra formaliosios ir nėra būtinas siekiamų tikslų realus įgyvendinimas.

16Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad prieš minėtas teisėjas buvo vartotas psichinis smurtas. Skunde tvirtinama, jog nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuteistoji nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. ėjo (duomenys neskelbtini) prokuratūroje (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėjo pareigas, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. ėjo teisėjo padėjėjo pareigas (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys, jog J. D. nėra iš įkalinimo įstaigos pažįstama su nukentėjusiąja K. S., todėl jos parašyti elektroniniai laiškai teisėjoms buvo tik pajuokavimas, negalėjo jų išgąsdinti, sukelti nesaugumo jausmo. Kaip pasisakė ir pati liudytoja A. A., duodama parodymus teisiamojo posėdžio metu, jai nebuvo sukeltas stresas ar baimė, todėl grasinimai nebuvo realūs ir įgyvendinami, niekur nuteistoji nesirengė vykti ir niekam nesiruošė „duoti per nosį“, ji, užvaldyta neigiamų emocijų, pajuokaudama parašė elektroninius laiškus teisėjoms.

17Teismas neatsižvelgė ir į nuteistosios posėdžio metu pateiktą prašymą, kuriame ji nurodė, kad psichologinę ekspertizę atliko ekspertas G. B., dėl kurio veiksmų, atliktos psichologinės ekspertizės yra pateiktas skundas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, kadangi ekspertizė atlikta neobjektyviai, nepagrįstai ir šališkai. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryboje skundas dar neišnagrinėtas ir sprendimas nepriimtas. Be to, dėl teisėjo K. St., prieš tai nagrinėjusio bylą, veiksmų yra pateiktas teikimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą, kadangi teisėjas skambino ekspertui ir nurodė J. D. į atliekamos ekspertizės pokalbį nekviesti. Nuteistoji spėja, kad šis teisėjas galėjo nurodyti ne tik jos nekviesti į pokalbį, bet ir parengti neigiamas J. D. ekspertizės išvadas. Apeliantė prašė psichologinės ekspertizės akto išvadų nepripažinti įrodymu.

18Nors ir buvo parašyti elektroniniai laiškai teisėjoms, veikos kvalifikuotos kaip nusikaltimai teisingumui, tačiau manytina, kad jos nėra tokios reikšmingos, jog apeliantei negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Nuteistosios nuomone, dėl išdėstytų aplinkybių padarytos veikos pagal objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusios tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas. Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 37 straipsnį veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Apeliantės padarytas veikas netikslinga pripažinti nusikalstamomis ir už jų padarymą taikyti griežčiausią priemonę – bausmę. Svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis – administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis, visuomeninio poveikio – priemonėmis.

19Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apeliantės veiksmuose yra BK 231 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų nusikalstamų veikų požymių visuma, nuosprendyje klaidingai akcentavo šios veikos materialųjį aspektą – pavojingumą. Kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 231 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės tokios aplinkybės, kurias nurodė liudytoja A. A. – „teisėjo laiko gaišimas, reikia skirti laiko apmąstymams, gavus tokį pranešimą teisėja bando galvoti, kokia žmogaus pozicija, kad taip rašo, neįprasta“. Apeliantė abejoja, ar tokie veiksmai kaip elektroninių laiškų perskaitymas, J. D. nesutikimas su nagrinėjama byla, dėl kurios visos aplinkybės galėjo būti išsiaiškintos ikiteisminio tyrimo metu, jei būtų buvęs atliktas išsamus ir objektyvus ikiteisminis tyrimas, procesinės prievartos priemonės paskyrimu, laikytini trukdymu atlikti teisėjoms su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.

20Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus. Liko neišnagrinėti apeliantės prašymai, pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams, t. y. 2018 m. sausio 5 d. prašymas atsakyti į klausimus, 2018 m. vasario 16 d. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamas veikas, taigi buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 238 straipsnio 1 dalies nuostatos. Be to, teisėjas net neišsprendė bylos perdavimo nagrinėti į teisiamąjį posėdį klausimo ir nepriėmė nutarties.

21Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas susidariusioje situacijoje neįvertino jos veiksmų, kurie užtraukia ne baudžiamąją, o galbūt administracinę atsakomybę, pavojingumo laipsnio. Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už trukdymą teismui vykdyti teisingumą, dėl to iškyla šių dviejų teisinės atsakomybės rūšių atribojimo problema.

22Tiek BK 231 straipsnio, tiek galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1861 straipsnio (normos, galiojusios veikos padarymo metu) dispozicijose nurodytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – teisingumą, tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. Įstatymų leidėjas, aprašydamas šių veikų požymius, BK 231 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodė, kad veika turi būti padaroma panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. Taigi atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas, sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą, atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, vietą ir kt.

23Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliantė daro išvadą, kad pagal savo pavojingumo laipsnį jos veikos užtraukia ne baudžiamąją, o galbūt administracinę atsakomybę pagal ATPK 1861 straipsnį.

24Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo nuteistosios J. D. apeliacinį skundą atmesti.

25Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, t. y. apklausė J. D., K. S., A. A., išvardijo ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, pagarsino nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, ir apkaltinamąjį nuosprendį grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas tyrė bei analizavo tiek J. D. teisinančius, tiek ir ją kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų, tarp jų ir nuteistosios, nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, specialistų išvadų, vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia J. D. kaltę.

26Teigiama, jog niekuo nepagrįstas apeliantės tvirtinimas, kad ji prieš teisėjas nevartojo psichinio smurto. Smurtu BK 231 straipsnio 2 dalies prasme laikytinas fizinis ar psichinis smurtas prieš nukentėjusįjį. Psichinis smurtas gali būti įvairaus turinio grasinimai, pavyzdžiui, susidoroti su pačiu asmeniu ar jam artimais asmenimis, sumušti, sugadinti ar sunaikinti turtą, atleisti jį iš pareigų, paskleisti jį ar jo artimuosius kompromituojančią informaciją ir pan. Teismas, įvertinęs surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų visetą, padarė teisingas išvadas, jog J. D., išsiųsdama elektroninius laiškus į teisėjų darbo elektroninius paštus, trukdė teisėjų K. S. ir A. A. normaliai veiklai, joms nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-25-971/2016 teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad J. D. 2016 m. balandžio 26 d. ir 2016 m. birželio 10 d. įvykdytos nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš K. S. ir A. A. pavartojant psichinę prievartą. Atsiliepime pažymėta, jog nuteistosios J. D. teisėjoms K. S. ir A. A. išsiųstuose elektroniniuose laiškuose išdėstyti grasinimai yra realūs ir įgyvendinami. Jie bauginančio pobūdžio, sukėlė joms neigiamas emocijas – baimę ir nesaugumą, trukdė nagrinėti baudžiamąją bylą.

27Atsiliepime nurodoma, kad apeliantės teiginys, jog jos nusikalstamos veikos yra mažareikšmės ir jai gali būti taikomas BK 37 straipsnis, yra nepagrįstas. Apeliantės nurodomi teiginiai, kad jos padarytos veikos nėra reikšmingos ir nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kuris reikalingas baudžiamajai atsakomybei kilti, iš esmės nepadarė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ir nesukėlė realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra neteisingi, nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai. Taigi atsiliepime daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino visus padarytų veikų mažareikšmiškumą galinčius nulemti kriterijus ir pagrįstai konstatavo, jog J. D. padarytos veikos atitinka BK 231 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikaltimų požymius.

28Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad J. D. veiksmai galbūt užtraukia ne baudžiamąją, o administracinę atsakomybę, atsiliepime nurodoma, jog iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 1861 straipsnyje buvo numatyta administracinė atsakomybė tik už trukdymą teismui vykdyti teisingumą, teismo ar teisėjo autoriteto žeminimą. Tuo tarpu J. D. padarytos veikos atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 231 straipsnio 1 ir 2 dalyse, už kurių padarymą jai taikytina baudžiamoji atsakomybė.

29Apeliacinis skundas atmestinas.

30Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistoji J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 13 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo. Būtent šiuo klausimu nutartyje ir pasisako apygardos teismas.

31BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

32Nors nagrinėjamu atveju nuteistoji J. D. prašo panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ne dėl netinkamai atlikto įrodymų vertinimo, o todėl, kad jos padarytos nusikalstamos veikos yra mažareikšmės, tačiau dalis apeliacinio skundo argumentų, vertinant jų turinį sistemingai, o ne vien remiantis pažodiniu aiškinimu, yra tiesiogiai susiję su byloje esančių duomenų vertinimu ir (ne)pagrįstu jų pripažinimu įrodymais. Taigi nors nuteistoji J. D., vertinant apeliacinio skundo argumentų visumą, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytą motyvą, nutartyje dėl dalies įrodymų vertinimo taip pat pasisako.

33Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų bei įvertintų duomenų viseto matyti, kad nagrinėjamos bylos kontekste BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra teisėjų K. S. ir A. A. normali veikla, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-25-971/2016 teisme. Nuteistosios J. D. veika yra susijusi su anksčiau teisme nagrinėta baudžiamąja byla Nr. 1-25-971/2016, kurioje baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukta ji pati. Teisėja K. S. į savo darbo elektroninį paštą 2016 m. balandžio 26 d. gavo nuteistosios laišką, kuriame buvo reikalaujama nutraukti baudžiamąją bylą, išsakyti grasinimai, dėl kurių turinio ji pasijautė nesaugiai, suprato apie galimą grėsmę jai pačiai, nes jos kabinetas nesaugomas ir į jį gali patekti nuteistoji, tai paskatino teisėją nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Teisėja A. A. 2016 m. gegužės 11 d. į savo darbo elektroninį paštą gavo nuteistosios laišką, kuriame J. D. pateikė reikalavimus kviesti liudytojus ir priimti nutartį dėl melagingų jų parodymų davimo, surašyti išteisinamąjį nuosprendį, kurie nors jos ir neįbaugino, bet privertė jaustis keistai, kadangi reikalavimai buvo išsakyti ne proceso metu. 2016 m. birželio 10 d. teisėjos A. A. gautame elektroniniame laiške buvo išreikštas grasinimas duoti jai per nosį dėl pranešimų apie nebūtus nusikaltimus.

34BK 231 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet kokiu būdu trukdė teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui arba Tarptautinio baudžiamojo teismo ar kitos tarptautinės teisminės institucijos pareigūnui atlikti su baudžiamosios, civilinės, administracinės arba tarptautinės teisminės institucijos bylos tyrimu ar nagrinėjimu susijusias pareigas arba trukdė antstoliui vykdyti teismo sprendimą. Šioje byloje aktuali veika – tai trukdymas teisėjui atlikti su konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas, todėl tik ši veika ir bus aptariama. Trukdymą, kaip nusikalstamą veiką, gali sudaryti tiek aktyvūs, tiek pasyvūs veiksmai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-188/2007), trukdymas gali reikštis kaip reikalavimas, prašymas, patarimas, nurodymas ir pan., o kaltininkas gali veikti bet kokiais motyvais ir tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-630/2007). Nepaisant gana plataus trukdymo veikos suvokimo, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad trukdymas, kaip teisinis požymis, nėra vienareikšmis ir pavojingumo prasme gali turėti labai skirtingų formų, todėl negali būti nustatomas ir pripažįstamas automatiškai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009).

35Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad veikdamas tam tikru būdu savo neteisėtais veiksmais ar neveikimu trukdo teisėjui atlikti su konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus ar neveikimą, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus ar neveikimą, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, todėl nesvarbu, ar kaltininkui pavyko sutrukdyti teisėjui atlikti pareigas, nes veikos baigtumas siejamas su konkrečių kliudymo veiksmų atlikimo pradžia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-693/2017).

36Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo, tačiau trukdymas gali būti suprastas kaip bet kokie veiksmai, sudarantys kliūtis atlikti profesines pareigas atvirai kišantis į atitinkamo pareigūno veiklą ar sudarant fizines kliūtis. Bet kuris trukdymas gali būti kvalifikuojamas pagal BK 231 straipsnio 1 dalį, jei trukdoma procesinei profesinei veiklai ir toks trukdymas nėra susijęs su smurtu ar kitokia prievarta. Tuo tarpu taikant BK 231 straipsnio 2 dalies nuostatas, reikia atsižvelgti į tai, ar yra aiškiai nustatytas nusikaltimą kvalifikuojantis požymis – smurto ar kitokios prievartos panaudojimas, priešingu atveju galima spręsti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33/2012). Nagrinėjamu atveju nuteistoji J. D. teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pripažino, kad jos baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu ji abiem teisėjoms siuntė žinutes į elektroninį paštą, kad prašė nutraukti bylą, siekė teisėjos nušalinimo, tačiau savo neigiamas emocijas išsakė būdama įpykusi ir susijaudinusi, tai nebuvo realus grasinimas, labiau emocijos ir papokštavimai (t. 4, b. l. 22). Apygardos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokia nuteistosios gynybos taktika laikytina siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes turėdama aukštąjį teisinį išsilavinimą, teisėjo padėjėjo darbo patirties, išmanydama baudžiamojo proceso normas J. D. turėjo suvokti, kad tokiu būdu trukdo teisėjų veiklai.

37Apeliaciniame skunde yra itin akcentuojami ankstesni J. D. darbai ir pareigos: nuteistoji tvirtina, jog nuosprendyje nebuvo atsižvelgta į tai, kad ji nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio 31 d. dirbo (duomenys neskelbtini) prokuratūroje (duomenys neskelbtini) prokuroro padėjėja, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. gegužės 29 d. teisėjo padėjėja (duomenys neskelbtini). Visų pirma, pažymėtina, kad vien ankstesni J. D. darbai, nepaisant to, jog nuteistoji dirbo teisinio darbo sferoje, savaime nepaneigia jos veiksmuose, kai ji rašė aptarto turinio elektroninius laiškus teisėjoms K. S. ir A. A., esant nusikaltimų požymių. Be to, kadangi pati nuteistoji itin akcentuoja savo kaip teisėjo padėjėjos darbą su baudžiamosiomis bylomis, teismas atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju J. D. turėtų būti aišku ir suprantama, jog ji, rašydama teisėjoms elektroninius laiškus, kuriuose nurodo, kokius jos turėtų priimti sprendimus ir kokius procesinius dokumentus surašyti konkrečioje baudžiamojoje byloje (Nr. 1-25-971/2016), bei nurodydama, kas joms gresia priešingu atveju (jeigu nesielgs pagal nuteistosios pageidavimus), tikrai elgėsi ne kaip jų buvusi kolegė ar pažįstama, ir tokie jos veiksmai negali būti vertinami kaip paprastas pajuokavimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog tarp minimų asmenų nėra palaikomi jokie draugiški santykiai. Tuo metu buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje laiškų autorė buvo kaltinamoji, o tai rodo, kad J. D. elektroniniai laiškai išreiškė spaudimą teisėjoms elgtis atitinkamu būdu ir priimti būtent nuteistajai naudingus sprendimus. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog nei elektroninių laiškų turinys, nei jų parašymo aplinkybės ir tarp minimų asmenų susiklosčiusi procesinė situacija teisiniu požiūriu negali būti laikomi įprastu pajuokavimu ir išeina už teisės normų nepažeidžiančio elgesio ribų.

38Turėdama teisinio darbo praktikos ir baudžiamosios teisės bei baudžiamojo proceso žinių, J. D. turėjo aiškiai suvokti, jog nagrinėjant baudžiamąją bylą jos elgesys turi būti neprovokuojantis, pagarbus, atitinkamai toks, kuris leistų teisėjoms išlikti objektyvioms. Nuteistoji savo argumentus, nuomonę, poziciją dėl proceso metu atliekamų veiksmų galėjo išsakyti teisiamojo posėdžio metu, pateikdama bylai nagrinėti reikšmingus dokumentus, prašymus ir skundus, o ne rašydama spaudimą ir nepagarbą išreiškiančius elektroninius laiškus teisėjoms. Taigi anksčiau nurodytą teismo išvadą, kad J. D. elektroniniai laiškai negali būti laikomi pajuokavimais tarp pažįstamų žmonių, patvirtina ne tik tarp teisėjų K. S., A. A. ir nuteistosios susiklostę procesiniai santykiai, bet ir pačios nuteistosios skundo teiginys, jog tarp jos ir teisėjos K. S. anksčiau buvo kilęs konfliktas. Tai rodo, kad teisėja ir nuteistoji jokių draugiškų santykių nepalaikė, o vien ta aplinkybė, jog jos pažįstamos iš anksčiau, savaime neva buvusių draugiškų santykių, kurie leistų spręsti apie juokaujamojo pobūdžio elektroninių laiškų turinį, nepatvirtina. Matyti, kad ir pati teisėja K. S. nevertino tarp jos ir nuteistosios esančių santykių kaip draugiškų ar kolegiškų, tačiau stengėsi išlaikyti objektyvumą bei pašalinti visas kliūtis, kurios leistų jos elgesį laikyti šališku. 2016 m. balandžio 27 d. teisėja K. S. priėmė nutartį, kuria nusišalino nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimo, joje pažymėdama, jog J. D. jau yra reiškusi teisėjai nušalinimą, sprendžiant kardomosios priemonės palikimo galioti klausimą, motyvuodama tuo, kad, dirbdama (duomenys neskelbtini) teisėjo padėjėja, vežė teisėją K. S. ir kitą (duomenys neskelbtini) teisėją į mokymus Molėtuose, kur kartu dalyvavo mokymuose, pietavo ir vakarieniavo, be to, esą Molėtuose buvo kilęs konfliktas dėl teisėjų ir teisėjų padėjėjų darbo. Taigi teisėja, neturėdama jokio asmeninio suinteresuotumo bylos baigtimi, nebūdama gerai pažįstama su J. D., nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, siekdama pašalinti bet kokias proceso dalyvių abejones dėl teismo nešališkumo (t. 2, b. l. 31). Taigi pačios teisėjos K. S. aptartos aplinkybės bei nuteistosios J. D. asmenybės būdas patvirtina, kad nuteistosios elektroninių laiškų turinys negali būti vertinamas tik kaip nevykęs pajuokavimas, išreikštas tuo metu, kai ji buvo susinervinusi.

39Nuteistoji skunde neigia vartojusi psichinę prievartą, t. y. neva jos veiksmuose nesama BK 231 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos. Jos teigimu elektroniniai laiškai negalėjo išgąsdinti teisėjų, sukelti nesaugumo jausmo. Anot nuteistosios, net pati A. A. tvirtino, kad dėl elektroninių laiškų jai nebuvo sukeltas stresas ar baimė. Tiesa, kad liudytoja A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad iš J. D. gautos žinutės jai nesukėlė pasipiktinimo ar išgąsčio, dėl jų į prokuratūrą nesikreipė nenorėdama gaišti laiko, tačiau suprato laiškuose keliamus reikalavimus apklausti tam tikrus liudytojus, nutraukti bylą, surašyti išteisinamąjį nuosprendį, t. y. kad visi sprendimai turėjo būti palankūs J. D. Gavusi pirmą laišką nustebo, nes buvo parašyta nestandartiškai, familiariai, buvo nemalonu, Antrą laišką J. D. jai rašė po paskirto suėmimo, bet abu laiškai jos neišgąsdino (t. 4, b. l. 21). Nepaisant to, jog liudytoja tvirtina, kad nuteistosios J. D. elektroninių laiškų turinys jos neišgąsdino, tačiau teisėja patvirtino, kad tokie laiškai buvo trukdymas jos darbui. Be to, nors teisėja ir neišsigando, tačiau tai nereiškia, kad elektroniniai laiškai nesukėlė spaudimo, streso, atitinkamai teisėjos elektroninio laiško turinio vertinimas ir reakcija į žinutę savaime nepaneigia, jog J. D. veiksmuose buvo psichinės prievartos požymių. Tuo labiau, kad nukentėjusioji K. S. teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, jog, perskaičiusi J. D. elektroninį laišką, pasijautė nesaugiai, nes iš laiško turinio pasirodė, kad pastaroji yra neadekvatus žmogus. Gavusi šį elektroninį laišką nusišalino nuo J. D. bylos nagrinėjimo, nes jis buvo grasinamo pobūdžio, teisme nėra jokių apsaugos priemonių, jokios kontrolės, į kabinetą gali užeiti bet kas. Laiškas jai sukėlė neigiamų emocijų ir nesaugumo jausmą (t. 4, b. l. 20–21). Taigi akivaizdu, jog nors teisėjų pateiktas elektroninių laiškų vertinimas ir reakcija į juos yra skirtingi, bet abiem atvejais įžvelgtina psichinė prievarta. Be to, atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos aplinkybes, nuteistosios J. D. neigiamą nusiteikimą ir asmenybę, t. y. J. D. yra anksčiau teista už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą, šmeižimą (t. 1, b. l. 44–46), akivaizdu, kad elektroniniuose laiškuose nurodyti grasinimai yra realūs, objektyviai įgyvendinami ir jų adresatai pagrįstai galėjo manyti, kad J. D. šiuos grasinimus įgyvendins. Elektroniniame laiške teisėjai A. A. netgi tiksliai įvardijo, jog ketina pastarajai „duoti į nosį“, t. y. prieš ją pavartoti fizinį smurtą (t. 1, b. l. 34). Šios aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad nuteistosios elektroniniai laiškai negali būti laikomi pajuokavimu ir vertinami nerimtai, o ar iš tikrųjų dėl jų kilo realios pasekmės, t. y. ar buvo sutrikdytas teismo darbas, ar buvo prieš teisėjas įgyvendinti laiškuose nurodyti grasinimai, nagrinėjamu atveju nėra aktualu, nes, kaip jau buvo nuosprendyje pažymėjęs pirmosios instancijos teismas, BK 231 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėtys yra formalios, t. y. padarinių kilimas nėra būtinas nusikalstamos veikos požymis.

40Anksčiau suformuluotas išvadas apie elektroninių laiškų turinyje esančią psichinę prievartą patvirtina Teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-51/2018. Akte nurodoma, kad, atsižvelgiant į žinutės K. S. turinio analizę, tikėtini bauginimo elementai, nukreipti į asmens pasitikėjimo savimi sumenkinimą (vertimas jaustis nekompetentinga teisėjos pareigose, pasityčiojimas iš statuso darbiniuose santykiuose, pasityčiojimas iš asmens profesinių pasiekimų), taip pat neapibrėžtos grėsmės reputacijai kėlimas, esant konkrečiam analogiškam viešam pavyzdžiui, ir šie elementai neturi nieko bendro su pažįstamų santykių intencija. Panašiai buvo apibūdintas ir žinučių teisėjai A. A. turinys. Ekspertizės akte nurodyta, kad, atsižvelgiant į 2016 m. gegužės 11 d. ir 2016 m. birželio 10 d. žinučių A. A. turinio analizę, tikėtini bauginimo elementai, nukreipti į asmens pasitikėjimo savimi sumenkinimą – vertimas jaustis nekompetentinga teisėjos pareigose, nurodant, kokius veiksmus ir sprendimus turi priimti, bei palyginimas su kvailu žmogumi, taip pat bauginimo elementai, nukreipti į reputacijos sumenkinimą bei savijautos pabloginimą, keliant baiminimąsi dėl nosies sužalojimo (t. 3, b. l. 75–79). Taigi teismo psichologijos ekspertizės akto išvados patvirtina, jog elektroninių laiškų turinyje buvo bauginimo elementų, grėsmės ir baiminimosi kėlimo, t. y. buvo vartojama psichinė prievarta. Išvada dar kartą patvirtina, jog toks laiškų turinys negali būti laikomas ar siejamas su pažįstamų santykiais, o psichinė prievarta buvo vartojama siekiant sumenkinti teisėjų pasitikėjimą savimi, taip pat sumenkinti jų reputaciją ir sukelti blogą savijautą.

41Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl teismo psichologijos ekspertizę atlikusio eksperto G. B. veiksmų yra pateiktas skundas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai, kadangi, anot nuteistosios, ekspertizė atlikta neobjektyviai, nepagrįstai ir šališkai. Bylos medžiagoje duomenų apie priimtą Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos sprendimą nėra. Apygardos teismas, įvertinęs ekspertizės aktą, nemato jokio pagrindo konstatuoti, kad teismo psichologijos ekspertizė buvo atlikta neobjektyviai ar šališkai. Ekspertui buvo pateikta visa bylos medžiaga, jis atliko elektroninių laiškų turinio ir su nuteistąja J. D. susijusio konteksto, turinčio įtakos žinučių turinio semantiniam ir emociniam krūviui, analizę. Į Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartyje nurodytus klausimus ekspertas G. B. atsakė išsamiai, tiek, kiek leido jo kompetencija ir bylos medžiagoje esantys duomenys, tuo tarpu, į klausimus, kurie yra ne teismo psichologo eksperto kompetencija, nebuvo atsakinėjama. Taigi teismas vertina, kad ekspertas G. B. elgėsi profesionaliai, išvadas pateikė įvertinęs visus reikšmingus duomenis, į klausimus atsakinėjo pagal savo kompetenciją ir profesinių žinių lygį, t. y. nesama pagrindo teigti, kad ekspertizės išvados yra neobjektyvios. Pažymėtina, kad proceso dalyviams nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami kaltinamųjų teiginiai. Taigi vien tai, jog nuteistoji J. D. nesutiko su atlikta teismo psichologijos ekspertize ir akte padarytomis išvadomis, savaime neįpareigojo pirmosios instancijos teismo šių duomenų nevertinti kaip jos kaltę pagrindžiančio įrodymo.

42Be to, apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, jog dėl teisėjo K. St., iki nusišalinimo nagrinėjusio bylą, veiksmų yra pateiktas teikimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai iškelti drausmės bylą, kadangi teisėjas skambino ekspertui ir nurodė J. D. į atliekamos ekspertizės pokalbį nekviesti. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, jog bylos medžiagoje nesama jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad teisėjas K. St. 2017 m. rugsėjo 12 d., priimdamas nutartį skirti psichologinę ekspertizę, po to būtų telefonu susisiekęs su ją atliksiančiu ekspertu ir davęs nurodymą nekviesti nuteistosios į pokalbį (t. 3, b. l. 38–41), to nepatvirtina ir teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 86TPK-51/2018 (t. 3, b. l. 74–79). Be to, kaip jau buvo pažymėta anksčiau, ekspertas G. B. atliko teismo psichologijos ekspertizę, kurios metu buvo atliekama nuteistosios J. D. teisėjoms K. S. ir A. A. rašytų elektroninių laiškų turinio semantinio ir emocinio krūvio analizė, t. y. nebuvo vertinama, kaip pati nuteistoji suvokia savo rašytus elektroninius laiškus, ką ji juose norėjo pasakyti ar kokias emocijas siekė išreikšti, buvo objektyviai vertinamas elektroninių laiškų turinys. Taigi atliekant tokio pobūdžio teismo psichologijos ekspertizę, sprendimas nekviesti nuteistosios į atskirą pokalbį atrodo visiškai pagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, jog ekspertas G. B. ir pačioje teismo psichologijos ekspertizės akto išvadoje tiksliai nurodė, jog vertinti nuteistosios J. D. būseną, atliekant teksto turinio analizę, nėra jokios galimybės. Būsenos (psichikos būklės) vertinimas veikos padarymo metu galimas tik tais atvejais, kai atliekama teismo psichiatrijos ekspertizė pačiam tiriamajam asmeniui (t. 3, b. l. 75–79). Taigi akivaizdu, jog nuteistosios J. D. nekvietimas į atskirą pokalbį, atliekant teismo psichologijos ekspertizę, yra visiškai pagrįstas sprendimas, elgimasis priešingai, remiantis akto išvadomis, būtų visiškai nereikalingas veiksmas. Matyti, jog tuo metu bylą nagrinėjęs teisėjas tokiam eksperto G. B. sprendimui jokios įtakos nepadarė. Nuteistosios J. D. nekvietimas į pokalbį pas ekspertą, atliekant teismo psichologijos ekspertizę, nepaneigia jos padarytų nusikalstamų veikų ir nesukelia pagrįstų abejonių dėl jos kaltumo, o buvo objektyviai pateisinamas.

43Anot nuteistosios J. D., kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 231 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės tokios aplinkybės, kurias nurodė liudytoja A. A. – teisėjo laiko gaišimas, laiko skyrimas apmąstymams, kaip procesiniu požiūriu reaguoti į gautus elektroninius laiškus. Toks situacijos vertinimas yra išimtinai nuteistosios pozicija, nes, kaip jau minėta anksčiau, trukdymu teisėjui atlikti su baudžiamosios bylos nagrinėjimu susijusias pareigas gali būti laikomi labai įvairaus spektro veiksmai. Teisėja A. A. teisingai nurodė, kad nuteistosios J. D. elektroniniai laiškai buvo trukdymas jos darbui. Tokie veiksmai, kaip laiko išteklių naudojimas situacijos įvertinimui, nuteistosios, kaip elektroninių laiškų autorės, pozicijos išsiaiškinimas, sprendimo priėmimas, kaip elgtis nagrinėjamu atveju, kai J. D. į teisėją kreipėsi ne proceso tvarka, svarstymas, kokį procesinį sprendimą priimti dėl nuteistosios J. D. veiksmų, pagrįstai gali ir turi būti priskiriami prie trukdymo teisėjo darbui, nes esant įprastai proceso situacijai, teisėjai tokių klausimų nebūtų tekę spręsti. Jei atitinkami klausimai, skundai ir prašymai nuteistosios J. D. būtų buvę pateikti teisiamojo posėdžio metu rašytine ar žodine forma, tai teisėja savo ruožtu juos būtų vertinusi ir sprendimus priėmusi proceso metu, išklausius kitų proceso dalyvių nuomonę, o šiuo atveju nuteistoji stengėsi veikti už proceso ribų, t. y. darydama teisėjai A. A. spaudimą, versdama priimti jai palankius sprendimus ir taip trikdydama sklandų ir nepriklausomą teisėjos darbą nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje buvo kaltinama pati J. D.

44Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, jog baudžiamoji byla nuteistajai J. D. turėjo būti nutraukta, o ji pati atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų nusikalstamų veikų mažareikšmiškumo pagal BK 37 straipsnį. Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamasis įstatymas numato, kad BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Trukdymas teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno, advokato ar antstolio veiklai pagal BK 231 straipsnio 1 arba 2 dalį priskiriamas atitinkamai prie nesunkių arba apysunkių nusikaltimų, todėl tokios veikos gali būti pripažįstamos mažareikšmėmis. Nustatant veikos mažareikšmiškumą, atžvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Kolegija pažymi, kad BK 231 straipsnio 1 ir 2 dalyse aprašytų nusikaltimų sudėtys yra formaliosios. Kartu pažymėtina, kad padarinių kaip būtinojo požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodytos BK 231 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 37 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog, vertinant veiką kaip mažareikšmę, pirmiausia būtina atsižvelgti į šia nusikalstama veika padarytos žalos dydį, taikytinas ir nusikalstamoms veikoms, aprašytoms formaliosiomis sudėtimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-60-303/2018).

45Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų duomenų viseto matyti, kad nagrinėjamos bylos kontekste BK 231 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektas yra teisėjų K. S. ir A. A. normali veikla, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-25-971/2016 teisme. Nagrinėjamu atveju jokiu būdu negalima tvirtinti, kad dėl nuteistosios J. D. atliktų nusikalstamų veikų nekilo jokie žalingi padariniai. Pažymėtina, jog teisėja K. S. dėl J. D. jai parašyto elektroninio laiško turinio pasijautė nesaugiai, suprato galimą grėsmę, tai turėjo įtakos teisėjos sprendimui nusišalinti nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo (t. 2, b. l. 31). Akivaizdu, kad teisėjos nusišalinimas sąlygojo ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę, ne tokį efektyvų proceso greitumo / ekonomiškumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Elektroniniai laiškai, adresuoti teisėjai A. A., taip pat lėmė ilgesnę proceso trukmę, nes, kaip jau minėta anksčiau, teisėja turėjo priimti sprendimus, reikšmingus tolimesnei proceso eigai, vertinti tikruosius nuteistosios ketinimus ir poziciją. Nors nagrinėjamu atveju objektyviai / fiziškai išreikštų žalingų padarinių ir nekilo, tačiau nusikalstamomis veikomis buvo kėsinamasi į itin svarbų objektą – valstybės teisingumo sistemą, t. y. nusikaltimo objektas šiuo atveju yra teismų valdžios, teisėjo normali veikla, užtikrinanti jų nepriklausomumą vykdant teisingumą. Papildomu objektu gali būti laikomos asmens konstitucinės teisės ir laisvės (asmens sveikata, neliečiamybė, orumas, saugios gyvenimo sąlygos ir pan.), nes BK 231 straipsnyje minimais nusikaltimais ne tik trikdoma normali teismų ir teisėjų veikla, bet ir teisėjams sukuriamas psichologinis diskomfortas, kitaip tariant, netikrumas dėl savo bei šeimos narių ar artimų giminaičių sveikatos ir kitų vertybių saugumo.

46Trukdant teisėjų veiklai, griaunamos konstitucinės nuostatos apie teisingumą vykdančių ir prie šio proceso prisidedančių institucijų nepriklausomumą ir nešališkumą, mažinamos galimybės išsamiai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes, priimti teisėtus, pagrįstus sprendimus ir juos tinkamai įvykdyti. Taigi, nepaisant to, jog nuteistosios J. D. nusikalstamos veikos nesukėlė objektyviai išreikštų padarinių, savaime jos negali būti vertinamos kaip nepavojingos ir dėl to mažareikšmės. Nuteistoji J. D. parašė tris elektroninius laiškus, dviem teisėjoms, kuriais trukdė joms nagrinėti baudžiamąją bylą, dviejuose iš šių elektroninių laiškų buvo vartojama psichinė prievarta. Nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, siekė trukdyti baudžiamosios bylos Nr. 1-25-971/2016 nagrinėjimą, vilkinti procesą, išreiškė spaudimą teisėjoms, kad būtų priimami jai palankūs sprendimai, taip bandė daryti įtaką baudžiamosios bylos nagrinėjimo baigčiai, menkino teisėjas, jų vykdomas pareigas ir demonstravo teisinei sistemai nihilistinį požiūrį – nuteistoji savo veiksmais trukdė įvykdyti teisingumą konkrečioje baudžiamojoje byloje. Tokie nuteistosios veiksmai negali būti laikomi nepavojingais ir todėl apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą bei atleisti J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimų mažareikšmiškumo, t. y. nesama pagrindo taikyti BK 37 straipsnį.

47Nuteistoji J. D. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jos veiksmai nepasiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę. Jos nuomone, yra pagrindas spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal veikų padarymo metu galiojusią ATPK 1861 straipsnio normą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2011, 2K-409/2011, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-58/2013, 2K-98/2014, 2K-515/2014 ir kt.). Perteklinis baudžiamosios teisės normų taikymas neatitinka šios teisės šakos paskirties ir principų. Baudžiamasis įstatymas nenubrėžia aiškios ribos tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės už trukdymą teismui vykdyti teisingumą. Nuteistosios J. D. veikų padarymo metu galiojusi ATPK 1861 straipsnio norma įtvirtino atsakomybę už trukdymą teismui vykdyti teisingumą, teismo ar teisėjo autoriteto žeminimą (2014 m. spalio 16 d. pakeitimo įstatymas Nr. XII-1236 (įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.), TAR, 2014, Nr. 2014-15013). Tiek BK 231 straipsnio 1 dalies, tiek ATPK 1861 straipsnio dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į panašias vertybes – teisingumą ir teismų valdžios bei teisėjų normalią veiklą. Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. Įstatymų leidėjas, aprašydamas trukdymo teisėjo veiklai požymius, neišskyrė griežtai apibrėžtų kiekybinių ar kokybinių kriterijų, leidžiančių atriboti šias dvi veikų rūšis bei įvertinti kiekvienos jų pavojingumą. Tokiomis sąlygomis atsakomybės atribojimo klausimas spręstinas vadovaujantis ne vien BK ir ATPK atitinkamų straipsnių teksto aiškinimu, bet ir ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, iš kurios išplaukia reikalavimas, sprendžiant veikos nusikalstamumo klausimą, atsižvelgti į konkrečios veikos pobūdį ir įvertinti kaltininko veiksmų ypatybes, intensyvumą, trukmę, nukentėjusiųjų asmenybę ir kt.

48Nagrinėjamu atveju paminėtos aplinkybės jau buvo iš dalies aptartos, vertinant, ar yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnį. Nuteistosios veiksmai buvo ne trumpalaikiai, t. y. ji parašė net tris elektroninius laiškus, nukreiptus į ne vieno, o dviejų teisėjų darbo trukdymą, laiškuose buvo daug menkinančio asmenybę ir žeminančio orumą pobūdžio frazių, išreiškiamas tiesioginis spaudimas priimti apeliantei naudingus procesinius sprendimus, viename iš laiškų buvo tiesiogiai dėstomas grasinimas teisėjai A. A., be to, grasinamo pobūdžio turinio netrūko ir kituose laiškuose. Tokį vertinimą patvirtina ir 2017 m. gruodžio 6 d. teismo lingvistikos ekspertizės akto Nr. 11–1960 (17) išvados, kuriose nurodoma, kad elektroninio laiško teisėjai K. S. tekste išreikšta priešiška autorės nuostata adresatės atžvilgiu ir direktyvinės kalbos priemonėmis pateiktas konkretus paliepimas adresatei. Be to, konstatuota, jog 2016 m. birželio 10 d. J. D. elektroninis laiškas teisėjai A. A., vertinant jį lingvistiniu požiūriu, yra grasinimo aktas ir bauginantis adresatą (t. 3, b. l. 52–57). Apibendrinant visa tai, kas aptarta, akivaizdu, jog nuteistosios J. D. veiksmai yra tokio pavojingumo laipsnio, jog turi būti vertinami baudžiamosios teisės kontekste ir už juos taikoma ne administracinė, o būtent baudžiamoji atsakomybė.

49Nuteistoji J. D. apeliaciniame skunde nurodo, jog liko neišnagrinėti jos prašymai, pateikti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams. Pirmiausia, priešingai nei teigė apeliantė, teismas priėmė nutartį dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis aktas Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas 2017 m. birželio 28 d. (t. 2, b. l. 122–127), teisėjas K. St. 2017 m. liepos 13 d., nustatęs, jog kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir kliūčių nagrinėti bylą teisme nėra, nutartimi perdavė bylą nagrinėti viešame teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 129–130). Nors 2018 m. kovo 6 d. nutartimi teisėjas K. St. nusišalino nuo baudžiamosios bylos Nr. 1-24-215/2018 nagrinėjimo (t. 3, b. l. 118–119), o byla perduota Plungės apylinkės teismui (t. 3, b. l. 126–128), tačiau kitas teisėjas, paskirtas nagrinėti baudžiamąją bylą, neturėjo pareigos ją pakartotinai perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje ir šiuo klausimu priimti pakartotinę nutartį, tik turėjo informuoti proceso dalyvius apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tai buvo padaryta tinkamai ir laiku (t. 3, b. l. 161–165). Dėl nuteistosios J. D. 2018 m. vasario 16 d. prašymo perkvalifikuoti nusikalstamas veikas (t. 3, b. l. 99) pažymėtina, kad BPK 256 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Taigi Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės kaltinamajam pateikti prašymą pakeisti nusikalstamų veikų, kuriomis jis yra kaltinamas, kvalifikavimą. Be abejo, šį klausimą teismas gali spręsti savo iniciatyva, tačiau jeigu bylą nagrinėjantis teismas tam pagrindo nemato, tai tokiu atveju ir klausimas, nesant nukentėjusiojo bei prokuroro prašymų, nenagrinėjamas. Taip pat nuteistoji J. D. buvo pateikusi teismui 2018 m. sausio 5 d. prašymą atsakyti į klausimus (t. 3, b. l. 92). Teisėjas K. St. buvo informavęs nuteistąją, kad jos pareikšti prašymai bus sprendžiami teismo posėdyje (t. 3, b. l. 93). 2018 m. kovo 6 d. nutartimi teisėjas K. St. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo (t. 3, b. l. 118–119), taigi nuteistosios J. D. prašyme nurodytų klausimų nebesprendė. Bylą perdavus kitam teismui ir ją nagrinėti paskyrus kitą teisėją, dalis klausimų, nurodytų 2018 m. sausio 5 d. prašyme, liko nebeaktualūs, į dalį jų buvo atsakyta Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendyje. Apygardos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad Plungės apylinkės Plungės rūmų 2018 m. gegužės 30 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistoji J. D. pareiškė tik vieną prašymą dėl teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86TPK-51/2018 nevertinimo kaip įrodymo, perklausta kitų prašymų nuteistoji nepateikė ir papildomų klausimų neuždavė (t. 4, b. l. 18–26).

50Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reikšmingus tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, visą byloje esančią medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

51Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

52nuteistosios J. D. apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal BK 231 straipsnio 2 dalį (2016 m. balandžio 26 d. nusikalstama veika)... 3. pagal BK 231 straipsnio 1 dalį (2016 m. gegužės 11 d. nusikalstama veika) 30... 4. pagal BK 231 straipsnio 2 dalį (2016 m. birželio 10 d. nusikalstama veika) 50... 5. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 6. Nustatyta, kad paskirtą baudą nuteistoji savanoriškai turi sumokėti per 10... 7. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – taikytina iki... 8. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 9. J. D. nuteista už tai, kad:... 10. 2016 m. balandžio 26 d. 17.54 val., savo bute, esančiame (duomenys... 11. Be to, 2016 m. gegužės 11 d. 13.59 val., savo bute, esančiame (duomenys... 12. Be to, 2016 m. birželio 10 d. 16.21 val., savo bute, esančiame (duomenys... 13. Apeliaciniu skundu nuteistoji J. D. prašo Plungės apylinkės teismo Plungės... 14. Apeliantė J. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 15. Pirmosios instancijos teismas lemiamą reikšmę suteikė ekspertizių aktų... 16. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad prieš minėtas teisėjas buvo vartotas... 17. Teismas neatsižvelgė ir į nuteistosios posėdžio metu pateiktą prašymą,... 18. Nors ir buvo parašyti elektroniniai laiškai teisėjoms, veikos kvalifikuotos... 19. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad apeliantės veiksmuose yra... 20. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nebuvo objektyvus. Liko... 21. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliantė mano, kad pirmosios... 22. Tiek BK 231 straipsnio, tiek galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių... 23. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliantė daro išvadą, kad pagal... 24. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė... 25. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas... 26. Teigiama, jog niekuo nepagrįstas apeliantės tvirtinimas, kad ji prieš... 27. Atsiliepime nurodoma, kad apeliantės teiginys, jog jos nusikalstamos veikos... 28. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad J. D. veiksmai galbūt užtraukia ne... 29. Apeliacinis skundas atmestinas.... 30. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 31. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 32. Nors nagrinėjamu atveju nuteistoji J. D. prašo panaikinti apkaltinamąjį... 33. Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų ir teisiamojo posėdžio metu... 34. BK 231 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas bet... 35. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi... 36. Įstatymas nepateikia trukdymo būdų sąrašo, tačiau trukdymas gali būti... 37. Apeliaciniame skunde yra itin akcentuojami ankstesni J. D. darbai ir pareigos:... 38. Turėdama teisinio darbo praktikos ir baudžiamosios teisės bei baudžiamojo... 39. Nuteistoji skunde neigia vartojusi psichinę prievartą, t. y. neva jos... 40. Anksčiau suformuluotas išvadas apie elektroninių laiškų turinyje esančią... 41. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog dėl teismo psichologijos ekspertizę... 42. Be to, apeliaciniame skunde nuteistoji nurodo, jog dėl teisėjo K. St., iki... 43. Anot nuteistosios J. D., kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 231... 44. Vienas pagrindinių apeliacinio skundo argumentų, jog baudžiamoji byla... 45. Iš ikiteisminio tyrimo metu bei teisme surinktų ir teisiamojo posėdžio metu... 46. Trukdant teisėjų veiklai, griaunamos konstitucinės nuostatos apie... 47. Nuteistoji J. D. apeliaciniame skunde tvirtina, kad jos veiksmai nepasiekė... 48. Nagrinėjamu atveju paminėtos aplinkybės jau buvo iš dalies aptartos,... 49. Nuteistoji J. D. apeliaciniame skunde nurodo, jog liko neišnagrinėti jos... 50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reikšmingus tiek su padaryta... 51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 52. nuteistosios J. D. apeliacinį skundą atmesti....