Byla 2K-515/2014
Dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Č. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nuosprendžio.

3Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu A. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį 80 MGL (10 400 Lt) bauda.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu paskirta trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – trys mėnesiai laisvės apribojimo ir 80 MGL dydžio (10 400 Lt) bauda. A. Č. į bausmės laiką įskaityta pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendį visiškai atlikta trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

5Baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo A. Č. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Procesas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) civilinio ieškinio nutrauktas.

6Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nuosprendis, kuriuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendis pakeistas: pripažinta A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą; patikslintas nusikalstamos veikos laikotarpis nurodant, kad A. Č. neteisėta finansine veikla vertėsi laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 3 d. iki 2008 m. gegužės 8 d; patikslintos nusikalstamos veikos aplinkybės nurodant, kad A. Č. tyčia, apgaule išvengė prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 166 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

7Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9A. Č. nuteistas už tai, kad vertėsi neteisėta finansine veikla, t. y. jis laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 3 d. iki 2008 m. gegužės 8 d. Mažeikių mieste, pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 10 d. Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 42 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 4 straipsnio 1 dalies, 2002 m. liepos 2 d. Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 13 punkto, 19 punkto, 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 27 straipsnio 1 dalies, 1996 m. gegužės 16 d. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 3 straipsnio 2 dalies, reikalavimus, neįsteigęs finansų įmonės, neteisėtai versliškai vykdė finansinę veiklą, t. y. sudarė su fiziniais asmenims 269 paskolos sutartis, pagal jas paskolino 1 015 474 Lt, gavo 160 713 Lt pajamų (palūkanų), jų nedeklaravo Telšių apskrities VMI, taip tyčia, apgaule išvengė prievolės į valstybės biudžetą sumokėti 166 Lt GPM.

10Kasaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo sprendimus ir jį išteisinti, o jei bus paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis, prašo skiriant bausmę atsižvelgti į tai, kad nusikaltimą padarė netyčia, suklaidintas teisėsaugos, žala valstybei padaryta maža ir ji atlyginta, yra neįgalus, išlaiko keturis vaikus.

11Anot kasatoriaus, jis nesupranta, kodėl yra nuteistas už tai, kad nuo 1996 m. nedeklaravo suteiktų paskolų ir gautų palūkanų, nors prievolė deklaruoti šias lėšas atsirado tik 2000 m. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kaltinimą į valstybės biudžetą turi sumokėti 2459,07 Lt GPM, o pagal 2009 m. rugsėjo 30 d. Telšių apskrities VMI patikrinimo aktą – tik 1017 Lt. Proceso metu nesumokėta GPM suma keitėsi ir galiausiai sumažėjo iki 166 Lt. Jis teismo prašęs grąžinti kaltinamąjį aktą pažeidimams pašalinti, nes kaltinamasis aktas surašytas melagingai ir tendencingai, jame neteisingai nurodyta nesumokėto mokesčio suma, taip pat prašė skirti papildomą finansinę ekspertizę, tačiau teismas jo prašymus atmetė parodydamas šališkumą.

12Kasatorius taip pat teigia nesuprantąs, kodėl jam, fiziniam asmeniui, teismai taikė Finansų įstaigų įstatymą, kuris taikomas išimtinai finansų įstaigoms. Teismas nepagrįstai prilygino jį juridiniam asmeniui ir nuteisė už tai, kad skolino pinigus. 2005 m. sausio 31 d. Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 73-1-086-05 dėl to, kad jis nuo 2001 m. versliškai užsiėmė finansine veikla neturėdamas tam licencijos, t. y. teikė paskolas fiziniams asmenims, imdamas iš jų tam tikro procento palūkanas nuo paskolintos sumos. Išanalizavus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, prokuratūra nustatė, kad pinigų skolinimas yra finansinė paslauga, kurią gali teikti bet kuris pilietis, todėl konstatavo, kad jis nepadarė veikų, numatytų BK 202 straipsnio l dalyje ir 182 straipsnio l dalyje, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Šioje byloje jis taip pat skolino pinigus remdamasis civiliniu ir civilinio proceso kodeksais, kur nurodyta, kad fizinis asmuo gali skolinti pinigus, gauti palūkanas, delspinigius, netesybas, kad dėl skolos išieškojimo reikia kreiptis į teismą, tam nereikia steigti finansų įmonės ir visa tai yra civiliniai santykiai. Fiziniams asmenims pinigams skolinti licencija nereikalinga. Kasatoriaus nuomone, faktas, kad jis paskolino savo pinigus, dar nereiškia, kad veikė kaip finansų įmonė, kad vertėsi veikla versliškai.

13Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nėra aiškiai apibrėžta, ką reiškia sąvoka „versliškai“, cituoja ištraukas iš kasacinių nutarčių, kuriose aiškinama, kad versliškumas nustatomas pagal požymius, rodančius didesnį neteisėtos veiklos pavojingumo laipsnį, mano, kad šis požymis byloje nustatytas nepagrįstai. Teiginys, kad pinigų skolinimas yra pagrindinis jo pajamų šaltinis, yra neteisingas, nes tai tik papildomos pajamos, kurių jis nedeklaravo. 2001–2002 m. jis teikęs deklaraciją apie teikiamas paskolas ir gautas palūkanas, bet VMI deklaraciją grąžino paaiškinusi, kad teikti deklaracijos dėl suteiktų paskolų nereikia. Pasak kasatoriaus, jo pagrindinis pajamų šaltinis yra iš valstybės gaunama neįgalumo pensija (darbingumas 35 proc.), kuri ir užtikrina jo visavertį gyvenimą. Kasatorius taip pat nesupranta, kodėl teismas netaikė jam administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173 straipsnį, kuris numato, kad administracinė atsakomybė atsiranda, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 MGL dydžio sumos (65 000 Lt). VMI skaičiavimais, jis vidutiniškai per metus gaudavo tik 13 392,75 Lt pajamų.

14Kasatoriaus manymu, norint parodyti jo tariamos nusikalstamos veiklos mastą, pasirinktas net 12 metų laikotarpis. Skolintų pinigų suma, kad atrodytų įspūdingiau, pateikta susumuota. Teiginiai, kad raginimai skolininkams geruoju grąžinti jam skolą ar prašymai teismui priteisti pinigus yra pavojinga veika, nors tokius procesinius veiksmus numato civilinio proceso įstatymai, yra neteisingi. Kaltinamajame akte nurodyta melaginga 2459,07 Lt išvengto GPM suma, tai padaryta tam, kad būtų galima jam pareikšti įtarimus pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o kad kaltinimai būtų svaresni, nusikalstama veika inkriminuojama net nuo 1996 m. ir įvardijama kaip tęstinė. Pasak kasatoriaus, pripažinus, kad jis pažeidė 2002 m. Finansų įstatymą, 1996 m. suteikta paskola negali būti laikoma tęstinė veika ir inkriminuojama atgaline data.

15Kasatorius pažymi, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. teismui teikęs prašymą nušalinti FNTT Telšių apskrities poskyrio vyresniąją specialistę Z. Šarkauskienę, nes ji yra nekompetentinga ir priešiška jam, todėl negali tinkamai ir teisingai pateikti išvadų. Z. Šarkauskienei, pasak kasatoriaus, darė įtaką FNTT Telšių apskrities tyrėjas, kuris užduotyje atlikti dokumentų tyrimą nurodė, kad A. Č. užsiima pinigų skolinimu fiziniams asmenims, šias paslaugas vykdo versliškai ir neįsteigęs įmonės, nefiksuodamas gautų pajamų bei nemokėdamas mokesčių, taigi Z. Šarkauskienei beliko tik pritarti kolegai iš FNTT. Anot kasatoriaus, teismas, atsisakydamas kviesti į teismą jo trijų mažamečių vaikų motiną D. Č., pažeidė jo teisę į gynybą. Jei teismas būtų pripažinęs faktą, kad jis 2007 m. vienas augino tris vaikus, o ketvirtam teikė išlaikymą, jam iš viso nebūtų reikėję mokėti GPM. Teismas, nepripažinęs fakto, kad 2007 m. jis augino vaikus, pažeidė jo teisę į teisingą mokesčių apskaičiavimą.

16Kasatorius nurodo, kad apeliaciniame skunde prašė teismo atkreipti dėmesį į tiesioginį teisėsaugos poveikį liudytojams, o būtent: tardytojas liudytojui A. P. suformavo neigiamą nuomonę apie kasatorių, tyrėja E. P. darė spaudimą ir liepė naikinti kažkokias sutartis, kurių liudytoja neskaitė. Tai, kad teismai neįžvelgė šių liudytojų parodymuose spaudimo, kasatorius vertina kaip teismo šališkumą ir nenorą bylą išspręsti teisingai. Kasatorius mano, kad byla buvo fabrikuojama, liudytojai A. K. bei A. Ž. prisipažino davę melagingus parodymus.

17Apeliacinės instancijos teismas, tik iš dalies pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, netinkamai taikė įstatymą ir priėmė neteisingą nuosprendį. Nebuvo atsižvelgta į jo apeliaciniame skunde nurodytą prašymą lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis yra neįgalus, vienas augina tris nepilnamečius vaikus ir vienam suaugusiam neįgaliam vaikui teikia išlaikymą. Pasak kasatoriaus, teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis nusikaltimą padarė suklaidintas teisėsaugos. Jis mano, kad jo veiksmuose nėra nei pavojingumo, nei tyčios, jam paskirta bausmė yra aiškiai neproporcinga, nes valstybei padaryta žala, kurią jis atlygino, yra tik 166 Lt.

18Atsiliepimu į nuteistojo A. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Gylys prašo kasacinį skundą tenkinti iš dalies, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka.

19Prokuroras nurodo, kad veiką, kurią vykdė A. Č., galima laikyti iš principo neteisėta, nes buvo pažeista mokesčių mokėtojams, gaunantiems iš savo vykdomos veiklos pajamų, pareiga mokėti nustatyto dydžio mokesčius. A. Č. vykdyta veikla tęsėsi gana ilgą laiką, jo teiktomis paslaugomis pasinaudojo gana didelis žmonių skaičius (sudarytos 269 sutartys), apie vykdomą veiklą ir gautas pajamas atsakingoms valstybės institucijoms nebuvo pranešta ir pajamos nebuvo apskaitomos.

20Kartu prokuroras nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai (BPK 22 straipsnio 3 dalis, 219 straipsnio 3 dalis ir 305 straipsnio l dalies l punktas), kurių apeliacinės instancijos teismas neištaisė, todėl byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad A. Č. nuteistas už neteisėtą finansinę veiklą, vykdytą laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 3 d. iki 2008 m. liepos 11 d., tačiau nuosprendyje nurodyta, kad jis šią veiklą vykdė pažeisdamas 2002 m. rugsėjo 10 d. Finansų įstaigų įstatymo, 2002 m. liepos 2 d. GPM įstatymo ir 1996 m. gegužės 16 d. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo reikalavimus. Prokuroro teigimu, neaišku, kokių įstatymų reikalavimus A. Č. pažeidė nuo savo veiklos vykdymo pradžios, t. y. nuo 1996 m. vasario 3 d. Antai nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad A. Č. pažeidė 1996 m. gegužės 16 d. Gyventojų turto ir pajamų deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis, nustatančias asmenų, privalančių deklaruoti turtą, ratą, kai pagal to paties įstatymo 11 straipsnį A. Č. priklauso asmenims, kurie turtą ir pajamas privalo deklaruoti tik nuo 1998 m. Prokuroras taip pat nurodo, kad reikalavimas steigti įmonę finansinei veiklai įtvirtintas tik 2002 m. rugsėjo 10 d. Finansų įstaigų įstatyme. Taigi kasatorius yra teisus teigdamas, kad jo veiklai nuo 1996 m. vasario 3 d. buvo nepagrįstai pritaikytos vėliau įsigaliojusių įstatymų nuostatos.

21Nuteistojo A. Č. kasacinis skundas tenkintinas.

22Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

23A. Č. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai (neįsteigęs finansų įmonės) versliškai vertėsi finansine veikla – sudarinėjo su fiziniais asmenimis paskolos sutartis, iš šios veiklos per 12 metų 3 mėnesių laikotarpį gavo 160 713 Lt pajamų, jų nedeklaravo ir nesumokėjo valstybei 166 Lt GPM.

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors byloje ir pagrįstai nustatyta, jog A. Č. ėmėsi finansinės veiklos neteisėtai, t. y. nepasirinkęs tinkamos teisinės veiklos formos (neįsteigęs juridinio asmens), baudžiamoji atsakomybė jam pritaikyta nesant visų būtinų nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 straipsnio 1 dalyje, požymių.

25Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, jog pagal Konstituciją įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nusikalstamomis gali įvardyti tik tas veikas, kurios yra iš tikrųjų pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų daroma didelė žala asmens, visuomenės ir valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai), kad nusikaltimai – tai tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

26Už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Tai įpareigoja teismus kruopščiai spręsti šių skirtingų atsakomybių takoskyros klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta prieš dirbtinį išimtinai civilinių, administracinių, mokestinių ir drausminių santykių kriminalizavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2011, 2K-409/2011, 2K-262/2011, 2K-P-267/2011, 2K-7-58/2013, 2K-98/2014 ir kt.). Perteklinis baudžiamosios teisės normų taikymas neatitinka šios teisės šakos paskirties ir principų.

27BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik tam, kas neteisėtos ekonominės veiklos ėmėsi versliškai ar stambiu mastu. Šie požymiai, rodantys didesnį neteisėtos veiklos pavojingumo laipsnį, yra baudžiamosios ir administracinės atsakomybių atribojimo kriterijai, todėl jų nustatymas ir tinkamas motyvavimas yra būtinas tokio pobūdžio bylose. Nenustačius nė vieno iš šių požymių neteisėta ekonominė veikla baudžiama pagal ATPK 173 straipsnį. Šio ATPK straipsnio pastaboje nurodyta, kad administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos.

28Aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą stambaus masto kriterijų, atsižvelgiama į ATPK 173 straipsnyje pateiktą administracinės atsakomybės taikymo kriterijų. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija 500 MGL dydžio sumą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. Č. iš neteisėtos veiklos vidutiniškai per metus gaudavo tik apie 13 000 Lt pajamų, todėl jo veikla pagrįstai nebuvo vertinama kaip vykdoma stambiu mastu, šis požymis jam neinkriminuotas.

29Iš teismų priimtų nuosprendžių matyti, kad A. Č. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn padarius išvadą, kad jis neteisėta finansine veikla vertėsi versliškai. Aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą versliškumo kriterijų, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jo negalima tapatinti su veiklos ir iš jos gaunamų pajamų pastovumu. Pastovumo požymis natūraliai būdingas bet kuriai ekonominei veiklai, todėl nerodo jokio skirtumo su neteisėta ekonomine veikla, užtraukiančia administracinę atsakomybę pagal ATPK 173 straipsnį. Teismų praktikoje siekiant atskleisti versliškumo požymio turinį nurodyta, kad jį galėtų rodyti parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-574/2011, 2K-335/2012, 2K-7-58/2013). Teisėjų kolegijos vertinimu, versliškumas kaip baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus iš esmės reiškia didesnį neteisėtos ekonominės veiklos mastą, kiek tai nesutampa su kitu anksčiau aptartu 500 MGL kriterijumi. Tokį didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) galėtų rodyti išvystyta neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. Tačiau, turint galvoje versliškumo kriterijaus neapibrėžtumą, konstatuotina, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą ekonominę veiklą pagal šį kriterijų visada turi būti pagrįsta teismo vidiniu įsitikinimu dėl tokios neteisėtos veiklos didesnio pavojingumo ir administracinės atsakomybės nepakankamumo bei neproporcingumo. Nepritartina tokiai teismų praktikai, kai iš esmės smulki neteisėta ekonominė veikla dirbtinai kriminalizuojama remiantis aiškumo stokojančiu versliškumo požymiu.

30Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, jog A. Č. neteisėtos veiklos versliškumą rodo visa veiksmų seka, parodanti paskolų suteikimo sistemą, kuri pasireiškia paskolų blankų rengimu, jų teikimu paskolų gavėjams, paskolų užtikrinimo priemonių reikalavimu, suteiktų paskolų ir mokamų palūkanų bei delspinigių apskaitos vedimu, informacijos kaupimu, koordinavimu, raginimu mokėti palūkanas, paskolų ir netesybų prisiteisimu, priverstiniu jų išieškojimu. Anot teismų, šie veiksmai parodo parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimą, šios veiklos valdymą, taigi ir didesnį veiklos pavojingumo laipsnį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija laiko tokį versliškumo požymio motyvavimą dirbtiniu. Tai, kad kreditorius rūpinasi tinkamu paskolos įforminimu, užtikrinimu ir grąžinimu, nerodo nei didesnio finansinės veiklos masto, nei reikšmingų parengiamųjų darbų tokiai veiklai organizuoti, vykdyti ir valdyti. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. Č. skolino palyginti nedideles pinigų sumas (dažniausiai 1000–2000 Lt), jo nesumokėtų mokesčių suma, atsižvelgiant į jo invalidumą ir dėl to taikomas mokestines lengvatas, tėra tik 166 Lt. Nebuvo jokių kliūčių išieškoti šią sumą mokestinėmis priemonėmis. Taip pat nėra jokio pagrindo išvadai dėl didesnio A. Č. neteisėtos veiklos pavojingumo ir administracinės atsakomybės taikymo jam nepakankamumo ir neproporcingumo.

31Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes A. Č. padarytas teisės pažeidimas yra administracinio-mokestinio pobūdžio ir neatitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

32Dėl BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo

33Nagrinėjamojoje byloje tai, kad A. Č., pasirinkęs neteisėtą ekonominės veiklos būdą, dėl kurio į valstybės biudžetą nesumokėta 166 Lt GPM, teismų nepagrįstai buvo įvertinta kaip nedidelės vertės turtinės prievolės išvengimas apgaule (sukčiavimas). Nors ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tačiau teismų konstatuota, kad A. Č. padaryta veika atitinka BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Iš teismų priimtų nuosprendžių matyti, kad apgaulės išvengiant prievolės požymis buvo sutapatintas su neteisėtai gautų pajamų nedeklaravimu Telšių apskrities VMI. Konstatuotina, kad toks apgaulės sąvokos traktavimas yra pernelyg platus ir dirbtinis.

34Teismų praktikoje tam tikrais atvejais mokesčio mokėtojo apgaulingų duomenų teikimas mokesčių administratoriui pripažįstamas sukčiavimu. Pvz., pripažįstama, kad apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-398/2013). Tačiau vien PVM deklaracijų nepateikimas mokesčių administratoriui arba pareigos įsiregistruoti PVM mokėtoju nevykdymas nevertintini kaip turtiniam sukčiavimui būdinga apgaulė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189/2014, 2K-7-398/2013). Pažymėtina, kad pavojingumas, kylantis iš fakto, jog iš neįteisintos ekonominės veiklos nemokami mokesčiai, inkorporuotas į normas, nustatančias atsakomybę už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla (BK 202 straipsnis, ATPK 173 straipsnis), o pažeidėjui nustatytos mokestinės prievolės įvykdymo klausimai tokiais atvejais spręstini vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

35Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad teismai, kvalifikuodami A. Č. vykdytą neteisėtą finansinę veiklą pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 3 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Dėl to pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai naikintini, baudžiamoji byla A. Č. nutrauktina BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

36Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 382 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

37Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą A. Č. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendžiu A. Č.... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi,... 5. Baudžiamosios bylos dalis dėl kaltinimo A. Č. pagal BK 182 straipsnio 3... 6. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 8. Teisėjų kolegija... 9. A. Č. nuteistas už tai, kad vertėsi neteisėta finansine veikla, t. y. jis... 10. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Č. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės... 11. Anot kasatoriaus, jis nesupranta, kodėl yra nuteistas už tai, kad nuo 1996 m.... 12. Kasatorius taip pat teigia nesuprantąs, kodėl jam, fiziniam asmeniui, teismai... 13. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad įstatyme nėra aiškiai apibrėžta,... 14. Kasatoriaus manymu, norint parodyti jo tariamos nusikalstamos veiklos mastą,... 15. Kasatorius pažymi, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. teismui teikęs prašymą... 16. Kasatorius nurodo, kad apeliaciniame skunde prašė teismo atkreipti dėmesį... 17. Apeliacinės instancijos teismas, tik iš dalies pakeisdamas pirmosios... 18. Atsiliepimu į nuteistojo A. Č. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 19. Prokuroras nurodo, kad veiką, kurią vykdė A. Č., galima laikyti iš... 20. Kartu prokuroras nurodo, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme... 21. Nuteistojo A. Č. kasacinis skundas tenkintinas.... 22. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo... 23. A. Č. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors byloje ir pagrįstai nustatyta, jog A.... 25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje... 26. Už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla... 27. BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik tam, kas... 28. Aiškinant BK 202 straipsnio 1 dalyje nurodytą stambaus masto kriterijų,... 29. Iš teismų priimtų nuosprendžių matyti, kad A. Č. patrauktas baudžiamojon... 30. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nurodė, jog A. Č.... 31. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pagal byloje... 32. Dėl BK 182 straipsnio 3 dalies taikymo... 33. Nagrinėjamojoje byloje tai, kad A. Č., pasirinkęs neteisėtą ekonominės... 34. Teismų praktikoje tam tikrais atvejais mokesčio mokėtojo apgaulingų... 35. Atsižvelgiant į šiuos argumentus, darytina išvada, kad teismai,... 36. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 37. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nuosprendį ir...