Byla 2A-1107-560/2019

Dėl išlaikymo dydžio padidinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Neringos Švedienės,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovei I. B. dėl tėvystės nuginčijimo bei pagal atsakovės I. B. priešieškinį ieškovui T. B. dėl išlaikymo dydžio padidinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas T. B. ieškiniu prašė pripažinti, kad jis nėra V. B. tėvas. Vėliau ieškovas atsisakė ieškinio, nes ekspertizė patvirtino jo tėvystę V. B. atžvilgiu. Vaikas gimė ( - ). Abejonės, kad vaikas ne jo, kilo konflikto su atsakove metu. Pati atsakovė pareiškė, kad V. B. yra ne jo dukra. Pasiūlė atsakovei pasidaryti ekspertizę, bet atsakovė atsisakė tai daryti, nurodydama, kad tai vyks tik per teismą. Su prašoma skirti bauda nesutiko, nes savo teisėmis nepiktnaudžiavo. Šiuo metu kas mėnesį moka dukrai 153 Eur išlaikymą. Anksčiau dirbo ir galėjo mokėti tokią sumą, gaudavo apie 800 Eur atlyginimą. Nuo 2018-06-19 yra pensininkas, sveikata pašlijo, priskaičiuota 217,88 Eur pensija, todėl negalės mokėti didesnio išlaikymo. Atsakovė 10 metų niekur nedirba ir darbo neieško, tačiau taip pat privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Jeigu pačiam pavyks susirasti darbą, savanoriškai mokės vaikui daugiau.

82.

9Atsakovė I. B. priešieškiniu prašė:

102.1

11atmesti ieškinį suėjus ieškinio senaties terminui;

122.2

13pakeisti 2013-08-28 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-762-181/2013 ir padidinti iš T. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. B., iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuoti vaiko motinai I. B.;

142.3

15skirti ieškovui T. B. 1 000 Eur baudą už nesąžiningą ir nepagrįstą teismui pateiktą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo iki 50 procentų baudos skiriant atsakovei I. B.;

162.4

17priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

183.

19Atsakovė paaiškino, kad priteistą 144 Eur išlaikymą ieškovas moka reguliariai. Dabar ieškovas moka 153 Eur indeksuotą išlaikymą. Vaikas pradėjo lankyti mokyklą, dažnai serga. Turi problemų su skrandžiu. Ieškovas vaiku nesidomi. Vaikui išlaikyti vidutiniškai per mėnesį reikia apie 300-400 Eur. Gauna 45 Eur išmoką vaikui ir 87 Eur socialinę pašalpą jai pačiai. Vaiką išlaikyti padeda jos tėvai.

204.

21Institucijos, teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas nurodė, kad tarnyba palaiko priešieškinio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo, atitinkančio visus vaiko poreikius ir jo tėvų materialinę padėtį.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

245.

25Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018-10-09 sprendimu bylos dalį pagal ieškovo ieškinį nutraukė, o priešieškinį atmetė. Nurodė, kad teismo posėdyje ieškovas žodžiu pareiškė, kad atsisako ieškinio. Teismas nustatė, kad atsakovės I. B. turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Jos vardu transporto priemonės neregistruotos. Tiek 2013-08-28 teismo sprendimo priėmimo metu, tiek dabar ji nedirba, gauna išmoką vaikui bei socialinę pašalpą. Ieškovo T. B. turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. 2013-08-28 teismo sprendimo priėmimo metu ieškovo vardu buvo registruotos dvi transporto priemonės: VW Passat, 1991 metų gamybos ir Audi A6, 1995 metų gamybos. Šiuo metu ieškovo vardu registruota transporto priemonė VW Passat, valstybinis Nr. ( - ) 1995 metų gamybos. 2013-08-28 ieškovas dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate, jo teigimu gaudavo apie 800 Eur darbo užmokestį. Ieškovas yra atleistas iš vidaus tarnybos, nuo 2018-06-19 ieškovui paskirta 217,88 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Taip pat šiais metais ieškovui diagnozuotas lėtinis pankreatitas, tulžies latako obstrukcija, 2 tipo cukrinis diabetas. 2018-03-13 ieškovas operuotas. Dėl besitęsiančių sveikatos problemų ieškovas, nors ir būdamas pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, laikinai negali susirasti kito darbo, todėl teismas konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo.

266.

27Šalių dukra Viktorija vaikų darželio nelankė, nuo 2017-09-01 mokėsi Šalčininkų r. Jašiūnų M. B. gimnazijos priešmokyklinio ugdymo klasėje, jai paskirtos psichologo konsultacijos 2 kartus per savaitę. V. B. 2017-08-23 – 2018-05-30 laikotarpiu 13 kartų kreipėsi medicinos pagalbos dėl ūmaus tonzilito, tracheobronchito, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, nazofaringito, alergijos ir kt. 2018-01-25 buvo operuota dėl lėtinio tonzilito. 2018-05-30 mergaitei diagnozuotas refliuksezofagitas, noduliarinė gastroduodenopatija, skirtas gydymas omeprazoliu, ranitidinu. Daugiausia mergaitė sirgo rudens – žiemos laikotarpiu, kas būdinga daugeliui jos amžiaus vaikų. Tikėtina, kad išoperavus tonziles bei pasiekus mokyklinį amžių, kuomet galutinai susiformuoja vaiko imunitetas, mergaitė sirgs mažiau. Atsakovė nenurodė kaip pasikeitė vaiko poreikiai pradėjus lankyti mokyklą: ar vaikas turi ypatingų gabumų, kuriuos vysto papildomoje veikloje, ar lanko būrelius, ar atsirado kitų poreikių, kurių 2013-08-28 teismo sprendimo priėmimo metu vaikas neturėjo.

287.

29Ieškovas paaiškino, kad jam kilo abejonių dėl jo tėvystės V. B. atžvilgiu, nes atsakovė I. B. konflikto metu pati jam apie tai pareiškė, todėl jis norėjo įsitikinti, ar tikrai yra vaiko biologinis tėvas. Suprantama, kad ieškovo išsakytos abejonės dėl tėvystės dukros atžvilgiu galėjo įskaudinti atsakovę, tačiau kita vertus nepaneigė ieškovo teisės žinoti yra jis biologinis vaiko tėvas ar ne. Ieškovas bandė realizuoti savo teisę neteisminiu keliu, neperkeldamas atsakovei finansinės ekspertizės atlikimo naštos, tačiau nesulaukęs atsakovės pritarimo, visiškai pagrįstai kreipėsi į teismą. Kreipdamasis į teismą ieškovas nesiekė nepagrįstai bylinėtis, o siekė sužinoti tiesą, kurią sužinojęs atsisakė ieškinio. Taigi teismas darė išvadą, kad ieškovas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, ieškinį reiškė pagrįstai, kadangi kitokiu būdu įsitikinti savo tėvyste negalėjo. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsakovės reikalavimą skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetė.

30III.

31Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

328.

33Atsakovė I. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti sprendimo dalį, remiantis kuria atsakovės priešieškinis yra atmestas bei priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad apeliantės atstovas pateikė pirmosios instancijos teismui dokumentus, patvirtinančius apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas bendrai 500 Eur, tačiau teismas nurodytų bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo nepriteisė. Tokie pirmosios instancijos teismo motyvai formuoja ydingą precedentą, suteikiantį galimybę asmenims ne tik piktnaudžiauti savo teisėmis, bet tokiu būdu eliminuojama galimybė iš tokio asmens prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe, išlaidas susijusias su advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbai apmokėti. Apeliantės turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovo inicijuoto teisminio proceso dėl tėvystės nuginčijimo. Teismas privalėjo išspręsti atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimą.

349.

35Apeliantės išlaidos nepilnamečio vaiko išlaikymui viršija 400 Eur per mėnesį, nes vaikas pradėjo lankyti mokyklą, o tai savo ruožtu suponuoja papildomas išlaidas susijusias su mokymosi priemonių įsigijimu, mokyklinės uniformos įsigijimu, papildomos lėšos pietums mokykloje bei namuose ir t. t. Sprendimo priėmimo dieną šalių vaikui yra beveik septyneri metai. 2018-09-01 V. B. pradėjo lankyti gimnaziją, todėl apeliantei atsirado papildomos išlaidos vaiko ugdymui. V. B. nuolatos turi lankytis gydymosi įstaigose, atlikinėti tyrimus, vartoti vaistus, kurių įsigijimui reikia skirti papildomų lėšų, kurias šiuo metu teikia apeliantė.

3610.

37Pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai įvertino mergaitės sveikatos būklę ir visiškai neskyrė jokio dėmesio atsakovės išlaidoms, susijusios su V. B. gydymusi. Teismo išvada, jog „tikėtina, kad išoperavus tonziles bei pasiekus mokyklinį amžių, kuomet galutinai susiformuoja vaiko imunitetas, mergaitė sirgs mažiau“ neturi jokio mokslinio pagrįstumo, o tuo labiau prieštarauja ir faktinėms aplinkybėms. Per penkerių metų laikotarpį pas mergaitę atsirado lėtinės ligos, kurios nėra būdingos „rudens-žiemos“ laikotarpiui, pavyzdžiui, refliuksezofagitas, noduliarinė gastroduodenopatija. Šių ligų gydymas yra pagrįstas ilgalaikiu ir pastoviu medikamentų vartojimu, kadangi priešingu atveju liga gali peraugti į vėžinį susirgimą. Pirmosios instancijos teismas nepakankamą dėmesį skyrė nepilnamečio vaiko sveikatos būklės nustatymui, o tuo pačiu ir atsakovės patiriamoms išlaidoms susijusioms su vaiko gydymu.

3811.

39I. B. šiuo metu nedirba, likvidaus nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu išėjo iš tarnybos sulaukus pensijinio amžiaus bei gavo išeitinę išmoką. Teismas nepaminėjo T. B. gaunamą kas mėnesį ir papildomai mokamą Valstybinio socialinio draudimo išmoką, kuri taip pat priskirtina prie ieškovo pajamų šaltinio. Atsakovas yra jauno amžiaus (gimęs 1974 metais), galintis imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Trumpalaikis ieškovo finansinės padėties pagerėjimas ar pablogėjimas nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo, teiktino nepilnamečiui vaikui, dydžio.

4012.

41Ieškovas pateikdamas ieškinį, sąmoningai piktnaudžiavo savo teisėmis, nes suprato (turėjo žinoti), kad jis yra V. B. biologinis tėvas. Jokių abejonių dėl tėvystės niekada nebuvo. Ieškovo ketinimai inicijuoti procesą dėl tėvystės nuginčijimo buvo susiję ne su subjektinių teisių pažeidimo gynimu, o pagrinde su keršto motyvais dėl nepavykusios santuokos su apeliante. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad ieškovui neva kilo abejonių dėl jo tėvystės V. B. atžvilgiu, nesiaiškino aplinkybių susijusių su tuo kada toks įtarimas kilo, tuo labiau, kad apeliantė prašė taikyti ieškinio senatį. Ieškovas turėjo nevaržomą galimybę prieš kreipiantis į teismą su visiškai nepagrįstu ieškiniu nuvykti pas specialistus konsultacijai, taip pat atlikti tyrimus siekiant nustatyti/paneigti tėvystės faktą bent pagal kraujo grupę. Ieškovo nepagrįstai inicijuotas civilinės bylos dėl tėvystės nuginčijimo procesas apeliantei sukėlė didelių nepatogumų, nes atsiliepė kasdieniniam gyvenimui. Apeliantė buvo priversta atsisakyti įprastos dienotvarkės ir turėjo vykdyti teismo nurodymus, turėjo taikytis prie teismo veiklos, atsisakyti įprastų išvykų, kurios dažnai neplanuotos, priklauso nuo situacijos. Civilinės bylos procesas sukėlė stresą, ypač nepilnametei dukrai, kadangi pastaroji sužinojusi jog ieškovas nelaiko save biologiniu tėvu patyrė didelį ir šiuo metu vis dar besitęsiantį dvasinį sukrėtimą. Vaikas pradėjo lankyti psichologo konsultacijas.

4213.

43Ieškovas T. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad ieškovas prieš kreipdamasis į teismą siūlė atsakovei šį klausimą išspręsti - atlikti DNR tyrimą. Iš pradžių ieškovė sutiko, bet vėliau nurodė, kad šis klausimas bus sprendžiamas tik teisminiu keliu. Atsakovė nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl išlaikymo padidinimo. Ieškovas sumokėjo už DNR tyrimą. Ieškovė tik vieną kartą vyko iš Jašiūnų k. į Vilnių ekspertizei atlikti bei dalyvavo viename teismo posėdyje. Tėvystę patvirtinti ar ją paneigti pirmenybė yra teikiama moksliniams tyrimams. Jis apeliantei siūlė šį klausimą išspręsti neteisminiu keliu, tačiau jai nesutikus turėjo teisę kreiptis į teismą. Mano, kad jo elgesys buvo sąžiningas, teisėtas. Nėra duomenų, kad vaikas dėl šios bylos lankosi pas psichologą.

4414.

45Nuo 2018-11-20 jis moka ne 144,81 Eur, bet 153 Eur. Jo pajamos sumažėjo beveik 4 kartus, nuo 2017 m. vasario mėnesio ženkliai pablogėjo sveikatos būklė. Pastoviai turi vartoti vaistus – kas mėnesį išlaidos sudaro apie 50 Eur. Šiuo metu negali dirbti. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jokių išmokų iš tarnybos negauna. Mano, kad jo vaiko poreikiai šiai dienai tenkinami pilnai. 2018-11-20 jam pervesta 2017,88 Eur pensijos, kitų pajamų negauna.

46IV.

47Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

48Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4915.

50Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

51Dėl byloje nustatytų aplinkybių

5216.

53Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra V. B. gimė ( - ). Šalių santuoka nutraukta ( - ) Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu, kuriuo iš T. B. buvo priteistas išlaikymas dukrai V. B., mokant jį kas mėnesį 500,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2013-06-05 iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

54Dėl išlaikymo dydžio

5517.

56Apeliantė prašo padidinti atsakovo mokamą išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui iki 200 Eur per mėnesį. Atsakovės teigimu, trumpalaikis ieškovo finansinės padėties pagerėjimas ar pablogėjimas nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais argumentais sutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). MMA dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Teismas turi teisę vadovautis šiuo kriterijumi, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-08 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

5718.

58Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015-07-15 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016-04-01 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016; kt.).

5919.

60Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir ištyrė į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus. Matyti, jog teismas netenkino prašymo dėl išlaikymo padidinimo iš esmės dėl to, jog nustatė, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė – pablogėjo ir dėl to, jog atsakovė nenurodė kaip pasikeitė vaiko poreikiai. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog vaiko išlaikymo išlaidos nuo 2013-08-28, kuomet buvo nustatytas išlaikymo dydis, pasikeitė, tai yra padidėjo. Bylos medžiaga patvirtina, jog vaikas du kartus per savaitę vaikšto į psichologo konsultacijas, taip pat turi sveikatos problemų – serga ligomis, kurių gydymas yra pagrįstas ilgalaikiu ir pastoviu medikamentų vartojimu. Taip pat vaikas pradėjo lankyti mokyklą, kas savo ruožtu suponuoja papildomas išlaidas. Be to, vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turėjo ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės prašomas priteisti išlaikymo dydis (200 Eur) atitinka tokio amžiaus vaiko būtinuosius poreikius ir jų neviršija.

6120.

62Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, paprastai laikoma, kad nepilnamečiam vaikui yra būtinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytas Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgoje, patvirtintoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog prašomas priteisti 200 Eur išlaikymas atitinka minimalios mėnesinės algos dydžio kriterijų.

6321.

64Spręsdamas dėl ieškovo turtinės padėties, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas yra darbingo amžiaus. Bylos medžiaga patvirtina, jog šiuo metu ieškovas neturi darbo ir turi sveikatos problemų, gydosi, ir kurios gali lemti, jog ieškovas laikinai negali dirbti, kaip ir teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau teisėjų kolegija mano, jog toks ieškovo sveikatos pablogėjimas ir gaunamų pajamų sumažėjimas yra laikinas, kuris nesudaro pagrindo nepadidinti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio. Be to, nėra jokių duomenų, kad ieškovas ateityje dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų dirbti ir gauti didesnes pajamas. Teismas sprendžia, kad visos abejonės dėl ieškovo turtinės padėties vertintinos vaiko naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., LR CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertindamas bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovas turi visas galimybes gauti pajamas, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį nepilnamečio vaiko poreikius. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaikymas yra priteistinas į ateitį. Nėra jokių požymių, kad vaikui reikalinga išlaikymo suma galėtų sumažėti, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas reikalavimą pakeisti išlaikymo dydį ir palikdamas esamą išlaikymą, nukrypo nuo teismų praktikos, paliko išlaikymą, kuris pilnai nepatenkina vaiko poreikių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir atsakovės priešieškinis dėl išlaikymo dydžio padidinimo tenkinamas.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

6622.

67Apeliantė nurodo, jog pirmos apylinkės teismas nutraukdamas bylą pagal ieškovo ieškinį nepagrįstai nepriteisė jai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė atlieka ir prevencinę funkciją, nes pralaimėjusiai šaliai žinant, kad ji turės sumokėti ne tik savo, bet ir laimėjusios šalies išlaidas, užkertamas kelias nepagrįstų ieškinių pareiškimui, kartu šalys skatinamos ieškoti kompromiso ar pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais. Įvertinus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės prevencinį pobūdį bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog procesą inicijavo ieškovas, kuris vėliau atsisakė ieškinio, tuo tarpu atsakovė dėl inicijuoto proceso patyrė teisinės pagalbos išlaidų, taip pat į tai, jog apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga atsakovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra – 500 Eur. Dėl to pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš ieškovo.

68Dėl baudos skyrimo

6923.

70Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atsisakė skirti ieškovui 1 000 Eur baudą už nesąžiningą ir nepagrįstą teismui pateiktą ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo iki 50 procentų baudos skiriant atsakovei I. B.. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, jog kreipdamasis į teismą ieškovas nesiekė nepagrįstai bylinėtis, o siekė sužinoti tiesą, kurią sužinojęs atsisakė ieškinio. CPK 95 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2017-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Kad konstatuoti, jog šalis piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis (LR CPK 95 straipsnis), būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pagrindo skirti ieškovui baudą nebuvo. Nagrinėjamu atveju, kaip sprendime teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, ieškinį reiškė pagrįstai, kadangi kitokiu būdu įsitikinti savo tėvyste negalėjo. Apeliantė nurodo, jog ieškovas suprato, kad jis yra biologinis vaiko tėvas, jokių abejonių dėl tėvystės niekada nebuvo, tačiau šių savo teiginių nepagrindžia įrodymais. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog, kaip tik priešingai, nei teigia apeliantė – ieškovas turėjo abejonių dėl to, ar jis yra biologinis vaiko tėvas, dėl ko ir kreipėsi į teismą su ieškiniu. Apeliantė nepateikia jokių objektyvių įrodymų, kurie rodytų, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, piktnaudžiavo savo teisėmis. Aplinkybės dėl apeliantės galimai patirtų nepatogumų nėra susijusios su ieškovo piktnaudžiavimo procesu įrodinėjimu, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma.

7124.

72Įvertinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas tenkinti atsakovės apeliacinį skundą iš dalies bei pakeisti skundžiamą sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, padidinti iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. B. iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017-07-18) iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei, t. y. jo motinai I. B. ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

73Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

74Atsakovės I. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

75Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo dydžio padidinimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

76„Priimti ieškovo T. B. ieškinio atsisakymą ir bylos dalį pagal ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo nutraukti.

77Grąžinti ieškovui T. B., a. k. ( - ) 37,50 Eur (trisdešimt septynis Eur 50 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2017-07-12 (mokėtoja A. B., a. k. ( - )

78Atsakovės I. B. priešieškinį tenkinti iš dalies.

79Pakeisti 2013 m. rugpjūčio 28 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-762-181/2013 ir padidinti iš T. B. priteistą išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. B., gim. ( - ), iki 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos (2017-07-18) iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teisėmis disponuoti vaiko motinai I. B..

80Priteisti iš ieškovo T. B. atsakovės I. B. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.“

81Kitoje dalyje apeliacinį skundą atmesti.