Byla 2A-575-210/2014
Dėl žalos priteisimo. Teismas

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Masada“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-148-901/2014, pagal ieškovo UAB “Vaistena” ieškinį atsakovui UAB „Masada“ dėl įskaitymo nuginčijimo, skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Masada“ priešieškinį UAB „Vaistena“ dėl žalos priteisimo. Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Vaistena“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas pripažinti atsakovo 2012-11-27 pareiškimu (raštu Nr. 12/03-M153) taikytą įskaitymą ieškovo pateikto 2012 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų akto bei 2012-11-07 PVM sąskaitos-faktūros Nr.3117 atžvilgiu 10400 Lt dalyje negaliojančiu ir jį panaikinti, priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 10400 Lt skolos, 730,08 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, kad 2012-07-23 šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr. 12/07/23, kuria užsakovas (atsakovas) pasamdė ieškovą (rangovą) teikti konkrečias paslaugas – atlikti grindų plytelių klojimo darbus bei kitus su plytelių klojimu tiesiogiai susijusius darbus, statomame trijų aukštų prekybiniame-administraciniame pastate, adresu ( - ). Šalys 2012-09-03 sudarė Papildomą susitarimą Nr. 1 prie šios sutarties, kuriuo atsakovas pavedė ieškovui papildomai atlikti grindų plytelių klojimo ir kitus darbus tame pačiame objekte, tam tikrais etapais nurodytais terminais. Ieškovo teigimu, jis didžiąją dalį darbų atliko tinkamai ir laiku. Atsakovui uždelsus atsiskaityti bei kilus šalių konfliktinei situacijai, dalies darbų ieškovas nebeturėjo galimybių baigti, likusios darbų dalies baigimo faktas nebuvo tinkamai įformintas, nes atsakovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo aktą. Dar iki kylant konfliktinei situacijai 2012-09-17 šalys sudarė naują statybos rangos sutartį Nr. 12/09/17, pagal kurią atsakovas vėl pasamdė ieškovą iki 2012-10-17 atlikti kitus konkrečius darbus: laiptinės L-l laiptų pakopų, laiptų aikštelės bei perdangos plokštės MP-3 įrengimo darbus tame pačiame objekte už fiksuotą 13500 Lt + PVM kainą. Šia sutartimi sulygtus darbus rangovas atliko spalio ir lapkričio mėnesio pradžioje, įvykdytą darbų rezultatą perdavė atsakovui. Atsakovui apžiūrint perduodamą rezultatą ir nustačius, jog pakopos buvo išbetonuotos šiek tiek nelygiai, šalių bendru susitarimu 2012-11-07 Papildomu susitarimu Nr. l prie 2012-09-17 sutarties susitarta sumažinti atliktų darbų kainą 500 Lt + PVM. Ieškovo teigimu, jokių papildomų pretenzijų dėl tariamai netinkamo darbų atlikimo (nei kokybės, nei terminų atžvilgiu) atsakovas minėtame susitarime nekėlė, tačiau sąskaitą už atliktus darbus dalinai (5330 Lt) apmokėjo tik 2012-11-27. Likusios mokėtinos sumos, t.y. 10400 Lt, atsakovas neapmokėjo, o atsiradusių įsipareigojimų siekė išvengti 2012-11-27 raštu Nr. 12/03-M153 pareikšdamas nepagrįstą įskaitymą už atliktus laiptų liejimo darbus 2012-11-07 sąskaitos Nr.3117 10400 Lt dalyje. Be to, atsakovas vienašališkai nuo 2012-12-10 nutraukė Sutartis Nr. l ir Nr. 2, įskaitant visus sutarčių papildymus, o 2012-12-27 raštu Nr. 12/03-M 180 atsakovas dar pareikalavo ieškovo apmokėti baudas. Atsakovas ne tik pažeidė pareigą laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškovu, bet pažeidė sutartyse nustatytą pareigą teikti ieškovui statybines medžiagas. Sutartyse buvo numatyta galimybė sutartyse nustatytus terminus pratęsti, jei atsakovas nevykdo sutartyse numatytų pareigų (Sutarčių 8.1 p.), terminų pratęsimui šalys nekėlė būtinos rašytinės formos. Atsakovas savo faktiniais veiksmais, t.y. kadangi buvo patenkintas rangovo atliekamų darbų kokybe, su juo sudarinėjo vis naujus susitarimus dėl naujų darbų, nors ir rangovas nežymiai vėlavo su darbais, visą sutartinių santykių laikotarpį (iki pranešimo apie įskaitymą pateikimo momento) patvirtino, jog sutarčių terminai jam nėra esminės sutartinės sąlygos ir bendra valia faktiškai yra pratęsiami.

6Atsakovas UAB „Masada“ su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu teismo prašė priteisti iš ieškovo 43552,91 Lt žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodė, kad ieškovas ne tik vėlavo atlikti šalių susitarimais numatytus darbus, tačiau taip pat didžiosios dalies darbų visai neatliko 2012-09-03 papildomame susitarimo Nr. 1 2.1 p. numatytų darbų: neišklotas 612 m2 grindų plotas plytelėmis, neišklota 177,63 m2 sienų, neįrengti 17 bėginiai metrai panduso, 68 m2 II aukšto salės kolonų, 344,8 bėginiai metrai neišdėtų plintusų, neišdėta 102 m2 pakopų (laiptų) ir aikštelių plytelių. Dėl to atsakovas, remdamasis sutartyse numatyta teise, paskaičiavo netesybas, kurias įskaitė. Užsakovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, medžiagas ieškovui (rangovui) pristatydavo laiku. Ieškovas savarankiškai samdė darbuotojus bei subrangovus darbų atlikimui objekte ( - ), tačiau neatsiskaitė su plytelių klojimo darbus atlikusiais asmenimis, todėl jie metė darbus ir ieškovas nebaigė laiku visų sutartų darbų. UAB „Vaistena“ rangos darbų atlikimas yra rangovo verslas, dėl to jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės. Ieškovui neatlikus dalies statybos rangos sutartyje ir papildomame susitarime numatytų darbų, atsakovas pasisamdė kitą rangovą UAB „Šiaulių lyra“ dėl darbų atlikimo, kurie privalėjo būti atlikti ieškovo. Rangos darbų kainų skirtumas, kurį atsakovas privalėjo sumokėti naujam rangovui UAB „Šiaulių lyra“ dėl ieškovo kaltės, t.y. dėl jo neatliktų darbų atsakovo paskaičiavimu siekia 9771,10 Lt + 2051,93 Lt PVM, viso – 11823,03 Lt. Atsakovas teigia, kad jam terminų pagal su ieškovo sudarytomis sutartimis laikymasis buvo esminis. Terminai galėjo būti pratęsti tik šalių rašytiniu susitarimu esant sutarčių 6.2.1 p. numatytai sąlygai, t.y. jeigu užsakovas reikalauja, kad būtų atliekami papildomi darbai, kurių vertė sudaro daugiau nei 5 proc. Sutarties kainos, tačiau šiuo atveju to nebuvo. Ieškovas rašytinių pretenzijų dėl medžiagų pristatymo ne laiku, kad neparuoštos grindys ar sienos, kurios turėjo būti ieškovo išklijuotos plytelėmis, taip pat dėl kitų užsakovo sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nereiškė. Laiptų betonavimo trūkumų šalinimas neeliminavo ieškovo pareigos darbus atlikti laiku. Atsakovo teigimu netesybos paskaičiuotos teisėtai, jos nėra per didelės. Dėl ieškovo neišdėtų plytelių nebuvo galimybės pagal paskirtį komerciniais tikslais naudotis reikiamomis patalpomis. Kadangi darbai buvo užbaigti dėl ieškovo kaltės vėluojant, atsakovas dėl negalėjimo perduoti patalpų nuomininkui ir dėl to gauti nuomos užmokestį pagal dvi patalpų nuomos sutartis patyrė 42129,88 Lt jo paskaičiuoto dydžio negautų pajamų.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė.

10Pripažino atsakovo 2012-11-27 pareiškimu (raštu Nr. 12/03-M153) taikytą įskaitymą ieškovo pateikto 2012 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų akto bei 2012-11-07 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 0003117 atžvilgiu 10400 Lt dalyje negaliojančiu ir jį panaikino.

11Priteisė iš atsakovo UAB „Masada“ 10400 Lt skolos, 730,08 Lt delspinigių, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (11130,07 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-06-25) iki visiško sprendimo įvykdymo bei 5334 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Vaistena“ naudai.

12Priteisė iš atsakovo UAB „Masada“ valstybės naudai 13,57 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

13Panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5510-901/2013 ieškovo UAB „Vaistena“ turtui ir piniginėms lėšoms taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

14Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas, vertindamas ginčo dalyką, nurodė, kad atsakovas neginčija ieškovo atliktų darbų kokybės, byloje kilo ginčas kiek pagal susitarimus ieškovas įvykdė darbų (kiek viso plytelių išklijavo ieškovas) minėtame statomame pastate ( - ), ir dėl terminų, t.y. ar visi darbai buvo atlikti sutartu laiku ir kas lėmė terminų praleidimą (jei praleista) ir kiek uždelsti darbai. Byloje taip pat kilo ginčas ar atsakovas pats nepažeidė sutarties dėl medžiagų pristatymo rangovui savalaikiškumo ir vietos, į kurią medžiagos turėjo būti pristatytos, dėl atsakovo atsiskaitymo su rangovu (ieškovu) savalaikiškumo, ar pagrįstai atsakovas atsisakė mokėti už dalį darbų ir įskaitė mokėtinas sumas paskaičiavęs netesybas, ar atsakovas dėl tariamai netinkamo ieškovo sutarties vykdymo patyrė nuostolių ir koks jų dydis.

15Ieškovas pateikė teismui etapais atliktų darbų aktus, iš kurių teismui buvo akivaizdu, kad pagal Sutartį Nr. 1 ieškovas sutartus darbus įvykdė pilnai, sutartą galutinį terminą 2012-08-31 praleisdamas nežymiai – savaitę. Teismas įvertinęs įrodymų visumą sprendė, kad ieškovas nebaigė išklijuoti plytelių sutarto ploto apie 7 procentus.

16Atsižvelgiant tiek į darbų priėmimo aktuose nurodytų priimtų išklijuotų grindų plytelių kiekius ir plintusų išklijuotą kiekį, į šalių bei liudytojų paaiškinimus, teismui buvo akivaizdu, kad ieškovas atliko didžiąją Sutartimi Nr. 1 ir jos papildomo susitarime numatytų darbų. Kad šie darbai buvo atlikti iki tol kol atsakovas vienašališkai nutraukė sutartis su ieškovu (2012-12-10), teismui patvirtino pateiktas 2012 m. rugsėjo-lapkričio mėn. atliktų darbų aktas, kurį atsakovas atsisakė pasirašyti.

17Teismo vertinimu, ieškovas įrodė tą aplinkybę, kad grindys ir dalis sienų pertvarų II a. nebuvo paruoštos, dėl to darbininkai turėjo papildomų darbų, už kuriuos kaip matyti iš bylos medžiagos nebuvo atlyginta, dėl to rangovas užtruko su sutartais darbais, be to dėl šių priežasčių ieškovo samdyti subrangovai neturėjo galimybės užbaigti dalies darbų. Atsakovas ne tik nevykdė savo pareigų pateikti rangovui tinkamas sutartiems darbams atlikti patalpas (paruoštomis grindimis ir sienomis) ir nepristatė medžiagų į II ir III aukštus, tačiau taip pat ir akivaizdžiai trukdė atlikti laiku darbus, išvežant ieškovo samdytus subrangovus į kitą objektą, dėl kurio nebuvo tartasi. Įvertinus šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, atsakovo atstovams neneigiant, kad ieškovo samdyti subrangovai galimai sutarčių galiojimo laikotarpiu buvo išvežti į ( - ), teismas pripažino šią aplinkybę įrodyta. Dėl to, ar atsakovas vėluodavo pristatyti medžiagas (plyteles, klijus ir kita), įvertinus, kad šalių atstovų paaiškinimai bei liudytojų parodymai dėl to yra skirtingi, atsižvelgiant į tai, kad medžiagos buvo tiekiamos iš šalia esančio prekybos centro (to niekas neginčija), teismo pripažinta, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas vėlavo pristatyti šias medžiagas rangovui. Tačiau kad užsakovas vėlavo pateikti rangovui betoną neginčija ir atsakovas, tą patvirtina liudytojai.

18Pagal 2012-09-17 Sutartį Nr. 2 ieškovo atlikti laiptų betonavimo darbai už 2012 m. lapkričio mėn. 13000 Lt sumai, užsakovui perduoti 2012-11-19; už ieškovo atliktus darbus pagal Sutartį Nr. 2 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą-faktūrą 2012-11-07 Serija VRA Nr. 0003117 13000 Lt su PVM, viso 15730 Lt sumai (ją užsakovas pasirašė 2012-11-19). Šį aktą be pastabų pasirašė atsakovo atstovas pagal sutartį D. B. (Sutarties 10.1.2 p.). Teismas pažymėjo, kad dar iki pasirašant minėtą darbų priėmimo-perdavimo aktą, 2012-11-07 šalys buvo sudariusios Papildomą susitarimą prie Sutarties Nr. 2, kad sumažinti darbų kainą 500 Lt dėl rangovo padaryto broko, t.y. išbetonuotų nelygių pakopų, nors pagal sutartį buvo sutarta mokėti 13500 Lt + PVM (Sutarties 7.2.2 p.). Atsakovas neginčija, kad jis tik iš dalies apmokėjo šią faktūrą, likusią 10400 Lt įskaitydamas kaip rangovui paskaičiuotas netesybas, jo teigimu dėl to, kad rangovas vėlavo atlikti darbus, be to, neatliko visų darbų.

19Tai, kad atsakovas sudarė papildomą susitarimą su ieškovu dėl tolimesnių plytelių klojimo darbų objekte ( - ), atlikimo, be to, ir atskirą susitarimą dėl laiptinės išbetonavimo tame objekte, nors šiek tiek vėluota su darbais pagal Sutartį Nr. 1, teismui liudijo, kad atsakovui darbų atlikimo terminai nebuvo esminiai, nes ieškovo samdytų subrangovų atliekamų darbų kokybe užsakovas buvo patenkintas. Teismas pažymėjo, kad būtent atsakovas pirmas pažeidė sutartį neparuošdamas ieškovui darbams darbo vietos, nepristatydamas medžiagų į darbo vietą, nurodydamas subrangovams atlikti sutartimi nenumatytus darbus, pradėjęs nebendradarbiauti su rangovu, vengdamas priimti atliktus darbus, pradėdamas nemokėti už atliktus darbus. Teismas akcentavo, kad pagal sutarčių 8.1 p. buvo numatyta galimybė rangovui pratęsti sutartyje numatytų darbų atlikimo terminus, jeigu užsakovas neįvykdo sutartyje nustatytų pareigų per sutartyje nustatytus terminus. O užsakovo pareigos įvardintos Sutarčių 7.1 p., tarp kurių savo lėšomis įsigyti ir į statybų aikštelę pristatyti sutartyje nurodytiems darbams atlikti reikalingas medžiagas bei mokėti už atliktus darbus. Taigi, teismas laikė, kad rangovas turėjo teisę pratęsti sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus ne tik Sutarčių 6.2.1 p. numatytais atvejais, kai reikia atlikti papildomus darbus, ką jis ir padarė, bet ir 8.1. p. Atsakovo teiginius, kad nei rangovas UAB „Vaistena“ nei subrangovai neskaitė pasirašytų darbų sutarčių ir į jas neįsigilino, teismas laikė niekuo nepagrįstais, nes atsakovo patvirtinta, kad darbus pradėjo sutarus dėl visų esminių sąlygų (dėl konkrečių darbų apimties, kainos), taip pat dėl terminų, kuriuos pasirašant sutartis pirmiausia įvertinę savo galimybes nurodė subrangovai, kurie skirtingai nei nurodo atsakovas rangos sutartyse su UAB „Vaistena“ yra sutarę ne tik kainą, bet ir terminus, per kiek laiko darbai turi būti atlikti. Atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti terminai, kada darbai faktiškai baigti nesutampa su šalių paaiškinimais ir liudytojų parodymais, be to, atsakovo atstovai teikdami paaiškinimus konkrečiai neįvardijo kokie konkrečių darbų kokie konkretūs terminai (tarpiniai ar galutinis terminas) ir kiek praleisti (CPK 178 str.). Iš esmės įskaitymas įvykdytas už Sutartyje Nr. 2 numatytus betonavimo darbus, dėl kurių trūkumų rangovas atitinkamai šalių sutarimu sumažino darbų kainą ir užsakovas darbus priėmė, be to, nežymūs laiptų nelygumai pačios UAB „Vaistena“ buvo pašalinti, o betonavimo darbų terminams turėjo įtakos tai, kad užsakovas gerokai vėlavo pateikti betoną.

20Pagrindinis rangovo (ieškovo) sutartinis pažeidimas kaip įvardijo atsakovas, tai sutartyse numatytų atlikti darbų terminų pažeidimas, be to, kad atlikti ne visi darbai. Teismas akcentavo atsakovo pareigą įrodyti, kad darbai buvo atlikti pavėluotai. Teismo nurodyta, atsakovas neįrodė, kiek ir kuriuos ir kurių darbų terminus ieškovas praleido (išskyrus vėluotą savaitę pagal Sutartį Nr. 1), be to, atsakovui pirmam pažeidus sutartinius įsipareigojimus, šie terminai buvo pratęsti, o tai kad liko nebaigta nedidelė dalis rangovo darbų, kaltas pats užsakovas, kuris nesudarė sąlygų rangovui šiuos darbus baigti, pradėjo nebendradarbiauti su rangovu, pradėjo vengti priimti atliktus darbus, nors jų kokybės neginčijo (išskyrus laiptus, kur dėl užsakovo pastabų buvo atitinkamai sumažinta darbų kaina), pradėjo nemokėti už atliktus darbus ir vienašališkai nutraukė sutartis. Įvertinus visa tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai paskaičiavo netesybas, jo reikalavimas ieškovui dėl 10 400 Lt tiesioginės žalos atlyginimo įskaitymo momentu nebuvo galiojantis ir vykdytinas. Be to, teismas akcentavo, jog šalis pirma pažeidusi sutartį, neturi teisės reikalauti netesybų.

21Atsakovas netesybas paskaičiavo 5600 Lt už plytelių klojimo darbus ir 4800 Lt už laiptinės betonavimo darbus, viso 10400 Lt, skaičiuodamas po 200 Lt už dieną, 0,2 proc. delspinigiai nuo neatliktų darbų vertės už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarčių 10.9 p.). Teismas pastebėjo, kad užsakovui vėluojant mokėti už darbus numatyta žymiai mažesnė atsakomybė, t.y. 0,06 proc. neapmokėtų darbų kainos dydžio delspinigių už kiekvieną dieną. Nors abi rangos sutarčių šalys yra juridiniai asmenys, t.y. verslininkai, tačiau vertinant, ar atsakovo paskaičiuotos netesybos nebuvo per didelės, tai turi reikšmės, į tai teismas gali atsižvelgti mažindamas delspinigius net ir sprendžiant įskaitymo pagrįstumo klausimą. Susipažinęs tiek su atsakovo pateikta 2012-12-27 netesybų sąskaita ieškovui 2200 Lt sumai (skaičiuota už laikotarpį nuo 2012-11-26 iki 2012-12-10), tiek su atsakovo pateiktomis 2012-11-23 netesybų sąskaitomis ieškovui 10400 Lt sumai (skaičiuota už laikotarpį nuo 2012-10-15 iki 2012-11-23 už plyteles ir už laikotarpį nuo 2012-10-17 iki 2012-11-19 už laiptų betonavimą), teismas pastebėjo, kad nėra aišku, už kokius plytelių darbus, kuriuos rangovas pagal šią netesybų sąskaitą turėjo atlikti iki 2012-11-26, skaičiavo atsakovas baudą (pagal Sutartį Nr. 1 ir jos papildomą susitarimą galutinis terminas, jei jis nebuvo pratęstas turėjo būti iki 2012-11-12) ir kodėl šiai baudai netaikė įskaitymo. Kaip jau minėta plytelių klojimo darbus II aukšte (prekybinės salės Nr. 4 ir Nr. 5) darbus pagal papildomą susitarimą ieškovas pagal Sutarties Nr. 1 papildomo susitarimo 5.1 p. buvo įsipareigojęs atlikti iki 2012-10-15. Kaip matyti ieškovas PVM sąskaitą faktūrą dėl minėtų darbų išrašė atsakovui 2012-10-16, tačiau darbai priimti tik 2012-10-29. Kaip nurodė ieškovas, atsakingas už sutartį užsakovo asmuo A. V. vengdavo su juo susitikti, todėl nors faktiškai darbai buvo atliekami nežymiai praleidžiant sutartinius terminus dėl jau minėtų objektyvių priežasčių, kurie faktiškai prasitęsdavo dėl užsakovo sutartini įsipareigojimų pažeidimų, tačiau užsakovui atsisakius nedelsiant pasirašyti aktus, aktuose pagal vėlesnes darbų priėmimo datas atsakovas nepagrįstai ir nesąžiningai pradėjo skaičiuoti netesybas. Teismas neturėjo pagrindo netikėti šiais teiginiais, nes juos pagrindė ir liudytojų parodymai ir byloje esanti medžiaga. Teismas pažymėjo, kad įskaitymas buvo pagrinde už betonavimo darbus. Be to, rangovas ne tik sumažino laiptų kainą, bet ir pašalino laiptų trūkumus, su kuo sutiko ir užsakovas, pasirašęs atitinkamą papildomą susitarimą prie Sutarties Nr. 2. Atsakovas neįrodė, kad raštu ragino ieškovą greičiau atlikti darbus, nes ieškovas neigia gavęs atsakovo 2012-10-18 ir 2012-10-22 raštus.

22Remiantis išdėstytu, teismas pripažino, kad atsakovo taikytas įskaitymas atliktas 10400 Lt sumai, nesant ieškovo atžvilgiu galiojančio ir vykdytino reikalavimo, todėl atsakovo atliktą įskaitymą laikė neteisėtą, atsakovo taikytą įskaitymą ieškovo pateikto 2012 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų akto bei 2012-11-07 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 3117 atžvilgiu 10400 Lt dalyje, pripažino negaliojančiu ir jį panaikino. Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad šiuo atveju nepakanka ginčyti tik įskaitymo pagrįstumo ir kad būtina ginčyti ir PVM sąskaitą faktūrą. Kadangi atsakovas neginčija, kad ieškovui nesumokėjo šios sumos, be to atlikdamas įskaitymą atsakovas pats pripažino savo prievolę atsiskaityti su ieškovu, todėl skolą už ieškovo atliktus darbus teismas priteisė ieškovui iš atsakovo.

23Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, iš jo ieškovui teismas priteisė 730,08 Lt ieškovo paskaičiuotų delspinigių pagal Sutarties 10.6 p. Delspinigių dydžio ir skaičiavimo laikotarpio atsakovas neginčijo. Iš atsakovo ieškovui teismas taip pat priteisė 6 proc. dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

24Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų. Kaip jau teismas minėjo, įvertinęs šalių paaiškinimus ir šalių pateiktą objekto planą, ieškovas įrodė, kad jis atliko didžiąją daugumą sutartų darbų, tame tarpe ir tuos kaip atsakovo atstovai teigia, kad neatliko, t.y. ieškovo samdyti subrangovai faktiškai beveik visas pateikto objekto, ( - ), žaliai nuspalvintas patalpas (išklijavo didžiąją laiptinę ir I į II a., mažąją laiptinę visuose aukštuose, koridorių III a.). Tik nedidelę dalį žalia spalva nuspalvintų patalpų (II a. pagalbinės patalpos), taip pat oranžine spalva žymėtos patalpos, dėl kurių darbų atlikimo su ieškovu nebuvo tartasi, galimai atliko UAB „Šiaulių lyra“. Atsakovas nuostolius skaičiuoja už visas jo išvardintas žaliai nuspalvintas patalpas. Kadangi UAB „Šiaulių lyra“ objekte, ( - ), atlikinėjo ir kitus darbus, atskirai tartasi dėl plytelių klojimo kitose patalpose tame objekte, kurių ieškovas nebuvo įsipareigojęs atlikti, teismui sunku buvo atskirti, kur faktūrose pateikta apmokėjimui už tariamai už ieškovą atliktus darbus. Abejonių dėl gerokai didesnių nei buvo sutarta su ieškovu kainų ir apmokėjimo, teismui kėlė ir tai, kad UAB „Masada“ samdė su savo bendrove susijusią bendrovę. Teismo minėta, kad būtent atsakovas pirmas pažeidė sutartis, šias nutraukė, su ieškovu pradėjo nebendradarbiauti, pradėjo vengti atsiskaityti už atliktus darbus, priimti atliktus darbus, be to, pradėjo naudotis ieškovu ir jo subrangovais reikalaudamas atlikti darbus, dėl kurių nebuvo tartasi, už juos nemokėdamas arba nurodydamas, kad tai atidirbimas už atsakovo paskaičiuotas baudas. II aukšte plytelių klojimo darbų ieškovo samdyti subrangovai negalėjo atlikti būtent dėl atsakovo kaltės, t.y. nebuvo paruoštos sienų pertvaros, grindys, kad ten plyteles galima būti klijuoti, ieškovui nebuvo sudaryta galimybė jau paruoštas šias patalpas išklijuoti. Taigi ir tai, kad atsakovas negalėjo šiomis patalpomis naudotis pats ar nuomoti ir, kad turėjo tartis dėl plytelių klijavimo su kitais rangovais, yra kaltas jis tiks pats. Teismas čia neįžvelgė ieškovo kaltės, neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir tariamai atsiradusių neigiamų pasekmių, be to, atsakovas neįrodė faktiškai patirtų nuostolių dydžio, t.y. nėra ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, todėl visa tai įvertinęs teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl 11823,03 Lt nuostolių atlyginimo.

25Atsakovas teigia, kad patyrė 31729,88 Lt netiesioginių nuostolių dėl ieškovo kaltės laiku neperduotų patalpų nuomininkui UAB „Lupra“, jis negavo tokio dydžio pajamų. Teismo nustatyta, kad preliminarioji sutartis su šiuo nuomininku buvo sudaryta 2012-03-01, o pagrindinės nuomos sutarties sudarymo data numatyta ne vėliau kaip iki 2012-06-25 (faktiškai sudaryta 2012-06-22, be to, 2012-06-25 sudaryta dar viena nuomos sutartis dėl papildomų patalpų ( - ), nuomos). Teismas pastebėjo, kad sutartys dėl plytelių klijavimo ir laiptinės betonavimo su ieškovu atsakovas sudarė vėliau nei šios nuomos sutartys. Atsakovo teigimu patalpos dėl ieškovo neatliktų darbų buvo perduotos nuomininkui UAB „Lupra“ tik 2013-03-13, bet pretenzijas ir žalą atsakovas reiškia tik iki 2013-01-11, kuomet naujasis rangovas UAB „Šiaulių lyra“ baigė darbus III-ame objekto aukšte, kurių neatliko ieškovas.

26Atsakovo teiginius, kad jei jis nebūtų pasirašęs su nuomininku pagrindinės sutarties, tai jam būtų tekę mokėti 250000 Lt dydžio baudą, teismas laikė niekaip nesusijusius su byla, nes tiek pats pripažino, kad sutartį pasirašė, be to, niekur nenurodė, kad nuomininkas jam būtų taikęs kažkokias sankcijas (baudą ar kt.). Be to, nuomos sutartyje nebuvo numatytas terminas nuo kada nuomojamos patalpos nuomininkui turi būti perduotos.

27Teismas akcentavo, kad atsakovas teismui nėra pateikęs jokių dokumentų, iš kurių būtų matyti, kada statomas objektas, ( - ), būtų priduotas eksploatuoti, kad objektas priduotas eksploatuoti iki tų galutinių terminų, kuriais ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti darbus, ar kurie faktiškai prasitęsė dėl atsakovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo.

28Nors iš byloje esančių duomenų teismas matė, kad ieškovas nežymiai vėlavo atlikti darbus pagal rangos Sutartį Nr. 1, kiek konkrečiai vėlavo pagal kitus susitarimus nėra aišku, nes atsakovas pradėjo vengti po darbų atlikimo šiuos priimti ir pasirašyti priėmimo aktus, o galiausiai visai atsisakė priimti likusius ieškovo atliktus darbus ir už juos apmokėti, tačiau iš įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad ieškovas darbų nustatytais terminais neatliko dėl to, kad atsakovas nesudarė ieškovui sąlygų juos atlikti, kaip reikalauja CK 6.681 str. 1 d. Byloje nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų nustatyti tiksliai, kiek dienų ieškovas vėlavo atlikti darbus dėl to, kad jam nebuvo suteiktas darbų frontas, tačiau teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų konstatuoti ieškovo neteisėtus veiksmus, dėl kurių atsakovas teigia patyręs netiesioginius nuostolius. Atsakovas nurodo, jog nuostolius patyrė todėl, kad buvo sudaręs 2012-03-01 su UAB „Lupra“ preliminarią sutartį dėl statomo objekto nuomos, o 2012-06-22 tikėdamasi, kad ieškovas įvykdys darbus sutartyje nustatytais terminais, sudarė pagrindinę sutartį dėl patalpų nuomos. Atsakovas nurodo, jog turėjo pagrindo tikėtis, kad, išnuomojęs gamybines patalpas gaus pajamas, tačiau dėl ieškovo kaltės patyrė nuostolius dėl negautų pajamų. Ieškovo neteisėtų veiksmų dėl tariamai padarytos žalos atsakovui nėra konstatuota. Ieškovo nurodyta, kad atsakovas galėjo patirti žalą todėl, kad darbų statybos objekte nebaigė kiti rangovai. Atsakovo nurodyta, kad atsakovo prekybos centras adresu ( - ), buvo atidarytas 2013-02-14. Teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad statyba adresu ( - ), buvo užbaigta, sudarant sutartis dėl nuomos su UAB ,,Lupra“. Teismo vertinimu statybos objektas nuomos sutarčių su UAB ,,Lupra“ sudarymo laikotarpiu apskritai negalėjo būti naudojamas. Be to, teismui nėra pateiktas statybos žurnalas, kurį privalo turėti statytojas, todėl teismas negali daryti išvadų, kada, kiek ir kokie rangovai atliko ir baigė darbus statybos objekte. Atsakovas, nesavalaikiai sudarydamas nuomos sutartį su patalpų nuomininku, pats prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką. Iš įrodymų visumos teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog patyrė realią žalą dėl ieškovo nesugebėjimo laiku atlikti darbus. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad atsakovas nesudarė sąlygų ieškovui atlikti darbus, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, kad atsakovas dėl ieškovo veiksmų patyrė nuostolius ar negavo konkrečių planuotų pajamų. Teismas, įvertinęs tiek byloje esančią medžiagą, tiek šalių atstovų paaiškinimus, tiek liudytojų parodymus, atsakovo priešieškinį laikė nepagrįstu ir neįrodytu, todėl jį atmetė.

29III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

30Apeliaciniu skundu UAB „Masada“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

31Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

321. Apeliantas nurodo, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai, nepagrįstai nepriiminėjo atsakovo teikiamų įrodymų, išimtinai rėmėsi tik ieškovo įrodymais, subjektyviai juos vertindamas. Pripažįsta, kad tai daugiau yra emocinis skundžiamo teismo sprendimo įvertinimas, tačiau apeliantas įsitikinęs, kad teismas negali priimti sprendimus vadovaujantis vien tik civiliniame procese įtvirtintų įrodymų tikimybės pusiausvyros principu ir teismo diskrecijos teise subjektyviai vertinti ginčo situaciją, kai teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

332. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad byloje kilo ginčas, kiek pagal susitarimus ieškovas įvykdė darbų, t. y. kiek viso plytelių išklijavo ieškovas, bet tokią teismo išvadą apeliantas laiko nepagrįsta, nes darbų kiekiai yra nurodyti paties ieškovo pateiktuose ir šalių pasirašytuose atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose, kurių datų neginčijo pats ieškovas ir jokio reikalavimo papildomai nei nurodyti aktuose medžiagų kiekiai iš apelianto nereikalavo ir niekada jokios papildomos sąskaitos ieškovas apeliantui nėra pateikęs. Teismas privalėjo vadovautis teismų praktika, nes sąskaitos yra dokumentai, kurių pagrindu teikiami duomenys, todėl šių dokumentų turinys, reikšmė negali būti interpretuojami laisvai, pagal besikeičiančius suinteresuoto asmens poreikius. Įrodymų, kad užsakovas būtų vengęs priimti atliktus darbus byloje nėra. Ieškovas per visą sutarties vykdymo laikotarpį neatsiuntė apeliantui nei vieno rašto, kuriame jis būtų reiškęs pretenzijas užsakovui, kad jis vengia pasirašyti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą ir kartu nepateikė nei vienos PVM sąskaitos faktūros be akto. Teismas nevertinio ir ignoravo aplinkybių dėl liudytojų parodymų, vadovavosi tik tais liudytojo parodymais, kurie naudingi teismui motyvuojant priimtą skundžiamą sprendimą, o į liudytojo D. B. parodymus nekreipė dėmesio, taip pažeisdamas CPK 270 str. 4 d. 3 p. nustatytą teismo procesinę pareigą nurodyti argumentus, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.

343. Skundžiamas teismo sprendimas apelianto teigimu yra akivaizdžiai prieštaringas, kadangi teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje visiškai teisingai nurodė, kad nurodyti atliktų darbų aktai su jame pateikta informacija apie darbų atlikimo atitinkamu laikotarpiu mastus bei medžiagų įsigijimo ir sunaudojimo kiekius yra reikšmingi. Nors šiuose aktuose užfiksuotas akivaizdus ieškovo vėlavimas atlikti darbus, į šias savo išvadas teismas nebekreipė jokio dėmesio. Šiuo atveju 7 dienos, kai už vieną darbo dieną numatytos 200 Lt netesybos, nelaikytina, bent jau apelianto manymu, nežymia suma ir labai keista, kad teismui tai nereikšminga suma. Teismas turėjo atsižvelgti ir į 2012-09-03 šalių pasirašytą papildomą susitarimą Nr. 1, pagal kurio 5.1 p. papildomame susitarime numatytus darbus ieškovas turėjo baigti iki 2012-10-29. Teismo išvada, kad ieškovas visus darbus buvo atlikęs pilnai, yra visiškai nepagrįsta ir apskritai nesuvokiama bei prieštaraujanti byloje esantiems rašytiniems įrodymams. Iš bylos medžiagos matyti, jog dalį darbų atsakovas baigė tik 2012-11-19, vadinasi vėlavo net 21 dieną, o dalies darbų, t.y. 516,35 m2 plote, apskritai neatliko, kuriuos vėliau ieškovui iš objekto tiesiog pabėgus be jokio pranešimo, atliko rangovas UAB „Šiaulių lyra“, todėl teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus. Teismas analizuodamas 2012-09-03 papildomo susitarimo Nr. 1 atliktų darbų apimtį ir laiką, visiškai nepagrįstai skundžiamame sprendime prioritetiškai rėmėsi tik liudytojų E. R., Z. K., A. K. ir A. A. parodymais.

354. Nei viename, iš penkių ieškovo pateiktų aktų, nei pagal šiuos aktus išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, nėra įrašyta nei vieno kvadratinio metro, kuris brėžiniuose yra paženklintas žalia spalva, t.y. patalpos, kuriuose darbus atliko UAB „Šiaulių lyra“. Teismas visiškai nepagrįstai 2014-02-12 vykusiame teismo posėdyje nepriėmė 2013-12-12 UAB „Masada“ pažymos „Dėl atliktų darbų detalizavimo pagal UAB „Vaistena“ pateiktus atliktų darbų aktus“, dėl ko šis dokumentas teikiamas kartu su apeliacinius skundu. Apelianto teigimu, ieškovas pasišalino iš objekto neatlikęs net 13,95 proc. grindinių plytelių klojimo darbų, todėl nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas nebaigė klijuoti plytelių tik nedidelėje dalyje sutarto ploto, t.y. apie 7 proc. Apeliantas prašo išreikalauti iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinio ar mokestinio patikrinimo medžiagą pagal apelianto skundą ir mokesčių administratoriaus sprendimą, kad būtų įsitikinta, kada, kokiomis datomis, kokias sumas ieškovas išmokėjo nurodytiems liudytojams. Apeliantas įsitikinęs, kad ieškovas į bylą teikė ir daugiau suklastotų įrodymų, tai komercinių pasiūlymų vertinimai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas atliko didžiąją dalį sutartyje numatytų darbų ir jie atlikti, kol ieškovas nutraukė sutartį su apeliantu, nes ieškovo aktuose nurodytas atliktų darbų plotas yra net 516,35 m2 (2038,35 m2 - 1522 m2) mažesnis, nei buvo sutartas 2012-09-03 papildomame susitarime Nr. 1. Teismas, neįtraukdamas į bylą UAB „Tikroji vaivorykštė“, iš esmės nusprendė, kad UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra skolinga dėl minėtame akte nurodytų darbų sumokėjimo ieškovui, todėl esant absoliučiam teismo sprendimo negaliojimo pagrindui, teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Pažymi, kad 2012-07-23 sutartyje ir 2012-09-17 sutarties 2.2 p. yra numatyta, kad statybinių šiukšlių susidariusių atliekant darbus pakrovimas ir išvežimas bei visi kiti grindinių plytelių klojimą lydintys darbai įeina į sutarties kainą. Reikšminga, kad šalys rangos sutartyse susitarė, kad darbų frontas laikomas priduotu rangovui, kai pasirašoma ši sutartis, o sutarties 5.1 p. susitarė, kad darbams priklauso ir rangovas privalo atlikti ir darbus bei veiksmus, nors tiesiogiai ir nenumatytus sutartyje ir jos prieduose, pavyzdžiui, paviršiaus šlifavimas, šiukšlių surinkimas, bet būtinus atlikti siekiant įvykdyti sutarties tikslą. Taip pat sutarties 6.10 p. rangovas įsipareigojo atlikti darbus ir užtikrinti švarą ir tvarką savo darbo vietoje, o sutarties 8.1 p. numatyta, kad atlikus darbus darbų vieneto kaina negali viršyti kainos, nurodytos sutartyje, išskyrus, jei raštu susitariama dėl papildomų darbų, bet vis tiek teismas sprendė, kad minėti darbai buvo atlikti. Teismo išvada, kad ieškovas atliko didžiąją dalį numatytų darbų prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, nes teismas atliktų darbų kiekį nustatė remdamasis ne šalių pasirašytais atliktų darbų aktais, bet ir suinteresuotų liudytojų parodymais.

365. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas atleistinas nuo civilinės atsakomybės, nes laiku įvykdyti įsipareigojimus trukdė neįvykdytas susitarimas su užsakovu dėl plytelių užnešimo, neretai vėluodavo pristatyti medžiagas, ieškovo darbininkai buvo išvežti į objektą ( - ). Nepagrįsta teismo išvada, kad rangovas buvo įsipareigojęs paruošti grindis ir sienas plytelių klijavimui bei kad rangovas prieš pradėdamas darbus būtų įsipareigojęs išnešti statybines šiukšles iš apelianto objekto. Ieškovas sudarydamas sutartis su subrangovais nenurodė nei atliekamų darbų apimties, nei vietos, nei darbų atlikimo terminų, nei įsipareigojimo pristatytas medžiagas užnešti į konkrečią vietą. Įrodymų apie tai, kad būtų neparuoštos grindys ar sienos plytelių klijavimui, išskyrus dviejų suinteresuotų liudytojų prieštaringus parodymus, byloje nėra. Ieškovas atliko tik grindinių plytelių klojimo darbus, bet nei viename iš ieškovo pateiktų aktų net nėra nurodyta, kad ieškovas atliko ir sieninių plytelių klojimo darbus, bet teismas vis tiek sprendė, kad ieškovas klojo ir sienines plyteles. Teismo išvada, kad ieškovas klijavo sienines plyteles už kurias net neprašo apmokėti, yra visiškai nepagrįsta. Teismas negalėjo ieškovo vėlavimo pateisinti neva papildomų darbų atlikimu ir pan. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, kad darbai nebuvo baigti todėl, kad rangovas neturėjo resursų sumokėti subrangovams ir kad rangovus pabėgo apeliantui nieko nepaaiškinęs. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas pirmasis pažeidė sutartį neparuošdamas darbo vietos ir nepristatydamas medžiagų. 2012-07-23 sutarties 5.2.4 p. numatyta, kad rangovas iš anksto suderinęs su užsakovu raštu konkurso tvarka ar savo nuožiūra turi teisę pasirinkti subrangovus, tačiau tai neturi įtakos šioje sutartyje nustatytų darbų atlikimo terminams, sąlygoms, kokybei ir garantijai, už kurią atsako rangovas. Teismas net nenurodė, kaip neva apeliantas nebendradarbiavo su rangovu ir vengė priimti atliktus darbus pradėdamas nemokėti už atliktus darbus, nors kaip minėta buvo nuspręsta nemokėti ieškovui tik po to, kai jis iš objekto pasišalino. Be to, jokių įrodymų, kad apeliantas vengtų priimti darbus byloje apskritai nėra, o ieškovas net nebandė pasinaudoti teise surašyti vienašalį atliktų darbų aktą. Teismas nesirėmė kasacinio teismo praktika, kad rangovas, kaip verslininkas profesionalas, turi imtis visų įmanomų priemonių kliūtims šalinti ir darbus atlikti sutartyje nustatytu terminu.

376. Teismo išvadą, kad tai jog atsakovas pasirašė papildomą susitarimą dėl darbų atlikimo patvirtina, kad darbų atlikimo terminai nebuvo esminiai, nes ieškovo subrangovų atliktų darbų kokybe buvo patenkintas, apeliantas laiko visiškai nepagrįsta. Nors apeliantas iš tikro neturi jokių priekaištų dėl darbų kokybės, kuriuos atliko subrangovai, tačiau, kad terminiai apeliantui buvo ir yra esminiai matyti ir iš sutarties teksto, nes už vieną pradelstą dieną, nepriklausomai nuo neišklijuoto plytelių kiekio, šalys susitarė, kad ieškovas mokės net 200 Lt netesybas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad rangovas turėjo teisę pratęsti sutartyje numatytus darbus sutarčių 6.2.1 p. atvejais, taip pat tais atvejais, kai reikia atlikti papildomus darbus ir tą padarė. Nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad šalys susitarė dėl visų esminių sąlygų, kainos ir terminų. Teismo išvadą, kad atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodyti darbų terminai, kada darbai faktiškai baigti, nesutampa su ieškovo paaiškinimais ir liudytojų parodymais, apeliantas laiko teisiškai nereikšminga, kadangi esant rangos santykiams darbų pabaiga turėtų būti pirmiausiai įrodinėjama šalių pasirašytais atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais, kurie byloje neginčijami. Teismo išvada, kad nėra duomenų, iš kurių teismas galėtų nustatyti tiksliai, kiek dienų ieškovas vėlavo atlikti darbus, dėl to, kad jam nebuvo suteiktas darbų frontas, yra visiškai nepagrįsta, kadangi pats teismas konstatavo, kada darbai turėjo būti baigti ir yra įrodymai, kada šie darbai buvo baigti faktiškai, t. y. datos, nurodytos ieškovo paruoštuose atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktuose. Teismas pripažinęs, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus dėl apelianto kaltės, nors apeliantas su tokia išvada nesutinka, turėjo konkrečiai nustatyti, kiek dienų ieškovas vėlavo atlikti darbus ir kokios konkrečios ir kiek dienų trukusios buvo nuo apelianto priklausančios atlikti darbus trukdžiusios aplinkybės. Teismas nurodė, kad apelianto pareiga įrodyti, kad darbai buvo atlikti pavėluotai, nors ši pastaba iš esmės visiškai teisinga, bet teismas konstatavo, kad apeliantas neįrodė darbų kiekio ir kurių darbų terminus ieškovas praleido, išskyrus pavėluotas 7 dienas pagal 2012-07-23 sutartį, bei padarė išvadą, kad šie terminai neva buvo pratęsti vienašališkai ieškovo, o dėl nebaigtų nedidelės apimties darbų teismas padarė išvadą, kad kaltas pats užsakovas, nes nesudarė galimybių ieškovui darbus pabaigti, nes vienašališkai nutraukė sutartį. Teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad 2012-11-27 pranešime dėl sutarties nutraukimo, apeliantas aiškiai nurodė, kokia bauda, pagal kokią sutartį ir už kiek dienų yra paskaičiuota ir kodėl yra atliekamas įskaitymas. Aplinkybė, kad apeliantas neginčijo atliktų darbų kokybės, neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi sutartyje įsipareigojimų vykdymas ir esminės sutarties sąlygos apima ne tik darbų kokybę, bet ir darbų atlikimo terminus ir visų darbų atlikimą, o kaip byloje nustatyta, nėra ginčo, kad ieškovas apskritai nepabaigė visų darbų, todėl teismo išvada, kad apeliantas pažeidė sutartį neįvardinus nei vieno konkretaus sutarties punkto, kurį sutartimi prisiimtą įsipareigojimą apeliantas pažeidė, yra akivaizdžiai nepagrįsta. Apeliantas aiškiai nurodė, kokius darbus vėlavo atlikti ieškovas, už ką konkrečiai įskaitymas buvo atliekamas, tačiau teismas nepagrįstai to nevertino. Šalys susitardamos dėl apelianto netesybų dydžio, jas įvertino 200 Lt už dieną, kaip labai santykinai nedidelį dydį, kadangi laiku neatidaryto prekybos centro nuomos pajamos per mėnesį yra daug didesnės nei numatytos netesybos, akivaizdu, kad nesant išklotų grindų, prekybos centras veikti negali. Nesutinka su teismo nuoroda, kad ieškovas nurodė, kad užsakovo atstovas A. V. vengdavo su juo susitikti, todėl faktiškai darbai buvo atliekami nežymiai praleidžiant terminus, kurie faktiškai prasitęsė dėl užsakovo sutarties pažeidimo bei delsiant pasirašyti aktus. Teismo išvada, kad apeliantas sumažino laiptų betonavimo kainą, apelianto nelaikytina apskritai teisiškai reikšminga priežastimi, nes laiptų kaina buvo sumažinta tik 500 Lt ir tai pateisina ieškovo vėlavimą dėl darbų kokybės, o ne dėl praleistų terminų. Teismo išvadą, kad apeliantas neįrodė, kad ragino ieškovą greičiau atlikti darbus, laiko nepagrįsta. Pagal įrodinėjimo taisykles būtent ieškovas, ginčydamas vienašalį sandorį, apelianto atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, turėjo pateikti įrodymus, kad arba jis darbus pagal sutartį atliko laiku, arba jeigu vėlavo atlikti darbus, tai vėlavo ne dėl savo, o dėl apelianto kaltės.

387. Nepaisant to, jog ieškovas apskritai neturi reikalavimo teisės į 10400 Lt sumos sumokėjimą, atitinkamai, ir dėl su ja susijusių kitų sumų reikalavimo, teismas nepagrįstai priteisė iš apelianto 730,08 Lt delspinigių. Be to, apeliantas dar atsiliepimu į ieškinį ir bylą nagrinėjant iš esmės prašė taikyti ieškinio senatį dėl reikalavimo priteisti delspinigius. Teismas aplinkybės dėl senaties termino net nevertino, dėl to skundžiamame sprendime net nepasisakė.

398. Pasisakydamas apeliantas dėl priešieškinio, teismo išvadą, kad ieškovas įrodė pagal paties apelianto pateiktų objekto (patalpų) planą, kad jis atliko didžiausiąją dalį sutartų darbų, laiko neatitinkančia tikrovės ir prieštaringa. Teismo nuoroda, kad remiantis liudytojų parodymais teismas konstatavo, kad ieškovo samdyti rangovai atliko darbus beveik visame objekte, yra prielaidos, nepagrįstos jokiais konkrečiais dokumentais, prieštaraujanti pasirašytiems šalių atliktų darbų aktams ir rangos sutartims bei teismų praktikai nagrinėjant ginčus dėl rangos santykių. Teismo išvada, kad ieškovui nebuvo sudaryta galimybė išklijuoti plyteles paruoštose patalpose, pagrįsta tik ieškovo paaiškinimais ir bylos baigtimi suinteresuotų liudytojų parodymais, bet ne rangos sutartimi. Teismas nurodydamas, kad priešieškinis yra netenkintas dėl to, kad sutartis dėl plytelių klijavimo ir laiptinės betonavimo sudarytos vėliau nei preliminari nuomos sutartis su UAB „Lupra“ ir nuomos sutartis, neturi jokios teisinės reikšmės, nes tai yra įprasta statybų praktikoje. Teismas padarė klaidingų išvadą, kad nuomos sutartyse nebuvo nustatytas nuomos terminas, t. y. kada nuomojamos patalpos turi būti perduotos. Teismo išvadą, kad atsakovas nesavalaikiai sudarė sutartį su patalpų nuomininku, apeliantas laiko nepagrįsta. Nuostolių dydis įrodomas sutartimi, kuria susitariama dėl netesybų, nes netesybos yra ir civilinės atsakomybės forma, todėl teismo aiškinimas, kad net šios sutartyje numatytos netesybos įskaitytos nepagrįstai, nes apeliantas neįrodė ieškovo kaltės ir priežastinio ryšio, prieštarauja teismų praktikai. Teismo nuoroda, kad apeliantas vengė priimti atliktų darbų aktus ir galiausiai išvis atsisakė priimti likusius ieškovo darbus ir už juos apmokėti, apeliantas laiko nepagrįsta. Teismas visiškai nepagrįstai vienu iš atsakymo tenkinti priešieškinį pagrindų nurodė tai, kad apeliantas nepateikė statybos darbų žurnalo.

40Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Vaistena“ prašo atsakovo apeliacinio skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo pridėtų dokumentų neprijungti, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.

41Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

421. Skundžiamas teismo sprendimas yra ne tik pagrįstas ir teisėtas, bet ir išsamus, nes detaliai išanalizuoti šalių reikalavimai, ištirtos visos šalių nurodytos aplinkybės, tinkamai ir aiškiai identifikuoti šalis siejantys materialiniai teisiniai santykiai, tiksliai apibrėžtas ginčo dalykas. Teismas tinkamai vadovavosi įrodymų pakankamumo bei tikimybių pusiausvyros principu.

432. Ginčas dėl darbų masto tikrai buvo, ką teisingai nustatė ir teismas. Ieškovas neprivalėjo ginčyti į bylą pateiktuose aktuose nurodytų terminų, nes terminai šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl atliktų darbų masto; byloje nėra ginčo, kad ieškovas atliko abiejų šalių pasirašytuose aktuose nurodytus darbus (jų mastą), tačiau yra ginčas, kad ieškovas faktiškai be aktuose nurodytų darbų papildomai atliko ir kitų, kurių atlikimą atsakovas atsisakė (vengė) įforminti; teisingai nustatė teismas faktą, jog ieškovas atliko kur kas didesnę dalį darbų nei nurodyta aktuose. Atsakovo teiginiai, kad teismas, darydamas išvadą apie atliktų darbų mastą, nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktais aktais bei sąskaitomis faktūromis, neatitinka tiesos. Atsakovas priešingai, siekia, kad teismas būtų vertinęs tik atskirus bylos įrodymus, neatsižvelgiant į jų ryšį su kitais byloje esančiais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis. Teismas padarė teisingą išvadą, kad A. A. iš esmės statomame prekybos centre atliko visų vykdomų rangos (statybos) darbų, įskaitant ir ieškovo, prižiūrėtojo funkcijas, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo minėto liudytojo parodymais nesivadovauti ar jų nevertinti. Teismas objektyviai negali pasisakyti dėl visų procesinio nagrinėjimo metu išsakytų argumentų, tačiau turi pareigą vertinti esminius argumentus, kurie yra konkrečiai susiję su byla bei įrodinėjimo dalyku. Šiuo atveju, priimant sprendimą, teismas minėtus veiksmus atliko tinkamai. Atsakovo teiginiai apie sprendimo tariamą prieštaringumą, kuris neva pasireiškia tuo, kad teismas motyvuojamoje dalyje akcentavęs apie perdavimo aktų svarbą, toliau neįvertino ir nepasisakė, kad iš aktuose esančių įrašų neva akivaizdu, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus, neatitinka tiesos. Vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, teismas iš įrodymų visumos pagrįstai nusprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas atiko didžiąją dalį darbų. Abejones dėl aktų dar daugiau sustiprina faktas, kad atsakovas ir UAB ,,Šiaulių lyra“ tiesiogiai yra susiję, o juos išdavę ir pasirašę asmenys, net neprisiekė dėl teisingų parodymų, nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus. Atsakovo prielaidos, kad teismas nesivadovavo teismų praktikos suformuotomis taisyklėmis dėl tiesioginių ir netiesioginių įrodymų vertinimo bei įrodymų nepakankamumo, neatitinka tiesos. Atsakovo teiginiai, kad teismas neva nepagrįstai vadovavosi liudytojų E. R. bei Z. K. parodymais, vertintini kritiškai.

443. Rašte, kuriuo atsakovas pranešė apie atliktą įskaitymą nurodyta, jog netesybos skaičiuojamos už sutarties pažeidimą, kuris pasireiškia tik termino praleidimu. Taigi netesybų skaičiavimo pagrindas, ne kiti tariamai ieškovo įvykdyti sutarties pažeidimai, o neva tik pradelsti terminai. 2013-12-12 UAB „Masada“ pažymos „Dėl atliktų darbų analizavimo pagal UAB „Vaistena“ pateiktus atliktų darbų aktus“ teismas atsisakė prijungti pagrįstai. Atsakovo nepagrįstai nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas nebaigė klijuoti plytelių tik nedidelėje dalyje ploto. Ieškovas teikia 2014-01-30 protokolą Nr.FR1064-399, kuriuo ieškovo buhalterijoje esminių pažeidimų nenustatyta, o menkavertis pažeidimas, yra susijęs su ypatingai mažo pinigų kiekio pertekliumi (1828 Lt) ieškovo kasoje. Atsakovo teiginiai apie ieškovo teiktų dokumentų tariamą neautentiškumą ne tik, kad neatitinka tikrovės, bet ir nėra reikšmingi. Priešingai, nei teigia atsakovas, nei vienoje sprendimo dalyje teismas nekonstatavo fakto, kad UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra skolinga ieškovui. Teismas tik konstatavo faktą, kad ieškovo samdyti subrangovai sutarčių galiojimo laikotarpiu buvo išvežti darbams į kitą, nei statomas prekybos centras objektą, esantį adresu ( - ).

454. Apelianto siekiamas pateikti paaiškinimas, dėl atsakovą ir ieškovą siejančių pareigų pagal rangos sutartis, šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Aplinkybė, kad ieškovas, iki atsakovas nepareiškė nepagrįsto įskaitymo ir nenutraukė sutarties su ieškovu, nesikreipė į atsakovą raštu dėl to, kad patalpos nebuvo paruoštos, nepaneigia nustatyto fakto dėl patalpų neparuošimo. Realiai darbų fronto perdavimo klausimai numatyti sutartyje nebuvo aktualūs. Atsakovo teiginiai apie būtinumą ieškovui ginčyti konkrečius sutarties straipsnius, neturi jokio teisinio pagrindo. Apeliantas klaidina, kad sutartyje buvo susitarta dėl šiukšlių išvežimo iš objekto. Atsakovo teiginiai, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas turėjo pareigą pristatyti plyteles į konkretų prekybos centro aukštą, yra akivaizdžiai nepagrįsti bei neargumentuoti. Teismas, nuosekliai ir argumentuotai, vadovaujantis bylos medžiaga, padarė bei pagrindė išvadas, kad atsakovas vengė priimti visus ieškovo faktiškai atliktus darbus, kad turėjo pareigą pristatyti statybines medžiagas (plyteles) į konkrečius aukštus, tačiau to nepadarė, kad nebuvo paruošęs (įrengęs) visų patalpų, kuriose ieškovas turėjo kloti plyteles, kad ieškovo darbuotojai laikinai buvo perkelti dirbti į kitu adresu esanti objektą, kad atsakovui vienašališkai nutraukus sutartį, visi sutartimi sutarti ieškovo darbai nebuvo baigti dėl atsakovo, o ne ieškovo kaltės. Neįgyvendindamas minėtų pareigų ir nešalindamas kilusių kliūčių, atsakovas pažeidė rangos santykiams būdingą bendradarbiavimo pareigą.

465. Atsakovo teiginiai, kad teismo išvada, padaryta analizuojant šalių elgesį, kad ieškovui vėluojant atlikti darbus, atsakovas su ieškovu sudaro naujus susitarimus dėl dar didesnės darbų apimties, jog atsakovui darbų atlikimo terminai nebuvo esminiai, yra neva neteisinga, neatitinka bylos medžiagos. Priešingai nei teigia atsakovas, sutartis neįrodo atsakovo prielaidų, kad terminai buvo esminė sąlyga. Atsakovo išvedžiojimai, kad teismas neva klaidingai nusprendė, jog ieškovo ir subrangovų sutartyse nustatytos visos esminės sąlygos, neatitinka tikrovės. Teisingai teismo konstatuota, jog iš sutarčių ir faktinių veiksmų akivaizdu, kad šalys buvo susitarusios dėl visų esminių sąlygų. Darbų baigimo terminai sutartyje nustatyti, tik jie apibrėžti ne konkrečiu terminu, o įvykiu. Teisingai teismas sprendė, jog prievolių įvykdymo terminai buvo pratęsti. Terminų formalus praleidimas, o vėliau pratęsimas buvo nulemtas atsakovo veiksmų, už kuriuos ieškovas nėra atsakingas. Nepagrįstas apelianto įsitikinimas dėl teismo išvados, jog atsakovas neįrodė, kad 2012-10-18 ir 2012-10-22 raštais ragino ieškovo greičiau atlikti darbus. VšĮ „Kultūros vizija“ duomenų, ar siunta buvo įteikta ir kam buvo įteikta, apskirtai negali pateikti, nes tokie duomenys nesaugomi.

476. Teismui pripažinus, kad įskaitymą atsakovas atliko neteisėtai, atsakovui kyla pareiga, tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą, ne tik grąžinti skolą, tai yra atsiskaityti už suteiktas paslaugas – išlietus laiptus, bet ir mokėti delspinigius. Teismas formaliai neįvardino, kad atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas, tačiau nurodė, kad atsakovas neginčijo delspinigių dydžio bei laikotarpio už 6 mėnesius, už kuriuos skaičiuojami delspinigiai. Ieškovas prašo delspinigių tik už 6 mėnesius, kas atitinka CK 1.124 str. reikalavimus, ir šiems delspinigiams priteisti nėra suėję ieškinio senaties terminai, nes pažeidimas yra tęstinis, todėl atsinaujina kiekvieną dieną iki to momento, kol bus įvykdytas.

487. Teisingai teismo nustatyta, kad atsakovo pateiktuose planuose oranžine spalva nuspalvintos patalpos, kur atsakovo teigimu plytelių klojimo darbus atliko UAB „Šiaulių lyra“. Pagal sutartis ieškovui nebuvo pavesta šiose patalpose kloti plytelių ir jos nepažymėtos sutartyse. Todėl šiose patalpose iš tikrųjų plytelių klojimo darbus tikriausiai ir atliko UAB „Šiaulių lyra“. Atsakovo teiginiai, kad teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) priteisimo, yra nepagrįsti. Teisingai teismo nustatyta, kad nei preliminarioje nuomos sutartyje, nei pačioje nuomos sutartyje, nėra nustatyta konkrečių, t. y. konkrečia data apibrėžtų terminų, iki kada atsakovas įsipareigoja perduoti patalpas nuomininkui. Teismas aiškiai nurodė, kad patalpų nuomos sutartys jau buvo sudarytos, nors prekybos centro statybos darbai dar nebuvo baigti, o pastatas teisės aktų nustatyta tvarka nepriduotas. Atsakovas, cituodamas Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotas taisykles, klaidingai interpretuoja ir aiškina netesybų institutą. Teismas sprendimu konstatavo ne atsakovo pareigą pateikti statybos žurnalą, o teisę. Atsakovo patirtų ir galimai atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra nepagrįstai per didelis, todėl turi būti mažinamas.

49IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

50Apeliacinis skundas atmestinas.

51Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

52Dėl teismo šališkumo ir įrodymų vertinimo

53Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo šališkai, nepagrįstai nepriėmė atsakovo teikiamų įrodymų, išimtinai rėmėsi tik ieškovo įrodymais, subjektyviai juos vertindamas. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas negali priimti sprendimo vadovaujantis vien tik civiliniame procese įtvirtintų įrodymų tikimybės pusiausvyros principu ir teismo diskrecijos teise subjektyviai vertinti ginčo situaciją, kai teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

54Apeliacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo laikytini nepagrįstais, kadangi atsakovas viso proceso metu nė karto nepasinaudojo ir net nesiekė pasinaudoti nušalinimo institutu. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumą, apeliantas iš esmės motyvuoja procesiniais veiksmais, atliktais nagrinėjant bylą, t. y. įrodymu rinkimu ir subjektyviu jų vertinimu. Pasisakant dėl šio apeliacinio skundo argumento, susijusio su įrodymų vertinimu, pažymėtina, kad apelianto nesutikimas su teismo padarytomis išvadomis pats savaime netraktuotinas kaip pagrindas jas laikyti klaidingomis ar padarytomis pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-459/2011). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi atsakovas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

55Dėl ginčo esmės ir byloje esančių įrodymų vertinimo

56Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje kilo ginčas dėl atliktų darbų masto, tai yra kiek ieškovas išklijavo plytelių, nes į bylą yra pateikti darbų perdavimo-priėmimo aktai, iš kurių matosi atliktų darbų kiekis, o ieškovas šiuose aktuose esančių datų neginčijo, ir jokio reikalavimo dėl kitų darbų nereiškė.

57Šiuo atveju, ieškovas įrodinėjo, kad atliko didesnę dalį darbų, nei patvirtinta šalių priėmimo-perdavimo aktais, o atsakovas, priešingai, kad darbų mastas atsispindi tik šalių pasirašytuose aktuose. Tai, kad ieškovas pasirinko kitokį savo pažeistų teisių gynimo būdą, o ne kreipėsi su ieškiniu dėl apmokėjimo už atliktus darbus, sąlygoja išvadą, kad byloje ginčas dėl atliktų darbų masto yra. Byloje apeliantas nepaneigė teismo išvados, kad ieškovas atliko didesnę dalį darbų nei nurodyta jo paties pasirašytuose aktuose. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, tiksliai apibrėžė ginčo dalyką nurodydamas, kad tarp šalių kilęs ir ginčas dėl darbų masto.

58Apeliantas teismą išvadą, kad remiantis CK 6.694 str. nuostatomis rangovui atlikus darbą užsakovas privalo nedelsiant pradėti jo priėmimą, laiko klaidinga. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad teismas analizavo šalis siejančius statybos rangos teisinius santykius, šių santykių prigimtį ir teismų praktikos suformuluotas taisykles dėl priėmimo-perdavimo aktų tokio pobūdžio santykiuose įrodomosios galios, todėl šiuo atveju apelianto nurodomos išvados nėra.

59Apelianto teigimu, jokių įrodymų, kad užsakovas būtų vengęs priimti rangovo atliktus darbus ar pasirašyti aktus, byloje nėra. Be to, teismas vadovavosi išimtinai tik ieškovo paaiškinimais.

60Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino liudytojų parodymų neprieštaringumą, ieškovo pateiktą atliktų darbų aktą per 2012 m. rugsėjo-lapkričio mėnesius, kuris atsakovo atsisakytas pasirašyti, todėl teismo išvada, kad atsakovas vengė priimti ir tinkamai įforminti dalį ieškovo atliktų, laikytina teisėta ir pagrįsta (1 t., 40-41 b. l.). Byloje nenustatyta aplinkybių, kad kurie nors iš aptariame akte nurodytų darbų buvo neatlikti arba atlikti su trūkumais, netinkamai. Faktas, kad ieškovas pateikė atsakovui aptariamą atliktų darbų aktą, suponuoja galimybę padaryti išvadą, jog jame nurodyti darbai buvo atlikti ir ieškovas buvo pasirengęs šiuos perduoti apeliantui. Ieškovas aptariamo vienašališkai pasirašyto darbų perdavimo akto pagrindu įgijo teisę reikalauti iš apelianto įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį, o šis turėjo teisę ginčyti šiuos aktus. Tačiau nagrinėjamu atveju, ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo priteisti iš atsakovo atlygį už papildomai atliktus darbus. Todėl šiuo atveju svarbus atliktų darbų aktų vertinimas atsakovui įrodinėjant ne visų ieškovo atliktų darbų mastą bei darbų atlikimo praleistus terminus.

61Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį – vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Parama“ v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-521/2011; kt.). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Iš CK 6.694 str. 4 d. nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“, bylos Nr. 3K-3-19/2009). Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 str. 4 d.); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 str. 5 d.); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 str. 6 d.). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; kt.).

62Nagrinėjamu atveju užsakovas yra pasirašęs 2012m. rugpjūčio mėnesio, rugsėjo mėnesio, spalio mėnesio du, lapkričio mėnesio rangovo atliktų darbų aktus (1 t., 16, 18 b. l.). Minimais aktais, atsakovas ieškovo atliktus darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl dalies neatliktų darbų ar praleistų terminų nereiškė. Tai, kad užsakovas atsisakė pasirašyti 2012 m. 9, 10, 11 mėn. rangovo pateiktą atliktų darbų aktą dėl 2012-01-08 rašte Nr. 13/03-M6 išdėstytų teiginių, nepaneigia rangovo atliktų darbų fakto (1 t., 40-45 b. l.).

63Apelianto manymu, teismas spręsdamas apie atliktų darbų mastą, nepagrįstai nesivadovavo į bylą pateiktais aktais bei sąskaitomis faktūromis.

64Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. nuostatas reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išsamų ir motyvuotą sprendimą, apelianto minimas sąskaitas-faktūras bei aktus, detaliai išanalizavo ir juos vertino visų bylos aplinkybių kontekste. Apeliantas nurodo deklaratyvias nuorodas į duotų liudytojų atsakymus, todėl vertinant įrodymų visumos aspektą, šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas.

65Apeliantas nepagrįstai nesutinka su teismo nurodymu, jog A. A. buvo apelianto pastato prižiūrėtojas, nes apklausiant jį liudytoju, jo paties pripažinta, kad „prieš 9 mėnesius dirbau UAB „Šiaulių lyra“, ( - ), objekte, kontroliavau atliktus darbus“ (3 t., 19 b. l.). Byloje nepaneigtas faktas, kad apeliantas UAB „Masada“ ir UAB „Šiaulių lyra“ yra tiesiogiai susijusios bendrovės. Apeliantas argumentui, kad A. A. buvo priverstas išeiti iš UAB „Šiaulių lyra“ dėl šios bendrovės materialinių pretenzijų jam, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Neįrodžius šio liudytojo ir atsakovo santykių priešiškumo, teismas neturėjo jokio pagrindo nesivadovauti ir nevertinti liudytojo A. A. parodymų.

66Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nevertino šių aplinkybių, jas ignoravo, vadovavosi tik tais liudytojų parodymais, kurie teismui buvo naudingi motyvuojant sprendimą, todėl teismas pažeidė CPK 270 str. 4 d. 3 p. numatytą pareigą, nurodyti argumentus, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.

67Dėl sprendimo prieštaringumo

68Apeliantas sprendimo prieštaringumą motyvuoja tuo, kad teismas nurodydamas atliktų darbų aktų su jame pateikta informacija apie darbų atlikimo atitinkamu laikotarpiu mastus bei medžiagų įsigijimo ir sunaudojimo kiekius reikšmingumą, šiuose aktuose užfiksuoto akivaizdaus ieškovo vėlavimo atlikti darbus, visiškai nevertino.

69Atsakovo teigimu ieškovas atliko ne visus darbus, tačiau pagrindinį rangovo sutartinį pažeidimą nurodė sutartyse numatytų atlikti darbų terminų pažeidimą, todėl apeliantas privalėjo įrodyti, kad ieškovas darbus atliko pavėluotai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagal 2012-07-23 Sutartį nurodytų darbų terminai buvo praleisti nežymiai, tai yra 7 dienas. Tokią išvadą teismas grindė aplinkybėmis ir priežastimis, galimai sąlygojusias šio termino praleidimą. Bylos duomenimis teismas teisingai nustatė, kad atsakovas nuo sutartinių santykių pradžios 2012-07-23 iki 2012-11-23, nereiškė jokių pretenzijų ar nepasitenkinimo ieškovui nuo pat pradžių vėluojant atlikti darbus, sutarties nenutraukė. Priešingai, 2012-09-03 sudarytas su ieškovu papildomas susitarimas dėl didesnio masto plytelių klojimo darbų tame pačiame objekte, 2012-09-17 Sutartis dėl laiptų betonavimo, patvirtina ieškovo atliekamų darbų tinkamumą tiek darbų masto tiek terminų aspektu. Pažymėtina, kas šalys sutartyse numatė galimybę pratęsti darbų atlikimo terminus – Sutarčių 8.1 punktas, nekeliant rašytinės formos reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta laikytina teismo išvada, kad darbų atlikimo terminai šios bylos kontekste nebuvo esminė sąlyga, todėl 7 dienų darbų atlikimo termino vėlavimas, teisėtai įvardintas kaip nežymus. Vertindamas atliktų darbų apimtį teismas tinkamai įvertino Sutartis, papildomą susitarimą, sąskaitas faktūras, aktus, paaiškinimus apie atliktus darbus, šalių faktinį elgesį, taip pat apie darbus, kuriuos, atsakovo teigimu, vietoj ieškovo atliko kitas rangovas UAB „Šiaulių lyra“. Dėl dalies darbų šalys net nebuvo susitarusios, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovo pateiktuose planuose, oranžine spalva nuspalvintuose plotuose, darbus atliko UAB „Šiaulių lyra“. Be to, nepaneigta išvada, kad terminai buvo praleisti dėl atsakovo prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo, todėl nepagrįstai apelianto nurodoma, jog dalis darbų buvo iš vis neatlikta, o dalis vėlavo net 21 d. Teisėjų kolegija pasikartoja, kad užsakovas pasirašydamas ir priimdamas rangovo atliktus darbus šiuo aspektu jokių pretenzijų nereiškė. Apeliantas nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl teismo išvada, kad ieškovas atliko didžiąją dalį darbų, turėtų būti vertinama kaip nepagrįsta. Apeliantas apeliaciniame skunde liudytojų E. R., Z. K., A. K. ir A. A. parodymus interpretuoja atskirų frazių kontekste, nevertinant liudytojų duotų parodymų visumos aspekto, todėl atmestinas argumentas dėl kritiško ir prieštaringo šių liudytojų parodymų vertinimo.

70Dėl faktinės ieškovo atliktų darbų apimties ir pateiktų atliktų darbų aktų

71Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo pateiktus objekto brėžinius, kuriuose skirtinga spalva pažymėti ieškovo ir UAB „Šiaulių lyra“ atlikti plytelių klijavimo darbai, todėl nesutinka su teismo išvada, kad vis tik visus darbus atliko ieškovas, kuo remiantis nebuvo tenkintinas ir priešieškinis. Reikšminga laiko, kad ieškovo teiginiai, jog UAB „Šiaulių lyra“ atliktus darbus atliko ieškovas, atsirado tik pateikus priešieškinį ir brėžinius. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

72Visų pirma, ieškovas pateikdamas ieškinį ginčijo tik atsakovo atliktą vienašalį įskaitymą atliktą dėl betonavimo darbų, tai yra atsakovo priskaičiuotas ir įskaitytas netesybas, už sutarties pažeidimą praleidus darbų atlikimo terminus. Antra, ieškovas yra atlikęs ir kitų darbų, kuriuos atsakovas nėra įtraukęs į paties pasirašytus aktus, todėl teismas tinkamai atsižvelgė į ieškovo pateiktą 2012 m. rugsėjo-lapkričio mėnesiais atliktų darbų aktą. Trečia, nors apeliantas remiasi teismų praktikos suformuotomis taisyklėmis dėl šalies paaiškinimų įrodomosios reikšmės, tačiau paties atsakovo paaiškinimų prieštaringumas lėmė paaiškinimų nenuoseklumą ir nepatikimumą (pvz., 1 t., 42-45 b. l.).

73Apelianto manymu, teismas nepagrįstai 2014-02-12 vykusiame teismo posėdyje atsisakė priimti 2013-12-12 UAB „Masada“ pažymą „Dėl atliktų darbų analizavimo pagal UAB „Vaistena“ pateiktus atliktų darbų aktus“, todėl ši pažyma teikiama su apeliaciniu skundu.

74Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir remiantis teisiniu reglamentavimu (CPK 314 str.) nėra teisinio pagrindo pridėti prašomų įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, siekiant, jog procesas vyktų sąžiningai, šalys nevilkintų proceso ir nepiktnaudžiautų savo teisėmis procese, visas faktines bylos aplinkybes būtina nurodyti dar prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Kartu turi būti nurodomi bei pateikiami įrodymai, patvirtinantys išdėstytas aplinkybes tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į jį. Taigi, įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 str. 1 d. 3 p., 2 d.). Bylos proceso eigai optimizuoti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 str. 2 d.).

75Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje, pakartojus nuostatą, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, padaroma išlyga, jog draudimas priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau; kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad, sprendžiant naujų įrodymų priėmimo klausimą, šių įrodymų įrodomoji vertė nagrinėjamam byloje ginčui turi būti esminė, t. y. nuo jų paprastai gali priklausyti bylos ginčo nagrinėjimo rezultatas. Sprendžiant dėl tokių įrodymų priėmimo vėliau, t. y. apeliacinės instancijos teisme, būtina atsižvelgti ir į tai, kad teismas ne formaliai nagrinėja ginčą, bet vykdo konstitucinį imperatyvą – vykdo teisingumą. Tai lemia, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-348/213).

76Šiuo atveju pažyma buvo pateikta akivaizdžiai praleidus įstatyme numatytus įrodymų pateikimo terminus ir jos prijungimas būtų reiškęs greito ir teisingo proceso pažeidimą, nes byla jau buvo pradėta nagrinėti iš esmės, apklausti liudytojai. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nėra suformulavęs bei išreiškęs prašymo prijungti prie bylos kartu su apeliaciniu skundu teikiamų naujų įrodymų, tarp kurių yra ir minima pažyma. Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas, siekdamas užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi ir proceso operatyvumą, atsisako priimti ir vertinti apelianto pateiktus naujus įrodymus.

77Apeliantas nesutinka, kad remiantis liudytojų parodymais teismas nustatė, jog ieškovas nebaigė klijuoti plytelių tik nedidelėje dalyje ploto, tai yra apie 7 procentus.

78Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tiksliai ir išsamiai, nurodydamas kuriame aukšte, kiek kvadratų, kokioje patalpoje, pateikė ieškovo atliktų darbų vertinimą pagal Sutarties Nr. 1 ir papildomą susitarimą. Tuo pačiu teismas atsižvelgė į atsakovo pateiktą pastato ( - ), planą, kur rožine spalva pažymėta, ką išklojo UAB „Vaistena“, žalia ir oranžine spalvomis, ką atliko UAB „Šiaulių lyra“ (2 t. 30-32, 119-127 b. l.). Kartu teismas vadovavosi ir liudytojų parodymais, todėl tik ištyręs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu, nusprendė, kad labiau tikėtina, jog ieškovas atliko didžiąją Sutartimi Nr. 1 ir jos papildomo susitarime numatytų darbų. Byloje esantys atliktų grindinių plytelių darbų aktai teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad užsakovas priimdamas atliktus darbus iš rangovo jokių pastabų nei dėl išklijuoto ploto, nei dėl darbų atlikimo pažeistų terminų nereiškė (1 t., 21-24 b. l.).

79Nagrinėjamu atveju, teismas išreikalavo statybos rangos sutartis tarp ieškovo ir jo samdytų subrangovų, šalių sudarytose Sutartyse ir papildomuose susitarimuose nenumatytas draudimas samdyti subrangovus, šiuo atveju nėra ginčo tarp ieškovo ir subrangovų dėl atliktų darbų, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu dėl subrangovų atliktų darbų duomenų nepateikimo ir netinkamo jų verslo liudijimo suteikimo. Atskirai teismas pažymi, kad pagal 2013-12-30 Šiaulių AVMI pateiktą UAB „Masada“ raštą dėl UAB „Vaistena“ kontrolės veiksmai nebuvo atlikti (3 t., 150 b. l.). Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo iniciatyva atliktą mokestinį patikrinimą ieškovui, pažymi, kad byloje pateiktas 2014-01-30 protokolas Nr. FR1064-399, ir jame nustatytas pažeidimas nėra susijęs su nagrinėjama byla, todėl dėl plačiau nepasisakoma (3 t., 137- 140 b. l. ).

80Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, apie ieškovo teiktų dokumentų tariamą neautentiškumą, laikytini nepagrįstais, ir nėra reikšmingi sprendžiant sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, nes teismas skundžiamame sprendime ieškovo pateiktų komercinių pasiūlymų nevertino.

81Apeliantas nesutinka su teismo atliktu vertinimu dėl akto už darbus, atliktus per 2012 m. rugsėjį-lapkritį, kurių atsakovas tinkamai neįformino. Pažymėtina, kad šis aktas pateiktas net 2012 m. gruodžio mėnesį, todėl akte nurodytos aplinkybės svarbios vertinant ieškovo paaiškinimų jau civiliniame procese vieningumą bei įrodomąją reikšmę. Šiame akte nurodyti darbai negalėjo būti įtraukti ir nurodyti ankstesniuose aktuose, nes dėl plytelių sunešimo, pirminių statybinių šiukšlių išvalymo ir kitų darbų, šalys tarėsi sutarties vykdymo eigoje, o plytelių klojimo darbai atlikti po 2012 m. spalio mėnesio vidurio.

82Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas motyvuojamoje dalyje nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – UAB „Tikroji vaivorykštė“ pareigų, tai yra iš esmės nusprendė, kad UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra skolinga ieškovui dėl 2012 m. rugsėjo-lapkričio mėn. akte nurodytų darbų atlikimo objekte ( - ).

83Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas remdamasis 2012 m. rugsėjo-lapkričio mėn. aktu, ieškovo ir liudytojų parodymais konstatavo faktą, kad ieškovo samdyti subrangovai sutarčių galiojimo laikotarpiu buvo išvežti darbams į kitą, nei statomas prekybos centras objektą, esantį adresu ( - ). Nekilnojamo turto pažymėjimas patvirtina, kad objektas, esantis ( - ), tiek ginčo darbų atlikimo metu, tiek dabar išnuomotas UAB „Vaivorykštei“, o pagal savo paskirtį iš tikrųjų, kaip teisingai parodė liudytojai, yra gyvenamasis namas. Tiek atsakovas UAB „Masada“, tiek UAB „Šiaulių lyra“, tiek UAB „Vaivorykštė“, tiek UAB „Tikroji Vaivorykštė“ yra susijusios įmonės. Dar daugiau sprendime neanalizuota ir nevertinta, kokie santykiai siejo ar galėjo sieti ar turėjo sieti ieškovą ir patalpų esančių ( - ), turėtoją, naudotoją ar savininką. Tačiau esminis aspektas yra tas, kad nei vienoje sprendimo dalyje teismas nekonstatavo fakto, kad UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra skolinga ieškovui.

84Dėl aplinkybių lėmusių laiku ir tinkamai atlikti ieškovui darbus pagal sutartį

85Apeliantas nesutinka su ieškovo atleidimu nuo civilinės atsakomybės, esą ieškovo kviesti plytelių klojėjai patys turėjo susinešti plyteles. Nepagrįsta laiko ir teismo išvadą, kad apeliantas neretai vėluodavo pristatyti medžiagas, taip pat nurodė, kad ieškovo darbininkai buvo išvežti į objektą ( - ). Nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyta, jog rangovas buvo įsipareigojęs paruošti grindis ir sienas plytelių klijavimui bei kad rangovas prieš pradėdamas darbus būtų įsipareigojęs išnešti statybines šiukšles iš apelianto objekto.

86Apeliaciniame skunde pateikiama ieškovo ir jo subrangovų sutarčių analizė, bei bandymas susieti atsakovą ir ieškovą dėl pareigos sunešti plyteles, išvalyti šiukšles kt., teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi. Todėl apeliantas nepagrįstai remiasi subrangovų statybos rangos sutarties 2.3 punktu.

87Iš Sutarties Nr. 1 ir jos papildomo susitarimo nustatyta, kad šalys sutarė jog užsakovas į „statybų aikštelę“ pristatys sutartyje išvardintiems darbams atlikti reikalingas medžiagas, tai yra grindų plyteles, plytelių klijus, mastiką plytelių sujungimams – Sutarties 7.1.4. p.). Nors Sutarties 2.2. punkte šalys susitarė dėl rangovo pareigos išvežti statybines šiukšles, susidariusias atliekant plytelių klojimo darbus, ir visų kitų plytelių klojimą lydinčių darbų, tačiau akivaizdu, kad šie darbai tiesiogiai susiję su atliekamų darbų pobūdžiu – plytelių klojimu. Pažymėtina ir, tai, kad Sutarties 7.1.5. šalys susitarė dėl pareigos apmokėti už papildomai atliktus darbus, nesiskiriant tokio susitarimo rašytinės formos. Teisėjų kolegija vertindama Sutartyje šalių aptartą darbų kainą daro išvadą, kad darbų apmokėjimas už plytelių sunešimą į 2 ir 3 aukštus, 2 aukšto išvalymas nuo statybinio laužo, Sutartyje nėra numatytas. Taigi, nenustatyta, kad rangovas prieš pradėdamas savo darbus būtų įsipareigojęs išnešti buvusias statybines šiukšles ir užsinešti plytelės. Tokio įsipareigojimo Sutartimi nėra prisiėmęs ir užsakovas. Aiškindamas šalis siejusią sutartį bei pareigas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad šiuos darbus atliko pats. Apelianto pateiktas CK 6.684 str. 4 d. nuostatos interpretavimas nepaneigia teismo padarytos išvados, kad dėl nevykdyto medžiagų pristatymo į konkrečius prekybos centro aukštus, buvo užtęsti darbų atlikimo terminai ir už tai yra atsakingas atsakovas. Priešingai, ieškovas įtraukdamas šiuos darbus į atliktų darbų sąrašą, įrodė papildomų darbų atlikimą, už kuriuos kaip matyti iš bylos medžiagos užsakovo nebuvo atlyginta. Ši faktinė aplinkybė tik patvirtina rangovo užtrukimą su sutartais darbais, nes dėl šių priežasčių ieškovo samdyti subrangovai neturėjo galimybės užbaigti dalies darbų. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto pastebėjimu, kad darbai dėl grindų ir dalies sienų pertvarų 2 a. paruošimo, nėra ieškovo įtraukti į nei 2012 m. rugsėjo-lapkričio mėn. atliktų darbų aktą, nei į kitus aktus, tačiau šių darbų atlikimą patvirtino liudytojai, todėl šie darbai laikytini ieškovo atliktais. Akcentuotina ir tai, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo priteisti iš atsakovo atlygį už papildomai atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas nepristatė medžiagų į 2 ir 3 aukštus, neišvalė 2 aukšto nuo statybinio laužo, neparuošė grindų ir dalies sienų pertvarų 2 a., taip sutrukdė atlikti laiku darbus, išvežant ieškovo samdytus subrangovus į kitą objektą, dėl kurio nebuvo tartasi.

88Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija dėl darbų fronto pridavimo pasirašius sutartį, nes byloje nėra rašytinių įrodymų patvirtinančių priduoto darbų fronto apimtį. Aplinkybės, kad rangovas negalėjo atlikti darbų ne dėl savo kaltės, byloje taip pat nepaneigtos.

89Nepagrįstai laikytini apelianto teiginiai, kad darbai nebuvo baigti dėl to, kad rangovas neturėjo resursų mokėti subrangovams ir kad rangovas „pabėgo nieko užsakovui nepaaiškinęs“.

90Apeliantas nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad dėl jo kaltės nebuvo paruoštos grindys ir sienos darbams, kad, užsakovas pradėjo reikalauti atlikti darbus dėl kurių nesitarta tarp šalių, už juos nemokėjo, pradėjo nepasirašinėti rangovo atliktų darbų aktų ir neatsiskaityti už atliktus darbus reikalaudamas netesybų. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pagrindines priežastis dėl kurių lapkričio pabaigoje rangovo samdyti subrangovai nutraukė darbus.

91Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas pirmas pažeidė sutartį neparuošdamas darbo vietos ir nepristatydamas medžiagų. Priešingai nei teigia apeliantas, ieškovas, atsakovui pažeidus sutartį, ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad įsipareigojimai, tai yra darbai, būtų vykdomi ir tęsiami: susinešė plyteles, išvalė patalpas, darbus faktiškai tęsė toliau, nors atsakovas jų atlikimo neįformindavo, darbus atiko iki tol, kol galiojo sutartis ir kol buvo tam paruoštos patalpos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad ieškovo veiksmuose nenustatyti ir neįrodyti neteisėti veiksmai. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentas, kad teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausio Teismo suformuotų teisės taikymo taisykles dėl rangovo pareigos imtis protingų priemonių kilusioms kliūtims šalinti, laikytinas nepagrįstu.

92Nagrinėjamu atveju, ieškovui UAB „Vaistena“ esant tik vienam iš rangovų, nors ir statybos verslo profesionalui, negali būti perkeliamos visos generalinio rangovo pareigos, vertinant ir tai, kad atsakovas UAB „Masada“ taip pat profesionaliai užsiima statybos verslu. Sudarydamas sutartį, ieškovas objektyviai negalėjo žinoti ir numatyti, kad vykdant sutartį, dėl atsakovo prisiimtų pareigų pažeidimo, ieškovas negalės vykdyti sutartyje numatytus darbus sutartyje numatytais terminais, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi CK 6.256 str. 4 d., CK 6.691 str. 1 d. nuostatomis.

93Dėl ieškovo darbų tariamo neatlikimo ir nesavalaikiškumo

94Statybos rangos sutartis – viena iš rangos sutarčių rūšių, kuri iš kitų rangos sutarčių išskiriama pagal savo dalyką. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str.). Statybos rangos santykius reglamentuoja specialios CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos - tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms. Vadovaujantis CK 6.652 str. nuostatomis, rangos sutartyje turi būti nustatoma darbų pradžia ir pabaiga ir, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos termino pažeidimą.

95Vadovaujantis sutartinių prievolių vykdymo principais, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei įstatymo ar sutarties nustatytais terminais (CK 6.38 str. 1 d.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, tiesėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad ieškovo nežymus terminų praleidimas ir ne nevisų darbų atlikimas buvo sąlygotas paties užsakovo veiksmų.

96Teismo išvadą, kad apeliantas pasirašydamas papildomą susitarimą dėl darbų atlikimo patvirtino, jog darbų atlikimo terminai nebuvo esminiai, nes užsakovas ieškovo subrangovų atliktų darbų kokybe buvo patenkintinas, laiko nepagrįsta. Apeliantas pripažįsta, kad neturi jokių priekaištų dėl darbų kokybės, kuriuos atliko subrangovai, tačiau terminus laiko esmine sąlyga, kadangi Sutartyje numatytos net 200 Lt netesybos už vieną pradelstą dieną. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

97Visgi, faktinis atsakovo elgesys sutartinių santykių metu buvo orientuotas į tai, kad ieškovas ne tik tęstų jau vykdomų darbų atlikimą, bet ir atliktų naujus, didesnės apimties darbus. Taigi, naujų sutarčių su rangovu sudarymas, pretenzijų dėl ne visų darbų atlikimo ir vėlavimo nereiškimas, sutarties nenutraukimas, leidžia spręsti, kad užsakovui sutartyje numatyti darbų atlikimo terminai nebuvo esminiai. Apeliantas nepagrįstai interpretuoja teismo išvadas dėl galimybės pratęsti darbų vykdymo terminus. Priešingai, teismo nustatyta, kad ieškovas galimybę pratęsti darbų vykdymo terminus turėjo ne tik esant sutarties 6.2.1 p. numatytomis sąlygomis, bet ir pagal sutarties 5.1 p. Todėl pagrįsta laikytina teismo išvada, kad rangovas turėjo teisę pratęsti sutartyje numatytus darbus Sutarčių 6.2.1. p. atvejais, kai reikia atlikti darbus, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

98Apelianto pateikiama argumentacija dėl teismo pareigos nustatyti, kiek tiksliai buvo vėluojama atlikti darbus, teisėjų kolegijos vertintina kritiškai.

99Visų pirma, formalus terminų praleidimas, o vėliau jų pratęsimas, buvo nulemtas paties atsakovo veiksmų, už kuriuos ieškovo atsakomybės nėra. Antra, byloje nėra vieningų duomenų apie konkrečių pratęstų terminų pabaigą. Trečia, teismo išvada, kad prievolių įvykdymo terminai buvo pratęsti, nepaneigta. Ketvirta, ieškovo atliekamų darbų vėlavimas pagrįstai pateisintas papildomų darbų atlikimu ir pan.

100Byloje nėra ginčo, kad įskaitymas iš esmės įvykdytas už Sutartyje Nr. 2 numatytus betonavimo darbus, dėl kurių trūkumų rangovas atitinkamai šalių sutarimu sumažino darbų kainą ir užsakovas darbus priėmė. Minėtos Sutarties 8.1.p. sutarta, kad visi betonavimo darbai turi būti atlikti iki 2012-10-17, tačiau užsakovui neįvykdžius sutartyje nustatytų pareigų per sutartyje nustatytus terminus jie pratęsiami (1 t., 25-29 b. l.). Byloje esantis 2012 m. lapkričio mėnesio atliktų darbų aktas patvirtina, kad užsakovas priėmė rangovo atliktus laipto betonavimo darbus (1 t., 32 b. l.). Teisėjų kolegija vertina tai, kad šiame darbų priėmimo akte užsakovas nereiškė jokių pretenzijų dėl termino pažeidimo.

101Apeliantas įsitikinęs, kad teismas privalėjo tiksliai nustatyti betono vėlavimo pristatymo terminą. Šiuo atveju apeliantas teismo išvados dėl betono pristatymo termino pažeidimo nepaneigė, nepateikė įrodymų, kad betonas buvo pristatytas laiku. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikslus betono vėlavo pristatymo terminas šiuo atveju nėra aktualus, nes pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad užsakovas gerokai vėlavo pateikti betoną, betonavimo darbų atlikimui šis vėlavimas turėjo įtakos, todėl dėl betonavimo darbų termino pažeidimo, ieškovo kaltės nėra.

102Apeliantas iškreipia skundžiamo sprendimo motyvuojamos dalies 8 puslapio 2 pastraipos teiginį, todėl nepagrįstu laikytinas argumentas dėl netesybų pripažinimo. Teisingai teismo nustatyta, kad terminai buvo praleisti dėl atsakovo veiksmų, o ieškovas turėjo pagrindą juos pratęsti. Nesant ieškovo veiksmų neteisėtumo, atitinkamai nebuvo pagrindo atsakovui skaičiuoti ir delspinigius. Teismo vertinimu byloje nepaneigtas užsakovo atstovo vengimas susitikti su ieškovu, todėl apelianto pateikiamas deklaratyvus vertinimas nenagrinėtinas.

103Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išsakyta pozicija, kad atsakovas neįrodė, kiek, kuriuos ir kurių darbų terminus ieškovas praleido, išskyrus vėluotą savaitę pagal Sutartį Nr. 1, be to, atsakovui pirmam pažeidus sutartinius įsipareigojimus, šie terminai buvo pratęsti, o tai kad liko nebaigta nedidelė dalis rangovo darbų, kaltas pats užsakovas, kuris nesudarė sąlygų rangovui šiuos darbus baigti: pradėjo nebendradarbiauti su rangovu, pradėjo vengti priimti atliktus darbus, nors jų kokybės neginčijo, išskyrus laiptus, kur dėl užsakovo pastabų buvo atitinkamai sumažinta darbų kaina, pradėjo nemokėti už atliktus darbus ir vienašališkai nutraukė sutartis.

104Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje tinkamai įvertinti pateikti įrodymai –šalių Sutartys, papildomas susitarimas, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai, sąskaitos-faktūros, užsakovo ir rangovo susirašinėjimo dokumentai, kurie vertinti kaip tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys tiek šalių sutartinių santykių turinį, tiek dabų atlikimo apimtis bei terminus. Šie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovas iš esmės Sutarties nepažeidė.

105Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas neįrodė ieškovo raginimo greičiau atklikti darbus.

106Visų pirma, byloje apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad 2012-10-18 ir 2012-10-22 raštai yra įteikti ieškovui. Antra, VšĮ „Kultūros vizija“ duomenų, ar siunta buvo įteikta ir kam buvo įteikta, apskirtai negali pateikti, nes tokie duomenys nesaugomi. Trečia, teismas 2014-01-09 VšĮ „Kultūros vizija“ raštą, priešingai nei teigia apeliantas, atsisakė prijungti pagrįstai, nes liudytojai paties atsakovo iniciatyva nepakviesti į posėdį.

107Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 str. 1 d. nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios, apie kurią turi būti informuojama kita šalis. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 str. 1 – 2 d.). Iš įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sąvokos matyti, kad tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti tam tikros sąlygos. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 str. įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

108Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvada bei konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai paneigia ieškovo UAB „Vaistena“ kaltę dėl darbų terminų pažeidimo, o atsakovas UAB „Masada“ neįrodė nei ieškovo atlikto teisės pažeidimo fakto, nei priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir žalos bei jos dydžio. Sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog įskaitymas atitiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 6.130 str. suformuluotas įstatymo nustatytas būtinas sąlygas. Konkrečiai – atsakovas neįrodė, kad jo įskaitytas priešpriešinis reikalavimas įskaitymo metu buvo galiojantis ir vykdytinas. Be to, teisėjų kolegija remiasi kasacinio teismo praktika, jog atsakovas 2012-11-27 atlikdamas įskaitymą, pripažino savo prievolę ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006).

109Dėl delspinigių priteisimo

110Kadangi delspinigių dydžio ir skaičiavimo laikotarpio atsakovas neginčijo ir laiku neatsiskaičius su ieškovu, teismas priteisė iš atsakovo ieškovui 730,08 Lt ieškovo paskaičiuotų delspinigių pagal sutarties 10.6 p.

111Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 730,08 Lt delspinigių, nes atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, o teismas šios aplinkybės net nevertino.

112Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad įskaitymą atsakovas atliko neteisėtai, atsakovui tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą kyla pareiga ne tik atsiskaityti už atliktus darbus, bet ir mokėti delspinigius. Nors teismas formaliai neįvardino, kad atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį atmestinas, tačiau iš teismo motyvų matyti, kad teismas vertino atsakovo neginčijamą delspinigių dydį bei laikotarpį už kuriuos ieškovas paskaičiavo delspinigius. Šalių pasirašytos 2012-09-17 Sutarties 10.6 punkto pagrindu ieškovas prašo delspinigių tik už 6 mėnesius, kas atitinka CK 1.124 str., 6.71 str., 6.258 str. reikalavimus. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas nėra suėjęs, nes pažeidimas turi tęstinumo aspektą.

113Dėl priešieškinio

114Apeliantas teismo išvadą, kad ieškovas įrodė pagal paties atsakovo pateiktą objekto patalpų planą atliktų darbų didžiąją dalį, laiko neatitinkančia tikrovės ir prieštaringa. Apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovas yra neatlikęs apie 14 procentų visų darbų. Tokia apelianto pozicija laikytina nepagrįsta.

115Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir šalių pateiktą objekto planą, ieškovo laikė įrodyta, kad jis atliko didžiąją daugumą sutartų darbų. Teisingai teismo nustatyta, kad atsakovo pateiktuose planuose oranžine spalva nuspalvintose patalpose klojimo darbus atliko UAB „Šiaulių lyra“, o pagal šalių Sutartis ieškovui nebuvo pavesta šiose patalpose atlikti plytelių klojimo darbų. Kadangi UAB „Šiaulių lyra“ objekte, ( - ), atlikinėjo ir kitus darbus, atskirai tartasi dėl plytelių klojimo kitose patalpose tame objekte, kurių ieškovas nebuvo įsipareigojęs atlikti, teismui sunku buvo atskirti, kur faktūrose pateikta apmokėjimui už tariamai už ieškovą atliktus darbus (1 t., 141-147 b. l.). Dėl gerokai didesnių nei buvo sutarta su ieškovu kainų ir apmokėjimo, abejonės teismui kėlė tai, kad UAB „Masada“ samdė su savo bendrove susijusią bendrovę. Pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertintos aplinkybės, kad atsakovas pirmas pažeidė sutartis, šias nutraukė, su ieškovu pradėjo nebendradarbiauti, pradėjo vengti atsiskaityti už atliktus darbus, priimti atliktus darbus, be to, pradėjo naudotis ieškovu ir jo subrangovais reikalaudamas atlikti darbus, dėl kurių nebuvo tartasi, už juos nemokėdamas arba nurodydamas, kad tai atidirbimas už atsakovo paskaičiuotas baudas. II aukšte plytelių klojimo darbų ieškovo samdyti subrangovai negalėjo atlikti būtent dėl atsakovo kaltės, t.y. nebuvo paruoštos sienų pertvaros, grindys, kad ten plyteles galima būti klijuoti. Nagrinėjamu atveju nepaneigta paties užsakovo kaltė. Todėl nesant teismo nustatytos ieškovo kaltės, neteisėtų veiksmų, taip pat priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir tariamai atsiradusių neigiamų pasekmių, atsakovui neįrodžius faktiškai patirtų nuostolių dydžio, nesant ieškovo civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino atsakovo reikalavimo dėl 11823,03 Lt nuostolių atlyginimo.

116Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovo prašomų netiesioginių nuostolių dėl to, kad sutartis dėl plytelių klijavimo ir laiptinės betonavimo sudarytos vėliau nei preliminari nuomos sutartis su UAB „Lupra“. Pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti tai, kad sutartys dėl plytelių klijavimo ir laiptinės betonavimo sudarytos vėliau nei nuomos sutartys. Įvertinus faktą, kad ieškovas buvo įvykdęs didžiąją dalį darbų, o mažoji neatliktų darbų dalis buvo tik pagalbinėse patalpose, akivaizdu, jog ieškovo tariamas darbų uždelsimas niekaip neturėjo įtakos atsakovo negautoms pajamoms susijusioms su nuoma. Apeliantas neįrodė, kad rangos darbai nebuvo baigti ir pastatas UAB „Lupra“ nebuvo išnuomotas išskirtinai dėl ieškovo UAB „Vaistena“ kaltės, vertinant aplinkybę, kad pastate dirbo ir kiti rangovai. Taigi, atsakovas nesavalaikiai sudarydamas nuomos sutartį su patalpų nuomininku, pats prisiėmė nuostolių atsiradimo riziką.

117Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nuomos sutartyse nebuvo nustatytas nuomos terminas, tai yra kada nuomojamos patalpos turi būti perduodamos. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nei preliminarioje nuomos sutartyje, nei pačioje nuomos sutartyje nėra nustatyto konkretaus termino iki kada atsakovas įsipareigoja perduoti patalpas nuomininkui. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, jog atsakovas nenumatė ir konkrečiai neprognozavo statybos ir apdailos darbų konkrečios baigties momento. Todėl galimybė gauti pajamas yra abstrakti bei neapibrėžta jokiais objektyviais kriterijais. Apeliantas teismui nepateikė įrodymų, kad statomas objektas, ( - ), būtų priduotas eksploatuoti, kad objektas priduotas eksploatuoti iki tų galutinių terminų, kuriais ieškovas buvo įsipareigojęs atlikti darbus ar kurie faktiškai prasitęsė dėl atsakovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Statybos darbų žurnalą, kaip vieną pagrindinių statybos darbų dokumentų, privalo turėti statytojas, t.y. atsakovas UAB „Masada“. Teisingai teismo konstatuota, kad apeliantas nepateikė statybos žurnalo ir duomenų apie prekybos centro pridavimą, kas paneigia galimybę nuomoti pastatą. Pažymėjimų ir licencijų išdavimas UAB „Lupra“ negali patvirtinti patalpų tinkamumo naudotis nepridavus pasato. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pateikiamu netesybų instituto interpretacija.

118Dėl kitų apelianto argumentų

119Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

120Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

121Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

122Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

123CPK 98 str. 2 d. nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

124Byloje ieškovas pateikė įrodymus dėl 1500 Lt išlaidų, patirtų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo (3 t., 152-155 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai (CPK 98 str. 1 d.).

125Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

126Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

127Priteisti iš atsakovo UAB „Masada“, į. k. 144674717, 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje ieškovo UAB „Vaistena“, į.k. 175880576, naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Vaistena“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės... 5. Ieškovas nurodė, kad 2012-07-23 šalys sudarė Statybos rangos sutartį Nr.... 6. Atsakovas UAB „Masada“ su ieškiniu nesutiko ir pareikštu priešieškiniu... 7. Nurodė, kad ieškovas ne tik vėlavo atlikti šalių susitarimais numatytus... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 10. Pripažino atsakovo 2012-11-27 pareiškimu (raštu Nr. 12/03-M153) taikytą... 11. Priteisė iš atsakovo UAB „Masada“ 10400 Lt skolos, 730,08 Lt... 12. Priteisė iš atsakovo UAB „Masada“ valstybės naudai 13,57 Lt išlaidų,... 13. Panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2013-09-12 nutartimi civilinėje byloje... 14. Dėl ieškinio reikalavimų. Teismas, vertindamas ginčo dalyką, nurodė, kad... 15. Ieškovas pateikė teismui etapais atliktų darbų aktus, iš kurių teismui... 16. Atsižvelgiant tiek į darbų priėmimo aktuose nurodytų priimtų išklijuotų... 17. Teismo vertinimu, ieškovas įrodė tą aplinkybę, kad grindys ir dalis sienų... 18. Pagal 2012-09-17 Sutartį Nr. 2 ieškovo atlikti laiptų betonavimo darbai už... 19. Tai, kad atsakovas sudarė papildomą susitarimą su ieškovu dėl tolimesnių... 20. Pagrindinis rangovo (ieškovo) sutartinis pažeidimas kaip įvardijo atsakovas,... 21. Atsakovas netesybas paskaičiavo 5600 Lt už plytelių klojimo darbus ir 4800... 22. Remiantis išdėstytu, teismas pripažino, kad atsakovo taikytas įskaitymas... 23. Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškovu, iš jo ieškovui teismas... 24. Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų. Kaip jau teismas minėjo,... 25. Atsakovas teigia, kad patyrė 31729,88 Lt netiesioginių nuostolių dėl... 26. Atsakovo teiginius, kad jei jis nebūtų pasirašęs su nuomininku pagrindinės... 27. Teismas akcentavo, kad atsakovas teismui nėra pateikęs jokių dokumentų, iš... 28. Nors iš byloje esančių duomenų teismas matė, kad ieškovas nežymiai... 29. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 30. Apeliaciniu skundu UAB „Masada“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 31. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 32. 1. Apeliantas nurodo, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai, nepagrįstai... 33. 2. Teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad byloje... 34. 3. Skundžiamas teismo sprendimas apelianto teigimu yra akivaizdžiai... 35. 4. Nei viename, iš penkių ieškovo pateiktų aktų, nei pagal šiuos aktus... 36. 5. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad ieškovas atleistinas nuo... 37. 6. Teismo išvadą, kad tai jog atsakovas pasirašė papildomą susitarimą... 38. 7. Nepaisant to, jog ieškovas apskritai neturi reikalavimo teisės į 10400 Lt... 39. 8. Pasisakydamas apeliantas dėl priešieškinio, teismo išvadą, kad... 40. Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB „Vaistena“ prašo atsakovo... 41. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 42. 1. Skundžiamas teismo sprendimas yra ne tik pagrįstas ir teisėtas, bet ir... 43. 2. Ginčas dėl darbų masto tikrai buvo, ką teisingai nustatė ir teismas.... 44. 3. Rašte, kuriuo atsakovas pranešė apie atliktą įskaitymą nurodyta, jog... 45. 4. Apelianto siekiamas pateikti paaiškinimas, dėl atsakovą ir ieškovą... 46. 5. Atsakovo teiginiai, kad teismo išvada, padaryta analizuojant šalių... 47. 6. Teismui pripažinus, kad įskaitymą atsakovas atliko neteisėtai, atsakovui... 48. 7. Teisingai teismo nustatyta, kad atsakovo pateiktuose planuose oranžine... 49. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 50. Apeliacinis skundas atmestinas.... 51. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 52. Dėl teismo šališkumo ir įrodymų vertinimo... 53. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas bylą... 54. Apeliacinio skundo argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo... 55. Dėl ginčo esmės ir byloje esančių įrodymų vertinimo... 56. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad byloje kilo ginčas dėl atliktų... 57. Šiuo atveju, ieškovas įrodinėjo, kad atliko didesnę dalį darbų, nei... 58. Apeliantas teismą išvadą, kad remiantis CK 6.694 str. nuostatomis rangovui... 59. Apelianto teigimu, jokių įrodymų, kad užsakovas būtų vengęs priimti... 60. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino liudytojų parodymų... 61. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas statybos rangą... 62. Nagrinėjamu atveju užsakovas yra pasirašęs 2012m. rugpjūčio mėnesio,... 63. Apelianto manymu, teismas spręsdamas apie atliktų darbų mastą, nepagrįstai... 64. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių... 65. Apeliantas nepagrįstai nesutinka su teismo nurodymu, jog A. A. buvo apelianto... 66. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto... 67. Dėl sprendimo prieštaringumo... 68. Apeliantas sprendimo prieštaringumą motyvuoja tuo, kad teismas nurodydamas... 69. Atsakovo teigimu ieškovas atliko ne visus darbus, tačiau pagrindinį rangovo... 70. Dėl faktinės ieškovo atliktų darbų apimties ir pateiktų atliktų darbų... 71. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 72. Visų pirma, ieškovas pateikdamas ieškinį ginčijo tik atsakovo atliktą... 73. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai 2014-02-12 vykusiame teismo posėdyje... 74. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į faktines... 75. Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso teisės normą, yra nurodęs, kad... 76. Šiuo atveju pažyma buvo pateikta akivaizdžiai praleidus įstatyme numatytus... 77. Apeliantas nesutinka, kad remiantis liudytojų parodymais teismas nustatė, jog... 78. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tiksliai ir išsamiai,... 79. Nagrinėjamu atveju, teismas išreikalavo statybos rangos sutartis tarp... 80. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto teiginiai, apie ieškovo teiktų... 81. Apeliantas nesutinka su teismo atliktu vertinimu dėl akto už darbus, atliktus... 82. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas motyvuojamoje dalyje nusprendė dėl... 83. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad teismas remdamasis 2012 m.... 84. Dėl aplinkybių lėmusių laiku ir tinkamai atlikti ieškovui darbus pagal... 85. Apeliantas nesutinka su ieškovo atleidimu nuo civilinės atsakomybės, esą... 86. Apeliaciniame skunde pateikiama ieškovo ir jo subrangovų sutarčių analizė,... 87. Iš Sutarties Nr. 1 ir jos papildomo susitarimo nustatyta, kad šalys sutarė... 88. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija dėl darbų fronto pridavimo... 89. Nepagrįstai laikytini apelianto teiginiai, kad darbai nebuvo baigti dėl to,... 90. Apeliantas nepaneigė byloje nustatytų faktinių aplinkybių, kad dėl jo... 91. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas pirmas pažeidė sutartį... 92. Nagrinėjamu atveju, ieškovui UAB „Vaistena“ esant tik vienam iš... 93. Dėl ieškovo darbų tariamo neatlikimo ir nesavalaikiškumo... 94. Statybos rangos sutartis – viena iš rangos sutarčių rūšių, kuri iš... 95. Vadovaujantis sutartinių prievolių vykdymo principais, prievolės turi būti... 96. Teismo išvadą, kad apeliantas pasirašydamas papildomą susitarimą dėl... 97. Visgi, faktinis atsakovo elgesys sutartinių santykių metu buvo orientuotas į... 98. Apelianto pateikiama argumentacija dėl teismo pareigos nustatyti, kiek... 99. Visų pirma, formalus terminų praleidimas, o vėliau jų pratęsimas, buvo... 100. Byloje nėra ginčo, kad įskaitymas iš esmės įvykdytas už Sutartyje Nr. 2... 101. Apeliantas įsitikinęs, kad teismas privalėjo tiksliai nustatyti betono... 102. Apeliantas iškreipia skundžiamo sprendimo motyvuojamos dalies 8 puslapio 2... 103. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su teismo išsakyta pozicija, kad... 104. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje tinkamai įvertinti pateikti... 105. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, jog atsakovas neįrodė ieškovo... 106. Visų pirma, byloje apeliantas nepateikė duomenų apie tai, kad 2012-10-18 ir... 107. Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas yra vienas iš prievolės... 108. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir... 109. Dėl delspinigių priteisimo... 110. Kadangi delspinigių dydžio ir skaičiavimo laikotarpio atsakovas neginčijo... 111. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 730,08... 112. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad įskaitymą atsakovas atliko... 113. Dėl priešieškinio... 114. Apeliantas teismo išvadą, kad ieškovas įrodė pagal paties atsakovo... 115. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus ir šalių... 116. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nepriteisė atsakovo prašomų... 117. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad nuomos sutartyse nebuvo nustatytas... 118. Dėl kitų apelianto argumentų... 119. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 120. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie... 121. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 122. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 123. CPK 98 str. 2 d. nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar... 124. Byloje ieškovas pateikė įrodymus dėl 1500 Lt išlaidų, patirtų dėl... 125. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 126. Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 127. Priteisti iš atsakovo UAB „Masada“, į. k. 144674717, 1500 Lt (vieną...