Byla 3K-3-296-219/2015
Dėl draudimo išmokos grąžinimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andžej Maciejevski, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui A. E. ; tretieji asmenys S. I. , R. J. , I. G. individuali įmonė „Svajonių taksi“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“, dėl draudimo išmokos grąžinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl asmens pareigos grąžinti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (toliau – ir Biuras) šio nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką ir ieškinio senaties termino taikymo.

6Ieškovas Biuras prašo priteisti iš atsakovo jam išmokėtą 3465,59 Lt (1003,70 Eur) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

7Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdoje dėl S. I. , vairavusio R. J. priklausantį automobilį „Chevrolet Cavalier“, valst. Nr. ( - ) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas atsakovo A. E. vairuojamas I. G. IĮ „Svajonių taksi“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. ( - ) Eismo įvykio metu S. I. valdytas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, tad dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atsakovas A. E. kreipėsi į ieškovą. UAB DK „PZU Lietuva“ (buvusi UAB DK „Lindra“), vykdydama 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį dėl automobilio „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. ( - ) sugadinimo ir atlygino atsakovui A. E. nuostolius, išmokėdama 3465,59 Lt (1003,70 Eur) draudimo išmoką, ją ieškovas kompensavo UAB DK „PZU Lietuva“.

8Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010, konstatavo, kad nėra galimybės nustatyti, dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi nurodytas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Kadangi ieškovas moka eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmoką, jeigu kaltininkas padarė žalą naudodamas neapdraustą transporto priemonę (kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo atsakomybė), tai Klaipėdos apygardos teismui 2012 m. gegužės 10 d. priėmus nutartį, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovas 2007 m. lapkričio 15 d. gavo 3465,59 Lt (1003,70 Eur) draudimo išmoką, todėl ją privalo grąžinti ieškovui. Bylos šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, ieškinio reikalavimas grindžiamas nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita pagrindu. Ieškovo nuomone, ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo draudimo išmokos išmokėjimo atsakovui momento ir taikytinas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas.

9II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

10Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11Teismas nustatė, kad ( - ) sankryžoje, eismo įvykio metu susidūrė S. I. vairuojamas R. J. priklausantis automobilis „Chevrolet Cavalier“, valst. Nr. ( - ) ir atsakovo A. E. vairuojamas I. G. IĮ „Svajonių taksi“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. ( - ) Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) 2007 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. E763817 dėl eismo įvykio kaltu pripažintas S. I., jam už pažeidimo, nustatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 150 Lt (43,44 Eur) bauda. Automobilis „Chevrolet Cavalier“, valst. Nr. ( - ) įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovas A. E. kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo. UAB DK „PZU Lietuva“, vykdydama su ieškovu sudarytos 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, nustatė eismo įvykio metu automobiliui „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. ( - ) padarytos žalos dydį ir 2007 m. lapkričio 28 d. atlygino nuostolius, sumokėdama 3465,59 Lt (1003,70 Eur) draudimo išmoką. S. I. apskundė teismui Klaipėdos miesto VPK Klaipėdos miesto VPK 2007 m. spalio 12 d. nutarimą, priimtą administracinėje byloje. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-1329-57/2007, tenkino S. I. skundą – panaikino Klaipėdos miesto VPK 2007 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. E763817 ir grąžino bylą Klaipėdos apskrities VPK, įpareigodamas atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Administracinėje byloje Nr. 30/0705102 buvo atlikta autotechninė ekspertizė; Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2008 m. gegužės 21 d. ekspertizės akto Nr. 11K-18(08) išvadose nenurodyta, dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro (toliau – ir KPB) 2009 m. sausio 25 d. nutarimu administracinės bylos teisena dėl 2007 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio nutraukta pasibaigus terminui, per kurį asmeniui gali būti paskirta administracinė nuobauda. Eismo įvykio metu abu vairuotojai buvo blaivūs.

12Klaipėdos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį atsakovams S. I. , R. J., dalyvaujant trečiajam asmeniui A. E. , dėl nuostolių atlyginimo regreso teise 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieškinį atmetė, ieškovui neįrodžius reikalavimo pagrįstumo. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuodamas, kad įrodyti S. I. deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų visumą turėjo ieškovas, kuris (be administracinės bylos nagrinėjimo metu priimtų ir vėliau panaikintų procesinių spendimų) S. I. kaltę patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 12 straipsnis), šią pareigą perkeldamas teismui, nors šis pagal rungimosi ir dispozityvumo principus negali savo iniciatyva rinkti įrodymų, ieškoti pagal ieškovo ieškinį atsakingo asmens, peržengti ieškinio reikalavimų (CPK 179 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 2 dalis); ieškovui, kaip draudikui, žala kilo tik 2007 m. lapkričio 15 d. išmokėjus draudimo išmoką (civilinė byla Nr. 2-1493-867/2010).

13Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB Panevėžio miestprojektas, bylos Nr. 3K-3-526/2009), ir dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-276/2010), nurodė, kad ieškovo reikalavimas grąžinti sumokėtą draudimo išmoką kilo ne iš nepagrįsto praturtėjimo, bet iš draudimo teisinių santykių. Ginčo esmė nagrinėjamoje byloje orientuota į Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu reglamentuojamų draudimo teisinių santykių aspektą – draudimo išmokos grąžinimą, kai ieškovui pareiga Lietuvos Respublikoje įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam trečiajam asmeniui mokėti draudimo išmoką kyla kaltininkui padarius žalą naudojant neapdraustą transporto priemonę. Ginčo draudimo išmokos mokėjimo momentu tiek ieškovo, tiek kitų šiame draudimo teisinio santykio pagrindu atsiradusio ginčo sprendime dalyvavusių asmenų veiksmais ir sprendimais nustačius draudimo išmokos mokėjimo pagrindus ir sąlygas, atsakovui buvo išmokėta draudimo išmoka. Draudimo išmokos išmokėjimo momentu ieškovui nekilo abejonių dėl jos mokėjimo pagrindų ir sąlygų. Transporto priemonių draudikų biuro sumokėtų išmokų grąžinimo baigtinis sąrašas nustatytas TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1–7 dalyse. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1–7 dalyse nurodytų aplinkybių ieškovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, tokių duomenų bei įrodymų neteikė. Ieškovo motyvas, kad ieškinio padavimo metu galiojusių (įsigaliojo nuo 2008 m. vasario 24 d.) Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65.3 punkto nuostata, jog išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal įstatymą gauti šios išmokos asmeniui, netaikytina kilusiam ginčui, nes negaliojo draudimo išmokos mokėjimo metu.

14Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010, išspręstas ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš atsakovų S. I. ir R. J. , nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo 2007 m. lapkričio 15 d. teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl draudimo išmokos išmokėjimo 2007 m. lapkričio 15 d. teisinio pagrindo išnykimo nuo 2012 m. gegužės 10 d. Draudimo išmoką 2007 m. lapkričio 15 d. išmokėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atsakovui A. E. , taigi draudimo išmokos teisinis išmokėjimo atsakovui pagrindas nėra pakeistas, panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka, ieškovas tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo. Šalys byloje taip pat neįrodinėjo ir 2007 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio mechanizmo, aplinkybių, kaltų asmenų dėl eismo įvykio – įrodymų, prašymų neteikė.

15Nagrinėjamoje byloje nebuvo galimybės išreikalauti Klaipėdos miesto VPK 2007 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. E763817 pagrindu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 30/0705102, nes ji archyve sunaikinta įstatymo nustatyta tvarka. Šalims ir jų atstovams – teisininkui bei advokatui, neteikiant byloje jokių papildomų duomenų bei įrodymų, prašymų dėl nurodyto eismo įvykio kilimo priežasčių, mechanizmo, dalyvių bei kitų aplinkybių, eismo įvykio dalyviams A. E. ir S. I. nurodant prieštaringas eismo įvykio aplinkybes, šalims bei jų atstovams ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims nereaguojant į nevienkartinį teismo pasiūlymą pateikti papildomus įrodymus, teismas sprendė remtis duomenimis, esančiais civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1493-867/2010 (CPK 177, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis). Teismas vadovavosi TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalimi, CK 6.246–6.248 straipsniais, 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.270 straipsniu, nustatė, kad eismo įvykis įvyko 2007 m. rugpjūčio 25 d., administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2007 m. spalio 4 d., eismo įvykio vietos apžiūros protokolas surašytas pagal vairuotojų paaiškinimus, autotechninės ekspertizės aktas surašytas 2008 m. gegužės 21 d. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateikta medžiaga buvo neinformatyvi, todėl iš pateiktų duomenų nebuvo galimybės nustatyti, kokiu greičiu važiavo abu automobiliai; nenurodyta, kuris vairuotojas kaltas dėl eismo įvykio; pateiktų byloje įrodymų pagrindu nėra galimybės nustatyti, dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis.

16Teismas rėmėsi CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad ieškovas apie jo nurodomą teisės pažeidimą sužinojo pasibaigus Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009 m. sausio 25 d. nutarimo administracinėje byloje apskundimo terminui – 2009 m. vasario 15 d. (CPK 185 straipsnis). Kadangi šioje byloje nagrinėjamas iš draudimo teisinių santykių kilęs reikalavimas dėl draudimo išmokos grąžinimo, tai taikomas CK 1.125 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovo atstovai, veikdami kaip apdairūs ir rūpestingi asmenys, tiek nuo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje (panaikinus Klaipėdos miesto VPK 2007 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. E763817 ir grąžinus bylą Klaipėdos apskrities VPK, įpareigojant atlikti papildomą aplinkybių tyrimą), tiek nuo Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009 m. sausio 25 d. nutarimo nutraukti administracinės bylos teiseną, per 4 metus dėl ieškovo pažeistų teisių gynybos privalėjo kreiptis į teismą su nurodytu ieškiniu; tai būtų nutraukę ieškinio senaties termino skaičiavimą, tačiau ieškinį teismui pateikė tik 2013 m. vasario 28 d. Ieškovas praleido nustatytą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą, todėl tuo pagrindu ieškinys netenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymo normų taikymo teismų praktikoje“ 21 punktas).

17Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. liepos 11 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą.

18Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo pozicija, kad pareiga įrodyti draudimo išmokos gavimo teisinio pagrindo egzistavimą, t. y. jog už eismo įvykį yra atsakingas neapdraustą transporto priemonę vairavęs asmuo – S. I. , tenka atsakovui. Nagrinėjamu atveju draudimo išmoką ieškovas išmokėjo įstatymo pagrindu (TPVPCADĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčo draudimo išmokos mokėjimo metu ieškovas nustatė pagrindą ir sąlygas išmokėti ginčo draudimo išmoką. Teisėjų kolegija rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl nepagrįsto praturtėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ZAO „Grinvej“ v. V. Z. individuali įmonė „Kiaunė“, bylos Nr. 3K-3-68/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. T. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-396/2013; 2013 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „BTA Insurance Company“ SE v. UAB „Transrevis“, bylos Nr. 3K-3-500/2013), nurodo, kad ieškovui tenka pareiga įrodyti draudimo išmokos atsakovui A. E. išmokėjimo nepagrįstumą – aplinkybes, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, t. y. kad išnyko draudimo išmokos išmokėjimo pagrindas ir atsakovui atsirado pareiga grąžinti turtą.

19Civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010 nebuvo nagrinėjamas ir sprendžiamas klausimas dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakovui 2007 m. lapkričio 15 d. teisinio pagrindo, todėl nėra pagrindo konstatuoti draudimo išmokos išmokėjimo teisinio pagrindo išnykimą nuo 2012 m. gegužės 10 d. Pagal esamus įrodymus nėra galimybės nustatyti, dėl kurio automobilio vairuotojo kaltės įvyko eismo įvykis. Ieškovo sumokėtų išmokų grąžinimą reglamentuoja TPVCAPDĮ 23 straipsnis, tačiau jame nurodytų aplinkybių ieškovas neįrodinėjo. Atsakovui išmokėtos draudimo išmokos teisinis pagrindas nėra pakeistas, panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka. Tai sudaro pagrindą ieškinio reikalavimus atmesti kaip neįrodytus (CK 6.237 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai).

20Ieškovas reikalavimą kildina iš pagrindinės prievolės – TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išmokėtos draudimo išmokos atsakovui (nukentėjusiajam) išmokėjimo pagrįstumo. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius, tokio privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus reglamentuoja TPVCAPDĮ (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Šio įstatymo atžvilgiu CK ir Draudimo įstatymas taikomi kaip lex generalis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis, 6.1018 straipsnis, TPVCAPDĮ 1 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v. V. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-255/2010; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-555/2013), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo esmė orientuota į TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto draudimo teisinių santykių aspektą. Ieškovas draudimo išmoką atsakovui išmokėjo remdamasis neįsiteisėjusiu procesiniu sprendimu administracinėje byloje. Ieškovas apie nurodomą jo teisės pažeidimą sužinojo 2009 m. vasario 15 d., t. y. pasibaigus Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009 m. sausio 25 d. nutarimo administracinėje byloje apskundimo terminui, kuriuo buvo nutraukta administracinės bylos teisena.

21III. Kasacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir

22atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

23Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti iš atsakovo 3465,59 Lt (1003,70 Eur) neteisėtai gautą draudimo išmoką, visas ieškovo bylinėjimosi išlaidas bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo argumentai:

241. Dėl TPVCAPDĮ ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – ir Taisyklių) pažeidimo. Teisėjų kolegija nepagrįstai rėmėsi bendrosiomis (CK 6.237 straipsnis), o ne specialiosiomis (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 7 dalis, Taisyklių 65, 65.3 punktai) teisės normomis (CK 6.988 straipsnio 3 dalis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo klausimus, tarp jų – ieškovo teisę susigrąžinti sumokėtas išmokas iš asmenų, neturėjusių ar neturinčių teisės gauti tokias išmokas, reglamentuoja specialus įstatymas – TPVCAPDĮ. Taigi TPVCAPDĮ teisės normos laikytinos specialiosiomis ir taikytinomis santykiams, susijusiems su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ir ieškovo atgręžtiniam reikalavimui. Draudimo išmoka atsakovui buvo išmokėta TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes žala buvo padaryta eismo įvykio metu. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tiek 2007 m. spalio 15 d., tiek 2009 m. sausio 20 d. pažymomis informavo ieškovą, kad eismo įvykio kaltininkas yra S. I. . O apie pateiktą skundą dėl policijos nutarimo, kuriuo S. I. buvo nubaustas už eismo įvykio sukėlimą, ieškovas nebuvo informuotas nei policijos, nei S. I. , nei atsakovo. Ieškovas, nebūdamas administracinės bylos šalis ir neturėdamas informacijos, neturėjo objektyvių galimybių sužinoti apie pateiktą skundą ir atsisakyti išmokėti draudimo išmoką atsakovui. O atsakovas šiuo atveju turėjo suvokti (bonus pater familias principas), kad, nesant konstatuotos S. I. kaltės (iškilus ginčui dėl kaltės klausimo), jis neturi teisės pretenduoti į ieškovo mokamą draudimo išmoką. Nepaisant to, atsakovas, nevykdydamas pareigos suteikti visą informaciją apie eismo įvykio aplinkybes ir jo kaltininką (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalis), dėl savanaudiškų paskatų apie pateiktą skundą neinformavo ieškovo nei iki draudimo išmokos išmokėjimo, nei ją gavęs. Dėl to ieškovas, surinkęs duomenis apie eismo įvykį, kilusią civilinę atsakomybę ir žalos dydį pagrindžiančius dokumentus, TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu išmokėjo draudimo išmoką atsakovui. Siekdamas užkirsti kelią iždo, skirto nukentėjusiems nuo neapsidraudusių vairuotojų asmenų patirtai žalai atlyginti (TPVCAPDĮ 36 straipsnis), nepagrįstam naudojimui, įstatymų leidėjas nustatė, kada ieškovo išmokėtos išmokos privalo būti grąžinamos atgal į ieškovo iždą – paaiškėjus, kad ieškovas draudimo išmoką išmokėjo nepagrįstai, šiuo atveju – kai draudimo išmoka išmokėta neturinčiam teisės pagal TPVCAPDĮ gauti šios išmokos asmeniui (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 7 dalis, Taisyklių 65, 65.3 punktai). Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-719-370/2012, kurioje dalyvavo atsakovas ir S. I. , paliko galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimą. Taigi paaiškėjo, kad S. I. , priešingai negu nurodyta ieškovui pateiktose policijos pažymose ir buvo teigiama atsakovo, nelaikytinas atsakingu už 2007 m. rugpjūčio 25 d. įvykusį eismo įvykį, t. y. paaiškėjo, kad draudimo išmoka atsakovui buvo išmokėta nepagrįstai, kompetentingai institucijai nustačius, kad S. I. nekilo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Ieškovo nuomone, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atsakovui buvo išmokėta draudimo išmoka, dėl to atsakovas pagal TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 7 dalies, Taisyklių 65, 65.3 punktų nuostatas privalo grąžinti gautą išmoką ieškovui. Atsakovas, grąžinęs ieškovui nepagrįstai gautą išmoką, ir vėliau įrodęs, kad eismo įvykio kaltininkas yra S. I. , t. y. atsiradus pagrindui ieškovui mokėti draudimo išmoką, galės kreiptis į ieškovą dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovas pažymi, kad šiuo metu formuojama skirtinga teismų praktika taikant specialiąsias (TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 23 straipsnio 7 dalis, Taisyklių 65, 65.3 punktai) ir bendrąsias (CK 6.237 straipsnis) teisės normas sprendžiant panašaus pobūdžio bylas (pvz., Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-68-876/2014).

252. Dėl ieškinio senaties termino. Draudimo teisinių santykių atsiradimo pagrindas – draudimo sutartis; draudimo teisiniai santykiai sieja tik draudiką ir draudėją (CK 6.987 straipsnis, CK pirmosios knygos „Bendrosios nuostatos“ komentaro 252–253 psl.; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr. AC-34-1, Teismų praktika Nr. 34, 355 psl., Kontautas T. Draudimo sutarčių teisė, Justitia, 2007, 55 psl.). Šiuo atveju nebuvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis – ieškovas reikalauja grąžinti draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta dėl to, kad, pirminiais duomenimis, eismo įvykio metu buvo padaryta žala neapdrausta transporto priemone. Pagal Draudimo įstatymą (2007 m. rugpjūčio 25 d. galiojusi redakcija) ieškovas negalėtų būti laikomas draudiku, vykdyti draudimo veiklą ir, kaip draudikas, dalyvauti draudimo teisiniuose santykiuose su kitais asmenims (Draudimo įstatymo 2 straipsnio 8, 10, 14 dalys, 3 straipsnio 1, 4 dalys). Draudimo įstatyme įtvirtinta imperatyvioji nuostata, kad viena iš draudimo sutarties šalių gali būti tik draudikas, t. y. draudimo įmonė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė) ar užsienio draudimo įmonės filialas (2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnis). Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-198/2009). Taigi, ieškovas negali būti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, kuriems taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Seesam Lietuva“ v. A. P., bylos Nr. 3K-3-499/2012; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2154-640/2012; kt.). Šiuo atveju ieškovo nesieja draudimo teisiniai santykiai nei su atsakovu, nei su S. I. . Priešingai, ieškovas išmokėjo išmoką atsakovui dėl to, kad S. I. civilinė atsakomybė 2007 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvyko metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, ir į tai, kad ieškovo reikalavimui netaikytini CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai, byloje taikytinas dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo 2012 m. gegužės 10 d., t. y. nuo momento, kada paaiškėjo, jog S. I. nekyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio ir išnyko teisinis pagrindas, pagal kurį atsakovas gavo draudimo išmoką iš ieškovo.

263. Dėl šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita – gavo draudimo išmoką iš ieškovo. Dėl šių aplinkybių ginčo nekilo. Ieškovo nuomone, pareiga įrodyti draudimo išmokos gavimo teisinį pagrindą, t. y. kad už eismo įvykį yra atsakingas neapdraustą transporto priemonę vairavęs S. I. , tenka ne ieškovui, o atsakovui. Reikalavimas ieškovui įrodyti, kad atsakovas gavo pinigų sumą be teisinio pagrindo, reikštų reikalavimą paneigti bet kokį įmanomą pinigų gavimo pagrindą, t. y. įrodyti neįmanomas įrodyti aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013). Tiek atsakovas, tiek S. I. , kurie dalyvavo nagrinėjant šią ir kitas bylas, buvo eismo įvykio dalyviai, todėl jie privalo įrodinėti eismo įvykio aplinkybes, kurias betarpiškai kontroliavo ir gali turėti įrodymų joms patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Barker textiles“ v. I. A., bylos Nr. 3K-3-427/2013). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių įrodinėtas aplinkybes. Šaliai, nepasirinkusiai tinkamos procesinės gynybos priemonės, tenka neigiamų pasekmių rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v. V. D. , bylos Nr. 3K-7-300/2010; Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 2A-824-657/2013; Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. 2A-518-368/2011). Netinkamai nustačius civilinio proceso šalių įrodinėjimo pareigas, buvo pažeistas asmenų lygybės prieš įstatymą ir asmenų teisėtų lūkesčių principai.

274. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kadangi ieškovas, atsižvelgiant į jo teisinį statusą, teisės aktuose įtvirtintas funkcijas bei veiklos pobūdį, negali būti laikomas draudimo teisinių santykių dalyviu, tai CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas negali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M. , bylos Nr. 3K-3-198/2009; 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Seesam Lietuva“ v. A. P. , bylos Nr. 3K-3-499/2012). Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo ir įrodinėjimo priemonių leistinumo bei pakankamumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB LESTO, bylos Nr. 3K-3-310/2013; 2013 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Barker textiles“ v. I. A., bylos Nr. 3K-3-427/2013).

28Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ sutinka su kasacinio skundo argumentais, prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priteisti iš atsakovo 3465,59 Lt (1003,70 Eur) draudimo išmoką.

29Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. E. nurodo, kad, jo manymu, nėra pagrindų naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.

30Atsakovas nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ sumokėtų išmokų grąžinimo sąrašas yra baigtinis. Kasaciniame skunde nenurodoma, kokių civilinių teisinių santykių grupei ieškovas priskiria santykius su atsakovu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos ir nėra nustatyti tokio termino sustabdymo ar nutraukimo atvejai šioje byloje (CK 1.125 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 1.127 straipsnio 1 dalis), todėl teismai pagrįstai tenkino atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ 21 punktas). Nesant galimybių nustatyti pagrindinių deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovui nesilaikant įrodinėjimo, rungimosi ir dispozityvumo principų, neįrodžius reikalavimo pagrįstumo (CPK 12, 176–178,185 straipsniai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB Panevėžio miestprojektas, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-276/2010), teismai negalėjo peržengti ieškinio reikalavimų ribų, todėl, vadovaudamiesi įrodymų pakankamumo taisykle, koncentruotumo principu šį ginčą išsprendė tinkamai. Draudimo išmokos išmokėjimo pagrindas nėra pakeistas, panaikintas ar nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka bei sąlygomis, todėl pagrindų naikinti kasacine tvarka skundžiamą teismo nutartį nėra.

31Teisėjų kolegija

konstatuoja:

32IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

33Dėl pareigos grąžinti Biurui nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką

34Kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad buvo pagrindas išmokėti draudimo išmoką atsakovui A. E. , nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2A-719-370/2012 teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog S. I. nelaikytinas atsakingu už 2007 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykį, taigi paaiškėjo, kad draudimo išmoka atsakovui buvo išmokėta nepagrįstai – teismui nustačius, kad S. I. nekilo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu padarytos žalos, todėl atsakovas neturėjo teisės gauti draudimo išmokos ir privalo grąžinti ieškovui šio išmokėtą draudimo išmoką.

35Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo tikslas – garantuoti dėl apdraustos šiuo draudimu transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą, neviršijant įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos, taip pat užtikrinti apdraustojo turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. birželio 11 d. iki 2012 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 1–3 dalyse buvo imperatyviai nustatyta, kad transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota; šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės. Už draudimo sutarties sudarymą atsako transporto priemonės savininkas (TPVCAPDĮ 4 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiradus civilinei atsakomybei žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado naudojant apdraustą transporto priemonę, ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius v. V. M., bylos Nr. 3K-3-198/2009).

36Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl padarytos per eismo įvykį žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, tačiau tokiu atveju Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis). TPVCAPDĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad nukentėjęs trečiasis asmuo – tai asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris šio įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad eismo įvykio metu nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę (atsakingam draudikui), atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 straipsniuose nurodytais atvejais – Biurui ar jo atstovui. Vienas tokių atvejų, minėta, įtvirtintas 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte – jeigu kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 17 dalis).

37Nagrinėjamos bylos duomenimis, ( - ) sankryžoje, eismo įvykio metu susidūrė S. I. vairuojamas R. J. priklausantis automobilis „Chevrolet Cavalier“, valst. Nr. ( - ) ir atsakovo A. E. vairuojamas I. G. IĮ „Svajonių taksi“ priklausantis automobilis „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. ( - ) Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2007 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. E763817 dėl eismo įvykio kaltu buvo pripažintas S. I. Automobilis „Chevrolet Cavalier“, valst. Nr. ( - ) įvykio metu nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovas A. E. kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo. UAB DK „PZU Lietuva“, vykdydama su ieškovu sudarytos 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 4 nuostatas ir veikdama ieškovo vardu, 2007 m. lapkričio 15 d. sumokėjo atsakovui 3465,59 Lt (1003,70 Eur) draudimo išmoką. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. II-1329-57/2007, tenkino S. I. skundą – panaikino Klaipėdos miesto VPK 2007 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. E763817 ir grąžino bylą Klaipėdos apskrities VPK, įpareigodamas atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009 m. sausio 25 d. nutarimu administracinės bylos teisena dėl 2007 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio nutraukta pasibaigus terminui, per kurį asmeniui gali būti paskirta administracinė nuobauda. Civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams S. I. , R. J. , dalyvaujant trečiajam asmeniui A. E., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise nagrinėję teismai konstatavo, kad S. I. kaltė dėl eismo įvykio neįrodyta. Taigi Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu atmetė Biuro ieškinio reikalavimą priteisti solidariai iš S. I. ir R. J. 3465,59 Lt (1003,70 Eur) nuostolių atlyginimą regreso tvarka; šis sprendimas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Vertindama nurodytus byloje nustatytus faktus teisėjų kolegija nurodo, kad įsiteisėjusiais ir galiojančiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog 2007 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio kaltininkas nebuvo nustatytas. Ši aplinkybė lemia išvadą, kad ieškovas atsakovui išmokėjo draudimo išmoką nesant tam teisinio pagrindo. S. I. , kuris vairavo automobilį, neapdraustą transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kaltė dėl eismo įvykio nekonstatuota, t. y. jis nagrinėjamu atveju neįgijo eismo įvykio kaltininko statuso, todėl dėl žalos padarymo neatsiranda jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinės atsakomybės, o atsakovas atitinkamai neįgijo nukentėjusio trečiojo asmens statuso, kuriam, minėta, ieškovas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą turėtų pareigą išmokėti draudimo išmoką. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog atsakovas teisėtai gavo ir neturi pareigos grąžinti iš ieškovo gautą draudimo išmoką, yra nepagrįsta.

38Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 65.3 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2008 m. vasario 24 d., t. y. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biurui priėmus 2009 m. sausio 25 d. nutarimą, kuriuo administracinės bylos teisena dėl 2007 m. rugpjūčio 25 d. eismo įvykio nutraukta, ir pasibaigus šio nutarimo apskundimo terminui 2009 m. vasario 15 d., taip pat civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010 2012 m. gegužės 10 d. įsigaliojus Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimui ir ieškovui 2013 m. vasario 28 d. pareiškus reikalavimą nagrinėjamoje byloje) nustatyta, kad išmokėjęs draudimo išmoką atsakingas draudikas ar Biuras turi teisę reikalauti, kad draudimo išmoką gavęs asmuo grąžintų gautą išmoką ar jos dalį, jeigu paaiškėja, kad draudimo išmoka, išmokėta neturėjusiam ar neturinčiam teisės pagal TPVCAPDĮ gauti šios išmokos asmeniui. Minėta, kad civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010 įsigaliojusio Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimo pagrindu konstatuota, kad S. I. kaltės dėl eismo įvykio nenustatyta, taigi teismui išnagrinėjus ir nustačius eismo įvykio faktines aplinkybes, paaiškėjo, kad atsakovas neturėjo teisės gauti iš ieškovo draudimo išmokos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo šiam išmokėtą 3465,59 Lt (1003,70 Eur) draudimo išmoką yra pagrįstas.

39Dėl ieškinio senaties termino taikymo, Biurui reiškiant reikalavimą grąžinti nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką

40Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nagrinėjamu atveju taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, nes bylos šalių nesiejo draudimo teisiniai santykiai, todėl, jo nuomone, taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

41Minėta, kad TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada dėl Lietuvos Respublikoje įvykusių eismo įvykių nukentėjusiajam trečiajam asmeniui Biuras moka išmoką, nors ir nėra sudaręs sutarties su atsakingu už žalos padarymą asmeniu, taigi nėra draudikas. Tokiu atveju transporto priemonės savininkas nėra įvykdęs įstatyme nustatytos pareigos sudaryti draudimo sutartį su draudiku – asmeniu, turinčiu teisę teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Lietuvos Respublikoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 18 dalis). Dėl to nesant sudarytos draudimo sutarties, t. y. nesant susiklosčiusių draudimo teisinių santykių tarp transporto priemonės, kuria padaryta žala, savininko ir draudiko, draudimo išmoką išmoka Biuras. Remiantis TPVCAPDĮ 2 straipsnio 12, 18 dalimis, 6 straipsniu Biuras pagal Jungtinių Tautų Europos ekonomikos reikalų komisijos Vidaus transporto komiteto Kelių transporto pakomitečio 1949 m. sausio 25 d. priimtą rekomendaciją Nr. 5 yra įsteigta organizacija, vienijanti draudimo įmones, kurioms leidžiama toje valstybėje vykdyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, tačiau pati šios funkcijos neatlieka. Taigi draudimo teisiniai santykiai tarp transporto priemonių valdytojų ir Biuro nesusiklosto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Transporto priemonių draudikų biuras v. E. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2012). CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas būtent iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Kadangi Biuras draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, tai nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju yra susiklostę draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalių nesieja draudimo teisiniai santykiai, byloje taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Bylą nagrinėję teismai nustatė, o kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės aplinkybės (CPK 353 straipsnio 1 dalis), kad ieškovas apie nurodomą jo teisės pažeidimą sužinojo 2009 m. vasario 15 d., t. y. pasibaigus Klaipėdos apskrities VPK KPB 2009 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta administracinės bylos teisena administracinėje byloje, apskundimo terminui. Taigi kasatoriui 2009 m. vasario 15 d. buvo ar turėjo būti žinoma, kad S. I. kaltė administracine tvarka nenustatyta ir jam nekyla civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio, t. y. kai kasatorius sužinojo, jog atsakovas nepagrįstai gavo draudimo išmoką (CPK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinys šioje byloje pareikštas 2013 m. vasario 28 d., taigi nepraleidus bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir atmetė ieškinio reikalavimus ir tuo pagrindu, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

42Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamai taikytų materialiosios teisės normų yra pagrindas panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti – ir priteisti ieškovui iš atsakovo šiam nepagrįstai išmokėtą 3465,59 Lt (1003,70 Eur) draudimo išmoką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.201 straipsnio 1 dalis, CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3, 4 dalys). Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 25,55 Eur tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas tenkinamas, tai jos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Dėl nurodytos priežasties perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovui priteistinas iš atsakovo žyminis mokestis, sumokėtas paduodant byloje procesinius dokumentus, iš atsakovo taip pat valstybei priteistina 10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos teisme įteikimu (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 96 straipsnio 1 dalis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

46Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 11 d. nutartį ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) iš atsakovo A. E. (a. k. ( - ) 1003,70 Eur (vieno tūkstančio trijų Eur 70 ct) draudimo išmoką, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 1 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

47Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k. 125709291) iš atsakovo A. E. (a. k. ( - ) 30,12 Eur (trisdešimt Eur 12 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant ieškinį, 30,12 Eur (trisdešimt Eur 12 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą, ir 30,12 Eur (trisdešimt Eur 12 ct) žyminio mokesčio, sumokėto paduodant kasacinį skundą.

48Priteisti iš atsakovo A. E. (a. k. ( - ) 35,55 Eur (trisdešimt penkis Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų pirmosios instancijos ir kasaciniame teismuose įteikimu, valstybės naudai. Valstybės naudai priteista suma mokėtina į išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami klausimai dėl asmens pareigos grąžinti Lietuvos... 6. Ieškovas Biuras prašo priteisti iš atsakovo jam išmokėtą 3465,59 Lt... 7. Ieškovas nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdoje dėl S. I. ,... 8. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu... 9. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 10. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį... 11. Teismas nustatė, kad ( - ) sankryžoje, eismo įvykio metu susidūrė S. I.... 12. Klaipėdos rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010... 13. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo ir įrodymų... 14. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 9 d. sprendimu, priimtu... 15. Nagrinėjamoje byloje nebuvo galimybės išreikalauti Klaipėdos miesto VPK... 16. Teismas rėmėsi CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad ieškovas apie jo... 17. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 18. Teisėjų kolegija nesutiko su ieškovo pozicija, kad pareiga įrodyti draudimo... 19. Civilinėje byloje Nr. 2-1493-867/2010 nebuvo nagrinėjamas ir sprendžiamas... 20. Ieškovas reikalavimą kildina iš pagrindinės prievolės – TPVCAPDĮ 17... 21. III. Kasacinio skundo, pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo ir... 22. atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 23. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo... 24. 1. Dėl TPVCAPDĮ ir Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795... 25. 2. Dėl ieškinio senaties termino. Draudimo teisinių santykių atsiradimo... 26. 3. Dėl šalių įrodinėjimo naštos paskirstymo. Ieškovas pateikė... 27. 4. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kadangi ieškovas,... 28. Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB DK... 29. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas A. E. nurodo, kad, jo manymu, nėra... 30. Atsakovas nurodo, kad pagal TPVCAPDĮ sumokėtų išmokų grąžinimo sąrašas... 31. Teisėjų kolegija... 32. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 33. Dėl pareigos grąžinti Biurui nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką... 34. Kasatorius, nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kad buvo... 35. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 36. Pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą tuo atveju, kai žala padaroma... 37. Nagrinėjamos bylos duomenimis, ( - ) sankryžoje, eismo įvykio metu... 38. Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo... 39. Dėl ieškinio senaties termino taikymo, Biurui reiškiant reikalavimą... 40. Kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad nagrinėjamu... 41. Minėta, kad TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada dėl... 42. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 27 d. pažymą apie... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 46. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 47. Priteisti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui (j. a. k.... 48. Priteisti iš atsakovo A. E. (a. k. ( - ) 35,55 Eur (trisdešimt penkis Eur 55... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...