Byla 2K-113-895/2017
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistajam L. D., jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jolantos Činčikienės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio.

3Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu L. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir L. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų trims mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria L. D. bausmės subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 181 straipsnio 3 dalį dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir L. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų.

6L. D. į bausmės laiką įskaityta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu iš dalies atlikta bausmė pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendį.

7Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjos, prašiusių prokuratūros kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

91. L. D. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 31 d., būdamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje, esančioje Panevėžyje, ( - ), savo vardu parašė ir išsiuntė paštu grasinamą laišką, adresuotą Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjai R. R., jame išreikšdamas grasinimus panaudoti fizinį smurtą – nužudyti, suluošinti ir taip atimti gyvybę teisėjai ar jos šeimos nariams, taip neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo bei kitų asmenų naudai, vertė R. R. perduoti turtą – pervesti po 4000 Eur, iš viso 16 000 Eur, į jo (L. D.) asmeninę sąskaitą ir jo draugų E. S., G. I. ir A. P. laisvės atėmimo vietose turimas sąskaitas. Taip L. D. atvirai iš nukentėjusios R. R. prievartavo didelės vertės turtą.

102. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė Jolanta Činčikienė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendį dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės ir palikti galioti be pakeitimų Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį, kuriuo L. D. vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas septyniolikai metų trims mėnesiams.

112.1. Prokurorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pasirinktu bausmių bendrinimo būdu ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmosios instancijos pasirinktu bausmių pagal BK 64 straipsnį bendrinimo būdu, kai buvo paskirta galutinė septyniolikos metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir taikydamas kitą BK 63 straipsnyje numatytą būdą, tokiu atveju privalėjo naujai paskirtą pagal paskutinį nuosprendį penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę bendrinti su jau paskirta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu dvidešimt trejų metų laisvės atėmimo bausme (ir paskirti bausmę, didesnę nei dvidešimt trys metai laisvės atėmimo), ir tik tada į bausmės laiką įskaityti iš dalies pagal kitą nuosprendį atliktą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi bausmę bendrina su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir į bausmės laiką įskaito šiuo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu įskaitytą iš dalies atliktą bausmę pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendį, ir paskirdamas galutinę septyniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, netinkamai taikė BK 63 straipsnį. BK 63 straipsnio nuostatose nenumatyta, kad bendrinant bausmes būtų galima vieną bausmę bendrinti su kitos neatliktos bausmės dalimi. Šio straipsnio nuostatose nurodyta, kad turi būti bendrinamos (visiškai sudedant, iš dalies sudedant ar apimant) teismo paskirtos bausmės. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad BK 63 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog taikant šį bausmių bendrinimo būdą galutinė subendrinta bausmė negali viršyti 20 metų laisvės atėmimo.

122.2. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamsa BK 64 straipsnio nuostatas, pabandė ištaisyti ankstesnių teismų nuosprendžiuose klaidingai pasirinktą bausmių bendrinimo būdą ir dėl to neteisingai paskirtą bausmę. Teismas, kaip ir reikalauja BK 64 straipsnis, nuosprendžio paskelbimo dieną apskaičiavo, kokia yra likusi L. D. neatlikta bausmės dalis, nustatė, kad L. D. yra neatlikęs penkiolikos metų aštuonių mėnesių ir dvylikos dienų laisvės atėmimo bausmės. Prie šios neatliktos bausmės dalies (nes ji didesnė) teismas pridėjo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskyrė galutinę septyniolikos metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. L. D. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2009 m. gegužės 21 d. (Kauno apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nutartimi paskirtas suėmimas nuo 2009 m. gegužės 21 d.). L. D. 2009 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu nuteistas terminuota laisvės atėmimo bausme, taip pat jis nuteistas 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. liepos 20 d., 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiais terminuotomis laisvės atėmimo bausmėmis už nusikalstamas veikas, padarytas 2009 m. vasario 3 d., 2009 m. vasario 14 d., 2009 m. vasario 17 d., 2009 m. kovo 3 d., 2009 m. kovo 20 d., 2009 m. gegužės 13 d. Visos šios bausmės L. D. teisingai buvo subendrintos taikant BK 63 straipsnio nuostatas. Tačiau vėliau, L. D. pradėjus daryti nusikaltimus įkalinimo įstaigoje, teismai, priimdami nuosprendžius, turėjo bausmes bendrinti taikydami BK 64 straipsnio nuostatas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi bausmė skiriama tada, kai nuteistasis, dar neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad kai bausmė skiriama vadovaujantis šio straipsnio 1 dalimi, subendrinta bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. L. D., atlikdamas jam paskirtą ir keliais nuosprendžiais subendrintą bausmę, būdamas įkalinimo įstaigoje padarė daug nusikalstamų veikų (2010 m. rugpjūčio 30 d., 2011 m. gegužės 8 d., 2011 m. rugpjūčio 1 d., 2011 m. lapkričio 7 d., 2012 m. gegužės 21 d., 2012 m. birželio 25 d., 2012 m. spalio 10 d., 2012 m. lapkričio 19 d., 2015 m. rugpjūčio 31 d.), už kurias jis nuteistas teismo 2011 m. gegužės 23 d., 2012 m. kovo 30 d., 2013 m. spalio 18 d., 2014 m. birželio 10 d., 2014 m. spalio 2 d., 2016 m. balandžio 19 d., 2016 m. gegužės 3 d., 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiais, taip pat ir 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu. Taigi, nuo to momento, kai jis 2009 m. gegužės 21 d. buvo suimtas ir 2009 m. rugpjūčio 20 d., 2010 m. sausio 21 d., 2010 m. vasario 17 d., 2010 m. liepos 20 d., 2010 m. rugsėjo 20 d., 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiais buvo nuteistas, visas kitas nusikalstamas veikas jis padarė neatlikęs paskirtos bausmės, t. y., nuo 2009 m. gegužės 21 d. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, todėl už jo padarytas nusikalstamas veikas 2010 m. rugpjūčio 30 d. ir vėliau teismai privalėjo paskirti bausmes ir jas bendrinti vadovaudamiesi BK 64 straipsnio taisyklėmis.

132.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pakeisdamas bausmių bendrinimo būdą netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to nepagrįstai pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį. Lietuvos apeliacinis teismas nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria L. D. bausmės buvo subendrintos vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ir nepagrįstai vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskyrė subendrintą bausmę laisvės atėmimą septyniolikai metų, į bausmės laiką įskaitė iš dalies atliktą bausmę pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendį, taip L. D. paskyrė dar mažesnę negu septyniolikos metų laisvės atėmimo, bausmę.

143. Prokurorės kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies ir 64 straipsnio taikymo

164. Esminis klausimas, keliamas kasaciniame skunde, yra susijęs su įstatymo, nustatančio bausmių bendrinimo taisykles, taikymu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad skirtingų instancijų teismai, bendrindami nuteistajam L. D. bausmes, taikė skirtingus BK straipsnius, reglamentuojančius bausmių bendrinimą – pirmosios instancijos teismas taikė BK 64 straipsnio nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį, taikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas.

174.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. D. yra daug kartų teistas – jam priimta 20 apkaltinamųjų nuosprendžių: 1) Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 19 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis, 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; 2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ššiems mėnesiams; 3) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams devyniems mėnesiams; 4) Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams; 5) Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 31 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams; 6) Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams; 7) Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams; 8) Kauno apylinkės teismo 2010 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 ir 2 dalis, 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu penkeriems metams; 9) Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 20 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų; 10) Kauno apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 261 straipsnį, 264 straipsnio 2 dalį, subendrinus taikant BK 63 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu dešimčiai metų; 11) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), subendrinus taikant BK 63 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu trylikai metų; 12) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrinus taikant BK 63 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu trylikai metų trims mėnesiams; 13) Jurbarko rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrinus taikant BK 64 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu trylikai metų šešiems mėnesiams; 14) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, subendrinus taikant BK 63 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu keturiolikai metų; 15) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, subendrinus taikant 63 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu penkiolikai metų; 16) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 2 dalį, subendrinus taikant BK 63 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu aštuoniolikai metų; 17) Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys veikos), subendrinus taikant BK 63 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu dvidešimčiai metų; 18) Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 1981 straipsnio 1 dalį, subendrinus taikant BK 63 ir 64 straipsnių nuostatas – laisvės atėmimu dvidešimt vieneriems metams; 19) Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, subendrinus taikant BK 63 straipsnio nuostatas – laisvės atėmimu dvidešimt trejiems metams. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu (t.y. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu) L. D. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausme, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridedant prie Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (penkiolikos metų aštuonių mėnesių dvylikos dienų) ir paskirta L. D. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų trims mėnesiams. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo, nurodęs, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, bausmės turėjo būti bendrinamos taikant BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir L. D. paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą septyniolikai metų. Į bausmės laiką įskaitė Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu įskaitytą iš dalies atliktą bausmę pagal Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nuosprendį.

184.2. Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Kai paskirtos bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną nusikalstamą veiką, pridedamos visos už kitas veikas paskirtos bausmės; o kai sudedamos iš dalies – tai prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys).

194.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Taigi, teismas nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo ir subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-193/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-2-699/2015, 2A-7-8-697/2015).

204.4. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi. Apeliacinės instancijos teismas šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad L. D. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, kurią padarė 2015 m. rugpjūčio 31 d. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu L. D. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, kurią taip pat padarė 2015 m. rugpjūčio 31 d. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis buvo priimtas vėliau nei Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendis, todėl paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos, taikant BK 63 straipsnio 9 dalies, o ne BK 64 straipsnio 1, 3 dalies nuostatas. Nors šis teismo argumentas nėra visai tinkamas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymui, bet iš esmės teismas teisingai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bausmes bendrino pagal BK 63 straipsnio 9 dalį.

214.5. Prokurorės kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas, nes L. D., atlikdamas jam paskirtą ir keliais nuosprendžiais subendrintą bausmę, būdamas įkalinimo įstaigoje padarė daug nusikalstamų veikų, šiuo atveju nėra teisingi.

224.6. BK 64 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal šį įstatymą kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis, o kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama tik dalis neatliktos bausmės. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2, 3 dalys).

234.7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią L. D. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, jis padarė 2015 m. rugpjūčio 31 d. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu jis padarė taip pat 2015 m. rugpjūčio 31 d. Taigi nusikalstamą veiką, už kurią L. D. nuteistas Panevėžio apygardos teismo rugsėjo 8 d. nuosprendžiu jis padarė iki ankstesnio nuosprendžio (Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžio) priėmimo. Tai reiškia, kad jam turi būti taikomos bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos BK 63 straipsnyje, kai bausmės skiriamos už kelias nusikalstamas veikas. Prokurorės kasaciniame skunde nurodomos BK 64 straipsnio nuostatos taikomos tada, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, o šiuo atveju, kalbant apie L. D. nusikalstamas veikas, už kurias jis nuteistas paskutiniais dviem nuosprendžiais, padarė tą pačią dieną, netgi toje pačioje vietoje – Panevėžio apskrities policijos komisariato areštinėje, padarė identiškas nusikalstamas veikas, rašė grasinančius laiškus prokurorui ir teisėjai ir abiem atvejais nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Taigi tikėtina, kad esant vienai baudžiamajai bylai, L. D. būtų teisiamas už vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Iš visų išdėstytų aplinkybių yra aišku, kad bendrinant bausmes L. D. turėjo būti taikomos BK 63 straipsnio nuostatos.

244.7.1. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog galimos ir tokios teisinės situacijos, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius vienarūšes nusikalstamas veikas, ikiteisminiai tyrimai kartu ir baudžiamosios bylos yra išskiriamos (išskaidomos) į kelis savarankiškus ikiteisminius tyrimus, kelias baudžiamąsias bylas ir už šių nusikalstamų veikų padarymą kaltininkas nuteisiamas ne vienu nuosprendžiu, o keliais. Apskritai nepritartina tokiai teismų praktikai, kai asmeniui, per neilgą laikotarpį padarius kelias nesudėtingas nusikalstamas veikas, šių veikų ikiteisminis tyrimas išskaidomas į kelias baudžiamąsias bylas ir tai suponuoja kelių atskirų nuosprendžių priėmimą. Tačiau, jeigu tokia teisinė situacija, kuri yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), susidaro, tai ji negali tapti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu. Toks dirbtinis bylų išskaidymas ikiteisminio tyrimo metu negali lemti to, kad už nusikalstamų veikų padarymą pagal paskutinį nuosprendį paskirta galutinė subendrinta bausmė būtų griežtesnė, negu ta bausmė, kuri galėjo būti paskirta pagal vieną nuosprendį, jei visos veikos būtų tiriamos vienoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2K-174/2014).

254.8. Vis dėlto, nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė taikantis teisingas BK nuostatas, tačiau jų nuostatas aiškino ir taikė netinkamai. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, jog, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrina su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir paskiria L. D. galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą septyniolikai metų. Minėta, jog jei priėmus nuosprendį teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Su neatliktos bausmės dalimi bausmės bendrinamos, kai taikomos BK 64 straipsnio nuostatos. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 63 straipsnio nuostatas, turėjo bendrinti paskirtas bausmes. Šio straipsnio nuostatos, skirtingai nei BK 64 straipsnio, nereikalauja nustatyti, kokia nuteistojo bausmės dalis liko neatlikta bausmių bendrinimo metu, kadangi pagal BK 63 straipsnį bendrinamos teismo paskirtos bausmės. Taigi, Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, galutinę subendrintą bausmę paskirdamas Panevėžio apygardos teismo rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinęs su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Antra – apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bendrina dalinio sudėjimo būdu. BK 63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 5 dalyje numatyti atvejai, kai teismas taiko bausmių apėmimą: 1) kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; 2) kai padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; 3) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Šioje baudžiamojoje byloje Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu L. D. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį paskirta penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ankstesniu, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu L. D. paskirta subendrinta dvidešimt trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Minėta, kad kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrinamos, bausmė bendrinama su subendrinta bausme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, bendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. subendrinamos apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra pirmesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė – pridedamos prie šios bausmės. Esant tokiai situacijai, kai ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam L. D. buvo paskirta dvidešimt trejų metų subendrinta bausmė, jam turėjo būti taikomas bausmių apėmimas (BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

264.9. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl bausmių bendrinimo, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nustačius esminius BPK pažeidimus (BPK 369 straipsnio 2 dalis), apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo keistina.

27Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (BPK 106 straipsnis)

285. Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m. balandžio 13 d. pažymą Nr. (2.16) NTP-7-4593, kurioje prašoma priteisti valstybei iš nuteistojo L. D. 89,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Liudmilos Karvelienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiam nuteistajam nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme.

295.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, 2K-174/2014, 2K-322/2014, 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-63-648/2016).

305.2. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės kasacinį skundą išteisintojo teisinę padėtį sunkinančiais pagrindais. L. D. buvo pristatytas į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir siekiant įgyvendinti jo teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatorės sprendimu L. D. buvo parinkta advokatė L. Karvelienė, kuri atstovavo nuteistajam nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme. Esant šioms aplinkybėms, be gynėjo pagalbos jo teisės nebūtų tinkamai ginamos, pagal BPK 51 straipsnio 2 dalį gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

31Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

32Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendį.

33Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu L. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė pagal BK 181 straipsnio 3 dalį dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausmės dalimi ir L. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyniolikai metų.

34Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, L. D. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtą penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta dvidešimt trejų metų laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir L. D. paskirti galutinę subendrintą dvidešimt trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, iš dalies atliktą pagal ankstesnį Panevėžio apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nuosprendį.

35Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu 4. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. L. D. į bausmės laiką įskaityta Panevėžio apygardos... 7. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą... 9. 1. L. D. pagal BK 181 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai,... 10. 2. Kasaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 11. 2.1. Prokurorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pasirinktu... 12. 2.2. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas,... 13. 2.3. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu... 14. 3. Prokurorės kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies ir 64 straipsnio taikymo... 16. 4. Esminis klausimas, keliamas kasaciniame skunde, yra susijęs su įstatymo,... 17. 4.1. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. D.... 18. 4.2. Bausmė už padarytą nusikalstamą veiką skiriama neperžengiant BK... 19. 4.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį... 20. 4.4. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas Panevėžio apygardos teismo... 21. 4.5. Prokurorės kasacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas... 22. 4.6. BK 23. 4.7. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, už... 24. 4.7.1. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos... 25. 4.8. Vis dėlto, nors apeliacinės instancijos teismas ir nurodė taikantis... 26. 4.9. Tai reiškia, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas,... 27. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (BPK 28. 5. Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnyba pateikė 2017 m.... 29. 5.1. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 30. 5.2. Ši byla žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjama pagal prokurorės... 31. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 32. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 33. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi,... 34. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, 35. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....