Byla 2-1581-302/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1325-730/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., L. M. Č., A. Č., R. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., A. V., R. Š., bakrutavusiai akcinei bendrovei „Snoras“, uždarajai akcinei bendrovei „Verslavita“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, tretieji asmenys Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notaras A. G., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė prašymą, kurį patikslinusi, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.
  2. Ieškovė nurodė, jog naujai paaiškėjusi aplinkybė, sudaranti prielaidą atnaujinti procesą, yra Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-2028-803/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2‑801‑178/2017 nustatytos aplinkybės, t. y. kad 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimas neturėjo įtakos 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimui. Ieškovės teigimu, iki minėtų teismų sprendimų priėmimo buvo laikoma, kad abu vertinimai yra susieti.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 12 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atnaujinti procesą, taip pat atmetė ir atsakovės BAB banko „Snoras“ prašymą pareiškėjai skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjos nurodomas pagrindas, t. y. kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-795-516/2017, nustatyta aplinkybė, jog 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas neturėjo įtakos 2008 m. sausio 31 d. vertinimui nelaikytinas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Civilinėje byloje, kurią yra prašoma atnaujinti, buvo analizuojamos tiek 2007 m. gegužės 28 d., tiek 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitos, o tai reiškia, kad ataskaitos ir su ataskaitomis susijusios aplinkybės ieškovei jau buvo žinomos bylos, kurios procesą prašomą atnaujinti, nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu, kitoks ginčo ataskaitų vertinimas ar interpretavimas pasibaigus teismo procesui civilinėje byloje negali būti laikomos naujai paaiškėjusios aplinkybės, o ieškovės nurodyta aplinkybė dėl turto vertinimo ataskaitų sąsajumo neturi esminės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui.
  3. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis dėl Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse neva padarytų išvadų, kad 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas neturėjo įtakos 2008 m. sausio 31 d. vertinimui. Susipažinęs su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-795-516/2017, nustatė, kad ieškovės nurodomų teismų padarytų išvadų minėtuose teismų procesiniuose dokumentuose iš tikrųjų nėra. Teismas pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje visiškai nėra pasisakoma apie 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimą, o Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje, analizuojant abi turto vertinimo ataskaitas (2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d.), buvo padaryta išvada, jog bylos Nr. 2-372-622/2010 (Nr. 2A-598/2012) medžiaga patvirtina, kad jau bylos nagrinėjimo metu ieškovai iš esmės žinojo (negalėjo nežinoti) visas jų prašyme dėl atnaujinimo ir atskiruosiuose skunduose akcentuojamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį ir išspręsti bylą iš esmės.
  2. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos nesuprato bylos atnaujinimo esmės. Proceso atnaujinimo pagrindas yra ne atskiri vertinimai, jų rezultatai, tačiau šių rezultatų tarpusavio ryšys, t. y. būtent 2008 m. sausio 31 d. vertinimo rezultatas, kuris turi būti ne mažesnis kaip 3 000 000 Lt. Dėl šios aplinkybės ankstesnėse bylose teismai nesprendė ir nepasisakė.
    2. Teismo išvada, kad 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitų sąsajumas neturi esminės reikšmės bylos rezultatui, yra nepagrįsta, teismas išreiškė neobjektyvią, šališką, niekuo nepagrįstą nuomonę.
    3. Nauja aplinkybė laikoma tai, kad buvo sužinota, jog kredito lėšos buvo išduotos, nesivadovaujant sutarta kredito sutartimi, imperatyvia sąlyga, kuria kredito sutartis turėjo būti patikslinta, papildyta tokiais duomenimis, kuriais ir buvo išduotos kredito lėšos. Visa tai atlikta, pasinaudojus nesančio ir negalinčiu būti preliminaraus vertinimo skaičiavimu, tokio skaičiavimo ataskaita, sąlyginai laikant, kad tokia preliminari vertinimo ataskaita išvis negali būti, nes yra būtent 2007 m. gegužės 28 d. ataskaita.
  3. Ieškovas A. K. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad palaiko pateiktą atskirąjį skundą, argumentavo, kad atliekant sklypo vertinimą, bankas buvo nesąžiningas, pasinaudojo savo profesinėmis žiniomis, apgaule pateisinti kredito lėšų išdavimą.
  4. Atsakovai R. T., G. T. ir A. V. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad nesutinka su juo, prašo įpareigoti pareiškėją UAB ,,Čelta“ sumokėti 1000 Eur užstatą atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti; nustatyti, kad nesumokėjus teismo paskirto užstato per nustatytą terminą, pareiškėjos atskirasis skundas būtų paliktas nenagrinėtas.
  5. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Skundžiama nutartis yra išsamiai ir pagrįstai motyvuota, priimta tinkamai įvertinus bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Apeliantė nenurodo jokių materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų.
    2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad pareiškėjos nurodytų aplinkybių, jog įsigyto nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta pagal 2007 m. gegužės 28 d. atliktą turto vertinimą, o ne pagal 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimą, kad abu turto vertinimai yra nesusiję, tariamai sudarančių pagrindą atnaujinti procesą nei Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. A2-228-803/2017, nei Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-801-178/2017 nenurodė.
    3. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad nebuvo žinomas 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. atliktų turto vertinimų ryšys, vertintina kritiškai, kadangi abu turto vertinimai, pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutartis bei kredito sutartis ir jos sąlygos buvo žinomi civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010 nagrinėjimo metu, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turimus įrodymus įvertino ir dėl jų pasisakė.
    4. Pareiškėja neįrodė, kad jos nurodytos aplinkybės tapo žinomos tik po nurodytų Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutarčių priėmimo, kad šios aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu bei kad šios aplinkybės turi esminę reikšmę, suteikiančią pagrindą priimti kitokį sprendimą byloje.
    5. Pareiškėja jau ketvirtą kartą kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, eilę metų teikdama teismams nepagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo ir atskiruosius skundus, pareiškėja atsakovams sukelia daug nepatogumų ir finansinių nuostolių. Pareiškėja nevykdo teismų nutarčių, kuriomis iš pareiškėjos atsakovams R. T., G. T. ir A. V. buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos. Pagal antstolės A. P. kontoros 2017 m. liepos 25 d. pažymą išieškojimas iš UAB „Čelta“ vykdomas dvylikoje vykdomųjų bylų nuo 2013 metų, šiai dienai išieškoti skolą iš UAB „Čelta“ nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai vadovaujantis CPK 95 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas įpareigoti pareiškėją sumokėti užstatą.
  6. Atsakovas BAB bankas ,,Snoras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas; įpareigoti pareiškėją UBA ,,Čelta“ sumokėti 1 500 Eur užstatą BAB banko ,,Snoras“ bylinėjimosi išlaidų atlyginimu užtikrinti.
  7. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodytos menamai naujai paaiškėjusios aplinkybės neegzistuoja. Atskirajame skunde pareiškėja nepagrindė nei civilinio proceso, nei materialiosios teisės normų pažeidimo. Pareiškėjos neaiškūs ir nerišlūs argumentai nepagrindžia menamai naujai paaiškėjusių aplinkybių įtakos ginčijamų sandorių sudarymui ir įsiteisėjusių teismų sprendimų teisėtumui.
    2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu pareiškėjai buvo žinomos faktas apie 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitas, todėl ataskaitų vertinimas ar interpretavimas pasibaigus teismo procesui nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Pareiškėja pripažįsta ir pati, kad bylos nagrinėjimo metu jai buvo žinomos abi vertinimo ataskaitos, todėl jai buvo žinomos aplinkybė, susijusios su šių vertinimų tarpusavio santykiu.
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl vertinimo ataskaitų tarpusavio ryšio neturi esminės reikšmės bylos rezultatui. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog pareiškėja sudarydama žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį nesielgė kaip protingas ir apdairus pirkėjas, nesidomėjo turto verte bei nesusipažino su kuria nors vertinimo ataskaita, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad būtent pareiškėjos visiškas nesidomėjimas sudaromais sandoriais lėmė teismų sprendimus netenkinti ieškinio reikalavimų.
    4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja jau ketvirtą kartą teikia nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, ankstesni prašymai ir atskirieji skundai buvo atmesti, todėl pareiškėja piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl vadovaujantis CPK 95 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas įpareigoti pareiškėją sumokėti 1 500 Eur užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.

3Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

4 Atskirasis skundas netenkintinas.

  1. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012).
  2. Apeliantė tiek prašyme atnaujinti procesą, tiek atskirajame skunde iš esmės nurodo tuos pačius argumentus ir aplinkybės. Apeliantės teigimu, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. A2-2028-803/2017 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2‑801‑178/2017 nustatytos aplinkybės, t. y. kad 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimas neturėjo įtakos 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimui, yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-372-622/2010 nagrinėjimą.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodytos pareiškėjos aplinkybės nėra laikomos naujai paaiškėjusiomis, ginčo ataskaitų vertinimas ar interpretavimas pasibaigus teismo procesui civilinėje byloje nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės ir nesudaro pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje.
  4. Vertinant civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 nustatytas aplinkybes ir esančią medžiagą, apeliantė jau šios bylos nagrinėjimo metu žinojo apie dviejų vertinimo ataskaitų buvimą ir atitinkamai su jomis susijusias aplinkybes. Iš esmės šį faktą apeliantė pripažįsta ir atskirajame skunde. Šiuo atveju pati pareiškėja naujai vertina teismų aplinkybes dėl 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitų bei nepagrįstai daro išvadą, jog tai yra naujai paaiškėjusios aplinkybės. Taigi pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartyje padaryta išvada, kad aplinkybės, susijusios 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. ataskaitomis, pareiškėjai buvo žinomos Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos bylos (Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010) metu, taip pat buvo išnagrinėtos dviejose ieškovų inicijuotose civilinėse bylose. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė naujai aiškina ar supranta teismų analizuotas aplinkybes dėl tų pačių vertinimo ataskaitų, nesudaro pagrindo pačios apeliantės padarytas išvadas laikyti pagrindu proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
  5. Iš atskirajame skunde pateiktų argumentų suprantama, kad nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitų sąsajumas neturi esminės reikšmės bylos rezultatui, apeliantė nurodo, jog sužinojus šią aplinkybę dėl ataskaitų sąsajumo, kredito lėšos buvo išduotos, nesivadovaujant sutarta kredito sutartimi, imperatyvia sąlyga, kuria kredito sutartis turėjo būti patikslinta, lėšos buvo išmokėtos pasinaudojus negalinčiu būti preliminariu vertinimu.
  6. Esminis naujos aplinkybės pobūdis teismų praktikoje aiškinamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Taigi tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kitaip tariant, įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).
  7. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad nurodytos apeliantės aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai. Ginčo sandorių, t. y. žemės sklypo 2008 m. kovo 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties, 2008 m. balandžio 17 d. kredito sutarties bei 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitos teisėtumas buvo įvertintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-598/2012. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. birželio 29 d. nutartyje pažymėjo, kad nepriklausomai nuo 2008 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos turinio, ieškovai būtų pirkimo – pardavimo sutartį sudarę. Teismas konstatavo, kad ieškovų visiškas nesidomėjimas sudaromais sandoriais negali būti pripažintas aplinkybe, leidžiančia sudarytus sandorius pripažinti negaliojančiais CK 1.80, 1.91 straipsnių pagrindu, o turto vertintojų ataskaita negali būti vertinama kaip pagrindinis dokumentas, nustatantis kainą. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliantės argumentai dėl abiejų vertinimo ataskaitų sąsajumo, kredito sutarties sąlygos pažeidimo, išmokant kredito lėšas, yra nepagrįsti ir esminės reikšmės bylai neturi.
  1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantė jau ne pirmą kartą kreipėsi į teismą su prašymais atnaujinti procesą (pvz., prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-978-253/2017 atmestas; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-795-516/2017 nutartis nepakeista).
  2. Teismų praktikoje suformuota, kad aiškinant proceso atnaujinimo institutą, šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2011 m. liepos 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017 ir kt.). Iš pareiškėjos procesinių dokumentų galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ji kaip tik to ir siekia, t. y. kad būtų iš naujo įvertinti teismų instancine tvarka jau įvertinti įrodymai, kas yra nenumatyta nei įstatymo leidėjo nei toleruojama teisminėje praktikoje.
  3. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

5Dėl prašymo įpareigoti sumokėti užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti

  1. Atsakovas BAB bankas ,,Snoras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė įpareigoti apeliantę sumokėti 1 500 Eur dydžio, o atsakovai R. T., G. T. ir A. V. 1000 Eur dydžio užstatą bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti.
  2. Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 3 dalimi, kai yra pagrindas manyti, kad ieškinį (pradinį ar priešieškinį), apeliacinį, atskirąjį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pareiškimą ar prašymą ypatingosios teisenos tvarka pateikęs asmuo gali piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis ir neatlyginti bylinėjimosi išlaidų, teismas turi teisę įpareigoti šį asmenį sumokėti užstatą galimų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti. Užstato per nustatytą terminą nesumokėjus, teismas procesinį dokumentą palieka nenagrinėtą.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės atskirasis skundas priimtas ir bylą apeliacinės instancijos teismas pagal pateiktą atskirąjį skundą išnagrinėjo, taip pat įvertinus tai, kad pagal CPK 339 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo priėmimo dienos, šiuo atveju nebėra prasmės spręsti klausimo dėl užstato bylinėjimosi išlaidų atlyginimui užtikrinti taikymo.

6Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovas BAB bankas ,,Snoras“ pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Teismui pateikė įrodymus, kad advokato pagalbai sumokėjo 771,98 Eur.
  2. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas teismas priteisia iš antrosios šalies. Įvertinus tai, kad šia nutartimi atskirasis skundas netenkintas, klausimas yra išspręstas atsakovo naudai, iš apeliantės atsakovui BAB bankui ,,Snoras“ priteistina 771,98 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

9Priteisti atsakovui BAB bankui ,,Snoras“ (juridinio asmens kodas 112025973) iš pareiškėjos UAB ,,Čelta” (juridinio asmens kodas 3006606525) 771,98 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 98 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai