Byla 2A-5-368/2020
Dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Danutės Burbulienės ir Vytauto Kursevičiaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, atstovaujamo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros, bei Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-835/2018 pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūros, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl žalos, padarytos neteisėtais valdžios institucijų veiksmais, atlyginimo.

3Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovei atstovaujančių valstybės institucijų 3416,05 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; įpareigoti atsakovę per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje, informuojant apie tai ieškovą; panaikinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, valdomame Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, duomenis apie ieškovo teistumą pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį.

72.

8Ieškovas nurodė, kad jam baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinimas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, – padarymo. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių. Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendį ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažino ieškovą kaltu padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytą nusikaltimą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendį ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 28 d. išteisinamąjį nuosprendį.

93.

10Turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, pasak ieškovo, lėmė tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo procesiniai veiksmai. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nesupažindino ieškovo su eismo įvykio vietos apžiūros protokolu ir nepateikė šio jam pasirašyti. Tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek prokuroras į baudžiamosios bylos medžiagą nepateikė esminio rašytinio įrodymo – eismo įvykio vietos fotonuotraukų, kuriose policijos pareigūnai užfiksavo ieškovo vairuoto automobilio ratų stabdymo žymes, taip pat protokole nepagrįstai buvo pažymėta, jog nėra padangų, stabdymo pėdsakų. Kai paaiškėjo, kad nei ikiteisminio tyrimo pareigūnai, nei prokuroras į bylą nepateikė fotonuotraukų su eismo įvykio metu užfiksuotomis ieškovo automobilio ratų stabdymo žymėmis, ieškovas neturėjo kitos išeities kaip pats rinkti įrodymus. Tik pačiam ieškovui pateikus teismui prašymą dėl fotonuotraukų išreikalavimo, jo iniciatyva į bylą buvo pateikti įrodymai, kuriuos turėjo pateikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Prokuroras neištaisė šio pažeidimo, nepridėjo minėtų dokumentų prie bylos. Dėl šių ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų prokuroras ekspertui ekspertizei atlikti pateikė ne visus su eismo įvykiu susijusius duomenis. Be to, ekspertų pateiktos nuotraukos buvo blogos kokybės, nespalvotos, iš jų nebuvo galima adekvačiai vertinti visų eismo įvykio aplinkybių. Prokuroras nepagrįstai palaikė kaltinimą, inicijavo apeliacinį procesą remdamasis prielaidomis, iš esmės vadovaudamasis tik dviejų ekspertų prieštaringų išvadų duomenimis.

114.

12Ieškovo nuomone, Kauno apygardos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį, padarė akivaizdžias ir šiurkščias teisės taikymo klaidas, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimą baudžiamajame procese reglamentuojančias teisės normas, dėl to ieškovas buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas. Teismas dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo (pareigūnams laiku neapklausus visų įvykio liudytojų) nepagrįstai atmetė ieškovo, L. B. ir V. B. parodymus kaip neobjektyvius, savo išvadas grindė neįvertinęs įrodymų visumos, remdamasis tik specialistų V. V. ir M. M. išvadų atskirais punktais, nepaisydamas jų prieštaringumo, neištyrė D. V. veiksmų Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), prasme susidariusioje eismo situacijoje ir jų įtakos priežastiniam ryšiui, dėl to neteisėtai nustatė priežastinį ryšį tarp ieškovo padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių bei nepagrįstai pripažino, kad ieškovo padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga, ieškovo kaltę grindė prielaidomis, byloje nesant įrodymų, kad padariniai kilo dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo. Minėtą aplinkybę įrodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis.

135.

14Dėl minėtų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo procesinių veiksmų ieškovas patyrė 3416,05 Eur dydžio turtinę žalą, taip pat neigiamų dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, pažeminimą, įžeidimus, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Nors apkaltinamasis nuosprendis panaikintas, jo asmens duomenų istorijoje atsispindi teistumas. Be to, ieškovas dėl to, kad turėjo viešai atsiprašyti D. V. patyrė pažeminimą, dėl ilgai trukusio baudžiamojo proceso pablogėjo gyvenimo kokybė, per visą paskirtos bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams – vykdymo atidėjimo laikotarpį (dvejus metus) buvo įpareigotas neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, patyrė itin didelius nepatogumus.

156.

16Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros (toliau – ir Generalinė prokuratūra, atsakovės atstovas) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai apie prokuroro neteisėtus veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, tai, kad prokuroras nesant teisinio pagrindo, vadovaujantis vien prielaidomis, pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2014 m. liepos 28 d. išteisinamojo nuosprendžio panaikinimo, kadangi nei viename iš trijų instancijų teismų procesiniame dokumente nėra nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys ar, kad nebuvo atlikti kokie nors veiksmai, nulėmę proceso baigtį. Priešingai, iš teismų priimtų nuosprendžių matyti, jog ieškovo kaltės buvimo ar nebuvimo klausimas buvo sprendžiamas išimtinai įrodymų vertinimo aspektu. Vien tai, kad visi teismai skirtingai vertino įrodymus, negali būti pagrindas pripažinti visus su baudžiamuoju procesu susijusius veiksmus neteisėtais. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas nesudaro pagrindo preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėti. Valstybė privalo taikyti atitinkamas baudžiamojo persekiojimo ir procesinio poveikio priemones asmeniui, kuris yra įtariamas padaręs nusikaltimą, jai atsakomybė kyla tik esant visoms trims privalomoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalos faktui, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovas neįrodė, kad žala atsirado dėl neteisėtų prokuroro veiksmų. Kaltinamasis aktas atitiko visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 straipsnio reikalavimus kaltinamojo akto turiniui, jame buvo nurodytas įtariamasis, nusikalstamos veikos aprašymas, kiti duomenys, teismas gavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu nenustatė kliūčių nagrinėti bylą teisme.

177.

18Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, atsakovės atstovas) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nei Lazdijų rajono apylinkės teismas, nei Kauno apygardos teismas, nei Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nuosprendžiuose nekonstatavo jokių neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, nenurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, įskaitant įvykio vietos apžiūros protokolą bei jo priedus, būtų buvę surinkti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymus ar iš esmės netinkamai užfiksuoti. Vadovaujantis teismų praktika, ikiteisminio tyrimo veiksmai yra teisėti tiek, kiek jie atlikti pagal įstatyme išvardintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta. 2012 m. birželio 16 d. atlikus įvykusio eismo įvykio vietos apžiūrą buvo surašytas protokolas, prie jo pridėta eismo įvykio schema ir įvykio vietoje padarytos nuotraukos. Pagrindiniu protokolo priedu yra ne įvykio vietoje darytos nuotraukos, o eismo įvykio schema, kadangi būtent joje atsispindi transporto priemonių padėtis po eismo įvykio, mechanizmas ir kitos reikšmingos įvykio detalės. Tiriant ir nagrinėjant baudžiamąją bylą protokolas kartu su jo priedais turėjo duomenų šaltinio – dokumento, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, statusą. Nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą buvo pažeistos Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673. Nėra teisės akto, tiesiogiai reglamentuojančio ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus atliekant eismo įvykio vietos apžiūrą, fotografuojant, filmuojant ir kitais būdais fiksuojant įvykio detales. Ieškovo prašymas prijungti liudytojo darytas nuotraukas prie bylos medžiagos atitiko jo, kaip kaltinamojo, teisę. Eismo įvykio vietos apžiūra buvo atlikta tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymų, nepažeidžiant juose nustatytų pagrindų, tvarkos bei sąlygų, o vien tai, kad pildant protokolą buvo suklysta dėl automobilio stabdymo žymių ir filmuotos medžiagos buvimo/nebuvimo, neįrodo neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, dėl kurių ieškovui būtų kilusi žala, nes tai buvo tik žmogiška pareigūnų klaida.

198.

20Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija, atsakovės atstovas) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovas baudžiamajame procese buvo išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šios nusikalstamos veikos požymių, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti pareigūnų veiksmai, kurie sąlygojo turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis išvadomis, kurios buvo klaidingos, nes teismas padarė įrodymų vertinimo pažeidimus bei pernelyg sureikšmino specialistų išvadas, nesudaro pagrindo pripažinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovas visiškai nepagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismas padarė akivaizdžias, šiurkščias klaidas. Vien tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs apeliacinis teismas padarė priešingą išvadą, esant įrodymams, jog ieškovas galėjo padaryti veiką dėl kurios jam buvo pareikšti kaltinimai, nelaikytinas neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 2 dalies prasme. Svarbu tai, kad baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai. Pareigūnai buvo surinkę pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima spręsti, kad ieškovas padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, todėl procesinės išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl teisėtai ir pagrįstai vykdomo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, negali būti priteistos iš atsakovės. Nors ieškovas nurodė, kad dėl baudžiamojo proceso patyrė nepatogumų, tačiau šis procesas turėjo būti pradėtas, nes pareigūnai turėjo nustatyti visas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Be to ieškovo reikalavimas susijęs su specialisto išvados parengimu nėra susijęs priežastiniu ryšiu su galimais atsakovo neteisėtais veiksmais. Dėl nuosprendžio vykdymo metu ieškovo patirtų 591,40 Eur išmokėtų išlaidų D. V., nurodė, kad panaikinus nuosprendį jos turi būti grąžinamos, iš esmės nurodė, kad tiek prašomos priteisti turtinės, tiek neturtinės išlaidos yra nepagrįstos. Dėl apribojimo neišvykti iš gyvenamosios vietos nepatogumai galėtų atsirasti jei ieškovas norėtų išvykti ir jam neleistų to padaryti, tačiau ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jis norėjo išvykti iš gyvenamosios ir kreipėsi dėl to į prokurorą ar teismą, todėl ieškovo teiginiai nepagrįsti.

21II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

229.

23Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė solidariai iš atsakovės atstovų Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento 3416,05 Eur turtinę žalą ieškovui E. B.. Priteisė solidariai iš atsakovės atstovų Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento 30000,00 Eur neturtinę žalą ieškovui E. B.. Įpareigojo atsakovės atstovus Teisingumo ministeriją, Generalinę prokuratūrą, Policijos departamentą per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje dienos atsiprašyti ieškovo E. B. per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą E. B.. Priteisė iš atsakovės atstovų Teisingumo ministerijos, Generalinės prokuratūros, Policijos departamento po 233,33 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. B. Kitą ieškinio dalį atmetė.

2410.

25Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovei atstovaujančių valstybės institucijų apeliacinius skundus, 2019 m. vasario 11 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo dalį dėl tenkintų ieškinio reikalavimų ir atmetė ieškovo reikalavimus dėl 3416,05 Eur turtinės žalos, 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, įpareigojimo atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimo; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

2611.

27Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo E. B. kasacinį skundą, 2019 m. spalio 3 d. nutartimi, konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl neteisėtų veiksmų, kaip valstybės civilinės deliktinės atsakomybės taikymo būtinosios sąlygos, padarė CK 6.272 straipsnio nuostatų pažeidimą, turėjusį įtakos priimant neteisėtą sprendimą, panaikino Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 11 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

28III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

2912.

30Apeliaciniu skundu atsakovės atstovas Policijos departamentas, atstovaujamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Alytaus apskrities VPK), prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo, dalį, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3112.1.

32Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra konstatuota, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, kaltinamasis aktas pagrįstas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismo vertinimu šios Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatuotos aplinkybės pagrindė ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir prokuroro veiksmų neteisėtumą. Tačiau baudžiamojoje byloje nė viename teismo priimtame procesiniame dokumente nėra nurodyta jokių BPK normų, kurias būtų pažeidę ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ar prokuroras savo veiksmais, jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo savavališkumo ar piktnaudžiavimo teise požymių nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į teismų praktiką, išteisinamajame nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negali turėti prejudicinės galios šioje civilinėje byloje. Šios aplinkybės buvo konstatuotos taikant baudžiamojo proceso, o ne civilinio proceso įrodinėjimo specifiką bei civilinio proceso įstatymų reikalavimus, t. y. konstatuotos ne dėl valdžios institucijų veiksmų sprendžiant jų civilinės atsakomybės taikymo klausimą.

3312.2.

34Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs dėl 2012 m. birželio 16 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, dėl prie protokolo nepridėtų priedų, filmuotos medžiagos, šiuos ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmus įvardijo neteisėtu veikimu, turėjusiu reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, konstatavo, kad pareigūnai detaliai neišsiaiškino ieškovui pareikštuose įtarimuose inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių. Tačiau šių veiksmų įvardijimas neteisėtais yra labiau formalus, kadangi konkrečios BPK normos, kurias jie būtų pažeidę, nenurodomos. Įvykio vietos apžiūros atlikimo pagrindus ir eigą reglamentuoja BPK 207 straipsnis. Šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dėl apžiūros surašomas protokolas, kuriame smulkiai aprašomi apžiūrėti objektai, nurodomi jų požymiai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, o apžiūrimi daiktai kiek galima nufotografuojami arba nufilmuojami. 2012 m. birželio 16 d. eismo įvykio vietos apžiūros protokolas atitinka BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimus. Vien tik formalus padangų stabdymo žymių neįvardijimas (rašymo apsirikimo klaida) protokole jas faktiškai fiksuojant tiek schemoje, tiek ir nuotraukose, objektyviai negalėjo pažeisti ieškovo teisių baudžiamajame procese. Taip pat vertintina ir pirmosios instancijos teismui įvardinta formali rašymo apsirikimo klaida nurodant eismo įvykio vietoje atliktus veiksmus (filmavimą, kurio nebuvo).

3512.3.

36Ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą, ir iš esmės vykdytas teisėtai, t. y. baudžiamojo proceso metu sprendimai buvo priimami ir veiksmai atliekami teisės aktų nustatyta tvarka. Baudžiamojo proceso tikslas yra patikrinti įtarimą, todėl aplinkybė, kad vėliau procese asmuo išteisinamas dėl nusikaltimo, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje, be to, įtarimo pareiškimui nekeliami tapatūs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui įrodymų pakankamumo reikalavimai. Visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus iš esmės vertina teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą iš esmės ir priimdamas sprendimą, pripažinti asmenį kaltu ar jį išteisinti.

3712.4.

38Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą apibūdino pačia bendriausia prasme, pakankamai nemotyvuodamas, kaip nurodomą žalą ieškovo teisėms galėjo padaryti ir padarė sprendime nurodytų ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų bendrosios atidumo ir rūpestingumo pareigos pažeidimas. Teismas išsamiai neaptarė aplinkybių, kurios sąlygojo būtent tokio neturtinės žalos dydžio priteisimą.

3913.

40Atsakovės atstovas Teisingumo ministerija prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba sumažinti turtinės ir neturtinės žalos dydį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4113.1.

42Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamuoju atveju būtų nustačius, kad žala atsirado dėl kelių atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai ir nepagrįstai nurodė priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos valstybės žalą. Tokio pobūdžio bylose atsakovas yra tik vienas - Lietuvos valstybė, o byloje dalyvaujančios institucijos yra vieno atsakovo atstovai. Žala priteisiama tik iš atsakovo, o ne iš atsakovo atstovų.

4313.2.

44Tai, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. spalio 6 d. nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis išvadomis, kurios buvo klaidingos, nes teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus (įrodymų vertinimas) bei pernelyg sureikšmino specialistų išvadas, nesudaro pagrindo pripažinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Kauno apygardos teismas veikė neapdairiai, todėl padarė klaidą, kuri yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6. 272 straipsnio 1 dalį.

4513.3.

46Teismas nesprendė dėl praktikoje suformuotų esminių kriterijų, kurie gali turėti įtakos sprendžiant dėl priteisiamos žalos ir jos dydžio. Iš faktinių baudžiamosios bylos aplinkybių buvo galima manyti, kad egzistavo objektyvus pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimai ieškovo padarytos nusikalstamos veikos. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui esant tiek faktiniams, tiek teisiniams pagrindams bei laikantis baudžiamojo proceso įstatymo numatytų reikalavimų. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pareigūnai, prokurorai ar teisėjas nepažeidė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

4713.4.

48Teismas neteisingai nusprendė atlyginti ieškovui turtinę žalą, kurią jis patyrė ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, nes tarp jų nėra priežastinio ryšio, t. y. išlaidos nebuvo sąlygotos ikiteisminio tyrimo pareigūnų arba teismo neteisėtais veiksmais.

4913.5.

50Klaidingos teismo išvados, kad ieškovui turi būti atlyginta 591,40 Eur suma, kurią jis sumokėjo vykdydamas išduotą vykdomąją raštą Nr. ( - ), nes minėtas vykdomasis dokumentas yra panaikintas, o lėšos turėjo būti grąžintos ieškovui iš asmens, kuris šias lėšas nepagrįstai gavo, nes išnyko teisinis išieškojimo pagrindas. Tačiau priteisus ieškovui 591,40 Eur sumą, kuri jam turi būti grąžinta, atsiranda galimybė gauti 591,40 Eur sumą dar sykį.

5113.6.

52Ieškovo gynėjui baudžiamajame procese sumokėta 2537,72 Eur suma, atsižvelgiant į visas proceso stadijas, neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (iki 2015-03-19 galiojusi redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Ir nors šios rekomendacijos yra skirtos civilinio proceso byloms, tačiau nelaikytina, kad advokato darbo apmokėjimas už dalyvavimą teismo posėdžiuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose yra iš esmės skirtingas.

5313.7.

54Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas neįvertino esminius neturtinės žalos kriterijus ir neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Teismo motyvai, kurių pagrindu ieškovui buvo priteista 30000 Eur neturtinės žalos, susideda iš vieno sakinio. Tokia abstrakčiu ir itin lakonišku argumentu paremta teismo išvada neatitinka civilinio proceso normų reikalavimų. Be to, nėra jokių duomenų (medicininių dokumentų ar pan.) apie pablogėjusią ieškovo fizinę ar psichinę būklę.

5513.8.

56Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia teisės normų nustatytus reikalavimus ir kito asmens teises ir teisėtus interesus, taikoma teisinė atsakomybė (CK 2.24 straipsnio 1 dalis). Teismas nenustatė, kad informaciją apie ieškovą buvo paskleista atsakovo arba jo atstovų, tačiau nusprendė įpareigoti atsiprašyti ieškovo per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą. Teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis įpareigoja atsiprašyti ieškovo. Byloje nebuvo jokių įrodymų, kad atsakovas ar jo atstovai būtų paskleidę informaciją apie ieškovo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą ir jo nuteisimą. Be to iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies nėra aišku kas turi atsiprašyti.

14.

57Atsakovės atstovas Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo, dalį, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5814.1.

59Teismas neteisingai padarė išvadą, jog ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą, veiksmų neteisėtumas netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas procesiniu dokumentu - Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, kuriuo E. B. išteisintas. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta visose trijose teismų instancijose, tačiau nors teismų sprendimai savo esme skyrėsi, bet nė vieno teismo procesiniame dokumente nėra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti visi faktiniai duomenys ar, kad nebuvo atlikti kokie nors veiksmai nulėmę proceso baigtį. Atvirkščiai, iš teismų priimtų sprendimų matyti, jog kaltės buvimo ar nebuvimo klausimas buvo sprendžiamas išimtinai įrodymų vertinimo aspektu.

6014.2.

61Tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą, t. y. tik teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtą medžiagą, gali konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika ir kad ją padarė konkretus asmuo. Pagrįstą įtarimą, pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Jau pirmojo teismo posėdžio metu E. B. prašė teismo prijungti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos skaitmenines įvykio vietos nuotraukas, kuriose matosi „Mitsubishi Space Wagon” valst.Nr. ( - ) stabdymo žymės ir prokuroras šiam prašymui neprieštaravo, kadangi tai tik papildė tas pačias įvykio vietos apžiūros protokolu bei jo priedais nustatytas aplinkybes. Visi kiti duomenys ir įrodymai buvo pateikti kartu su ikiteisminio tyrimo byla, todėl teismai turėjo visus duomenis bei faktines aplinkybes, jog galėtų netrukdomai įvertinti ir konstatuoti, kad buvo (ar nebuvo) padaryta nusikalstama veika ir kad ją padarė (ar ne) konkretus asmuo. Todėl mano, jog nėra pagrindo vertinti, kad prokuroras, teikdamas baudžiamąją bylą teismui, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai.

6214.3.

63Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai negu apeliacinės instancijos teismas, motyvuotai įvertino įrodymų visumą ir jų pagrindu padarė pagrįstas išvadas, pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2018 m. kovo 26 d. sprendimu konstatavo, jog Kauno apygardos teismo veiksmų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtumas pagrįstas procesiniu dokumentu - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi. Nors kasacinis teismas ir nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu, bet nekonstatavo jokių šiurkščių ar akivaizdžių baudžiamojo proceso pažeidimų. Todėl kasacinės instancijos išteisinamasis nuosprendis nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo pripažinti apeliacinės instancijos apkaltinamąjį nuosprendį neteisėtais teismo veiksmais kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.

6414.4.

65Baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai bei prokuroras buvo surinkę pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima spęsti, kad ieškovas padarė nusikalstamą veiką ir kad yra visi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymiai. Todėl procesinės išlaidas, kurias ieškovas patyrė dėl teisėtai ir pagrįstai vykdomo ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, negali jam būti priteistos iš atsakovo. Kadangi teismas nepagrįstai konstatavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei apeliacinės instancijos teismo neteisėtus veiksmus, turtinės žalos atlyginimo pareiga valstybei nekyla, nesant būtinosios žalos atlyginimo atsiradimo sąlygos - pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6614.5.

67Nors teismas ir nurodė, kad ieškovas dėl pradėto baudžiamojo proceso turėjo nepatogumų, tačiau šis procesas turėjo būti pradėtas, nes pareigūnai turėjo nustatyti visas galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek apskritai neturtinės žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį, todėl teismas nepagrįstai ieškinį patenkino šioje dalyje. Sprendime apsiribojama tik lakoniškais, bendro pobūdžio neigiamais išgyvenimais (pvz. reputacijos pablogėjimas, neigiami išgyvenimai ir pan.), kas nelaikytina tinkamais ir pakankamais įrodymais pagal suformuotą teismų praktiką. Teismas, nuspręsdamas, jog priteistina visa ieškovo prašoma neturtinė žala 30000 Eur, neanalizavo ir neargumentavo kodėl būtent tokio dydžio suma yra priteistina.

6814.6.

69Teismas įpareigojo atsakovus per dvi savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsiprašyti ieškovo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą. Šios sprendimo dalies teismas apskritai neargumentavo, todėl nėra suprantama, kokiais teisiniais kriterijais teismas tenkino ieškovo ieškinį šioje dalyje.

7015.

71Apeliaciniu skundu atsakovės atstovas Policijos departamentas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo, dalį, kuriuo iš dalies patenkintas ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7215.1.

73Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas žalą kildina iš Alytaus apskrities VPK, o ne Policijos departamento pareigūnų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime turėjo įvertinti šią aplinkybę, kadangi būtent ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, kad yra pagrindas pakeisti netinkamą atsakovės valstybės atstovą Policijos departamentą tinkamu atstovu, o Policijos departamentą pašalintini iš atsakovės valstybės atstovų sąrašo. Todėl prašo pakeisti netinkamą atsakovės valstybės atstovą tinkamu valstybės atstovu Alytaus apskrities VPK, o Policijos departamentą pašalinti iš proceso. Be to pirmosios instancijos teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ir žalą, nepagrįstai nusprendė ją priteisti solidariai iš atsakovo valstybės atstovų, nes žala turi būti išieškoma iš atsakovo, o ne iš valstybei atstovaujančių subjektų.

7415.2.

75Skundžiamame sprendime teismas, konstatuodamas aplaidžius ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus surašant įvykio vietos apžiūros protokolą, visiškai neįvertino reikšmingos faktinės aplinkybės, kad kiti duomenys (nuotraukos, įvykio vietos apžiūros protokolo priedas - eismo įvykio vietos schema) patvirtina, kad įvykio vietos apžiūros protokolo 18 punkte buvo padaryta klaida, kuri pašalinta atliekant įrodymų vertinimą, ir kuri niekaip negalėjo apriboti ieškovo teisių baudžiamojo proceso metu. Pažymi, kad įvykio vietos apžiūros protokolo 18 punkte pareigūnas pažymėjo, kad stabdymo pėdsakų nėra, nors protokolo priede (eismo įvykio vietos schemoje) pats nupaišė stabdymo liniją (galinis kairysis ratas).

7615.3.

77Skundžiamame sprendime teismas padarė bylos medžiagoje esančioms faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, kad policijos pareigūnai neprijungė prie bylos medžiagos automobilio stabdymo žymes patvirtinančių fotonuotraukų, kadangi iš 2012-06-16 įvykio vietos apžiūros protokolo priedo „Fotolentelė“ matyti, kad fotonuotraukos buvo prijungtos prie medžiagos.

7816.

79Atsiliepimais į atsakovės atstovų apeliacinius skundus atsakovės atstovas Policijos departamentas, atstovaujamas Alytaus apskrities VPK sutinka su Teisingumo ministerijos, Kauno apygardos prokuratūros, apeliacinių skundų argumentais, laiko juos pagrįstais.

8017.

81Atsiliepimu į atsakovės atstovų apeliacinius skundus atsakovės atstovas Teisingumo ministerija sutinka su Generalinės prokuratūros, Policijos departamento ir Alytaus apskrities VPK apeliacinių skundų argumentais, laiko juos pagrįstais. Mano, kad dėl skunduose nurodytų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas.

8218.

83Atsiliepimais į atsakovės atstovų apeliacinius skundus atsakovės atstovas Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, sutinka su Teisingumo ministerijos, Policijos departamento, Alytaus apskrities VPK apeliacinių skundų argumentais, laiko juos pagrįstais.

8419.

85Atsiliepimu į atsakovės atstovų apeliacinius skundus ieškovas E. B. prašo juos atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas šiais argumentais:

8619.1.

87Nesutinka su Policijos departamento argumentu dėl netinkamos šalies. Mano, kad pasirinkti šalis civiliniame procese yra ieškovo teisė, tačiau teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, motyvuotu šalies prašymu gali pakeisti pradinį atsakovą tinkamu. Ieškovas ieškinį pareiškė trims atsakovams, kurie atsiliepdami į ieškinį, nepateikė prašymo juos pakeisti ar pašalinti iš bylos nagrinėjimo, pripažindami esantys tinkamais atsakovais.

8819.2.

89Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas veikė neapdairiai, todėl padarė klaidą, kuri yra pagrindas civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį. Valstybė turi pareigą užtikrinti reikiamą valstybės pareigūnų kvalifikaciją, kad dėl teismo nekvalifikuotų pareigūnų veiksmų nebūtų padaroma žalos kitiems asmenims. Kauno apygardos teismas padarė itin šiurkščias klaidas, lėmusias žalos ieškovui atsiradimą, iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir tuo padarė BPK pažeidimus. Minėtą aplinkybę patvirtina akivaizdus įrodymas - Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, kuria buvo panaikintas Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendis. Kauno apygardos teismas nepašalino prieštaravimų tarp specialistų išvadų, nesulygino jų su kitais įrodymais, ignoravo faktines aplinkybes ir visiškai nemotyvavo, kodėl atmetė svarbų byloje įrodymą - 2013-03-21 specialisto V. M. išvadą. Toks teismo elgesys, kai nukentėjusysis tampa nuteistuoju vertintinas kaip prieštaraujantis įstatymams, o CK 1.5 straipsnio prasme - gerai moralei, teisingumui ir protingumui.

9019.3.

91Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ir baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota teismui esant tiek faktiniams, tiek teisiniams pagrindams bei laikantis baudžiamojo proceso įstatymo numatytų reikalavimų. Atsakovės teiginius paneigia 2014 m. liepos 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriame išsamiai yra pasisakyta, kad sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą svarbu buvo nustatyti ne tik automobilių susidūrimo vietą, ties kuo apsiribojo Kauno apygardos teismas, bet ir tai, dėl kokios priežasties ieškovas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nes nuo to priklauso tokio manevro vertinimas Kelių eismo taisyklių laikymosi prasme. Ikiteisminis tyrimas buvo atliktas neprofesionaliai, šališkai, atmestinai, dėl ko ieškovui teko pačiam rinkti įrodymus, nors tai padaryti privalėjo asmenys, kuriems tokia pareiga yra deleguota įstatymais.

9219.4.

93Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas priteisė ieškovui turtinę žalą pagal ją patvirtinančius dokumentus. Žala ieškovui atsirado išimtinai dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir neteisėto neveikimo (priežastinis ryšys), patirtos išlaidos susijusios su nagrinėta baudžiamąja byla, dėl ko teismas pagrįstai ieškinį šioje dalyje tenkino. Atsakovė, naudodamasi įstatymo jai suteikta teise, turi teisę identifikuoti konkrečius žalą padariusius pareigūnus ir regreso tvarka prisiteisti iš jų ieškovui priteistos žalos atlyginimą. 591,40 Eur antstolis išieškojo iš ieškovo, vykdydamas Kauno apygardos teismo neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Antstolis atsisakė išieškotas pinigines lėšas ieškovui grąžinti, nes nėra atsakingas už neteisėtą Kauno apygardos teismo nuosprendį, kurį įvykdė. Atsakomybę už nuostolius, patirtus dėl neteisėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio vykdymą, turi prisiimti atsakovė, dėl kurios kaltės toks nuosprendis buvo priimtas.

9419.5.

95Apeliantė nesutikdama su prašomu priteisti dydžiu privalėjo neapsiriboti deklaratyviu teiginiu, o išsamiai apskaičiuoti ieškovo atstovo (advokato) teiktos teisinės pagalbos laiką, teiktus procesinius dokumentus, bylos sudėtingumą ir įvertinti jų neatitikimą pinigine išraiška. Kadangi įrodymų apeliantė nepateikė, laikytina, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka protingumo kriterijų ir yra pagrįstos.

9619.6.

97Nesutikdama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, apeliantė nesiremia civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis ieškovas pagrindė neturtinės žalos dydį, o remiasi teismų praktika tokiose bylose. Ieškovas įrodė, o teismas vertino, kad dėl neteisėto, nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo jis patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pablogėjo jo reputacija, savivertė, buvo prarastas geras vardas visuomenėje, sumažėjo bendravimo galimybių, buvo pažeista jo garbė ir orumas. Ieškovas patyrė dvasinius išgyvenimus ir dėl savo šeimos: autoįvykyje žuvusios močiutės, taip pat motinos, sutuoktinės, dviejų nepilnamečių vaikų padėties tuo metu, kai vyko baudžiamasis persekiojimas ir teisminiai procesai. Šios aplinkybės tęsėsi pakankamai ilgai. Teismo priteista 30000 Eur suma už prarastus netekimus negali būti laikoma per didele ar neatitinkančia CK 1.5 straipsnio nuostatų. Be to, ieškovas iki šiol yra įrašytas į nuteistų asmenų registrą, kas taipogi sukelia jam neigiamus išgyvenimus, dėl ko neturtinė žala didėja. Įvertinus išskirtines šios bylos aplinkybes ir ieškovo patirtus išgyvenimus akivaizdu, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra protingas ir teisingas.

9819.7.

99Teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovus atsiprašyti ieškovo per spaudą yra logiška ir teisinga, atitinkanti CK 6.251 straipsnio (visiško nuostolių atlyginimo principą); CK 1.4 straipsnio (papročius); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ( CK 1.5 straipsnis). Jei apeliantei teismo sprendimo rezoliucinė dalis dėl įpareigojimo atsiprašyti ieškovą jai yra neaiški. Apeliantė turi teisę naudodamasi CPK 278 straipsniu prašyti teismą išaiškinti jai neaiškias teismo sprendimo dalis.

10019.8.

101Dėl apeliantės atstovo Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno apygardos prokuratūros apeliacinio skundo nurodė, kad prokuroras ikiteisminį tyrimą vykdė vienpusiškai ir aplaidžiai, neatskleidė nusikalstamos veikos, nenustatė įvykio aplinkybių ir asmens, padariusio nusikaltimą, įtarimą pareiškė nukentėjusiajam nuo autoįvykio. Prokuroras pažeidė BPK 1 straipsnį, nustatantį, kad niekas nekaltas negali būti nuteistas. Prokuroras ne tik kad nesurinko reikiamų įrodymų, tačiau nesant jų ir neatskleidus nusikalstamos veikos mechanizmo nepagrįstai palaikė kaltinimą ieškovo atžvilgiu, kuris privalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju. Lazdijų rajono apylinkės teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu ir pasisakius dėl faktinių aplinkybių bei įrodymu viseto, nepagrįstai pateikė apeliacinį skundą, klaidindamas apeliacinės instancijos teismą. Prokuroras nekontroliavo aplaidžiai dirbusių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kurie klastojo dokumentus, o būtent 2012 m. birželio 6 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, kurio 18 punkte buvo pažymėta „stabdymo pėdsakų nėra“, kai tokie pėdsakai buvo, taip pat nurodyta, kad apžiūros metu buvo filmuota, kai filmavimo medžiaga nebuvo pateikta. Lazdijų rajono apylinkės teismas išteisinamuoju nuosprendžiu, kuris yra prima face įrodymas šioje byloje, konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje atliktas neišsamiai, nesistengiant nustatyti visų reikšmingų tyrimui aplinkybių, o kaltinamasis aktas paremtas prielaidomis. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, prokuroras nebuvo atidus ir rūpestingas, jis padarė klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

10219.9.

103Atsakovės atstovas nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje nesutiko su apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodytomis išvadomis, kurios buvo klaidingos, nesudaro pagrindo pripažinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio kaip civilinės atsakomybės sąlyga. Ieškovas įrodė visas sąlygas deliktinei atsakomybei kilti: teismo ir prokuroro bei tyrėjo neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto nuosprendžio ir žalos atsiradimo bei jos dydžio. Kauno apygardos teismas vadovavosi tais pačiais įrodymais, kaip ir Lazdijų rajono apylinkės ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tačiau priėmė kardinaliai priešingą ieškovo teises ir laisves pažeidžiantį teismo nuosprendį. Kauno apygardos nuosprendžiu ieškovo teisė į teisingą teismą buvo pažeista dėl Kauno apygardos teismo teisėjų kaltės.

10419.10.

105Nesutinka su atsakovės atstovu, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas reiškia visišką ieškovo reabilitavimą, dėl ko nėra pagrindo pateikti atsiprašymą. Visų pirma, ieškinio reikalavimus suformulavo ieškovas, o ne teismas. Teismo pareiga buvo juos patenkinti arba atmesti. Antra, teismas pagrįstai sprendė, kad toks ieškovo reikalavimas yra teisėtas, suprantamas ir pagrįstas. Trečia, atsakovas, atstovaudamas valstybę ir būdamas moralus, privalėjo suprasti kokio dydžio žala ieškovui buvo padaryta dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo ir pateikti atsiprašymą net ir nesant teismo įpareigojimo.

10619.11.

107Dėl atsakovės atstovo Policijos departamento apeliacinio skundo nurodė, kad per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį atsakovės atstovas prašymo pakeisti jį kitu atstovu, o būtent Alytaus apskrities VPK, nereiškė. Manydamas, kad yra netinkamas atstovas, atsakovas privalėjo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir reikšti savalaikius prašymus, siekiant neužvilkinti bylos nagrinėjimo. Viso ilgo proceso metu nei iš Policijos departamento, nei iš Alytaus apskrities VPK tokių prašymų nebuvo gauta, dėl ko šioje proceso stadijoje toks prašymas negali būti tenkinamas.

10819.12.

109Ieškovas nekvestionuoja ir nepasisako dėl pradėto ikiteisminio tyrimo teisėtumo, akivaizdu, kad nusikalstama veika buvo padaryta ir ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagrįstai. Ieškovas nesutinka, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą įtariamuoju pagal surinktus bylos įrodymus buvo pasirinktas ne D. V., o ieškovas.

11019.13.

111Dėl atsakovės atstovo Policijos departamento, atstovaujamo Alytaus apskrities VPK apeliacinio skundo nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas iš dalies tenkinęs ieškovo ieškinį, nesivadovavo tik vienu įrodymu - Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. išteisinamuoju nuosprendžiu, o vadovavosi įrodymų visetu. Sprendimas yra pagrįstas tiek rašytiniais įrodymais, pateiktais byloje, tiek ieškovo ir liudytojų L. B. ir V. B., betarpiškai mačiusių eismo įvykį, paaiškinimais. Lazdijų rajono apylinkės teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį, o Policijos komisariatui nesurinkus papildomų duomenų, įrodančių nuosprendžio nepagrįstumą, nebuvo pagrindo prokurorui teikti apeliacinį skundą ir jame dėstyti tiesos kriterijaus ir įrodymų neatitinkančias aplinkybes, klaidinti apeliacinės instancijos teismą. Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas yra oficialus dokumentas, sukeliantis pasekmes. Tuo atveju, jei, kaip vertina atsakovės atstovas, jame buvo padarytos rašymo apsirikimo klaidos, jos turėjo būti ištaisytos ir aptartos tame pačiame dokumente. Iki šios dienos eismo įvykio vietos apžiūros protokolas su neteisingais arba suklastotais duomenimis egzistuoja, jis nėra nei ištaisytas, nei patikslintas, todėl atsakovės atstovas be pagrindo vertina dokumento turinio neatitikimą faktinėms aplinkybėms rašymo apsirikimo klaidomis. Įvykio vietos apžiūros protokolas akivaizdžiai įrodo pareigūnų, atlikusių tyrimą, aplaidumą arba sąmoningą įrodymų slėpimą.

112Apeliacinės instancijos teismas

konstatuoja:

113IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

114teisiniai argumentai ir išvados

115Apeliantės atstovų apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.

11620.

117Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis).

11821.

119Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12022.

121Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo E. B. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kilusios iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir apeliacinės instancijos teismo veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12223.

123Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovės atstovai Policijos departamentas, atstovaujamas Alytaus apskrities VPK, Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros, bei Policijos departamentas pateikė apeliacinius skundus. Atsakovės atstovai skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą sekančiais aspektais: dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygojusių kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nebuvimo, negalimumo taikyti atsakovės atstovams solidariosios atsakomybės, dėl neturtinės žalos dydžio, teismo įpareigojimo atsiprašyti ieškovo. Papildomai atsakovės atstovas Teisingumo ministerija nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo priteista ieškovui turtine žala, bylinėjimosi išlaidomis, kurias ieškovas patyrė baudžiamajame procese. Atsakovės atstovas Policijos departamentas laiko, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pašalinti jį iš proceso, nes jis yra netinkamas atstovas.

124Dėl netinkamo atstovo

12524.

126Atsakovės atstovas Policijos departamentas laiko, kad yra netinkamas atstovas, prašo pakeisti netinkamą atsakovės atstovą tinkamu valstybės atstovu Alytaus apskrities VPK, o Policijos departamentą pašalinti iš proceso.

12725.

128Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Aiškindamas ir taikydamas šias teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2014). Tik ieškovui aiškiai išreiškus savo valią dėl atsakovo pasirinkimo ir nesutinkant atsakovo pakeisti kitu pagal CPK 45 straipsnio 3 dalį teismas turi bylą nagrinėti iš esmės.

12926.

130Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pradinį ieškinį pareiškė atsakovėms Lietuvos valstybės, atstovams Teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai. Vėliau, patikslinus ieškinį, ieškovas įtraukė dar vieną atstovą – Policijos departamentą, kuris raštu dėl procesinių dokumentų persiuntimo tinkamam atsakovės atstovui, informavo teismą, kad visi dokumentai būtų siunčiami tiesiogiai atstovauti įgaliotai institucijai – Alytaus apskrities VPK (II t., 38-39 b. l.). Alytaus apskrities VPK pateikė byloje atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinius (II t., 50-52, 133-136 b. l.). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Policijos departamentas iš bylos jo pašalinti kaip netinkamos šalies neprašė, tik nurodė teismui, jog jį atstovaus Alytaus apskrities VPK. Ieškovas prašymo pašalinti Policijos departamento taip pat nereiškė, t. y. byloje buvo išreikšta ieškovo valia dėl atsakovės atstovo tinkamumo, kas reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai perėjo prie bylos nagrinėjimo iš esmės. Taigi, šiuo atveju Policijos departamentas dalyvavo byloje kaip atsakovės atstovas per savo atstovą Alytaus apskrities VPK, todėl teisėjų kolegija nelaiko, kad Policijos departamentas byloje yra netinkama šalis, kurią reiktų pašalinti iš proceso apeliacinėje instancijoje, ar kad pirmosios instancijos teismas savo inciatyva Policijos departamento nepašalinęs iš bylos, bylą nagrinėjant apylinkės teisme, padarė esminį proceso pažeidimą. Juo labiau, kad CPK normos šalies pašalinimo iš proceso apeliacinėje instancijoje nenumato, todėl šis Policijos departamento prašymas, bylą nagrinėjant pakartotinai apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas. Dėl bylos esmės

13127.

132Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-780/2014 išteisino E. B. kaip nepadariusį veikos, turinčios BK 281 straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (t. 1, b. l. 14-29). Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-810-594-2014 pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikintas – E. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, nuteistas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo asmeniškai atsiprašyti D. V., per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL, tai yra 2600,00 Lt (atitinkanti 753,00 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, taip pat, be kita ko, iš E. B. priteistos 8000,00 Lt (atitinka 2316,96 Eur) išlaidos D. V. advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 30-47). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332-693/2015 panaikino apeliacinės instancijos nuosprendį dėl E. B. nuteisimo ir paliko galioti pirmosios instancijos nuosprendį dėl E. B. išteisinimo (t. 1, b. l. 48-51). Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-418/2017 E. B. pripažintas vienu iš nukentėjusiųjų, o D. V. – kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje (t. 2, b. l. 94-106).

13328.

134Ieškovas baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 16 d. (adresu: duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelio (pavadinimas neskelbtinas) 23-jame kilometre vairuodamas automobilį „Mitsubishi Space Wagon“ nesilaikė visų būtinų priemonių tam, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, išvažiavo į kairę kelio juostą bei susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu D. V. vairuojamu automobiliu „VW Polo“, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo vienas žmogus, vienam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dviems asmenims padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai. Lazdijų rajono apylinkės teismas, ištyręs ir įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, ekspertų išvadas ir kitus byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad tarp E. B. veiksmų – automobilio stabdymo ir išvažiavimo į priešpriešinę – kairę – eismo juostą, kur susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu D. V. vairuojamu automobiliu „VW Polo“, ir kilusių padarinių nebuvo KET pažeidimo – BK 281 straipsnyje numatyto objektyviojo požymio, priežastinio ryšio ir kaltės, nes avarinę situaciją sudarė D. V. vairuojamas automobilis, išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, o E. B. vengdamas susidūrimo stabdė savo automobilį ir pasuko į kairę eismo juostą. Teismas nustatė, kad ekspertai savo tyrimams turėjo nevienodos apimties medžiagą ir skirtingai traktavo pagrindinį pėdsaką – automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ stabdymo žymę, t. y. ekspertas V. V. specialisto išvadą surašė vien tik iš tyrėjo pateiktų duomenų, tarp kurių nebuvo nei atspausdintų spalvotų eismo įvykio vietos nuotraukų, nei jų skaitmeninių egzempliorių, kai tuo tarpu pastarosiose matosi kitų ekspertų M. M. ir V. M. išvadose, kurios padarytos turint daugiau objektyvių duomenų, užfiksuoti du lygiagretūs automobilio „Mitsubishi Space Wagon“ stabdymo pėdsakai. Įvertinęs specialistų išvadų netikslumus, nesutapimus tarpusavyje, teismas nustatė, jog sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą, svarbu nustatyti ne tik automobilių susidūrimo vietą, bet ir tai, dėl kokios priežasties kaltinamasis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Kaltinimas E. B. buvo grindžiamas iš esmės ignoruojant tokias aplinkybes, kaip jo ir nukentėjusiųjų parodymus, kurie patvirtino, kad kaltinamasis į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo dėl to, kad iš priekio atvažiuojantis D. V. maždaug prieš 70 metrų pradėjo įstrižai važiuoti į eismo juostą, kuria važiavo kaltinamasis. Šių aplinkybių prokuroras nebandė nei paneigti, nei patvirtinti, nes kaltinamasis aktas buvo pagrįstas eksperto V. V. išvada, jog nėra jokių objektyvių duomenų, kad D. V. automobilis būtų pažeidęs KET ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Tačiau skirtingai nei ekspertas, prokuroras turėjo pareigą vertinti ne tik objektyvius bylos duomenis, kuriais nesiremia ekspertai, bet ir subjektyvius duomenis – visų proceso dalyvių parodymus. Neįvertinant kaltinamojo išvažiavimo į priešpriešinę eismo juostą priežasties, o kaltinimą grindžiant tik pačiu išvažiavimo į priešpriešinę juostą faktu, negalima teisingai įvertinti kaltinamojo veiksmų bei teisingai nustatyti jo kaltę dėl kilusių padarinių. Eismo įvykio vietos plane ir nuotraukose užfiksuota E. B. automobilio kairio rato stabdymo žymė prasideda jo eismo juostoje, o baigiasi priešpriešinėje eismo juostoje, kas patvirtina, kad jis dar savo eismo juostoje sureagavo į pasikeitusią situaciją priešais jį. E. B. pareikštam kaltinimui pagrįsti nepakanka prokuroro ir ekspertų V. V. bei M. M. prielaidos, kad net ir tuo atveju, jeigu D. V. į priešpriešinio eismo juostą buvo išvažiavęs, tai toks išvažiavimas nekėlė grėsmės kaltinamajam, nes tai įvyko tariamai prieš didesnį atstumą nei teigia E. B. ir jo šeimos nariai. Jokios kitos automobilių susidūrimo aplinkybės ir priežastys, nei nurodė E. B. byloje buvo neįrodytos. Prokuroras kaltinimą grindė taip pat eksperto M. M. išvada, kad E. B. turėjo galimybę išvengti susidūrimo, jei būtų važiavęs tiesiai, nes susidūrimas įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, tačiau ši išvada buvo tiesiog situacijos konstatavimas jau po eismo įvykio, o ne specialiomis žiniomis pagrįsta išvada, apimanti visas, ne tik objektyvias, bet ir subjektyvias konkrečios situacijos aplinkybes.

13529.

136Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos nuosprendį, priimtą apkaltinamąjį nuosprendį grindė eksperto V. V. išvada, M. M. ekspertizės akte esančiais duomenimis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, fotolentelėmis, planu ir eismo įvykio vietos schema. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nukentėjusiojo D. V. ir prokuroro apeliacinius skundus, sutiko su pirmosios instancijos teismo nustatytomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kad automobilį „VW Polo“ vairavo neblaivus D. V., kuris dėl nenustatytos priežasties, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo blaivaus E. B. vairuojamas automobilis „Mitsubishi Space Wagon“, ir šis, vengdamas susidūrimo, ėmė stabdyti vairuojamą automobilį, o išvažiavęs į priešpriešinę – kairę – eismo juostą susidūrė su į šią eismo juostą sugrįžusiu D. V. vairuojamu automobiliu „VW Polo“. Aplinkybę, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojas D. V. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sudarė netikėtą kliūtį savoje eismo juostoje važiavusiam E. B., teismai nustatė įvertinę kaltinamojo E. B., nukentėjusiųjų L. B. ir V. B. parodymus bei objektyvius duomenis – E. B. automobilio stabdymo pėdsakus. Apeliacinės instancijos teismas suabejojo tik minėtų asmenų nurodomais pernelyg mažais atstumais dėl automobilio „VW Polo“ išvažiavimo į priešingą eismo juostą ir po to grįžimo į savąją, pagrįsdamas tai specialistų išvadomis, pagal kurias automobilių susidūrimas įvyko automobiliui „VW Polo“ sugrįžus į savo eismo juostą ir išsitiesinus. Anot specialistų V. V. ir M. M. išvadų, susidariusioje situacijoje vairuotojo E. B. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir lėmė šio eismo įvykio kilimą, nes pagal KET vairuotojas E. B. pastebėjęs kliūtį privalėjo stabdyti ir sukti į dešinę, o ne apvažiuoti judančią kliūtį pasukant į priešingą eismo juostą.

13730.

138Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas E. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, padarė klaidingas išvadas, kurias visų pirma lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš bylos medžiagos ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas savo išvadas dėl E. B. kaltumo grindė neįvertinęs įrodymų visumos, iš esmės remdamasis tik specialistų V. V. ir M. M. išvadų atskirais punktais, be to, priežastinio ryšio aspektu, apskritai nevertino nustatytos aplinkybės, kad automobilio „VW Polo“ vairuotojas išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir taip sudarė kliūtį. Pažymėjo, kad eismo įvykio bylose svarbu tai, kad specialistas, ekspertas eismo įvykį, eismo dalyvių veiksmus vertina techniniu požiūriu. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jo įrodinėjimas yra teismo, o ne specialisto, eksperto kompetencija, ir rėmimasis vien tik jų išvada gali lemti netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, tai nagrinėjamoje byloje ir įvyko apeliacinės instancijos teisme. Šis teismas, remdamasis specialistų V. V. ir M. M. išvadų vienu iš punktų, padarė išvadą, kad E. B., pamatęs savo eismo juostoje automobilį „VW Polo“, netinkamai įvertino situaciją ir priėmė netinkamą sprendimą – manevrą į priešingą eismo juostą. Specialisto, eksperto akto išvados yra techninio pobūdžio išvados dėl eismo įvykio, o kaltė pagal BK straipsnius konstatuojama teismo pagal bylos aplinkybių visumą ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Specialisto, eksperto išvada teismo turi būti vertinama kaip vienas iš įrodymų. Pageidautinas vairuotojo elgesys avarinėje situacijoje, vertinant, ar jis buvo saugus, priimtinas, efektyvus, yra teisės klausimas, pagrindžiantis veikos požymius ir kaltės buvimą, ir tai yra išskirtinė teismo kompetencija. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, nurodęs vieną iš specialistų aktų išvadų, negalėjo vien tik jos vertinti kaip E. B. kaltę pagrindžiantį įrodymą.

139Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų

14031.

141Apeliantės Lietuvos valstybės atstovai Policijos departamentas, atstovaujamas Alytaus apskrities VPK, Teisingumo ministerija, Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros apeliaciniais skundais prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovo E. B. ieškinys. Nurodo, kad be kitų argumentų teismas neteisingai padarė išvadą, jog ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų, prokuroro, kuris atsakingas už ikiteisminio tyrimo organizavimą ir vadovavimą, veiksmų neteisėtumas netinkamai atlikus ikiteisminį tyrimą pagrįstas procesiniu dokumentu - Lazdijų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžiu, kuriuo E. B. išteisintas. Taip pat pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad Kauno apygardos teismo veiksmų, priimant apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtumas pagrįstas procesiniu dokumentu - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartimi.

14232.

143Atsakant į šį apeliančių atstovų argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmai ar neveikimas. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės, todėl civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

14433.

145Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

14634.

147Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikšmę baudžiamojo proceso aspektu. Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi būti atliekami kompleksiškai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumą civilinio proceso tvarka.

14835.

149Šiuo atveju, antrą kartą nagrinėjamojoje civilinėje apeliacine tvarka byloje, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nustatė (netinkamas eismo įvykio apžiūros protokolo užpildymas, ne visos medžiagos ekspertui pateikimas) teisėsaugos pareigūnų klaidas, kurias pareigūnai atlikti galėjo ir privalėjo, tačiau neatliko. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 3 d. nutartimi konstatavo, kad dėl žemesnės instancijos bylą nagrinėjusių civiline tvarka teismų nustatytų klaidų ieškovui, dėl eismo įvykio padarymo nekaltam ir nukentėjusiam asmeniui, buvo nepagrįstai surašytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui, o baudžiamasis procesas iki visiško ieškovo išteisinimo truko beveik trejus metus. Dėl šių klaidų dėl eismo įvykio padarymo kaltas asmuo galėjo išvengti atsakomybės, o nekaltas galėjo būti nepagrįstai nubaustas. Atsižvelgdamas į tai, kasacinės instancijos teismas, padarė išvadą, kad tokia situacija yra nesuderinama su teisinės valstybės principu ir tokios klaidos laikytinos turinčiomis esminę reikšmę žmogaus teisių pažeidimui, pripažino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras nebuvo tiek atidūs ir rūpestingi, kiek nurodytomis aplinkybėmis buvo būtina, (ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai, nenustatyti ir nepateikti visi reikšmingi tyrimui įrodymai ir aplinkybės), turėjusias esminę ir lemiamą ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese.

15036.

151Lietuvos Aukščiausias teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. spalio 3 d. nutartyje taip pat nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2015 m. spalio 6 d. nutartimi konstatavus, jog Kauno apygardos teismas padarė klaidingas išvadas, kurias lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, šis teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas, atsižvelgiant į konstatuotas teisėsaugos pareigūnų klaidas ir vertinant kartu su jomis, teismui tinkamai neįvykdžius pareigos įrodymus (tarp jų nukentėjusiųjų parodymus, ekspertų išvadas) įvertinti išsamiai ir nešališkai, išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju prisidėjo prie esminio ieškovo teisių pažeidimo baudžiamajame procese (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutarties 60 punktas).

15237.

153Taigi, Lietuvos Aukščiausiajam teismui konstatavus, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš ieškovą, kad tuos veiksmus atliko visi atsakovės atstovai ir tokiu atveju egzistuoja pagrindas valstybės civilinei atsakomybei kilti (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 3 d. nutarties 55, 58 punktai), teisėjų kolegija nagrinėdama bylą antrą kartą apeliacine tvarka, plačiau šiuo klausimu nepasisako.

154Dėl priežastinio ryšio, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos

15538.

156Jau minėta, kad viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti – priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos ryšio buvimas.

15739.

158Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas atsakomybės pagrindu ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007). Taikant deliktinę atsakomybę, netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jiems padidėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Svarstant, kokio laipsnio netiesioginis priežastinis ryšys yra svarbus civilinei atsakomybei, reikia vadovautis tuo, kad priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, jei nustatyta, kad žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu turėjo įtakos žalai atsirasti.

159Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos

16040.

161Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovės atstovų 3416,05 Eur turtinę žalą, kurią patyrė baudžiamajame procese. Žalą sudarė vykdymo išlaidos vykdant Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. ( - ) dėl 2316,96 Eur išieškojimo, iš viso sumokėjo 591,40 Eur (t. 1, b. l. 52-68), 280,35 Eur (986,00 Lt) už specialisto išvadą MV 2013-14, kuri ieškovo iniciatyva buvo pateikta baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 71), ieškovo patirtos 2537,72 Eur bylinėjimosi išlaidos baudžiamajame procese (t. 1, b. l. 73-75) ir 6,58 Eur už atsiprašymo išspausdinimą Lazdijų rajono savaitraštyje „Lazdijų žvaigždė“ (t. 1, b. l. 76-78). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog žala ieškovui atsirado dėl visų atsakovės atstovų veiksmų, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, tiek apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodyti neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu tiesiogiai susiję su ieškovui atsiradusia žala, ir ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai.

16241.

163Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas Teisingumo ministerija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė atlyginti ieškovui turtinę žalą, kurią jis patyrė ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu, nes tarp jų nėra priežastinio ryšio, t. y. išlaidos nebuvo sąlygotos ikiteisminio tyrimo pareigūnų arba teismo neteisėtais veiksmais. Be to, atstovas mano, jog ieškovui nepagrįstai priteista atlyginti 591,40 Eur suma, kurią jis sumokėjo vykdydamas išduotą vykdomąją raštą Nr. ( - ), nes minėtas vykdomasis dokumentas yra panaikintas, o lėšos turėjo būti grąžintos ieškovui iš asmens, kuris šias lėšas nepagrįstai gavo, nes išnyko teisinis išieškojimo pagrindas. Taip pat atstovas laiko, jog ieškovo gynėjui baudžiamajame procese sumokėta 2537,72 Eur suma, atsižvelgiant į visas proceso stadijas, neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (iki 2015-03-19 galiojusi redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

16442.

165Teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovės atstovo Teisingumo ministerijos argumentu dėl ieškovo patirtų baudžiamajame procese išlaidų sumokėtų gynėjui, atkreipia dėmesį į tai, kad vien baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, neskaitant ikiteisminio tyrimo trukmės, truko nuo 2013-02-01 iki 2014-07-28, buvo surengti 8 teisiamieji posėdžiai (1 atidėtas dėl gynėjo užimtumo), 1 skirtas nuosprendžio paskelbimui. Baudžiamoji byla nagrinėta apeliacinėje instancijoje (surengtas teisiamasis posėdis) ir kasacinėje instancijoje (teiktas kasacinis skundas) (Liteko duomenys (proceso Nr. 1-72-1-00191-2012-7); CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovo gynėjas visose instancijose buvo advokatas V. P., jo išduoti pinigų priėmimo kvitai patvirtina ieškovo patirtas 2537,72 Eur bylinėjimosi išlaidas baudžiamajame procese (t. 1, b. l. 73-75), kurios yra pagrįstos, įrodytos ir nelaikytinos per didelėmis.

16643.

167Taip pat atmestinas Teisingumo ministerijos argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ieškovui nepagrįstai priteisė atlyginti 591,40 Eur sumą, kurią jis sumokėjo vykdydamas išduotą vykdomąją raštą Nr. ( - ), nes pasako atsakovės atstovo, minėtas vykdomasis dokumentas yra panaikintas, o lėšos turėjo būti grąžintos ieškovui iš asmens, kuris šias lėšas nepagrįstai gavo, nes išnyko teisinis išieškojimo pagrindas. Nors byloje esantis 2015-10-12 antstolės A. K. patvarkymas dėl vykdomosios bylos nutraukimo Nr. ( - ) patvirtina, kad vykdomoji byla nutraukta, kadangi panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris buvo vykdymo pagrindas (I t., 70 b. l.), tačiau teisėjų kolegija pastebi, kad minėtu patvarkymu nebuvo išspręstas grąžintinų sumokėtų lėšų (591,40 Eur) E. B. klausimas. Kad šios lėšos jam būtų grąžintos ieškovui kokiu nors kitu būdu, atsakovės atstovas įrodymų nepateikė. Šiame kontekste teisėjų kolegija iš esmės pritaria ieškovo pozicijai, kad atsakomybę už nuostolius, patirtus dėl neteisėto Kauno apygardos teismo nuosprendžio vykdymo, turi prisiimti atsakovė, dėl kurios kaltės toks nuosprendis buvo priimtas, nes joks teisės aktas neįpareigoja antstolio grąžinti dalies išieškotų iš neteisingai nuteisto asmens lėšų (ar kartu su paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis) pagal tuo metu galiojusį teismo nuosprendį, kuris vėliau buvo panaikintas.

16844.

169Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius. BPK 103 straipsnyje pateiktas atlygintinų proceso išlaidų sąrašas: liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis – pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas gali sudaryti ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 104–106 straipsniai reglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo sąlygas ir tvarką. Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje, priimant išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai išteisinto asmens patirtos dėl baudžiamojo proceso išlaidos neatlygintos baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka ir asmuo kreipiasi su civiliniu ieškiniu valstybei, pažeidusiai pozityviąsias pareigas, tokios išlaidos gali būti turtinės žalos sudėtinė dalis. Tačiau šių išlaidų atlyginimas priteisiamas, jeigu teismas konstatuoja teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtus veiksmus, kurie buvo nors ne vienintelė, bet pakankama priežastis tokioms išlaidoms atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo šios išlaidos gali būti priteisiamos tiek, kiek yra susijusios su atitinkamais atsakovo (nagrinėjamu atveju – valstybės) neteisėtais veiksmais ir gali būti pripažintos žala. Nagrinėjamoje byloje teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų (neveikimo) baudžiamajame procese neteisėtumas yra konstatuotas, ieškovas pateikė įrodymus, kad patyrė 34 3416,05 Eur turtinę žalą, kurią patyrė baudžiamajame procese, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo patirtas išlaidas baudžiamajame procese pripažino turtine žala ir jas priteisė iš atsakovės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015). Dėl ieškovo patirtos neturtinės žalos ir jos priežastinio ryšio su neteisėtais veiksmais

17045.

171Apeliaciniuose skunduose atsakovės atstovai Policijos departamentas atstovaujamas Alytaus apskrities VPK, Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra nesutinka su ieškovui priteistos neturtinės žalos dydžiu. Teigia, jog spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas neįvertino esminių neturtinės žalos kriterijų ir neatsižvelgė į teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose. Be to teismo motyvai, kurių pagrindu ieškovui buvo priteista 30000 Eur neturtinės žalos, susideda iš vieno sakinio, kas neatitinka civilinio proceso normų reikalavimų, taip pat byloje nėra jokių duomenų (medicininių dokumentų ar pan.) apie pablogėjusią ieškovo fizinę ar psichinę būklę.

17246.

173Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad baudžiamasis procesas, prasidėjęs 2012 m. birželio 16 d. ir pasibaigęs 2015 m. spalio 6 d., sukėlė daug neigiamų dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, nepatogumų, dėl kurių nukentėjo gyvenimo kokybė, nustojo užsiiminėti įvairiomis veiklomis, apkaltinamasis nuosprendis buvo išviešintas visos Lietuvos mastu, todėl patirtą neturtinę žalą, kurią prašo priteisti solidariai iš atsakovų, vertina 30000,00 Eur.

17447.

175CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Todėl teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.

17648.

177Bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią nuostatą, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

17849.

179Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį už nepagrįstą per ilgą baudžiamąjį persekiojimą, nepagrįstą nuteisimą, be bendrųjų kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnyje, turi atsižvelgti į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: baudžiamojo persekiojimo pradėjimo pagrįstumą, jo trukmę, bausmės rūšį, konkrečius atitinkamų baudžiamojo proceso metu priimtų sprendimų trūkumus, bausmės padarinius asmeniniam gyvenimui (ar nepagrįstai nuteistas asmuo turėjo šeimą, nepilnamečių vaikų; ar turėjo ypatingų užsiėmimų, kuriuos nutraukė paskirta bausmė), nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo ir nuteisimo padarinius asmens sveikatai, įskaitant psichinę, padarinius profesiniam gyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2011).

18050.

181Byloje nustatyta, kad ieškovo E. B. atžvilgiu apie 3 metus (nuo 2012-06-16 (įvyko eismo įvykis) iki 2015 m. spalio 6 d.) nepagrįstai buvo vykdomas baudžiamasis persekiojimas, ieškovui, baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-780/2014 buvo pareikštas kaltinimas dėl BK 281 straipsnio 5 dalies numatytos nusikalstamos veikos (Kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus) padarymo. Ieškovas E. B. vietoj nukentėjusiojo eismo įvykio byloje, buvo patrauktas įtariamojo ir kaltinamojo statusu. Pirmosios instancijos teismui 2014 m. liepos 28 d. ieškovą išteisinus ir valstybę atstovaujančiai institucijai Kauno apygardos prokuratūrai pateikus apeliacinį skundą bei Kauno apygardos teismui 2014 m. gruodžio 8 d. priėmus apkaltinamąjį nuosprendį (ieškovas nubaustas 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskirti įpareigojimai), ieškovas įgijo nuteistojo statusą. Šį statusą ieškovas turėjo iki 2015 m. spalio 6 d. – 10 (dešimt) mėnesių. Duomenys apie teistumą atsispindi Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registre (ĮKNR), nors teistumas po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 6 d. nutarties priėmimo ir panaikintas.

18251.

183Ieškovas tuo metu užėmė ir šiuo metu užima vadovaujančias pareigas valstybės tarnyboje, kurioms taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Nors ieškovui nebuvo taikomos baudžiamojo poveikio priemonės (nušalinimas nuo pareigų) ir jis iš darbo neatleistas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, be abejonės, ieškovas dėl pakankamai ilgą laiką (apie 3 metus) trukusio baudžiamojo persekiojimo ir nepagrįsto patraukimo jo įtariamuoju, vėliau nuteisimo už nusikalstamos veikos padarymą, viešo, kalto asmens, pačiam būnant nekaltu ir nukentėjusiuoju, atsiprašymo, patyrė dvasinę įtampą, pažeminimą, nepatogumą prieš pavaldžius darbuotojus, šeimą, draugus, pažįstamus, giminaičius, reputacijos pablogėjimą, autoriteto sumenkinimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, išgyveno netikrumą dėl ateities. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 8 d. apkaltinamasis nuosprendis buvo išviešintas per spaudą, televiziją, žinia apie tai paplito Lietuvos mastu, o nuosprendžiu skirta ieškovui baudžiamojo poveikio priemonė neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 10 mėnesių varžė ieškovo judėjimo laisvę, žemino jo orumą, pablogino gyvenimo kokybę. Tuo tarpu neteisėti atsakovės atstovų veiksmai, susiję su neturtinių vertybių pažeidimu, teisėjų kolegijos įsitikinimu, lėmė aukščiau išvardintus ieškovo neigiamus išgyvenimus, jis nuolat turėjo aiškintis ir tokiu būdu vis iš naujo išgyventi dėl jo atžvilgiu vykstančio baudžiamojo proceso. Paminėtų ieškovo neturtinių vertybių pažeidimas sąlygotas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, t. y. neteisėtų veiksmų, kuriuos konstatavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartyje. Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovo neturtinio pobūdžio praradimai, kilę dėl atsakovės atstovų neteisėtų ir nepagrįstų veiksmų, yra pakankamai reikšmingi ir intensyvūs (neigiami išgyvenimai, reputacijos sugriovimas, teisėtų lūkesčių praradimas). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog nurodytų aplinkybių visuma bei atsakovės atstovų elgesys po kasacinės instancijos nutarties baudžiamojoje byloje priėmimo, sukėlė neištaisytinas dvasinės skriaudos, bendravimo galimybių sumažėjimo ir reputacijos pablogėjimo pasekmes.

18452.

185Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ne tik į konkrečias šios bylos aplinkybes, ieškovo patirtą dvasinę skriaudą, bet ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (CK 6.272 straipsnio pagrindu) bei į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos apžvalgą bylose prieš Lietuvą laikotarpiu nuo 1997-2018 (duomenys 2019 m. kovo 15 d.) dėl Konvencijos pažeidimų neteisėtais valstybės institucijų veiksmais ir neturtinės žalos priteisimo. Visgi, teisėjų kolegijos nuomone, vertinant kompleksiškai byloje nustatytas aplinkybes, Lietuvos ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teismų praktiką dėl priteistino neturtinės žalos dydžio, nesant byloje duomenų (medicininių dokumentų ar pan.) apie pablogėjusią ieškovo fizinę ar psichinę sveikatą bei nesant byloje duomenų, jog būtent atsakovės atstovai savo iniciatyva paskleidė masinės informacijos priemonėse žinią apie ieškovo atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismo priteista 30000 Eur neturtinės žalos suma mažintina ir ieškovui priteistina 12000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimo, kuris atitinka esamą situaciją ir yra socialiai teisinga.

18653.

187Priteistinos neturtinės žalos pagrįstumo nepaneigia ir panašaus pobūdžio bylose priteistos sumos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose – tai tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009). Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014). Pabrėžtina, jog kitos bylos esmingai skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis.

188Dėl solidariosios atsakomybės

18954.

190Atsakovės atstovai Policijos departamentas atstovaujamas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Teisingumo ministerija laiko, jog teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje neteisingai ir nepagrįstai nurodė priteisti solidariai iš atsakovės atstovų žalą. Teigia, jog tokio pobūdžio bylose atsakovas yra tik vienas - Lietuvos valstybė, o byloje dalyvaujančios institucijos yra vieno atsakovo atstovai. Žala priteisiama tik iš atsakovo, o ne iš atsakovo atstovų.

19155.

192Šių atsakovės atstovų argumentų kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyto pobūdžio bylose, remiantis CK 6.272 straipsniu, 6.273 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktams atsakovė yra Lietuvos valstybė, kuri, esant tam teisiniam pagrindui, ir privalo atlyginti asmeniui padarytą žalą, o ne jai (valstybei) atstovaujančios institucijos. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, priteisiant žalą iš Lietuvos valstybės.

193Dėl įpareigojimo atsiprašyti

19456.

195Apeliaciniuose skunduose atsakovės atstovai Teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra atstovaujama Kauno apygardos prokuratūros teigia, jog teismas nepagrįstai nusprendė įpareigoti atsakovės atstovus atsiprašyti ieškovo per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo per Lietuvos spaudą pasirinktame leidinyje informuojant apie tai ieškovą.

19657.

197Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovės atstovai paskleidė informaciją apie ieškovą, teismas laiko pagrįstais atsakovės atstovų Teisingumo ministerijos bei Generalinės prokuratūros argumentus ir šioje dalyje sprendimas keistinas, atmetant tokį ieškovo prašymą.

198Dėl procesinės bylos baigties

58.

199Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, solidariosios atsakomybės ir įpareigojimo atsiprašyti, todėl apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, teismo sprendimas keistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

200Dėl bylinėjimosi išlaidų

20159.

202Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas, kreipdamasi į teismą ieškiniu pirmojoje instancijoje patyrė 700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (III t., 3-8 b. l.), apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į atsakovės atstovų apeliacinius skundus patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų, viso pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ieškovas patyrė 1000 Eur. Duomenų, apie ieškovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas už kasacinio skundo padavimą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 40 % (12 000 Eur /30 000 Eur x 1000 Eur), viso iš atsakovės Lietuvos valstybės ieškovui priteistina 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

203Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

204Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

205„Ieškinį tenkinti iš dalies.

206Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 3416,05 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų 05 ct) turtinę žalą ieškovui E. B.

207Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 12000,00 Eur (dvylika tūkstančių eurų 00 ct) neturtinę žalą ieškovui E. B.

208Kitą ieškinio dalį atmesti.“

209Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 400 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui E. B.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovei atstovaujančių... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad jam baudžiamojoje byloje buvo pareikštas kaltinimas... 9. 3.... 10. Turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą, pasak ieškovo, lėmė tiek... 11. 4.... 12. Ieškovo nuomone, Kauno apygardos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos... 13. 5.... 14. Dėl minėtų neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo... 15. 6.... 16. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Generalinės... 17. 7.... 18. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos... 19. 8.... 20. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Teisingumo... 21. II. Pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismo procesinio... 22. 9.... 23. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį... 24. 10.... 25. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. 11.... 27. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 29. 12.... 30. Apeliaciniu skundu atsakovės atstovas Policijos departamentas, atstovaujamas... 31. 12.1.... 32. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo... 33. 12.2.... 34. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodęs dėl 2012 m. birželio 16 d.... 35. 12.3.... 36. Ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas pagrįstai, t. y. esant... 37. 12.4.... 38. Pirmosios instancijos teismas ieškovo patirtą neturtinę žalą apibūdino... 39. 13.... 40. Atsakovės atstovas Teisingumo ministerija prašo panaikinti Alytaus apylinkės... 41. 13.1.... 42. Pagrindas taikyti solidariąją civilinę atsakomybę nagrinėjamuoju atveju... 43. 13.2.... 44. Tai, jog Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. spalio 6 d. nesutiko su... 45. 13.3.... 46. Teismas nesprendė dėl praktikoje suformuotų esminių kriterijų, kurie gali... 47. 13.4.... 48. Teismas neteisingai nusprendė atlyginti ieškovui turtinę žalą, kurią jis... 49. 13.5.... 50. Klaidingos teismo išvados, kad ieškovui turi būti atlyginta 591,40 Eur suma,... 51. 13.6.... 52. Ieškovo gynėjui baudžiamajame procese sumokėta 2537,72 Eur suma,... 53. 13.7.... 54. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas neįvertino esminius... 55. 13.8.... 56. Kai asmuo, įgyvendindamas savo teisę skleisti informaciją, pažeidžia... 57. Atsakovės atstovas Generalinė prokuratūra, atstovaujama Kauno apygardos... 58. 14.1.... 59. Teismas neteisingai padarė išvadą, jog ikiteisminį tyrimą atlikusių... 60. 14.2.... 61. Tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą, t. y. tik teismas,... 62. 14.3.... 63. Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos... 64. 14.4.... 65. Baudžiamasis procesas buvo pradėtas pagrįstai ir teisėtai. Ikiteisminio... 66. 14.5.... 67. Nors teismas ir nurodė, kad ieškovas dėl pradėto baudžiamojo proceso... 68. 14.6.... 69. Teismas įpareigojo atsakovus per dvi savaites nuo teismo sprendimo... 70. 15.... 71. Apeliaciniu skundu atsakovės atstovas Policijos departamentas prašo... 72. 15.1.... 73. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas žalą kildina iš Alytaus apskrities... 74. 15.2.... 75. Skundžiamame sprendime teismas, konstatuodamas aplaidžius ikiteisminio tyrimo... 76. 15.3.... 77. Skundžiamame sprendime teismas padarė bylos medžiagoje esančioms faktinėms... 78. 16.... 79. Atsiliepimais į atsakovės atstovų apeliacinius skundus atsakovės atstovas... 80. 17.... 81. Atsiliepimu į atsakovės atstovų apeliacinius skundus atsakovės atstovas... 82. 18.... 83. Atsiliepimais į atsakovės atstovų apeliacinius skundus atsakovės atstovas... 84. 19.... 85. Atsiliepimu į atsakovės atstovų apeliacinius skundus ieškovas E. B. prašo... 86. 19.1.... 87. Nesutinka su Policijos departamento argumentu dėl netinkamos šalies. Mano,... 88. 19.2.... 89. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Kauno apygardos... 90. 19.3.... 91. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovo baudžiamasis persekiojimas buvo... 92. 19.4.... 93. Apeliantė nepagrįstai kvestionuoja teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas... 94. 19.5.... 95. Apeliantė nesutikdama su prašomu priteisti dydžiu privalėjo neapsiriboti... 96. 19.6.... 97. Nesutikdama su priteistos neturtinės žalos dydžiu, apeliantė nesiremia... 98. 19.7.... 99. Teismo sprendimo dalis, kuria teismas įpareigojo atsakovus atsiprašyti... 100. 19.8.... 101. Dėl apeliantės atstovo Generalinės prokuratūros, atstovaujamos Kauno... 102. 19.9.... 103. Atsakovės atstovas nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad Lietuvos... 104. 19.10.... 105. Nesutinka su atsakovės atstovu, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas... 106. 19.11.... 107. Dėl atsakovės atstovo Policijos departamento apeliacinio skundo nurodė, kad... 108. 19.12.... 109. Ieškovas nekvestionuoja ir nepasisako dėl pradėto ikiteisminio tyrimo... 110. 19.13.... 111. Dėl atsakovės atstovo Policijos departamento, atstovaujamo Alytaus apskrities... 112. Apeliacinės instancijos teismas... 113. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 114. teisiniai argumentai ir išvados... 115. Apeliantės atstovų apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.... 116. 20.... 117. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 118. 21.... 119. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 120. 22.... 121. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo... 122. 23.... 123. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovės atstovai... 124. Dėl netinkamo atstovo... 125. 24.... 126. Atsakovės atstovas Policijos departamentas laiko, kad yra netinkamas atstovas,... 127. 25.... 128. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą... 129. 26.... 130. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas pradinį ieškinį pareiškė... 131. 27.... 132. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismas... 133. 28.... 134. Ieškovas baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. birželio 16... 135. 29.... 136. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos... 137. 30.... 138. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos... 139. Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl... 140. 31.... 141. Apeliantės Lietuvos valstybės atstovai Policijos departamentas, atstovaujamas... 142. 32.... 143. Atsakant į šį apeliančių atstovų argumentą, teisėjų kolegija pažymi,... 144. 33.... 145. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl... 146. 34.... 147. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali... 148. 35.... 149. Šiuo atveju, antrą kartą nagrinėjamojoje civilinėje apeliacine tvarka... 150. 36.... 151. Lietuvos Aukščiausias teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 152. 37.... 153. Taigi, Lietuvos Aukščiausiajam teismui konstatavus, jog atsakovė atliko... 154. Dėl priežastinio ryšio, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygos... 155. 38.... 156. Jau minėta, kad viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei... 157. 39.... 158. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad civilinėje atsakomybėje pripažįstamas... 159. Dėl ieškovo patirtos turtinės žalos... 160. 40.... 161. Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovės atstovų 3416,05 Eur... 162. 41.... 163. Apeliaciniame skunde atsakovės atstovas Teisingumo ministerija nurodo, kad... 164. 42.... 165. Teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovės atstovo Teisingumo ministerijos... 166. 43.... 167. Taip pat atmestinas Teisingumo ministerijos argumentas, kad pirmosios... 168. 44.... 169. Teisėjų kolegija pažymi, jog baudžiamojo proceso išlaidas ir jų... 170. 45.... 171. Apeliaciniuose skunduose atsakovės atstovai Policijos departamentas... 172. 46.... 173. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad baudžiamasis procesas, prasidėjęs 2012 m.... 174. 47.... 175. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens... 176. 48.... 177. Bendrieji kriterijai, į kuriuos visais atvejais atsižvelgia teismas,... 178. 49.... 179. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės... 180. 50.... 181. Byloje nustatyta, kad ieškovo E. B. atžvilgiu apie 3 metus (nuo 2012-06-16... 182. 51.... 183. Ieškovas tuo metu užėmė ir šiuo metu užima vadovaujančias pareigas... 184. 52.... 185. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, teisėjų kolegija... 186. 53.... 187. Priteistinos neturtinės žalos pagrįstumo nepaneigia ir panašaus pobūdžio... 188. Dėl solidariosios atsakomybės... 189. 54.... 190. Atsakovės atstovai Policijos departamentas atstovaujamas Alytaus apskrities... 191. 55.... 192. Šių atsakovės atstovų argumentų kontekste, teisėjų kolegija atkreipia... 193. Dėl įpareigojimo atsiprašyti... 194. 56.... 195. Apeliaciniuose skunduose atsakovės atstovai Teisingumo ministerija ir... 196. 57.... 197. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje nėra duomenų, jog... 198. Dėl procesinės bylos baigties

58.... 199. Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios... 200. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 201. 59.... 202. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar... 203. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 204. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą... 205. „Ieškinį tenkinti iš dalies.... 206. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 3416,05 Eur (tris tūkstančius... 207. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 12000,00 Eur (dvylika... 208. Kitą ieškinio dalį atmesti.“... 209. Priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 400 Eur (keturis šimtus eurų 00...