Byla 2A-53-178/2017
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, A. Ž., E. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Romualdos Janovičienės ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ir atsakovės viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos apeliacinius skundus bei atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovėms Viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiai per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, A. Ž., E. M.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
  2. Ieškovas ieškinyje prašė: panaikinti 2014 m. kovo 20 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimą; priteisti iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (toliau – Kauno klinikos) ieškovui 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.
  3. Nurodė, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. 18.30 val. eismo įvykio metu sunkiai nukentėjęs ieškovas atvežtas į Kauno klinikų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių. Ieškovui diagnozuota politrauma: krūtinės ląstos sumušimas, daugybiniai šonkaulių lūžimai kairėje, oras ir kraujas kairėje pleuros ertmėje, abiejų plaučių sumušimas, pilvo sumušimas, blužnies plyšimas, kraujas pilvo ertmėje, skeveldrinis kairės mentės lūžimas, trauminė poraktikaulinė arterijos trombozė, kairiojo alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimas, stuburo krūtininės dalies IV-V slankstelių keterinių ataugų lūžimas. Skubos tvarka dėl kraujavimo į pilvaplėvės ertmę ieškovui atlikta laparotomija, kurios metu pašalinta trūkusi blužnis; atlikta trombų pašalinimo operacija; taip pat atlikta kairės rankos alkūnkaulio ir stipinkaulio osteosintezė. Toliau ieškovas buvo gydomas ir operuojamas Kauno klinikų Neurochirurgijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, Mišrių traumų skyriuje, Krūtinės chirurgijos skyriuje. Dėl sutrikusios kairės rankos funkcijos ieškovą konsultavo gydytojas neurologas, nustatyta diagnozė, skirtas gydymas. Ieškovui 2011 m. rugsėjo 19 d. atliktas elektroneuromiografinis tyrimas, o 2011 m. rugsėjo 30 d. – peties magnetinio rezonanso tyrimas (toliau – MRT). Ieškovą dėl peties nervinio rezginio pakenkimo konsultavo gydytojas neurochirurgas A. Ž., kuris nustatė (indikavo), kad reikalingas operacinis gydymas. Ieškovas 2011 m. spalio 14 d. stacionarizuotas į Galvos smegenų chirurgijos skyrių, kur operuotas tris kartus: 2011 m. spalio 19 d., 2012 m. sausio 11 d. ir 2012 m. kovo 21 d. Ieškovas 2012 m. gegužės 15 d. gydytojo M. M. operuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje (toliau – Santariškių klinikos). Šios operacijos metu atlikta kairiojo peties rezginio plastika vaskuliarizuotu alkūninio nervo transplantu, peties rezginys rastas visiškai nutrauktas, tarp nervų galų didelis defektas.
  4. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Tarnyba) konstatavo, kad nuo 2011 m. spalio 14 d. iki 2011 m. lapkričio 25 d., nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2012 m. sausio 23 d. ir nuo 2012 m. kovo 19 d. iki 2012 m. balandžio 3 d. Kauno klinikose ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės komisija ekspertinėse išvadose nustatė, kad Santariškių klinikose aprašomas atviros operacijos metu rastas nutrauktas peties rezginys yra aprašomas kaip nenutrauktas Kauno klinikose atliktos operacijos metu; taip pat nurodė, kad peties rezginio sužalojimai nepastebėti tiek radiologiškai (MRT), tiek pirmosios atviros operacijos metu, traumos diagnostikoje ir gydyme buvo padaryta klaidų, mažinančių ieškovo galimybę bent dalinai atgauti rankos funkciją. Santariškių klinikų atliktos operacijos protokolas patvirtina, kad Kauno klinikose nebuvo susiūti peties rezginio kamienai. Dėl Kauno klinikose nekokybiškai atliktų peties rezginio operacijų ieškovas prarado itin svarbų laiko tarpą (9 mėnesius), reikalingą veiksmingam sveikatos atstatymui, nes dėl prarasto laiko iš esmės yra neįmanomas kairės rankos funkcijų atstatymas.
  5. Dėl Kauno klinikose padarytų grubių gydymo klaidų ieškovas negali gyventi visaverčio gyvenimo, jam nustatytas netektas darbingumas – 65 proc., ieškovas pripažintas neįgaliu. Ieškovas neturi galimybės tęsti mokslų Lietuvos sporto universitete, nuo 2013 m. spalio 25 d. registruotas darbo biržoje. Vienintelės ieškovo pajamos yra 532,31 Lt gaunama netekto darbingumo pensija. Dėl negalėjimo valdyti kairės rankos ieškovas kasdien patiria neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus. Ieškovas negali mokytis (tęsti mokslų) bei dirbti, kamuoja depresija, baimės jausmas dėl ateities, nepasitikėjimas savo jėgomis. Dėl užsitęsusio netinkamo gydymo Kauno klinikose ir prarasto laiko gydytojai neduoda garantijų, kad ieškovas kada nors galės valdyti kairiąją ranką. Vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į ieškovo jauną amžių bei sveikatos pakenkimo ilgalaikį pobūdį. Ieškovas jam padarytą neturtinę žalą vertina 300 000 Lt suma.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš Kauno klinikų: ieškovui 15 000 Eur neturtinės žalos ir 1 679,51 Eur bylinėjimosi išlaidų; valstybei 450 Eur žyminio mokesčio ir 48,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; valstybei 392,79 Eur išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti bei UAB „Ungė“ 100 Eur išlaidoms kompensuoti.
  2. Teismo vertinimu, tai, kad ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos Kauno klinikose, įrodo byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma. Ieškovas įrodė pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, o Kauno klinikos nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.246 - 6.249 str.). Byloje nustatyta, kad tik 2012 m. gegužės 15 d. ieškovo iniciatyva atlikta operacija Santariškių klinikose, kurios metu atlikta kairiojo peties rezginio plastika vaskuliarizuotu alkūninio nervo transplantu; peties rezginys operacijos metu rastas visiškai nutrauktas; tarp nervų galų – didelis defektas; atlikta nervų plastika trimis 12 cm, 15 cm ir 3 cm ilgio transplantais. Tačiau ši operacija neatkūrė prarastos rankos valdymo funkcijos, nes nerviniai rezginiai sunyko.
  3. Tarnybos bei VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės komisijos išvadas patvirtina bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialistų tyrimo išvada ir teismo deontologinė ekspertizė. Ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialistų tyrimo išvadose teigiama, jog Kauno klinikų gydytojo A. Ž. ieškovui nustatyta diagnozė yra savalaikė ir teisinga. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios klinikos gydytoja radiologė E. M. suklydo, įvertindama ieškovui 2012 m. rugsėjo 30 d. atliktą stuburo kaklinės srities ir nervinio rezginio magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą, nurodydama, kad šaknelių avulsijos požymių nematyti, t. y. nepastebėjo trijų (C7, C8 ir Thl) ir galimos ketvirtos (C6) nervinių šaknelių avulsijos požymių, gydytojas A. Ž. nepilnai diagnozavo paciento patirtus sužalojimus. Išvadoje nurodoma, kad ieškovo gydymo laikotarpiu gydytojas A. Ž. turėjo numatyti ir informuoti ieškovą dėl kairio peties nervinio rezginio trauminio pažeidimo padarinių (kairės rankos nevaldymas), nes tiek nervinių šaknelių avulsijos, tiek peties rezginio sužalojimo atveju pilno pasveikimo prognozė dažnai nėra palanki. Neteisingai interpretuotas gydytojos radiologės E. M. MRT tyrimas išprovokavo nereikalingas operacijas (gydytojo A. Ž. atliktas revizines operacijas), nes esant nervinių šaknelių avulsijai atliekamos ne revizijos, o reinervacijos tipo operacijos. Teismo deontologinės ekspertizės išvadose nurodoma, kad Kauno klinikose atlikus MRT tyrimą, galėjo būti konstatuoti kairio petinio rezginio kamienų bei C7 šaknelės pažeidimai; Kauno klinikose atliktos 1-os neurochirurginės operacijos metu nebuvo susiūti kairio peties rezginio kamienai; neurochirurginių operacijų metu nepastebėtas kairės C7 šaknelės pažeidimas; laikas po traumos turi įtakos išeitims; gydytojo darbe sužalojimo nepastebėjimas ir to pasekoje neatliktas chirurginis veiksmas vertinamas šiurkščia gydymo klaida; ieškovui Kauno klinikose teiktos sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos ir tinkamos.
  4. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti rašytiniuose įrodymuose ir ekspertizės išvadose pateiktomis išvadomis ir atliktu vertinimu, ekspertų išvados neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas atmetė Kauno klinikų ir trečiųjų asmenų argumentus, jog nėra pagrindo Kauno klinikų gydytojo A. Ž. veiksmuose nustatyti kaltės (tyčios ar neatsargumo). Taip pat atmetė ir teiginius, jog ieškovo sveikatos būklės pakitimai atsirado ne dėl taikyto netinkamo gydymo, bet dėl patirtos sunkios traumos. Teismas pažymėjo, kad Kauno klinikos teikia visų lygių asmens sveikatos priežiūros paslaugas, ši įstaiga pagal sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų klasifikaciją priskirta prie centrinių Sveikatos apsaugos ministerijos įstaigų, todėl jos teikiamoms sveikatos priežiūros paslaugoms keliami aukšti kokybės reikalavimai. Pirmiau paminėti gydytojų veiksmai, teismo vertinimu, laikytini šiurkščia gydymo klaida, kas atėmė ieškovo galimybę bent iš dalies atgauti rankos valdymo funkciją.
  5. Teismas pripažino, kad ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos, dėl ko jis patyrė neturtinę žalą. Dėl Kauno klinikų padarytų grubių gydymo klaidų, suteiktų nekokybiškų gydymo paslaugų, ieškovas negali gyventi visaverčio gyvenimo, negali valdyti kairės rankos, jam nustatytas didelis netekto darbingumo laipsnis – 65 proc., neteko galimybės tęsti mokslų Lietuvos sporto universitete, yra jauno amžiaus. Teismas sprendė, kad dėl suteiktų nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų, sveikatos pakenkimo ilgalaikis pobūdis (kairės rankos nevaldymas) ieškovui yra ypač reikšmingas ir tai yra didelė netektis žmogui. Teismas vertino kaip pagrįstus ir įrodytus ieškovo teiginius, jog jį kamuoja depresija, baimės jausmas dėl ateities, nepasitikėjimas savo jėgomis. Teismas atsižvelgė ir į teismo ekspertų atliktą vertinimą, kad gydytojų veiksmai nagrinėjamu atveju vertinami šiurkščia gydymo klaida. Todėl ieškovui priteisė 15 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250 str.).
  6. Nors ieškovas prašė panaikinti 2014 m. kovo 20 d. Komisijos sprendimą, tačiau šis sprendimas šalims nesukelia teisinių pasekmių, todėl dėl jo panaikinimo teismas nesprendė.

7III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai

8

  1. Ieškovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo dalį dėl priteistos 15 000 Eur sumos neturtinės žalos ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovui iš Kauno klinikų 86 886 Eur neturtinės žalos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas pagrįstai sprendė, kad byloje surinkti įrodymai įrodo, jog Kauno klinikos ieškovui suteikė nekokybiškas gydymo paslaugas ir priėmė teisėtą sprendimą ieškinį tenkinti. Tačiau priteista 15 000 Eur neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža, atsižvelgiant į ieškovo sveikatos būklę ir atsiradusius padarinius, ši suma neatlygina ieškovo patirtų dvasinių išgyvenimų bei yra nepakankama atkuriant pažeistų teisių pusiausvyrą.
    2. Ieškovas negali valdyti kairės rankos, kas dieną patiria neigiamus fizinius bei dvasinius išgyvenimus, negali mokytis (tęsti pradėtų mokslų), dirbti ir gyventi visaverčio gyvenimo. Dėl patirtų traumų ieškovą kamuoja depresija, baimės jausmas dėl ateities, nepasitikėjimas savo jėgomis. Būtent Kauno klinikų gydytojų neatidumas ir nerūpestingumas lėmė ieškovo neįgalumą. Ieškovas yra jaunas žmogus, visiškai nevaldantis kairės rankos, be to, ranka pakito, deformavosi. Ieškovas prarado ne tik 65 proc. darbingumo, bet ir dalį savo fizinio patrauklumo, kas taip pat yra reikšminga. Vertinant priteistinos žalos dydį, svarbi ir ta aplinkybė, kad dėl sužalotos rankos, kuri buvo netinkamai, aplaidžiai gydoma, ieškovas patyrė stiprų fizinį skausmą bei stiprų emocinį sukrėtimą.
    3. Kauno klinikos yra juridinis asmuo, gaunantis didelį pelną, dėl kurio darbuotojų nerūpestingumo ir visiško aplaidumo ieškovas yra suluošintas visam gyvenimui. Kauno klinikoms ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis nėra didelis, atitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
  2. Atsakovė Kauno klinikos apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nenuosekliai vertino byloje esančių įrodymų visumą ir nepagrįstai konstatavo sąlygas Kauno klinikų civilinei atsakomybei atsirasti. Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes gydymo įstaigos veiksmus vertino ne proceso, o rezultato aspektu. Kauno klinikų gydytojos E. M. neteisėtus veiksmus teismas konstatavo remdamasis ikiteisminio tyrimo išvados teiginiais, tačiau šią išvadą surašiusi radiologė J. D., nors ir konstatavo matomus avulsijos požymius, tačiau neaprašė, jog mato pseudomeningocelių, nes būtent pagrindinis šaknelių išrovimo požymis ir yra pseudomemingocelės. Todėl, aprašydama MRT, galimai suklydo ne Kauno klinikų radiologė E. M., o radiologė J. D. Be to, tas pats 2011 m. rugsėjo 30 d. MRT tyrimas skirtingai aprašytas visų radiologų, kurių aprašai yra byloje, ir nesutampa su Santariškių klinikose atliktos operacijos radiniais. Teismas nevertino E. M. rašytinių paaiškinimų, kuriais ji įrodinėja, jog MRT nuotraukoje nebuvo objektyvaus pagrindo vienareikšmiškai diagnozuoti nervinių šaknelių avulsijos. Be to, MRT tyrimą vertinęs radiologas A. B. negalėjo aiškiai nustatyti šaknelių padėties, aiškaus plyšimo jis taip pat neįžvelgė. Skirtingas to paties MRT vertinimas įrodo, kad negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent Kauno klinikų radiologo vertinimas yra klaidingas. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog MRT tyrimas Kauno klinikose įvertintas netinkamai.
    2. Tarnybos konstatuotas dokumentų pildymo pažeidimas yra formalaus pobūdžio, neturintis tiesioginio ryšio su teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybe, pasirinkta gydymo taktika ar taikytu gydymu. Ieškovas buvo tinkamai supažindintas su jam siūlomu taikyti gydymu ir galimomis neigiamomis pasekmėmis, ką patvirtina ieškovo rašytiniai sutikimai. Tai konstatuota ir ikiteisminio tyrimo išvadose. Todėl teismas nepagrįstai dokumentacijos pildymo klaidas prilygino Kauno klinikų darbuotojų neteisėtiems veiksmams. Teismas neatsižvelgė, jog dėl MRT tyrimo atlikimo būtinumo be Tarnybos teiginių, kurie nepagrįsti jokiais moksliniais šaltiniais ar teisės aktų nuostatomis, nėra jokių kitų duomenų, nustatančių pareigą gydytojui atlikti MRT. Reikalavimų gydytojui kaskart atlikti papildomą MRT tyrimą joks įstatymas, medicinos norma ar standartas nenustato bei nėra MRT tyrimo atlikimui prieš/po operacijų mediciniškai pagrįsto algoritmo.
    3. Daugiaetapio gydymo taktikos tinkamumą ir adekvatumą pagrindžia ne tik gydytojo A. Ž. veiksmus vertinę Komisijos ekspertai, bet ir Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos galvos smegenų chirurgijos skyriaus vadovas V. P. D. Teismas nepasisakė ir nevertino gydytojo A. Ž. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų daugiaetapio gydymo taktikos pagrindimo. Teismas selektyviai vertino tik atskiras VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ekspertų komisijos išvadų dalis. Šias išvadas vertinusi Komisija, priešingai nei teismas, nustatė, jog ieškovui teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Kauno klinikose nebuvo pažeista jo kaip paciento teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą. Komisija pažymėjo, kad ieškovui Kauno klinikose diagnozės nustatytos laiku, atlikti reikalingi tyrimai, pasirinkta kelių etapų operacijų taktika yra plačiai paplitusi ir dažnai naudojama pasaulyje, operacijų metu naudotos įprastinės šių operacijų metodikos ir jų modifikacijos, ieškovui Kauno klinikose taikytas gydymas buvo adekvatus. Komisija nustatė, kad nebuvo pagrindo konstatuoti Kauno klinikų personalo neteisėtos veikos buvimo, taip pat nebuvo pagrindo gydytojo A. Ž. veiksmuose nustatyti kaltės, nes ieškovo gydymo taktika buvo pasirinkta atsižvelgiant į jo sveikatos būklę.
    4. Teismas nepagrįstai Kauno klinikų gydytojų veiksmus vertino ne proceso, o rezultato aspektu. Pagal teismų praktiką gydytojų veiksmai turi būti vertinami proceso aspektu, nes sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, o ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatą. Gydytojas negali atsakyti už rezultatą, kuris nepasiekiamas dėl objektyvių priežasčių, individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų. Pagal byloje esančius įrodymus teismas negalėjo vienareikšmiškai konstatuoti, jog nepagrįstai buvo pasirinktas revizinis (vietoj reinervacinio) gydymo metodas. Teismas nepagrįstai šį metodą pasirinkusiam gydytojui konstatavo neteisėtus veiksmus. Gydytojų rašytiniai paaiškinimai su nuorodomis į mokslinius šaltinius laikytini pakankamais įrodymais, pagrindžiančiais pasirinkto gydymo taktikos adekvatumą ir tinkamumą.
    5. Teismas nepagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp ieškovo kairės rankos funkcijos netekimo ir medikų veiksmų. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių tiesioginį ar netiesioginį priežastinį ryšį tarp Kauno klinikų medikų veiksmų ir galimybės ieškovui atgauti rankos funkciją. Byloje neginčytina, kad prieš Kauno klinikose atliktas operacijas ieškovas nevaldė kairės rankos, o byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo atimta galimybė bent dalinai atgauti rankos funkciją. Ikiteisminio tyrimo išvadose konstatuota, kad ieškovo gydymo laikotarpiu gydytojas A. Ž. turėjo numatyti ir informuoti pacientą dėl kairio peties nervinio rezginio trauminio pažeidimo padarinių (kairės rankos nevaldymą), nes tiek nervinių šaknelių avulsijos, tiek peties rezginio sužalojimo atveju pilno pasveikimo prognozė dažnai nėra palanki. Todėl kairės rankos nevaldymas yra peties nervinio rezginio trauminio pakenkimo padarinys, o ne medikų veiksmų pasekmė. Ieškovo sveikatos būklės pakitimai atsirado ne dėl taikyto netinkamo gydymo, bet dėl patirtos sunkios traumos autoavarijos metu. Ieškovas neįrodė, kad kairės rankos funkciją jis prarado dėl Kauno klinikų gydytojų neteisėtų veiksmų. Nė viena iš byloje esančių ekspertizių, vertinimų, išvadų nepagrindžia teiginio, kad Kauno klinikose atlikus reinervacinę operaciją (vietoj atliktų revizinių operacijų), ieškovui kairės rankos funkcija būtų atsistačiusi.
    6. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad dėl Kauno klinikų gydytojų veiksmų ieškovui buvo padaryta žala. Ieškovas į Kauno klinikas atvežtas dėl autoįvykio metu patirtos sunkios politraumos. Siekiant sugrąžinti ieškovui kairės rankos funkciją, buvo taikytas operacinis gydymas dėl traumos metu atsiradusio kairės rankos periferinio tipo paralyžiaus. Dėl sunkaus pakenkimo pobūdžio gydymas buvo neefektyvus, kairės rankos funkcijos atkurti per tris operacijas nepavyko. Po Kauno klinikose atliktų operacijų ieškovui komplikacijų nebuvo, jo bendra būklė ir neurologinės būklės simptomatika nepablogėjo. Tai reiškia, kad nebuvo pakenkimo ieškovo sveikatai ar jo sužalojimo. Byloje esanti medicininė medžiaga įrodo, jog ieškovo būklė po operacijų neblogėjo, todėl Kauno klinikoms kaip gydymo įstaigai negali būti taikoma teisinė atsakomybė už tuos padarinius, kurių nelėmė gydytojo veiksmai.
    7. Ieškovas patirtą žalą iš esmės grindė darbingumo praradimu, tačiau sprendimo priėmimo metu nebuvo aktualių duomenų apie ieškovo darbingumo lygį, nes 35 proc. darbingumas nustatytas iki 2015 m. spalio 13 d. Taip pat neaišku, kuo remdamasis teismas konstatavo, jog dėl „nekokybiškų gydymo paslaugų“ ieškovas „neteko galimybės tęsti mokslų Lietuvos sporto universitete“. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų dėjęs pastangas toliau tęsti studijas bei siekti aukštojo mokslo diplomo įgijimo.
    8. Deontologinė ekspertizė nebuvo iki galo objektyvi, jos išvados yra nemotyvuotos ir neišsamios, prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams ir galimai neatitinka formos reikalavimų. Dėl jos prieštaringumo ši ekspertizė nelaikytina pagrindu Kauno klinikų gydytojų civilinės atsakomybės sąlygų konstatavimui. Minėtos ekspertizės akte nėra detalizacijos, kurie medicininiai dokumentai vertinti, išvadose duodamos nuorodos tik į operacijų protokolus, todėl kyla abejonės, ar ekspertizės metu buvo tinkamai ir išsamiai susipažinta su vertintų medicinos dokumentų turiniu. Šias abejones sustiprina ir tai, jog vienas iš specialistų gyd. G. R. jau buvo ankstesniuose vertinimuose išreiškęs savo poziciją dėl teiktų paslaugų. Atliekant ekspertizę dalyvavęs gydytojas radiologas A. B. nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės. Posėdžio metu duodamas paaiškinimus ekspertas P. P. nurodė, jog pateikdamas ekspertizės išvadas atliko „tik sekretoriaus funkcijas“, nes „tik surašė išvadas“ pagal tai, ką jam teigė kiti ekspertai, ir „nežino, kaip yra operuojama“. Todėl sprendimas negali būti grindžiamas tokiais įrodymais, kuomet pagrindinis ekspertas pripažįsta, kad neturėjo pakankamos kompetencijos išvadai pateikti.
    9. Kauno klinikos nesutinka su priteista 100 Eur suma už eksperto atvykimą. Į 2016 m. vasario 26 d. teismo posėdį ekspertas P. P. iškviestas ne atsakovės iniciatyva. P. P. jau ankstesniame posėdyje buvo teikęs parodymus ir nurodęs, kad už atvykimą į posėdį atlygio nereikalauja. Be to, atvykimo įkainis yra neadekvatus, jo dydžio teismas nevertino.
  3. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prisidėjime prie atsakovės apeliacinio skundo prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
  4. Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės. Ieškovas savo poziciją yra išdėstęs paduotame apeliaciniame skunde, kurį palaiko.
  5. Atsakovė Kauno klinikos atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime papildomai nurodomi šie argumentai:
    1. Nors ieškovas neturtinę žalą grindžia sumažėjusiu darbingumo lygiu, negalėjimu tęsti mokslų dėl neva aplaidaus gydymo patirtų fizinių skausmų, taip pat neigiamais dvasiniais išgyvenimais, tačiau neginčytina, kad kairės rankos periferinio tipo paralyžius ieškovui atsirado dėl autoavarijos metu patirtos politraumos, o ne medikų veiksmų.
    2. Dalį savo patirtų neigiamų išgyvenimų ieškovas grindžia dėl fizinio skausmo aplaidžiai jį gydant bei rankos pakitimo, deformavimosi. Tačiau ieškovo rankos atrofija buvo užfiksuota dar prieš pirmąją operaciją. Ieškovo deklaruojamas patirtas fizinis skausmas taip pat yra ne gydytojų veiksmų, bet politraumos pasekmė, nes dar prieš skiriant operaciją buvo užfiksuotas petinio rezginio pakenkimą lydintis skausminis sindromas.
    3. Ieškovo teiginiai apie aplaidžiai atliktas operacijas neatitinka tikrovės, nes pasirinktos metodikos operacijos atliktos sklandžiai, po jų pacientui komplikacijų nebuvo, bendra būklė ir neurologinės būklės simptomatika nepablogėjo. Vien faktas, kad skirtas gydymas neatstatė ieškovui rankos funkcijos, nesuteikia pagrindo reikalauti iš gydžiusių specialistų atlyginti dėl traumos patirtus neigiamus išgyvenimus. Pats ieškovas savo neigiamus išgyvenimus priskiria būtent patirtai traumai, o ne medikų veiksmams. Ieškovas nurodo, kad dėl patirtų traumų jį kamuoja depresija, baimės jausmas dėl ateities, nepasitikėjimas savo jėgomis. Vien tas faktas, kad ieškovas pats teigia, jog jo patirti dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai yra traumos priežastis, daro jam priteistą žalą nepagrįsta. Todėl Kauno klinikoms negali būti taikoma teisinė atsakomybe už tuos padarinius, kurių nelėmė gydytojų veiksmai.
    4. Iš byloje esančios medžiagos negalima konstatuoti priežastinio ryšio tarp Kauno klinikų medikų veiksmų ir ieškovo rankos funkcijos praradimo. Net ir patvirtinus, kad gydytojo pasirinktas gydymo metodas nebuvo pats optimaliausias, ieškovui kilę neigiami padariniai yra pernelyg nutolę nuo gydytojų veiksmų, o hipotetiniais svarstymais pagrįstas priežastinis ryšys nėra pakankama sąlyga net ir 15 000 Eur kompensacijai priteisti.
    5. Tiek teismo priteista 15 000 Eur neturtinė žala, tiek ieškovo prašoma priteisti 86 886 Eur neturtinė žala, yra akivaizdžiai per didelės, neatitinka teismų praktikos bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Ieškovo prašymas neturtinę žalą padidinti iki 86 886 Eur, nepateikiant tokį žalos dydį pagrindžiančių duomenų, vertintinas kaip bandymas nepagrįstai praturtėti. Byloje nepateikti įrodymai apie ieškovo deklaruojamus emocinius ir dvasinius išgyvenimus, nėra jokių duomenų apie tai, ar ieškovas bandė pagerinti savo emocinę ir socialinę būklę, ar ėmėsi kokių nors veiksmų siekdamas pašalinti baimes dėl ateities, gerinti socialinius ryšius, studijuoti. Ieškovo žalos atlyginimo reikalavimas yra paremtas deklaratyviais, nepagrįstais teiginiais, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
    6. Kauno klinikos yra viešoji sveikatos priežiūros įstaiga, o ne pelno siekianti organizacija, todėl 86 886 Eur suma joms yra didelė ir turėtų neigiamos įtakos suplanuotam biudžetui bei įsipareigojimų vykdymui.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
  2. Byloje nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 23 d. nukentėjęs eismo įvykio metu ieškovas sunkios būklės atvežtas į Kauno klinikas, jam diagnozuota politrauma. Ieškovui suteiktas platus spektras asmens sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau pretenzijos reiškiamos tik dėl kairiojo peties nervinio rezginio gydymo. Dėl sutrikusios kairės rankos funkcijos ieškovui 2011 m. rugsėjo 19 d. atliktas elektroneuromiografinis tyrimas, 2011 m. rugsėjo 30 d. – peties magnetinio rezonanso tyrimas (MRT), ieškovą konsultavo gydytojas neurochirurgas A. Ž., kuris nustatė, kad ieškovui yra reikalingas operacinis gydymas. Ieškovas Kauno klinikose buvo operuotas tris kartus: 2011 m. spalio 19 d., 2012 m. sausio 11 d. ir 2012 m. kovo 21 d. Neatgavus kairės rankos valdymo funkcijų, 2012 m. gegužės 15 d. ieškovą operavo Santariškių klinikų gydytojas M. M. Šios operacijos metu atlikta kairiojo peties rezginio plastika vaskuliarizuotu alkūninio nervo transplantu, peties rezginys rastas visiškai nutrauktas. Ieškovo teigimu, dėl Kauno klinikų gydytojų neurochirurgo A. Ž. ir radiologės E. M. nerūpestingumo ir padarytų klaidų, nediagnozuojant dalies nervų nutrūkimo, jam buvo teiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros ir gydymo paslaugos, nes dėl kairės rankos nevaldymo ieškovas neteko dalies (65 proc.) nedarbingumo, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš jį gydžiusios sveikatos priežiūros įstaigos – Kauno klinikų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Kauno klinikose ieškovui buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos, todėl priteisė 15 000 Eur neturtinę žalą. Ieškovas ir Kauno klinikos, nesutikdami su tokiu sprendimu, padavė apeliacinius skundus.
  3. Teisėjų kolegija CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė. Todėl sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduotų apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
  4. Apeliaciniai skundai netenkintini.

11Dėl gydymo įstaigos atsakomybės

  1. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 str., 24 str. 1 d.).
  2. Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles ieškovas, pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai – Kauno klinikoms ieškinį dėl jos darbuotojų (gydytojų) kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą bei dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
  3. Kauno klinikos, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigia, kad teismas nenuosekliai vertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl nepagrįstai konstatavo sąlygas jų civilinei atsakomybei atsirasti: Kauno klinikų gydytojų veiksmuose nėra neteisėtos kaltos veikos; byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo atimta galimybė bent iš dalies atgauti rankos funkciją, nes kairės rankos nevaldymas yra peties nervinio rezginio trauminio pakenkimo padarinys, o ne medikų veiksmų pasekmė, t. y. ieškovas neįrodė, jog kairės rankos funkciją prarado dėl Kauno klinikų gydytojų neteisėtų veiksmų.
  4. Kasacinio teismo išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygų aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
  5. Pirmosios instancijos teismas išvadą, kad ieškovui Kauno klinikose buvo suteiktos nekokybiškos gydymo paslaugos, grindžia medicinos žinių turinčių specialistų, komisijų išvadomis bei teismo deontologine ekspertize. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Viena vertus, tai savaime nereiškia, kad ekspertų ar atskirų specialistų išvados a priori visais atvejais turi lemiamą reikšmę, nes teismas privalo vertinti jų pagrįstumą bei reikšmingumą visų bylos aplinkybių kontekste. Kita vertus, būtent iš minėtų įrodymų gauta informacija, jei ji nėra paneigiama kitais įtikinamais įrodymais, gali didesniu patikimumo laipsniu patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas.
  6. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovo kairio peties rezginio pažeidimai (peties rezginio nutraukimas) konstatuoti 2012 m. gegužės 15 d. Santariškių klinikų operacijos atlikimo metu – nutrauktas kamienas C8-T1, šalia C5-C6, daugiau šaknelių nei kamieno nerasta, įtarta C7 avulsija (1 t., b.l. 189-190). Kauno klinikose minėti pažeidimai nenustatyti, atliktų operacijų metu kairio peties rezginio kamienai susiūti nebuvo. Duomenų apie reikšmingą pakartotiną po gydymo Kauno klinikose ieškovo traumą, kurios metu galėjo būti pažeistas kairiojo peties rezginys, nėra - prieš trečiąją operaciją jis buvo patyręs kairės rankos traumą (nudegimą), tačiau byloje esančiuose specialistų paaiškinimuose nurodyta, kad ši trauma įtakos peties rezginio pažeidimui neturi. Todėl spręstina, ar kairio peties rezginio pažeidimai, konstatuoti ieškovui Santariškių klinikose, galėjo būti nustatyti Kauno klinikose, t. y. ar šių klinikų gydytojai gydymo proceso metu dėjo maksimalias pastangas siekiant nustatyti ieškovo kairės rankos funkcijos praradimo priežastis ir jas pašalinti, ar jų elgesys šiuo aspektu iš tikrųjų atitiko protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą.
  7. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo kairės rankos gydymas Kauno klinikose buvo įvertinas šios srities specialistų bei sudarytų komisijų, kurių atlikti tyrimai bei pateiktos išvados yra išsamiai aprašytos pirmosios instancijos teismo sprendime, kurių apeliacinės instancijos teismas nebekartoja. Taigi, byloje pateikta: (1) Tarnybos 2013 m. birželio 28 d. kontrolės ataskaita, kurioje konstatuota, kad Kauno klinikose ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus; (2) VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų komisijos išvados, kuriose konstatuota, kad Kauno klinikose buvo padaryta klaidų, sumažinančių ieškovo galimybę bent iš dalies atgauti rankos funkciją; (3) ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialistų tyrimo išvada, kurioje nurodyta, kad gydytoja radiologė E. M., įvertindama ieškovui 2012 m. rugsėjo 30 d. atliktą MRT, suklydo, dėl ko gydytojas neurochirurgas A. Ž. nepilnai diagnozavo ieškovo patirtus sužalojimus, kas išprovokavo nereikalingas operacijas; (4) teismo deontologinės ekspertizės išvada, kurioje konstatuota, kad ieškovui Kauno klinikose teiktos sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo kokybiškos ir tinkamos, nes nebuvo atstatyti peties rezginio pažeidimai; (5) Komisijos 2014 m. kovo 20 d. sprendimas, kuriuo netenkintas ieškovo pareiškimas dėl sveikatai padarytos žalos, teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas Kauno klinikose, atlyginimo bei (6) specialistų A. Ž., E. M., V. P. D. bei M. M. teikti rašytiniai paaiškinimai.
  8. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenuosekliai vertino byloje esančių įrodymų visumą, todėl nepagrįstai konstatavo esant sąlygoms Kauno klinikų civilinei atsakomybei atsirasti. Teisėjų kolegija su atsakove nesutinka.
  9. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsnių nuostatose bei kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013, 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, be to, teisminėje praktikoje pripažįstama ir taikoma tikimybių pusiausvyros taisyklė.
  10. Kauno klinikų neteisėti veiksmai kildinami: (1) iš 2012 m. rugsėjo 30 d. atlikto MRT netinkamo įvertinimo (gydytoja E. M.) bei to pasekmėje (2) nekokybiškai teiktų gydymo paslaugų (gydytojas A. Ž.).
  11. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovui, esant sutrikusiai kairės rankos funkcijai, 2011 m. rugsėjo 30 d. atliktas kairio peties MRT. Šį tyrimą atlikusi gydytoja E. M. nurodė, kad stuburo kaklinėje dalyje nervinių šaknelių avulsijos požymių nematyti (5 t., b.l. 105). Kilus nagrinėjamam ginčui, minėtas MRT tyrimas taip pat buvo įvertintas ir kitų specialistų radiologų. Gydytoja J. D. konstatavo požymius, būdingus nervų šaknelių avulsijai, o gydytojas A. B. nustatė C7, C8, Th1 nervinių šaknelių plyšimo požymius (7 t., b.l. 28; 99). Taigi, minėtų gydytojų išvados skiriasi nuo gydytojos E. M. atlikto įvertinimo. Tai, kad gydytoja E. M., įvertindama ieškovui 2012 m. rugsėjo 30 d. atliktą MRT, suklydo, nurodydama, kad šaknelių avulsijos požymių nematyti, t. y. nepastebėjo trijų (C7, C8 ir Thl) ir galimos ketvirtos (C6) nervinių šaknelių avulsijos požymių, kaip minėta nutarties 27 punkte, konstatuota ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialistų tyrimo išvadose (7 t., b.l. 77-100), teismo deontologinės ekspertizės išvadose taip pat nurodoma, kad Kauno klinikose atliktame MRT galėjo būti konstatuoti kairio petinio rezginio kamienų bei C7 šaknelės pažeidimai (7 t., b. l. 23-26).
  12. Atsakovės teigimu, gydytoja J. D., konstatavusi matomus avulsijos požymius, neaprašė, jog mato pseudomeningocelių, kurios yra pagrindinis šaknelių išrovimo požymis, neaprašyti ir kiti netiesioginiai nervinių šaknelių avulsijos požymiai, taip pat ir gydytojas A. B. negalėjo aiškiai nustatyti šaknelių padėties, neįžvelgė aiškaus plyšimo. Todėl, atsakovės nuomone, esant skirtingam to paties MRT vertinimui, negalima vienareikšmiškai teigti, jog būtent Kauno klinikų radiologo vertinimas yra klaidingas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti. Visų pirma, tiek gydytoja J. D., tiek gydytojas A. B., priešingai nei Kauno klinikų gydytoja E. M., konstatavo požymius, būdingus nervų šaknelių avulsijai, nervinių šaknelių plyšimui. Taigi, Kauno klinikų gydytojos MRT išvadas faktiškai paneigia ne vienas radiologijos specialistas, o bet kuriuo atveju jas paneigia faktinė ieškovo rankos būklė, konstatuota operacijos Santariškių klinikose metu. Antra, tai, kad minėti gydytojai vienaip ar kitaip (nevienodai) aprašė matomus požymius, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi lemiamos reikšmės, nes šiuo atveju paminėtų specialistų MRT tyrimo vertinimo esmė yra būtent tai, ar juo remiantis nervų šaknelių pažeidimas galėjo būti nustatytas. Pažymėtina, kad nei Kauno klinikos, nei gydytoja E. M., nei kiti specialistai, pateikę byloje išvadas (paaiškinimus), nenurodė aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju galėjo būti kliūtimi ar kurioms esant buvo apsunkintas (ar, juo labiau, neįmanomas) 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovui atlikto MRT įvertinimas.
  13. Atsižvelgiant į šios nutarties 31 ir 32 punktuose išdėstytus argumentus bei į tai, kad gydytojui kaip profesionalui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, kad gydytoja E. M., 2011 m. rugsėjo 30 d. ieškovo peties MRT metu nenustačiusi nervinių šaknelių avulsijos požymių, pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai. Todėl pirmosios instancijos teismas, iš esmės remdamasis medicinos žinių turinčių specialistų išvadomis, pagrįstai konstatavo, kad ieškovui atliktas MRT rezultatas Kauno klinikose tinkamai nebuvo įvertintas.
  14. Kaip minėta, siekiant atstatyti kairės rankos valdymo funkcijas, ieškovas Kauno klinikose buvo operuotas tris kartus gydytojo A. Ž. Antros operacijos aprašymas patvirtina, kad jos metu nutrauktų nervinių rezginių pluoštų nebuvo rasta, o iš trečiosios operacijos aprašymo matyti, kad nervų nutraukimo požymių operacijos metu nekonstatuota (3 t., b.l. 95-96; 178-179; 4 t., b.l. 13-14), ieškovui kairės rankos funkcijos atkurti per tris operacijas nepavyko. Santariškių klinikų 2012 m. gegužės 15 d. atliktos operacijos protokolas patvirtina, kad Kauno klinikose nebuvo susiūti peties rezginio kamienai (1 t., b.l. 189-190). Taigi, Santariškių klinikose atliktos operacijos metu nustatyti peties rezginio sužalojimai, kurie nepastebėti gydant bei operuojant ieškovą Kauno klinikose. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų komisija pažymėjo, kad Santariškių klinikose atliktos operacijos metu rastas nutrauktas peties rezginys yra aprašomas kaip nenutrauktas Kauno klinikose atliktos operacijos metu (1 t., b.l. 84-90). Taip pat nurodė, kad traumos diagnostikoje ir gydyme, jei aprašomi peties rezginio sužalojimai nebuvo pastebėti tiek radiologiškai (MRT), tiek pirmosios atviros operacijos metu, buvo padaryta klaidų, sumažinančių ieškovo galimybę bent dalinai atgauti rankos funkciją. Tai, kad gydytojas A. Ž. nepilnai diagnozavo ieškovo patirtus sužalojimus, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialistų tyrimo išvada. Teismo deontologinės ekspertizės išvadose taip pat nurodoma, kad Kauno klinikose atliktų operacijų metu nebuvo susiūti kairio peties rezginio kamienai, nestebėtas kairės C7 šaknelės pažeidimas, nors kairio peties rezginio pažeidimai buvo konstatuoti Santariškių klinikų operacijos metu. Pažymėtina, kad VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų komisija savo išvadose nurodė, jog neteisingai interpretuotas gydytojos radiologės E. M. MRT išprovokavo nereikalingas operacijas (gydytojo A. Ž. atliktas revizines operacijas), nes esant nervinių šaknelių avulsijai atliekamos ne revizijos, o reinervacijos tipo operacijos. Teismo deontologinės ekspertizės išvadoje nurodoma, kad gydytojo darbe sužalojimo nepastebėjimas ir to pasekoje neatliktas chirurginis veiksmas vertinamas (netgi) šiurkščia gydymo klaida, o profesionalui, kaip minėta, yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, jo veiksmų neteisėtumas ir kaltė gali būti konstatuojami ir esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju.
  15. Ta aplinkybė, jog Komisija, susipažinusi su medicinine dokumentacija, Kauno klinikų paaiškinimais, specialistų konsultantų išvadomis ir kita medžiaga, nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų Kauno klinikų atsakomybei atsirasti, dar nelemia tokios pat išvados ir teisme, nes bylos nagrinėjimo metu buvo surinkti papildomi įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialistų tyrimo bei teismo deontologinės ekspertizės išvados. Šiame kontekste atmestini Kauno klinikų argumentai, kad nebuvo įvertinti šių klinikų specialistų A. Ž., E. M., V. P. D. teikti paaiškinimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išvadas padarė remdamasis byloje pateiktais medicininiais dokumentais, kitais rašytiniais įrodymais (specialistų išvadomis, teismo ekspertizės išvadomis), šalių paaiškinimais. Paminėtų asmenų paaiškinimai, net ir atmetant galimą jų suinteresuotumą (dėl jų darbovietės) Kauno klinikų atžvilgiu, savaime nepaneigia pirmiau nurodytų kitų specialistų išvadų.
  16. Kauno klinikos pagrįstai nurodo, kad teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Tačiau apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas Kauno klinikų gydytojų veiksmus faktiškai vertino ne proceso, o rezultato aspektu, nėra pagrįsti, nes veiksmų neteisėtumas konstatuotas dėl to, kad Kauno klinikos ieškovui sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių siekiant nustatyti ir pagal galimybes atstatyti peties rezginio pažeidimus, o ne dėl to, kad nebuvo pasiektas teigiamas rezultatas. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė gydytojų veiksmų neteisėtumas kaip tik buvo įvertintas ne rezultato, o būtent proceso aspektu. Tik tuo atveju, jei Kauno klinikose būtų nustatyti peties rezginio sužalojimai ir atliktas atitinkamas gydymas šių sužalojimų pašalinimui, iš esmės nebūtų pagrindo pripažinti suteiktų medicininių paslaugų netinkamomis net jei pasekmės ir būtų tapačios – rankos nevaldymas, nes gydytojas rezultato garantuoti negali.
  17. Kauno klinikų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant priežastinį ryšį tarp ieškovo kairės rankos funkcijos netekimo ir medikų veiksmų, nes kairės rankos nevaldymas yra peties nervinio rezginio trauminio pakenkimo padarinys, o ne medikų veiksmų pasekmė - ieškovo sveikatos būklės pakitimai atsirado ne dėl taikyto netinkamo gydymo, bet dėl patirtos sunkios traumos autoavarijos metu, po gydymo apelianto sveikatos būklė nepablogėjo, kas reiškia, kad dėl medikų kaltės žala apeliantui nekilo. Sutiktina, kad tiesioginė ieškovo kairės rankos nevaldymo priežastis buvo autoįvykio metu patirta trauma. Tačiau priežastinis ryšys gali būti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne betarpiškai iš neteisėtų veiksmų (neveikimo), bet su jais yra pakankamai susijusi. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar Kauno klinikų medikų neteisėti veiksmai visiškai nėra susiję su pasekmėmis, o jei susiję – tai kokiu laipsniu. Medicininių paslaugų teikimo tikslas yra dedant maksimalias pastangas siekti teigiamo rezultato (nebūtinai jį pasiekti), o to tinkamai neatlikus pacientas patiria žalą.
  18. Ikiteisminio tyrimo metu atlikto specialisto tyrime nurodoma, kad Kauno klinikose buvusi gydymo seka galėjo turėti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės įtakos ieškovo gydymo rezultatams. Tai, kad Kauno klinikose padarytos ieškovo traumos diagnostikos ir gydymo klaidos esmingai sumažino ieškovo galimybę bent iš dalies atgauti kairės rankos funkciją, patvirtina ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojų komisija. Gydytojas M. M. savo paaiškinimuose taip pat nurodė, kad ieškovo atveju buvo prarastas laikas (9 mėnesiai), dėl kurio negrįžtamai atrofuojasi raumenys, o tai yra žala ieškovo sveikatai. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad Kauno klinikose buvo ne tik padaryta gydymo klaida, bet dėl jos dar buvo ir prarasta galimybė bent jau vėliau bandyti atkurti nors iš dalies rankos funkciją, dėl ko yra pagrindas konstatuoti netiesioginį gydymo proceso priežastinį ryšį su pasekmėmis.
  19. Apibendrinant teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad gydytojui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai, sprendžia, kad Kauno klinikose teikiant ieškovui sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo dėta tam reikalingų maksimalių pastangų bei buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos, dėl ko ieškovas patyrė neturtinę žalą (priežastinis ryšys). Kauno klinikoms nepaneigus jos kaltės prezumpcijos – neįrodžius, kad iš gautų tyrimų rezultatų nebuvo galimybės nustatyti ieškovo kairės rankos nevaldymo priežasties ir pasirinktas gydymo būdas buvo tinkamas - pirmosios instancijos teismas pagrįstai Kauno klinikų atžvilgiu taikė civilinę atsakomybę.

12Dėl neturtinės žalos

  1. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl neturtinės žalos dydžio. Jo teigimu, atsižvelgiant į sveikatos būklę bei atsiradusius padarinius, priteista neturtinė žala yra akivaizdžiai per maža, nes ši suma neatlygina patirtų dvasinių išgyvenimų. Kauno klinikos teigia priešingai, kad tiek teismo priteista 15 000 Eur neturtinė žala, tiek ieškovo prašoma priteisti 86 886 Eur neturtinė žala, yra akivaizdžiai per didelės, neatitinka teismų praktikos bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.
  2. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
  3. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose skiriamieji požymiai yra tie, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą; taip pat svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010).
  4. Nors tiek ieškovas, tiek ir atsakovė kvestionuoja šią sprendimo dalį, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra nei per mažas, nei per didelis, jis apskaičiuotas įvertinus ieškovo neturtinio pobūdžio praradimus ir išgyvenimus bei nenukrypstant iš esmės nuo teismų praktikoje nustatomų neturtinės žalos dydžių panašiose bylose.
  5. Atmestini ieškovo argumentai, kuriais prašoma priteisti didesnę neturtinės žalos sumą nei nustatyta skundžiamame sprendime. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jauną ieškovo amžių, patirtus bei patiriamus išgyvenimus, į tai, kad dėl suteiktų nekokybiškų gydymo paslaugų, ieškovas negali gyventi visaverčio gyvenimo, nes negali valdyti kairės rankos, jam nustatytas didelis netekto darbingumo laipsnis (65 proc.), neteko galimybės tęsti mokslų. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė būtent į visus ieškovo nurodytus argumentus inter alia į pakenkimo sveikatai laipsnį, ilgalaikį jo pobūdį, atsiradusius neturtinius padarinius, netektą darbingumą. Iš esmės sutiktina ir su atsakove, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas būtų dėjęs pastangas toliau tęsti studijas bei siekti aukštojo mokslo diplomo įgijimo ir tik dėl rankos nevaldymo negalėjo ar negalėtų to įgyvendinti. Pabrėžtina, kad Kauno klinikų neteisėti veiksmai, kaip minėta, yra tik netiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su žalos atsiradimo faktu, o tiesiogiai esminė žala kilo būtent kaip eismo įvykio pasekmė. Pirmiau jau minėta, kad šių pasekmių (rankos nevaldymas) pašalinimas, pasak specialistų, bet kuriuo atveju būtų tikėtinas tik labiau iš dalies. Teisėjų kolegijos nuomone, dėl pastarųjų aplinkybių netgi galima būtų svarstyti, ar priteista iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimo suma, kaip nurodo atsakovė, nėra pernelyg didelė. Tačiau dėl žemiau nurodomų motyvų daryti tokią išvadą, teisėjų kolegijos nuomone, taip pat nebūtų visiškai teisinga.
  6. Ikiteisminio tyrimo metu teiktoje specialisto išvados 4 punkte nurodoma, kad neteisingai interpretuotas MRT išprovokavo nereikalingas (tris) operacijas, tokia įvykių eiga galėjo turėti tiek tiesioginės, tiek netiesioginės reikšmės gydymo rezultatams. Akivaizdu, kad kiekviena nerezultatyvi, o dar daugiau - net pagal savo pobūdį ne tokia operacija objektyviai didina išgyvenimus ir nepatogumus, o šiuo atveju to pasekmėje dėl uždelsto laiko ir apskritai buvo prarasta galimybė bent iš dalies atkurti rankos funkciją. Todėl šios aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia, nepaisant paminėtų motyvų apie netiesioginį priežastinį ryšį, pernelyg sumenkinti ir atsakovės atsakomybės laipsnio. Atmestini atsakovės argumentai, kad ieškovo prašomas žalos atlyginimas yra paremtas deklaratyviais, nepagrįstais teiginiais, nes nepateikti įrodymai apie ieškovo emocinius ir dvasinius išgyvenimus. Vien jau tai, kad jauno amžiaus žmogus (gim. 1987 m.) negali valdyti kairės rankos, dėl ko yra apribotos galimybės dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, teisėjų kolegijos vertinimu nereikalauja specialaus išsamesnio pagrindimo. Taip pat atmestini atsakovės argumentai, jog nėra pagrindo neturtinės žalos priteisimui dėl to, kad nėra žinomas šiuo metu esantis ieškovo nedarbingumo lygis - byloje nesant duomenų apie tai, kad ieškovui būtų bent iš dalies atsistačiusi kairės rankos funkcija, abejoti ieškovo nedarbingumu nėra pagrindo.
  7. Nustatytas žalos dydis, teisėjų kolegijos vertinimu, nelaikytinas ir aiškiai neadekvačiu šios kategorijos bylose teismų praktikos kontekste panašaus pobūdžio bylose (30 000 Lt - 50 000 Lt) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010, 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2011).
  8. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį nustatė nepažeisdamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, kasacinio teismo praktikoje suformuluotų ir šioje konkrečioje byloje taikytinų kriterijų dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, taip pat atsižvelgdamas į pažeisto objekto svarbą, dėl ko sumažinti ar padidinti teismo ieškovui iš Kauno klinikų priteistą neturtinės žalos atlyginimą nėra pakankamo pagrindo.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų ekspertui priteisimo

  1. Kauno klinikos nesutikimą su priteista 100 Eur suma už eksperto atvykimą grindžia tuo, kad į 2016 m. vasario 26 d. teismo posėdį ekspertas P. P. iškviestas ne jos iniciatyva, o ankstesniame posėdyje buvo teikęs parodymus ir nurodęs, kad už atvykimą į posėdį atlygio nereikalauja.
  2. Bylinėjimosi išlaidomis yra laikomos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.), prie kurių priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Eksperto išlaidoms yra priskiriamos sumos, skirtos apmokėti už ekspertizės atlikimą bei už eksperto atitraukimą nuo tiesioginio darbo ar įprasto užsiėmimo (CPK 89 str.).
  3. Bylos duomenimis ekspertas P. P. dalyvavo 2016 m. vasario 26 d. teismo posėdyje bei pateikė PVM sąskaitą – faktūrą 100 Eur sumai už dalyvavimą teisme (8 t., b.l. 32, 43-44). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno klinikų atžvilgiu taikius civilinę atsakomybę, t. y. ieškinį patenkinus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš jos priteisė 100 Eur ekspertui už jo dalyvavimą teismo posėdyje. Tai, kad minėtas ekspertas iškviestas ne Kauno klinikų iniciatyva ir ankstesniame posėdyje atlygio nereikalavo, nesudaro pagrindo šių išlaidų nepriteisimui. Be to, 100 Eur ekspertui P. P. priteista ne už dalyvavimą ankstesniuose teismo posėdžiuose, o būtent už dalyvavimą 2016 m. vasario 26 d. posėdyje. Taip pat atmestinas kaip neįrodytas Kauno klinikų argumentas, kad eksperto įkainis yra neadekvatus.
  4. Apibendrinant teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas bei padarė tinkamas išvadas. Todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos

15Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

16Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai