Byla 1A-290-327/2015
Dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei, kaltinamiesiems V. L. ir E. B., jų gynėjoms advokatėms Ramutei Noreikienei ir Vidai Kabečienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M. L., pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagrobimo panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 22 str.1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtą įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe), ir nuteistas:

  • pagal BK 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M. L., pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;
  • pagal BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagrobimo panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
  • pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtą įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams;
  • pagal BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems metams ir šešiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams ir keturiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d..

5E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M. L., pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagrobimo panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 22 str.1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtą įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe), BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe), ir nuteistas:

  • pagal BK 180 str. 2 d. (dėl 675 Lt vertės turto, priklausančio M. L., pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 4 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams;
  • pagal BK 180 str. 1 d. (dėl N. F. priklausančio 110 Lt vertės turto pagrobimo panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 5 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
  • pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. (dėl pasikėsinimo pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtą įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 7 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams;
  • pagal BK 180 str. 2 d. (dėl E. V. priklausančio 2790 Lt vertės turto pagrobimo įsibrovus į butą ir panaudojus fizinį smurtą 2014 m. birželio 9 d., veikiant bendrininkų grupe) – laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

6Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešiems metams ir šešiems mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas keturiems metams ir keturiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, jos pradžia skaičiuota nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į atliktą bausmę įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. birželio 10 d. iki 2014 m. gruodžio 1 d..

8Priteista iš V. L. ir E. B. solidariai:

9nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. L. 475 Lt (keturių šimtų septyniasdešimt penkių litų) turtinės žalos atlyginimas;

10nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. F. 110 Lt (šimto dešimties litų) turtinės ir 1500 Lt (tūkstančio penkių šimtų litų) neturtinės žalos atlyginimas;

11nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V. 2650 Lt (dviejų tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimties litų) turtinės žalos atlyginimas.

12Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su būtinu gynėjo dalyvavimu teisiamajame posėdyje, iš nuteistųjų nepriteistos.

13Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,

Nustatė

14V. L. ir E. B., nuteisti už tai, kad:

152014 m. birželio 4 d., apie 16 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, įsibrovė į M. L. priklausantį butą, esantį ( - ), Kėdainiuose, kur E. B. panaudojus fizinį smurtą, tai yra sugriebus M. L. už burnos ir parvertus ją ant grindų, po to laikant už kaklo, taip atėmus galimybę M. L. priešintis, reikalavo pinigų bei pagrobė M. L. priklausantį bendros 675 Lt vertės turtą: 375 litus, 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „( - )“ ir 100 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „( - )“;

162014 m. birželio 5 d., apie 21.40 val., veikdami bendrininkų grupe, nukentėjusiajai N. F. priklausančiame bute, esančiame Smilgos g. 6-4, Kėdainių m., V. L. panaudojus fizinį smurtą – pastūmus N. F. į sieną, tuo padarant poodinę kraujosruvą dešiniajame klube bei nežymų jos sveikatos sutrikdymą taip atimant galimybę jai priešintis, iš jos rankų ištraukus piniginę su pinigais, pagrobė N. F. priklausantį bendros 110 Lt vertės turtą: 60 Lt vertės piniginę su joje buvusiais 50 Lt;

172014 m birželio 7 d., apie 20.20 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, per nerakintas duris įsibrovė į nukentėjusiajai A. S. priklausantį butą, esantį ( - ), Kėdainiuose, kur, panaudodami fizinį smurtą, E. B. sugriebus A. S. už veido ir parvertus ją ant grindų, smaugė nukentėjusiąją ir taip atėmė galimybę jai priešintis, bendrais veiksmais padarydami kaklinio VII-ojo slankstelio kūno lūžį ir nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasikėsino pagrobti A. S. priklausantį nenustatytos vertės turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi jiems sutrukdė nukentėjusios kaimynė, bute Nr. ( - ) gyvenanti L. L..

182014 m. birželio 9 d., 19.30 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, E. B. paprašius nukentėjusios E. V. atsigerti, įsibrovė į jai priklausantį butą, esantį ( - ), Kėdainių m., kur V. L. panaudojus fizinį smurtą – įrėmus E. V. į kairį šoną virtuvinį peilį ir juo grasinus bei pastūmus nukentėjusiąją ant lovos ir ranka užspaudus jos nosį, burną bei liepus tylėti ir grasinus, kad uždusins, taip šiais veiksmais atimant galimybę jai priešintis, pagrobė nukentėjusiajai E. V. priklausantį 2790 Lt vertės turtą: 1950 litų, 400 Lt vertės geltono metalo žiedą, du bendros 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefonus „( - )“ po 100 litų vertės kiekvieną, 140 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „( - )“, tris pakrovėjus bendros 90 Lt vertės ir 10 litų vertės virtuvinį peilį.

19Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį peržiūrėti ir sušvelninti jam bausmę. Skunde nurodo, kad jam paskirta per griežta subendrinta bausmė. Teismas turėjo paskirti ne didesnę negu vidurkis – 3 metais 6 mėn., bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino, teismo procesui netrukdė, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie nuteistajam atleido ir prašė neskirti griežtos bausmės. Visos jo nusikalstamos veikos buvo sujungtos į vieną bylą, tačiau nuteisė už kiekvieną veiką griežčiausiomis bausmėmis, bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė daug didesnę negu vidurkis bausmę. Teismas neatsižvelgė, kad byla buvo nagrinėjama pagreitintu būdu, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Neatsižvelgė, kad visos nusikalstamos veikos buvo padarytos šešių dienų laikotarpyje ir galėjo vertinti tai kaip tęstinę veiką. Teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, atsižvelgė tik į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalto per labai trumpą laiką paleistas iš pataisos namų. Nesutinka su teismo išvada, kad paskyrus švelnesnę bausmę nebus galima užkirsti kelią nusikaltimams pasiekti. Nuteistasis pažymi, kad daug didesnės bausmės paskyrimui teismui galėjo turėti įtaką ta aplinkybė, kad viena iš nukentėjusiųjų – N. F. daug metų buvo Kėdainių rajono apylinkės teismo advokatė. Proceso metu ji priėjo prie prokuroro ir kažką šnibždėjo į ausį. Su ieškiniais nuteistasis sutiko ir palaipsniui atlygins padarytą žalą.

20Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 1 d. nuosprendį peržiūrėti ir sumažinti jam bausmės laiką. Skunde nurodo, kad teismas nuteisė jį per griežta bausme, nes negalėjo skirti didesnę negu vidurkis bausmę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat pradžių visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nieko neneigė, netrukdė ikiteisminiam tyrimui, teismo salėje nukentėjusiųjų atsiprašė, nes anksčiau neturėjo galimybės. Visi jo nusikaltimai vienodi ir padaryti per trumpą laiką, per 4 dienas, tačiau teismas nevertino to kaip tęstinės veiklos ir netaikė BK 60 str. 2 d. ir 10 d. Prašo vertinti jo veiksmus kaip tęstinę veiklą. Pažymi, kad yra jaunas, turi šeimą, suvokia savo veiksmus.

21Teismo posėdyje nuteistasis V. L. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

22Teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.

23Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

24Nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliaciniai skundai atmetami.

25Nuteistieji V. L. ir E. B. apeliaciniuose skunduose savo kaltės neginčija, prašo paskirti jiems švelnesnę bausmę, vertinti padarytas nusikalstamas veikas, kaip vieną tęstinę veiką. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

26Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas V. L. ir E. B. kaltais, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

27Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atskirai neargumentavo, kodėl nuteistųjų nusikalstamas veikas kvalifikavo ne kaip vieną tęstinį nusikaltimą, teisėjų kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas, kvalifikuodamas kiekvieną nuteistųjų padarytą plėšimą kaip atskirą nusikalstamą veiką, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

28Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagal teismų praktikoje suformuotą nuostatą tęstine laikoma tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-412/2007). Turto pagrobimo bylose svarbūs veikos tęstinumo požymiai yra vienas grobiamo turto šaltinis, toks pat pagrobimo būdas, nedidelis laiko tarpas tarp atskirų veikų, ta pati ar greta esanti turto buvimo vieta, tačiau visada pabrėžiama, kad turto pagrobimo pripažinimą tęstine veika visada lemia kaltininko vieningos tyčios buvimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-454/2008, 2K-649/2006, 2K-307/2007, 2K-146/2008). Vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas šiuos savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo. Todėl tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (kasacinės nutartys Nr. 2K-671/2001, 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K–605/2007). Nenustačius vieningos kaltininko tyčios, vien tai, kad tarp atskirų turto pagrobimų yra nedidelis laiko tarpas, nėra pakankamas pagrindas pripažinti veiką tęstine (kasacinės nutartys Nr. 2K-743/2007, 2K-12/2009).

29Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad nors visos nukentėjusiosios gyvena viename mieste ir jos buvo apiplėštos per palyginti neilgą laiką – 2014 m. birželio mėn. nuo 4 d. iki 9 d., nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu V. L. ir E. B. neaiškino, kad buvo iš anksto suplanavę apiplėšti visas nukentėjusiąsias. Atvirkščiai, jie nurodė, kad po padaryto nusikaltimo kas kartą iš naujo kildavo sumanymas apiplėšti naują auką. Kiekvienu atveju jie grobė turtą ne iš vieno šaltinio. Nuteistieji kiekvienu atveju apiplėšdavo prie namų sutiktas nukentėjusiąsias ar įsibrovę į jų butus, pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus už realizuotus pagrobtus daiktus, pragerdavo, po to vėl sutardavo daryti naują nusikaltimą. Vien tai, kad tarp nuteistųjų padarytų veikų buvo nedidelis – vienos ar dviejų dienų laiko tarpas ir jos buvo padarytos tame pačiame mieste, nesuteikia pagrindo jas kvalifikuoti kaip vieną tęstinę veiką. Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl tyčios, būdingos tęstinei nusikalstami veikai, nebuvimo nuteistųjų V. L. ir E. B. veiksmuose, ir teisingai kvalifikavo jo padarytus plėšimus ne kaip tęstinę nusikalstamą veiką, bet kaip atskirus nusikaltimus.

30Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. L. ir E. B. bausmes, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybes, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą, ir skiriamas bausmes pakankamai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, abiem nuteistiesiems paskirtos bausmės yra adekvačios jų padarytiems nusikaltimams ir atitinka bausmės paskirtį.

31V. L. ir E. B. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.), viena – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Visos nusikalstamos veikos padarytos prieš garbaus amžiaus moteris. Kaltininkų atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Nuteistieji nusikalto būdami aštuonis kartus teisti už tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir už nusikaltimus nuosavybei, neišnykus teistumui, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino nusikaltimų recidyvu (BK 27 str. 1 d.). BK 56 str. 1 d. nustato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. V. L. charakterizuojamas neigiamai, E. B. – patenkinamai. Nusikalstamas veikas jie padarė praėjus trumpam laikui po paleidimo iš pataisos namų. Visos teismo nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistųjų padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, yra nulemti susiformavusių neigiamų vertybinių nuostatų. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo V. L. ir E. B. didelį nenorą laikytis įstatymų.

32Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, nusprendęs abiem nuteistiesiems už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti laisvės atėmimo bausmę, artimą už inkriminuotas nusikalstamas veikas numatytos bausmės vidurkiui, nepažeidė bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK 41 str., 54 str., 61 str. BK 61 str. 3 d. nustato, kad įstatyme (šiuo atveju BK 180 str. 1 d. ir 2 d.) numatytos bausmės vidurkis skaičiuojamas sudedant minimalų ir maksimalų straipsnio sankcijoje numatytos bausmės dydį ir gautą rezultatą padalijus pusiau. Minimali laisvės atėmimo bausmė yra trys mėnesiai (BK 50 str. 2 d.). BK 180 str. 2 d. nustatytas maksimalus laisvės atėmimo bausmės dydis yra septyni metai. Tokiu atveju tikslus matematinis vidurkis pagal šią įstatymo normą sudarytų trejus metus septynis mėnesius penkiolika dienų ir pirmos instancijos teismas, skirdamas griežčiausią už atskirą šioje BK normoje numatytą nusikalstamą veiką bausmę – trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo, už kitas – trumpesnę, BK 61 str. nuostatų nei formaliai, nei faktiškai nepažeidė, ir už padarytus nusikaltimus nustatė savo motyvuose nurodytą bausmę – ne didesnę už vidurkį, nors ir artimą jam.

33Subendrindamas bausmes apylinkės teismas nepažeidė ir bausmių subendrinimo taisyklių, numatytų BK 63 str. Už atskiras nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu (BK 63 str. 4 d.), tai yra lengvesniu, negu įstatymo numatytas galimas griežčiausias bausmių subendrinimo būdas – visiškas bausmių sudėjimas, prie griežčiausios bausmės pridėjo po nedidelę dalį švelnesnių bausmių, todėl bausmių subendrinimo būdo nėra pagrindo pripažinti neteisingu.

34Esant reikiamoms sąlygoms, apylinkės teismas tinkamai pritaikė nuteistiesiems BK 641 str. įtvirtintą lengvatą ir sumažino paskirtas subendrintas bausmes vienu trečdaliu.

35Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek už atskiras padarytas nusikalstamas veikas nuteistiesiems paskirtos bausmės, tiek subendrintos bausmės yra neproporcingai griežtos ir prieštarauja teisingumo principui.

36Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje numatyta asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. BPK 58, 59 straipsniai pateikia aplinkybių sąrašą, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliantas V. L. pirmos instancijos teismo galimą šališkumą sieja su tai, kad nukentėjusioji N. F. daug metų buvo Kėdainių rajono apylinkės teisme advokate ir proceso metu kažką pašnibždėjo prokurorei. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti apylinkės teismo nešališkumu subjektyviąją prasme, t. y. teigti, kad teismo priimtam procesiniam sprendimui galėjo turėti įtakos nukentėjusi N. F., kuri anksčiau vertėsi advokato praktika. Apelianto argumentai, kad jo bylą išnagrinėjo šališkas teismas yra nepagrįsti, nes nėra nustatyta BPK 58 ir 59 straipsnių aplinkybių, nukentėjusioji teisme nedirba, o tokio pobūdžio teiginys laikytinas tik deklaratyviu. Be to, apylinkės teismo posėdžio metu galėjo reikšti nušalinimus teismui ar prokurorei, tačiau tai nebuvo daroma. Pažymėtina, kad nukentėjusioji N. F. baigiamosiose kalbose prašė neskirti kaltinamiesiems griežtos bausmės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ji bandė įtakoti prokurorę. Vien tai, kad teismas priėmė nuosprendį, kuris netenkina apelianto, nėra pagrindo teigti, jog teismas buvo šališkas.

37Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

38Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o skundai atmetami.

39Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. ( - ), jog V. L. teikiamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 2015 m. kovo 3 d. sudaro 67,51 Eur. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 str. 3 d. c) p.) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinė nutartis Nr.2K-322/2014). Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš V. L. netenkinamas.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

41Nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliacinius skundus atmesti.

42Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.

1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. L. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos... 3. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo... 4. Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė... 5. E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 180 str. 2 d.... 6. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo... 7. Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta trečdaliu ir nustatyta galutinė... 8. Priteista iš V. L. ir E. B. solidariai:... 9. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. L. 475 Lt (keturių šimtų... 10. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei N. F. 110 Lt (šimto dešimties litų)... 11. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. V. 2650 Lt (dviejų tūkstančių... 12. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su... 13. Kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi proceso dalyvių,... 14. V. L. ir E. B., nuteisti už tai, kad:... 15. 2014 m. birželio 4 d., apie 16 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami... 16. 2014 m. birželio 5 d., apie 21.40 val., veikdami bendrininkų grupe,... 17. 2014 m birželio 7 d., apie 20.20 val., veikdami bendrininkų grupe ir... 18. 2014 m. birželio 9 d., 19.30 val., veikdami bendrininkų grupe ir turėdami... 19. Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės... 20. Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo Kėdainių rajono apylinkės... 21. Teismo posėdyje nuteistasis V. L. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo... 22. Teismo posėdyje nuteistasis E. B. ir jo gynėja prašė tenkinti nuteistojo... 23. Prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.... 24. Nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliaciniai skundai atmetami.... 25. Nuteistieji V. L. ir E. B. apeliaciniuose skunduose savo kaltės neginčija,... 26. Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas V. L. ir E. B. kaltais,... 27. Nors apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje atskirai neargumentavo,... 28. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad pagal teismų... 29. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad nors visos nukentėjusiosios... 30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V.... 31. V. L. ir E. B. padarė keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių trys... 32. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 33. Subendrindamas bausmes apylinkės teismas nepažeidė ir bausmių subendrinimo... 34. Esant reikiamoms sąlygoms, apylinkės teismas tinkamai pritaikė... 35. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo daryti išvadą, kad tiek už... 36. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir... 37. Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio... 38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 39. Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,... 41. Nuteistųjų V. L. ir E. B. apeliacinius skundus atmesti.... 42. Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo....