Byla 2-410-577/2017
Dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos bankas

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, sekretoriaujant Renatai Vinckevičiūtei, dalyvaujant ieškovų atstovei advokato padėjėjai Ievai Četrauskaitei, atsakovės BAB banko „Snoras“ atstovui advokatui Daliui Baranauskui, atsakovės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atstovei E. P., trečiojo asmens Lietuvos banko atstovui A. R.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų T. G. (T. G.), R. B., A. U. bei T. V. ieškinį atsakovams valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys: Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ir Lietuvos bankas,

Nustatė

3Ieškovai, t. y. asmenys su AB banku „Snoras“ pasirašę obligacijų pasirašymo bei indėlių sertifikatų sutartis, kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 3 d. nutartimi ieškovų T. G., R. B., A. U. bei T. V. (toliau - ieškovai) reikalavimai išskirti į atskirą civilinę bylą. Patikslinę ieškinį, ieškovai prašo: 1) pripažinti, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis (t. y. pagal T. G. 2011 m. liepos 22 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110722V990002; R. B. 2011 m. balandžio 28 d. sudarytą Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110428V990005 ir 2011 m. gegužės 17 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110517V990005; A. U. 2011 m. rugsėjo 29 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110929V990013 bei T. V. 2011 m. spalio 4 d. Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111004V990007 (toliau - obligacijų sutartys)) AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėliai pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ir priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur, (t.y. ieškovui T. G. – 2 946,98 Eur (10 175,34 Lt), R. B. – 2 365,46 Eur (8 167,45 Lt), A. U. – 7 298,52 Eur (25 200,34 Lt) ir T. V. – 27 639,41 Eur (95 433,36 Lt); 2) tuo atveju, jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos nėra indėliai kaip numatyta Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, priteisti iš atsakovo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 22 000 Eur; 3) jeigu teismas konstatuotų, kad ieškovų įsigytos AB banko Snoras obligacijos nėra draustos ar AB banko Snoras bankrotas nėra draudiminis įvykis, pripažinti ieškovų su AB banku Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis, nurodytas priede Nr. 1, negaliojančiomis ab initio, t. y. nuo jų sudarymo momento, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu bei taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad AB bankui Snoras pagal obligacijų pasirašymo sutartis ieškovų perduotos lėšos yra ieškovų AB banko Snoras einamosiose sąskaitose laikytos lėšos; 4) pripažinus ieškovų su AB banku Snoras sudarytas obligacijų pasirašymo sutartis negaliojančiomis ir pritaikius restituciją, priteisti iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ieškovams draudimo išmokas, neviršijant 100 000 Eur, (t.y. ieškovui T. G. 2 946,98 Eur (10 175,34 Lt), R. B. – 2 365,46 Eur (8 167,45 Lt), A. U. – 7 298,52 Eur (25 200,34 Lt) ir T. V. – 27 639,41 Eur (95 433,36 Lt); 5) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 5 % dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, iš LAB banko Snoras šias sumas priteisiant iš bankroto administravimo sąmatos; 6) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš LAB banko Snoras šias sumas priteisiant iš bankroto administravimo sąmatos.

4Ieškovai nurodė, kad AB bankas Snoras platindamas obligacijas klientams pristatinėjo kaip terminuotiems indėliams analogiškas ir lygiavertes priemones; klientai banko darbuotojų buvo įtikinėjami, kad tai tokios pačios finansinės priemonės kaip ir paprasti terminuoti indėliai, kad banko nemokumo atveju už juos bus mokama draudimo išmoka, todėl tai yra visiškai saugi investicija. Darbuotojai ir pats bankas save pristatinėjo kaip vieną sėkmingiausiai veikiančių ir patikimiausių bankų šalyje; ši informacija buvo platinama ne tik banko internetiniame puslapyje, bet ir spaudoje. Įkalbėti banko darbuotojų ir turėdami tokią banko ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ platinamą informaciją, ieškovai su AB banku Snoras sudarė obligacijų pasirašymo sutartis. Ieškovų manymu, bankrutavus AB bankui Snoras, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ mokėti draudimo išmokas ieškovams atsisakė nepagrįstai. Teigia, kad AB bankui Snoras perduotos lėšos turėtų būti pripažįstamos indėliais pagal indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, arba draudimo apsauga turėtų būti taikoma bent jau kaip investuotojams pagal Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ priteisinat draudimo išmoką iki 22 000 Eur. Pasak ieškovų, pareiga mokėti draudimo išmoką šiam atsakovui kyla iš draudimo teisiniuose santykiuose galiojančių principų bei iš vartotojų teisių apsaugos principų. Reikalavimus pripažinti negaliojančiomis obligacijų pasirašymo sutartis ieškovai grindžia civilinio kodekso (toliau – CK) CK 1. 80 straipsnio, 1.90 straipsnio ir (ar) 1.91 straipsnio pagrindu. Teigia, kad ieškovai buvo suklaidinti arba sąžiningai suklydo investicijų saugumo - obligacijoms taikytinos draudimo apsaugos; ieškovai buvo suklaidinti dėl AB banko Snoras tikrosios finansinės padėties. Sudarant ginčijamus sandorius, ieškovų valia buvo iškreipta. Žinodami, kad obligacijos yra nedraustos, kad tai nėra visiškai alternatyvios priemonės terminuotiems indėliams ir kad banko finansinė padėtis yra prasta, ieškovai tokių sandorių nebūtų sudarę. Be to, vien tai, kad sudarant obligacijų pasirašymo sutartis atsakovas bankas Snoras ieškovams iš anksto ir suprantama forma nepateikė informacijos apie su šiomis finansinėmis priemonėmis susijusią riziką, reiškia, kad atsakovas netinkamai vykdė klientų informavimo pareigą ir pažeidė imperatyvias įstatymo normas. Taip pat Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada patvirtina, kad LAB bankas Snoras veikė nesąžiningai primesdamas klientams nesąžiningas sąlygas, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas. Ieškovas T. G. teismo posėdyje papildomai nurodė, jog AB banke Snoras turėjo indėlį, jam banko darbuotojas pasiūlė įsigyti obligacijų ir paaiškino, jog tai tas pats, kaip ir terminuotas indėlis, tačiau didesnės palūkanos; sutartyje parodė, kur parašyta, kad obligacijos apdraustos. Žinodamas, kad bankas ant bankroto ribos, niekada ten nebūtų dėjęs pinigų; draudimo sąlygų nesiaiškino. Ieškovė R. B. paaiškino, kad atsižvelgusi į gausią reklamą, skrajutes, atlikto audito rezultatus, skelbtus per radiją, Lietuvos ryto dienraštyje, paėmė pinigus iš SEB banko ir banke Snoras įsigijo sertifikatą, o vėliau obligacijų. Jai buvo paaiškinta, kad tai terminuotas indėlis, tik kitokiu pavadinimu; sutarčių neskaitė. Rinkosi produktą, už kurį mokėjo didesnes palūkanas. Jei būtų turėjusi informacijos, kad bankas turi finansinių sunkumų, pinigų nebūtų dėjusi į šį banką. Mano, jog ją apgavo, nes negrąžino pinigų. Ieškovė A. U. paaiškino, jog nebuvo girdėjusi, kad bankas gali bankrutuoti; jei būtų žinojusi apie finansinius sunkumus, nebūtų dėjusi pinigų. Jai paaiškino, kad indėliai apdrausti. Apie obligacijas nesiaiškino; namuose sutarčių neskaitė; interneto neturi ir nesinaudoja. I. T. V. teismo posėdyje paaiškino, kad norėjo sudaryti kitą terminuoto indėlio sutartį; jai pasiūlė įsigyti obligacijų su didesnėmis palūkanomis; patikino, kad bankas patikimas. Mano, kad ją apgavo, neišaiškino sandorio esmės ir rizikingumo; obligacijas pristatė, kaip indėlių analogą. Nebūtų dėjusi pinigų, jei būtų žinojusi, jog banko finansinė padėtis prasta. Lankstinukų neskaitė. Ieškovai rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2011 m. sausio 18 d. Lietuvos bankas uždraudė AB bankui Snoras sudaryti arba pratęsti neprofesionalių rinkos dalyvių terminuotųjų indėlių sutartis, pagal kurias palūkanų norma būtų didesnė nei rinkos vidurkis. Šis nutarimas įrodo, jog bankas dar iki 2011 m. sausio 18 d. veikė nesąžiningai klientų atžvilgiu. 2016 m. gegužės 2 d. Lietuvos banko rašte buvo teigiama, kad viena iš sprendimo AB bankui Snoras paskelbti moratoriumą ir paskirti laikinąjį administratorių priežasčių buvo tai, kad Lietuvos banko nurodymai mažinti veiklos riziką buvo ignoruojami arba vykdomi formaliai. Šis raštas patvirtina, kad AB bankui Snoras buvo nustatyti akivaizdūs trūkumai. Prospekte bankas neatskleidė informacijos apie veiklos trūkumus ir veiklai taikomus apribojimus. Ieškovams nei prospektu, nei kitu būdu nebuvo suteikta informacija apie blogą finansinę banko būklę. AB bankas Snoras prieš pradedant platinti ieškovams obligacijas buvo nemokus. Besiformuojantis emitento nemokumas nebuvo viešinamas, todėl banko klientai įsigydami obligacijas negalėjo įvertinti rizikos. Bankas, nuslėpęs esminę sandorių sudarymui reikšmingą informaciją, apgavo ieškovus, dėl ko obligacijų pasirašymo sutartys pripažintinos negaliojančiomis.

5Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime ir atstovė teismo posėdyje prašė ieškovų ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neturi pareigos mokėti draudimo išmoką pagal ieškovų obligacijų pasirašymo sutartis, kadangi šios finansinės priemonės nėra draudimo objektas pagal IĮIDĮ. Šią poziciją grindžia IĮIDĮ 3 straipsnio 4 dalimi, numatančia, kad paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai nelaikomi draudimo objektu. Ieškovai neįrodė suklydimo ir/ar apgaulės aplinkybių. Tai, kad asmuo klydo dėl sandorio perspektyvų, nereiškia, kad jis suklydo sandorio sudarymo metu dėl esminių sąlygų. Ieškovai negali teigti buvę suklaidinti; įstatymo (IĮIDĮ) nežinojimas negali būti suprantamas kaip pateisinama priežastis konstatuoti ieškovų valios trūkumą, sudarant ginčo sutartis ir prilyginamas esminiam suklydimui, sudarančiam pagrindą sutarčių pripažinimui negaliojančiomis. Atsakovas nepažeidė Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau tekste FPRĮ) 22 straipsnio 5 dalyje numatytos pareigos surinkti informaciją apie ieškovų žinias ir patirtį investavimo srityje; ieškovams buvo pateiktos užpildymui klientų anketos, kurias ieškovai užpildė arba pasirašytinai atsisakė pateikti duomenis apie save. Įstatymų leidėjas nenumatė pareigos finansų makleriui klientą konsultuoti ir įspėti apie finansų priemonės atžvilgiu taikomas ir netaikomas garantijas, numatytas IĮIDĮ, todėl bankas negali būti laikomas pažeidusiu FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatytas pareigas. Ginčo sutartyse nėra nurodyta, kad banko obligacijos yra draudžiamos indėlių draudimu, todėl sutarčių tekstas negalėjo sąlygoti ieškovų suklydimo; jie turėjo galimybę susipažinti su sutarčių sąlygomis iki jų pasirašymo, išsiaiškinti banko siūlomų finansinių priemonių esmę ir tai, kad joms netaikomas draudimas. Kai suklydimas yra suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar jos neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo. Sudarydami sutartis ieškovai turėjo suprasti, kad didesnes palūkanas už obligacijas jie gauna dėl padidintos rizikos. Aplinkybė, kad obligacijoms nėra taikomas indėlių draudimas, ieškovams tapo svarbi tik po to, kai buvo sustabdyta banko veikla, t.y. ši aplinkybė neegzistavo sutarčių sudarymo metu. Atsakovas atskleidė ieškovams su sutarčių sudarymu susijusią riziką. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartys nėra vienkartinio pobūdžio sandoriai; IĮIDĮ suteikė garantijas ieškovams kaip investuotojams, teisę reikalauti atitinkamos kompensacijos esant IĮIDĮ įtvirtintoms sąlygoms. Ieškovai sutartyse patvirtino, kad sutinka su sutarčių sąlygomis, kad jie buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant, ir supranta jų pasekmes. Ieškovai yra susipažinę su aprašais, prospektais, galutinėmis sąlygomis, rizikos apibendrinimu ir kitais dokumentais. Šios nuostatos nurodo prezumpcijas, kurias turi paneigti ieškovai. Atsakovo veiksmuose nebuvo apgaulės; byloje nėra duomenų, kad atsakovo darbuotojai tyčia klaidintų ieškovus. Ieškovų prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms; toks būdas negalimas, nes negrąžina ginčo sutarčių šalių status quo, be to sukuria prievoles sandoryje nedalyvavusia asmeniui; pažeidžia banko kreditorių interesus.

6Atsakovė BAB bankas SNORAS procesiniuose dokumentuose bei atstovas bylos nagrinėjimo metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad draudimo objektas negali būti paties draudėjo išleisti skolos vertybiniai popieriai. Ieškovai negali grįsti savo suklydimo ar apgaulės dėl teisės akto nuostatų nežinojimo. Ieškovai neįrodė, jog įprastinėmis sąlygomis asmuo negalėtų atskirti terminuoto indėlio sutarties nuo vertybinių popierių įsigijimo sutarties kartu su vertybinių popierių sutartį lydinčiais sandoriais. Atsakovas, iš anksto pateikė Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 30-45 p. nurodytą informaciją (įskaitant „Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymą“), o ieškovai raštu patvirtino, kad šią informaciją gavo. Minėta informacija sandorių sudarymo bei galiojimo metu buvo viešai prieinama ir atsakovo interneto tinklalapyje adresu www.snoras.com. Bankas klientų aptarnavimo vietose platino obligacijų emisijoms skirtas informavimo skrajutes, kuriose buvo siūloma prieš priimant sprendimą investuoti, būtinai susipažinti su interneto svetainėje paskelbtomis obligacijų emisijos galutinėmis sąlygomis ir Baziniu prospektu bei jame aprašytais rizikos veiksniais, įvertinti, ar ši rizika priimtina. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarčių priedo sąlyga, numatanti kad banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, patvirtina, kad atsakovas atskleidė ieškovams, jog ne visi atsakovo įsipareigojimai ieškovams yra apdrausti, o tik tie, kurie numatyti įstatymuose. Ši sąlyga negali būti laikoma klaidinančia, nes tam tikrais atvejais net ir vertybiniai popieriai gali būti įsipareigojimų investuotojams (ne indėlių) draudimo objektu; be to, banko įsipareigojimai gali būti labai įvairūs. Sudarydami Ginčijamus sandorius ieškovai nesuklydo ir nebuvo apgauti. Sandorių sudarymo metu atsakovas buvo mokus, vykdė visus riziką ribojančius normatyvus bei savo prievoles kontrahentams, todėl ieškovai negalėjo žinoti, kad ateityje atsakovui bus iškelta bankroto byla; indėlių ir įsipareigojimų draudimo įsigyjamoms Obligacijoms taikymas arba netaikymas negali būti pripažintas esminiu ginčijamų sandorių elementu. Ši aplinkybė galėjo tapti ieškovams esmine tik atsakovui tapus nemokiu. Ieškovai nesidomėjo banko finansine padėtimi, todėl dėl banko padėties negalėjo suklysti. Dėl CK 1.80 straipsnyje numatyto sutarčių negaliojimo pagrindo atsakovo atstovas pažymėjo, jog ieškovai neprašo pripažinti atitinkamų sutarčių sąlygų nesąžiningomis ir dėl to negaliojančiomis, todėl teismas šių aplinkybių neturi vertinti. Taip pat atsakovo teigimu, ieškovų prašoma taikyti sandorio negaliojimo pasekmė prieštarauja restituciją reglamentuojančioms teisės normoms. Kadangi ieškiniu nėra prašoma priteisti piniginių lėšų iš atsakovo, nesutinka ir su reikalavimu iš atsakovo priteisti procesines palūkanas.

7 Trečiasis asmuo Lietuvos bankas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos bankas nėra ginčijamų obligacijų pasirašymo sutarčių šalis, nedalyvavo sutarties šalims sudarant ir vykdant šias sutartis ir neturi informacijos apie faktines sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes. Lietuvos bankas atliko tik bankų riziką ribojančią priežiūrą. 2010 m. rugsėjo 27 – spalio 22 d. atlikto banko Snoras inspektavimo metu nebuvo vertinama banko Snoras veiksmų, platinant obligacijas, kitus vertybinius popierius ar teikiant kitas konkrečias finansines paslaugas klientams atitiktis teisės aktų reikalavimams. 2011 m. sausio 18 d. nutarimu negalėjo būti konstatuota kokių nors banko Snoras nesąžiningų veiksmų banko klientų atžvilgiu. Palūkanų ribojimas siejamas su būtinumu apriboti banko prisiimamą riziką. Šis nutarimas nepagrįstai traktuojamas kaip įrodymas, kad bankas Snoras savo klientų atžvilgiu veikė nesąžiningai. Šiame nutarime dėl nemokumo, banko finansinės būklės nepasisakyta.

8Ieškinys atmestinas.

9Byloje nustatyta, kad ieškovas T. G. 2011 m. liepos 22 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9944164 (3 t., b.l. 48-81). Klientas patvirtino, kad turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu (3 t., b.l. 73); priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovas nurodė turintis pradines žinias apie investicines paslaugas, skolos obligacijas, niekada nėra investavęs į akcijas, obligacijas, tačiau nurodė turintis patirties (virš 5 metų) naudodamasis kitomis finansinėmis priemonėmis; taip pat pažymėjo, kad nori investuoti saugiai, jam priimtinas mažas vidutinis rizikos laipsnis (3 t., b.l. 80-81). Tą pačią dieną buvo sudaryta Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110722V990002, pagal kurią ieškovas už 9998,83 Lt įsigijo 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 5 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. rugpjūčio 2 (1 t., b.l. 177). Atsakovas pateikė duomenis, jog ieškovas T. G. su AB banku Snoras laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. liepos 6 d. buvo sudaręs 2 terminuotųjų indėlių sutartis (3 t., b.l. 71).

10Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. 2011 m. sausio 25 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9914663 (3 t., b.l. 89-98). Klientė nurodė, jog neturi galimybės nuolatos naudotis interneto ryšiu (3 t., b.l. 90); priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovė atsisakė pateikti bankui informaciją apie save, nurodydama, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (3 t., b.l. 97). 2011 m. balandžio 28 d. ieškovė su AB banku Snoras sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110428V990005, pagal kurią už 2 998,55 Lt įsigijo 30 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. (1 t., b.l. 178). 2011 m. gegužės 17 d. pasirašyta antra Obligacijų pasirašymo sutartis Nr. FO20110517V990005, pagal kurią ieškovė už 4 999,34 Lt įsigijo 50 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. birželio 1 d. (1 t., b.l. 179). Taip pat atsakovas pateikė duomenis, jog ieškovė R. B. su AB banku Snoras laikotarpiu nuo 2003 m. lapkričio 22 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. buvo sudariusi 21 terminuotųjų indėlių sutartį (3 t., b.l. 88).

11Byloje nustatyta, kad ieškovė R. U. 2011 m. rugsėjo 29 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9954002 (3 t., b.l. 113-122). Klientė patvirtino, jog turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu (3 t., b.l. 114); priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovė nurodė atsisakanti pateikti bankui informaciją apie save, nurodydama, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (3 t., b.l. 121). Tą pačią dieną ieškovė A. U. su banku Snoras sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20110929V990013, pagal kurią už 24 999,83 Lt įsigijo 250 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. spalio 4 d. (1 t., b.l. 180). Taip pat atsakovas pateikė duomenis, jog ieškovė A. U. su AB banku Snoras laikotarpiu nuo 2008 m. kovo 14 d. iki 2011 m. lapkričio 6 d. buvo sudariusi 10 terminuotųjų indėlių sutarčių (3 t., b.l. 112).

12Byloje nustatyta, kad ieškovė T. V. 2011 m. spalio 4 d. su atsakove AB banku „Snoras“ sudarė Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartį Nr. V9954196 (3 t., b.l. 65-146). Klientė patvirtino, jog turi galimybę nuolatos naudotis interneto ryšiu (3 t., b.l. 138); priede prie Kliento aptarnavimo sutarties ieškovė nurodė atsiskanti pateikti bankui informaciją apie save, nurodydama, jog supranta, kad bankas neturėdamas žinių apie jos finansines galimybes, investavimo patirtį ir žinias, negalės nustatyti ar konkrečios investicinės paslaugos ir finansinės priemonės yra tinkamos (3 t., b.l. 145). Tą pačią dieną ieškovė T. V. su banku Snoras sudarė Obligacijų pasirašymo sutartį Nr. FO20111104V990007, pagal kurią ieškovė už 94 985,47 Lt įsigijo 950 vnt. 100 Lt nominalios vertės fiksuotų palūkanų obligacijų su 4,5 proc. metine palūkanų norma, obligacijų išpirkimo data – 2012 m. lapkričio 5 d. (1 t., b.l. 181). Taip pat atsakovas pateikė duomenis, jog ieškovė T. V. su AB banku Snoras buvo sudariusi 3 terminuotųjų indėlių sutartis (3 t., b.l. 63).

13Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė sprendimą iki 2012 m. sausio 16 d. paskelbti atsakovo AB banko Snoras veiklos apribojimą (moratoriumą) (1 t., b.l. 185-187), o 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 03-196 priėmė sprendimą pripažinti AB banką Snoras nemokiu, atšaukti visam laikui atsakovui išduotą banko licenciją (1 t., b.l. 190-191). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui AB bankui Snoras iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2011 m. gruodžio 20 d. (1 t., b.l. 192-196). Ieškovų atstovas kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ su pretenzijomis dėl draudimo išmokų BAB Snoras indėlininkams, sudariusiems sutartis dėl obligacijų įsiginimo, mokėjimo, tačiau VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakė išmokėti draudimo išmokas obligacijų turėtojams, nurodydama, jog remiantis Lietuvos Respublikos indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatomis draudimo išmoka nepriklauso. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

14Dėl ieškovų reikalavimo obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti banko indėliu

15Obligacija CK 1.103 straipsnyje apibūdinama kaip vertybinis popierius, patvirtinantis jos turėtojo teisę gauti iš obligaciją išleidusio asmens joje nustatytais terminais nominalią obligacijos vertę, metines palūkanas ar kitokį ekvivalentą arba kitas turtines teises.

16Ieškovai prašo pripažinti, kad jų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB bankui Snoras perduotos piniginės lėšos yra indėliai. Šį reikalavimą ieškovai grindžia Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 3 bei 4 dalies nuostatomis. Teigia, kad IĮIDĮ indėliu pripažįsta bet kokias klientų kitas banke laikomas pinigų sumąs, į kurias asmuo turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas. Indėlių draudimo direktyva indėlio su pinigų suma, padėta banke pagal indėlio ar banko sąskaitos sutartį, taip pat netapatina. Pasak ieškovų, bankas, net ir platindamas savo išleistos emisijos vertybinius popierius, veikė kaip subjektas, teikiantis investavimo paslaugas; ieškovams obligacijos, indėlių sertifikatai ir indėliai buvo pristatinėjami kaip visiškai analogiškos finansinės priemonės.

17Pagal ginčo sandorių sudarymo bei ieškinio pateikimo teismui galiojusios IĮIDĮ redakcijos 2 straipsnio 3 dalį, indėlininku pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, laikantis indėlį banke, banko filiale ar kredito unijoje, išskyrus subjektus, kurių indėliai pagal šį Įstatymą negali būti draudimo objektai. (...). Pagal minėto straipsnio 4 dalį - indėlis – indėlininko pinigų, laikomų banke, banko filiale arba kredito unijoje pagal banko indėlio ir (ar) banko sąskaitos sutartis, ir kitų pinigų, į kuriuos indėlininkas turi reikalavimo teises, atsirandančias iš kredito įstaigos įsipareigojimo atlikti operacijas su indėlininko pinigais ar suteikti investicines paslaugas, suma (įskaitant priskaičiuotas palūkanas).

18Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, spręsdamas dėl draudimo apsaugos taikymą vertybiniams popieriams (indėlių sertifikatams ir obligacijoms) bei sandorio pripažinimą negaliojančiu dėl suklydimo ir suklaidinimo reglamentuojančių normų (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas (toliau – ir IĮIDĮ), CK 1.90, 1.91 straipsniai) aiškinimo ir taikymo, nurodė, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas IĮIDĮ pasirinko įgyvendinti abiejų Europos Sąjungos direktyvų – Indėlių direktyvos ir Investuotojų direktyvos – nuostatas. Pagal ESTT formuojamą praktiką, taikydamas nacionalinę teisę, nacionalinis teismas turi ją aiškinti kuo labiau atsižvelgdamas į direktyvos tikslą ir tekstą, kad būtų pasiektas direktyvoje numatytas rezultatas (ESTT prejudicinio sprendimo 56 punktas, 1990 m. lapkričio 13 d.Sprendimo Marleasing, C‑106/89, ECLI:EU:C:1990:395, 8 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje svarbūs direktyvų priėmimo tikslai, tekstas ir rezultatai, kuriuos direktyvomis norima pasiekti, o Lietuvos Respublikos įstatymo leidėjo pasirinkta direktyvų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje sistema, jas abi įgyvendinant viename teisės akte, turi atitikti tiek Indėlių direktyvos, tiek ir Investuotojų direktyvos reikalavimus. (...) Indėlininkų direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad indėliais nelaikomos obligacijos, atitinkančios 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EBB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais, derinimo, 22 straipsnio 4 dalies sąlygas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad Banko išleistos obligacijos neatitiko indėlio apibrėžties, todėl Indėlių direktyva (1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 94/19/EB dėl indėlių garantijų sistemos) ir joje nustatyta draudimo apsauga joms netaikytina. Teismas šioje byloje kitaip (plečiamai) aiškinti obligacijų, t.y. laikyti jas indėliais, kuriems galioja IĮIDĮ draudimo apsauga, neturi jokio teisinio pagrindo. Dėl ieškovų reikalavimo taikyti jiems draudimo apsaugą kaip investuotojams

19Kaip minėta, ieškovai nurodo, kad jiems turėtų būti pripažinta teisė į draudimo apsaugą bent jau kaip investuotojams pagal indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį bei 1997 m. kovo 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/9/EB dėl investuotojų kompensavimo sistemų (Investuotojų draudimo direktyva).

20Aiškindama vertybinių popierių draudimo nuo juos išleidusių emitentų nemokumo rizikos galimybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. G. v. BAB bankas „Snoras“, bylos Nr. 3K-7-602-684/2015, nurodė, kad Investuotojų direktyva apsaugo investuotojus nuo vagystės, grobstymo ir kitokio neteisėto pasisavinimo rizikos, taip pat gali apsaugoti nuo atvejų, kai investuotojo turtas (tiek lėšos, tiek finansinės priemonės) prarandamos dėl netyčinių klaidų, nerūpestingumo ar investicinės įmonės kontrolės sistemos klaidų. Nėra pagrindo išplėsti Investuotojų direktyvos bei ją įgyvendinančio Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo tokia apimtimi, kad šie teisės aktai apsaugotų nuo vertybinius popierius išleidusio asmens (emitento) nemokumo rizikos, kai nuostoliai atsirado ne dėl to, kad įsigyti vertybiniai popieriai (obligacijos) yra prarasti ar perleisti, o dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos.

21Taigi įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens (emitento) nemokumo riziką. Atsižvelgiant į Investuotojų direktyvos tikslus ir taikymo sąlygas, nėra pagrindo teigti, kad ši rizika būtų priskirta prie draudimo objektų, kuriems taikoma kompensavimo sistema, todėl nagrinėjamu atveju direktyvoje nurodyta draudimo išmoka (kompensacija) nemokėtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-915/2016).

22Kasacinis teismas, aukščiau nurodytoje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 taip pat nurodė, jog Obligacijoms, kaip vertybiniams popieriams, yra taikoma Investuotojų direktyvoje nustatyta kompensavimo (draudimo) sistema, tačiau vertinamu atveju (bankrutavus vertybinių popierių emitentui) nėra nustatytos jos taikymo sąlygos, t. y. neįrodytas draudžiamojo įvykio faktas. Kompensacija pagal Investuotojų direktyvą mokama tada, kai investicinė įmonė negali grąžinti investuotojams lėšų arba negali grąžinti investuotojams jiems priklausančių finansinių priemonių (Investuotojų direktyvos 2 straipsnio 2 dalis). Ieškovai šiuo atveju nuostolių patyrė dėl emitento bankroto ir jo nulemto obligacijų nuvertėjimo, t. y. dėl nepasiteisinusios investicinės rizikos. Atsižvelgiant į tai, ieškovų įsigytoms obligacijoms pagal obligacijų pasirašymo sutartis, netaikytinas ir Investuotojų direktyvoje, perkeltoje į IĮIDĮ, nustatytas draudimas (apsauga), o ieškovų argumentai dėl draudimo apsaugos ieškovams kaip investuotojams taikymo atmestini.

23Teismas nesutinka ir su ieškovų teiginiais dėl jų kaip vartotojų teisių gynimo. Ieškovų manymu, pasirašytų sutarčių nuostatos dėl draudimo apsaugos ir jos apimties turi būti aiškinamos ieškovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų), naudai.

24Pažymėtina, kad vartotoju laikomas fizinis asmuo, siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Įstatyme vartotojas išskirtas kaip fizinis asmuo, tačiau vien tik šio požymio nepakanka fizinio asmens, kaip vartotojo, teisių gynimo būdams ir apimčiai nustatyti ir taikyti. Pagal nurodytą įstatymo normą būtina nustatyti, kuriais tikslais vartojamos prekės ar paslaugos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirminis obligacijų įsigijimo sandorio tikslas visuomet yra siekis gauti pelno, o ne patenkinti konkretų asmeninį, šeimos (namų ūkio) poreikį, todėl ginčo sutartys nelaikytinos vartojimo sutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168-687/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-100-407/2017). Taigi ieškovai nelaikyti vartotojais, todėl ginčo atveju netaikytinos vartotojų teisių apsaugą nustatančios teisės normos.

25Dėl Obligacijų pasirašymo sutarčių negaliojimo

26Ieškovai prašo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio (kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms), CK 1.90 straipsnio (dėl suklydimo) ir CK 1.91 straipsnio (dėl apgaulės) pagrindais.

27Dėl CK 1.80 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo

28Šį sandorio negaliojimo pagrindą ieškovai grindžia netinkamu AB banko Snoras informavimo pareigos atlikimu. Pasak ieškovų, bankas nevykdė įstatyminių imperatyvų, numatytų FPRĮ 22 straipsnyje.

29FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus.

30Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 3K-7-602-684/2015 ir Nr. 3K-3-7-687/2016, pateikti nagrinėjamai bylai reikšmingi vertinimai, kad AB bankas Snoras, platindamas ginčo finansines priemones (obligacijas), netinkamai vykdė FPRĮ 22 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. aiškiai ir suprantamai neatskleidė neprofesionaliam investuotojui visų galimų pasirinkto investicinio sprendimo padarinių, tačiau net ir nustatęs šią aplinkybę kasacinis teismas nelaikė, kad sandoris negalioja dėl jo prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms. Taigi, ir šiuo atveju teismas dėl aplinkybių, susijusių su informavimo pareigos pažeidimu, ir jų įtakos, pasisakys nagrinėdamas kitus ieškovų nurodytus sandorių negaliojimo pagrindus.

31Ieškovai taip pat nurodo, kad faktą, jog Obligacijų pasirašymo sutartys su ieškovais buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, patvirtina ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kuri 2012 m. birželio 12 d. nutarime Nr. 10-428 (2 t., b.l. 174-181) konstatavo, jog Obligacijų pasirašymo sutarties bei Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties Bendrosios dalies kai kurios sąlygos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 2 punkte, 5 punkteir kt., numatytą, taip pat bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijus.

32Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog, kaip jau minėta, šiuo atveju Obligacijų pasirašymo sutartims nėra taikomos vartotojų teisių apsaugą nustatančios teisės normos. Ginčijamų sutarčių sudarymas nėra susijęs su ieškovų asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu. Tokia veikla turi verslumo požymių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl kitos finansų įstaigos platinto investicinio produkto, atitinkančio esmines ginčo produkto šioje byloje savybes, įsigijimo pripažinimo vartojimo sandoriu, konstatavo, kad sandoriai, kai fiziniai asmenys įsigyja finansines priemones sudarydami rizikos sutartis, nelaikytini vartojimo sandoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2014). Šios aplinkybės paneigia teismo pareigą įvertinti ginčijamų sutarčių sąlygas bei jų sudarymo aplinkybes pagal CK 6.188 straipsnyje (galiojusiame iki 2014 m. birželio 13 d.) įtvirtintus sąžiningumo kriterijus.

33Kita vertus, kaip ir minėjo atsakovės BAB banko Snoras atstovas teismo posėdžio metu, šis argumentas būtų reikšmingas tuo atveju, jeigu ieškovai reikalautų atitinkamas sutarties sąlygas pripažinti negaliojančiomis, tačiau toks reikalavimas nėra pareikštas. Įstatymo, kuriame įtvirtinta imperatyvi norma, ir kuria būtų galima vadovautis, sprendžiant dėl viso sudaryto sandorio negaliojimo, ieškovai neįvardino ir, teismo vertinimu, reikalavimo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl sutarčių nesąžiningų sąlygų, nepagrindė.

34Dėl obligacijų pasirašymo sutarties negaliojimo iš esmės suklydus ir dėl apgaulės

35Ieškovai prašo Obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti negaliojančiomis, kadangi jie iš esmės suklydo (buvo apgauti) dėl: 1) įsigyjamos finansinės priemonės draustumo bei investicijos saugumo; 2) banko finansinės padėties. Spręsti, ar buvo apgaulė, ar suklydimas, ieškovai paliko teismui.

36Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas CK 1.90 straipsnyje. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.). Suklydimą galima konstatuoti buvus tik tuo atveju, jeigu suklysta dėl esminių sandorio elementų, egzistavusių sandorio sudarymo metu, bet ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-07-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).

37Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. CK 1.91 straipsnyje reglamentuojamas sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimas negaliojančiais ir pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis. Dėl to būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-329-916/2015).

38Nagrinėjamu atveju, ieškovai akcentuoja tai, kad atsakovė AB bankas Snoras obligacijas pristatė kaip terminuotuosius indėlius, visiškai saugią finansinę priemonę, taip pat nurodo aplinkybę, jog Klientų aptarnavimo sutartyse buvo nurodyta, kad banko įsipareigojimai yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“.

39Įrodinėdami aplinkybę, jog ieškovai, kaip eiliniai neprofesionalūs banko klientai, aukščiau minėtą formuluotę suprato kaip patvirtinančią obligacijų draustumą, ieškovai pateikė Lietuvių kalbos instituto Lietuvių kalbos specialisto išvadą Nr. E-13-10 (2 t., b.l. 167-170), kurioje nurodyta, kad šią nuostatą neprofesionalusis banko klientas turėjo pagrindą suprasti taip, kad konkretaus banko įsipareigojimai jam, dėl kurių susitariama sudarant sutartį, yra draudžiami VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nes iš sakinio kalbinės raiškos matyti, kad kalbama apie konkretų atliktą, o ne apie apibendrintą veiksmą (...). Be to, žodžių Klientui ir Bankui rašymas iš didžiųjų raidžių rodo, kad nagrinėjamame sakinyje kalbama ne apie bankus ir jų klientus apskritai, bet apie konkretų klientą, konkretaus banko įsipareigojimus jam, ir konkretų jau įvykusį veiksmą. Teismas, vertindamas šio dokumento įrodomąją vertę, sutinka su atsakovo BAB banko Snoras atstovo nurodytu pastebėjimu, kad šiuo atveju reikšminga tai, jog minėta sąlyga yra ne Obligacijų sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad specialisto išvadoje kalbama apie banko įsipareigojimus, „dėl kurių susitariama sudarant sutartį“, tačiau neįvertinta, kad šia sutartimi aptarti ne visi banko įsipareigojimai, kurie gali būti labai įvairūs, ir numatyti atskirose sutartyse (kaip šiuo atveju Obligacijų pasirašymo sutartyje). Be to, išvadoje nieko nepasisakyta dėl nuorodos į įstatymus, t.y., kad įsipareigojimai apdrausti įstatymų nustatytomis sąlygomis. Kita vertus, tik T. G. teismo posėdžio metu teigė skaitęs sutarties dalį dėl draustumo. Akivaizdu, jog kiti ieškovai, kurie nebuvo susipažinę su sutarties turiniu, negalėjo suklysti dėl konkrečios jos sąlygos.

40Ieškovų nurodomose atsakovės reklaminėse publikacijose, informaciniuose lankstinukuose (2 t., b.l. 55-57, 80) obligacijos pristatomos kaip saugus produktas, tačiau pažymėtina, kad jis nėra lyginamas su indėliu ir nėra nurodoma, kad obligacijos apdraustos indėlių draudimu ar pan. Atkreiptinas dėmesys, kad obligacijų reklaminiuose lankstinukuose nurodyta, kad prieš priimdamas sprendimą investuoti klientas būtinai susipažintų su atsakovės interneto svetainėje paskelbtomis banko obligacijų emisijos galutinėmis sąlygomis ir baziniu prospektu bei jame aprašytais rizikos veiksniais, įvertintų, ar jam ši rizika priimtina.

41Pažymėtina, kad Obligacijų sutarčių 1.22 punkte pasirašydami sutartį investuotojai (ieškovai) patvirtino, jog visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir paaiškintos prieš pasirašant sutartį; kad jie yra susipažinę su prospektu ir galutinėmis sąlygomis ir su jomis sutinka; kad buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes. Obligacijų emisijų Baziniuose prospektuose (1 t., b.l. 57-117) be kitų rizikų, nurodyta atsiskaitymų rizika, t.y., kad investuotojai, įsigydami pagal šį prospektą leidžiamas obligacijas, prisiima riziką, jog bankas nustatytais terminais ir sąlygomis gali neatsiskaityti su investuotojais. Taip pat ieškovai, sudarydami su banku Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartis (sutarties dalyje „Kliento patvirtinimai ir pasirinkimai“ 2 punkte) patvirtino, kad gavo ir susipažino su Finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymu bei Veiksmų, kurių bankas ėmėsi siekdamas užtikrinti Klientui priklausančių finansinių priemonių ir piniginių lėšų saugumą, aprašymo santrauką (...). Apibendrinto finansinių priemonių pobūdžio ir joms būdingos rizikos aprašymo 8 punkte nurodoma, kad investuojant į obligacijas riziką lemia obligacijų kainos kitimas, o taip pat galima grėsmė, kad obligacijas išleidęs subjektas neišpirks dalies ar visų obligacijų (bankroto ar nemokumo rizika) (3 t., b.l. 157-160).

42Jau minėtoje bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015, konstatuota, kad Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutarties specialiosios dalies nuostatos, susijusios su draudimu, pačios savaime nėra neteisingos, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, sutartyje vartojama formuluotė „banko įsipareigojimai klientui yra apdrausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, nors ir nebūdama klaidinga, neatitinka aiškumo ir nedviprasmiškumo reikalavimų. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Prospektas ir Galutinės sąlygos yra nemažos apimties dokumentai, surašyti naudojant specifinius terminus, o Aprašas skirtas ne konkrečiai obligacijoms, bet pateikia abstraktų įvairių finansinių priemonių apibūdinimą, konstatavo, jog atsakovas pareigos aiškiai ir suprantamai atskleisti ieškovui visus galimus pasirinkto investicinio sprendimo padarinius neatliko. Vis dėlto pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne kiekvienas finansų tarpininko neteisėtas elgesys netinkamai informuojant investuotoją yra toks esmingas, kad leistų sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo.

43Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas (apgautas) svarbu analizuoti jo valios formavimosi procesą. Todėl tam neabejotinai svarbūs yra duomenys, individualizuojantys asmenį, jo asmenines savybes, patirtį.

44Bylos duomenimis nustatyta, kad visi ieškovai iki obligacijų pasirašymo sutarčių su AB banku Snoras buvo sudarę ne vieną terminuotojų indėlių sutartį, mokėjimo sąskaitos (banko sąskaitos) sutartis; visi ieškovai, išskyrus R. B., nurodė turintys galimybę nuolat naudotis internetu, ieškovė T. V. buvo sudariusi naudojimosi banko paslaugų teikimo internetu sutartį, taip pat turėjo vertybinių popierių, yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, ieškovo T. G. išsilavinimas vidurinis techninis, R. B. ir A. U. – vidurinis (3t., b.l. 132-136, 5 t., b.l. 102). Bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad visi ieškovai atitiko vidutinio vartotojo kategoriją, todėl galėjo ir privalėjo suvokti skirtumus tarp obligacijų ir indėlių, taip pat apie obligacijų nedraudžiamumą ir didesnį rizikingumą. Kasacinis teismas jau yra pasisakęs, kad obligacija nėra tokia sudėtinga finansinė priemonė, kurios pobūdžio ir galimos emitento nemokumo rizikos nesuprastų vidutinis vartotojas ( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2016). Asmens tikėjimasis, kad sudarius rizikingą sandorį neatsiras rizikos veiksnių, dar nereiškia suklydimo dėl sudaromo sandorio esmės, o iš tokio sandorio atsiradusios neigiamos pasekmės negali būti prilyginamos suklydimui.

45Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse ieškovai (išskyrus T. G.) atsisakė pateikti duomenis apie save, nurodydami, jog supranta, kad jiems atsisakius suteikti informaciją arba pateikus nepakankamai informacijos apie savo žinias ir patirtį investavimo srityje, bankas neturi pareigos įvertinti finansinių priemonių ir teikiamų ar siūlomų teikti investicinių paslaugų tinkamumo klientui. Be to, vien iš minėto Obligacijų sutarties 1.22 punkte esančio patvirtinimo, kad ieškovai buvo supažindinti su visomis rizikomis, kylančiomis investuojant ir supranta jų pasekmes, vidutinis vartotojas turėtų suprasti, kad skirtingai, nei sudarant terminuotojo indėlio sutartį, obligacijų įsigijimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis. Aplinkybė, kad po ginčijamų sandorių sudarymo buvo pratęstos ieškovių R. B., A. U. terminuotųjų indėlių sutartys, taip pat suponuoja išvadą, jog ieškovėms skirtingas sutarčių pobūdis ir rizikingumo laipsnis buvo žinomas. Visiems ieškovams turėjo būti suprantama, kad banko siūlomos didesnės palūkanos už obligacijas yra susijusios su tam tikra rizika. Iš ieškovų teisme duotų paaiškinimų, akivaizdu, jog apsisprendimui dėl ginčijamų sandorių sudarymo lemiamą reikšmę buvo būtent palūkanų dydis. Faktas, kad ieškovai nesiaiškino, kodėl už jų manymu tokį patį produktą mokamos didesnės palūkanos, kad neskaitė ir nesigilino į pasirašytų sutarčių sąlygas (ieškovas T. G. nurodė skaitęs tik tą dalį, kurioje parašyta, kad apdrausta, o R. B. – tą dalį, kurioje nurodytas įsigyjamų obligacijų skaičius, ir kad patvirtinta vertybinių popierių komisijoje) rodo ieškovų neatidumą ir (ar) nerūpestingumą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką neprofesionaliojo investuotojo statuso turėjimas lemia papildomą šio investuotojo teisių ir interesų apsaugą, kuri užtikrinama nustatant papildomas pareigas bankui (pvz., pareigą parengti ir paskelbti prospektą, suteikti visą informaciją klientui ir pan.), tačiau neeliminuoja neprofesionaliojo investuotojo bendrųjų pareigų (pvz., pareigos atidžiai skaityti pasirašomas sutartis, konsultuotis dėl jų sąlygų, domėtis savo teisėmis bei pareigomis, elgtis rūpestingai, protingai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-265/2014). Ieškovai nepateikė duomenų, kad juos kas nors skubino priimti sprendimą investuoti ir nebuvo objektyvios galimybės įvertinti sudaromų sutarčių tinkamumą. R. B. skirtingu laiku sudarė dvi Obligacijų pasirašymo sutartis, todėl turėjo galimybę susipažinti su jau sudaryto (pirmojo) sandorio sąlygomis, pasitarti su artimaisiais asmenimis ar specialistais. Reikalavimus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ieškovai pareiškė tik 2013 m. lapkričio 22 d., t.y. jau po bankroto bylos BAB bankui Snoras iškėlimo.

46Taip pat, kaip minėta, visi ieškovai teisme teigė, kad nebūtų pirkę obligacijų, jei būtų žinoję, kad banko finansinė padėtis yra bloga. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu nei vienas ieškovas nenurodė neteisingai įvertinęs konkrečius duomenis apie banko finansinę padėtį, todėl akivaizdu, kad dėl šios aplinkybės (dėl banko finansinės padėties) negalėjo suklysti. Tik ieškovė R. B. teigė, jog jos ji į banką sudaryti sutartį atėjo, kadangi buvo daug reklamos, skrajučių, apie banko auditą buvo skelbiama „Lietuvos ryte“, per radiją; tačiau vėliau pasisakė, jog rinkosi produktą už kurį didesnės palūkanos. Nors pastaroji ieškovė teismo posėdžio metu teigė banke Snoras „nieko neturėjusi“, bylos duomenimis ji su banku Snoras buvo sudariusi net 21 Terminuotųjų indėlių sutartį (su pratęsimais); viena iš jų galiojo ginčijamo sandorio sudarymo metu. Kiti ieškovai duomenų, jog Obligacijų sutarčių sudarymui turėjo įtakos internete ar spaudoje esanti informacija apie gerą banko finansinę padėtį, kuri kaip įrodymai pateikti į bylą (1 t., b.l. 148-176), nenurodė, priešingai, ieškovai T. G. bei T. V. teigė banko finansine padėtimi nesidomėję; ieškovė A. U. teigė niekada nebuvo girdėjusi, kad bankas gali bankrutuoti.

47Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovai suklydo dėl sudarytų sandorių esmės (esminių sąlygų). Taip pat ieškovai nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kurios patvirtintų, jog atsakovas BAB bankas Snoras sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo obligacijoms netaikoma indėlio draudiminė apsauga (CPK 178 straipsnis).

48Faktą, kad atsakovas AB bankas Snoras neatskleidė (nutylėjo) reikšmingas aplinkybes apie tikrąją banko padėtį, ieškovai laiko atsakovo (banko) apgaule (tyčiniu suklaidinimu). Mano, jog bankas jau prieš pradėdamas platinti ieškovams obligacijas buvo nemokus, atsakovas nuslėpė esminę informaciją apie finansinę padėtį. Be to, 2011 sausio 18 d. Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr. 03-02 atsakovo veikloje buvo nustatyti pažeidimai. Mano, kad Lietuvos banko nurodymai laikytini esminiais įvykiais, apie kuriuos atsakovė privalėjo informuoti tiek viešai, tiek individualiai kiekvieną su banku ketinantį sudaryti klientą, nes tai turėjo lemiamą reikšmę apsisprendžiant dėl sandorio sudarymo.

49Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad minėtame Lietuvos banko nutarime nėra pasisakyta dėl banko finansinės būklės ar nemokumo. Be to, faktas, kad bankas po minėto nutarimo platino obligacijas ir siekė išsaugoti savo konkurencingumą, savaime neįrodo, jog bankas apgaudinėjo klientus. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos banko internetiniame puslapyje buvo pateikta informacija apie banko Snoras inspektavimo svarstymą Lietuvos banko valdyboje ir nustatytų banko veiklos trūkumų ir padarytų teisės pažeidimų griežtą įvertinimą; apie minėtą Lietuvos banko valdybos sprendimą buvo skelbta ir visuomenės informavimo priemonėse (2 t., b.l. 201-209). Taigi, jeigu ieškovai būtų domėjęsi viešai skelbiama informacija apie banko Snoras veiklą, jiems turėjo žinoma informacija ir apie nustatytus banko veiklos trūkumus.

50Kaip minėta, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu, o nemokiu jis pripažintas 2011 m. lapkričio 24 d. nutarimu, bankroto byla bankui iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi. Lietuvos banko valdybos 2011 m. lapkričio 16 d. nutarime nurodyta, kad dėl papildomų specialiųjų atidėjinių poreikio paskoloms, kt. aplinkybių, yra reali grėsmė, kad bankas yra nemokus; pagal Lietuvos banko turimus duomenis apie 2011 m. lapkričio 15-16 dienomis sparčiai prastėjo banko likvidumo situacija, todėl konstatuota, kad kyla reali grėsmė, jog bankas artimiausiu metu turės likvidumo problemų. Tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nėra pakankamos pagrįsti, kad banko iki moratoriumo skelbti duomenys apie jo veiklą - tuo labiau apie veiklą 2009, 2010 metais yra akivaizdžiai melagingi. Vien tai, kad anksčiau buvo nustatyti tam tikri AB banko Snoras veiklos trūkumai, nereiškia, kad bankas jau tada buvo nemokus. Ieškovų nurodytų aplinkybių apie banko akcininkams V. A. (V. A.) ir R. B. iš AB banko Snoras pervestas dideles piniginių lėšų sumas, teismas taip pat negali vertinti kaip patvirtinančių banko nemokumo faktą ginčijamų sandorių sudarymo momentu.

51Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar) nesąžiningus atsakovės (banko) veiksmus siekiant suklaidinti ieškovus. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina aplinkybių, kad atsakovas (bankas) išleisdamas obligacijų emisiją bei ją išplatindamas ir sudarydamas obligacijų pirkimo – pardavimo sutartis (ir su ieškovais), turėjo tikslą apgauti obligacijų pirkėjus, neišpirkti obligacijų.

52Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ginčo santykius reguliuojančiomis teisės normomis, teismų praktika, sprendžiant analogiškus ginčus tarp BAB banko Snoras ir jo klientų, nenustačius išskirtinių aplinkybių, kurios lemtų kitokias išvadas bei teisinį rezultatą, ieškovų ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

53Dėl bylinėjimosi išlaidų.

54Atsakovė BAB bankas „Snoras“ prašo priteisti iš ieškovų po 62,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus (5 t., 131-136). Atmetus ieškinį, šis atsakovės prašymas tenkinamas, iš ieškovų priteisiama po 62,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

55Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265, 268-270 straipsniais,

Nutarė

56Ieškovų T. G., R. B., A. U. bei T. V. ieškinį atmesti.

57Priteisti iš ieškovo T. G. (a.k. ( - ) R. B. (a.k. ( - ) A. U. (a.k. ( - ) bei T. V. (a.k. ( - ) atsakovei BAB bankas Snoras po 62,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

58Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. Ieškovai, t. y. asmenys su AB banku „Snoras“ pasirašę obligacijų... 4. Ieškovai nurodė, kad AB bankas Snoras platindamas obligacijas klientams... 5. Atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime ir atstovė... 6. Atsakovė BAB bankas SNORAS procesiniuose dokumentuose bei atstovas bylos... 7. Trečiasis asmuo Lietuvos bankas prašė ieškinį atmesti.... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovas T. G. 2011 m. liepos 22 d.... 10. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. 2011 m. sausio 25 d.... 11. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. U. 2011 m. rugsėjo 29... 12. Byloje nustatyta, kad ieškovė T. V.... 13. Lietuvos banko valdyba 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. 03-186 priėmė... 14. Dėl ieškovų reikalavimo obligacijų įsigijimo sandorius pripažinti banko... 15. Obligacija CK 1.103 straipsnyje apibūdinama kaip vertybinis popierius,... 16. Ieškovai prašo pripažinti, kad jų pagal obligacijų pasirašymo sutartis AB... 17. Pagal ginčo sandorių sudarymo bei ieškinio pateikimo teismui galiojusios... 18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 17 d. nutartyje... 19. Kaip minėta, ieškovai nurodo, kad jiems turėtų būti pripažinta teisė į... 20. Aiškindama vertybinių popierių draudimo nuo juos išleidusių emitentų... 21. Taigi įgydamas obligaciją asmuo prisiima obligaciją išleidusio asmens... 22. Kasacinis teismas, aukščiau nurodytoje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 taip pat... 23. Teismas nesutinka ir su ieškovų teiginiais dėl jų kaip vartotojų teisių... 24. Pažymėtina, kad vartotoju laikomas fizinis asmuo, siekiantis sudaryti ar... 25. Dėl Obligacijų pasirašymo sutarčių negaliojimo ... 26. Ieškovai prašo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio... 27. Dėl CK 1.80 straipsnyje numatyto sandorio negaliojimo pagrindo... 28. Šį sandorio negaliojimo pagrindą ieškovai grindžia netinkamu AB banko... 29. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga... 30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka išnagrinėtose civilinėse... 31. Ieškovai taip pat nurodo, kad faktą, jog Obligacijų pasirašymo sutartys su... 32. Teismas, visų pirma, atkreipia dėmesį, jog, kaip jau minėta, šiuo atveju... 33. Kita vertus, kaip ir minėjo atsakovės BAB banko Snoras atstovas teismo... 34. Dėl obligacijų pasirašymo sutarties negaliojimo iš esmės suklydus ir dėl... 35. Ieškovai prašo Obligacijų pasirašymo sutartis pripažinti... 36. Dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu reglamentuojamas... 37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad valios išreiškimas yra... 38. Nagrinėjamu atveju, ieškovai akcentuoja tai, kad atsakovė AB bankas Snoras... 39. Įrodinėdami aplinkybę, jog ieškovai, kaip eiliniai neprofesionalūs banko... 40. Ieškovų nurodomose atsakovės reklaminėse publikacijose, informaciniuose... 41. Pažymėtina, kad Obligacijų sutarčių 1.22 punkte pasirašydami sutartį... 42. Jau minėtoje bylai aktualioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m.... 43. Minėta, kad vertinant, ar asmuo dėl sandorio suklydo, ar buvo suklaidintas... 44. Bylos duomenimis nustatyta, kad visi ieškovai iki obligacijų pasirašymo... 45. Neprofesionalaus kliento aptarnavimo sutartyse ieškovai (išskyrus 46. Taip pat, kaip minėta, visi ieškovai teisme teigė, kad nebūtų pirkę... 47. Dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti,... 48. Faktą, kad atsakovas AB bankas Snoras neatskleidė (nutylėjo) reikšmingas... 49. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad... 50. Kaip minėta, banko veikla buvo apribota Lietuvos banko valdybos 2011 m.... 51. Atsižvelgiant į išdėstytą, nėra pagrindo konstatuoti tyčinius ir (ar)... 52. Vadovaujantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, ginčo santykius... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 54. Atsakovė BAB bankas „Snoras“ prašo priteisti iš ieškovų po 62,25 Eur... 55. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259,... 56. Ieškovų T. G., R. B., 57. Priteisti iš ieškovo T. G. (a.k. (... 58. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos skundžiamas Lietuvos...