Byla e2-1111-775/2018
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

1Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Šliumpienė, sekretoriaujant Jūratei Verseckienei, nedalyvaujant ieškovės atstovui ir atsakovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovui T. N. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

42017 m. kovo 28 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų I. S. bei T. N. 23 609,24 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1–2).

52018 m. vasario 9 d. ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo atsisakė reikalavimo atsakovės I. S. atžvilgiu bei prašo priteisti iš atsakovo T. N. 23 609,24 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 116–118).

6Ieškovė nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. atsakovas su motina I. S. sudarė namo su statiniais adresu ( - ) panaudos sutartį, pagal kurią atsakovas minėtą turtą valdė, juo naudojosi bei prižiūrėjo. 2014 m. rugpjūčio 2 d. minėtame name kilo gaisras, kurio metu užsidegė bei buvo apgadintas gretimame sklype esantis namas adresu ( - ). Šis namas buvo apdraustas gyventojų turto draudimu, todėl ieškovė atlygino patirtą žalą išmokėdama 23 609,24 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodė, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis buvo neatsargus atsakovo elgesys su ugnimi. Kadangi atsakovas elgėsi nerūpestingai ir dėl jo kaltės kilo gaisras, jis turėtų atlyginti 23 609,24 Eur žalą.

7Ieškovės atstovas į 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jis informuotas tinkamai, byloje yra ieškovės atstovo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (b. l. 146), todėl byla nagrinėtina ieškovės atstovui nedalyvaujant.

8Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismas pažymi, jog procesiniai dokumentai atsakovui buvo bandyti įteikti visais žinomais adresais, siunčiant juos 14 kartų, tačiau grįžo neįteikti. Procesiniai dokumentai atsakovui bei teismo šaukimas į 2018 m. kovo 8 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui įteikti 2018 m. vasario 13 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka viešo paskelbimo būdu, apie bylą paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b. l. 125–126).

9Teismas konstatuoja:

10ieškinys tenkinamas.

11Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. atsakovas su motina I. S. sudarė namo su statiniais adresu ( - ) panaudos sutartį (b. l. 18-19, 34–35). 2014 m. rugpjūčio 2 d. minėtame name kilo gaisras, nuo kurio užsidegė J. S. D. priklausantis namas, esantis ( - ) (b. l. 12, 40–41). J. S. D. laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 21 d. iki 2015 m. kovo 20 d. savo turtą buvo apdraudęs (b. l. 8–9). Buvo sudaryta namo adresu ( - ) darbo ir išlaidų lokalinė sąmata (b. l. 13–15). 2014 m. rugpjūčio 20 d. ieškovė namo adresu ( - ) savininkui draudėjui J. S. D. išmokėjo 81 518 Lt (23 609,24 Eur) draudimo išmoką (b. l. 3). 2015 m. rugpjūčio 23 d. atsakovui, jo žmonai E. N. bei I. S. ieškovė pateikė pretenziją dėl išmokėtos 23 609,24 Eur draudimo sumos grąžinimo (b. l. 4). 2015 m. gruodžio 18 d. ikiteisminiu raginimu ieškovė pakartotinai informavo minėtus asmenis dėl draudimo sumos grąžinimo (b. l. 5).

12Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl gaisro kilimo, nes J. S. D. ir I. S. pretenzijų dėl sugadinto turto nepareiškė (b. l. 37–38). Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba informavo, kad duomenų apie gedimus elektros tiekimo sistemoje dėl netvarkingos elektros instaliacijos name adresu ( - ) neturi (b. l. 95). Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas informavo, kad 2014 m. sausio 1 d. minėtu adresu buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas, tačiau buvo nustatyta, kad įrenginiai nesugedę (b. l. 99). AB „Energijos skirstymo operatorius“ informavo, kad 2014 m. rugpjūčio 2 d. adresu ( - ) elektros energijos tinklo gedimų ar sutrikimų užfiksuota nebuvo (b. l. 105). Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimu sustabdė ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriamos gaisro kilimo versijos, nes nebuvo nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys (b. l. 39).

13Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d. iki 2013 m. gegužės 28 d. ir nuo 2013 m. rugsėjo 2 d. iki 2014 m. rugsėjo 18 d. buvo adresu ( - ), o 2015 m. – adresu ( - ), šiuo metu duomenų apie atsakovo gyvenamąją vietą nėra (b. l. 7, 36). Pagal 2010 m. nekilnojamojo turto registro išrašo duomenis namas su statiniais adresu ( - ) nuosavybės teise priklausė J. U. (b. l. 32–33). ( - ) J. U. mirė (b. l. 42).

14Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

15CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada, kai žala padaryta dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Tik už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Kitais atvejais už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei (CK 6.246–6.248 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-554/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis Nr. 3K-3-123/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-378/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis Nr. 3K-7-152/2010). Byloje esantis AB „Energijos skirstymo operatorius“ raštas (b. l. 105), Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pranešimas bei nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 37–38, 95), Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą (b. l. 39) patvirtina, kad gaisro kilimo metu name adresu ( - ) gyveno atsakovas su savo sutuoktine E. N., elektros energijos tinklo gedimų ar sutrikimų tuo metu neužfiksuota, todėl labiausiai tikėtina, jog gaisras galėjo kilti dėl neatsargaus elgesio. Be to, byloje nėra duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu tirtos tyčinio padegimo, grasinimo nužudyti padegant ar užsidegimo nuo netvarkingos elektros instaliacijos versijos būtų pasitvirtinusios. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad gaisras kilo ne dėl pastato trūkumų nulemtų priežasčių, todėl žalos atlyginimo klausimas spręstinas pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles.

16Sprendžiant klausimą dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo atsakovui bendrais pagrindais, būtina nustatyti, ar egzistuoja visos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje numatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Remiantis CK 6.248 straipsnio 3 dalimi, laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta gaisru, neteisėtais veiksmais, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).

17Kaip matyti, Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio nutarime konstatuota, kad remiantis liudytojų parodymais, gaisras galėjo kilti nuo neatsargaus elgesio (b. l. 37–38). Gaisro metu name buvo atsakovas su sutuoktine, kurie dėl apdegimų ir apsinuodijimo dūmais buvo išvežti į ligoninę. Byloje atsakove buvusi I. S. patvirtino, kad jos sūnus nebuvo asocialus žmogus, su sutuoktine mėgdavo deginti žvakes. Pažymėtina, jog atsakovas su motina I. S. buvo sudaręs panaudos sutartį, pagal kurios 3.2. punktą jis buvo įsipareigojęs turtu rūpintis kaip savo, laikytis sanitarinių higienos ir priešgaisrinių reikalavimų, užtikrinti saugų elektros tiekimą (b. l. 18-19, 34–35). Šiuo atveju atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas ir apdairus patalpų naudotojas, privalėjo numatyti, kad neatsargus elgesys su ugnimi (pvz., be priežiūros paliktos degančios žvakės, nuo kurių gali užsidegti namuose esantys daiktai), gali sukelti gaisrą. Kadangi gaisro židinio vieta yra aiški (b. l. 37–39), atsakovas turi įrodyti gaisro priežastį, ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio. Atsakovas, I. S. teigimu, apie bylos nagrinėjimą žinojo, bet jos eiga nesidomėjo, nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį, neįrodė, kad gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas ir neginčijo prašomos priteisti sumos. Todėl įvertinus tai, kad atsakovas pažeidė pareigą laikytis priešgaisrinės apsaugos reikalavimų ir su ugnimi elgėsi neatsargiai, darytina išvada, kad atsakovas neįvykdė bendro pobūdžio pareigos prižiūrėti patalpas atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jo naudojamose patalpose nekiltų gaisras, nebūtų daroma žala kitiems asmenims.

18Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog nėra jo kaltės, t. y. kad gaisras kilo dėl aplinkybių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176–178, 185 straipsniai), teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 23 609,24 Eur žalą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.246–6.249 straipsniai).

19CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

20Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 531 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21Valstybė šioje byloje patyrė 19,22 Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 19,22 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

22Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

Nutarė

23ieškinį tenkinti.

24Priteisti ieškovei akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, įmonės kodas 10057869, buveinė Vilniuje, Žalgirio g. 90, a. s. Nr. ( - ), akcinė bendrovė SEB bankas, iš atsakovo T. N., asmens kodas ( - ) paskutinė žinoma gyvenamoji vieta ( - ), 23 609,24 Eur (dvidešimt trijų tūkstančių šešių šimtų devynių eurų 24 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (23 609,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 531 Eur (penkių šimtų trisdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

25Priteisti iš atsakovo T. N., asmens kodas ( - ) valstybei 19,22 Eur (devyniolikos eurų 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

26Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. 2017 m. kovo 28 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. 2018 m. vasario 9 d. ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo... 6. Ieškovė nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. atsakovas su motina I. S. sudarė... 7. Ieškovės atstovas į 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdį neatvyko, apie bylos... 8. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į patikslintą ieškinį... 9. Teismas konstatuoja:... 10. ieškinys tenkinamas.... 11. Byloje nustatyta, kad 2013 m. rugsėjo 1 d. atsakovas su motina I. S. sudarė... 12. Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko... 13. Atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta laikotarpiu nuo 2012 m. rugpjūčio 21 d.... 14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015... 15. CK 6.266 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės tada,... 16. Sprendžiant klausimą dėl civilinės deliktinės atsakomybės taikymo... 17. Kaip matyti, Tauragės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jurbarko... 18. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neįrodė, jog nėra jo kaltės, t. y. kad... 19. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo... 20. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi... 21. Valstybė šioje byloje patyrė 19,22 Eur išlaidų už procesinių dokumentų... 22. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 23. ieškinį tenkinti.... 24. Priteisti ieškovei akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, įmonės... 25. Priteisti iš atsakovo T. N., asmens kodas ( - ) valstybei 19,22 Eur... 26. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno...