Byla e2A-55-264/2018
Dėl nuostolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Vilijos transportas“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.e2-1014-571/2017 pagal ieškovės UAB „Auteks“ ieškinį atsakovei UAB „Vilijos transportas“, tretieji asmenys Ergo Insurance Se Lietuvos filialas, S. S., dėl nuostolių atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5

    1. Ieškovė patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vilijos transportas“ 961,73 Eur žalos; 1 420,47 Eur už vežto automobilio nuvertėjimą; 250 Eur nuostolių; 225 Eur už sugadinto automobilio pargabenimą gamintojui; 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
    2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė vykdydama įmonės CAT 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymą automobilių pervežimui, su atsakove susitarė dėl krovinio pervežimo (2016 m. sausio 8 d. Užsakymas prekių pervežimui). Krovinio gabenimo metu automobilis (identifikacinis Nr. ( - )) buvo apgadintas. Dėl šio įvykio ieškovė patyrė žalą.
    3. Atsakovo UAB „Vilijos transportas“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime bei atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovas nepagrindė 961,73 Eur remonto išlaidų, 1420,47 Eur automobilio nuvertėjimo. Ieškovo reikalavimas dėl 250 Eur baudos kompensavimo yra nepagrįstas. Prašomi priteisti 225 Eur nuostoliai dėl to, jog automobilis ( - ) buvo pergabentas iš Belgijos, kadangi minėtas pervežimas yra nesusietas priežastiniu ryšiu su žala minėtam automobiliui.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino.
    2. Priteisė iš atsakovės UAB „Vilijos transportas“ 2 857,20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo į teismą dienos, tai yra nuo 2017 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės UAB „Auteks“ naudai.
    3. Priteisė iš atsakovės UAB „Vilijos transportas“ 1 343,10 Eur išlaidų, susijusių su advokato paslaugomis, 258,98 Eur išlaidų susijusių su dokumentų vertimu į Lietuvių kalbą, 64 Eur žyminio mokesčio ieškovės UAB „Auteks“ naudai.
    4. Priteisė iš atsakovės UAB „Vilijos transportas“ 4,55 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
    5. Teismas nurodė, kad CMR važtaraštyje, skiltyje 13, 2015 m. gruodžio 14 d. pristatymo akte Nr.30153, pirminiame protokole Nr.30006381, kurį pasirašė vairuotojas S. S. matyti, kad yra įrašai apie defektus ir nurodytas automobilio identifikacinis Nr. ( - ), kurį vežė atsakovė. Pirminis protokolas atitiko reklamacijos reiškiamos pagal CMR 30 str. pagrindą, kuriame nėra būtinybės nurodyti žalos dydį, reikalavimo pagrindą.
    6. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisdamas 961,73 Eur, įvertino tai, kad CAT įmonė pareikalavo iš ieškovės atlyginti remonto išlaidas 961,73 eurų sumai, pateikdama ieškovei 2016 m. liepos 12 d. sąskaitą Nr. 5045927(4481,71 eurų sumai, kurios išklotinėje nurodyta „DMS aplankas: VAN15,0645 automobilis ( - ), suma 961,73 eurai remontas ); CAT SA 2016 m. rugpjūčio 31 d. ieškovei pateikė pinigų pervedimo pranešimą viso 54 067,43 eurų sumai, kuriame yra įtraukta ir aukščiau minėta sąskaita; pagal šį mokėjimo pranešimą ieškovė 2016 m. rugsėjo 5 d. sumokėjo minėtą sumą.
    7. Kadangi šalys neginčijo fakto, kad gabentas ir apgadintas automobilis ( - ) buvo naujas, kas nurodyta ir eksperto ataskaitoje, todėl teismas reikalavimą, atlyginti transporto priemonės nuvertėjimą, laikė pagrįstu. CAT įmonei buvo pateikta automobilio nuvertėjimo skaičiavimo tvarka pagal gamintojo Renault SA 2001-10-17 taisyklių Nr.22020-00-98 5.5 punktą, kur naujo automobilio nuvertėjimo suma yra 10 procentų sumos nuo naujos apgadinto automobilio kainos. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neteikė teismui jokių įrodymų, kad krovinio vertės sumažėjimas skaičiuotas netinkamai, todėl teismas vadovavosi ieškovės pateikta krovinio vertės sumažėjimo skaičiavimo tvarka. Ieškovas sumokėjo CAT įmonei 1 420,74 eurų sumą 2016 m. spalio 4 d.
    8. Teismas nustatęs, kad nuo 2004 m. balandžio 17 d. įmonių grupėje CAT yra nustatyta baudų sistema už transporto priemonėms padarytą žalą (jeigu dėl patirtų nuostolių transporto priemonės vertė mažėja, tokiu atveju bauda yra lygi 250 eurų sumai), traktavo, kad 250 eurų bauda buvo paskirta už transporto priemonei padarytą žalą, tai yra tiesioginiai nuostoliai, kurie turi būti atlyginti, todėl šią sumą ieškovei priteisė iš atsakovės.
    9. Teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą dėl 225 Eur priteisimo nustatė, kad sugadintas automobilis ( - ) buvo grąžintas į gamyklą Prancūzijoje ir automobilio nugabenimo išlaidos sudarė 225 eur. Užsakovo įmonė CAT pateikė ieškovei 2017 m. vasario 6 d. sąskaitą Nr.5064755(1361,61 eurų sumai). Šios sąskaitos išklotinėje nurodyta „DMS aplankas: VNA 16,0645 automobilis ( - ), suma 225 eurai“. Pervedimai 225 eurų sumai padaryti.

6III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

7

    1. Atsakovė UAB „Vilijos transportas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmos instancijos teismas pažeidė LR CPK 185 str., neobjektyviai įvertindamas įrodymus, kuriais ieškovė grindė žalos apimtį. Atsakovė nesutiko su žalos apimtimi ir ją ginčijo, tačiau pirmos instancijos teismo sprendime, nusprendus ieškinį patenkinti, nebuvo aptarti įrodymai pagrindžiantys žalos mastą. Ieškovė nustatyta tvarka nepagrindė 961,73 Eur remonto išlaidų. Prie ieškinio pridėtas į lietuvių kalbą išverstas „pirminis protokolas“ turi skiltį „Papildomi komentarai/Remonto nurodymai“, kurioje turėtų būti aprašyti krovinio pažeidimai. Deja, minėta skiltis turi tik vieną įrašą „neįskaitoma“. Todėl pirmos instancijos teismas negalėjo pagrįstai nuspręsti dėl nustatytų krovinio trūkumų.
    2. Pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos 25 str., nustatydamas žalos dydį krovinio sugadinimo atveju. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje panašiose bylose yra aiškiai nurodoma, kad atkūrimo kaštų apskaičiavimas negali būti vertinamas, kaip krovinio nuvertėjimas CMR konvencijos prasme. Tuo tarpu priteista 961,73 eurų suma yra skirta atkūrimo kaštams padengti. Krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis) atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t. y. tiek, kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys. Gauta suma yra krovinio nuvertėjimas. Automobilio nuvertėjimas turi būti apskaičiuojamas iš automobilio vidutinės rinkos kainos, tuo metu ir toje vietoje, kai jis buvo priimtas vežti, išskaičiuojant apgadinto automobilio vidutinę rinkos kainą. (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-801-340/2011; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-650-345/2013;Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-656/2017). Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų galima nustatyti, kokia buvo ginčo automobilio kaina toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Tačiau ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie likutinę automobilio vertę, t. y. už kokią kainą šis ginčo automobilis buvo parduotas, bei nepateikė įrodymų, kad buvo bandyta parduoti apgadintą automobilį.
    3. Priteista 1420,47 eurų suma, kaip automobilio nuvertėjimas dėl remonto fakto, taip pat nėra pagrįsta CMR konvencijos 25 str. nuostatomis. Pirmos instancijos teismo sprendime pažymėta, kad ši suma yra nustatyta pagal gamintojo Renault SA 2001-10-17 taisyklių Nr.22020-00-98 5.5. punktą, tačiau byloje surinkti įrodymai šios išvados nepagrindžia (minėto taisyklių punkto turinys nėra deramai atskleistas ir pagrįstas). Šios sumos priteisimas neatitinka aukščiau nurodytos teisminės praktikos ir dubliuoja atstatymo kaštų priteisimą. Priteista 1 420,47 eurų automobilio nuvertėjimo suma yra hipotetiška. Šiuo atveju gali būti atlyginama tik realiai patirta žala, bet ne negautos pajamos.
    4. Į CMR konvencijos reguliavimo sritį nepatenka ir kitos dvi pirmos instancijos teismo priteistos sumos, t. y. 250 eurų bauda ir 225 eurų automobilio nugabenimo išlaidos iš Belgijos į Prancūziją, pagal įmonės CAT sprendimą. Abi šios sumos nepatenka į sąvoką „su krovinio vežimu susijusios išlaidos“, kaip tai apibrėžta CMR konvencijos 23 str. 4 d. Todėl pirmos instancijos teismas turėjo pripažinti, jog už šias išlaidas atsakovė neatsakinga.
    5. Ieškovės reikalavimas dėl 250 Eur baudos kompensavimo yra nepagrįstas. Ši bauda yra pagrįsta specialia ieškovės sutartine atsakomybe prieš jo užsakovą. CMR konvencija nenumato tokios rūšies nuostolių atlyginimo. LR CK 6.258 str. 4 d. taip pat numato, kad verslininkas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Atsakovė nebuvo supažindinta su ieškovės ir jos užsakovo tarpusavio susitarimais ir negalėjo protingai numatyti, jog krovinio pažeidimo atveju jai gali būti pritaikyta bauda, nenumatyta vežimo sutartyje.
    6. Pirmos instancijos teismas pripažino reikalavimą dėl 225 Eur nuostolių pagrįstu, nepaisydamas to, jog CMR konvencijos 23 str. 4 d. numato vežėjo atsakomybės ribas. Pervežimas (grąžinimas į gamyklą Prancūzijoje) yra nesusietas priežastiniu ryšiu su žala minėtam automobiliui. Šio pervežimo priežastis jokia forma nėra atskleista patikslintame ieškinio pareiškime. LR CK 6.247 str. numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Todėl ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp automobilio ( - ) pažeidimo 2015 m. gruodžio 14 d. ir jo pervežimo, įvykusio 2017 m. vasario 1 d. Nesant priežastinio ryšio, atsakovės atžvilgiu negalėjo būti pritaikyta ir civilinė atsakomybė.
    1. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad ieškovė nepagrindė 961,73 Eur remonto išlaidų. Krovinio sugadinimo faktas ir nuostolių dydis įrodinėjamas įrašu CMR važtaraščio Nr. 0218484 13 skiltyje; įrašu 2015-12-14 Pristatymo akte Nr. 30153; Pirminiu protokolu Nr. 30006381, kurį pasirašė atsakovės vairuotojas; 2016-06-10 Dekra Expertise pateikta ekspertizės ataskaita, kurioje nustatyta, kad įvykio pasekmės yra transporto priemonės pertvarkymas iš naujo (originalaus) automobilio kategorijos į naudoto automobilio kategoriją (B pertvarkymas) (2 ataskaitos lapas). Nustatyta remonto kaina 961,73 Eur. Ekspertizės ataskaita nenuginčyta, apeliantė kitokių įrodymų apie remonto kainą nepateikė. Pirmosios instancijos teismo posėdyje tretysis asmuo S. S. pripažino, kad matė automobilio apgadinimus, ir pasirašė pirminį protokolą Nr. 30006381,suprasdamas, kad tai yra žalos dokumentas.
    2. Nesutiktina su apeliantės vertinimu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CMR konvencijos 25 str., nustatydamas žalos dydį. Remiantis CMR konvencijos 25 straipsniu, krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai. Žalos dydis nustatomas pagal remonto kainas (daikto atkūrimo kaštus), (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017). Šiuo atveju, automobilio suremontavimas nebūtinai reiškia, jog yra atstatoma jo pradinė vertė, kadangi remontu yra atstatoma automobilio techninė būklė, bet ne vertė. Pagal CMR konvencijos 25 straipsnį vežėjas yra atsakingas ir už remontą, ir už nuvertėjimą, kadangi konvencijoje vartojama sąvoka „nuvertėjimas“ apima net tik automobilio techninės būklės atstatymą, bet ir prarastą automobilio vertę. Kitu atveju, nuostolius patyręs asmuo netektų galimybės iš atsakingo asmens susigrąžinti tiek nuostolių, kiek iš tikrųjų buvo patirta. Toks aiškinimas prieštarautų civilinėje teisėje taikomam visiško nuostolių atlyginimo principui.
    3. Nesutiktina su apeliantės argumentais, kad nepagrįstai priteista 225 Eur automobilio pergabenimo iš Belgijos į Prancūziją išlaidos. CMR konvencijos 23 str. 4 d. nustato, kad turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos. Teismai, spręsdami klausimą, ar reikalaujamos išieškoti sumos yra laikytinos "kitais su vežimu susijusiais mokėjimais", turi nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų mokėjimų. Jei tiesioginis priežastinis ryšys yra, laikytina, kad tai mokėjimai, susiję su vežimu. Automobilio grąžinimas į gamyklą Prancūzijoje yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susijęs su kaltais atsakovo veiksmais dėl kurių buvo sugadintas automobilis. Gavėjas atsisakė priimti sugadintą automobilį, ir jis buvo grąžintas gamintojui.
    4. CMR konvencija nereglamentuoja sankcijų už netinkamą Vežimo sutarties vykdymą, todėl šie klausimai turi būti nagrinėjami vadovaujantis nacionaline teise. Ieškovė, sumokėjusi savo užsakovui baudą, dėl atsakovės veiksmų patyrė papildomas išlaidas, kurios sudaro ieškovės nuostolius. LR CK 6.251 str. 1 d. įtvirtintas visiškas nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Atsižvelgiant į CK nuostatas, atsakovė privalo atlyginti ieškovės sumokėtą 250 Eur baudą. Bauda paskirta pagal įmonių grupėje CAT pradėtą įgyvendinti Malus sistema. Pagal šias taisykles yra nustatyta baudų sistema už transporto priemonėms padarytą žalą. Nustatyta, kad jei dėl patirtų nuostolių transporto priemonės vertė mažėja, tokiu atveju bauda yra lygi 250 Eur.
    1. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Ergo Insurance Se Lietuvos filialas palaiko atsakovo apeliacinį skundą ir jame išdėstytus argumentus, kadangi mano, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimas yra nepagrįstas, todėl neteisėtas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
    1. Pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl netinkamai paskaičiavo krovinio vertės sumažėjimą. Iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad automobilio vertė sumažėjo dėl apgadinimo, tačiau pirmos instancijos teismas neatskleidė už kokią pinigų sumą automobilis buvo įsigytas, ir už kokią sumą buvo parduotas, t.y. teismas nenustatė ar krovinio savininkas patyrė žalą ir ar patyrė iš viso. Be šių duomenų nebuvo galimą nustatyti patirtos žalos dydžio ir iš viso nustatyti ar krovinio savininkas patyrė nuostolių dėl apgadinto automobilio. Gali būti, kad automobilis buvo parduotas brangiau, nei buvo įsigytas ir krovinio savininkas nepatyrė jokios – žalos, nors ir automobilis buvo apgadintas ir jo vertė sumažėjo. Tokiu atveju atsakovui nekyla atsakomybė.
    2. Automobilių nuvertėjimas turi būti apskaičiuojamas iš automobilių kainos toje vietoje ir tuo laiku, kai jie buvo priimti vežti, atimant apgadintų automobilių likutinę vertę, t. y. iš automobilių vidutinės rinkos kainos, tuo metu ir toje vietoje, kai jie buvo priimti vežti, turi būti išskaičiuota apgadintų automobilių vidutinė rinkos kaina. (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-801-340/2011; Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-650-345/2013;Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-493-656/2017). Ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie likutinę automobilių vertę, t. y. už kokią kainą šie ginčo automobiliai buvo parduoti, bei nepateikė įrodymų, kad buvo bandyta parduoti apgadintus automobilius, taip bandant sumažinti žalos dydį.
    3. Šiuo atveju į nagrinėjamą bylą pateiktos ekspertizių išvados nelaikytinos ekspertizės išvadomis CPK 216 straipsnio prasme, bet vertintinos kaip rašytiniai įrodymai byloje, kuriais ieškovė turi teisę įrodinėti krovinio vertės sumažėjimą. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nelaikytini tinkamais įrodymais, siekiant įrodyti krovinio sugadinimą pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles. Atsižvelgiant į tai ieškovė neįrodė ginčo krovinio sugadinimo pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles (CPK 178 straipsnis).

8Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
    1. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
    1. Apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinės instancijos teismas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo motyvus, atsiliepimų į jį argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

9Bylos faktinės aplinkybės

    1. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra krovinius gabenanti įmonė. Ieškovė, vykdydama įmonės CAT 2015 m. gruodžio 14 d. užsakymą automobilių pervežimui, 2015 m gruodžio viduryje susitarė su atsakove dėl krovinio - automobilių - pervežimo iš Zeebrugge miesto Belgijoje į Bevereno miestą Belgijoje. Šalys šį susitarimą raštu įformino 2016 m. sausio 8 d. Užsakymu prekių pervežimui Nr. AT U D - 15-1356. Vykdant krovinio pervežimą, vežamas automobilis „Renault KADJAR DCI“, identifikavimo numeris ( - ), buvo sugadintas. Šis įvykis užfiksuotas CMR važtaraščio Nr. 0218484 13 skiltyje; įrašu 2015-12-14 Pristatymo akte Nr. 30153; Pirminiu protokolu Nr. 30006381, kurį pasirašė atsakovės vairuotojas. 2016-02-08 ieškovė informavo atsakovę, kad bus pateikiamos sąskaitos už remonto darbus pagal ekspertų nustatytą sumą, taip pat už nuvertėjimą, apskaičiuotą pagal nustatytą dydį, ekvivalentišką 10 procentų nuo naujos transporto priemonės kainos. 2016-06-10 Dekra Expertise pateikta ekspertizės ataskaita nustatyta, kad įvykio pasekmės yra transporto priemonės pertvarkymas iš naujo (originalaus) automobilio A kategorijos į naudoto automobilio kategoriją (B pertvarkymas) (2 ataskaitos lapas). Nustatyta remonto kaina 961,73 Eur. Dėl automobilio sugadinimo jo gamintoja RENAULT s.a.s. pateikė 2016-08-25 sąskaitą Nr. 230696999 RENAULT logistikos paslaugų įmonei CAT s.a. sumokėti už nuvertėjimą 1420,47 Eur ir už remontą 961,73 Eur. Užsakovė įmonė CAT ieškovės pareikalavo atlyginti remonto išlaidas, pateikdama sutartiniam vežėjui - ieškovei 2016-07-12 sąskaitą Nr. 5045927 (4481,71 Eur sumai). Šios sąskaitos išklotinėje nurodyta „DMS aplankas :VNA 15,0645 automobilis ( - ), suma 961,73 Eur, remontas“. Užsakovė įmonė CAT ieškovo pareikalavo atlyginti nuvertėjimo sumą, pateikdama ieškovei 2016-07-04 sąskaitą Nr. 5047627 (5282,84 Eur sumai). Šios sąskaitos išklotinėje nurodyta „DMS byla :VNA 15,0645 automobilis ( - ), suma 1420,47 Eur, nuvertėjimas“. Užsakovė įmonė CAT ieškovės pareikalavo sumokėti baudą, pateikdama ieškovei 2016-03-17 sąskaitą Nr. 5037447 (3905,00 Eur sumai). Šios sąskaitos išklotinėje nurodyta „DMS aplankas:VNA 15,0645 automobilis ( - ), suma 250 Eur, MALUS “. Užsakovė įmonė CAT pateikė ieškovei 2017-02-06 sąskaitą Nr. 5064755 (1361,61 EUR sumai). Šios sąskaitos išklotinėje nurodyta „DMS aplankas:VNA 15,0645 automobilis ( - ) 13, suma 225 Eur“. Ieškovė sugadinto krovinio kitam sutartiniam (faktiniam) vežėjui – atsakovei – pateikė 2016-01-11 Preliminarią pretenziją bei pareiškė 2016-08-03 Pretenziją pagal žalą ATZ-16-0215 - dėl 961,73 EUR; 2016-04-15 Pretenziją pagal žalą ATZ-16-0113 - dėl 250,00 Eur sumos; 2016-11-30 Pretenziją pagal žalą ATZ-16-0377 - dėl 1420,47 EUR sumos. Byloje nėra ginčo dėl to ir banko sąskaitų išrašai patvirtina, jog ieškovė apmokėjo įmonei CAT bendrą 2857, 20 Eur sumą pagal pateiktas sąskaitas ir taip atlygino dėl automobilio apgadinimo patirtus nuostolius užsakovei įmonei CAT. Atlyginusi nuostolius pagal CMR konvenciją regreso tvarka ieškovė ieškiniu prašė atlyginti turtinę žalą iš atsakovės (CMR konvencijos 37 str.) bendroje sumoje- 2857, 20 Eur (t.y. 961,73 Eur automobilio remonto išlaidos, 1420,47 Eur nuvertėjimas (prekinės vertės netekimas), 250 Eur baudos už automobiliui padarytą žalą kompensavimas bei 225 Eur išlaidos už apgadinto automobilio pargabenimą į Prancūziją).
    1. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino visiškai. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, jog teismas netinkamai taikė CMR konvencijos nuostatas, nevertino byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai iš esmės nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
    1. Šalių ginčas yra kilęs iš tarptautinių pervežimų kelių transporto priemonėmis santykių, todėl jo išsprendimui taikytinos tarptautinio teisės akto – Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos – nuostatos.
    2. Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos reikalavimus, įgyja regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų, dėl kurių kaltės buvo padaryta žala, atžvilgiu (CMR konvencijos 37 straipsnis).

10Dėl turtinės žalos atlyginimo

    1. Ieškovės reikalavimas dėl 2 857,20 Eur nuostolių atlyginimo (t.y. 961,73 Eur remonto išlaidų, 1 420,47 Eur už vežto automobilio nuvertėjimą; 250 Eur nuostolių; 225 Eur už sugadinto automobilio pargabenimą gamintojui) grindžiamas tuo, kad krovinio gabenimo metu buvo apgadintas naujas automobilis (identifikacinis Nr. ( - )), kad atsakovė raštu (pretenzijomis, el. susirašinėjimu) buvo informuota apie galimą žalą dėl automobilio apgadinimo bei jos atlyginimą užsakovei įmonei CAT, pateikė žalos dydį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus laikė pagrįstais ir įrodytais. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutiko ir ginčija ieškovei priteistos žalos dydžio pagrįstumą. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su skundo argumentais.
    1. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
    1. Nagrinėjamu atveju ieškovė įrodinėjo, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. vežamo krovinio sugadinimo, ji patyrė 2 857,20 Eur nuostolių. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl vežamo krovinio apgadinimo yra kalta atsakovė (CPK 187 straipsnis). Vadinasi, dėl atsakovės kaltų veiksmų atsirado žala. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo krovinio pažeidimai atsirado krovinio pervežimo metu (CPK 178 straipsnis, CMR konvencijos 18 straipsnis). Dėl šios priežasties teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neįrodyta ir nekonstatuotina CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b punkto aplinkybė, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą.
    1. Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimą, arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiško sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012;2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).
    2. CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumą, lygią krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal Konvencijos 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas. CMR konvencijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Be to, turi būti kompensuojamas visas užmokestis už vežimą, muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios išlaidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2007). Pagal bylos duomenis nustatytina, kad gabenamo krovinio vertė buvo naujo automobilio kaina - 14 204,74 Eur plius 677, 60 Eur transporto paslaugos.
    3. Dėl 961,73 Eur remonto išlaidų. Apeliantė teigia, kad ieškovė nustatyta tvarka nepagrindė 961,73 Eur remonto išlaidų, nes prie ieškinio pridėtas į lietuvių kalbą išverstas „pirminis protokolas“ turi skiltį „Papildomi komentarai/Remonto nurodymai“, kurioje turėtų būti aprašyti krovinio pažeidimai, tačiau minėta skiltis turi tik vieną įrašą „neįskaitoma“, todėl nenustatyti krovinio trūkumai. Teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė vertintina, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą ir nepaneigia kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, teikiančių pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą dėl šio reikalavimo pagrįstumo.
    4. Žalos dydis nustatomas pagal remonto kainas (daikto atkūrimo kaštus), (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017). Šiuo atveju, automobilio suremontavimas nebūtinai reiškia, jog yra atstatoma jo pradinė vertė, kadangi remontu yra atstatoma automobilio techninė būklė, bet ne vertė. Pagal CMR konvencijos 25 straipsnį vežėjas yra atsakingas ir už remontą, ir už nuvertėjimą, kadangi konvencijoje vartojama sąvoka „nuvertėjimas“ apima net tik automobilio techninės būklės atstatymą, bet ir prarastą automobilio vertę. Kitu atveju, nuostolius patyręs asmuo netektų galimybės iš atsakingo asmens susigrąžinti tiek nuostolių, kiek iš tikrųjų buvo patirta. Toks aiškinimas prieštarautų civilinėje teisėje taikomam visiško nuostolių atlyginimo principui.
    5. Atsakovė neginčija, kad gavo ieškovės pretenzijas dėl būsimų nuostolių atlyginimo. Krovinio sugadinimo faktą ir šių nuostolių dydį patvirtina įrašas CMR važtaraščio Nr. 0218484 13 skiltyje; įrašas 2015-12-14 Pristatymo akte Nr. 30153, pirminį protokolą Nr. 30006381pasirašė atsakovės vairuotojas, 2016-06-10 Dekra Expertise pateikta ekspertizės ataskaita, kurioje nustatyta, kad įvykio pasekmės yra transporto priemonės pertvarkymas iš naujo (originalaus) automobilio kategorijos į naudoto automobilio kategoriją (B pertvarkymas) (2 ataskaitos lapas), nustatyta remonto kaina 961,73 Eur. Nors ieškovės pateikta 2015-12-15 Ekspertizės ataskaita nelaikytina eksperto išvada CPK 216 str. prasme, tačiau yra vienas iš rašytinių įrodymu, kuriuo teismui nėra pagrindo abejoti. Atsakovė nepateikė ją paneigiančių priešingų įrodymų (CPK 178 str.). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl šio reikalavimo pagrįstumo.
    6. Dėl 1420,47 Eur nuostolių už apgadinto automobilio nuvertėjimą. Apeliantė teigia, kad 1 420,47 Eur automobilio nuvertėjimo suma yra hipotetiška, o ne realiai patirta žala, šios sumos priteisimas neatitinka teisminės praktikos ir dubliuoja atstatymo kaštų priteisimą. Su šiais apeliantės teiginiais nesutiktina.
    7. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad gabentas automobilis ( - ) buvo naujas (nurodoma Ekspertizės ataskaitoje). Automobilio nuvertėjimo suma paskaičiuota tokiu pagrindu: gabento naujo automobilio ( - ) vertė buvo 14 204,74 Eur (pridedama RENAULT S.A. sąskaita proforma 2015-11-26 Nr. 0560240036) . Pagal gamintojo RENAULT S.A. 2001-10-17 Taisyklių Nr. 22020-00-98 5.5 punktą skaičiuojama naujo apgadinto automobilio nuvertėjimo suma 10 procentų nuo automobilio kainos, kas ir sudaro 1420,47 Eur sumą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės priteisė 1420,47 Eur už apgadinto automobilio nuvertėjimą (CPK 185 str.).
    1. Dėl 250 Eur baudos ir 225 Eur automobilio nugabenimo išlaidų iš Belgijos į Prancūziją kompensavimo. Apeliantė teigia, kad šios išlaidos nepatenka į CMR konvencijos reguliavimo sritį, nes ieškovė apmokėjo pagal įmonės CAT sprendimą ir nepatenka į sąvoką „su krovinio vežimu susijusios išlaidos“, kaip tai apibrėžta CMR konvencijos 23 str. 4 d. Todėl apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas turėjo pripažinti, jog už šias išlaidas atsakovė neatsakinga. Sutiktina su šiais skundo argumentais.
    2. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgus į tai, kad atsakovė yra įmonė, tai kaltė preziumuojama.
    3. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko veiksmais (CK 6.247 straipsnis). Teisine prasme žala yra tik tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties žala nelaikytinos tos kreditoriaus išlaidos, kurių jis patiria ne dėl skolininko neteisėtų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl to, kad kreditorius vykdo tam tikrą įstatyme nustatytą prievolę. Pinigų sumos, kurias asmuo sumoka vykdydamas savo prievolę, nevertintinos kaip žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2014).
    4. Ieškovės reikalavimas dėl 250 Eur baudos kompensavimo grindžiamas specialia ieškovės sutartine atsakomybe prieš jos užsakovę įmonę CAT. Iš ieškovės 2016 m. sausio 8 d. Užsakymo prekių pervežimui Nr. AT U D - 15-1356 turinio matyti, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl tokių išlaidų kompensavimo.
    5. LR CK 6.258 str. 4 d. taip pat numato, kad verslininkas atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos jis numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad atsakovė nėra atsakinga už ieškovės nuostolius dėl 250 Eur baudos sumokėjimo įmonei CAT dėl jų tarpusavio įsipareigojimų vykdymo, nesant tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir pasekmių (CK 6.247 str.).
    6. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams dėl 225 Eur nuostolių dėl apgadinto automobilio grąžinimo į gamyklą Prancūzijoje nepagrįstumo. Apeliantė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad sugadintas automobilis tik 2017-02-01 iš krovinio gavėjo Belgijoje buvo grąžintas į gamyklą gamintojai Prancūzijoje ir dėl to atsirado papildomos sugadinto automobilio pergabenimo išlaidos. Tačiau apeliantė nepateikė įrodymų ir neįrodinėjo, kad būtent automobilio ( - ) apgadinimas 2015 m. gruodžio 14 d. nulėmė jo pargabenimą iš Belgijos į gamyklą Prancūzijoje 2017 m. vasario 1 d. Kolegija mano, jog ieškovė neįrodė tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų ir pasekmių (CK 6.247 str.), todėl pirmosios instancijos teismo priteisti 225 Eur nuostoliai už automobilio pargabenimą nepagrįstai (CPK 185 str.).
    7. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimas keistinas iš dalies – dėl 250 Eur baudos kompensavimo ir 225 Eur nuostolių dėl apgadinto automobilio grąžinimo į gamyklą Prancūzijoje priteisimo, šiuos reikalavimus atmetant, kita teismo sprendimo dalis, kuria priteisti 2382, 20 Eur nuostoliai dėl automobilio apgadinimo ( 961,73 Eur plius 1420,47 Eur) paliktina nepakeista.

11Dėl bylos procesinės baigties

    1. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies neteisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

    1. CPK 93 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
    2. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 23 d. sprendimu priteisė ieškovei visas jo turėtas bylinėjimosi išlaidas: 1343,10 eurų išlaidų susijusių su advokato paslaugomis, 258,98 eurus išlaidų susijusių su dokumentų vertimu į Lietuvių kalbą, 64 eurus žyminio mokesčio, iš viso – 1666,08 eurus.
    3. Atsižvelgus į tai, kad patenkinti 83 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 1382, 84 eurų.

13Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

    1. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus iš dalies patenkinti apeliacinį skundą, apeliantės ir atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme priteistinos proporcingai patenkintai (atmestai) apeliacinio skundo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
    1. Atsakovė pateikė duomenis, kad jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 364 Eur, t. y. 64 Eur žyminio mokesčio, 300 Eur už apeliacinio skundo parengimą.
    1. Ieškovė pateikė duomenis, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudaro 605 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
    1. Ieškovo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. tenkinta 17 procentų skundo reikalavimų, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 62 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, o ieškovei iš atsakovės priteistina 502 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteistina 440 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

14Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

16ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti iš atsakovės UAB “Vilijos transportas“ (įm. k. 165808849, ( - )) 2382, 20 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo ieškinio padavimo į teismą dienos - nuo 2017-01-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1382, 84 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovei UAB “Auteks“ (įm. k. 302415539). Kitą ieškinio dalį atmesti.

18Priteisti iš atsakovės UAB “Vilijos transportas“ 4,55 eurų pašto išlaidų valstybės naudai, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbankas“, įmokos kodas 5660).

19Priteisti ieškovei UAB “Auteks“ (įm. k. 302415539) iš atsakovės UAB “Vilijos transportas“ (įm. k. 165808849) 440 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai