Byla 2A-320-381/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, Igoris Jerofejevas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Milnesta“, trečiojo asmens bankrutuojančios kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-988-273/2014 pagal ieškovo D. B. K. ieškinį atsakovams bankrutavusioms uždarosioms akcinėms bendrovėms „Amžiaus projektas“, „Milnesta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys bankrutuojanti kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, Igoris Jerofejevas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ginčas byloję yra kilęs dėl nuosavybės teisių į butą pagal preliminariąją statomo buto pirkimo–pardavimo sutartį pripažinimo, butui nustatytos hipotekos panaikinimo ir buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnio 1 dalis), įmonės kreditorių interesams (CK 6.66 straipsnis).

6Ieškovas D. B. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia buto, esančio ( - ) (toliau – ir Butas), 2011 m. rugpjūčio 8 d. atsakovų bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Milnesta“ ir BUAB „Amžiaus projektas“ sudarytą Pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis); pripažinti ieškovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ 2007 m. kovo 2 d. sudarytą preliminarią Buto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Preliminarioji sutartis) pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi; pripažinti Buto hipoteką pasibaigusia.

7Reikalavimų faktiniu pagrindu ieškovas įvardijo aplinkybes, kad pagal Preliminariąją sutartį atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ įsipareigojo pastatyti ir parduoti ieškovui Butą, o pastarasis už jį atsiskaityti. Ieškovas pardavėjui sumokėjo visą Buto kainą. Nepaisant to, Buto atsakovas ieškovui neperdavė, pinigų negrąžino, nors 2008 m. birželio 18 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl ieškovo sumokėtos 260 000 Lt grąžinimo. 2013 m. sausio mėn. ieškovas sužinojo, kad Butą atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ pagal Sutartį pardavė atsakovui BUAB „Milnesta“. Butą hipoteka atsakovas BUAB „Milnesta“ įkeitė trečiajam asmeniui bankrutuojančiai kredito unijai (toliau – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“.

8Ieškovas paaiškino, kad Sutartis pažeidė jo teises ir interesus, nes už Butą buvo sumokėta tik dalis kainos, Sutartis sudaryta prieš pat atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ bankrotą. Buto perleidimas lėmė atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais, todėl Sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia actio Pauliana instituto pagrindu. Grąžinus Butą atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ nuosavybėn, teismas turėtų pripažinti Preliminariąją sutartį pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, nes joje buvo susitarta dėl nuosavybės teisių į Butą perdavimo ir buvo sumokėta visa kaina. Taigi Preliminariajai sutarčiai būdingos visos pagrindinės sutarties sąlygos. Nors ieškovas buvo įvykdęs savo, kaip pirkėjo įsipareigojimus, atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ vengė sudaryti pagrindinę sutartį ir perleisti turtą ieškovui (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Kadangi ieškovas yra visiškai atsiskaitęs už Butą, teismas turėtų panaikinti jam nustatytą hipoteką (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teisiniu ieškinio reikalavimų pagrindu ieškovas įvardijo ir Sutarties prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.225 straipsnio 1 dalis), viešajai tvarkai ir gerai moralei, kadangi suderinti atsakovų veiksmai neatitinka teisingo, padoraus žmogaus elgesio standarto, jie lėmė ieškovo santaupų praradimą.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: pripažino Sutarties dalį dėl Buto pardavimo negaliojančia; taikė restituciją: grąžino Butą atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“, priteisė iš pastarojo atsakovui BUAB „Milnesta“ 164 910 Lt; pripažino Preliminariąją sutartį pagrindine buto pirkimo–pardavimo sutartimi; pripažino Buto hipoteką pasibaigusia.

11Teismas, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, padarė išvadą, kad egzistuoja visos būtinos sąlygos Preliminariąją sutartį pripažinti pagrindine pirkimo–pardavimo sutartimi, kadangi joje buvo aiškiai apibrėžtas parduodamas objektas, nurodyta turto kaina, kurią ieškovas sumokėjo (CK 1.93 straipsnio 4 dalis). Teismas pabrėžė, kad Preliminarioje sutartyje nurodyti Butą identifikuojantys požymiai, todėl nėra abejonių, jog buvo susitarta dėl konkretaus nekilnojamojo objekto pastatymo ir pardavimo ieškovui. Pripažinęs Preliminariąją sutartį pagrindine sutartimi, teismas nurodė, kad hipotekos palikimas prieštarautų ieškovo teisėtiems lūkesčiams laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, už kurį yra visiškai atsiskaityta (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovo, kaip vartotojo, teisės turi būti prioritetiškai ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Š. ir kt. prieš BUAB „Atolas“, AB „Swedbank“, bylos Nr. 3K-3-579/2013).

12Atsižvelgęs į aplinkybę, kad Sutarties sudarymo metu ieškovas jau buvo sumokėjęs visą Buto kainą, teismas sprendė, jog Sutartis prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei bei imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.225 straipsnio 1 dalis). Atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ veiksmai, anot teismo, neatitinka teisingo, padoraus elgesio standartų ir jie yra žalingi ieškovui, nes jis, sumokėjęs Buto kainą, jo nuosavybės teise neįgijo, o atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“ bankrutavus žalos išieškojimas yra neįmanomas. Kadangi pareikštu ieškiniu ieškovas siekia įgyti nuosavybės teises į ginčo butą, bet ne atkurti BUAB „Amžiaus projektas“ mokumą, teismas sprendė nesant pagrindo taikyti actio Pauliana instituto. Pasisakydamas dėl dvišalės restitucijos taikymo natūra, teismas pabrėžė, kad Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka patvirtintų bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių teisės ar teisėti interesai negali būti pripažinti svarbesniais už asmens teisę realiai apginti savo pažeistas teises pagal pasirinktą pažeistų teisių gynybos būdą.

13III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

14Apeliaciniame skunde atsakovas BUAB „Milnesta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį, kuria teismas pripažino negaliojančia Sutartį ir taikė dvišalę restituciją, ir dėl šios reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

151. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Sutartis yra niekinis sandoris pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį ir 1.81 straipsnio 1 dalį. Pagal Preliminariąją sutartį pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009 m. gegužės 15 d. Iki šios datos to nepadarius, prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė (CK 6.165 straipsnio 5 dalis). Tą 2010 m. spalio 4 d. pranešime pripažino ir pats ieškovas, reikalaudamas ne įvykdyti sutartį natūra, o grąžinti sumokėtas lėšas. Taigi, pasirašant Sutartį Preliminarioji sutartis buvo pasibaigusi, o kartu – atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ prievolė sudaryti pagrindinę sutartį. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad teismo išvada, esą Sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, yra nepagrįsta. Vien tik aplinkybė, kad atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“ buvo žinoma apie ieškovo pareikštą reikalavimą grąžinti jo sumokėtas lėšas, nedraudė perleisti ginčo turto. Nors Sutartį pripažino negaliojančia ir pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, teismas nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuriai Sutartis prieštarauja.

162. Teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra, nes toks restitucijos būdas nepagrįstai ir nesąžiningai pablogina pirkėjo padėtį, lyginant su pardavėjo. Sprendžiant, ar taikyti restituciją, turėjo būti atsižvelgta į CK 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatas, apibrėžiančias sąžiningumo reikšmę restitucijos taikymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prieš UAB „Pelėda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-424/2013). Byloje nebuvo nustatyta jokių atsakovo BUAB „Milnesta“ nesąžiningų veiksmų. Teismas išvis nesvarstė šio klausimo. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri byloje nėra paneigta. Atsakovo BUAB „Milnesta“ sąžiningumą patvirtina aplinkybės, kad Butas parduotas už didesnę kainą, nei jo vidutinė rinkos vertė, už Butą atsiskaityta, atsakovai nėra susiję asmenys, o Preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybė nebuvo išviešinta. Taikius restituciją, atsakovo BUAB „Milnesta“ galimybės atgauti už Butą sumokėtas lėšas yra itin suvaržytos, nes atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ – bankrutuojanti įmonė. Vadinasi, sąžininga sandorio šalis pastatyta į nelygiavertę pardavėjui padėtį, kas prieštarauja CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

17Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalį dėl Buto hipotekos pripažinimo pasibaigusia, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nes hipotekos skolininko (atsakovo BUAB „Milnesta“) prievolės nebuvo įvykdytos. Teismas be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013, suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, nes iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Teismas neįvertino, kad pagal ginčo situaciją, skirtingai, nei kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, ieškovas jokių mokėjimų hipotekos kreditoriui neatliko ir šis nesusijęs sutartiniais santykiais su turto pardavėju (atsakovu BUAB „Amžiaus projektas“). Pripažinęs Sutartį negaliojančia, teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra, nes atsakovas BUAB „Milnesta“ yra sąžiningas Buto įgijėjas. Dėl to buvo pažeistos CK 1.80 straipsnio 4 dalies, 4.96 straipsnio 2 dalies nuostatos.

19Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas D. B. K. prašo skundo netenkinti, priteisti iš trečiojo asmens jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20Atsikirsdamas į trečiojo asmens argumentus, ieškovas teigia, kad siekė įsigyti hipoteka nesuvaržytą nekilnojamąjį turtą ir niekada nedavė sutikimo tokio suvaržymo nustatymui. Sudaręs Preliminariąją sutartį ir sumokėjęs Buto kainą, ieškovas įgijo jį nuosavybės teise, todėl Butui negalėjo būti nustatyta ginčo hipoteka (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, kad ieškovas, kaip pirkėjas, visiškai atsiskaitė su pardavėju, jo nesiejo teisiniai santykiai su atsakovu BUAB „Milnesta“ ir trečiuoju asmeniu, leidžia laikyti hipoteką pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Šios aplinkybės patvirtina kasacinio teismo praktikos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, aktualumą nagrinėjamoje byloje. Kadangi ieškovas ginčo teisiniame santykyje veikė kaip vartotojas, jo teisių apsaugai teiktinas prioritetas.

21Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovai BUAB „Amžiaus projektas“, BUAB „Milnesta“ ir trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo skundus tenkinti.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Dėl teisinio santykio, atsiradusio Preliminariosios sutarties pagrindu, kvalifikavimo

24Atsakovo BUAB „Milnesta“ apeliacinio skundo teisinį pagrindą apibrėžiantys argumentai suponuoja, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ susiklosčiusių santykių teisine kvalifikacija. Atsakovo BUAB „Milnesta“ manymu, ieškovas pagal Preliminariąją sutartį neįgijo teisės reikalauti įvykdyti prievolę natūra, kadangi UAB „Amžiaus projektas“ prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė. Prieš atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pirmiau pažymi, kad bylos šalys pripažįsta, jog Preliminarioji sutartis pagal savo turinį yra preliminarioji sutartis (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Taigi tam, kad būtų galima įvertinti atsakovo BUAB „Milnesta“ argumentų pagrįstumą, būtina nustatyti tikrąjį Preliminariojoje sutartyje išreikšto susitarimo pobūdį bei įvertinti ieškovo atliktų mokėjimų teisinę reikšmę.

25Preliminarioji sutartis reglamentuojama CK 6.165 straipsnyje. Kasacinio teismo praktikoje išskirti pagrindiniai preliminariosios sutarties bruožai: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje V. Š. prieš A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. prieš BUAB „Atkirtos būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., nusprendžia pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numato, kad ją sudarys ateityje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. įmonė prieš BUAB „Atolas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2012). Dėl to teismas, kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas šalių ginčą dėl jų sudarytos sutarties kvalifikavimo preliminariąja ar pagrindine, turi vertinti sutarties sąlygas, aiškintis tikruosius teisinio santykio dalyvių ketinimus.

26Pirmosios instancijos teismas teisingai Preliminariąją sutartį kvalifikavo preliminariąja sutartimi. Tokios pozicijos pagrįstumą patvirtina aiškus ieškovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ susitarimas ateityje sudaryti pagrindinę Buto pirkimo–pardavimo sutartį (Preliminariosios sutarties 1.1, 8.1–8.2 punktai), sutarties sudarymas rašytine forma. Organizacinį Preliminariosios sutarties pobūdį rodo ir vėlesni šalių veiksmai, pavyzdžiui: atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ 2009 m. balandžio 6 d. pranešimas apie įsipareigojimą sudaryti pagrindinę sutartį (I b. t., l. 27). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad turinio bei sudarymo ir vykdymo aplinkybių požiūriu Preliminarioji sutartis yra specifinė, t. y. preliminarioji nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartis (CK 6.401 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CK 6.401 straipsnyje reglamentuojama preliminarioji nepastatyto būsto (gyvenamojo namo ar buto) pirkimo–pardavimo sutartis yra specifinė preliminariosios sutarties rūšis, turinti bendrųjų preliminariosios sutarties požymių, taip pat specifinių požymių, išskiriančių ją iš kitų preliminariųjų sutarčių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. prieš UAB „Beržolė“, bylos Nr. 3K-3-441/2006; 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. J. IĮ prieš UAB „Laivyno inžinerijos centras“, bylos Nr. 3K-3-455/2008).

27Būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalių teisės ir pareigos yra daug platesnės, nei preliminariosios sutarties, sudarytos pagal CK 6.165 straipsnį. Sutarties šalis – pardavėjas įsipareigoja ne tik sudaryti pagrindinę sutartį, bet ir pats ar pasitelkęs kitus asmenis pastatyti preliminariojoje sutartyje nurodytą būstą. Skirtingai, negu CK 6.165 straipsnyje, preliminariosios nepastatyto gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutarties esminės sąlygos išvardytos įstatyme. Tokioje preliminarioje sutartyje turi būti nurodyta: būsto kaina, statybos terminai, rangovas, architektas ir kiti statybą ir jos priežiūrą atliksiantys asmenys, žemės sklypo, kuriame statomas namas ar butas, teisinis statusas, pirkėjo teisės į tą žemės sklypą ir kt. (CK 6.401 straipsnio 2 dalis). Neatskiriama preliminariosios sutarties dalis yra gyvenamojo namo ar buto projektas, jo sąmata ir kiti dokumentai (CK 6.401 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. prieš BUAB „Atkirtos būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nustatyta, kad Preliminariosios sutarties sudarymo metu Butas dar nebuvo pastatytas, jo statyba neužbaigta iki šiol, namo baigtumas civilinės bylos iškėlimo dieną 2013 m. rugsėjo 3 d. buvo 65 proc. (I b. t., l. 33-36). Preliminariojoje sutartyje buvo nustatytas aiškus atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ įsipareigojimas pastatyti Butą su daline apdaila (Preliminariosios sutarties 1.1, 2.1.1, 5.1.1 punktai); apibrėžtos buto techninės savybės ir apspręstos ieškovo teisės į žemės sklypą, kuriame statomas butas (Preliminariosios sutarties 2.1–2.2, 3.3 punktai); nurodyti statomo namo projektuotojas, užsakovas, rangovas, projekto vadovas, statybos objekto techninę priežiūrą vykdantis asmuo (Preliminariosios sutarties 3.4 punktas); neatskiriamais sutarties priedais įvardyti buto projektas, sąmata (I b. t., l. 16). Pagal Preliminariosios sutarties 8.2 punktą, pagrindinę sutartį šalys įsipareigojo pasirašyti ne vėliau kaip per šešiasdešimt darbo dienų nuo statybos darbų priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Be to, pirkėjas pagal Preliminariąją sutartį yra fizinis asmuo. Taigi tiek turinio, tiek subjektų požiūriu Preliminarioji sutartis yra preliminarioji nepastatyto buto pirkimo–pardavimo sutartis.

28CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutartyje gali būti numatytas gyvenamojo namo ar buto statybos finansavimas. Šiuo atveju visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą pirkėjas įgyja nuo visos preliminariojoje sutartyje numatytos statybos kainos sumokėjimo. Taigi tais atvejais, kai ieškovas, kaip fizinis asmuo ir buto pirkėjas, sumoka visą buto kainą pagal būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. visiškai atsiskaito pagal sutartį su pardavėju, nepriklausomai nuo to, ar pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis yra sudaroma, jis įgyja visišką nuosavybės teisę į butą CK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. prieš BUAB „Eudanas“, AB Ūkio bankas, bylos Nr. 3K-3-261/2011). Nustatyta, kad pagal Preliminariosios sutarties 4.7.1 punktą ieškovas avansu atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“ turėjo sumokėti ir sumokėjo 30 189 Lt. Ieškovas 2009 m. kovo 20 d. sumokėjo likusią Buto kainos dalį ir tokiu būdu yra sumokėjęs visą Buto kainą (I b. t., l. 27 - 29). Atsiskaitymą už Butą atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ patvirtino 2009 m. balandžio 6 d. pranešimu, kuriame, be kita ko, nurodė įsipareigojantis pagrindinę sutartį pasirašyti iki 2009 m. gegužės 15 d. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovo teisės gintinos taikant specialiąją CK 6.401 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą normą, bet ne bendrąją CK 1.93 straipsnio 4 dalies normą. Pirmosios instancijos teismo klaida, Preliminariosios sutarties nekvalifikuojant kaip būsimo būsto pirkimo–pardavimo preliminariosios sutarties, ieškovo teisių gynimo būdo materialiojo teisinio rezultato požiūriu yra teisiškai nereikšminga. Aplinkybė, kad atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ nustatytais terminais nepabaigė sutartų darbų, o vėliau ginčo turtą perleido kitam asmeniui, nepaneigia ieškovo nuosavybės teisių į ginčo turtą atsiradimo CPK 6.401 straipsnio 5 dalies pagrindu.

29Dėl Sutarties teisėtumo, šalių sąžiningumo, restitucijos taikymo, preliminarios būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties išviešinimo reikšmės bei turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo

30Nustatęs, kad ieškovas finansavo Buto statybą, t. y. sumokėjo visą jo kainą, pirmosios instancijos teismas, kaip prieš tai minėta, sprendė, jog yra teisinis pagrindas pripažinti ieškovo nuosavybės teisę į Butą. Remdamasis tuo teismas atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ veiksmus, pagal Sutartį perleidžiant Butą atsakovui BUAB „Milnesta“ vertino kaip neteisėtus, o tiksliau, prieštaravusius imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarka ir gerai moralei (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Taigi Sutarties pagrindu atsiradusį teisinį santykį teismas pripažino neteisėtu pagal kelis savarankiškus teisinius pagrindus. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas BUAB „Milnesta“ pagrįstai kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą ginčo faktinių aplinkybių teisinę kvalifikaciją, nes teismas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų normų taikymo pagrindu įvardijo sutarčių teisės principų bei ieškovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų pažeidimą. Iš to aišku, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neatskleidė Sutarties pripažinimo negaliojančia teisinio pagrindo, kas kartu lemia ir išvadą dėl netinkamo materialiosios teisės normų taikymo. Tačiau šie pažeidimai nelėmė galutinio materialiojo teisinio reikalavimo rezultato byloje.

31Pirmiausia teisėjų kolegija akcentuoja, kad bendrieji sutarčių teisės principai negali būti savarankiškas materialusis teisinis pagrindas sandorio ar jo dalies pripažinimui negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Archidis“ prieš A. B., bylos Nr. 3K-3-553/2014), juolab, teisės principų pažeidimas negali būti kvalifikuojamas pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį. Šios normos taikymui būtina nustatyti konkretaus įstatyme įtvirtinto imperatyvo, bet ne bendro pobūdžio teisėto elgesio standarto pažeidimą. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad civilinėje teisėje galioja taisyklė, pagal kurią asmuo negali perleisti daugiau teisių, nei jų turi (CK 4.48 straipsnis). Pripažinus, kad Butą nuosavybės teise įgijo ieškovas, sumokėjęs visą jo kainą, t. y. visiškai finansavęs buto statybą, spręstina, jog, sudarydamas vėlesnį Buto perleidimo sandorį, atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ elgėsi neteisėtai, o Sutartis tuo remiantis pripažintina niekine ir negaliojančia dėl jos prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. R. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-409/2012), t. y. CK 4.37 straipsnio 1 daliai, 4.48 straipsnio 1, 2 dalims, 6.317 straipsnio 1 daliai, 6.307 straipsnio 1 daliai. Išskiriant konkretų teisės imperatyvą, kuris buvo pažeistas sudarant Sutartį, ištaisoma pirmosios instancijos teismo šioje ginčo dalyje padaryta teisės taikymo klaida, kadangi teismas Sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindus teisiškai kvalifikavo netinkamai.

32Konstatuodamas, kad Sutartis, be kita ko, prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, kaip prieš tai pasisakyta, pirmosios instancijos teismas konkrečiai neįvardijo, kuriuo aspektu sudarant Sutartį buvo pažeista viešoji tvarka bei gera moralė. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis kasacinio teismo formuojamu CK 1.81 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos teisės normos aiškinimu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. K. prieš UAB „Vlantana“, bylos Nr. 3K-3-26/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką) sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ar gerai moralei gali būti konstatuojamas, jeigu pakanka įrodymų nustatyti sąmoningą asmenų siekį pažeisti fundamentalias vertybes, t. y. atlikti veiksmus, akivaizdžiai neteisėtus teisinės sistemos pamatinių principų bei minimalaus kultūringo, teisingo elgesio suvokimo požiūriu. Vien tik aplinkybė, kad nuosavybės teisę į Butą iki Sutarties sudarymo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį buvo įgijęs ieškovas, pati savaime nepatvirtina, jog Sutarties šalys buvo nesąžiningos ir siekė kitokių tikslų, nei sudaryti nekilnojamojo turto perleidimo sandorį.

33Savo sąžiningumu, perkant Butą, atsakovas BUAB „Milnesta“ ginasi, be kita ko, įrodinėdamas pirmosios instancijos teismo netinkamą materialiosios teisės normų, reglamentuojančių restitucijos, kaip sandorio negaliojimo pasekmės, taikymą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovų sąžiningumas reikšmingas ne tik sprendžiant restitucijos, bet ir ginčo sandorio kvalifikavimo pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį klausimą. Nesant šalių veiksmuose ketinimų, priešingų objektyvųjį sąžiningumą išreiškiančio teisės principo bona fides turiniui, įprastai nėra pagrindo pripažinti jų prieštaravimą viešajai tvarkai ar gerai moralei. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Kseda“ prieš R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013).

34Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ prieš AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010). Kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal A. P. G. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-384/2007).

35Nustatyta, kad Preliminariosios sutarties sudarymo faktas išviešintas, t. y. registruotas Nekilnojamojo turto registre, nebuvo (CK 1.75 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis tokio pobūdžio sutarčių sudarymo dėl kitų atsakovo BUAB „Milnesta“ įgytų butų faktai taip pat nebuvo išviešinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įrodymų, kad atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ būtų atskleidęs atsakovui BUAB „Milnesta“ Preliminariosios sutarties sudarymo faktą, byloje nėra. Taip pat bylos svarstymui pateikti įrodymai neteikia pagrindo spręsti, kad atsakovai, pasirašydami Sutartį, būtų siekę ne turto perleidimo už rinkos kainą sandorio sudarymo, bet akivaizdžiai neteisėtų tikslų, t. y. neteisėto Buto perdavimo siekiant sąmoningai apriboti ieškovo nuosavybės teises (CPK 185 straipsnis). Išvadai, kad atsakovas BUAB „Milnesta“, kaip verslininkas, turėjo numatyti, jog atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ Buto statybą finansavo ne skolintomis, bet daikto pirkėjo sumokėtomis lėšomis, bylos svarstymui pateiktų duomenų nepakanka (CPK 185 straipsnis). Priešingai, tokios aplinkybės, kai pagal Sutartį buvo perkami tik iš dalies baigti statyti butai (baigtumas 65 procentai), pagrindinė Buto pirkimo–pardavimo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ turėjo būti sudaryta iki 2009 m. gegužės 15 d. (I b. t., l. 32) (nors ši aplinkybė ir nebuvo žinoma BUAB „Milnesta“), implikuoja, kad atsakovo BUAB „Milnesta“ veiksmai sudarant Sutartį laikytini atitikusiais rūpestingo ir sąžiningo verslininko etaloną. Ieškovo ir atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ tarpusavio įsipareigojimų pagal Preliminariąją sutartį vykdymo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad ieškovas 2010 m. spalio 4 d. pateikė atsakovui BUAB „Amžiaus projektas“ pretenziją, kurioje nurodė reikalaujantis grąžinti Buto kainą ir kartu sumokėti Preliminariosios sutarties 9.6 punkte numatytą 10 procentų baudą už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymą (I b. t., l. 32). Vadinasi, ieškovas savo pažeistą teisę siekė ginti ne prašydamas pripažinti jam nuosavybės teisę į būstą, bet atsisakydamas Preliminariosios sutarties. Be to, ieškinį teismui ieškovas pareiškė tik 2013 m. rugsėjo 4 d., t. y. praėjus dviem metams po Sutarties sudarymo. Įrodymų, kad savo teisių pažeidimo faktą ieškovas būtų kokia nors forma išviešinęs, nepateikta. Nors ieškovo veiksmų, pasirenkant teisių gynimo būdus, nenuoseklumas, atsižvelgiant į jo, kaip vartotojo, teisinį statusą, yra šalutinė aplinkybė teisminio nagrinėjimo dalyko požiūriu, tačiau ji reikšminga sprendžiant, ar atsakovas BUAB „Milnesta“ buvo sąžiningas, t. y. galėjo ir turėjo numanyti, kad atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ yra sudaręs Preliminariąją sutartį, kuri yra įvykdyta. Tokiai išvadai pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pagrindo nėra. Apsisprendimas ginti teises reikalaujant grąžinti įmokėtą už statomą butą pinigus, bet ne reikalaujant pripažinti nuosavybės teisę į butą, reikšmingas ir BUAB „Amžiaus projektas“ veiksmų, nutarus ginčo butą kartu su kitais butais parduoti trečiajam asmeniui, vertinimo požiūriu. Turėdamas išreikštą ieškovo valią dėl Preliminariosios sutarties neįvykdymo padarinių pašalinimo būdo (reikalavimą grąžinti sumokėtus pinigus), atsakovas BUAB „Amžiaus projektas“ gali būti pripažintas nesąžiningu tik dėl šios prievolės (atsiskaityti su ieškovu) neįvykdymo, pardavus butą, bet ne dėl paties sprendimo Butą parduoti. Atsižvelgiant į dispozityvumo principą ir šalies laisvę spręsti dėl pažeistų teisių gynimo būdo, net ir sumokėjusi visą Buto kainą ir įgijusi teisę reikalauti nuosavybės teisės į daiktą pripažinimo, šalis visgi gali pasirinkti ir alternatyvų teisių gynimo būdą bei reikalauti grąžinti pagal Preliminariąją sutartį sumokėtas pinigines lėšas. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas iš pradžių pastarąjį teisių gynimo būdą ir pasirinko dėl 2008 m. pabaigoje šalyje prasidėjusio ekonominio nuosmukio, kurio metu ženkliai krito viso nekilnojamojo turto rinkos vertė. Ir tik sužinojęs apie atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ nemokumo faktą, ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti jam nuosavybės teisę į daiktą, kurio sukūrimą ieškovas finansavo. Atsižvelgdama į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Sutartį pripažino neteisėta, ją kvalifikuodamas pagal CK 1.81 straipsnio 1 dalį. Ši materialiosios teisės normų taikymo klaida vis dėlto yra nereikšminga materialaus teisinio rezultato byloje požiūriu, kadangi konstatuotas Sutarties neteisėtumas pagal CK 1.80 straipsnį.

36CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucija yra sandorio negaliojimo padarinys, kurios pagrindinis tikslas – šalių grąžinimas į pirminę padėtį (lot. status quo ante). Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Taikant restituciją, konkrečiu atveju turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kitaip tariant, kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali priešintis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. M. prieš V. M., UAB „Alsva“, bylos Nr. 3K-3-398/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

37Pripažinęs Sutartį negaliojančia, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, iš esmės nevertino, ar nagrinėjamu atveju šalių grąžinimas į pradinę padėtį būtų teisingas ir neiškreiptų šalių interesų pusiausvyros. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys, teisėjų kolegijos vertinimu, teikia pagrindą pritarti atsakovo BUAB „Milnesta“ apeliacinio skundo argumentams, kad teismas nesiaiškino aplinkybių, reikšmingų sprendžiant, ar iš tiesų egzistuoja neabejotinas restitucijos taikymo poreikis. Nustatyta, kad atsakovas BUAB „Milnesta“, sudarydamas Sutartį, buvo sąžiningas, t. y. pagal bylos aplinkybes jam nekilo ir neturėjo kilti abejonių dėl sandorio teisėtumo. Ieškovas daugiau kaip keturis metus savo teisių gynyba iš esmės nesirūpino ir buvo išreiškęs norą susigrąžinti už Butą sumokėtas lėšas, kartu atsisakant teisės pripažinti į jį nuosavybės teisę. Negalima neigti to, kad tokiais veiksmais ieškovas neapribojo savo teisės į teisminės gynybos pasirinkimo būdą požiūriu, tačiau tai yra reikšminga faktinė aplinkybė sprendžiant dėl šalių padėties lygiavertiškumo ir teisių bei teisėtų interesų gynimo proporcingumo išlaikymo. Mechaniškai pritaikius restituciją susiklosto situacija, kai sąžiningas pirkėjas, atsiskaitęs už turtą ir kuriam pradėtos bankroto procedūros, savo teises turėtų ginti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokiu būdu atsakovo BUAB „Milnesta“ teisinė padėtis būtų nepagrįstai ir nesąžiningai apsunkinta. Vien tik aplinkybė, kad ieškovas ginčo teisiniame santykyje yra vartotojas pagal šios bylos faktines aplinkybes nesuteikia pagrindo spręsti, jog jo interesų ir teisių gynybai turėtų būti suteiktas besąlygiškas prioritetas prieš bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus. Pritaikius restituciją, sąžiningos sandorio šalies pastatymas į nelygiavertę ieškovui padėtį, prieštarautų CK 1.80 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio 2 dalies nuostatoms bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

38Kita vertus, atsakovas BUAB „Milnesta“ atsikirtimus į ieškinį bei savo apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad tretiesiems asmenims Preliminarioji sutartis sukelia teisinius padarinius tik tais atvejais, kai ji įregistruota viešajame registre (CK 6.393 straipsnio 3 dalis), be to, pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Taigi, Preliminarios sutarties neišviešinimo faktas aktualus sprendžiant ne tik dėl trečiojo asmens BUAB „Milnesta“ sąžiningumo, bet ir dėl Buto savininko (ieškovo), įgijusio Butą nuosavybėn pagal Preliminariąją sutartį, galimybės panaudoti šį faktą prieš trečiuosius asmenis. Teisėjų kolegija nurodytus apelianto argumentus pripažįsta pagrįstais.

39CK 1.75 straipsnio, kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1 dalyje nustatyta, kad įstatymas gali numatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šioje įstatymo normoje nustatyta, kad privaloma tam tikrų sandorių teisinė registracija gali būti numatyta tik joje nurodytos galios teisės aktu – įstatymu. CK 4.253 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai (nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai), teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų nustatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Pagal CK 4.254 straipsnio 1 punktą viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Taigi pagal šią įstatymo normą, aiškinant ją kartu su CK 1.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją, ir pirmiau nurodytomis CK 4.253 straipsnio normomis, darytina išvada, kad viešame registre turi būti registruojami sandoriai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. Ne visi tretieji asmenys turi suinteresuotumą būti informuoti apie privalomai registruotino sandorio sudarymą, o tik tie, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas gali turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu). Pavyzdžiui, asmeniui, ketinančiam įsigyti nekilnojamojo turto, yra svarbu žinoti, apie šiam turtui taikomus suvaržymus (hipoteka, nuoma), nes tai gali lemti ne tik asmens apsisprendimą daiktą įsigyti, bet ir jo, kaip būsimo daikto savininko, teisių ir pareigų turinį, taip pat jo sąžiningumo vertinimą. Dėl to tokiais atvejais, kai tam tikrą privalomai registruotiną, bet neįregistruotą sandorį siekiama panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi būti taikomas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. prieš L. G., bylos Nr. 3K-3-157/2013). Be to, apeliantas pagrįstai nurodo, kad ir pagal CK 6.393 straipsnio 3 dalį prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Teisėjų kolegijos nuomone, ši nuostata taikytina ir būsimo buto pirkimo–pardavimo preliminariajai sutarčiai, kai pirkėjas finansuoja buto statybą, sumoka visą statybos kainą už butą ir įgyja į jį nuosavybės teisę. Nagrinėjamu atveju Preliminariąją būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartį nuo to momento, kai ieškovas sumokėjo visą Buto kainą ir įgijo nuosavybės teisę į finansuojamą objektą, buvo privaloma registruoti nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 1 punktas), kadangi pasikeitė viešajame registre registruotino nekilnojamojo daikto (Buto) teisinis statusas (savininkas) ir jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Neįregistravęs šio juridinio fakto viešajame registre, ieškovas negali jo panaudoti prieš trečiuosius asmenis – BUAB „Milnesta“ ir BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurių teisiniams interesams, susijusiems su Preliminariosios sutarties dalyku (Butu), šios sutarties sudarymas turėjo tiesioginės teisinės reikšmės. Be to, pagal CK 1.75 straipsnio 3 dalį, jeigu tą patį daiktą ar daiktines teises įgijo keli asmenys, tačiau vienas asmuo sandorį įregistravo, o kiti ne, tai laikoma, kad daiktą ar daiktines teises įgijo sandorį įregistravęs asmuo. Šiuo atveju Sutartį, kurios pagrindu įgijo (nusipirko) Butą BUAB „Milnesta“ yra įregistravusi nekilnojamojo turto registre 2011 m. rugpjūčio 9 d. (I b. t., l 33).

40CK 1.80 straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus CK 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. CK 6.307 straipsnio 3 dalyje taip pat numatyta, jog tais atvejais, kai pirkimo-pardavimo sutartis pripažinta negaliojančia tuo pagrindu, kad pardavėjas pardavė jam nepriklausantį daiktą, daiktas grąžinamas savininkui, išskyrus CK 4.96 straipsnyje numatytus atvejus. Pagal CK 4.96 straipsnio 2 dalį iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Tokia aplinkybė byloje nėra nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė ir kt. prieš UAB „Tomis“, V. B., bylos Nr. 3K-3-367/2010; 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prieš A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2014).

41Ieškovas neišviešino nuosavybės teisės į Butą įgijimo Preliminariosios sutarties pagrindu ir dėl to ieškovas negali remtis Preliminariosios sutarties sudarymo, visos Buto pirkimo kainos sumokėjimo ir nuosavybės įgijimo į Butą faktais prieš sąžiningus trečiuosius asmenis. Buto įgijėjas pagal Sutartį BUAB „Milnesta“ yra sąžiningas. Atsižvelgiant į nustatytas tokias bylos aplinkybes, išreikalauti ginčo objektą iš BUAB „Milnesta“ nėra teisinio pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių nėra ir pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pripažinti Preliminariąją Buto pirkimo–pardavimo sutartį pagrindine Buto pirkimo–pardavimo sutartimi, taip pat reikalavimą, pripažinus Sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir perduoti Butą ieškovo nuosavybėn. Pripažinus Sutartį prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms dėl to, kad ieškovą ir atsakovą BUAB „Amžiaus projektas“ siejo Preliminarioji būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau nenustačius pagrindo taikyti restituciją, nuosavybės teisės atsakovui BUAB „Milnesta“ atsiradimo pagrindu laikytina ne Sutartis, bet įstatymų pagrindu priimtas šis teismo sprendimas.

42Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

43Ieškovas prašė Sutartį pripažinti negaliojančia ir taikant actio Pauliana institutą. Pirmosios instancijos teismas, pritaikęs CK 1.80, 1.81 straipsniuose įtvirtintus sandorių negaliojimo pagrindus ir taikęs restituciją, kaip sandorio negaliojimo pasekmę, iš esmės netyrė, ar Sutartis gali būti pripažinta negaliojančia ir dėl jos prieštaravimo atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ kreditorių teisėms bei interesams. Teisėjų kolegijai priėjus prie priešingos, nei pirmosios instancijos teismo, išvados dėl restitucijos taikymo ir dėl pagrindo taikyti CK 1.80 straipsnio 4 dalį, būtina pasisakyti, ar egzistuoja pagrindas nuginčyti Sutartį ir pagal CK 6.66 straipsnį. Tai, kad apeliacinių skundų teisiniame ir faktiniame pagrinduose pirmosios instancijos teismo išvados dėl actio Pauliana instituto netaikymo nėra kvestionuojamos, nepaneigia teisinės būtinybės papildomai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą nurodytu teisiniu aspektu.

44Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Remiantis kasacinio teismo praktika, actio Pauliana yra sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo jį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012, ir jame nurodytą teismo praktiką).

45Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad atsakovas BUAB „Milnesta“ buvo sąžiningas. Taigi nėra vienos iš būtinųjų sąlygų taikyti actio Pauliana. Taip pat nėra ir kitos sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo. Dėl šios sąlygos taikymo kasacinio teismo praktikoje nurodyta tai, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius sandoris pripažįstamas pažeidžiančiu kreditoriaus teises: dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, kad dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies (žr., cituotą nutarimą, priimtą byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nustatyta, kad atsakovas BUAB „Milnesta“ už Butą atsiskaitė (II b. t., l. 68–69). Įrodymų, kad Butas parduotas už aiškiai per mažą kainą, nepateikta (CPK 185 straipsnis). Taigi nėra faktinio pagrindo išvadai, kad Sutartimi būtų buvę pažeisti atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ kreditorių interesai ir jų teisės, t. y. kad perleisdamas Butą atsakovas sumažino savo mokumą ar dėl to tapo nemokus.

46Dėl hipotekos pabaigos teisinių pagrindų

47Pirmosios instancijos teismas pripažino Buto hipoteką, kurios turėtojas yra trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Pritariant trečiojo asmens BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ apeliaciniame skunde suformuluotiems argumentams, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtą teisės normą ir be pagrindo rėmėsi kasacinio teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013 suformuluotomis teisės aiškinimo taisyklėmis. Nagrinėjamos ir civilinės bylos Nr. 3K-3-579/2013 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Kasacinio teismo nagrinėtoje byloje ginčo turtas buvo likęs suvaržytas hipoteka dėl turto pardavėjo neveikimo, t. y. jis iš turto pirkėjų gautų lėšų nepervedė hipotekos kreditoriui, kad būtų įvykdytas hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas ir remiantis tuo baigta hipoteka. Šioje byloje hipotekos kreditoriaus ir pradinio turto pardavėjo (atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“) nesieja jokie teisiniai santykiai, hipoteka ginčo turtui nustatyta jau po to, kai ieškovas buvo įvykdęs savo prievoles pagal Preliminariąją sutartį. Atsižvelgiant į tai, civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2013 suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės negali būti taikomos, kvalifikuojant nagrinėjamo ginčo šalių veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje RUAB „Urbico“ prieš Nordea Bank Finland Plc, bylos Nr. 3K-3-650/2013, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Įstatyme numatytų ginčo hipotekos pabaigos pagrindų byloje nenustatyta (CK 4.197 straipsnio 2 dalis), o hipotekos sandorio ieškovas neginčijo. Vis dėlto siekdama užtikrinti kilusio ginčo visapusį teisinį įvertinimą, atsižvelgiant į konstatuotą Sutarties neteisėtumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas saugo sąžiningus daiktinių teisių įgijėjus, įskaitant hipotekos kreditorius. Pagal CK 4.197 straipsnio 6 dalį sąžiningo hipotekos kreditoriaus teisė lieka galioti net ir tuo atveju, kai hipotekos sandoris pripažįstamas negaliojančiu tokiu pagrindu, už kurį hipotekos kreditorius neatsako. Pastaroji norma taikytina pripažįstant negaliojančiais ir hipotekos lakštus, išduotus iki 2012 m. liepos 1 d. (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. M. prieš D. Š., V. G., bylos Nr. 3K-3-16-706/2015).

48Kasacinio teismo praktikoje šios normos turinys atskleistas kaip reiškiantis, kad tais atvejais, kai ginčijama įkaito davėjo nuosavybės teisė į hipoteka įkeistą daiktą, hipotekos kreditorius, kaip trečiasis asmuo nuosavybės įgijimo sandorio atžvilgiu, gali gintis kaip sąžiningas hipotekos (daiktinės teisės) įgijėjas, prašydamas palikti jam hipotekos teisę, jei apie pažeidimus, kurie buvo padaryti įkaito davėjo įgyjant nuosavybę, hipotekos kreditorius nežinojo ir negalėjo žinoti. Sąžiningu gali būti pripažįstamas tas kreditorius, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo dėl hipotekos sandorio sąlygų ir objekto, galimų negaliojimo pagrindų. Tokie duomenys gaunami iš įvairių šaltinių, pirmiausia iš turto savininko ar jo atstovo paaiškinimų, iš registrų ar kitų asmenų, oficialių ir privačių šaltinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. G. M. prieš D. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-16-706/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Bylos svarstymui pateikti duomenys neteikia pagrindo išvadai, kad trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“, finansuodamas atsakovo BUAB „Milnesta“ siekį įgyti Butą turėjo žinoti apie teisinius ribojimus, susijusius su atsakovo BUAB „Amžiaus projektas“ teise disponuoti nurodytu turtu. Trečiajam asmeniui, kaip kredito įstaigai, keliami veiklos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai negali būti taikomi formaliai, ignoruojant objektyvias faktines hipotekos sandorio sudarymo aplinkybes. Civilinėje teisėje, vertinant asmenų veiksmus, galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. - iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma). Dėl to nesant galimybės nustatyti būtinosios materialiųjų juridinių faktų visumos pripažinti hipotekos kreditorių nesąžiningu, jo teisė į hipoteka įkeistą daiktą turėtų būti ginama net ir pripažinus hipotekos sandorį negaliojančiu (CK 4.197 straipsnio 6 dalis). Priešingas ginčo situacijos traktavimas, reikštų nepagrįstą ginčo šalių interesų pusiausvyros pažeidimą. Šiuo aspektu taip pat aktualūs anksčiau nurodyti argumentai, kuriais remiantis asmuo, neišviešinęs sandorio, kurį išviešinti būtina, negali to sandorio sudarymo fakto panaudoti prieš sąžiningus trečiuosius asmenis.

49Aptartoje ginčo dalyje teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į pirmosios instancijos teismo padarytą proceso teisės pažeidimą. BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ ieškovas tiesiogiai reiškė materialųjį teisinį reikalavimą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia. Nepaisant to, BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ procesinis bylos dalyvio statusas buvo trečiojo asmens, bet ne atsakovo. Pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės normų taikymo klaidą, neišaiškindamas ieškovui galimybės patikslinti BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ procesinę padėtį, t. y. kad BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ turi būti traukiamas atsakovu (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 45 straipsnis). Vis dėlto, atsižvelgiant į galutinį ginčo išsprendimo iš esmės materialųjį teisinį rezultatą, nustatytas pažeidimas laikytinas formaliu (CPK 328 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis).

50Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu netinkamai aiškinus ir taikius teisės normas, reglamentuojančias sandorių negaliojimo pagrindus, restitucijos taikymą, sąžiningo įgijėjo daiktinių teisių apsaugą bei hipotekos teisės pasibaigimo pagrindus. Nurodytos teisės taikymo klaidos lėmė, kad buvo netinkamai išspręstas ginčytų sandorių padarinių klausimas. Dėl šių pažeidimų pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

51Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

52Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

53Atsakovas BUAB „Milnesta“ ir trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pirmosios instancijos teisme turėjo po 289,60 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (IV b. t., l. 97–101). Šios išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ nurodė, kad už apeliacinio skundo parengimą advokatui sumokėjo 506,84 Eur (IV b. t., l. 128–129), o už atsiliepimo į atsakovo BUAB „Milnesta“ apeliacinį skundą – 54,30 Eur (IV b. t., l. 145–146). Įvertinusi tai, kad minėtus procesinius dokumentus rengė advokatė, dalyvavusi pirmosios instancijos teisme, trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovo BUAB „Milnesta“ pusėje, teisėjų kolegija sprendžia, jog protingas ir pagrįstas išlaidų dydis, kurį turėtų atlyginti ieškovas, yra 289,60 Eur, sumokėtų už apeliacinio skundo parengimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

54Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

55Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo D. B. K. ieškinį atmesti.

56Priteisti iš ieškovo D. B. K. (asmens kodas ( - ) atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Milnesta“ (juridinio asmens kodas 302318111) 289,60 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

57Priteisti iš ieškovo D. B. K. trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (juridinio asmens kodas 112040690) 289,60 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, ir 289,60 (du šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus ir 60 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ginčas byloję yra kilęs dėl nuosavybės teisių į butą pagal... 6. Ieškovas D. B. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia... 7. Reikalavimų faktiniu pagrindu ieškovas įvardijo aplinkybes, kad pagal... 8. Ieškovas paaiškino, kad Sutartis pažeidė jo teises ir interesus, nes už... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 11. Teismas, remdamasis ištirtų įrodymų visuma, padarė išvadą, kad... 12. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad Sutarties sudarymo metu ieškovas jau buvo... 13. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 14. Apeliaciniame skunde atsakovas BUAB „Milnesta“ prašo panaikinti Kauno... 15. 1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Sutartis yra niekinis sandoris pagal CK... 16. 2. Teismas nepagrįstai taikė restituciją natūra, nes toks restitucijos... 17. Apeliaciniame skunde trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ prašo... 18. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai taikė CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1... 19. Atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą ieškovas D. B. K. prašo... 20. Atsikirsdamas į trečiojo asmens argumentus, ieškovas teigia, kad siekė... 21. Atsiliepimuose į apeliacinius skundus atsakovai BUAB „Amžiaus projektas“,... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Dėl teisinio santykio, atsiradusio Preliminariosios sutarties pagrindu,... 24. Atsakovo BUAB „Milnesta“ apeliacinio skundo teisinį pagrindą... 25. Preliminarioji sutartis reglamentuojama CK 6.165 straipsnyje. Kasacinio teismo... 26. Pirmosios instancijos teismas teisingai Preliminariąją sutartį kvalifikavo... 27. Būsimo būsto pirkimo–pardavimo sutarties šalių teisės ir pareigos yra... 28. CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad būsimo būsto pirkimo–pardavimo... 29. Dėl Sutarties teisėtumo, šalių sąžiningumo, restitucijos taikymo,... 30. Nustatęs, kad ieškovas finansavo Buto statybą, t. y. sumokėjo visą jo... 31. Pirmiausia teisėjų kolegija akcentuoja, kad bendrieji sutarčių teisės... 32. Konstatuodamas, kad Sutartis, be kita ko, prieštarauja viešajai tvarkai ir... 33. Savo sąžiningumu, perkant Butą, atsakovas BUAB „Milnesta“ ginasi, be... 34. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal... 35. Nustatyta, kad Preliminariosios sutarties sudarymo faktas išviešintas, t. y.... 36. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo... 37. Pripažinęs Sutartį negaliojančia, pirmosios instancijos teismas,... 38. Kita vertus, atsakovas BUAB „Milnesta“ atsikirtimus į ieškinį bei savo... 39. CK 1.75 straipsnio, kuriame reglamentuojama teisinė sandorių registracija, 1... 40. CK 1.80 straipsnio 4 dalis nustato, kad turtas, buvęs pripažinto... 41. Ieškovas neišviešino nuosavybės teisės į Butą įgijimo Preliminariosios... 42. Dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų ... 43. Ieškovas prašė Sutartį pripažinti negaliojančia ir taikant actio Pauliana... 44. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 45. Nagrinėjamu atveju pripažinta, kad atsakovas BUAB „Milnesta“ buvo... 46. Dėl hipotekos pabaigos teisinių pagrindų ... 47. Pirmosios instancijos teismas pripažino Buto hipoteką, kurios turėtojas yra... 48. Kasacinio teismo praktikoje šios normos turinys atskleistas kaip reiškiantis,... 49. Aptartoje ginčo dalyje teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į... 50. Nurodytais argumentais kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo... 51. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 52. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, keičiamas bylinėjimosi... 53. Atsakovas BUAB „Milnesta“ ir trečiasis asmuo BKU „Vilniaus taupomoji... 54. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir priimti... 56. Priteisti iš ieškovo D. B. K. (asmens kodas ( - ) atsakovui bankrutavusiai... 57. Priteisti iš ieškovo D. B. K. trečiajam asmeniui bankrutavusiai kredito...