Byla 2A-837/2014
Dėl sandorių pakeitimo ir pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1703-413/2013 pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovams T. S. ir A. J. , tretieji asmenys A. Š. ir notarė R. L. , dėl sandorių pakeitimo ir pripažinimo negaliojančiais.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė M. Š. 2013-02-04 kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė:

51) pakeisti 2004 m. gruodžio 31 d. notaro patvirtintos paskolos sutarties, sudarytos tarp paskolos davėjų T. S. , A. J. ir paskolos gavėjų ieškovės M. Š. ir trečiojo asmens A. Š. , 1 punktą, nurodant, kad M. Š. ir A. Š. šeimos poreikiams pasiskolino iš atsakovų T. S. 115 000 Lt, o iš A. J. 150 000 Lt, iš viso 265 000 Lt;

62) pakeisti 2004 m. gruodžio 31 d. hipotekos lakšto (kodas 02/1/2005/0000103) 6 punktą nurodant, kad prievolės dydis yra 265 000 Lt;

73) pakeisti 2004 m. gruodžio 31 d. notaro patvirtintos paskolos sutarties 4 punktą ir nurodyti, kad už prievolės neįvykdymą arba netinkamą jos įvykdymą, skolininkai įsipareigoja mokėti 0,02 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo paskolintos sumos;

84) pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 28 d. notaro patvirtintą paskolos sutartį, sudarytą tarp paskolos davėjų T. S. ir A. J. ir paskolos gavėjų M. Š. ir A. Š. ;

95) pripažinti negaliojančiu 2008 m. kovo 28 d. hipotekos lakštą (kodas 02120080005098) prievolei pagal 2008 m. kovo 28 d. paskolos sutartį užtikrinti;

106) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodė, kad pagal 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį ieškovė 2011-07-27 mokėjimo pavedimu grąžino atsakovui T. S. 10 000 Lt, tačiau atsakovai, kreipdamiesi į teismą dėl priverstinės skolos išieškojimo, pareiškė 275 000 Lt dydžio reikalavimą, taigi be pagrindo neįskaitė šios grąžintos paskolos dalies. Teigė, jog 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi už prievolės pažeidimą nustatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra akivaizdžiai per dideli, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, prieštarauja teismų praktikai, todėl mažintini.

12Ieškovės teigimu, ginčijamą 2008 m. kovo 28 d. paskolos sutartį (atitinkamai ir 2008 m. kovo 28 d. hipotekos lakštą) pasirašė suklydimo ir atsakovų grasinimo įtakoje, realiai paskolos sutartyje nurodytų 198 000 Lt negavo, atsakovai šių pinigų neperdavė, o tariamas sandoris buvo sudarytas vien dėl to, kad, paskaičiavę netesybas pagal pirmąją 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį, atsakovai privertė pasirašyti antrąją, t. y. 2008 m. kovo 28 d., sutartį, kuria iš esmės buvo įformintas palūkanų mokėjimas pagal pirmąją paskolos sutartį. Todėl ieškovės nuomone, ši sutartis ir 2008 m. kovo 28 d. hipotekos lakštas, kaip išvestinis sandoris, turi būti pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo dienos.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir valstybei priteisė bylinėjimosi išlaidas.

15Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškininį reikalavimą dėl 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutarties 1 punkto ir hipotekos lakšto pakeitimo. Nurodė, kad byloje nėra šalių ginčo, jog pagal šią sutartį atsakovai paskolino, o ieškovė gavo 275 000 Lt, kad nei visa paskola, nei jos dalis iki sutartyje nustatyto termino pabaigos nebuvo grąžinta. Sprendė, jog nėra teisinio pagrindo keisti (modifikuoti) ieškovės nurodomą sutarties punktą ir sumažinti paskolos sumą iki 265 000 Lt, nes ji dalį paskolos (10 000 Lt) sumokėjo po sutartyje nustatyto paskolos grąžinimo termino (CK 6.154 str. 1 d., 6.159 str.). Pažymėjo, jog atsakovai neginčija gavę 10 000 Lt paskolos dalį, todėl grąžintos paskolos dalies įskaitymo klausimas gali būti aktualus vykdant išieškojimą.

16Pasisakydamas dėl reikalavimo sumažinti netesybų dydį, teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog jos gali būti mažinamos, jeigu yra neprotingai didelės arba jeigu įvykdyta dalis prievolės. Remdamasis CK nuostatomis, teismų praktika, sprendė, jog šiuo atveju nėra pagrindo jas mažinti, nes ieškovė paskolos negrąžina daugiau kaip 7 m., sutartis neatlygintinė, suteikta be palūkanų (sutarties 2 p.), grąžinta tik nedidėlė – 10 000 Lt – jos dalis. Remdamasis notarės ir atsakovų paaiškinimais, pažymėjo, kad ieškovė, pasirašydama sutartį, pretenzijų dėl delspinigių dydžio nereiškė, su juo sutiko ir į teismą dėl jų sumažinimo kreipėsi tik pradėjus priverstinius skolos išieškojimo veiksmus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog paskolos sutartyje sulygtos 0,2 procentų dydžio netesybos buvo šalių laisvos valios išraiška, todėl nėra pagrindo jas mažinti (CK 6.156 str. 1 d.). Sprendė, jog pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų išieškojimo, nuo 275 000 Lt paskolos sumos susidaro 99 000 Lt delspinigių (už 180 dienų), kurių dydis, atsižvelgiant į negrąžintą paskolą, laiką ir aplinkybes, teismo nuomone, nėra per didelis, todėl mažinti jį nėra pagrindo (CK 6.73 str. 2 d., CK 6.258 str. 3 d.).

17Teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat atmetė kaip nepagrįstą ieškovės reikalavimą dėl 2008 m. kovo 28 d. paskolos sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad 2008 m. kovo 28 d. paskolos sutartis sudaryta pas notarą, abu paskolos gavėjai savo parašais patvirtino, kad gavo pinigus iš atsakovų, tuo tarpu ieškovė nenurodė jokių faktų ir nepateikė įrodymų deklaratyviems argumentams pagrįsti, kad ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta ieškovės suklydimo ir atsakovų apgaulės bei grasinimo įtakoje, to negalėjo patvirtinti ir byloje apklausti liudytojai R. M. , K. D. , D. T. . Pažymėjo, jog byloje apklausta notarė R. L. patvirtino, kad šalims buvo išaiškintos sutarties sąlygos, jų valia sudaryti sutartį, nei viena iš šalių jokių pretenzijų nereiškė ir patvirtino, jog su sutarties sąlygomis sutinka. Nustatė, jog tą pačią dieną, pas tą pačią notarę, šalys sudarė ir kitą sandorį (hipotekos), pagal kurį paskolos gavėjai, paskolos sandoriui užtikrinti, dar kartą įkeitė tą patį savo turtą, esantį K. P. g. duomenys nesklebtini, patvirtindami savo valią parašais. Pažymėjo, jog ieškinys dėl sutarties nuginčijimo pareikštas tik 2013 m. vasario 4 d., t. y. praėjus 4 metams po prievolės įvykdymo pabaigos ir tik po to, kai atsakovai kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas atmetė pirmiau paminėtą reikalavimą kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str., 185 str.).

18III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

19Ieškovė M. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti paminėtą Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, panaikinti sprendimo dalis, kuriomis atmesti jos reikalavimai sumažinti sutartyje nustatytus delspinigius iki 0,02 procentų dydžio, pripažinti negaliojančiais 2008 m. kovo 28 d. paskolos sutartį ir hipotekos lakštą, šioje dalyje priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė taip pat prašo prijungti prie bylos pateikiamus rašytinius liudytojos G. C. paaiškinimus. Skunde teigia, kad:

201. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) ir nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, nes neatsižvelgė į tai, kad 0,2 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli ir turi būti mažinami iki 0,02 procentų dydžio, be to, neįvertino kreditoriaus patirtų nuostolių dydžio, sutarties šalių interesų pusiausvyros, skolininkų turtinės padėties ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. praktikos apžvalga Nr. AC-37-1, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2008 ir kt.).

212. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartyje šalių sutartas 0,2 procentų delspinigių dydis yra didesnis nei įprastai ir galėtų būti pateisinamas tik tokiu atveju, kai sutarties sąlygų laikymasis būtų itin svarbus atsakovui. Šiuo atveju atsakovams buvo naudinga, kad paskola nėra grąžinama, tai patvirtina faktas, kad atsakovai dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi tik 2011 m. pabaigoje, taip pat rašytiniai liudytojos G. C. paaiškinimai, jog atsakovai vertėsi greitosiomis paskolomis ir jų išieškojimu su dideliais delspinigių dydžiais.

223. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, pasirašydama paskolos sutartis, pretenzijų dėl delspinigių dydžio nereiškė, nes neatsižvelgė į aplinkybę, jog ji nėra verslo subjektas, paskola buvo suteikta šeimos poreikiams tenkinti, paskolos santykiai nėra susiję su jos veiklos sritimi, todėl ieškovė objektyviai negalėjo įvertinti neprotingai didelio delspinigių dydžio.

234. Teismas be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2008 m. kovo 28 d. sutarties pripažinimo negaliojančia, nes be pagrindo nesivadovavo CK 1.86 ir 1.91 straipsniais, be to, neįvertino įrodymų, jog sudarant šią sutartį nei viena iš šalių nesiekė sukurti paskolos teisinių santykių, o tik buvo įformintas 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nenumatytų, bet žodžiu suderintų palūkanų įsiskolinimas. Teismas nepagrįstai rėmėsi CK 6.870 ir 6.875 straipsniais, nes šalys neketino sukurti paskolinių santykių. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad aiškinant sutartį turi būti atsižvelgiama ne tik į sutarties tekstą, bet ir į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, tikruosius ketinimus, šalių elgesį po sutarties sudarymo, jos vykdymo ir kitas aplinkybes, kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

245. Teismas neatskleidė ginčo esmės, nes be pagrindo neatsižvelgė į tai, kad faktiškai nepažįstami asmenys, kuriuos rekomendavo kreditus už palūkanas teikianti įmonė, sutiko paskolinti daugiau kaip ketvirtį milijono už tai tariamai neprašydami jokio atlygio.

256. Teismas neteisingai taikė proceso teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, juos vertino atskirai vienas nuo kito. Atsakovai 2004 metais vertėsi paskolų teikimu su palūkanomis, siekdami užsidirbti tokiu būdu. Šiuos teiginius patvirtina rašytiniai liudytojos G. C. paaiškinimai. Palūkanos 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nebuvo numatytos jų prašymu, kad nereikėtų mokėti mokesčių nuo gautų pajamų. Paskolos gavėjams nesumokėjus palūkanų, ilgą laiką negrąžinus paskolos, atsakovai 2008 m. pareikalavo pasirašyti dar vieną sutartį, kurioje numatyta paskola lygi palūkanų įsiskolinimui, grasino pradėti priverstinį įsiskolinimo išieškojimą iš įkeisto gyvenamojo namo. Ginčijamas sandoris yra tariamas, neteisėtas, pažeidžiantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimus, nes pinigai pagal šį sandorį nebuvo perduoti.

267. Teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, nenurodė jų skundžiamame sprendime, nepateikė nei jų analizės, nei vertinimo. Liudytoja R. M. patvirtino, jog pinigai po ginčijamos sutarties pasirašymo nebuvo perduoti, o numatyti delspinigiai buvo per dideli. Kita liudytoja K. D. paaiškino, jog atsakovas T. S. jai skambino ir reikalavo atsiskaityti, sumokėti palūkanas. Liudytoja D. T. patvirtino, jog atsakovas jai buvo nurodęs, jog pinigai pagal ginčijamą sutartį nebuvo perduoti, nes ji buvo pasirašyta dėl 2004 m. gruodžio 31 d. sutartimi suteiktos paskolos palūkanų sumokėjimo.

27Atsakovai T. S. ir A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad:

281. Pagal teismų praktiką šalių sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. Šiuo atveju atsakovai patyrė nuostolių dėl laiku negrąžintos paskolos (negalėjo grąžinti skolų, apmokėti dukters mokslų užsienyje, apmokėti tetos laidotuvių išlaidų ir kt., todėl atsakovas T. S. buvo priverstas parduoti namą su žemės sklypu).

292. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog 2008 m. paskolos sutartį sudarė reikalaujant atsakovams, prievarta. Pati apeliantė, negalėdama grąžinti pirmosios paskolos, tikino, kad būtina pasiskolinti daugiau pinigų, jog galėtų savo seserims sumokėti už bendrai paveldėtą žemės sklypą, kurį pardavus būtų grąžinta paskola. Apeliantė vietoj to, kad grąžintų skolas atsakovams, įkeitė žemės sklypą ir iš kitų kreditorių pasiskolino daugiau pinigų.

303. Paskolos sutartys sudarytos pagal visus reikalavimus, patvirtintos notaro, šalių parašais, paskolos gavėjai raštu notarės akivaizdoje patvirtino gavę pinigus, jiems buvo paaiškinta, kad grąžinus paskolą laiku, delspinigiai nebus mokami.

314. Apeliantė nepagrįstai remiasi liudytojų, kurie yra su ja susiję, giminaičiai, paaiškinimais.

325. Apeliantė nepagrįstai vengia sumokėti įsiskolinimą, slapstosi, meluoja, skundžia antstolio veiksmus ir trukdo išieškoti skolą priverstiniu būdu iš varžytynių.

33Trečiasis asmuo notarė R. L. atsiliepime į skundą prašo dėl jo pagrįstumo spręsti savo nuožiūra. Teigia, jog sandorių sudarymo metu šalys laisva valia prisiėmė paskolinius įsipareigojimus, susitarė dėl netesybų dydžio. Nurodo, jog apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, kad pinigai nebuvo perduoti. Apeliantė dalį paskolos sumos grąžino, taigi savo veiksmais sutartį pripažino, tačiau iki paskolos grąžinimo termino pabaigos jokių pretenzijų nei dėl paskolos, nei dėl delspinigių dydžio nereiškė. Apeliantė be pagrindo remiasi liudytojų, kurie yra suinteresuoti jai naudingo sprendimo priėmimu, paaiškinimais. Priešingai nei teigia apeliantė, teismas detaliai išnagrinėjo visus byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė aktualias aplinkybes, nustatė tikrąją sandorių šalių valią, sandorių sudarymo aplinkybes.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinių skundų faktinį bei teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 str.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrinama, ar nėra CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliantės ieškovės M. Š. apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d., 329 str.).

36Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės ieškininius reikalavimus dėl 2008 m. kovo 28 d. paskolos sutarties, hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais, taip pat netenkino ieškovės prašymo sumažinti 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartyje nurodytus 0,2 iki 0,02 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo paskolintos sumos.

37Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias paskolinius teisinius santykius, delspinigių dydžius, pagrindus, kuriems esant jie gali būti mažinami, taip pat netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo liudytojų paaiškinimais, todėl pažeidė proceso teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles ir kt.

38Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro jo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į jį argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, jog, priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ištyrė ir teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisiškai reikšmingus šalių teisiniams santykiams nustatyti, teisingai konstatavo aktualias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė tiek civilinio proceso, tiek materialinės teisės normas, ir, atmesdamas ieškovės M. Š. ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 263 str. 1 d.).

39Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su paskolos sutarties, hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais, delspinigių mažinimu ir kt.

40Dėl paskolos sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais

41Pagal sutarties laisvės principą šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, kuris įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas (CK 6.870 str. 1 d.). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir jo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Esant šioms sąlygoms, laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai.

42Taigi apeliantė teisingai nurodo, jog siekiant nustatyti, kokio pobūdžio teisiniai santykiai susiklostė tarp šalių, sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nagrinėjamas ne vien pažodinis sutarties tekstas, bet pirmiausia tikrieji sutarties šalių ketinimai, o jei šių negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; sutarties sąlygos aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jei abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; taip pat atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.

43Apeliantė, teigdama, kad byloje netinkamai įvertinti Sutarties šalių tikrieji ketinimai ir ginčijama sutartis nepagrįstai pripažinta paskolos sutartimi, nes pinigai nebuvo perduoti, remiasi bylos aplinkybėmis, jas interpretuodama pagal savo poziciją byloje ir nurodo, kad šalys neketino sukurti sutartinių paskolinių santykių, sandoris yra tariamas, sudarytas apgaulės ir grasinimų įtakoje (CK 1.86 str., 1.91 str.). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės teiginiais.

44Visų pirma pažymėtina tai, jog nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nes vadovavosi CK 6.870 straipsnio nuostatomis. Apeliantė teigia, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigai nebuvo perduoti. Taigi teisėjų kolegijos nuomone, teismas, vertindamas šiuos apeliantės teiginius, pagrįstai vadovavosi pirmiau paminėtomis materialinės teisės normomis, jose nurodytomis paskolos sutarties sudarymo sąlygomis, kurioms esant teismas sprendė dėl ginčo sutarties sudarymo (CPK 185 str., 3 str.).

45Antra, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu, apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Reiškiant reikalavimą pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytą sandorį, byloje turi būti tiriama ir vertinama, ar kita šalis (šiuo atveju atsakovai, tai yra paskolos davėjai) atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių asmuo buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2006; 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2007; 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2008 ir kt.).

46Apeliantė šioje byloje iš esmės deklaratyviai teigdama, jog ginčijama paskolos sutartis buvo sudaryta dėl atsakovų apgaulės, jų grasinimų įtakoje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors pagal CPK 178 straipsnio reikalavimus būtent šalys privalo pateikti jų teiginius patvirtinančius įrodymus. Tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui, kuris, yra fakto instancija (CPK 320 str., 314 str.). Pažymėtina ir tai, kad atsižvelgiant į apeliantės amžių, socialinę padėtį, kitas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ją laikyti silpnesniąja santykių šalimi, kuri nesuprato / negalėjo suprasti sudaromo sandorio esmės ir priimamų įsipareigojimų masto ar apimties, teisinių pasekmių. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė turėjo paskolų sutarčių sudarymo patirties ne tik su atsakovais, bet ir su kitais asmenimis, su kuriais taip pat vyksta teisminiai ginčai dėl paskolų grąžinimo, o kaip nurodė jos atstovė advokatė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, paskolų sutartys buvo sudaromos siekiant panaikinti apeliantės ir jos buvusio sutuoktinio individualios įmonės finansinius įsipareigojimus kitiems kreditoriams (II b. t., 33–35 l.).

47Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir be pagrindo nesivadovavo liudytojų, kurie, apeliantės teigimu, patvirtino jos teiginius, paaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio 1 dalį reiškia, kad teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, vadovaudamasis įstatymais, nustato šių aplinkybių vertę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įrodinėjimo taisyklėmis, logikos dėsniais, o taip pat, kaip teisingai nurodo apeliantė, teisingumo, protingumo principais. Liudytojų parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, liudytoju gali būti ir asmuo, susijęs giminystės ryšiais su byloje dalyvaujančiais asmenimis, jeigu jam yra žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla (CPK 189 str. 1 d.).

48Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino pateiktus įrodymus, nurodė motyvus, kuriais bylos duomenimis vadovavosi spręsdamas dėl ginčijamos paskolos sutarties. kaip minėta, teismas nustatė, jog šalys tiek 2004 m. gruodžio 31 d., tiek ginčijamą 2008 m. kovo 28 d. paskolos sutartį sudarė raštu, pas notarą, abu paskolos gavėjai abiejose sutartyse raštu ir savo parašais patvirtino, kad nurodyto dydžio pinigus iš atsakovų gavo, taip pat šalys tą pačią sandorio sudarymo dieną – 2008 m. kovo 28 d. – sudarė ir kitą, hipotekos sandorį, kuriuo įkeitė jiems priklausantį turtą, esantį K. P. g. duomenys neskelbtini, patvirtindami savo valią parašais, įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2009 m. sausio 1 d. Tačiau ieškinys dėl šios paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia pareikštas tik 2013 m. vasario 4 d., t. y. praėjus 4 metams po prievolės įvykdymo termino pabaigos ir tik po to, kai atsakovai kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, jog apeliantė neįrodė savo ieškininio reikalavimo dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia pagrįstumo.

49Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjo taip pat ir liudytojų R. M. , K. D. , D. T. paaiškinimus, tačiau sprendė, jog jie nepatvirtina apeliantės teiginių. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad teismo sprendime nebuvo pateikti teismo posėdžio protokolo duomenys, tai yra konkretūs liudytojų paaiškinimai, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus ar jų nevertino iš viso (CPK 185 str.).

50Apeliantės teigimu, argumentus apie ginčijamą tariamą sandorį, kuriuo buvo ne suteikta nauja paskola, o susitarta dėl palūkanų už 2004 m. gruodžio 31 d. suteiktą paskolą mokėjimo, patvirtina aplinkybė, jog paskolą jai ir sutuoktiniui suteikė visiškai nepažįstami asmenys, kurie verčiasi tokio pobūdžio veikla, tai yra paskolų teikimu su palūkanomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantė neginčija iš šių asmenų 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartimi pasiskolinusi 275 000 Lt, taip pat neneigia fakto, kad šios paskolos taip pat nėra grąžinusi. Tuo tarpu vien tik jos pateikti rašytiniai liudytojos G. C. paaiškinimai, jog atsakovai yra paskolinę pinigų kitiems asmenims, nepaneigia teismo išvados, kad remiantis vien tik su ieškove susijusių liudytojų paaiškinimais, nėra pagrindo spręsti dėl tariamo sandorio sudarymo ar jo sudarymo apgaulės įtakoje (CPK 178 str.).

51Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė jos ieškininius reikalavimus pripažinti 2008 m. kovo 28 d. paskolos sutartį, hipotekos lakštą negaliojančiais (CK 6.870 str., 1.86 str., 1.91 str., CPK 185 str., 263 str.).

52Dėl netesybų dydžio

53Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nustatančias netesybas, neatsižvelgė į apeliantės turtinę padėtį, šalių interesų pusiausvyros principą, todėl nepagrįstai priteisė aiškiai per didelius delspinigius, kurie turi būti mažinami iki 0,02 procentų dydžio už kiekvieną pradelstą dieną.

54Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad netesybos yra šalių susitarimu iš anksto nustatyti minimalūs nuostoliai, kurių sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju nukentėjusi šalis neturi įrodinėti, nes pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

55Iš tiesų, apeliantė teisingai nurodo, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį teismas gali netesybas sumažinti, jeigu jos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis; teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes ir kt., vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 ir kt.). Tuo atveju, kai ginčas vyksta dėl netesybų mažinimo, kreditoriui neprašant atlyginti nuostolių, siekdamas pagrįsti, kad netesybos yra protingo dydžio, kreditorius gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės, tačiau nereikalaujama, kad jis tiksliai įrodytų jo realiai patirtų dėl pažeistos sutartinės prievolės nuostolių dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2013 ir kt.).

56Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008 ir kt.). Taigi netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, todėl apeliantė be pagrindo teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos šiuo klausimu.

57Šiuo atveju šalys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną. Apeliantė, kaip minėta, teigia, jog netesybos turėtų būti mažinamos dėl sunkios jos finansinės padėties, dėl to, kad dalis paskolos sumos jau yra grąžinta, o atsakovams sutarties įvykdymo terminas ne tik nebuvo reikšmingas, bet priešingai, naudingas. Taip pat apeliantė nurodo, kad paskola buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, todėl ji neturėjo reikiamos patirties delspinigių dydžiui įvertinti.

58Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė dėl sunkios finansinės padėties prašė atleisti nuo žyminių mokesčių už ieškinį, apeliacinį skundą, mokėjimo, tačiau teismai, spręsdami šiuos klausimus, nurodė, jog nėra pagrindo tenkinti šiuos prašymus, todėl žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog pagal teismų praktiką skolininkas negali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės vien dėl sunkios jos finansinės padėties. Tokiu būdu būtų paneigtas civilinės atsakomybės institutas, šalių lygybė, interesų pusiausvyra, kreditoriaus teisės, nes pasikeitus skolininko finansinei padėčiai, kreditorius netektų savo interesų apsaugos.

59Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės, vadovavosi pirmiau išvardytais kriterijais, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, tai yra, jog abi sutarties šalys yra fiziniai asmenys, pagal sutartį suteikta paskola buvo gana didelė (275 000 Lt), tačiau neatlygintinė (sutarties 2 p.), paskolos apeliantė negrąžino daugiau kaip septynerius metus, tik po šešerių metų grąžino 10 000 Lt iš pasiskolintų 275 000 Lt. Taigi sutarties nevykdymo terminas, palyginti su terminu, kuriam buvo suteikta paskola (metams), yra labai ilgas, dėl delspinigių dydžio sumažinimo apeliantė į teismą kreipėsi tik tada, kai buvo pradėtis priverstinis skolos išieškojimas.

60Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju sprendžiant dėl sutartyje nustatyto delspinigių dydžio pagrįstumo, reikšminga ir tai, kad, kaip minėta, atsižvelgiant į apeliantės amžių, socialinę padėtį, kitas aplinkybes, tai, kad nagrinėjamoje byloje minimo paskolų sutartys buvo ne vienintelės, taigi apeliantė turi paskolų sudarymo patirties, taip pat ir, kaip matyti iš bylos duomenų, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, teisminių ginčų patirties, nėra pagrindo apeliantę laikyti silpnesniąja santykių šalimi, kuri negalėjo tinkamai įvertinti ar suprasti sudaromo sandorio sąlygų ir nustatyto delspinigių dydžio. Apeliantės teiginys, jog ji neturėjo galimybės nustatyti kito delspinigių dydžio, vertintinas kritiškai, nes byloje neįrodyta, jog atsakovai veikė nesąžiningai ar naudojo spaudimą ieškovės atžvilgiu, priešingai, kaip nurodė trečiasis asmuo notarė, sutartis buvo šalims perskaityta, apeliantė šios aplinkybės neginčija.

61Todėl nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog sutarties šalių interesų pusiausvyra yra pažeista, taip pat nenustatyta kitų aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti, kad šalių sutartyje laisva valia nustatytas delspinigių dydis neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CPK 185 str.). Tuo tarpu vien tik teismo priteistų netesybų, mokėtinų už šešis mėnesius, dydis (99 000 Lt) vertinant jį su neįvykdytos prievolės dydžiu (sumokėjo 10 000 iš 275 000 Lt), termino atsiskaityti pažeidimo apimtimi, nesudaro pagrindo pripažinti šalių sutartyje nustatytų netesybų (delspinigių) dydžio aiškiai per dideliu ir jį mažinti (CPK 185 str.).

62Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į pirmiau paminėtus kasacinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė be pagrindo teigia, kad teismas, atmesdamas jos prašymą mažinti netesybas kaip nepagrįstą, neatsižvelgė į pateiktus argumentus ir neteisingai įvertino byloje nustatytas aplinkybes (CPK 185 str.).

63Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės M. Š. ieškinį, tinkamai įvertino ir išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, aiškino ir taikė materialinės bei proceso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas yra tinkamai atskleidęs bylos esmę, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

64Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi buvo atidėjęs dalies žyminio mokesčio mokėjimą iki galutinio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Todėl atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, žyminio mokesčio dalis priteisiama į valstybės biudžetą (CPK 84 str.).

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

67Priteisti iš ieškovės M. Š. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) žyminio mokesčio.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė M. Š. 2013-02-04 kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė:... 5. 1) pakeisti 2004 m. gruodžio 31 d. notaro patvirtintos paskolos sutarties,... 6. 2) pakeisti 2004 m. gruodžio 31 d. hipotekos lakšto (kodas 02/1/2005/0000103)... 7. 3) pakeisti 2004 m. gruodžio 31 d. notaro patvirtintos paskolos sutarties 4... 8. 4) pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 28 d. notaro patvirtintą paskolos... 9. 5) pripažinti negaliojančiu 2008 m. kovo 28 d. hipotekos lakštą (kodas... 10. 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.... 11. Nurodė, kad pagal 2004 m. gruodžio 31 d. paskolos sutartį ieškovė... 12. Ieškovės teigimu, ginčijamą 2008 m. kovo 28 d. paskolos sutartį... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Kauno apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškovės ieškinį... 15. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškininį reikalavimą dėl 2004 m.... 16. Pasisakydamas dėl reikalavimo sumažinti netesybų dydį, teismas sutiko su... 17. Teismas, remdamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, taip pat atmetė kaip... 18. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 19. Ieškovė M. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti paminėtą Kauno... 20. 1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,... 21. 2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sutartyje šalių sutartas 0,2 procentų... 22. 3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, pasirašydama paskolos... 23. 4. Teismas be pagrindo atmetė ieškovės reikalavimą dėl 2008 m. kovo 28 d.... 24. 5. Teismas neatskleidė ginčo esmės, nes be pagrindo neatsižvelgė į tai,... 25. 6. Teismas neteisingai taikė proceso teisės normas, pažeidė įrodymų... 26. 7. Teismas neatsižvelgė į bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų... 27. Atsakovai T. S. ir A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti... 28. 1. Pagal teismų praktiką šalių sulygtos netesybos laikomos iš anksto... 29. 2. Apeliantė nepagrįstai teigia, jog 2008 m. paskolos sutartį sudarė... 30. 3. Paskolos sutartys sudarytos pagal visus reikalavimus, patvirtintos notaro,... 31. 4. Apeliantė nepagrįstai remiasi liudytojų, kurie yra su ja susiję,... 32. 5. Apeliantė nepagrįstai vengia sumokėti įsiskolinimą, slapstosi, meluoja,... 33. Trečiasis asmuo notarė R. L. atsiliepime į skundą prašo dėl jo... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir... 36. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus... 37. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, jog teismas... 38. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes,... 39. Toliau teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų,... 40. Dėl paskolos sutarties ir hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiais... 41. Pagal sutarties laisvės principą šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis... 42. Taigi apeliantė teisingai nurodo, jog siekiant nustatyti, kokio pobūdžio... 43. Apeliantė, teigdama, kad byloje netinkamai įvertinti Sutarties šalių... 44. Visų pirma pažymėtina tai, jog nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad... 45. Antra, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką sprendžiant klausimą... 46. Apeliantė šioje byloje iš esmės deklaratyviai teigdama, jog ginčijama... 47. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais,... 48. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino pateiktus... 49. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo turinio, teismas, priešingai nei... 50. Apeliantės teigimu, argumentus apie ginčijamą tariamą sandorį, kuriuo buvo... 51. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 52. Dėl netesybų dydžio ... 53. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 54. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad netesybos yra šalių susitarimu... 55. Iš tiesų, apeliantė teisingai nurodo, jog pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį... 56. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad priklausomai nuo faktinės... 57. Šiuo atveju šalys susitarė dėl 0,2 procentų dydžio delspinigių už... 58. Iš tiesų, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė dėl sunkios finansinės... 59. Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas, kad šalių nustatytos netesybos... 60. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju sprendžiant dėl sutartyje nustatyto... 61. Todėl nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos... 62. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, taip pat į pirmiau paminėtus... 63. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija... 64. Kaip matyti iš bylos duomenų, Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d.... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 67. Priteisti iš ieškovės M. Š. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 5 000 Lt...