Byla 2YT-13368-294/2016
Dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstolei V. M

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB AC Invest skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotam asmeniui antstolei V. M.,

Nustatė

2Antstolė patvarkymu atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens skundą.

3UAB AC Invest prašo sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą, panaikinti procesinius dokumentus ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąsias bylas. Nurodo, kad antstolė 2016-02-05 informavo pareiškėją, kad areštavo atsakovo turtą ir apskaičiavo vykdymo išlaidas. Mano, kad antstolio procesiniai dokumentai nepagrįsti, nesąžiningi, todėl prašo juos panaikinti. Pažymėjo, kad antstolė priimdama savo procesinius dokumentus nepagrįstai ignoravo tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai buvo neteisėti pareiškėjo atžvilgiu, nes fondo pakartotiniai sprendimai vienašališkai ir tinkamai neinformavus pareiškėjo bei ignoravus pareiškėjo prašymą dėl skolos atidėjimo, pakartotinai kreiptis į antstolę (dar nesulaukus ginčo tarp bylos šalių dėl analogiško fondo pirmo tokio sprendimo nagrinėjimo pabaigos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme), buvo priimtas nepagrįstai, neteisėtai, nesąžiningai, nes toks fondo sprendimas prieštaravo bendriesiems sutarčių sąžiningumo reikalavimams, iš esmės pažeidė sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, pareiškėjo, kaip vartotojo, nenaudai. Fondo pradėtas nesąžiningas ir neteisėtas išieškojimas perduodant vykdomuosius dokumentus antstolei buvo neteisėtas, nes prieštaravo bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidė kreditoriaus ir skolininko teisių ir pareigų pusiausvyrą skolininko nenaudai. Paaiškino, jog pareiškėjas nuo 2007 m. pastoviai ir reguliariai kiekvieną mėnesį mokėjo įmokas fondui ir laikėsi su fondu suderinto susidariusios skolos padengimo mokėjimo grafiko; pareiškėjo įsiskolinimas susidarė nedidelėmis sumomis per ilgą laiko tarpą ir buvo nežymus lyginant su per visą pareiškėjo veiklos laikotarpį sumokėta suma; pareiškėjas visą laiką nuo 2007 m. mokėjo įmokas fondui, nors turėjo didelių finansinių problemų dėl prarastų investicijų per finansinę krizę, ir pagrįstai galėjo susimažinti priskaičiuotų įmokų dydį (kaip padarė daug šalies įmonių), bet to nepadarė ir nevengė mokėti įmokų; pareiškėjas sumokėjo fondo priskaičiuotus delspinigius, kurie atitinka sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų ir buvo neprotingai bei nesąžiningai dideli; atsakovas ne kartą kreipėsi į fondą su prašymais sumažinti, panaikinti arba sumažinti priskaičiuotus delspinigius, nes netesybos nėra skirtos vienai sutarties pusei pasipelnyti kitos pusės sąskaita ir jos negali būti neprotingai didelės; antstolė priimdama savo sprendimą ir siųsdama raginimą šioje byloje klaidingai nustatė faktines šios bylos aplinkybes, nes antstolė atlikdama savo funkcijas privalėjo vadovautis teisėtumo principu, todėl antstolė priimdama vykdomąjį dokumentą vykdyti ir atlikdama vykdymo veiksmus, turėjo užtikrinti vykdymo teisėtumą, antstolė privalėjo įsitikinti, ar nėra akivaizdžių ar kitokių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus. Akivaizdu, kad šiuo atveju antstolė to tinkamai nepadarė, nes antstolės raginime nurodyta skola atsirado tik fondui neteisėtai ir nesąžiningai anksčiau suderinto laiko kreipusis į ją dėl išieškojimo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad akivaizdu, jog antstolei buvo kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, todėl antstolė savo patvarkymu turėjo atsisakyti priimti jį vykdyti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, nurodydama grąžinimo priežastis. Antstolė remdamasi klaidingais ir nepagrįstais fondo sprendimo argumentais ir tikrovės neatitinkančiais faktais priėmė nesąžiningą bei nemotyvuotą sprendimą patenkinti fondo prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą.

4Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad pareiškėjas nenurodo jokių pagrindų dėl vykdomųjų bylų sustabdymo. Pažymi, kad skola iš skolininko nėra išieškota, todėl nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti vykdomąsias bylas. Pažymi, kad vykdymo išlaidos apskaičiuotos tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus.

5Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą bylą šalys informuotos specialiame interneto tinklapyje patalpinant tekstą apie teismo sudėtį, teismo posėdžio vietą ir laiką (CPK 133 str.).

6Skundas atmestinas.

7Prašymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo sprendžiamas taikant teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą atskiroje civilinėje byloje, todėl šioje byloje šis pareiškėjo reikalavimas nėra nagrinėjamas.

8Pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio procesinius dokumentus ir jų vykdymą bei užbaigti vykdomąsias bylas.

9Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima dėl asmeniui reikšmingų aplinkybių panaikinti teisėtus ir pagrįstus antstolio patvarkymus, ar pažeisti teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principus. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis.

10Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų teisėtumo, atlieka vykdymo proceso kontrolę (CPK 594 str.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Dėl to teismas, nagrinėdamas ginčus, susijusius su sprendimų priverstiniu vykdymu, neturi apsiriboti vien formaliu antstolių veiksmų teisėtumo patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti faktines aplinkybes, teisiškai įvertinti antstolio įstatymu jam paskirtas pareigas (veikimą ar neveikimą), ir pasisakyti, ar antstolis pažeidė jo veiklą vykdant sprendimą reglamentuojančias teisės normas ar ne.

11Vykdomosios bylos Nr. 0015/14/0462 medžiaga nustatyta, kad antstolė V. M. priėmė vykdymui VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą dėl skolos iš skolininko išieškojimo.

12Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

14CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra imperatyvios, todėl jose nustatytų reikalavimų privaloma griežtai laikytis.

15Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-01-27 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-4154-580/2015, atmetė pareiškėjo skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo 2014-05-02 sprendimą bei prašymą atidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-26 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-238-552/2016, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-01-27 sprendimą paliko nepakeistą.

16Vykdomojo dokumento priėmimo tvarką nustato CPK 651 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyti kriterijai, remiantis kuriais antstolis nustato ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis vykdomąjį dokumentą priima ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 17 straipsnio 3 dalį, fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams. Bylos duomenimis nustatyta, kad išieškotojas VSDFV Vilniaus skyrius pasinaudodamas minėta teise priėmė sprendimą dėl laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų išieškojimo bei perdavė sprendimą vykdyti antstolei. Duomenų apie tai, jog VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimas yra negaliojantis (nuginčytas), byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde pradžioje įvardina tik antstolės 2016-02-05 procesinius dokumentus, tačiau skundu prašo visas vykdomąsias bylas užbaigti ir vykdymo procesus nutraukti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skunde nurodytus teiginius, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė pagrįstų CPK įtvirtintų pagrindų, dėl kurių antstolė turėjo atsisakyti priimti vykdyti VSDFV sprendimą dėl skolos išieškojimo, t. y. skunde nurodyti argumentai nepagrindžia tokių pagrindų buvimo. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad antstolė, nenustačiusi akivaizdžių kliūčių, pagrįstai priėmė vykdyti minėtą VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimus.

17CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

18Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

19Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra pateikęs ne vieną skundą dėl antstolės veiksmų, motyvuodamas jog antstolė VSDFV sprendimus privalėjo atsisakyti priimti, tačiau tokie pareiškėjo skundai atmesti.

20Kiekviename skunde privalo būti tinkamai suformuotas reikalavimas. Šiuo atveju nors pareiškėjas tarsi skundžia tik 2016-02-05 antstolio priimtus procesinius dokumentus, tačiau jo skunde iš esmės motyvuojama dėl visų antstolės žinioje vykdomų išieškotojo sprendimų.

21Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008).

22Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalies nuostatas, antstolis, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, skolininkui siunčia raginimą įvykdyti sprendimą geruoju ir, jeigu vykdomajame dokumente nenustatytas įvykdymo terminas, nustato sprendimo įvykdymui 10 dienų terminą (CPK 659 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai (CPK 624 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad antstolė priėmusi vykdyti aukščiau nurodytus vykdomąjį dokumentą pagrįstai ir teisėtai parengė raginimus įvykdyti sprendimą bei juos išsiuntė pareiškėjui, nustatant jam 10 dienų terminą sumokėti skolą geruoju. Be to, antstolė turėjo teisę areštuoti skolininko turtą ir apskaičiuoti vykdymo išlaidas. Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 str.). Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Dėl to antstoliui išieškant iš skolininko turto ar turtinių teisių ir jas areštavus, skolininkas netenka teisės valdyti, naudoti ir disponuoti areštuotu turtu ar turtinėmis teisėmis.

23Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas turėjo teisę pateikti skundą tik dėl patvarkymo (kuriam apskųsti naikinamieji terminai nėra suėję), teismas šia apimtimi išsprendęs skolininko pateiktą skundą laiko nepagrįstu.

24Atskirai pasisakytina dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo

25Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka mokėti antstolio paskaičiuotų vykdymo išlaidų.

26Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, antstolio priimti procesiniai dokumentai, atitinkantys Sprendimų vykdymo instrukcijoje (SVI) nustatytus reikalavimus, įvertinami ir vykdymo išlaidos apskaičiuojamos pagal SVI nustatytus įkainius. Vykdomojoje byloje nenustatyta antstolio piktnaudžiavimo procesine padėtimi, antstolis vykdė priverstinio vykdymo veiksmus. Antstolio teisė gauti atlyginimą už jam pavestų vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijų atlikimą reglamentuojama valstybės. Pagal Antstolių įstatymo 21 straipsnio 4 dalį atlyginimo antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą ir kitų įstatymo pavestų antstoliui funkcijų atlikimą tvarką ir dydžius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. CPK 609 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apmokėjimo ir atleidimo nuo jų tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija, kurią tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

27Pagal šios Instrukcijos 34 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į: bendrąsias vykdymo išlaidas; vykdymo išlaidas, susijusiais su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu; atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą. Bendrosios vykdymo išlaidos – tai avansinis išieškotojo mokestis antstoliui, mokamas tam, kad padengtų tam tikrą dalį antstolio veiklos sąnaudų ir iš dalies atlygintų antstoliui už darbą; įvykdžius vykdomąjį dokumentą, šios išlaidos išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidos, susijusios su atskirų vykdymo veiksmų atlikimu, – tai tikslinės paskirties išlaidos, kurias antstolis, vykdydamas sprendimą, sumoka tretiesiems asmenims (pašto ir kurjerių, areštuoto turto saugojimo, pervežimo, atlyginimo ekspertams, vertėjams, kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims išlaidos, išlaidos skelbimams spaudoje, mokamoms užklausoms ir kt.). Atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą – tai mokestis antstoliui už sėkmingai atliktą darbą, vadinamasis „sėkmės mokestis“, mokamas, kai antstolis įvykdo sprendimą (jo dalį), kurio skolininkas neįvykdė gera valia. Tas faktas, kad atlyginimas antstoliui susietas su rezultatu, t. y. kad pagrindinis antstolio uždavinys yra rezultatas – visiškai įvykdytas teismo sprendimas, o ne tinkamai vykdoma procedūra, skatina antstolius efektyviau vykdyti sprendimus, nes ekonominė motyvacija yra viena iš geriausių paskatų, kad antstolis efektyviai ir rezultatyviai vykdytų valstybės jam deleguotas funkcijas. Tačiau pažymėtina tai, kad pagal valstybės nustatytą atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinį reglamentavimą antstolis turi teisę gauti, o skolininkas privalo sumokėti antstoliui atlyginimą už priverstinį vykdomojo dokumento įvykdymą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės normų, reglamentuojančių atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą mokėjimą, aiškinimo ir taikymo taisyklę, sprendžiant dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, lemiamą reikšmę turi tai, kada skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį): per raginime nustatytą terminą ar jam pasibaigus, o kai raginimas neturi būti siunčiamas, – per įstatyme, vykdomajame dokumente nustatytą terminą, t. y. savanoriškai, ar jau pradėjus priverstinį vykdymą. Jeigu skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas pažeidžia įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą įvykdymo terminą ir pradedamas priverstinis sprendimo vykdymas, iš jo be kitų vykdymo išlaidų išieškomas ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007; 2007 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-5/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2007, kt.).

28Kadangi pareiškėjas laiku neįvykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos, buvo pradėta išieškojimo procedūra, už kurią antstolis turi teisę gauti atlyginimą. Pagal CPK 610 straipsnio 1 dalį vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šių išlaidų apmokėjimo išimtis gali nustatyti Sprendimų įvykdymo instrukcija. CPK 611 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl vykdymo išlaidų išieškojimo antstolis nusiunčia skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodo išlaidų dydį ir pasiūlo per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą.

29Šiuo atveju susipažinus su pareiškėjo skundu darytina išvadą, kad ir dalyje dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo jis nėra pagrįstas. Pareiškėjo motyvai grindžiami iš esmės antstolės pareiga atsisakyti priimti vykdymui išieškotojo sprendimus, tačiau dėl tokių sprendimų teisėtumo yra priimti teismų sprendimai, todėl tokie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

30Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis priimdamas patvarkymą dėl turto arešto bei vykdymo išlaidų apskaičiavimo elgėsi teisėtai pagal CPK reikalavimus, Sprendimų vykdymo instrukciją, antstolis vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamus patvarkymus.

31Dėl nurodytos priežasties skolininko skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.

32Vadovaudamasis LR CPK 513, 290-292 str. teismas

Nutarė

33UAB AC invest skundą dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir patvarkymo bei akto panaikinimo atmesti.

34Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, rašytinio... 2. Antstolė patvarkymu atsisakė tenkinti suinteresuoto asmens skundą.... 3. UAB AC Invest prašo sustabdyti vykdomųjų bylų vykdymą, panaikinti... 4. Antstolė, atsisakydama tenkinti pareiškėjo skundą, nurodė, kad... 5. Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, apie nagrinėjamą bylą šalys... 6. Skundas atmestinas. ... 7. Prašymas dėl vykdomųjų bylų sustabdymo sprendžiamas taikant teisės... 8. Pareiškėjas (skolininkas) pateiktu skundu prašo panaikinti antstolio... 9. Tai, kad asmuo turi teisę skųsti antstolio veiksmus, nereiškia, kad galima... 10. Teismas, tirdamas suinteresuotų asmenų skundus dėl antstolių veiksmų... 11. Vykdomosios bylos Nr. 0015/14/0462 medžiaga nustatyta, kad antstolė V. M.... 12. Pažymėtina, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo... 14. CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą, yra imperatyvios, todėl jose... 15. Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės matyti, jog... 16. Vykdomojo dokumento priėmimo tvarką nustato CPK 651 straipsnio 1 dalis,... 17. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 18. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos... 19. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas... 20. Kiekviename skunde privalo būti tinkamai suformuotas reikalavimas. Šiuo... 21. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 22. Pagal CPK 655 straipsnio 1 dalies nuostatas, antstolis, priėmęs vykdyti... 23. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkas turėjo teisę pateikti skundą tik dėl... 24. Atskirai pasisakytina dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo... 25. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka mokėti antstolio paskaičiuotų vykdymo... 26. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, antstolio priimti procesiniai... 27. Pagal šios Instrukcijos 34 punktą vykdymo išlaidos skirstomos į:... 28. Kadangi pareiškėjas laiku neįvykdė teismo sprendimu nustatytos pareigos,... 29. Šiuo atveju susipažinus su pareiškėjo skundu darytina išvadą, kad ir... 30. Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolis priimdamas... 31. Dėl nurodytos priežasties skolininko skundas dėl antstolio veiksmų... 32. Vadovaudamasis LR CPK 513, 290-292 str. teismas... 33. UAB AC invest skundą dėl antstolės veiksmų pripažinimo neteisėtais ir... 34. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus...