Byla 2A-274-267/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinės įstaigos plaukimo mokyklos „Delfinas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2-772/2015 pagal ieškovės N. T. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinei įstaigai plaukimo mokyklai „Delfinas“, trečiajam asmeniui S. Y. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51. Ieškovė N. T. ieškiniu, o vėliau patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės – biudžetinės įstaigos plaukimo mokyklos „Delfinas“ 26 462 Eur neturinės žalos atlyginimo.

62. Su atsakove UADB ,,Ergo Lietuva“ ieškovė 2015-10-15 sudarė taikos sutartį, kurią teismas 2015-10-27 nutartimi patvirtino ir bylą dėl tos reikalavimų dalies nutraukė.

73. Ieškovė nurodė, kad būdama darbo santykiuose su atsakove BĮ plaukimo mokykla „Delfinas“ 2011-01-28 po plaukimo varžybų su vaikų grupe vykstant atsakovei priklausančia transporto priemone iš Alytaus į Šiaulius įvyko eismo įvykis, kurio metu ieškovė buvo sunkiai sužalota. Kaltu dėl eismo įvykio pripažintas trečiasis asmuo S. Y.. Dėl patirtos traumos ieškovė ilgą laiką buvo gydoma gydymo ir reabilitacijos įstaigose, ilgą laiką buvo visiškai priklausoma nuo aplinkinių. Trauma stipriai atsiliepė psichinei ieškovės būklei, ieškovė patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu trečiasis asmuo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. Šiuo nuosprendžiu ieškovės civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad trečiasis asmuo nepasirinko saugaus greičio esant sudėtingoms eismo sąlygoms, nesuvaldė automobilio dėl to jo vairuojamas automobilis apvirto, o ieškovė buvo sunkiai sužalota.

84. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga plaukimo mokykla „Delfinas“ su ieškiniu sutiko iš dalies, kategoriškai nesutiko su ieškinyje pateiktu teisiniu faktinių aplinkybių kvalifikavimu ir vertinimu, nes ieškovė mikroautobuse važiavo neprisegusi saugos diržą bei trukdė vairuotojui vairuoti transporto priemonę, todėl, atsakovės nuomone, taikytinas mišrios atsakomybės principas.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.

10Priteisė ieškovei N. T. iš atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ 13 231,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11Nustatė, kad atsakovė savivaldybės biudžetinė įstaiga Šiaulių plaukimo mokykla ,,Delfinas“ ieškovei N. T. priteistą 13 231, 00 Eur piniginę kompensaciją turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį sumokant po 551,29 Eur įmoką, o paskutinį mėnesį 551,33 Eur įmoką. Įmoka turi būti sumokėta iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, mokant ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

12Priteisė ieškovei N. T. iš atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ 1 448,10 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

13Likusią ieškinio reikalavimų dalį teismas atmetė.

146. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo metu BĮ plaukimo mokykla „Delfinas“ ir jos vadovas neperdavė įgaliotiems asmenims dalies darbdavio teisių ir pareigų saugos darbe klausimais, todėl pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnį buvo atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą, o jo įgaliotas trečiasis asmuo savo pareigų neįvykdė tinkamai, pažeidė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sunkiai sutrikdyta ieškovės sveikata. Atsakovės įgaliotas trečiasis asmuo pažeidė KET reikalavimus ir tarp jo neatsargumo bei kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Trečiojo asmens S. Y. neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes S. Y. galėjo ir turėjo numatyti pavojingus veikos padarinius. Jis, būdamas eismo dalyviu, žinojo apie esamas meteorologines sąlygas kelyje ir privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų tamsiu paros laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl kaip vairuotojas galėjo ir turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes. Dėl to Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendžiu S. Y. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

157. Spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios sužalojimo sunkumą, ilgą gydymą ir sužalojimo pasekmes, į nuolatinį išgyvenimą dėl ateities tapus neįgalia ir negalinčia toliau sėkmingai savarankiškai savęs realizuoti. Teismas vertino ir tai, kad šiuo metu ieškovė jaučia sužalojimų padarinius, primenančius skaudžias pasekmes, kasdien patiriami fiziniai skausmai, nepatogumai, suvaržymai ir moraliniai bei dvasiniai išgyvenimai.

168. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad dėl patirtų traumų yra kalta ir pati ieškovė, kadangi tokių faktų ir aplinkybių nei anksčiau baudžiamąją bylą, nei šią bylą nagrinėjantis teismas nenustatė, o remtis prielaidomis nėra teisinio pagrindo. Tokių duomenų byloje negauta ir teismui byloje paskyrus dvi teismo ekspertizes. Teismas nesirėmė trečiojo asmens nurodytomis aplinkybėmis, kadangi jis ginčo atveju laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris irgi siekia išvengti prievolės atsakovei atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismas atmetė ir jo pakviestų liudytojų dukros ir žmonos parodymus, kadangi jos nėra specialistės ir neturi specialių žinių vertinti ieškovės sveikatos būklės.

179. Konstatuojant visų Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nuosprendyje nurodytų aplinkybių, kuriomis pasireiškė ieškovės patirta neturtinė žala, buvimą, teismas sprendė, kad neturtinė 26 462,00 Eur dydžio pareiga atsakovei yra neproporcingai didelė. Teismas vertino, kad ieškovė prarado 65 proc. darbingumo iki 2016-11-08, patirta neturtinė žala yra neįkainojamai didelė, tačiau nustatant atlygintiną šios žalos dydį, teismas atsižvelgė į žalą privalančio atlyginti asmens turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 13 231,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, taip pusiau mažindamas ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

1810. Kadangi ieškovei iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydis yra didelis, dėl to atsižvelgiant tiek į ieškovės atstovės sutikimą, tiek ir į pačios atsakovės atstovės nuomonę, šią kompensaciją teismas įpareigojo sumokėti ieškovei per 24 mėnesius, įmoką įpareigojant sumokėti iki paskutinės einamojo mėnesio dienos, mokant ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo.

1911. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra iš dalies neįgali, pragyvenanti tik iš dėl prarasto nedarbingumo ir įgyto neįgalumo gaunamų išmokų, kurios nėra didelės, taip pat atsižvelgė, kad ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies, kurio atsakovė iš pradžių visiškai nepripažino, teismas pripažino iš esmės pagrįstu, vertinant, kad, ieškovei naudojantis byloje advokato pagalba, ji nesiekė byloje apsunkinti atsakovės turtine prievole atlyginti ieškovei turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl atsakovei neatlygino turėtų išlaidų byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti. Tačiau teismas iš atsakovės ieškovei priteisė jos patirtas 1 448,10 Eur atstovavimo išlaidas.

20III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2112. Apeliaciniu skundu atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga plaukimo mokykla „Delfinas“ prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti ieškovei iš atsakovės priteisti 3 445,08 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir paskirstyti turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atsižvelgiant į ieškovės ir draudimo bendrovės „Ergo Insurance“ SE sudarytą taikos sutartį byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2212. 1. Šioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sužalojimo laipsnį; sužalojimo pobūdį; sveikatos sužalojimo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, turtinius ir neturtinius); sužalojimo būdą; žalos padariusio asmens kaltę; nukentėjusiojo kaltę; žalą padariusio asmens turtinė padėtį; ar padaryta turtinė žala ir koks jos dydis; kitas reikšmingas aplinkybes; sąžiningumą, teisingumą ir protingumą. Teismas taikė tik dalį nurodytų neturtinės žalos nustatymo kriterijų, teismas nevertino žalą padariusio asmens kaltės, nukentėjusiosios kaltės, apeliantės turtinės padėties. Teismas netinkamai įvertino eismo įvykio padarinius, todėl neteisingai nustatytas ieškovės patirtos neturtinės žalos dydis.

2312.2. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad dėl įvykusio eismo įvykio ieškovė prarado vos 10 proc. savo bendrojo darbingumo, tai patvirtina 2014-10-31 Ekspertizės aktas Nr. EKG 38(139)/15(01), o NDNT Šiaulių II teritorinis skyrius ieškovės darbingumo lygį nustatinėjo remdamasis ne tik eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padariniais, tačiau ir kitomis ieškovės ligomis, kurios nėra susijusios su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais.

2412.3. Teismas trečiojo asmens elgesį ir kaltės laipsnį turėjo vertinti ir kitų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Nors trečiasis asmuo ir yra kaltas dėl eismo įvykio metu atsiradusių padarinių, tačiau jo veiksmai turi būti vertinami kaip neatsargumas. Kilę padariniai yra ne dėsningas trečiojo asmens neatsargaus vairavimo padarinys, o nepalankių aplinkybių padarinys ir yra atsitiktinio pobūdžio. Teismas skundžiamu sprendimu visiškai neatsižvelgė į trečiojo asmens kaltės formą.

2512.4. Teismas nepagrįstai netaikė mišrios atsakomybės principo, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl įvykusio eismo įvykio bei atsiradusių padarinių yra ieškovės kaltės. Apeliantės įsitikinimu, ieškovė važiuodama atsakovės transporto priemone pažeidė KET 60 ir 61 punktus – nesegėjo saugos diržo ir blaškė vairuotojo dėmesį trukdydama vairuoti transporto priemonę.

2612.5. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje bei skirti kompleksinę medicininę transporto trasologinę ekspertizę, kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti, ir pateikia tris klausimus ekspertams.

2712.6. Ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka apeliantės turtinės padėties, o taip pat pažeidžia viešąjį interesą. Teismas atsakovės finansinę padėtį turėjo vertinti kaip sudėtingą, tačiau to nepadarė, o teismo sprendimu priteistas neturtinės žalos dydis vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas.

2812.7. Apeliantė jau yra atlyginusi 1 737,96 Eur neturtinės žalos, tačiau teismas šių ieškovei sumokėtų sumų nevertino ir neįskaitė į ieškovės patirtą neturtinę žalą.

2912.8. Ieškovė ieškiniu neprašė iš atsakovės priteisti palūkanas, skaičiuojamas nuo neatlygintos neturtinės žalos sumos. Teismas skundžiamu sprendimu, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo likusios neatlygintos neturtinės žalos dydžio.

3012.9. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, pažeidė LR CPK 93 straipsnį, nes neišsprendė ekspertizės išlaidų atlyginimo klausimo, priteisė ne tik ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, bet ir baudžiamojoje byloje, nepaskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų, nevertino priežasčių, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis reikalavimų patenkinta sudaryta taikos sutartimi.

3113. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. T. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

3213.1. Ieškovei priteista neturtinės žalos suma yra teisėta ir pagrįsta. Dėl patirtos traumos ieškovė tapo iš dalies neįgali ir nedarbinga, po patirtos traumos jai buvo būtina nuolatinė slauga ir priežiūra, ieškovė sunkiai vaikščiojo ir buvo priklausoma nuo aplinkinių. Ieškovei 2012-05-03 išduotas neįgaliojo pažymėjimas, iš kurio matyti, kad iki 2013-05-02 buvo nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis, o iki 2016-11-08 nustatytas 35 proc. dydžio darbingumas. Ieškovės ir kito atsakovo sudaryta taikos sutartis neriboja jos teisės reikšti reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir apeliantei, kurios atsakomybė laikytina tiesiogine.

3313.2. Trečiojo asmens S. Y. vairuotojo kaltė įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

3413.3. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad dėl patirtų traumų yra kalta ir pati ieškovė, kadangi tokių faktų ir aplinkybių nei anksčiau baudžiamąją bylą, nei šią bylą nagrinėjęs teismas nenustatė. Tokių duomenų byloje negauta ir teismui byloje paskyrus dvi teismo ekspertizes. Nėra pagrindo remtis tomis aplinkybėmis, kurias nurodė trečiasis asmuo teismo posėdžio metu, kadangi jis ginčo atveju laikytinas suinteresuotu asmeniu.

3513.4. Teismas nustatydamas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį laikėsi protingos nukentėjusiojo ir civilinės atsakovės skirtingų interesų pusiausvyros. Teismas jau padarė išvadą, kad 26 462,00 Eurų dydžio suma yra neproporcinga atsakovės turtinei padėčiai, todėl žalos dydį mažino pusiau.

3613.5. Pažymi, kad ieškovės vardu buvo atidarytas labdaros ir paramos fondas, kurio tikslas buvo remti gydymo, slaugos, sveikatos priežiūros, reabilitacijos išlaidas, todėl neteisi apeliantė teigdama apie sumokėtų ieškovei sumų įskaitymą.

3713.6. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, jų paskirtis skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę ir jos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos.

3813.7. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes tinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4114. Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo neturtinės žalos dydžio nustatymo, palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

4215. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia bylą nagrinėjusio teismo dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-825/2012 civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira byla neužvedama, bet įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, tai yra paprastai ieškinį nagrinėja baudžiamųjų bylų teisėjas toje pačioje baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010-0621 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo persiųstoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-825/2012 ieškovės ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo turėjo būti nagrinėtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-825/2012.

43Dėl neturtinės žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų

4416. Apeliantės įsitikinimu, teismas nustatė tik dalį neturtinės žalos nustatymo kriterijų, nevertino žalą padariusio asmens kaltės, nukentėjusiosios kaltės, apeliantės turtinės padėties. Teismas netinkamai įvertino eismo įvykio padarinius, todėl neteisingai nustatė ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį. Tokiai apeliantės dėstomai pozicijai teisėjų kolegija nepritaria.

45Atskirai apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka nesvarstoma dėl ieškinio pagrįstumo, bet nustatomas civilinio ieškinio dydis. Tai konstatavo ir Kėdainių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. nuosprendyje. Pažymėtina ir tai, kad apeliantė, kaip civilinė atsakovė baudžiamojoje byloje, turėjo teisę paduoti apeliacinį skundą dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, tačiau šia teise nepasinaudojo (LR BPK 312 str. 3 d.). Esant pirmiau išdėstytiems argumentams, spręstina, kad nagrinėjant ieškovės pareikštą ieškinį civilinio proceso tvarka, ieškinio pagrįstumas ta apimtimi, kuria baudžiamąja tvarka jau yra konstatuoti neteisėti asmens veiksmai ir iš to galbūt kylanti žala, iš naujo nenagrinėtinas, tačiau tai nešalina ieškovės pareigos įrodyti šiais veiksmais padarytos žalos dydį. Teismui pripažinus ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą, nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės sąlygų buvimas iš naujo nenagrinėtinas (LR CPK 182 straipsnio 3 dalis).

46Dėl žalą padariusio asmens kaltės

4717. Nagrinėjamos bylos atveju žalą padariusio asmens – trečiojo asmens vairuotojo S. Y. kaltė nustatyta įsiteisėjusiu Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendžiu, kuriuo taip pat konstatuotas S. Y. nusikalstamas nerūpestingumas dėl padaryto nusikaltimo. Kaip minėta, šios nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje byloje. Byloje nustatyta, kad atsakovės įgaliotas trečiasis asmuo pažeidė KET reikalavimus ir tarp jo neatsargumo bei kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Trečiojo asmens S. Y. neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes S. Y. galėjo ir turėjo numatyti pavojingus veikos padarinius. Jis būdamas eismo dalyviu žinojo apie esamas meteorologines sąlygas, kelyje privalėjo pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų tamsiu paros laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, todėl kaip vairuotojas galėjo ir turėjo numatyti galimas neigiamas pasekmes. Trečiojo asmens elgesys ir jo kaltės laipsnis, apeliaciniame skunde išdėstytų kitų faktinių aplinkybių kontekste, nepaneigia jo kaltės dėl eismo įvykio metu atsiradusiu padarinių.

48Dėl eismo įvykio padarinių

4918. Vertinant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog kiekvieną kartą jis nustatomas teismo, remiantis trimis pagrindais: vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais (LR CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgiant į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Tačiau LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintas kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, be to, šioje normoje nepateikiama joje išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Kadangi kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo vertinti ne tik įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, įskaitant ir tuos, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2012).

5019. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, pagrįstai vertino nukentėjusiosios sužalojimo sunkumą, ilgą gydymą, sužalojimo pasekmes ir padarinius. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl eismo įvykio ieškovei po traumos buvo atlikta sudėtinga galvos operacija, komoje išbuvo 12 dienų, ligoninėje buvo gydoma du mėnesius, vėliau išrašyta į reabilitaciją. Vadovaujantis teismo medicinos specialisto išvada nukentėjusiajai padaryti šie sužalojimai: plėštinė, skalpuota galvos žaizda, kairio smilkinkaulio įspaustinis ir kaukolės pamato kaulų lūžimas, galvos smegenų kairės smilkininės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais smegenų dangalais. Dėl padarytų sužalojimų N. T. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Medicininių dokumentų išrašai paneigia ieškovės sveikatos po nelaimingo atsitikimo pagerėjimą. Ieškovei išduotas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad iki 2013-05-02 buvo nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis (1 t., 13–15 b. l.), o iki 2016-11-08 nustatytas 35 procentų dydžio darbingumas (2 t., 50–52 b. l.). Ieškovė gydymą tęsia, iki šiol jaučia nuolatinius fizinius skausmus, negali apseiti be medikamentų, greitai pavargsta, jos eisena nesaugi, jaučia ir moralines nuoskaudas. Visa tai patvirtina byloje esantys medicininių dokumentų išrašai. Svarbu paminėti, kad ieškovė išgyvena dėl patirtos traumos, jaučia nepilnavertiškumą, nes buvusi nusipelniusi trenerė dėl patirtų sužalojimų bei jos pasekmių tapo neįgali. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl įvykio ir likusių sužalojimo pasekmių ieškovė neišvengiamai patyrė didelį emocinį sukrėtimą, stresą neigiamus išgyvenimus bei kenčia iki šiol nepatogumus. Stipriai pablogėjo jos gyvenimo kokybė ir savirealizacijos galimybės.

5120. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014-10-31 Ekspertizės akto Nr. EKG 38(139)/15(01) išvadų 6 punkte nurodyta, kad N. T. 10 procentų bendro darbingumo netekimas nustatytas remiantis „Dėl sužalojimo prarasto bendrojo darbingumo procento nustatymo lentelės „ p.50.1., o esamos kitos ligos neturi įtakos bendrojo darbingumo netekimo vertinimui (2 t.,132–133 b. l.). Teismas vertina ir ekspertų pastabą, kad tyrimui nėra pateikta papildomų medicininių duomenų, todėl gydytojas neurologas nedalyvavo. Pažymėtina ir tai, kad nustatytas 10 procentų bendro darbingumo netekimas įtakos turi turtinės žalos (negautų pajamų) dydžiui. Apeliantei nepaneigus ieškovei nustatyto prarasto darbingumo, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nevertino ieškovės prarasto 10 proc. bendrojo darbingumo, o rėmėsi nustatytu ieškovės nedarbingumo lygiu, kuris susietas su ieškovės ligomis, nesusijusiomis su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti, todėl neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju vertintas ir kitais įstatyme nustatytais kriterijais.

52Dėl nukentėjusiojo asmens kaltės

5321. Neteisi apeliantė teigdama, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ir ieškovės kaltę dėl įvykusio eismo įvykio bei atsiradusių padarinių.

54Visų pirma, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nuosprendyje teismas atmetė bet kokius samprotavimus dėl nukentėjusios N. T. kaltės dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, dėl transporto priemonėje vykusios netvarkos, nes tik transporto priemonės vairuotojas atsakingas dėl eismo įvykio. Antra, tik vairuotojas yra atsakingas, kad jo vairuojamoje transporto priemonėje visi keleiviai būtų prisisegę saugos diržais, todėl trečiojo asmens atsakomybės nepaneigė tai, kad teismui ir nepavyko neginčytinai ir neabejotinai nustatyti, kad ieškovė buvo prisisegusi saugos diržą. Trečia, baudžiamojoje byloje Nr. 1-12-825/2012 nenustatyta, kad transporto priemonės vairuotojui ieškovė trukdė vykdyti pareigą tinkamai vairuoti automobilį. Ketvirta, teisėjų kolegija vertina ir ekspertizės aktų išvadas, kurios patvirtina, kad užfiksuoti N. T. kūno sužalojimai ir eismo įvykio mechanizmas neleidžia kategoriškai teigti, ar ieškovė buvo prisisegusi saugos diržu (2 t., 72–77 b. l.), kad ekspertinių tyrimų negalima nustatyti, ar eismo įvykio metu ieškovė buvo prisisegusi saugos diržu (2 t.,132–133 b. l.). Apeliaciniame skunde išdėstyti įrodymai bei trečiojo asmens paaiškinimai nepatvirtina, jog įvykio metu ieškovė nebuvo prisisegusi saugos diržo, ar trukdė vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė važiuodama atsakovės transporto priemone pažeidė KET 60 ir 61 punktus. Dėl nurodytų aplinkybių, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ir apeliantės nurodomo mišrios atsakomybės principo.

55Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo atnaujinti įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje bei skirti kompleksinę medicininę – transporto trasologinę ekspertizę, kurią pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti, ir pateikia tris klausimus ekspertams. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliantės prašymą, kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje teismo nutartimis buvo paskirtos net dvi ekspertizės, kurių dalykas yra identiškas prašomai atilikti ekspertizei.

56Dėl apeliantės turtinės padėties vertinimo ir viešojo intereso pažeidimo

5722. Nepagrįstas apeliantės įsitikinimas, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka apeliantės turtinės padėties. Bylą nagrinėjęs teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, laikėsi protingos nukentėjusiosios ir apeliantės skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgė į žalą privalančio atlyginti asmens turtinę padėtį, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl ieškovei iš apeliantės priteisdamas 13 231,00 Eurų neturtinės žalos atlyginimą, pusiau sumažino ieškovės prašomą priteisti neturtinės žalos dydį. Apeliantė yra biudžetinė įstaiga, o prievolė atlyginti neturtinę žalą negali apeliantei suteikti sąlygų didinti vaikų ir jaunimo mokamą mokestį už plaukimo sporto būrelių lankymą, kas iš esmės ir lemtų viešojo intereso pažeidimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nagrinėjamojoje byloje nėra įrodymų, susijusių su apeliantės nepajėgumu atlyginti pirmosios instancijos teismo priteistą 13 231,00 Eur neturtinės žalos dydį.

58Dėl apeliantės sumokėtų sumų įskaitymo

5923. Apeliantė teigia, kad ji jau yra atlyginusi 1737,96 Eur neturtinės žalos, tačiau teismas šių ieškovei sumokėtų sumų nevertino ir neįskaitė į ieškovės patirtą neturtinę žalą. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

60Byloje esantis 2011-02-28 steigimo aktas patvirtina kilnų apeliantės tikslą dėl Natalijos labdaros ir paramos fondo įsteigimo, kuris kaip reglamentuoja 2.1. ir 2.2. punktai, yra skirtas remti

61N. T. gydymo, slaugos, sveikatos priežiūros, reabilitacijos, kelionės išlaidas (1 t., 62 b. l.). Mokėjimo nurodymai iš tiesų patvirtina 1737,96 Eur (kas atitinka 6000,64 Lt) sumos pervedimą ieškovei, tačiau teisėjų kolegija vertina mokėjimo nurodymuose nurodytą mokėjimo paskirtį (1 t., 60–61 b. l.) bei tai, kad nei baudžiamojoje, nei šioje civilinėje byloje ieškovė turtinės žalos atlyginimo iš apeliantės niekada nereikalavo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 1737,96 Eur lėšos yra turtinės žalos atlyginimas ir negali būti įskaitytos kaip neturtinės žalos dalies atlyginimas.

6224. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei N. T. padarytos neturtinės žalos dydį, tinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepagrįsti ir nesudaro pagrindo mažinti priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad dėl apeliantės trečiojo asmens kaltės ieškovei padaryto sužalojimo pasekmės yra sunkios, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 13 231,00 Eur neturtinės žalos ir šis dydis nėra aiškiai per didelis bei atitinka LR CK 6.250 straipsnio nuostatas, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Mažinti priteistos neturtinės žalos dydžio, kuris atitinka LR CK 6.250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nėra pagrindo. Analogiškose eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5792 Eur iki 34 504 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013 ir kt.). Dėl palūkanų priteisimo

6325. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, jog bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga, o teismas negali savo nuožiūra pakeisti šių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (LR CPK 137 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad, nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Ieškovė ieškiniu neprašė iš atsakovo priteisti palūkanas, o teismas skundžiamu sprendimu, išeidamas už bylos nagrinėjimo ribų, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, ši teismo sprendimo dalis keistina, naikinant 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo nesumokėtos sumos iki visiško skolos sumokėjimo, priteisimą.

64 Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

6526. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra iš dalies neįgali, pragyvenanti tik iš dėl prarasto nedarbingumo ir įgyto neįgalumo gaunamų išmokų, kurios nėra didelės, į tai, kad ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas tenkina iš dalies, kurio atsakovė iš pradžių visiškai nepripažino, į tai, kad ieškovė nesiekė byloje apsunkinti atsakovės turtine prievole atlyginti jos turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, atsakovei neatlygino turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o ieškovei priteisė jos patirtas 1 448,10 Eur atstovavimo išlaidas.

6627. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, neišsprendė ekspertizės išlaidų atlyginimo klausimo, priteisė ne tik ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje, bet ir baudžiamojoje byloje nepaskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai bylinėjimosi išlaidų, nevertino priežasčių, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, neatsižvelgė į tai, kad didžioji dalis reikalavimų patenkinta sudaryta taikos sutartimi.

6728. Pagal LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

6829. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad civilinio proceso teisės normos nenustato bylinėjimosi išlaidų paskirstymo byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo išimčių, todėl bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

69Vertinant tokį požiūrį, kolegija sprendžia, kad nors teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra patenkintas, todėl atsakovė turi pareigą atlyginti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

70Pagal LR CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

71Kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje yra pagrindas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taikant šią nukrypimo išimtį. Procesinėmis ieškinio pateikimo priežastimis buvo atsakovės darbuotojo padarytas nusikaltimas ir faktas, kurio padarymas buvo konstatuotas baudžiamajame procese įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, ir gera valia žala nebuvo atlyginta. Prasidėjus baudžiamajam procesui, neatlyginus žalos, ieškovei atsirado jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl šiuo atveju bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai ieškovei priteisė bylinėjimosi išlaidas patirtas ir baudžiamajame procese. Vertinant ekspertizės išlaidų atlyginimo klausimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ekspertizės skirtos apeliantės iniciatyva, o kitos atsakovės atžvilgiu bylinėjimosi išlaidos yra išspręstos teismo patvirtina taikos sutartimi. Atsakovės apeliacinio skundo dalis, kuria prašoma mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį, nebeginčijant pačios žalos atlyginimo reikalingumo, rodo, jog atsakovės pozicija proceso pradžioje buvo nepagrįsta. Atsakovės atstovavimo išlaidos lemtos jos pačios sprendimu jas patirti. Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė yra iš dalies neįgali, pragyvenanti tik iš dėl prarasto nedarbingumo ir įgyto neįgalumo gaunamų išmokų, kurios nėra didelės. Todėl neteisi apeliantė teigdama, kad teismas nevertino priežasčių, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos. Dėl šių priežasčių ir LR CPK 93 straipsnio 4 dalies pagrindais pirmos instancijos teismui buvo procesinės prielaidos bylinėjimosi išlaidas paskirstyti jo atliktu būdu, t. y. jas priteisti tik iš atsakovės.

72Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

7330. Byloje nėra duomenų apie apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

7431. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie 3000 Eur turėtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje (3 t., 138–140 b. l.). Remiantis LR CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (pakeistu 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8.11 punkte nustatyta, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą šis indeksas yra 1,3 ir tai būtų 955,63 Eur. Atsižvelgiant į tai, prašomas priteisti 3000 Eur atstovavimo išlaidų dydis apeliacinėje instancijoje yra pernelyg didelis ir jis mažintinas iki 955,63 Eur.

75Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

76Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

77„Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

781. Priteisti ieškovei N. T. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ (įmonės kodas 145914357) 13 231,00 Eur (trylika tūkstančių du šimtus trisdešimt vieną eurą) neturtinei žalai atlyginti.

791.2. Nustatyti, kad atsakovė savivaldybės biudžetinė įstaiga Šiaulių plaukimo mokykla ,,Delfinas“ (įmonės kodas 145914357) ieškovei N. T. (asmens kodas ( - ) priteistą 13 231, 00 Eur piniginę kompensaciją turi sumokėti per 24 mėnesius lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį sumokant po 551,29 Eur įmoką, o paskutinį mėnesį 551,33 Eur įmoką. Įmoka turi būti sumokėta iki paskutinės einamojo mėnesio dienos.

802. Priteisti ieškovei N. T. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ (įmonės kodas 145914357) 1 448,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 euro ct) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

813. Likusią ieškovės ieškinio dalį atmesti.“

82Priteisti ieškovei N. T. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos Šiaulių plaukimo mokyklos ,,Delfinas“ (įmonės kodas 145914357) 955,63 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 63 euro ct) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1. Ieškovė N. T. ieškiniu, o vėliau patikslintu ieškiniu prašė priteisti... 6. 2. Su atsakove UADB ,,Ergo Lietuva“ ieškovė 2015-10-15 sudarė taikos... 7. 3. Ieškovė nurodė, kad būdama darbo santykiuose su atsakove BĮ plaukimo... 8. 4. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė įstaiga plaukimo... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Šiaulių apylinkės... 10. Priteisė ieškovei N. T. iš atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos... 11. Nustatė, kad atsakovė savivaldybės biudžetinė įstaiga Šiaulių plaukimo... 12. Priteisė ieškovei N. T. iš atsakovės savivaldybės biudžetinės įstaigos... 13. Likusią ieškinio reikalavimų dalį teismas atmetė.... 14. 6. Teismas nustatė, kad nelaimingo atsitikimo metu BĮ plaukimo mokykla... 15. 7. Spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, teismas... 16. 8. Teismas nesutiko su atsakovės teiginiais, kad dėl patirtų traumų yra... 17. 9. Konstatuojant visų Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012-01-11... 18. 10. Kadangi ieškovei iš atsakovės priteistinos kompensacijos dydis yra... 19. 11. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė yra iš dalies neįgali,... 20. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 21. 12. Apeliaciniu skundu atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės biudžetinė... 22. 12. 1. Šioje byloje nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl... 23. 12.2. Teismas visiškai nepasisakė dėl to, kad dėl įvykusio eismo įvykio... 24. 12.3. Teismas trečiojo asmens elgesį ir kaltės laipsnį turėjo vertinti ir... 25. 12.4. Teismas nepagrįstai netaikė mišrios atsakomybės principo, nes byloje... 26. 12.5. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo atnaujinti įrodymų... 27. 12.6. Ieškovei priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka apeliantės... 28. 12.7. Apeliantė jau yra atlyginusi 1 737,96 Eur neturtinės žalos, tačiau... 29. 12.8. Ieškovė ieškiniu neprašė iš atsakovės priteisti palūkanas,... 30. 12.9. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą,... 31. 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė N. T. prašo apeliantės... 32. 13.1. Ieškovei priteista neturtinės žalos suma yra teisėta ir pagrįsta.... 33. 13.2. Trečiojo asmens S. Y. vairuotojo kaltė įrodyta įsiteisėjusiu teismo... 34. 13.3. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad dėl patirtų traumų yra kalta ir... 35. 13.4. Teismas nustatydamas ieškovei atlygintinos neturtinės žalos dydį... 36. 13.5. Pažymi, kad ieškovės vardu buvo atidarytas labdaros ir paramos fondas,... 37. 13.6. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat... 38. 13.7. Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes tinkamai paskirstė šalių... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. 14. Apeliantė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo... 42. 15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia bylą nagrinėjusio teismo... 43. Dėl neturtinės žalos dydžio ir jos nustatymo kriterijų... 44. 16. Apeliantės įsitikinimu, teismas nustatė tik dalį neturtinės žalos... 45. Atskirai apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjant... 46. Dėl žalą padariusio asmens kaltės... 47. 17. Nagrinėjamos bylos atveju žalą padariusio asmens – trečiojo asmens... 48. Dėl eismo įvykio padarinių... 49. 18. Vertinant neturtinės žalos dydį, pažymėtina, jog kiekvieną kartą jis... 50. 19. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas neturtinės... 51. 20. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014-10-31 Ekspertizės akto Nr. EKG... 52. Dėl nukentėjusiojo asmens kaltės... 53. 21. Neteisi apeliantė teigdama, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ir... 54. Visų pirma, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d.... 55. Apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo atnaujinti įrodymų tyrimą... 56. Dėl apeliantės turtinės padėties vertinimo ir viešojo intereso pažeidimo... 57. 22. Nepagrįstas apeliantės įsitikinimas, kad ieškovei priteistas... 58. Dėl apeliantės sumokėtų sumų įskaitymo... 59. 23. Apeliantė teigia, kad ji jau yra atlyginusi 1737,96 Eur neturtinės... 60. Byloje esantis 2011-02-28 steigimo aktas patvirtina kilnų apeliantės tikslą... 61. N. T. gydymo, slaugos, sveikatos priežiūros, reabilitacijos, kelionės... 62. 24. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių... 63. 25. Reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 65. 26. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų... 66. 27. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas netinkamai... 67. 28. Pagal LR CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias... 68. 29. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės pozicija, kad civilinio proceso... 69. Vertinant tokį požiūrį, kolegija sprendžia, kad nors teismas iš dalies... 70. Pagal LR CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1,... 71. Kolegijos vertinimu, šioje konkrečioje byloje yra pagrindas bylinėjimosi... 72. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje... 73. 30. Byloje nėra duomenų apie apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas... 74. 31. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie 3000 Eur turėtas išlaidas už... 75. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 76. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. sprendimą pakeisti ir... 77. „Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.... 78. 1. Priteisti ieškovei N. T. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės savivaldybės... 79. 1.2. Nustatyti, kad atsakovė savivaldybės biudžetinė įstaiga Šiaulių... 80. 2. Priteisti ieškovei N. T. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės savivaldybės... 81. 3. Likusią ieškovės ieškinio dalį atmesti.“... 82. Priteisti ieškovei N. T. (asmens kodas ( - ) iš atsakovės savivaldybės...