Byla 2K-95/2013
Dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 5200 Lt (40 MGL) dydžio bauda

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo D. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį 5200 Lt (40 MGL) dydžio bauda.

2Priteista iš D. L. 40 000 Lt nukentėjusiajai I. B. neturtinei žalai atlyginti, 80,62 Lt valstybei proceso išlaidų.

3Nuspręsta D. L. turtą (motociklus „Kawasaki ZX-10R“, „Kawasaki GPZ900“ „Yamaha FJ 1100“, automobilius „BMW 323“, „BMW 318“, „Audi 100“), kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti nukentėjusiosios I. B. civiliniam ieškiniui padengti.

4Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 10 d. nuosprendis, kuriuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 17 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies l punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, D. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą,

Nustatė

6D. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 6 d., apie 17.50 val., Panevėžyje, Nemuno gatvėje, vairuodamas motociklą „Kawasaki ZX-10R“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 38 ir 135 punktų reikalavimus, t. y. važiuodamas ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties namu Nr. 76, kai pirmojoje ir antrojoje eismo juostose ta pačia kryptimi važiavę automobiliai sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios I. B., nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, dėl to partrenkė per perėją ėjusią I. B.; eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų (daugybinių nubrozdinimų, muštinės žaizdos galvoje, kairiojo alkūnkaulio apatinės dalies lūžio, kairiojo šlaunikaulio artimojo (viršutinio) galo fragmentinio-skeveldrinio lūžio), kurie gydymo metu komplikavosi masyviu nukraujavimu, inkstų funkcijos nepakankamumu, giliųjų venų tromboze, plaučių arterijos smulkiųjų šakų trombembolija ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, nukentėjusiajai I. B. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

7Kasaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo: 1) sumažinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydį iki 30 000 Lt, o kitą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą; 2) neskirti baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams; 3) pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalis).

8Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisingas. Kasatorius teigia pripažinęs savo kaltę iš dalies, nes įsitikinęs, kad yra ir nukentėjusiosios kaltės. Tačiau tokią jo poziciją teismas nepagrįstai vertino kaip pasirinktą gynybos būdą ir bandymą palengvinti savo teisinę padėtį, nors tokių tikslų jis neturėjo.

9Kasatorius pažymi, kad jo interesams atstovavo valstybės skiriamas gynėjas, kuris su juo nebendravo, nepaaiškino apie lengvinančias aplinkybes ir jų nustatymo galimybes, be to, apeliaciniame skunde savo iniciatyva paprašė bylą nutraukti, nors jis pats norėjo, kad būtų atliekami papildomi procesiniai veiksmai. Gerai neišmanydamas teisinių dalykų kasatorius teigia pasirašęs po advokato surašytu skundu, nors iš tikrųjų jis neneigė partrenkęs nukentėjusiąją, tik manė, kad yra ir jos kaltės. Tai teismas vertino kaip neprisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Pasak kasatoriaus, jis nenorėjo ir nesitikėjo tokių pasekmių, tikėjosi apvažiuoti nukentėjusiąją, perjungė pirmą pavarą, taip sumažindamas greitį, be to, atvažiuojantis motociklas buvo girdimas. Taip pat kasatorius pažymi, kad jis iš eismo įvykio nepasišalino, stengėsi padėti nukentėjusiajai, nors ir pats buvo sukrėstas, o kitą dieną ligoninėje atsiprašė nukentėjusiosios ir siūlė 10 000 Lt gydymo išlaidoms padengti, tačiau tokia suma jos netenkino. Kasatorius nurodo, kad būtų surinkęs 10 000 Lt sumą, kuri jam yra labai didelė, nes nedirba, tačiau teismo posėdžių metu nukentėjusioji pradėjo jį šmeižti, įžeidinėti, todėl jis nebegalėjo atlyginti žalos. Kasatoriaus manymu, vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, šios aplinkybės turėtų būti pripažintos jo atsakomybę lengvinančiomis.

10Kasatorius nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, tačiau apeliacinės instancijos teismas jo veiką perkvalifikavo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, nors eismo įvykio metu joks žmogus nežuvo.

11Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti autotechninę ekspertizę, kuri buvo reikalinga nustatyti tikrąjį, o ne spėjamą 80 km/h motociklo važiavimo greitį. Be to, buvo svarbu išsiaiškinti, kodėl nukentėjusioji teisme pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose teigė, kad, pamačiusi motociklą, žengė žingsnį atgal. Tai, kasatoriaus įsitikinimu, keistų susidariusią situaciją.

12Kasatorius nurodo, kad už padarytą veiką jis nubaustas per griežtai, nes turės atlikti dvi bausmes. Taip apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BK pažeidimą, nes netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to suvaržė įstatymų garantuotas jo kaip kaltinamojo teises ir tai sukliudė teismui priimti teisingą nuosprendį. Kasatorius mano, kad nebuvo pagrindo skirti baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, todėl baudžiamasis įstatymas – BK 68 straipsnis – pritaikytas netinkamai. Kasatorius teigia viršijęs greitį nežymiai – tik 10 km/h (be to, taikoma 3 km/h paklaida), važiavęs aplinkkeliu, kur judėjimas nedidelis ir niekam pavojaus nekėlęs, nes ten pėsčiųjų praktiškai nebūna. Pasak kasatoriaus, per 20 metų laikotarpį jam buvo skirtos penkios nuobaudos už lengvus, kitokio pobūdžio KET pažeidimus, kurios nebegalioja, todėl iš šių aplinkybių negalima spręsti, kad jis linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles.

13Kasatorius teigia, kad netinkamai buvo taikytos BK 54 straipsnio nuostatos, nes jis nėra nepataisomas nusikaltėlis – „kelių erelis“, nepabėgo iš įvykio vietos ir nevengė atsakomybės, nors tokią galimybę turėjo. Tokia bausmė, kasatoriaus įsitikinimu, aiškiai prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams ir bausmės paskirčiai. Pasak kasatoriaus, dėl uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones praranda vienintelį pragyvenimo šaltinį, nes be vairuotojo pažymėjimo negalės retsykiais uždarbiauti ar susirasti darbo ne visai dienai (nes reikia prižiūrėti ligotą motiną). Be to, kasatorius svarsto, kad jam gali būti atimta teisė vairuoti motociklą, paliekant galimybę važinėti automobiliu, nes kiekvieną kartą, pablogėjus motinos sveikatai ar dėl procedūrų, norėdamas pristatyti motiną į gydymo įstaigą, turės prašyti pašalinių asmenų pagalbos ir už tai mokėti pinigus, kurių neturi.

14Kasatoriaus manymu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neteisingai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Teismas netinkamai atsižvelgė į tai, kad kasatorius yra bedarbis, sunkiai verčiasi (gauna 350 Lt socialinę pašalpą), prižiūri neįgalią motiną, kuriai nustatytas didelis specialių poreikių lygis. Be to, kasatorius teigia turintis kas mėnesį skirti po 250 Lt vaiko išlaikymui, tačiau to neišgalint jam padaryti, buvo kreiptasi į antstolį (tai patvirtinančių dokumentų nuteistasis nebuvo pateikęs teismui, nes advokatas nepaaiškino, kad šios aplinkybės gali turėti reikšmės sprendžiant civilinio ieškinio klausimą). Jo įsiskolinimas yra daugiatūkstantinis, todėl buvo areštuotas motociklas „Kawasaki ZX-10R“, kurį vairuojant buvo sukeltas eismo įvykis. Tai, pasak kasatoriaus, yra vienintelis už santaupas įsigytas jo turtas, nes kitas turtas (seni automobiliai, kurių realiai nebeturi, tik tiek, kad registruoti jo vardu) yra beverčiai. Kasatorius nurodo, kad jam svarbiausi yra jo vaiko interesai, todėl pirmiausia turi būti patenkinti dukters poreikiai, nes ji mokosi. Esant tokioms aplinkybėms, kasatoriaus įsitikinimu, iš jo priteista 40 000 Lt neturtinė žala yra be galo didelė, nes motociklu, kuris įvertintas 17 500 Lt, dalies ieškinio patenkinti negalės, nes šis yra areštuotas. Kasatoriaus manymu, nukentėjusioji iš šios bylos siekia pasipelnyti ir tai rodo jos pareikštas 95 000 Lt civilinis ieškinys. Nors ieškinio dydis buvo sumažintas iki 40 000 Lt, tačiau, kasatoriaus įsitikinimu, nepakankamai. Pagal teismų praktiką tokio pobūdžio bylose nukentėjusiesiems priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt, todėl, įvertinus visas svarbias aplinkybes, nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis turėjo būti sumažintas iki 30 000 Lt.

15Kasatorius abejoja, ar eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmės lydės nukentėjusiąją visą gyvenimą, jis tikisi, kad nukentėjusioji visiškai pasveiks. Nukentėjusiajai nustatytas laikinas 50 proc. darbingumo lygis, nes ji negali dirbti visą darbo dieną. Vadinasi, dirbdama ji gyvena visavertį gyvenimą, užsidirba, bendrauja su žmonėmis. Kasatorius, įvertinęs nukentėjusiosios elgesį teismo posėdžio metu, mano, kad nukentėjusiosios būsena – emocinė depresija – gali būti suvaidinta.

16Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė prašo nuteistojo kasacinį skundą atmesti.

17Prokurorė nurodo, kad D. L. pagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3 dalį, nes jis, pažeisdamas KET 38 ir 135 punktų reikalavimus, mieste važiuodamas ne mažesniu kaip 80 km/h greičiu, nesustojo prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kai pirmojoje ir antrojoje eismo juostose važiavę automobiliai sustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiosios, dėl to partrenkė jam iš dešinės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją; eismo įvykyje nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

18Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apeliacine tvarka, pripažino, jog pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistojo veiką. Pasak prokurorės, iš tikrųjų šios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje vietoje BK 281 straipsnio 3 dalies nurodyta BK 281 straipsnio 5 dalis, tačiau iš nuosprendžio turinio akivaizdu, kad teismas nuteistojo veikos į sunkesnį nusikaltimą neperkvalifikavo ir jo teisinės padėties nepasunkino, tai turėtų būti laikoma technine rašybos klaida.

19Prokurorės teigimu, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė BK 67 straipsnio 1, 3 dalių ir 68 straipsnio nuostatas. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos įpareigoja teismą visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą, t. y. tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-85/2010, 2K-103/2010) baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė vairuodamas transporto priemonę, labai šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, įvertinęs, kad po šio eismo įvykio jis padarė dar vieną KET pažeidimą – leistino greičio viršijimą, o prieš tai buvo baustas administracine tvarka penkis kartus, pagrįstai taikė BK 68 straipsnio nuostatas ir skyrė nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo principui ir kad teismas ją paskyrė netinkamai taikydamas baudžiamąjį įstatymą.

20Prokurorė pažymi, kad nuteistasis kasaciniame skunde kelia klausimus dėl neturtinės žalos dydžio ir jo veiksmų įvykio vietoje pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kurie nebuvo pateikti apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme nenagrinėti. Esant tokioms aplinkybėms, šie skundo argumentai kasacine tvarka nenagrinėtini (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

21Nuteistojo D. L. kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl uždraudimo naudotis specialia teise ir neturtinės žalos dydžio nustatymo

23Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visus bylos proceso metu surinktus duomenis, juos įvertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosiomis nuostatomis, todėl teisingai nustatė tikrąsias eismo įvykio aplinkybes ir mechanizmą.

24Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad, vairuodamas motociklą, D. L. labai šiurkščiai pažeidė KET 38 ir 135 punktų reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta I. B. sveikata, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje.

25KET 135 punkte nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Reikia atsižvelgti ir į tai, jog vairuotojas turi pasirinkti tokį (saugų) greitį, kad jis bet kada galėtų sustabdyti transporto priemonę. Itin dėmesingas vairuotojas turi būti artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kur jis privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. KET 38 nustatyta, kad jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Taigi, artėdami prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojai privalo būti itin atidūs ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų (kasacinės nutartys Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010). Pagal bylos duomenis (tai pripažino ir pats nuteistasis), D. L. matė į pėsčiųjų perėją įėjusią nukentėjusiąją, sustojusius ją praleisti automobilius, tačiau pats nesustojo, o toliau važiavo tikėdamasis ją apvažiuoti. Nuteistojo atsakomybės nešalina jo paaiškinimai, kad jis įjungė žemesnę pavarą tam, kad jo motociklo variklį girdėtų nukentėjusioji. Tokių atsargumo priemonių nenumato KET. Teismai teisingai konstatavo, kad šiuo atveju neturi reikšmės, ar nukentėjusioji, pamačiusi artėjantį ir nestabdantį prieš perėją motociklą, pasimetė ir žengė atgal, nes ji jau buvo bebaigianti pereiti gatvę ir nesitikėjo, jog trečiąja juosta judanti transporto priemonė nesustos, kai kitose dviejose juostose automobiliai sustojo jos praleisti. Eismo vykis kilo dėl to, kad D. L. važiavo rizikingai, t. y. viršydamas leistiną greitį, manevravo eismo juostomis ir nesustojo prie pėsčiųjų perėjos praleisti perėja ėjusios pėsčiosios. Teismai pagrįstai pripažino, kad D. L. važiavo gerokai viršydamas leistiną greitį, nes tai patvirtina liudytojų parodymai, kurie taip pat vairavo ir stebėjo savo transporto priemonių spidometro rodmenis. Be to, jei D. L. būtų važiavęs, kaip jis tvirtina, 60-65 km/h greičiu, pagal nustatytas bylos aplinkybes jis būtų galėjęs nesunkiai sustoti prieš perėją, nes motociklo stabdymo kelias yra daug trumpesnis negu automobilio. Pažymėtina, kad teisės taikymo aspektu šios veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kiek buvo viršytas leistinas greitis, todėl teisėjų kolegija detaliau šio klausimo ir su tuo susijusių kasacinio skundo argumentų nenagrinėja.

26BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. Kasatorius ginčija neturtinės žalos dydį, prašydamas jį sumažinti nuo 40 000 iki 30 000 Lt. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 30 000 iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010). Teismų priteista 40 000 Lt suma nustatyta vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, atsižvelgiant į teismų praktikos pavyzdžius, todėl teisės taikymo aspektu nustatyta teisingai.

27Kasatorius ginčija baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pritaikymą. Nuteistasis kasaciniame skunde prašymą panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę atimti teisę vairuoti transporto priemonę grindžia tuo, kad atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę trukdo jo darbinei veiklai ir dėl šios priežasties jis gali netekti pajamų, pasunkintos galimybės prižiūrėti sunkiai sergančią motiną, kartu ir galimybės atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą. Šiuo atveju konkuruoja asmens (kaltininko) interesai patirti kuo mažiau suvaržymų ir praradimų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei valstybės ir visuomenės interesai, kurie įtvirtinti baudžiamajame įstatyme. BK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Baudžiamojo kodekso paskirtis yra baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Be to, BK 41 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta, kad bausmės paskirtis yra atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nukentėjusiosios skundą teisingai įvertino kaltininko asmeninius ir valstybės prioritetus ir pagrįstai patenkino nukentėjusiosios prašymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas taptų nepagrįstu suvaržymu tada, kai kaltinamajam būtų užkirstas kelias dirbti. Tačiau, jei baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas tik suvaržytų jo galimybę dirbti, bet iš esmės neužkirstų kelio užsiimti darbine veikla, pripažįstama, kad toks suvaržymas nelaikytinas neproporcingu.

28Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir duomenys apie jo KET pažeidimus rodo, kad eismo įvykis buvo ne atsitiktinis, bet dėsningas atvejis jo vairavimo praktikoje, kuris sietinas su sistemingu KET nesilaikymu. Nuteistasis savo kaltės nepripažino, esant akivaizdžiam KET pažeidimui bandė įrodyti, kad nukentėjusioji taip pat kalta. Kasaciniame skunde jis nurodo, kad gynėjas tinkamai jam nepaaiškino prisipažinimo svarbos teismui skiriant bausmę. Tai rodo, kad nuteistasis nejaučia nuoširdžios užuojautos ir atgailos dėl nukentėjusios sužalotos sveikatos ir galvoja tik apie naudą sau. Tai patvirtina ir kasacinio skundo turinys, kuriame jis bando įrodyti, kad dėl įvykio kalta ir nukentėjusioji. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog jis padarė ne BK 281 straipsnio 3 dalyje, o 5 dalyje numatytą veiką. Ši aplinkybė yra rašymo suklydimas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje ir akivaizdu, kad tai nekeičia nuosprendžio esmės.

29Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę, pagrįstai argumentavo, kad nusikalstama veika padaryta naudojantis specialia teise, todėl, remiantis BK 68 straipsniu, konstatavo, jog yra pagrindas uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant dvejų metų trukmės laikotarpį. Teismo argumentai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę yra pagrįsti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, nes nuteistasis viršijo leistiną greitį, nepaisė KET reikalavimų, artėdamas prie kelio ženklais pažymėtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, ties kuria stovėjo du automobiliai, manevravo, nesustojo. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad D. L. nusikalstamos veikos padarymo metu ne kartą buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nors nuobaudų galiojimas ir išnykęs, tačiau tai apibūdina asmenį. Pažymėtina, kad po šio įvykio nuteistasis vėl baustas už leistino greičio viršijimą, todėl, remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas pagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę.

30Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų dėl eismo įvykio nepadarė ir toliau pažeidinėja KET, nesigaili dėl padarytos veikos ir sukeltų padarinių. Todėl atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę yra adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, siekiant tikslų, numatytų BK 1 straipsnio 1 dalyje ir 41 straipsnio 2, 4 punktuose.

31Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, šis ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis su padarytais pakeitimais paliktini galioti.

32Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

33Nuteistojo D. L. kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Priteista iš D. L. 40 000 Lt nukentėjusiajai I. B. neturtinei žalai... 3. Nuspręsta D. L. turtą (motociklus „Kawasaki ZX-10R“, „Kawasaki... 4. Taip pat skundžiamas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Alvydo Pikelio pranešimą,... 6. D. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 6 d., apie 17.50 val.,... 7. Kasaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo: 1) sumažinti nukentėjusiajai... 8. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 9. Kasatorius pažymi, kad jo interesams atstovavo valstybės skiriamas gynėjas,... 10. Kasatorius nurodo, kad jis pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 281... 11. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė skirti autotechninę... 12. Kasatorius nurodo, kad už padarytą veiką jis nubaustas per griežtai, nes... 13. Kasatorius teigia, kad netinkamai buvo taikytos BK 54 straipsnio nuostatos, nes... 14. Kasatoriaus manymu, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neteisingai... 15. Kasatorius abejoja, ar eismo įvykio metu patirtos traumos pasekmės lydės... 16. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 17. Prokurorė nurodo, kad D. L. pagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 3... 18. Prokurorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą... 19. Prokurorės teigimu, priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės... 20. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis kasaciniame skunde kelia klausimus dėl... 21. Nuteistojo D. L. kasacinis skundas atmestinas.... 22. Dėl uždraudimo naudotis specialia teise ir neturtinės žalos dydžio... 23. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai... 24. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad,... 25. KET 135 punkte nustatyta, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms... 26. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 27. Kasatorius ginčija baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis... 28. Nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir duomenys apie jo KET... 29. Apeliacinės instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę,... 30. Visos šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis išvadų dėl eismo įvykio... 31. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo... 32. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 33. Nuteistojo D. L. kasacinį skundą atmesti....