Byla e2-533-445/2015
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

1Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjai D. J., jos atstovui advokatui Gintarui Česnulevičiui, suinteresuotam asmeniui M. P., jos atstovei advokatei Žygintai Sviderskytei – Mikulskienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. P., Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Nustatė

2Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog 1979 m. ji iš Žilinų aštuonmetės mokyklos įsigijo medinį maždaug 60 m2 ploto gyvenamąjį namą, įnešusi į Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto kasą už jį grynaisiais pinigais 886 rublius ir iki 1999 m. rugpjūčio 6 d. įvykusio gaisro valdė šį pastatą, prie jo stovėjusį tvartą bei šalia pasistatytą daržinę ir malkinę, nuosavybės teise.

3Pareiškėja nurodo, kad 1971 metais ji pradėjo dirbti mokytoja ( - ). 1974 metais ištekėjo už V. J. bei tais pačiais metais jiems gimė sūnus S. J.. 1976 metais jos darbovietė - ( - ) suteikė jų šeimai gyvenamąjį plotą mokyklai priklausiusiame maždaug 60 m2 ploto mediniame gyvenamajame name. Šis namas stovėjo sklype, kuriam dabar yra suteiktas kadastrinis numeris( - ). Kartu su namu jų šeimai buvo leista naudotis ir prie namo stovinčiu tvartu. Šiame tvarte laikė gyvulius, ant aukšto krovė šieną. Tvartas buvo avarinės būklės, todėl šalia jo 1980 metais dar pasistatė daržinę, kurioje pradėjo laikyti šieną bei ūkio padargus.

4Aplink minėtus pastatus buvo 60 arų žemės sklypas, kuriuo jie taip pat naudojosi - sodino bulves, daržoves, sėjo javus, šienavo pievą.

51979 m. birželio 8 d. Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas sprendimu Nr. 188 „Dėl gyvenamųjų namų įkainojimo ir pardavimo“ nusprendė patvirtinti gyvenamojo namo, kuriame gyveno jos šeima, esančio Žilinų kaime, priklausančio Žilinų aštuonmetei mokyklai, įkainojimo aktą 886 rublių sumai bei leisti šį pastatą parduoti.

6Tuometinė Žilinų aštuonmetės mokyklos direktorė O. M., sužinojusi apie šį sprendimą, pasiūlė man įsigyti šį pastatą. Todėl ji tais pačiais metais kartu su mokyklos direktore O. M. nuvyko į Varėną ir už šį namą sumokėjo grynaisiais pinigais 886 rublius, įnešdama pinigus į Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto Švietimo skyriaus kasą. Sumokant pinigus mokyklos direktorė O. M. visą laiką buvo kartu su ja ir matė, kaip ji įneša pinigus. Po pinigų sumokėjimo jai buvo išduotas rausvos spalvos kasos pajamų orderio kvitas ir dar reikėjo pasirašyti kažkokius dokumentus, tačiau kokius dokumentus pasirašė, ji šiuo metu nebeprisimena.

7Nurodo, kad tokiu būdu ji įsigijo medinį gyvenamąjį namą, buvusį Žilinų k., Jakėnų sen., Varėnos r. sav., iš Žilinų aštuonmetės mokyklos, tačiau tai patvirtinančių dokumentų ji nėra išsaugojusi, nes 1999 m. rugpjūčio 6 d. įvykusio gaisro metu jos nupirktas gyvenamasis namas visiškai sudegė. Tuo pačiu sudegė ir visi jame buvę jos daiktai bei dokumentai.

81980 m. kovo 20 d. Varėnos rajono Jakėnų seniūnijos liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 10 „Dėl medžiagų paskyrimo apylinkės gyventojams gyvenamųjų namų bei ūkinių pastatų remontui" jos vyrui V. J. buvo paskirta 110 lapų šiferio bei 5 m3 miško medžiagos. Šias statybines medžiagas sunaudojo daržinės statybai. Nusipirktame name kartu su šeima gyveno iš viso apie trejus metus.

9Jų gyvenamasis namas buvo labai prastos būklės, 1980 metais jo būklė tapo avarine, jame gyventi tapo nesaugu, todėl tais pačiais metais su šeima persikėlė gyventi į tame pačiame Žilinų kaime esantį Žilinų kolūkiui priklausantį namą. Nusipirktuoju namu bei prie jo esančiu ūkiniu pastatu (daržine) naudojosi tik kaip sandėliavimui skirtais pastatais, tikėdamiesi ateityje šių pastatų būklę pagerinti ir naudotis jais pagal paskirtį.

10Tačiau 1999 m. rugpjūčio 6 d. kilusio gaisro metu jai priklausantis medinis gyvenamasis namas Žilinų k., Jakėnų sen., Varėnos r., buvo ugnies visiškai sunaikintas kartu su visu jame buvusiu turtu. Iš buvusio gyvenamojo namo liko tik pamatai. Tvarkydami namo degėsius, tuo pačiu iš sklypo išvežė ir tuo metu jau sugriuvusio tvarto liekanas.

112014 metais nutarė įteisinti jai priklausančią nuosavybę bei įregistruoti turimą nekilnojamąjį turtą VĮ „Registrų centras". Tuo tikslu kreipėsi į Alytaus apskrities archyvą, kad jai būtų išduotos dokumentų, patvirtinančių nekilnojamojo turto įsigijimą, kopijos. Tačiau iš Alytaus apskrities archyvo gavo atsakymus, kad Varėnos rajono Jakėnų apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972-1977 metų, 1980-1989 metų Notariškai patvirtintų nekilnojamojo turto sutarčių bylose pastatų pirkimo sutarties, sudarytos jos, D. J. vardu, nėra, o 1978-1979 metų dokumentai saugoti į Alytaus apskrities archyvą neperduoti. Taip pat jai buvo pranešta, kad Varėnos rajono notarinės kontoros 1978-1992 metų dokumentuose pastatų perleidimo sutarties, sudarytos jos, D. J. vardu, nėra.

12Tuomet ji kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybę su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius jog laikotarpiu nuo 1978 m. iki 1980 m. į Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto (arba Švietimo skyriaus) kasą įnešė grynuosius pinigus už perkamą iš Žilinų aštuonmetės mokyklos namą.

13Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos gavo pranešimą, jog Varėnos rajono savivaldybės archyve tokių dokumentų nėra, nes tokie dokumentai yra laikino saugojimo, saugoti 10 metų ir šiuo metu jau sunaikinti.

14Patvirtino, kad šiuo metu buvusio gyvenamojo namo vietoje yra likę 1999 m. rugpjūčio 6 d. sudegusio namo pamatai, po namu buvęs rūsys bei šiuo metu jau užvirtęs šulinys. Šalia tebestovi jų dar tebenaudojama daržinė, kurioje iki šiol laiko medienos gaminius -lentas, tašus ir pan., malkinė, kurioje iki šiol tebelaiko malkas.

15Pareiškėja teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą. Patvirtino, kad 1979 m. namą ir pastatus nusipirko, tai gali patvirtinti liudytojai. Šiuo metu yra išlikusi tik daržinė 1979-1980 m. statybos. Teisę gyventi tame name suteikė mokyklos direktorius B. B.. Name gyveno iki 1979 m., o po to išsikraustė, nes namas buvo avarinės būklės. 2014 m. nusprendė tvarkytis dokumentus, nes M. P. draudė važiuoti prie daržinės.

16Suinteresuotas asmuo M. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo atmesti bei priteisti iš jos bylinėjimosi išlaidas.

17Nurodė, kad ji, po jos tėvo S. J., a. k. ( - ) mirties (2013-04-27). 2013-08-22 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, Nr. 5143, pagrindu asmeninės nuosavybės teise įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ) ( - ). Jos tėvui S. J. nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos 2004-03-19 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 38-18235 (minėtas žemės sklypas S. J. buvo suteiktas kaip lygiavertis M. J. turėtam žemės sklypui ( - )).

18Pareiškėja Varėnos rajono apylinkės teismui pateiktame pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, t. y. D. J., 1979 m. iš Žilinų aštuonmetės mokyklos įsigijo medinį maždaug 60 m2 ploto gyvenamąjį namą, įnešus į Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto kasą už jį grynaisiais pinigais 886 rublius ir iki 1999 m. rugpjūčio 6 d. įvykusio gaiso valdė šį pastatą, prie jo stovėjusį tvartą bei šalia pasistatytą daržinę ir malkinę nuosavybės teise.

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota praktika, kad sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas, laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-851/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. gegužės12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 10.2 punktas). Pagal pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartis tariamai buvo sudaryta 1979 metais, o tai reiškia, jog tuo metu galiojo 1964 m. LTSR Civilinio kodekso II poskyrio XXII skirsnio normos. Tuometinio 1964 m. LTSR Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis numatė, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo - pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Taigi, kadangi minėto sandorio sudarymo metu buvo nustatyta privaloma tokio sandorio notarinė forma, tai jo sudarymo faktas tuo metu (1964 m. LTSR Civilinio kodekso 58 straipsnio 2 dalis) ir dabar (LR CK 1.93 str. 2 d.) negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais. Tokią poziciją yra išreiškęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-851/2003, 2011 m. birželio 17 d., nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Taigi atsižvelgiant į nurodytą, pareiškėja negali jos minimo sandorio sudarymo aplinkybių įrodinėti liudytojų parodymais, todėl toks pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.

20Pažymėtina ir tai, jog 1964 m. LTSR Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis numatė, jog šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartį daro negaliojančią. Taigi tam, kad gyvenamojo namo pirkimo - pardavimo sutartis būtų laikoma galiojančia, ši sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiuo atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, jog ji 1979 m. iš Žilinų aštuonmetės mokyklos įsigijo gyvenamąjį namą, įnešusi į Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomo komiteto kasą už jį grynaisiais pinigais 886 rublius. Tačiau vadovaujantis aukščiau pateikta teisės nuostatų analize, darytina išvada, kad vien pinigų sumokėjimo fakto patvirtinimas negalėtų suponuoti pareiškėjos nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą atsiradimą, kadangi šiuo atveju nebuvo įvykdyti kiti imperatyvūs įstatymo (LTSR Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalies) reikalavimai, t.y. nesudaryta notariškai patvirtinta pirkimo pardavimo sutartis ir ji per tris per tris mėnesius neįregistruota vietinės Liaudies deputatų tarybos vykdomajame komitete. Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ne kartą pažymėjo, kad nustatytini ne bet kokie faktai, o tik tokie, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2008, ir kt.). Šiuo atveju iš pareiškėjos reiškiamo reikalavimo akivaizdu, kad minėto pinigų sumokėjimo fakto nustatymas nesukeltų pareiškėjai teisinių pasekmių, be to, prieštarautų realiai egzistuojančioms faktinėms aplinkybėms. Be to, pažymėtina, ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą bei formuodamas vieningą teismų praktiką taikant minėtą institutą yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į pastatus ir koks šios teisės turinys -juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformuotoje praktikoje yra nurodęs, kad kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi faktai, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2008).

21Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisių į žemės sklypą, kuriame tariamai stovėjo pareiškėjos minimas gyvenamasis namas. Primena, kad minėtas žemės sklypas priklauso jai, M. P., asmeninės nuosavybės teise 2013-08-22 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, Nr. 5143, pagrindu. Taip pat primena, kad jos tėvui S. J., nuosavybės teisės į minėtą žemės sklypą buvo atkurtos 2004-03-19 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 38-18235 pagrindu. Nuosavybės teisės atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą klausimas buvo iki galo išspręstas priėmus 2004-03-19 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą. Esant baigtai nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai, jos, kaip minėto žemės sklypo savininkės, interesai negali būti paneigti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisėtų lūkesčių principo turinį, yra pažymėjęs, jog šis principas įtvirtina idėją, kad būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Asmuo turi pagrindą tikėtis, kad, veikdamas pagal galiojančius įstatymus, jis gali siekti tam tikrų tikslų, ir tokio asmens lūkesčiai turi būti apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2011). Be to, pareiškėja, būdama S. J., sūnaus V. J. sutuoktinė, žinojo apie 2004-03-19 Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimą nuo pat jo priėmimo dienos ir jau tuo metu galėjo ginti tariamai savo pažeistas teises, tačiau tokių veiksmų eilę metų nesiėmė.

22Pareiškime yra reiškiamas reikalavimas nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą, t. y. reiškiamas reikalavimas LR CPK 444 str. 2 d. 5 p. pagrindu, o ne, kaip nurodyta pareiškime, LR CPK 444 str. 2 d. 9 p. pagrindu. Pažymėtina, jog pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje" 10.1 punkte numatyta, kad pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą gali būti nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas bet kokiam pastatui (jo daliai) - gyvenamajam namui, butui, ūkinės komercinės paskirties ar pagalbiniam. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti.

23Nekilnojami daiktai turi būti užregistruoti nekilnojamojo turto registre Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo. Nekilnojamojo turto registro įstatymo, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų ir kt. teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Statybos įstatymo 2 str. 7 d. nurodyta, kad pastatas - tai stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. To paties straipsnio 2 d. nurodyta, kad statinys yra visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme, o minėto įstatymo 5 d. nurodyta, kad statinys, kuris dėl neužbaigtų statybos darbų negali būti naudojamas pagal paskirtį ir nepripažintas tinkamai naudojamu, laikytinas nebaigtu. Toks įstatyminis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad ypatingosios teisenos tvarka teisme nustatinėtinas ne bet kokio nekilnojamuoju turtu laikytino statinio, bet tik įstatyminius pastatui keliamus reikalavimus atitinkančio objekto valdymo nuosavybės teise faktas. Pamatai negali būti laikomi objektais, kurių valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatinėjamas teismine tvarka, nes išlikę pamatai nelaikytini statiniais, todėl jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nelaikytini nekilnojamojo turto kadastro objektais. Todėl prašomas nustatyti faktas negali sukurti atitinkamų teisinių pasekmių. Teismas negali nepaisyti teisės aktuose nustatytų nekilnojamojo turto registravimui keliamų reikalavimų, tvarkos ir savo nuožiūra spręsti, koks turtas yra tinkamas registruoti. Vien teismo sprendimo pagrindu negali būti atliekama nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registracija viešajame nekilnojamojo turto registre (Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2580-413/2013).

24Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį ir pažymėjo, kad jie šioje byloje, nei materialinio, nei teisinio intereso dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto neturi, taip pat neturi ir teisiškai reikšmingos informacijos ar archyvinių dokumentų dėl pareiškėjos prašomo juridinio fakto nustatymo. Nurodė, kad neprieštarauja dėl juridinio fakto nustatymo, jeigu teismas skaitys, kad yra pakankamas teisinis pagrindas nustatyti prašomą juridinį faktą.

25Paaiškino, kad iš pareiškėjos D. J. pareiškime pateiktų paaiškinimų, matyti, kad jokių dokumentų dėl pastatų įsigijimo neišliko, nes kaip nurodžiusi pareiškėja, jie sudegė 1999 m. rugpjūčio 6 d. kilusio gaisro metu. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja teismui pateikė 1979 m. birželio 8 d. Varėnos rajono LDT Vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 188 „Dėl gyvenamojo namo įkainojimo ir pardavimo", kurio 2 punktas patvirtina faktą, kad gyvenamasis namas Žilinų kaime, priklausantis Žilinų aštuonmetei mokyklai buvo įkainotas 886 rublių sumai ir faktą, kad buvo leista namą parduoti. Tačiau pateikto sprendimo minėtame punkte nėra nurodyta kokiam asmeniui parduodamas Žilinų aštuonmetei mokyklai priklausantis gyvenamasis namas, nors to paties sprendimo 1 punkte parduodant Merkinės mokyklai internatui priklausantį gyvenamąjį namą yra aiškiai nurodyta kokiam asmeniui namas parduodamas.

26Pareiškėja savo pareiškime nurodžiusi, kad pinigus - 886 rublius - už perkamą gyvenamąjį namą sumokėjo grynais į kasą, tačiau mokėjimo dokumentai neišliko, nes jie sudegė 1999 m. rugpjūčio 6 d. gyvenamajame name kilusio gaisro metu. Duomenų apie tai, kad pastato -gyvenamojo namo - įsigijimas buvo įformintas notariškai patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartimi, ar paprasta rašytine forma sudaryta pastato pirkimo - pardavimo sutartimi nėra. Taip pat nėra ir duomenų ar gyvenamojo namo įsigijimas buvo registruotas, pagal tuo metu galiojusią teisės aktais nustatytą tvarką, apylinkės ūkinėse knygose.

27Byloje yra pateiktos Alytaus apskrities archyvo patvirtintos kopijos iš Varėnos rajono Jakėnų apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto Žilinų kaimo 1973-1990 m. ūkinių knygų apie D. J. turėtą nekilnojamąjį turtą. Alytaus apskrities archyvas taip pat nurodė, kad neturi archyvinių duomenų apie 1978-1992 notariškai sudarytą D. J. vardu pastatų perleidimo - įsigijimo sutartį. Varėnos rajono savivaldybės administracija taip pat neturi archyvinių mokėjimo dokumentų už gyvenamąjį namą D. J. vardu ir tai nurodė, atsakydama pareiškėjai, 2015 m. kovo 6 d. rašte Nr. PSD-910-(4.38).

28Atkreipia dėmesį į tai, kad 1979 m. Lietuvoje galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kuris imperatyviai nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis turi būti rašytinė, sudaryta notarine forma. Šio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad „Gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomajame komitete". To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad „Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią".

291964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnis nustatė, kada atsiranda teisė į nuosavybę, o būtent „Turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (o valstybinėms organizacijoms - turto operatyviojo tvarkymo teisė), atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutarti. Jeigu sutartis kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu."

30Šioje byloje nėra pateikta dokumentų ir/ ar kitų įrodymų, kad pareiškėja buvo sudariusi rašytinę sutartį, ir įregistravusi nuosavybę į gyvenamąjį namą. Pažymi ir tai, kad Pareiškėjos prašyme nurodytu laikotarpiu pagal galiojusį 1964 m. Civilinį kodeksą nebuvo leidžiama asmeninės nuosavybės teise turėti kelis gyvenamuosius pastatus.

31Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, o 444 str. 1 d., 2 d. 9 p. numato, kad teismas nustato tik tuos faktus, nuo kurių priklauso asmenų ar turtinių teisių atsiradimas, Pasikeitimas ar pabaiga, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitos tvarkos.

32Pareiškėja D. J. ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti. Nurodė, kad pastatai buvo nusipirkti 1979 m. ir tai patvirtina liudytojų parodymai bei išlikę netiesioginiai rašytiniai įrodymai. Yra išlikusi tik daržinė. Nurodo, kad mokėjo nustatyto dydžio privalomus draudimo mokesčius už pastatus. Name gyveno iki 1979 m., o po to persikėlė kitur gyventi, nes namas buvo avarinės būklės. Anksčiau žemės sklypą nuomavo iš valstybės.

33Suinteresuotas asmuo M. P. ir jos atstovė su pareiškėjos D. J. pareiškimu nesutinko, atsiliepime į pareiškimą nurodytais pagrindais ir motyvais.

34Byla nutrauktina

35Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 str. 9 p., kad 1979 m. pareiškėja D. J. iš Žilinų aštuonmetės mokyklos įsigijo medinį maždaug 60 m2 ploto gyvenamąjį namą, įnešusi į Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto kasą už jį grynaisiais pinigais 886 rublius ir iki 1999 m. rugpjūčio 6 d. įvykusio gaisro valdė šį pastatą, prie jo stovėjusį tvartą bei šalia pasistatytą daržinę ir malkinę, nuosavybės teise.

36Reiškiamas reikalavimas savo formuluote kiek panašus į ieškinio reikalavimą – kai sandorį įvykdė pareiškėja, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ( 1964 m. CK 58 str. 5 d.), bet nėra tapatus, nėra pareikštas ieškinio teisena.

37Pareiškėja pareiškusi prašymą dėl nuosavybės teisių pripažinimo ypatingąja teisena, pagrindu nurodant CPK 444 str. 9 p. ( dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos).

38Pagal pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, Varėnos rajono LDT VK 1979-06-08 sprendimu patvirtino gyv. namo Žilinų k. įkainojimo aktą 886 rub.sumai, priklausantį Žilinų aštuonmetei mokyklai ir leido jį parduoti ( b.l. 8).

39Pagal Alytaus apskrities archyvo duomenis nėra duomenų apie byloje nurodomo gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą, notarinį jo tvirtinimą ir įregistravimą atitinkamoje kadastro įstaigoje, nėra pateikta. Varėnos rajono Jakėnų apylinkės 1978-1979 m. dokumentai į archyvą neperduoti saugoti ( b.l. 11-21).

40Varėnos rajono savivaldybės administracijos archyve nėra duomenų apie D. J. vardu sudarytą sandorį dėl gyvenamojo namo pirkimo, pinigų sumokėjimo faktą patvirtinančių įrodymų ( b.l. 22).

41Pagal Alytaus APGV Varėnos PGT 2014-10-28 pažymą, 1999-08-06 kilus gaisrui D. J. priklausančiame name Žilinų k.Varėnos r., sudegė gyvenamasis namas ir jame buvęs turtas ( b.l. 10).

42CPK 444 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir nagrinėja bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

43Pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims buvo išaiškintos jų procesinės teisės ir pareigos, numatytos CPK 42 str. 1 d., tame tarpe ir teisė keisti pareiškimo pagrindą ir dalyką. Pareiškėja ir suinteresuotas asmuo yra atstovaujami jų atstovų advokatų, t.y. teisinė pagalba teikiama ir teismo posėdžiuose.

44Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka.

45Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektine teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato CPK, nustatantis atitinkamus reikalavimus teismui paduodamo pareiškimo formai ir turiniui.. Kiekvienam į teismą besikreipiančiam asmeniui ši tvarka yra privaloma. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų.

46Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai). Tai, ar faktas turi teisinę reikšmę, lemia materialusis teisinis reglamentavimas.

47Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. A. pareiškimą; suinteresuoti asmenys: D. R. S., K. B., bylos Nr. 3K-3-497/2004).

48Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai iš paduoto pareiškimo matyti, kad pareiškėjo prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, teismas atsisako jį priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o užvedus bylą – byla nutraukiama.

49Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kada, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, ji, kaip viena nekilnojamojo turto – pastato pirkimo šalis (pirkėja) atliko veiksmus, siekdama sudaryti gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorį bei valdė pagalbinius ūkio pastatus prie nurodyto gyvenamojo namo.

50CPK 444 str. 2 d. 5 p. taikomas tais atvejais, kai asmuo buvo įgijęs nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą vienu iš CK 4.47 straipsnyje numatytų būdų, išskyrus įgyjamąją senatį, tačiau nėra išlikę įrodymų, patvirtinančių nuosavybės teisę, ir kitokiu, t.y. neteisminiu, būdu asmuo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų negali gauti. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nurodomose bylose būtų konstatavimas, kad praeityje pareiškėjas buvo įgijęs nuosavybės teisę į daiktą tam tikru pagrindu ir visą laiką daiktą valdė nuosavybės teise, tačiau nėra išlikę pareiškėjo nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų. Šiuo pagrindu pareiškėja neprašo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto, o ir nebūtų pagrindo nustatyti tokį faktą, kadangi nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t.t.)įgijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti kitokia, t.y. neteismine, tvarka; 4) šio juridinio fakto nustatymas nėra susijęs su vėlesniu ginčo dėl teisės į daiktą išsprendimu (tokiu atveju turi būti reiškiamas ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo į daiktą); 5) nekilnojamasis daiktas buvo įgytas laikantis įgijimo metu galiojusių įstatymų, o nuosavybės teisės objektas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka ( pvz., pastatai pastatyti teisėtai).

51Atitinkamai negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto, jeigu egzistuoja bent viena iš šių aplinkybių: 1) nekilnojamojo turto registro duomenys ar kitokie dokumentai patvirtinantys, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui; 2) nekilnojamasis daiktas įgytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, pavyzdžiui, nesilaikyta privalomos sandorio formos reikalavimų arba sandoris, pagal kurį įgytas daiktas, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo įregistruotas; 3) nekilnojamasis daiktas sukurtas pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus, pavyzdžiui, pastatai pastatyti savavališkai.

52Pareiškėjos nurodomu laikotarpiu, kai jai buvo leista pastatą įgyti nuosavybėn ( 1979 m.) galiojo 1964 m. CK nuostatos. Būtent 1964 m. CK 58 str. 1 d. numatė, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. 1964 m. CK 255 str. nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas, o šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.

53Pareiškėja, apklausti liudytojai A. T., O. M., nepatvirtino, kad buvo sudaryta minimo byloje gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartis. Pareiškėja nepateikė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos notariškai ir įregistruotos atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, todėl daroma išvada, kad pareiškėja 1979 m. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo sudariusi gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorio, ji neįgijo nuosavybės teisių į pareiškime nurodomą gyvenamąjį namą Žilinų k.Varėnos r.

541964 m. CK 58 str. ( sandorio negaliojimas, nesilaikius įstatymo reikalaujamos formos ) 1 dalis numatė, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Tokia pasekmė nurodyta 1964 m. CK 255 str. Tokiu atveju atsiranda pasekmės, numatytos 1964 m. CK 47 str.2 d. , t.y. kai sandoris negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės.

55Minimo 1964 m. CK 58 str. 5 d. numatė, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.

56Pareiškėja turi teisę įrodinėti, kad ji gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sandorį sudarė, o antroji šalis vengia sandorį notariškai pripažinti. Bet tokiu atveju turi būti reiškiamas ieškinys kitai sandorio šaliai, o ieškovė šiuo metu nėra užvedusi bylos dėl minimo sandorio pripažinimo galiojančiu.

57Teismas nutraukia bylą jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka ( CPK 293 str.1 p.). CPK 294 str. 1 d. numato, kad jeigu byla nutraukiama dėl to, kad ji nenagrinėtina teisme, teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ieškovas ar pareiškėjas turi kreiptis.

58Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę įrodinėti, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorį, ji kaip šio sandorio šalis visiškai ar dalinai įvykdė, o sandoriui būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis (pardavėjas) vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu, t.y. kreiptis į teismą ieškinio teisena pagal nekilnojamojo turto buvimo vietą ( Varėnos rajono apylinkės teismą).

59CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato , dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Toks prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

60Kadangi tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens iškilo priešiškos pozicijos, suinteresuotas asmuo prieštaravo pareiškimo tenkinimui, tai bylą nutraukiant iš pareiškėjos priteistinos suinteresuotam asmeniui išlaidos už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

61Suinteresuotas asmuo M. P. prašo priteisti 100 EUR už advokato pagalbą teikiant konsultacijas ir surašant procesinį dokumentą, taip pat 400 EUR už advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose ( 2015-07-02 ir 2015-09-28). Teismui pateikti pinigų priėmimo kvitai, sąskaita už teisines paslaugas, atstovavimo sutartis.

62CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

63Suinteresuoto asmens prašomos priteisti sumos ( 100 EUR ir 400 EUR) atitinka procesinio dokumento – atsiliepimo parengimo protingas išlaidas, išlaidas už teiktas konsultacijas, ruošiantis bylos nagrinėjimui ir atstovavimą nagrinėjant bylą. Suinteresuoto asmens atstovė dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose. Teismo posėdis buvo atidėtas pareiškėjos ir jos atstovo prašymu, taigi advokatės išlaidos atitinka darbo ir laiko sąnaudoms padengti.

64Vadovaudamasi LR CPK 137 str.2 d. 1 p., 293 str. 1 d. 1 p., 294 str. 1,2 d., 443 str.1 d., 444 str.2 d.9 p., 445, teismas

Nutarė

65Nutraukti bylą, kai ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.

66Priteisti iš D. J., a.k. ( - ) M. P., a.k. ( - ) penkis šimtus (500) eurų išlaidų išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą atlyginimo.

67Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant... 2. Pareiškėja pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą,... 3. Pareiškėja nurodo, kad 1971 metais ji pradėjo dirbti mokytoja ( - ). 1974... 4. Aplink minėtus pastatus buvo 60 arų žemės sklypas, kuriuo jie taip pat... 5. 1979 m. birželio 8 d. Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos Vykdomasis... 6. Tuometinė Žilinų aštuonmetės mokyklos direktorė O. M., sužinojusi apie... 7. Nurodo, kad tokiu būdu ji įsigijo medinį gyvenamąjį namą, buvusį... 8. 1980 m. kovo 20 d. Varėnos rajono Jakėnų seniūnijos liaudies deputatų... 9. Jų gyvenamasis namas buvo labai prastos būklės, 1980 metais jo būklė tapo... 10. Tačiau 1999 m. rugpjūčio 6 d. kilusio gaisro metu jai priklausantis medinis... 11. 2014 metais nutarė įteisinti jai priklausančią nuosavybę bei įregistruoti... 12. Tuomet ji kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybę su prašymu pateikti... 13. Iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos gavo pranešimą, jog... 14. Patvirtino, kad šiuo metu buvusio gyvenamojo namo vietoje yra likę 1999 m.... 15. Pareiškėja teismo posėdžio metu prašė tenkinti pareiškimą. Patvirtino,... 16. Suinteresuotas asmuo M. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė... 17. Nurodė, kad ji, po jos tėvo S. J., a. k. ( - ) mirties (2013-04-27).... 18. Pareiškėja Varėnos rajono apylinkės teismui pateiktame pareiškime dėl... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra suformuota praktika, kad sandorio sudarymo... 20. Pažymėtina ir tai, jog 1964 m. LTSR Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis... 21. Pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėja nėra įgijusi nuosavybės teisių... 22. Pareiškime yra reiškiamas reikalavimas nustatyti pastato valdymo nuosavybės... 23. Nekilnojami daiktai turi būti užregistruoti nekilnojamojo turto registre... 24. Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija pateikė... 25. Paaiškino, kad iš pareiškėjos D. J. pareiškime pateiktų paaiškinimų,... 26. Pareiškėja savo pareiškime nurodžiusi, kad pinigus - 886 rublius - už... 27. Byloje yra pateiktos Alytaus apskrities archyvo patvirtintos kopijos iš... 28. Atkreipia dėmesį į tai, kad 1979 m. Lietuvoje galiojo 1964 m. Civilinis... 29. 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnis nustatė, kada atsiranda teisė į... 30. Šioje byloje nėra pateikta dokumentų ir/ ar kitų įrodymų, kad... 31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas... 32. Pareiškėja D. J. ir jos atstovas pareiškimą palaikė ir prašė tenkinti.... 33. Suinteresuotas asmuo M. P. ir jos atstovė su pareiškėjos D. J. pareiškimu... 34. Byla nutrauktina... 35. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą CPK 444 str.... 36. Reiškiamas reikalavimas savo formuluote kiek panašus į ieškinio... 37. Pareiškėja pareiškusi prašymą dėl nuosavybės teisių pripažinimo... 38. Pagal pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus, Varėnos rajono LDT VK... 39. Pagal Alytaus apskrities archyvo duomenis nėra duomenų apie byloje nurodomo... 40. Varėnos rajono savivaldybės administracijos archyve nėra duomenų apie D. J.... 41. Pagal Alytaus APGV Varėnos PGT 2014-10-28 pažymą, 1999-08-06 kilus gaisrui... 42. CPK 444 str. 2 d. 5 p. numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso... 43. Pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims buvo išaiškintos jų procesinės... 44. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 45. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30... 46. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios... 47. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, kad įrodinėjimo... 48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai iš paduoto... 49. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį... 50. CPK 444 str. 2 d. 5 p. taikomas tais atvejais, kai asmuo buvo įgijęs... 51. Atitinkamai negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise... 52. Pareiškėjos nurodomu laikotarpiu, kai jai buvo leista pastatą įgyti... 53. Pareiškėja, apklausti liudytojai A. T., O. M., nepatvirtino, kad buvo... 54. 1964 m. CK 58 str. ( sandorio negaliojimas, nesilaikius įstatymo reikalaujamos... 55. Minimo 1964 m. CK 58 str. 5 d. numatė, kad jeigu viena iš šalių visiškai... 56. Pareiškėja turi teisę įrodinėti, kad ji gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo... 57. Teismas nutraukia bylą jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso... 58. Nagrinėjamu atveju pareiškėja turi teisę įrodinėti, kad nekilnojamojo... 59. CPK 98 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 60. Kadangi tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens iškilo priešiškos... 61. Suinteresuotas asmuo M. P. prašo priteisti 100 EUR už advokato pagalbą... 62. CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba,... 63. Suinteresuoto asmens prašomos priteisti sumos ( 100 EUR ir 400 EUR) atitinka... 64. Vadovaudamasi LR CPK 137 str.2 d. 1 p., 293 str. 1 d. 1 p., 294 str. 1,2 d.,... 65. Nutraukti bylą, kai ji nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka.... 66. Priteisti iš D. J., a.k. ( - ) M. P., a.k. ( - ) penkis šimtus (500) eurų... 67. Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per...