Byla 2A-1411/2013
Dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės kompensacijos ir delspinigių išieškojimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3701-258/2012 pagal ieškovo A. A. reikalavimą bankrutuojančios AB „Medienos plaušas“ bankroto byloje dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo pripažinimo neteisėtu, išeitinės kompensacijos ir delspinigių išieškojimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje ginčas kilo dėl 2004 m. liepos 13 d. Darbo sutarties Nr. 410 nutraukimo įforminimo teisėtumo ir pagrįstumo, išeitinės kompensacijos ir delspinigių priteisimo. Ieškovo teigimu, jam Darbo sutartimi buvo nustatytas 7 000 Lt darbo užmokestis per mėnesį. Bendrovės ir ieškovo susitarimu Darbo sutartis buvo pakeista nuostata, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. keičiamas Darbo sutarties 2 dalies 3 punktas, pagal kurį užsieniečio pagrindinis darbo užmokestis per mėnesį yra 1 237,00 Lt, bei sutarta, kad bendrovės iniciatyva arba šalių susitarimu, atleidžiant generalinį direktorių iš pareigų, jis turi teisę gauti 300 000 Lt (po mokesčių) išeitinę kompensaciją, kuri turi būti išmokama darbo santykių pasibaigimo dieną. Tačiau atsakovas neįvykdė darbo sutarties pakeitimu bei Stebėtojų tarybos nutarimu nustatyto įsipareigojimo išmokėti jam išeitinę kompensaciją. Šis atsakovo įsipareigojimas nėra įvykdytas ir iki šiol. Atsakovės tvirtinimu, 2005 m. gruodo 19 d. Stebėtojų tarybos posėdyje Stebėtojų taryba nusprendė nuo 2006 m. sausio mėn. nustatyti kreditoriui 1 237,00 Lt mėnesinį atlyginimą (6 p.), jokių kitų sprendimų dėl kitų būtinųjų ar papildomų kreditoriaus darbo sutarties sąlygų keitimo (DK 95 str. 4 d.), taip pat ir dėl kreditoriaus nurodytos 300 000 Lt išeitinės kompensacijos, priimta nebuvo. Pabrėžė, kad minėtame posėdyje dalyvavo ir protokolą pasirašė visi trys bendrovės Stebėtojų tarybos nariai. Tik 2010 m. gegužės mėn. pabaigoje, kai bendrovės Stebėtojų tarybos pirmininkas H. H. 2010 m. gegužės 24 d. žodžiu informavo A. A. apie Stebėtojų tarybos 2010 m. gegužės 24 d sprendimą atšaukti jį iš generalinio direktoriaus pareigų bei paprašė jo atsiųsti kreditoriaus darbo sutarties kopiją, bendrovėje “atsirado” kita 2005 m. gruodžio 19 d. Stebėtojų tarybos posėdyje priimtus sprendimus įforminanti protokolo redakcija, iš kurios matyti, kad buvo nuspręsta papildomai ir dėl 300 000 Lt dydžio (po mokesčių) išeitinės kompensacijos kreditoriui nustatymo. Šį Stebėtojų tarybos posėdžio protokolą pasirašė 2 iš 3 bendrovės Stebėtojų tarybos nariai. Bankroto administratoriaus nuomone, minėtas Stebėtojų tarybos posėdžio protokolas bei kreditoriaus Darbo sutarties pakeitimas, kuriuose nustatyta 300 000 Lt išeitinė kompensacija, iš tiesų buvo pasirašyti 2010 m. gegužės 25–31 d., įforminant minėtus dokumentus atgaline data, kreditoriui sužinojus apie jo atleidimą. Prašė taikyti ieškinio senatį.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. A. reikalavimą bankrutuojančios AB „Medienos plaušas“ bankroto byloje dėl darbo sutarties nutraukimo įforminimo pripažinimo neteisėtu, 300 000 Lt išeitinės kompensacijos ir 36 000Lt delspinigių išieškojimo, 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iškėlus AB „Medienos plaušas“ bankroto bylą, kreditoriams buvo nustatytas 30 dienų terminas finansiniams reikalavimams pareikšti, priėjo prie išvados, jog ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, o ištyręs bylos rašytinių įrodymų visumą, pripažino, kad ieškovo ieškinys nepagrįstas. Teismas nustatė, kad iš buvusio direktoriaus 7 000 Lt darbo užmokesčio bendrovėje atėmus sumažintą atlyginimą 1 237 Lt nuo 2006 m. sausio iki 2010 m. birželio mėn. (ieškovo atleidimo) susidaro suma faktiškai artima 300 000 Lt išeitinei kompensacijai, kuri ir buvo nustatyta. Tą pačią 2005 m. gruodžio 19 d. šaukiant antrąjį AB „Medienos plaušas“ Stebėtojų tarybos posėdį jame nebeturėjo būti svarstomi tie klausimai, dėl kurių buvo priimtas ir pasirašytas pirmasis 2005 m. gruodžio 19 d. protokolas. Antrajame 2005 m. gruodžio 19 d. Stebėtojų tarybos posėdžio protokole išeitinės kompensacijos, jos dydžio, mokėjimo tvarkos klausimas į posėdžių darbotvarkę nebuvo įtrauktas. Taigi 2005 m. gruodžio 19 d. nebuvo galima žinoti, kada ieškovas bus atleistas ar atšauktas iš pareigų. AB „Medienos plaušas“ finansinės atskaitomybės dokumentuose nuo 2006 m. nebuvo deklaruojama ši įmonės mokėtinų įsipareigojimų suma. Vertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į įrodymų pakankamumo taisyklę, grindžiamą tikimybių pusiausvyros principu, teismas nusprendė, kad yra labiau tikėtina, jog darbo sutarties pakeitimas ir antrasis 2005 m. gruodžio 19 d. Stebėtojų tarybos protokolas, pasirašytas 2 iš 3 narių, buvo sudaryti M. M. ir E. M. nebeturint bendrovės Stebėtojų tarybos įgaliojimų ir po to kai A. A. buvo pranešta, jog jis yra atšaukiamas iš direktoriaus pareigų, todėl įsakymo dėl A. A. darbo sutarties nutraukimo nepripažino neteisėtu.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

8Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, padavė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

  1. Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes netinkamai pritaikytos įrodinėjimą reglamentuojančios ir materialinės teisės normos, yra nemotyvuotas, todėl atitinka absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą, nustatytą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.
  2. Teismas nevertino ir netaikė visuotinai pripažintų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo, teisėtų lūkesčių principų.
  3. Atsakovui atsisakius išmokėti ieškovo naudai darbo sutarties pakeitime sulygtą išeitinę kompensaciją, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas, nes ieškovas nuo Darbo sutarties pakeitimo sudarymo momento turėjo pagrįstą ir teisėtą lūkestį tikėtis, kad tuo atveju, jeigu jis bus atleistas iš AB „Medienos plaušas“ generalinio direktoriaus pareigų ar su juo nebus pratęsti darbo santykiai ne dėl jo kaltės, jis galės gauti sulygtą išeitinę kompensaciją.
  4. Nors teismas ir nustatė skirtumus tarp neoriginalaus bei originalaus darbo sutarties pakeitimo egzemplioriaus, tačiau neatliko jokio šių dokumentų teisinio vertinimo civilinės bylos dalyko atžvilgiu bei nenurodė motyvų, kokią teisiškai reikšmingą įtaką tai galėjo turėti kvalifikuojant ginčo dalyką. Teismas turėjo vadovautis prie bylos medžiagos prijungtu originaliu egzemplioriumi ir spręsti klausimą dėl paties originalo sudarymo laiko. Atsakovui atsisakius dokumentinės ir rašysenos ekspertizės, teismas privalėjo laikyti originalų darbo sutarties egzempliorių tinkamu įrodymų visų byloje esančių įrodymų visete ir dėl jo vertinimo pasisakyti CPK nustatyta tvarka.
  5. Darbo sutarties pakeitimas, kaip sandoris, nebuvo nuginčytas, todėl teismas juo turėjo vadovautis sprendžiant išeitinės kompensacijos išmokėjimo klausimą, tačiau to nepadarė.
  6. Sprendime teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tik dokumentų rekvizitų ekspertize nustatoma spaudo atspaudimo laikotarpis, rašysenos ekspertize parašo pasirašymo laikas netiriamas, teismas galimą dokumentų keitimo faktą vertina tirdamas kitus įrodymus, apeliantas mano, kad šis teismo argumentas yra teisiškai nepagrįstas, nes teismas šio argumento nepagrindė jokiu teisės aktu ar kita bylos medžiaga.
  7. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų iš ekspertizes atliekančių institucijų, kurios galėtų patvirtinti ar paneigti šią teismo išvadą. Po daiktų perdavimo, kurie buvo užfiksuoti 2010 m. birželio 7 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, jam esant jau atleistam iš generalinio direktoriaus pareigų, AB „Medienos plaušas“ naujai paskirtas administracijos vadovas ar kiti įgalioti asmenys nesikreipė ir iš jo nereikalavo perduoti jokių kitų dokumentų ar turto.
  8. Teismo išvada negali suponuoti neabejotino pagrindo teigti, jog yra tikėtina, kad darbo sutarties pakeitimas ir antrasis Stebėtojų tarybos posėdžio protokolas buvo sudaryti po to, kai ieškovas buvo atšauktas iš jo užimtų pareigų.
  9. Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad 300 000 Lt išeitinės kompensacijos dydis būtų prieštaravęs AB „Medienos plaušas“ steigimo dokumentams, kad liudytojai M. M. ir E. L. būtų suinteresuoti bylos baigtimi duodami tam tikrus parodymus. Todėl netikėti liudytojų paaiškinimais ar jais abejoti teismas neturėjo pagrindo. Net ir tuo atveju, jeigu bendrovėje buvo netinkamas apskaitos organizavimas ir finansinės atskaitomybės dokumentuose nebuvo nurodyta 300 000 Lt suma įmonės mokėtinuose įsipareigojimuose, ši aplinkybė negali būti atlyginimo ar išeitinės kompensacijos darbuotojui neišmokėjimo teisinis pagrindas.
  10. Teismas teisiškai neargumentavo išvados, kodėl būtent antrame protokole nebeturėjo būti svarstomi tie klausimai, dėl kurių buvo priimtas ir pasirašytas pirmasis protokolas, o išvadą padarė prielaidos būdu. Teismas nagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą, nenustatė, kad antrojo Stebėtojų tarybos posėdžio sušaukimas ir darbotvarkėje numatytų ar nenumatytų klausimų svarstymas neatitiko tuometinio Akcinių bendrovių įstatymo teisinio reguliavimo ar prieštaravo AB „Medienos plaušas“ steigimo ar kitiems lokaliems dokumentams.
  11. Teismas sprendime nurodydamas, kad antrajame Stebėtojų tarybos posėdžio protokole išeitinės kompensacijos, jos dydžio, mokėjimo tvarkos klausimas į posėdžių darbotvarkę nebuvo įtrauktas, nepateikė dėl to jokio teisinio motyvavimo ar vertinimo kilusiam ginčui, o priimdamas sprendimą nenustatė, ar išeitinės kompensacijos klausimo svarstymo neįtraukimas į posėdžio darbotvarkę sukėlė AB „Medienos plaušas“ Stebėtojų tarybai ar akcininkų interesams neigiamas pasekmes. Teismas nenustatė jokių antrojo protokolo neatitikčių tiek teisės aktų, tiek AB „Medienos plaušas“ steigimo ar lokalių teisės aktų reikalavimams.
  12. AB „Medienos plaušas“ akcininkai iki pat civilinės bylos teisme iškėlimo nebuvo išreiškę jokių prieštaravimų dėl antrojo Stebėtojų tarybos posėdžio protokolo. Stebėtojų taryba, neiniciavo ginčytino antrojo Stebėtojų tarybos protokolo pakeitimo ar panaikinimo. Bankroto administratoriaus atsikirtimai neva šis protokolas bendrovėje atsirado tik pradėjus ieškovo atšaukimo iš generalinio direktoriaus pareigų procedūrą, laikytini paremtais prielaidomis, o ne leistinais įrodymais, todėl įrodomosios reikšmės bylai neturi.
  13. Taikydamas bendrą įrodinėjimo taisyklę, teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis administratoriaus iškeltomis prielaidomis, kurios bylą nagrinėjant nebuvo patvirtintos jokiais įrodymais.
  14. Nė vienas subjektas, turintis teisę pagal įstatymą ginčyti priimtus sprendimus ir sandorius, įskaitant ir bankroto administratorių, CPK nustatyta tvarka nebuvo pareiškę ieškinio ar priešieškinio dėl antrajame Stebėtojų tarybos posėdyje priimtų sprendimų ir dėl Darbo sutarties pakeitimo pripažinimo negaliojančiais, todėl ir pagal civilinio proceso nustatytą tvarką pirmos instancijos teismas neteisingai išsprendė bylą netenkindamas ieškinio.
  15. Atsakovas teismui pateikė prašymą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo netvirtinimo, kuriame nesutiko su 63 000 Lt delspinigių suma. Taigi teismo sprendime yra aiškus rašymo apsirikimas, kuris turėtų būti ištaisytas kartu išnagrinėjus apeliacinį skundą.

9Atsakovas BAB „Medienos plaušas“ bankroto administratorius su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

101. Teismo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant nei procesinių teisės normų, nei materialinių teisės normų, todėl yra pagrįstas bei teisėtas.

  1. Apeliantas nenurodė jokių materialiosios teisės normų pažeidimų bei neįrodė procesinių teisės normų pažeidimų (CPK 306 str. 1 d. 4 p.).
  2. Esant įrodymų prieštaringumui bei nesant galimybės skiriant ekspertizę nustatyti pagrindinio Darbo sutarties pakeitime esančio parašo pasirašymo laiko (kadangi Lietuvoje rašysenos ekspertize parašo pasirašymo laikas nėra nustatomas), teismas pagrįstai kreditoriaus reikalavimą vertino, tirdamas kitus įrodymus.
  3. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad Darbo sutarties pakeitimas buvo surašytas gerokai vėlesne nei jame nurodoma sudarymo data. Byloje nėra aišku, kada buvo pasirašytas darbo sutarties pakeitimas.
  4. Byloje pateikta darbo sutarties pakeitimo kopija bei 2012 m. liepos mėn. pateiktas Darbo sutarties pakeitimo originalas iš esmės skiriasi. Ant darbo sutarties pakeitimo kopijos yra AB „Medienos plaušas“ antspaudas, tuo tarpu ant originalo, pateikto tik 2012 m. liepą – AB „Medienos plaušas“ antspaudo nėra.
  5. Antroji Stebėtojų tarybos posėdžio protokolo versija pasirašyta tik dviejų, su kreditoriumi akivaizdžiai susijusių asmenų, ir atsirado tik po to, kai kreditorius buvo atšauktas iš AB „Medienos plaušas“ generalinio direktoriaus pareigų.
  6. AB „Medienos plaušas“ stebėtojų tarybos posėdyje, vykusiame 2005 m. gruodžio 19 d. AB „Medinos plaušas“ Stebėtojų tarybos sprendimų ir posėdžio protokolo nei vienas subjektas neginčijo ir pretenzijų neišreiškė, todėl AB „Medienos plaušas“ yra laikomas teisėtai priimtu, pagrįstu ir galiojančiu bei nustatančiu atitinkamai kreditoriaus, kaip generalinio direktoriaus, teisę gauti 1 237 Lt mėnesinį atlyginimą.
  7. 2005 m. pabaigoje nė vienas iš Stebėtojų tarybos narių ir pats A. A. negalėjo taip tiksliai numatyti tikrosios jo atleidimo iš darbo dienos, taigi tokiu būdu, kaip buvo paskaičiuota A. A. išeitinė kompensacija – ji 2005 m. gruodžio 19 d. objektyviai negalėjo būti paskaičiuota.
  8. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime teisingai nurodė, kad iš buvusio direktoriaus 7 000 Lt darbo užmokesčio atėmus sumažintą atlyginimą 1 237 Lt nuo 2006 m. sausio iki 2010 m. birželio (ieškovo atleidimo) susidaro suma faktiškai artima 300 000 Lt išeitinei kompensacijai.
  9. Iš 2008–2009 m. finansinių ataskaitų aiškinamųjų raštų visiškai akivaizdu, kad jokių atidėjinių išeitinei kompensacijai ir tokiai reikšmingai 300 000 Lt sumai (apie 500 000 Lt sumai prieš mokesčius), AB „Medienos plaušas“ nebuvo sudaryta.
  10. Atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs su kreditoriumi. Atleidžiant iš darbo A. A., įmonės personalas paskaičiavo išeitinę kompensaciją pagal Darbo kodeksą. Išeitinę kompensaciją sudarė 2 458,36 Lt suma. Pats A. A. 2012 m. spalio 24 d. posėdyje patvirtino, kad išmokas iš įmonės gavo. Atleidimo iš darbo metu A. A. jokių pretenzijų dėl nevisiško atsiskaitymo nekėlė, byloje nėra jokių įrodymų, kad A. A. būtų kreipęsis į naująjį vadovą, įmonės personalą ar kitus darbuotojus su pretenzija dėl 300 000 Lt išeitinės kompensacijos. Net ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra duomenų, kad A. A. būtų teikęs pretenzijų dėl netinkamo atsiskaitymo.
  11. Įstatymas nereikalauja, kad teismas būtų visiškai įsitikinęs tam tikrų faktų buvimu arba nebuvimu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2006). Šio ginčo atveju byloje esantys įrodymai pagrįstai leido teismui teigti esant labiau tikėtina, kad Darbo sutarties pakeitimas ir antrasis protokolas buvo sudaryti jau po to, kai apeliantas buvo atleistas iš užimamų pareigų. Taigi apeliantui neturint teisėto pagrindo įgyti teisės į 300 000 Lt išeitinę kompensaciją, negalėjo būti pažeisti ir jo teisėti lūkesčiai, nes iš neteisės teisė neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010).
  12. Vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymu, pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą turi kreditorius. Visos bylos aplinkybės leidžia teigti, kad kreditorius neįrodė savo reikalavimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teismas pagrįstai kreditoriaus reikalavimą pripažino neteisėtu ir jį atmetė.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

13Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar 2004 m. liepos 13 d. Darbo sutarties Nr. 410 pakeitime šalys buvo sulygusios dėl 300 000 Lt (po mokesčių) išeitinės kompensacijos ieškovui išmokėjimo darbo santykiams pasibaigus bendrovės iniciatyva arba šalių susitarimu. Ieškovas tvirtina, kad Darbo sutartis buvo pakeista nuostata, jog nuo 2006 m. sausio 1 d. keičiamas Darbo sutarties 2 dalies 3 punktas, pagal kurį užsieniečio pagrindinis darbo užmokestis per mėnesį yra 1 237,00 Lt, bei sutarta, kad bendrovės iniciatyva arba šalių susitarimu, atleidžiant generalinį direktorių iš pareigų, jis turi teisę gauti 300 000 Lt (po mokesčių) išeitinę kompensaciją, kuri turi būti išmokama darbo santykių pasibaigimo dieną. Atsakovė tvirtina, kad 2005 m. gruodo 19 d. Stebėtojų tarybos posėdyje Stebėtojų taryba nusprendė nuo 2006 m. sausio mėn. nustatyti kreditoriui 1 237,00 Lt mėnesinį atlyginimą (6 p.), jokių kitų sprendimų dėl kitų būtinųjų ar papildomų kreditoriaus darbo sutarties sąlygų keitimo (DK 95 str. 4 d.), taip pat ir dėl kreditoriaus nurodytos 300 000 Lt išeitinės kompensacijos, priimta nebuvo.

14Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti arba panaikinti. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai nustatė faktines aplinkybes, turinčias teisinės reikšmės nagrinėjant bylą. Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalies nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai ( Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30), teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61), pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir teismo motyvų nekartoja.

15Teisėjų kolegija, kaip jau nurodyta anksčiau, nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalies nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, todėl jis, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turėtų būti panaikintas. Teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje generalinis prokuroras v. Lietuvių katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal antstolio A. B. prašymą, bylos Nr. 3K-3-603/2008; kt.). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje esančiais ištirtais ir įvertintais įrodymais, nustatė faktines bylos aplinkybes, argumentavo savo išvadas.

16Kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo motyvus, kad teismas netinkamai pritaikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.

17Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdamas į įrodymų pakankamumo taisyklę, grindžiamą tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad yra labiau tikėtina, jog Darbo sutarties pakeitimas ir antrasis 2005 m. gruodžio 19 d. Stebėtojų tarybos protokolas, pasirašytas 2 iš 3 narių, buvo sudaryti M. M. ir E. M. nebeturint bendrovės Stebėtojų tarybos įgaliojimų ir po to kai A. A. buvo pranešta, jog jis yra atšaukiamas iš direktoriaus pareigų.

18Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus.

19Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialines teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 str. 4 d., 180 str.), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu yra teisėjo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2008-02-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-129/2008; 2008-04-04 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-156/2008, 2009-10-05 nutartis civ. byla Nr. 3K-3-378/2009, 2009-11-24 nutartis civ.byla Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Bylą nagrinėjantis teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad įstatymas iš anksto neapibrėžia įrodymų galios, nenustato vienų įrodymų viršenybės prieš kitus. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taip vadinama tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, sprendžia apie gautų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams nustatyti. Teismo sprendime dėl kiekvieno ieškinio reikalavimo turi būti pasisakyta išsamiai, nurodant teismo padarytų išvadų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus (LAT 2006-01-30 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-67/2006, ir kt.).

20Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus tiek rašytinius įrodymus, tiek šalių (jų atstovų), tiek liudytojų parodymus, išsamiai pasisakė, kokiais įrodymais grindžia padarytas išvadas, kuriuos įrodymus pripažįsta tinkamais, kokiais įrodymais vadovaujasi, kuriuos ir kodėl atmeta. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismo išvada negali suponuoti neabejotino pagrindo teigti, jog yra tikėtina, kad darbo sutarties pakeitimas ir antrasis Stebėtojų tarybos posėdžio protokolas buvo sudaryti po to, kai ieškovas buvo atšauktas iš jo užimtų pareigų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas mano, kad byloje esančių įrodymų visetas pagrįstai leido teismui prieiti prie išvados esant labiau tikėtina, kad Darbo sutarties pakeitimas ir antrasis protokolas buvo sudaryti jau po to, kai apeliantas buvo atleistas iš užimamų pareigų.

21Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, jie neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminės praktikos, dėl to skundžiamas teismo sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

23Dėl aptikto rašymo apsirikimų ištaisymo.

24Apeliantas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas sprendime, nurodydamas delspinigių sumą, padarė aiškų rašymo apsirikimą, kuris, jo nuomone, turėtų būti ištaisytas apeliacinėje instancijoje, t. y. pirmosios instancijos teismas vietoje nurodytų „...ir 36 000 Lt delspinigių išieškojimo“ turėjo nurodyti „...ir 63 000 Lt delspinigių išieškojimo“.

25Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu gali ištaisyti sprendime (nutartyje) rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo (nutarties) esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, nepranešant apie teismo posėdį byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 302 str., 338 str.).

26Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse vietoje „...ir 63 000 Lt delspinigių išieškojimo“ nurodė „...ir 36 000 Lt delspinigių išieškojimo“, taip pat į tai, kad anksčiau nurodytais motyvais pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacinės instancijos teismo iš esmės paliktas nepakeistas, aptiktas rašymo apsirikimas nekeičia sprendimo esmės, vadovaudamasi proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principais, sprendžia, kad minėtas aptiktas rašymo apsirikimas ištaisytinas sprendimo įžanginėje ir revoliucinėse dalyse nurodant „...ir 63 000 Lt delspinigių išieškojimo“.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 276 straipsnio 2 dalimi ir 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą

29Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendime padarytą rašymo apsirikimą. Sprendimo įžanginėje ir rezoliucinėje dalyse vietoje nurodytų „...ir 36 000Lt delspinigių išieškojimo““, nurodyti – „...ir 63 000 Lt delspinigių išieškojimo“.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje ginčas kilo dėl 2004 m. liepos 13 d. Darbo sutarties Nr. 410... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 8. Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamu sprendimu, padavė teismui apeliacinį... 9. Atsakovas BAB „Medienos plaušas“ bankroto administratorius su paduotu... 10. 1. Teismo sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant nei procesinių teisės... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 13. Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar 2004 m. liepos 13 d.... 14. Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos sprendimą jo teisėtumo... 15. Teisėjų kolegija, kaip jau nurodyta anksčiau, nagrinėjamoje byloje... 16. Kaip nepagrįstus, teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo... 17. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, teismas, vertindamas... 18. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas... 19. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas... 21. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, jie... 22. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasi ištirtų bylos rašytinių... 23. Dėl aptikto rašymo apsirikimų ištaisymo.... 24. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos teismas sprendime,... 25. Pagal CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas savo iniciatyva ar dalyvaujančių... 26. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Vilniaus apygardos teismas... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 28. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendimą iš esmės palikti... 29. Ištaisyti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 2 d. sprendime...