Byla e2A-712-577/2017
Dėl servituto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. M. ir D. M. ieškinį atsakovams D. S. ir A. S. dėl nuosavybės teisės gynimo ir pagal atsakovų priešieškinį ieškovams dėl servituto nustatymo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
        1. Ieškovai V. M. ir D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinę, prašė: 1) iškeldinti atsakovus D. S. ir A. S. iš gyvenamajame name ( - ), esančios patalpos (koridoriaus), plane pažymėto indeksu 1-15, įpareigojant atsakovus per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti visas kliūtis (namų apyvokos reikmenis, baldus ir visus kitus su tuo susijusius daiktus) iš patalpos (koridoriaus), plane pažymėto indeksu 1-15, ir netrukdyti ieškovams juo naudotis; uždrausti atsakovams D. S. ir A. S. naudotis durimis, kuriomis atsakovai šiuo metu iš patalpos (koridoriaus), plane pažymėtos indeksu 1-15, patenka į patalpas, plane pažymėtas 1-32; 2) uždrausti atsakovams naudotis (eiti, vaikščioti, laikyti daiktus ir pan.) gyvenamojo namo ( - ), terasa (laiptais), plane pažymėtais indeksu 3a1/ž, ir netrukdyti ieškovams jais naudotis; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, kad:
    1. Ieškovas V. M. 1992-06-03 dovanojimo sutarties pagrindu tapo patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-2 (16,65 kv. m.), be įėjimo, ir verandos, plane pažymėtos indeksu 1-1 (4,86 kv.m.), esančių gyvenamajame name ( - ), savininku; 1996-02-14 namo bendraturčiams davus sutikimą, ieškovas rekonstravo verandos patalpas į patalpas, pažymėtas indeksais 1-15 ir 1-18, savo lėšomis įrengė terasą (laiptus), plane pažymėtus indeksu 3a1/ž ir įgijo nuosavybės teisę į šias patalpas ir terasą. Ieškovų nuosavybės teisė į patalpą (koridorių) ir terasą (laiptus) taip pat pripažinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-6464/2006 (Vilniaus apygardos teismo 2006-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-32-570/2006).
    2. Atsakovai be teisėto pagrindo terasa (laiptais) pro duris patenka į ieškovui priklausančią patalpą 1-15, pro kurią patenka į atsakovams priklausančias patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-32. Dėl atsakovų veiksmų ieškovai negali netrukdomai naudotis jiems priklausančia patalpa ir nesutinka, kad atsakovai naudotųsi ieškovams priklausančioje terasoje įrengtais laiptais.
  1. Atsakovai D. S. ir A. S. prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad:
    1. Ieškovų nuosavybės teisė į ginčo objektus atsirado dėl apgaulės ir neteisėtų veiksmų surašant statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą. Ieškovams ginčo patalpa (koridorius) bei dalis laiptų nereikalingi, jie niekuomet jais nesinaudojo; rengiasi savo namo dalį parduoti, tuo tarpu atsakovams ginčo objektai yra vienintelė galimybė patekti į savo patalpas. Be to, laiptai nėra pripažinti tinkamais naudotis, ieškovo nuosavybės teisės į juos nėra įregistruotos; jie pastatyti ant D. S. priklausančios žemės sklypo dalies.
    2. Ypač mažo ploto (6,006 m2) atskiro įėjimo pasistatymas atsakovams yra ekonomiškai nenaudingas; be to tai sąlygoja ir prasta namo būklė.
    3. Patenkinus ieškinio reikalavimus, būtų nepagrįstai panaikintos naudojimosi bendru turtu tvarkos. Teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu nepakeitė buvusio įėjimo (naudojimosi) tvarkos per verandos pirmą aukštą į gyvenamąsias patalpas 1-32, priešingai, nurodė, kad veranda buvo bendro naudojimosi, o dėl naujo koridoriaus ir 3,64 m2 ploto terasos laiptų naudojimosi tvarkos nurodė galimus sprendimo būdus pagal CK 4.104 straispnį, 4.126 straipsnį.
  2. Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti neterminuotą statinių servitutą gyvenamojo namo patalpai/koridoriui, kadastriniuose planuose pažymėtai indeksu 1-15 (3,40 m2) (ilgis 2,97 m, plotis 1,18 m), išmokant 2 000 Eur vienkartinę kompensaciją ir nustatyti neterminuotą servitutą 3,64 m2 plotui terasos 3al/ž (10,07 m2) trijų pakopų riestų betoninių laiptų (2,91 m ilgiui ir 1,18 m pločiui), kuris yra prieš patalpos, pažymėtos indeksu 1-15, lauko duris, paraleliai po atsakovams priklausančių patalpų, pažymėtų indeksu 1-32 rytiniu langu, išmokant 387,11 Eur vienkartinę kompensaciją, t.y. priteisti D. S. ir A. S. šiais statiniais neterminuotai naudotis, siekiant užtikrinti D. S. ir A. S. nekliudomą patekimą į pastariesiems nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, pažymėtas indeksu 1-32 bei tinkamai jomis naudotis. Kompensaciją pervedant į V. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. ( - ) Swedbank, per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinį grindė argumentais, nurodytais atsiliepime į ieškinį, taip pat tuo, kad:
    1. Nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis statinių naudoti pagal paskirtį, atsakovai netektų vienintelio įėjimo į savo patalpas, o naujo įėjimo įsirengimas ekonomiškai nenaudingas, keltų grėsmę namo stabilumui.
    2. Atsakovams priklausančios patalpos visada buvo perleidžiamos su įėjimu. B. V. kartu su 1/6 namo dalimi atsakovams perdavė koridorių 1-15 ir raktus nuo šio koridoriaus lauko durų.
    3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 9 d. sprendimu nesprendė ieškovų teisių dėl naudojimosi tvarkos sena veranda 1-1 (4,86 m2); po sprendimo įsiteisėjimo liko buvusi naudojimosi veranda tvarka. 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas nepakeitė 1992 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartimi nustatytos naudojimosi tvarkos buvusia veranda ir transformavosi į teisę naudotis ginčo statiniais.
    4. D. S. neturi galimybės naudotis (valdyti) visu savo asmeninės nuosavybės teise nupirktu žemės sklypu, nes ieškovas, vykdydamas rekonstrukciją, neteisėtai užstatė 4,98 m2 plotą.
    5. Atlyginimą už servituto nustatymą apskaičiavo pagal vidutinę nekilnojamųjų daiktų rinkos vertę, todėl ieškovams už turto netekimą būtų kompensuota.
  1. Ieškovai prašė atsakovų priešieškinio reikalavimus atmesti, nurodydami, kad atsakovai turi visas galimybes netrukdomai naudotis jiems priklausančiomis patalpomis ir nenustačius servituto, t.y. teismo sprendimu Nr. 2-3368-235/2014 yra gavę leidimą įsirengti naują įėjimą į patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-32, be bendraturčių sutikimo. D. S. išduotas leidimas prie namo pasistatyti priestatą, įrengiant naują įėjimą į patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-32, o namo nusidėvėjimo procentas atsakovams buvo žinomas rengiant rekonstrukcijos projektą. Rekonstrukcijos projekto plane matomas atsakovų įsipareigojimas užtaisyti durų angą, esančią patalpoje/koridoriuje, plane pažymėtame 1-15.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

45.

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, iškeldino atsakovus D. S. ir A. S. iš gyvenamajame name ( - ), esančios patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-15, uždraudė ja naudotis; uždraudė atsakovams naudotis gyvenamojo namo ( - ), terasa (laiptais), plane pažymėtais indeksu 3a1/ž. Nustatė atsakovams 3 mėnesių terminą nuo įsiteisėjimo dienos nustatytiems įpareigojimams įvykdyti, t. y. pašalinti visas kliūtis trukdančias ieškovams naudotis gyvenamajame name ( - ), esančia patalpa, plane pažymėta indeksu 1-15, bei terasa (laiptais), plane pažymėtais indeksu 3a1/ž. Priteisė ieškovams V. M. ir D. M. iš atsakovų D. S. ir A. S. lygiomis dalimis 62 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetė.

65.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimai, susiję su bendraturčių nuosavybės teise į žemės sklypą ir/ar jo dalis, jų naudojimusi konkrečia žemės sklypo dalimi, galimybės naudotis tam tikra sklypo dalimi praradimu ar pan., nepareikšti, padarė išvadą, kad pareikštiems reikalavimams išnagrinėti aplinkybės, susijusios su bendraturčių teisių į žemės sklypą įgyvendinimu, nėra svarbios, todėl nepasisakė dėl su šiomis aplinkybėmis susijusių atsakovų argumentų. Taip pat sprendė, jog nėra svarbūs ir ankstesni sandoriai dėl ginčo patalpų, klausimai dėl šalių vykdytų statybų teisėtumo, todėl jų taip pat nevertino.

75.2. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-03-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 atmetė ieškovės (ankstesnės atsakovams priklausančios namo dalies savininkės) reikalavimus atidalinti jai patalpą plane pažymėtą 1-15 (3,40 m2) bei priteisti ieškovei neatlygintinai ½ dalį terasos, konstatuodamas, jog šie objektai nuosavybės teise priklauso V. M.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3368-235/2014 pripažino nepagrįstu V. M. ir D. M. atsisakymą duoti sutikimą D. S. ir A. S. pastatyti naują 6,006 m2 ploto priestatą (įėjimą) į patalpas 1-32 ir leido gauti statybos leidimą bei atlikti darbus be bendraturčių sutikimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-20 sprendimu ir 2011-06-17 papildomu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-175-728/2011 atmesti ieškovų CK 4.103 str. 3 d. 2 p. pagrindu pareikšti reikalavimai įpareigoti atsakovą V. M. nugriauti koridoriaus 1-15 išorinę lauko sieną ir lauko duris, skiriančias terasą 3a1/ž ir koridorių 1-15, sieną, skiriančią patalpas 1-15 ir 1-18, taip pat dalį terasos 3a1/ž. Teismas sprendė, kad įsiteisėjusiais sprendimais nustatytos aplinkybės nagrinėjamai bylai turi prejudicinę reikšmę.

85.3. Pažymėjo, kad 2006-03-09 sprendime konstatuota, kad koridorius, plane pažymėtas 1-15 (3,40 m2), taip pat terasa, plane pažymėta indeksu 3a1/ž, nuosavybės teise priklauso V. M., todėl ieškinį byloje pareiškusiai B. V. ši aplinkybė buvo žinoma. Konkrečios įgyjamos patalpos buvo įvardintos ir pirkimo-pardavimo sutartyje ir tarp jų ginčo patalpų nėra. Atkreipė dėmesį, kad atsakovai neginčijo viešame registre įregistruotų ieškovo nuosavybės teisių į ginčo objektus. Sprendimu dėl atidalijimo iš bendros nuosavybės konkretų daiktą pripažinus vieno iš bendraturčių nuosavybe, ankstesni susitarimai dėl naudojimosi tuo daiktu tvarkos netenka galios, o tai, kad ieškovai leido atsakovams savo turtu naudotis, nėra reikšminga, kadangi nuosavybės teisę savininkas įgyvendina savo nuožiūra. Tai neeliminuoja jo teisės bet kuriuo metu reikalauti pašalinti savo nuosavybės teisių pažeidimus.

95.3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja alternatyva reikalaujamam servitutui, nes atsakovai turi galimybę įsirengti atskirą įėjimą į savo patalpas yra parengę tokio įėjimo statybos (namo dalies rekonstrukcijos) projektą ir gavę statybos leidimą, šiuos darbus vykdyti be bendraturčių sutikimo jiems leista teismo sprendimu. Nuotraukų, kuriose atsakovų teigimu užfiksuota bloga pastato būklė, teismas nelaikė pakankamais įrodymais, paneigiančiais galimybę įrengti atskirą įėjimą. Pažymėjo, kad atsakovai iš esmės niekuo neįrodinėjo aplinkybės, kad atskiro įėjimo įrengimas pareikalautų neproporcingai didelių sąnaudų.

105.4. Nustatęs, kad ginčo koridorius ir terasos dalis nuosavybės teise priklauso ieškovams, kad ginčo koridoriumi, terasos dalimi atsakovai naudojasi neturėdami tam teisinio pagrindo, sprendė, kad ieškovų pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir tenkintini. Ieškovų reikalavimo uždrausti atsakovams naudotis durimis, vedančiomis iš patalpos, plane pažymėtos indeksu 1-15, teismas nelaikė savarankišku reikalavimu ir jo atskirai nesprendė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

126.

13Atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) D. S. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovų V. M. ir D. M. ieškinį bei tenkinti atsakovų D. S. ir A. S. priešieškinį; visas atsakovų ir ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje ir apeliacinėje instancijoje priteisti iš ieškovų, bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytas svarbias bylai aplinkybes. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

146.1. Teismas atsisakė tirti svarbias bylai aplinkybes įrodančias, kad V. M. nuosavybės ir valdymo teisė į B. V. buto įėjimą, tai yra į ginčo koridorių ir terasos 3al/ž betoninių laiptų 3,64 m2 plotą atsirado iš V. M. apgaulės veiksmų. Tai įrodo 1992 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartyje nustatyta naudojimosi tvarka, pagal kurią B. V. naudojasi virtuve su atskiru įėjimu per verandą, V. M. kambariu be įėjimo; nesinaudos verandos pirmu aukštu. B. V. 1996 m. balandžio mėn. pasirašė gyvenamojo namo dalies rekonstrukcijos projektą, kuriame suprojektuoti du atskiri įėjimai vietoje turėto per verandos pirmą aukštą. B. V. paaiškinimai, kad V. M. pastarąją apgavo, atitinka vykdytus projektavimo sprendinius, statybos darbus bei koridoriaus perdavimą B. V. ir naudojimosi juo faktą. V. M., įsirengdamas atskiras duris į kambarį 1-19, patvirtino, kad pripažino ir priėmė dovanojimo sutartyje nustatytą naudojimosi tvarką veranda, kad naudosis tik verandos antru aukštu. Teigia, kad V. M. nagrinėjant civilinę bylą dėl patalpų atidalijimo patvirtino, kad veranda jam buvo padovanota bendram naudojimuisi ir nugriovimui, o vietoje nugriautos verandos buvo susitarę pastatyti du atskirus įėjimus/koridorius; kad jam padovanota veranda buvo ant subyrėjimo ribos. Teismas nevertino liudytojos B. V. parodymų duotų 2016-04-07 teismo posėdžio metu visete su kitais įrodymais apie V. M. apgaulę, neteisingai juos interpretavo. Liudytoja patvirtino savo, kaip trečiojo asmens 2010-08-12 atsiliepimo į D. ir A. S. ieškinį nagrinėjant civiline bylą Nr. 2-27-728/2010 turinį, t.y. tai, kad niekada nebūtų pasirašiusi pirmo aukšto rekonstrukcijos projekto, jeigu V. M. būtų sąžiningai atskleidęs faktą, kad koridorių stato tik sau.

156.2. Skundžiamas teismo sprendimas dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo ir dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo yra be motyvų, priimtas formaliai taikant teisės normas. Teismas nepagrįstai netyrė Vilniaus m. apylinkė teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimo motyvų, kuriuose nurodyta, kad tiek B. V., tiek V. M. turėjo naudotis ir veranda 1-1 (4,86 m2), kad patektų į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas ir kol nekilo tarp bendraturčių nesutarimo dėl ieškovei - B. V., priklausančios dalies pardavimo kainos, ginčas dėl įregistruotos viešame registre konkrečios naudojimosi patalpomis tvarkos tarp šalių nekilo.

166.3. Nesant medinės sienos D. S. buto durys atsidarytų tiesiai į naujai pastatytą patalpą 1-18, kas reikštų nukrypimą nuo rekonstrukcijos projekto sprendinių ir D. S. gyvenimo sąlygų pabloginimą. Atsakovams priklausančių gyvenamųjų patalpų 1- 32 išorinės (lauko) durys yra nurodytos V. M. 1996 m. rekonstrukcijos projekte, kadastriniuose matavimuose. Pasak apeliantų, V. M. suprasdamas pažeidimą, negynė nuosavybės teisių į koridorių ir terasos betoninius laiptus 8,5 metų, t.y. laukė ieškinio senaties terminų, ir tik tuomet kreipėsi į teismą. Pasak apeliantų, teismas, atsisakęs tirti svarbias bylai aplinkybes, pažeidė Statybos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, STR 2.02.01:2004, STR 1.14.01:1999 reikalavimus; įteisino Statybos inspekcijos 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu pažeistus minėtus reikalavimus. Pažymi, kad be koridoriaus (atskiro įėjimo iš D. S. buto į lauką per koridorių ir terasos laiptus) nebūtų pripažintas tinkamu naudoti D. S. butas po remonto.

176.4. Teismas nepagrįstai netyrė ir sprendimo motyvuose nutylėjo 2014-04-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3368-235/2014, kuriuo nuspręsta pripažinti neteisėtu D. M. ir V. M. atsisakymą duoti sutikimą D. S. ir A. S. rekonstruoti jiems nuosavybės teise priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, esmę apie rūsio rekonstrukciją, t.y. tikrųjų priestato projekto atsiradimo priežasčių.

186.5. Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atmetė priešieškinio argumentus dėl jau nustatyto servituto šuliniui panaikinimo, dėl viešame registre įregistruotos naudojimosi tvarkos atskiromis gyvenamojo namo patalpomis ir namų valdos žemės sklypo atskiromis dalimis, bendraturčių išpirktomis asmeninės nuosavybės teisėmis, panaikinimo.

196.6. Teismas nepasisakė, kad V. M. atskyrė B. V. buto išorines duris nuo savo gyvenamųjų patalpų 1-18 iš savo ir iš B. V. priklausančios medžiagos, dėl ko pagal CK 4.56 straipsnį V. M. negali įgyti nuosavybės teisių į atskirtą 3,40 m2 plotą. Didžioji dalis koridoriaus ir betoninių laiptų vertės priklauso bendrasavininkiams bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.

206.7. V. M. nepašalinus iš 37 m2 ploto žemės sklypo savavališkai nutiesto apšildymo vamzdžio, atsakovai negali vykdyti jokių naujo priestato statybos parengiamųjų darbų, nes nežino, kurioje konkrečioje vietoje yra užkastas.

216.8. Ieškovai negali naudotis 3,64 m2 plotu betoninių laiptų nepažeisdami atsakovų nuosavybės teisių, nes užstoja buto rytinį langą. Teismas faktiškai uždraudė atsakovei prieiti prie minėto lango, paneigė atsakovų teisę netrukdomai naudotis savo nuosavybe, pažeidė Konstitucijos 29 straipsnio l dalyje įtvirtintus reikalavimus.

226.9. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad šioje byloje pareikštiems reikalavimams išnagrinėti aplinkybės susijusios su bendraturčių teisių į žemės sklypą įgyvendinimu, nėra svarbios. Apeliantų įsitikinimu, teismas neteisėtai įteisino atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies B (37 m2) V. M. apgaulės būdu įgyvendintą užstatymo teisę. Pažymėjo, kad teismas atsakovės nuosavybės sąskaita pagerino V. M. įėjimo sąlygas, sumažino D. S. priskirtą naudotis žemės sklypo dalį, tuo tarpu, atsakovų naujo priestato sąnaudų nepripažino neprotingomis, nurodęs, kad tai reikštų, jog atsakovų problemos sprendžiamos V. M. sąskaita.

236.10. Teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas, nes V. M. neprašė pakeisti viešame registre įregistruotą 4.98 m2 ploto D. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančios sklypo dalies B (37 m2) naudojimosi tvarką. Skundžiamu sprendimu teismas pažeidė ir viešą interesą. Apeliantų teigimu, teismas savo iniciatyva turi ginti pažeistas D. S. nuosavybės teises į žemės sklypo dalį, saugomas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje.

246.11. Teismas nepagrįstai nevertino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, ginčo koridorius ir 3,64 m2 ploto terasos laiptų pagal savo funkcinį ryšį vertintini kaip gyvenamųjų patalpų 1-32 priklausinys; kad D. S., pirkdama patalpas ir gaudama raktus nuo koridoriaus 1-15 lauko durų, turėjo pagristus lūkesčius, kad teisė naudotis ginčo patalpa bei laikptais, kurie pastatyti ant jos žemės sklypo bei neįregistruoti viešame registre, perėjo jos naudojimuisi.

256.12. Anktesnėse bylose ir teismo sprendimuose nebuvo tirta ir pasisakyta dėl V. M. apgaulės faktų įgyjant nuosavybės teises į ginčo patalpas (terasos laiptus), B. V. įėjimo panaikinimo ir valdymo teisų įgijimo į B. V. (D. S.) asmeninės nuosavybės teise nupirktą 4.98 m2 plotą žemės; aplinkybės nebuvo tiriamos pritaikius ieškininę senatį dėl 2007-04-17 statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto panaikinimo. Priimant skundžiamą sprendimą, ankstesni teismų sprendimai pritaikyti formaliai, tik V. M. naudai.

266.13. Teismas atmesdamas priešieškinio reikalavimus nepagrįstai nevertino, kad atsakovams netikslinga ir neadekvačiai nuostolinga statyti naują priestatą/įėjimą, kuomet ieškovai savo gyvenamojo namo dalį pardavinėja kaip bevertį priedą kartu su jiems priklausančia žemės dalimi.

276.14. Skundžiamame teismo sprendime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos civilinės bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes minėtose nutartyse šalys ir kiti proceso dalyviai veikė sąžiningai ir abiejų šalių nesiejo jokie asmeninės nuosavybės ir bendrosios dalinės nuosavybės santykiai.

287.

29Ieškovai V. M. bei D. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmesti; taip pat priteisti ieškovams turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad:

307.1. Apeliantai ir toliau ginčija įsiteisėjusį 2006-03-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 175-728/2011 ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3368-235/2014. Apeliaciniame skunde nenurodyta nei vieno naujo argumento, kuris pirmosios instancijos teismo nebūtų buvęs nagrinėtas ir skundžiamame teismo sprendime motyvuotai atmestas.

317.2. Apeliacinio skundo teiginiai, kad V. M. apgaule įgijo nuosavybės teisę į minėtas patalpas, prieštaraujantys įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kuriuose šie klausimai jau buvo išnagrinėti. Apeliacinio skundo teiginys, kad teismai nepagrįstai nevertino 1992-06-03 dovanojimo sutarties turinio, taip pat neturi įtakos pirmosios instancijos teismo galiojimui. Ši sutartis yra nenuginčyta, o jos sukeliami teisiniai padariniai, kaip jau buvo minėta, yra išnagrinėti civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006.

327.3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-20 sprendimu ir 2011-06-17 papildomu sprendimu, pasisakė ir dėl apeliantų (atsakovų) teiginių apie tai, kad rekonstrukcijos darbus V. M. neva tai buvo atlikęs neteisingai ir klastodamas dokumentus. Sprendimuose nurodyta, kad nėra jokių įrodymų, kad B. V. būtų reiškusi kokias nors pretenzijas, kad nežymi rekonstruojamos verandos 2al/ž dalis būtų buvusi pastatyta ant B. V. priskirto žemės sklypo dalies.

337.4. Apeliantų keliamus klausimus dėl ieškovo netinkamai, neteisėtai ir apgaulės būdu atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos, laiko nepagrįstais. Ieškovui savo lėšomis rekonstravus verandą į patalpas, pažymėtas indeksais 1-15 ir 1-18, ieškovams atsirado nuosavybės teisė būtent į šias patalpas (LR CK 4.47 str. 4 p., t. y. pagaminus naują daiktą), dėl šių aplinkybių bei kitose bylose priimtų prejudicinių sprendimų turinio galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai visų minėtų apeliantų argumentų iš viso nevertino, nes jie jau buvo įvertinti ir ištirti kitose bylose. Jokio teisinio pagrindo naudotis ginčo objektais apeliantai (atsakovai) neturėjo ir neturi.

347.5. Atsakovai patys inicijavo teisminį ginčą dėl leidimo įsirengti naują įėjimą į patalpas, plane pažymėtas indeksu 1-32, be bendraturčių sutikimo; šis ginčas yra baigtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsakovai yra gavę leidimą statyti šį priestatą. Dėl šių priežasčių daro išvadą, jog atsakovai priešieškiniu prašo nustatyti servitutą, kuris yra jiems absoliučiai nereikalingas ir nebūtinas. Apeliantai teigdami, kad atskiro įėjimo įrengimas pareikalautų neproporcingai didelių sąnaudų, šių savo teiginių neįrodinėjo; jų neįrodinėjama ir apeliaciniame skunde.

357.6. Nustačius servitutą, kurio prašo apeliantai, toliau tarp šalių kiltų konfliktai.

367.7. Ieškovai nesutinka su apeliantų reikalavimu bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde iš viso nenurodyta nei viena aplinkybė, kuri patvirtintų būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

378.

38Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos apli nkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

39Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

409. Pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

4110.

42Nagrinėjamu atveju, atsakovai apeliaciniame skunde pareikštą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka grindžia tuo, kad V. M. apgaulės veiksmus, kurie labai svarbūs, sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikėtų išsamiai aprašyti ant 50, o ne 10-17 lapų. Teisėjų kolegijos nuomone, šis argumentas nesudaro pagrindo pripažinti, kad šioje byloje yra būtinas žodinis nagrinėjimas. Pažymėtina, kad atsakovų apeliacinis skundas yra išsamus, jame suformuluoti nesutikimo su teismo sprendimu motyvai; skunde nenurodyta, kad tam tikrų esminių aplinkybių apeliantai negalėjo nurodyti ir nenurodė (ir dėl kokių priežasčių) apeliaciniame skunde, juolab skundo apimtis nėra ribojama. Apeliacinės instancijos teismas bylą gali nagrinėti neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovų prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestini.

43Dėl apeliacinio skundo esmės

4411.

45Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių ( - ), bendraturčiai. 1992 m. birželio 3 d. dovanojimo sutartimi B. V. padovanojo po 1/6 namo ( - ), broliui, ieškovui V. M., ir motinai E. M.. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad V. M. naudosis kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-2 (16,65 m2), be įėjimo, ir veranda, plane pažymėta indeksu 1-1 (4,86 m2), E. M. naudosis kambariu, plane pažymėtu indeksu 1-4 (16,98 m2), virtuve 1-3 (10,60 m2) su atskiru įėjimu. 1996 m. vasario 14 d. ieškovo V. M. bendraturtės davė sutikimą rekonstruoti jam priklausančią namo dalį pagal patvirtintą projektą (įskaitant ir ginčo patalpą (verandą)). Rekonstrukcija baigta ir nauji kadastriniai matavimai įregistruoti 2007 metais, statinį pripažinus tinkamu naudoti 2007 m. balandžio 17 d. aktu. Šios bylos ginčo patalpa (koridorius) po rekonstrukcijos plane pažymėta numeriu 1-15 (3,40 m2), terasa – 3a1/ž. 2015 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė D. S. leidimą namo dalies rekonstrukcijai; projekte, be kita ko, numatyta rekonstrukcijos metu pastatyti naują įėjimą į S. priklausančias patalpas.

4612.

47Ieškovai V. M. ir D. M. kreipėsi į teismą, prašydami iškeldinti atsakovus D. S. ir A. S. iš gyvenamojo namo, esančio ( - ), patalpos (koridoriaus 1-15), ir netrukdyti ieškovams juo naudotis; uždrausti atsakovams naudotis durimis, terasa (laiptais), plane pažymėtais indeksu 3a1/ž, ir netrukdyti ieškovams jais naudotis, o atsakovai pateikė priešieškinį, prašydami nustatyti neterminuotą statinių servitutą koridoriui ir 3,64 m2 plotui terasos (laiptų). Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) pateikė apeliacinį skundą.

48Dėl ginčo nagrinėjimo ribų ir prejudicinę reikšmę turinčių faktų

4913.

50Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog ginčas byloje yra kilęs dėl naudojimosi patalpa, plane pažymėta 1-15, bei terasos (laiptų) dalimi plane pažymėta 3a1/ž, tai, kad pareikštiems reikalavimams išnagrinėti aplinkybės, susijusios su bendraturčių teisių į žemės sklypą įgyvendinimu, nėra svarbios, sprendime nepasisakė su šiomis aplinkybėmis susijusių atsakovų argumentų. Taip pat teismas sprendė, jog nagrinėjamai bylai išspręsti nėra svarbūs ir ankstesni sandoriai dėl ginčo patalpų, klausimai dėl šalių vykdytų statybų teisėtumo, todėl jų nevertino.

5114.

52Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal civilinio proceso teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo ribas pirmosios instancijos teisme apibrėžia ieškovas, ieškinyje nurodydamas ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-969/2015; kt.). Nenustatęs, kad byla nedispozityvi, teismas ją nagrinėja neperžengdamas ieškinio reikalavimų ribų, atsižvelgdamas į atsakovo atsikirtimus ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, remdamasis ginčui taikytinų teisės aktų reikalavimais. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą, atsakovo atsikirtimai ar kitų proceso dalyvių išreikštos pozicijos vertintinos tiek, kiek jos susiję su ieškovo apibrėžtu bylos nagrinėjimo dalyku ir pagrindu, bei neįpareigoja teismo spręsti ieškovo ieškinyje nekeliamų klausimų arba klausimų, kurie nesusiję su ginčo esme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-644-690/2015). Šios taisyklės taikytinos ir nagrinėjant priešieškinio reikalavimus.

5315.

54Taigi, spręsdamas byloje iškilusį ginčą dėl ieškovo nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo bei servituto į ginčo patalpas nustatymo, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar ieškovams nuosavybės teise priklauso ginčo objektai, ar atsakovai ginčo turtu naudojasi neturėdami tam jokio teisėto pagrindo bei aplinkybes, taip pat aplinkybes, reikšmingas servituto (atsakovų teisės naudotis svetimu daiktu) nustatymui. Jokie reikalavimai dėl nuosavybės teisės nuginčijimo ar pripažinimo, naudojimosi žemės sklypu, statybų teisėtumo šioje byloje nebuvo pareikšti, todėl teismas pagrįstai nenagrinėjo nekilnojamojo turto registre įregistruotų, kituose dokumentuose (į bylą pateiktuose teismo sprendimuose) užfiksuotų faktų teisėtumo. Iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 atmestas ieškovės B. V. (ankstesnės atsakovams priklausančios namo dalies savininkės) reikalavimas atidalinti jai įėjimą, t.y. patalpą plane pažymėtą 1-15 (3,40 m2), taip pat reikalavimas priteisti ieškovei neatlygintinai ½ dalį terasos, konstatavus, jog šie objektai nuosavybės teise priklauso V. M..

5516.

56Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008).

5717.

58Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovai apeliaciniame skunde teigdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tirti aplinkybes, susijusias su V. M. veiksmais, įgyjant nuosavybės teisę į ginčo koridorių bei terasos laiptų dalį, pasisakydami dėl rekonstrukcijai panaudotų lėšų, 1992 m. birželio 3 d. dovanojimo sutarties apsimestinio pobūdžio ir pan., iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.

5918.

60Pasak atsakovų, civilinėse bylose, sprendžiant dėl 2007 m. balandžio 17 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, pritaikius ieškinio senatį V. M. apgaulės faktai ir aplinkybės, nebuvo tiriami, todėl šioje byloje tie patys faktai dėl visiško įėjimo panaikinimo į D. S. gyvenamąsias patalpas, dėl 2007 m. balandžio 17 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto turi būti nagrinėjami kaip atsakovų atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinio įrodinėjimo dalykas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apeliantų nurodomos aplinkybės dėl įėjimo panaikinimo, atitinkamų susitarimų ir ieškovo veiksmų, gali būti nagrinėjamos tik teisės naudotis pagal atsakovų pareikštą priešieškinio reikalavimą, bet ne ginčo objektų nuosavybės teisės, minėto akto teisėtumo, aspektu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai, pareikšdami reikalavimą dėl servituto nustatymo, patys pripažįsta ieškovų nuosavybės teisę į ginčo objektus, nes servitutas nustatomas į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiant teisę juo naudotis arba apribojant daikto savininko teisę naudotis daiktu (CK 4.111 straipsnio 1 dalis).

6119.

62Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apeliacinio skundo teiginiui, kad teismas ginčijamu teismo sprendimu pažeidė viešąjį interesą ir kad privalėjo savo iniciatyva ginti pažeistas D. S. nuosavybės teises į žemės sklypo dalį. Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Jis suprantamas kaip objektyviai egzistuojantis teisėtas asmens ar asmenų grupės lūkestis, kurį asmuo (asmenų grupė) puoselėja teisinėje valstybėje ir kuris išeina už privataus intereso ribų. Šiuo atveju, akivaizdu, kad ginčas yra privataus pobūdžio, todėl teismas savo iniciatyva neturėjo teisės peržengti nagrinėjamos bylos (ieškinio, priešieškinio, atsikirtimų) ribų.

6320.

64Kita vertus, apeliantai akcentuoja atsakovų pažeidimus ieškovui užstačius atsakovei priklausančią žemės sklypo dalį; tačiau statybos teisėtumo klausimas, kaip minėta, išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-175-728/2011.

6521.

66Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, aukščiau išvardintus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, jog skundžiamame teismo sprendime pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, ir pagrįstai netyrė aplinkybių, susijusių su žemės sklypo naudojimu, ieškovo V. M. veiksmais, įgyjant nuosavybę į ginčo patalpas, taip pat klausimų, susijusių su statybos teisėtumu, ir vertino tik tai, ar atsakovai turi teisę ir toliau ginčo patalpomis naudotis.

67Dėl servituto nustatymo

6822.

69CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 4.126 straipsnio 1 dalį teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms: 1) kai savininkai nesutaria; 2) kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas priverstinai gali būti nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas; servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2011 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2011; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servitutu yra suvaržoma kito asmens nuosavybės teisė, todėl, spręsdami su servituto nustatymu susijusius klausimus, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų (valdytojų) teisių ir interesų. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2015). Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2015). Turi būti siekiama abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2008). Nustatant servitutą, svarbu laikytis tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkų interesų proporcingumo. Vienas proporcingumo reikalavimų yra tas, kad tarnaujančiajam daiktui gali būti nustatomi tik tokie ir tokios apimties ar dydžio suvaržymai, kurie būtini siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009; 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-118/2012, 2016 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-701/2016).

7023.

71Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendimu dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės konkretų daiktą pripažinus vieno iš bendraturčių nuosavybe, ankstesni susitarimai dėl naudojimosi tuo daiktu tvarkos netenka galios, kadangi nebeegzistuoja bendras daiktas. Nustatęs, jog egzistuoja alternatyva reikalaujamam servitutui, t.y. kad atsakovai turi galimybę įsirengti kitą įėjimą į savo patalpas, atsakovų priešieškinio reikalavimą nustatyti neterminuotą ginčo statinių servitutą, atmetė. Apeliantai teigia, kad teismas formaliai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius išaiškinimus, kad nurodytose nutartyse faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos, jose šalys veikė sąžiningai, šalių nesiejo asmeninės nuosavybės ir bendrosios dalinės nuosavybės santykiai.

7224.

73Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tam, kad būtų teisinis pagrindas atsižvelgti į ankstesnėse bylose suformuluotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, nebūtina, kad visiškai sutaptų gretinamų bylų faktinių aplinkybių visuma; pakanka, kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų būtent tos aplinkybės, kurios buvo suformuluotų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių ratio decidendi, t. y. kad būtų tapačios arba esminių panašumų turėtų (tik) tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių pagrindu ir buvo suformuluota atitinkama taisyklė. Tapatumo arba esminio panašumo reikalavimai netaikytini toms teisiškai nereikšmingoms bylos aplinkybėms, kurios neturėjo teisinės reikšmės ir (arba) įtakos formuluojant atitinkamą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2011).

7425.

75Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, į kurias prašo atsižvelgti apeliantai (dovanojimo sutarties, projekto derinimo sąlygų, ieškovo V. M. veiksmai), nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo išvadų teisingumo.

7626.

77Apeliantai savo argumentus iš esmės grindžia tuo, kad šiuo atveju, tiek dovanojimo sandorių sudarymo, tiek projekto derinimo metu ieškovas įsipareigojo palikti įėjimą į atsakovams priklausančias patalpas (pastatyti atskirus įėjimus į savo bei atsakovų patalpas), teigia, kad teismas netinkamai įvertino liudytojos B. V. parodymus; vadovavosi ne visomis anksčiau tarp šalių (ankstesnių savininkų) išnagrinėtų ginčų priimtais sprendimais nustatytomis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. kovo 9 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-8-464/2006 nustatyta, jog tiek ieškovė (B. V.), tiek atsakovas (V. M.) turėjo naudotis ir veranda 1-1, kad patektų į jiems priklausančias gyvenamąsias patalpas, ir kol nekilo tarp bendraturčių nesutarimo dėl ieškovei priklausančios dalies pardavimo kainos, ginčas dėl įregistruotos viešame registre konkrečios naudojimosi tvarkos tarp šalių nekilo. Šiame sprendime taip pat nurodoma, kad ieškovė sutikimą nugriauti verandą ir ją rekonstruoti davė, o jos įvardijama žodinė tokio sutikimo sąlyga – leisti naudotis ir naujosios verandos dalimi, patenkant į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas, atsakovo nėra ginčijama (e. b. 1 t., b.l. 3). Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šių duomenų nepakanka ankstesnės turto bendrasavininkės žodinio susitarimo (dėl sutikimo nugriauti verandą sąlygų) turiniui atskleisti ir konstatuoti, kad atsakovas leido neterminuotai naudotis naująja patalpa (koridoriumi). Iš byloje esančio civilinės bylos Nr. 2-8-464/2006 protokolo turinio nustatyta, jog V. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog veranda tapo pagrindinėm patalpom (kambarys), o atitvėrimas yra laikino pobūdžio (...); leidimas naudotis tuo įėjimu yra laikinas (el. b. 4 t., b.l. 115-116). Taigi, jau aptariamos bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė laikiną leidimo naudotis ginčo patalpa pobūdį, todėl nesant rašytinių dokumentų, patvirtinančių žodinio susitarimo sąlygas dėl leidimo neterminuotai naudotis koridoriumi, liudytojos B. V. parodymai yra nepakankami ir nesudaro pagrindo atsakovams nustatyti servitutą.

7827.

79Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo išvadai, jog aplinkybės dėl galimybių prieiti prie patalpų lango iš laiko pusės ir jų nuvalyti, netekimas negali būti pagrindas servitutui nustatyti.

8028. Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog atsakovams netikslinga ir neadekvačiai nuostolinga statyti naują priestatą/įėjimą į D. S. butą, kuomet ieškovai savo gyvenamojo namo dalį parduoda kaip bevertį priedą kartu su jiems priklausančia dalimi žemės sklypo. Teigia, jog ieškovai buvo paaiškinę, kad pinigai dėl išskirtinės gyvenamojo namo sklypo vietos galėtų būti mokami tik už žemę, komunikacijas, elektros leistinus pajėgumus, atraminę sklypo ribos sieną, todėl investicijos į gyvenamąjį namą ar kitus statinius, tiek kartu, atskirai neturi jokios ekonominės naudos. Visų pirma, nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas nevertino byloje esančių įrodymų dėl galimų sąnaudų naujo įėjimo įrengimui (nuotraukas), ir teisėjų kolegijos nuomone, padarė pagrįstą išvadą, kad jie nepaneigia galimybės įrengti atskirą įėjimą pagal parengtą projektą, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra susiję su atsakovų sąnaudomis atskiro įėjimo įrengimui, nepatvirtina jų dydžio bei santykio su gyvenamojo namo verte, ir pan. Pagal kasacinio teismo praktiką, pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94-248/2016). Taigi, apeliantų argumentai dėl neproporcingų atskiro įėjimo įrengimo sąnaudų, atmestini, kaip nepagrįsti (neįrodyti).

8129.

82Apeliantų teiginiai, kad skundžiamame teismo sprendime nepaminėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3368-235/2014 rezoliucinė dalis dėl atsakovų teisės be ieškovų sutikimo rekonstruoti (įteisinti) rūsį ir pastatyti priestatą (įėjimą) į patalpas 1-32 bei rūsį, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovų parengtas projektas ir gautas statybos leidimas apima atskiro įėjimo į atsakovų patalpas įrengimo galimybes.

8330.

84Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

8531.

86Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo bei 2017-02-08 gauto teisme prašymo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8732.

88Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovų ieškovui V. M. (mokėjimą atlikusiam asmeniui) priteistina 703,80 Eur išlaidų už advokato pagalbą (konsultavimą, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Teisme gautas atsakovų D. S. ir A. S. prašymas sumažinti prašomas priteisti išlaidas, kadangi jos viršija Rekomendacijų maksimalų dydį, be to, byla visiškai nesudėtinga, rengiant atsikirtimus į apeliacinį skundą advokatui nereikėjo specialių žinių, didelių laiko sąnaudų, nekilo teisės aiškinimo problemų. Advokatas P.Makauskas ieškovams atstovavo ir kitose susijusiose civilinėse bylose. Be to, atsakovų finansinė padėtis yra labai sunki.

8933. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad priešingai, nei nurodyta prašyme, ieškovų prašoma priteisti išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8. 11 punktas). Pagal Rekomendacijų 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakciją, koeficiento pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju, maksimalus išlaidų advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis yra 972,40 Eur (748 Eur (Lietuvos statistikos departamento 2016 m. rugpjūčio 31 d. informacija „Dėl šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio“ (2016 m. I ketvirtis) x 1,3 koeficientas). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos, apeliacinio skundo apimtį, kiti atsakovų prašymo argumentai nesudaro pagrindo mažinti prašomą priteisti ieškovų išlaidų už teisinę pagalbą sumą.

90Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

Nutarė

91Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

92Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. S., a. k. ( - ) ir A. S., a. k. ( - ) V. M., a. k. ( - ) 703,80 Eur (septynis šimtus tris eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
      4. 5.... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį... 6. 5.1. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad reikalavimai, susiję su bendraturčių... 7. 5.2. Teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2006-03-09... 8. 5.3. Pažymėjo, kad 2006-03-09 sprendime konstatuota, kad koridorius, plane... 9. 5.3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja alternatyva... 10. 5.4. Nustatęs, kad ginčo koridorius ir terasos dalis nuosavybės teise... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. 6.... 13. Atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) D. S. ir A. S. apeliaciniu skundu... 14. 6.1. Teismas atsisakė tirti svarbias bylai aplinkybes įrodančias, kad V. M.... 15. 6.2. Skundžiamas teismo sprendimas dėl priešieškinio reikalavimų atmetimo... 16. 6.3. Nesant medinės sienos D. S. buto durys atsidarytų tiesiai į naujai... 17. 6.4. Teismas nepagrįstai netyrė ir sprendimo motyvuose nutylėjo 2014-04-15... 18. 6.5. Teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių atmetė priešieškinio... 19. 6.6. Teismas nepasisakė, kad V. M. atskyrė B. V. buto išorines duris nuo... 20. 6.7. V. M. nepašalinus iš 37 m2 ploto žemės sklypo savavališkai nutiesto... 21. 6.8. Ieškovai negali naudotis 3,64 m2 plotu betoninių laiptų nepažeisdami... 22. 6.9. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad šioje byloje pareikštiems... 23. 6.10. Teismas peržengė ieškinio reikalavimų ribas, nes V. M. neprašė... 24. 6.11. Teismas nepagrįstai nevertino, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 25. 6.12. Anktesnėse bylose ir teismo sprendimuose nebuvo tirta ir pasisakyta dėl... 26. 6.13. Teismas atmesdamas priešieškinio reikalavimus nepagrįstai nevertino,... 27. 6.14. Skundžiamame teismo sprendime nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 28. 7.... 29. Ieškovai V. M. bei D. M. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pirmosios... 30. 7.1. Apeliantai ir toliau ginčija įsiteisėjusį 2006-03-09 Vilniaus miesto 1... 31. 7.2. Apeliacinio skundo teiginiai, kad V. M. apgaule įgijo nuosavybės teisę... 32. 7.3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-20 sprendimu ir 2011-06-17... 33. 7.4. Apeliantų keliamus klausimus dėl ieškovo netinkamai, neteisėtai ir... 34. 7.5. Atsakovai patys inicijavo teisminį ginčą dėl leidimo įsirengti naują... 35. 7.6. Nustačius servitutą, kurio prašo apeliantai, toliau tarp šalių kiltų... 36. 7.7. Ieškovai nesutinka su apeliantų reikalavimu bylą nagrinėti žodinio... 37. 8.... 38. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų... 39. Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 40. 9. Pagal CPK 321 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio... 41. 10.... 42. Nagrinėjamu atveju, atsakovai apeliaciniame skunde pareikštą bylą... 43. Dėl apeliacinio skundo esmės... 44. 11.... 45. Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovai yra gyvenamojo namo ir žemės... 46. 12.... 47. Ieškovai V. M. ir D. M. kreipėsi į teismą, prašydami iškeldinti atsakovus... 48. Dėl ginčo nagrinėjimo ribų ir prejudicinę reikšmę turinčių faktų... 49. 13.... 50. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog ginčas byloje yra kilęs... 51. 14.... 52. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal civilinio proceso teisinį... 53. 15.... 54. Taigi, spręsdamas byloje iškilusį ginčą dėl ieškovo nuosavybės teisės... 55. 16.... 56. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo... 57. 17.... 58. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovai apeliaciniame skunde teigdami,... 59. 18.... 60. Pasak atsakovų, civilinėse bylose, sprendžiant dėl 2007 m. balandžio 17 d.... 61. 19.... 62. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo pritarti apeliacinio... 63. 20.... 64. Kita vertus, apeliantai akcentuoja atsakovų pažeidimus ieškovui užstačius... 65. 21.... 66. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, aukščiau... 67. Dėl servituto nustatymo... 68. 22.... 69. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo sprendimu servitutas... 70. 23.... 71. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog sprendimu dėl atidalijimo iš... 72. 24.... 73. Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą... 74. 25.... 75. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, į... 76. 26.... 77. Apeliantai savo argumentus iš esmės grindžia tuo, kad šiuo atveju, tiek... 78. 27.... 79. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamo teismo sprendimo... 80. 28. Apeliaciniame skunde atsakovai taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai... 81. 29.... 82. Apeliantų teiginiai, kad skundžiamame teismo sprendime nepaminėta Vilniaus... 83. 30.... 84. Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų... 85. 31.... 86. Vadovaujantis tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 87. 32.... 88. Kadangi atsakovų apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovų ieškovui V. M.... 89. 33. Apeliacinės instancijos teismas, visų pirma, pažymi, kad priešingai,... 90. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1... 91. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti... 92. Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų D. S., a. k. ( - ) ir A. S., a. k. ( -...