Byla 2-4367-864/2018
Dėl pripažinimo ieškovų pažeistų teisių ir žalos atlyginimo priėmimo klausimą

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka spręsdama ieškovų A. B. ir V. B. ieškinio atsakovams Lietuvos Respublikai ir antstolei R. M. dėl pripažinimo ieškovų pažeistų teisių ir žalos atlyginimo priėmimo klausimą,

Nustatė

2

  1. Ieškovai pateiktu ieškiniu prašo : 1) panaikinti 2016 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2862-490/2016 ir 2017 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje yloje Nr. 2S-466-254/2017 neteisėtai priteistas 44 Eur dydžio vykdymo išlaidas vykdomojoje byloje Nr. ( - ); 2) priteisti solidariai iš atsakovų 100100 Eur turinės ir 999900 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) „pripažinti nusikalstama priedangos organizacija atstovą „Lietuvos teisingumo ministerija“ ir ją kaip juridinį asmenį likviduoti.
  2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovo institucijos neteisėtai atsisakė priimti atlikti joms pagal kompetenciją priskirtus veiksmus bei priimti procesinius sprendimus dėl jo pateiktų pareiškimų baudžiamosiose bylose, kad institucijos slepia antstolės sukčiavimą, turto ir kyšių prievartavimą, plėšikavimą, tuo padarė ieškovams 100100 Eur turtinę ir 999900 Eur neturtinę žalą, kurią privalo solidariai atlyginti.

3Ieškinį atsisakytina priimti.

  1. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia ginčus tarp šalių ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Nustatęs, kad nėra bent vienos iš Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.
  2. Iš ieškovų pateikto ieškinio turinio, kuriame jie naudoja įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų bei atsakovės antstolės R. M. atžvilgiu, matyti, kad visas ieškinio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio. Lietuvos teisėsaugos institucijos yra vadinamos korumpuotomis kriminalinėmis grupuotėmis, fabrikavusiomis įrodymus, plėšę ir prievartavę ieškovų turtą, kyšininkavę.
  3. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina pirmiausia tai, kad ieškovai ieškinyje atsakove nurodydami „Lietuvos respubliką“, jos atstove „Lietuvos teisingumo ministeriją“ ir ieškinyje minėdami kitas valstybines institucijas, Lietuvos Respublikos teismus, jų teisėjus, – juos įvardino aiškiai iškreipdami oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, nepagarbiai ir įžeidžiančiai apibūdindami juos kaip: „kriminalinė institucija“, „taip vadinami „teisėjai“, „Kriminalinė nusikaltėlė ir recidyvistė taip vadinama „teisėja“, „absoliučiai korumpuota kriminalinė institucija“ ir kt. Teismai ne kartą buvo išaiškinę ieškovams, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat buvo išaiškinta, kad pagal Civilinio proceso kodekso 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1483-186/2016, 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1220-943/2017, 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017, 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018, 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949-302/2018).
  4. Teismai taip pat ne kartą buvo išaiškinę ieškovams, kad sąžiningas kreipimasis į teismą su ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu dėl pažeistų teisių gynimo visų pirma suponuoja atitinkamą pačių ieškovų procesinį elgesį. Asmuo realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jeigu jis laikysis įstatymais nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos, kurie yra privalomi visiems be išimties besikreipiantiems į teismą asmenims, taip pat ir ieškovams (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis). Ieškovai, nekeisdami savo elgesio ir kas kartą teikdami teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, tą daro tyčia, akivaizdžiai piktnaudžiaudami kreipimosi į teismą teise (Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis).
  5. Pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tai yra ne pirmas šių ieškovų ieškinys, kurio negalima priimti dėl analogiškų priežasčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1309-464/2015, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-1320-178/2015, 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilėje byloje Nr. 2-949-302/2018 ir kt.). Tai reiškia, jog ieškovai, žinodami teisminės gynybos sąlygas, tvarką ir reikalavimus, keliamus procesiniams dokumentams, kuriais kreipiamasi dėl teisminės gynybos, sąmoningai šių reikalavimų nevykdo. Suinteresuotas asmuo savo teisėmis, taigi, ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (Civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 5 dalis), o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis, teismas gali atsisakyti jas ginti (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis) inter alia ir atsisakant panaudoti trūkumų šalinimo institutą.
  6. Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog ieškovai, teikdami tokio turinio ieškinį, piktnaudžiauja jiems suteiktomis subjektinėmis teisėmis, todėl nėra tikslinga tokiems asmenims taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto, o tokio turinio ieškinį atsisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalis 1 punktas).
  7. Teismas ieškovams išaiškina, kad pašalinę aplinkybes, kurios sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, jie turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą (Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 4 dalis).

4Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 113, 137, 290-291 straipsniais,

Nutarė

5ieškinį atsisakyti priimti.

6Ieškovams išaiškinti, kad pašalinę aplinkybes, kurios sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, jie turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą.

7Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai