Byla eAS-819-442/2018
Dėl sprendimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. (M.) H. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. (M.) H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gilsta“ dėl sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Pareiškėjas M. (M.) H. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) Imigracijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. (15/4-2)31-00823/171-600 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003492949 panaikinimo Ukrainos piliečiui M. H.“ (toliau – ir ginčijamas sprendimas), kaip nepagrįstą ir neteisėtą, įpareigojant Migracijos departamentą tenkinti pareiškėjo 2018 m. gegužės 11 d. prašymą dėl leidimo išdavimo.

6Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. sustabdyti skundžiamo sprendimo vykdymą dalyje dėl daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003492949 panaikinimo. Paaiškino, kad būtų neadekvatu nutraukti jo darbą Lietuvoje, panaikinant daugkartinę vizą, kol nėra teismo sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą. Sąžiningai elgiasi ir dirba Lietuvos Respublikoje. Atvyko dirbti į Lietuvos Respubliką dėl sunkių ekonominių sąlygų jo tėvynėje. Be to, yra statybininkas uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Gilsta“, kuri šiuo metu turi vykdomų statybos rangos sutarčių, todėl darbuotojų sumažėjimas neigiamai atsilieps bendrovės gebėjimui laiku ir tinkamai užbaigti darbus.

7II.

8Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

9Teismas vertino, kad pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia iš esmės netinkamais pagrindais. Pažymėjo, kad vertinant ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių yra pagrįstas, būtina nustatyti, kad jų nepritaikius gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Akcentavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, pagal kuriuos prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindžiantys argumentai privalo būti pagrįsti objektyviais faktiniais duomenimis (įrodymais), iš kurių būtų galima spręsti apie asmens finansinę būklę, jo tolimesnės ekonominės veiklos perspektyvas, t. y. jais remiantis įvertinti (nustatyti) galimas finansines bei materialines pasekmes.

10Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia galimai atsirasiančiais nepatogumais dėl ginčijamo sprendimo tolimesnio vykdymo. Pareiškėjo nurodomi UAB „Gilsta“ galimai atsirasiantys finansiniai sunkumai nėra pagrindas stabdyti pareiškėjo atžvilgiu priimto ginčijamo sprendimo vykdymą. Pareiškėjo sąžiningas elgesys bei darbas taip pat nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad ginčijamo sprendimo nesustabdžius, pareiškėjo patiriami neigiami padariniai gali būti neatitaisomi ar sunkiai atitaisomi.

11Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų adekvatus, proporcingas ir būtinas. Pareiškėjo nurodomi galimai kilsiantys nepatogumai nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

12III.

13Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalį, kuri atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

14Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi netinkama šiam atvejui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, neatsižvelgė į reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo atveju galinčią atsirasti neigiamą ir sunkią socialinę pasekmę – darbo, kurį pareiškėjas dirba pastaruosius penkis mėnesius Lietuvos Respublikoje, praradimą, į tai, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko dėl sunkios ekonominės padėties jo šalyje, kad teismo sprendimo pareiškėjo naudai priėmimo atveju UAB „Gilsta“, kuri tarpininkavo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išdavimo, gali nebūti laisvų darbo vietų ir pareiškėjas nebegalės pasinaudoti leidimu įsidarbinant kitoje Lietuvos Respublikos įmonėje.

15Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas ginčijamame sprendime neišsakė pretenzijų dėl pareiškėjo elgesio Lietuvos Respublikoje. Priešingai, prašymas dėl leidimo laikinai gyventi netenkintas dėl pareiškėjo darbdavio UAB „Gilsta“ laiku nepateiktų dokumentų apie savo veiklą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjo teigimu, galimybės dirbti darbą atėmimas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo yra neproporcingas jo teisių apribojimas.

16Pasak pareiškėjo, skundžiamojoje nutartyje nėra detalizuota, kas ir kokio dydžio žalą patirs, jei pareiškėjo darbo santykiai tęstųsi.

17Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos skundžiamą nutarties dalį palikti nepakeistą.

18Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 punktas nustato, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) (OL 2016 L 77, p. 1) 6 straipsnio 1 dalies c punktas nustato, kad viena iš atvykimo sąlygų – užsieniečiai turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas. Įstatymo 139 straipsnis neįtvirtina, kad apskųsto sprendimo dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi ar nacionalinės vizos panaikinimo vykdymas sustabdomas. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Teisės aktuose ar pačiame ginčijamame sprendime nėra nustatyta, kad šis sprendimas įsiteisėja tik praėjus tam tikram terminui, t. y. ginčijamas sprendimas pradėjo galioti iš karto priėmus sprendimą dėl pareiškėjo pateikto prašymo dėl leidimo laikinai gyventi. Padarius šią išvadą, nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjas atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (gali pagrįsti numatomo buvimo tikslą).

19Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vizos, panaikintos ginčijamu sprendimu, galiojimo laiko pabaiga – 2018 m. spalio 4 d. Pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nesuteiks pagrindo pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslai. Tokia priemonė neturės jokios įtakos laikinai fiksuojant esamą padėtį materialiniuose teisiniuose santykiuose. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka ir pagrindais kreiptis dėl nacionalinės ar Šengeno vizos išdavimo, ir ją gavęs atvykti į Lietuvos Respubliką, jei atitiks atvykimo sąlygas.

20Atsakovas pažymi, kad nei Užsieniečių registro nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 968, nei Lietuvos nacionalinės vizų informacinės sistemos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1456, nei Vizos išdavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, nėra nustatyta procedūra, leidžianti atstatyti panaikintos vizos galiojimą, nėra paskirta institucija, kuriai būtų suteikti tokie įgaliojimai ar įtvirtinti leidžiami veiksmai.

21IV.

22Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamo sprendimo vykdymą dalyje dėl daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003492949 panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

24Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-241/2013, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

25Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.).

26Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad būtų neadekvatu nutraukti jo darbą Lietuvos Respublikoje, panaikinant daugkartinę vizą, kol nėra teismo sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą. Taip pat, jo darbo Lietuvos Respublikoje nutraukimas turės neigiamos įtakos bendrovės, kurioje dirba, veiklai.

27Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pateikimo metu ir šiuo metu neturi išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (15/4-2)31-00823/171-600 dalies vykdymo sustabdymas nesuteiks pagrindo pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nebus pasiekiami reikalavimo užtikrinimo priemonės tikslai. Be to, vizos, panaikintos ginčijamu sprendimu, galiojimo laiko pabaiga yra 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo dalies dėl daugkartinės nacionalinės vizos Nr. 003492949 panaikinimo sustabdymas nagrinėjamu atveju nesukeltų pareiškėjui norimų pasekmių, nes minėta viza tiek pirmosios instancijos teismui priimant 2018 m. spalio 18 d. nutartį, tiek šiuo metu negalioja. Taip pat pažymėtina, kad Migracijos departamento sprendimas, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, savaime neįpareigoja pareiškėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tokio sprendimo galiojimas siekiamų pasekmių (likti Lietuvos Respublikoje) nesukelia ir negali sukelti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-495-822/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-276-756/2018).

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir jų taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su ginčijamo sprendimo esme ir jo priėmimo aplinkybėmis, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo, negali būti vertinami, kadangi ginčas nesprendžiamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina skundo pirmosios instancijos teismui faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.

30Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdyti Migracijos departamento 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. (15/4-2)31-00823/171-600 dalies vykdymą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliekama nepakeista.

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Pareiškėjo M. (M.) H. atskirąjį skundą atmesti.

33Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo palikti nepakeistą.

34Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. (M.)... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Pareiškėjas M. (M.) H. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į... 6. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, t.... 7. II.... 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi... 9. Teismas vertino, kad pareiškėjas savo prašymą taikyti reikalavimo... 10. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo... 11. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie... 12. III.... 13. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 14. Pareiškėjas teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi... 15. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas ginčijamame sprendime... 16. Pasak pareiškėjo, skundžiamojoje nutartyje nėra detalizuota, kas ir kokio... 17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 18. Atsakovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių... 19. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad vizos, panaikintos ginčijamu sprendimu,... 20. Atsakovas pažymi, kad nei Užsieniečių registro nuostatuose, patvirtintuose... 21. IV.... 22. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio... 23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad... 24. Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo... 25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota,... 26. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės... 27. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas prašymo taikyti... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo skunde nurodyti argumentai,... 30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina išvadą,... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 32. Pareiškėjo M. (M.) H. atskirąjį skundą atmesti.... 33. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 18 d. nutarties dalį... 34. Nutartis neskundžiama....