Byla 2A-708/2013
Dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Egidijus A. J

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės ūkininkės N. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ ieškinį atsakovei ūkininkei N. K. dėl skolos priteisimo ir atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinį akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų Egidijus A. J..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 470 Lt skolą už statybos rangos darbus, 37 000 Lt negražintos paskolos, 11,84 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2005 m. lapkričio 3 d. su atsakove sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti 78 tūkstančių triušių per metus išauginimo fermos pagalbinių patalpų statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti, tačiau atsiskaitė iš dalies ir liko skolinga 12 470 Lt pagal dvi ne visiškai apmokėtas PVM sąskaitas – faktūras KM000050 ir KM 000051. Ieškovas 2004 m. spalio 27 d. paskolino atsakovei 37 000 Lt, nes jai trūko apyvartinių lėšų automatinėms triušių girdykloms įsigyti. Pinigai iki šiol nėra grąžinti.

5Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 37 571,45 Lt permokėtų lėšų, 2 505 Lt trūkumų ištaisymui ir 238 842 Lt nuostolių, kurie atsirado dėl išaiškėjusių statybos rangos darbų trūkumų. Atsakovė nurodė, kad ieškovas tiek statinio statybos darbus, tiek teritorijos sutvarkymo darbus atliko nekokybiškai. Nuostolių atlyginimo reikalauja pagal 2005 m. lapkričio 3 d. statybos rangos sutartį ir pagal 2009 metais UAB „Skena“ atliktą statybos darbų sutvarkymo kiekio ir kokybės įvertinimo ataskaitą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė – priteisė ieškovui iš atsakovės 12 470 Lt skolą už statybos darbus ir 37 000 Lt negražintos paskolos, 5 procentų procesines palūkanas ir 2 293 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą 1 166,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.

8Teismas pažymėjo, kad triušių fermos pagalbinių patalpų blokas ir prieauglio triušidė 2005 m. lapkričio 30 d. aktu pripažinti tinkamais naudoti, objektas priduotas valstybinei komisijai be trūkumų ir be defektų. Pripažinimo tinkamu naudoti aktas yra įrodymas dėl statybos darbų, tarp jų ir teritorijos sutvarkymo darbų pabaigos ūkininkės objekte. Ekspertizės aktas paneigia atsakovės paaiškinimą, kad sąskaitų-faktūrų ji nepasirašė, kadangi ekspertizės aktu nustatyta, jog ne pilnai apmokėtas sąskaitas pasirašė atsakovė. Teismas konstatavo, kad atsakovė savo prievolę apmokėti už statybos darbus vykdė netinkamai, todėl priteisė iš jos ieškovui 12 470 Lt už atliktus statybos darbus. Reikalavimą priteisti iš atsakovės 11,84 procentų procesines palūkanas teismas tenkino iš dalies, įvertinęs, kad atsakovė nėra statybų verslo žinovė, nėra komercija užsiimantis ūkio subjektas, todėl priteisė Civiliniame kodekse nustatytas 5 procentų procesines palūkanas.

9Teismas nustatė, kad ieškovas suteikė atsakovei 37 000 Lt paskolą, o paskolos grąžinimo atsakovė neįrodė, todėl tenkino ieškovo reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 37 000 Lt.

10Atsakovės priešieškinį dėl žalos atlyginimo teismas atmetė. Vertindamas atsakovės nuostolius pagrindžiančią UAB „Skena“ ataskaitą, teismas nurodė, kad ją sudarant ieškovas nedalyvavo; objekto apžiūra ir paskaičiavimai atlikti praėjus daugiau kaip trims metams nuo objekto pridavimo. Įstatymas numato trijų metų ieškinio senatį ieškiniams dėl žalos atlyginimo. Ieškinys dėl žalos atlygimo pateiktas praleidus įstatyme nustatytą trijų metų ieškinio senaties terminą. Atsakovė iki priešieškinio pateikimo jokių pretenzijų ieškovui nepareiškė. UAB „Skena“ ataskaitoje nurodyti darbų trūkumai nėra paslėpti, nes darbai yra paviršiniai, akivaizdžiai buvo matomi. Terminas dėl darbų trūkumų pateikimo negali būti ilgesnis kaip dveji metai nuo darbų rezultato perdavimo (CK 6.666 str. 2 d.). Pagal 2004 m. spalio 2 d. sutartį šalys nustatė aplinkos sutvarkymo darbams 2 metų garantinį terminą. Pagal 2005 m. lapkričio 3 d. sutartį dėl tų pačių darbų atlikimo nurodytas garantinis terminas 60 mėn. (sutarties 8.1.p.). Teismas sprendė, jog šiems darbams negali būti taikomas bendrasis statybos rangos darbų 5 metų garantinis terminas, nes teritorijos sutvarkymo ir statybos rangos darbai nėra tapatūs, todėl negali būti sulyginami, nes tai prieštarauja bendram protingumo, teisingumo principui. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovo neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp rangovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių. Atsakovės nurodyti defektai galėjo atsirasti daugiau kaip tris metus netinkamai eksploatuojant jau užbaigtą statybos objektą. Atsakovė pagal priešieškinį kaltų ar neteisėtų rangovo veiksmų dėl žalos (nuostolio) padarymo neįrodė ir tinkamais įrodymais nepagrindė, todėl teismas priešieškinį atmetė. Neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – rangovo neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė yra negalima. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo reikalavimui pareikšti praleido tiek bendrą trejų metų ieškinio senaties terminą dėl žalos atlyginimo, tiek specialų 2 metų senaties terminą dėl statybos rangos darbų trūkumų. Ieškinio senaties termino pabaiga pagal priešieškinį, kuriuo iš ieškovo reikalaujama žalos atlyginimo, iki tokio priešieškinio pareiškimo yra pagrindas reikalavimą atmesti. Teismas sprendė, kad kai kurie neatlikti statybos darbai atsakovei akivaizdžiai buvo matomi ir žinomi objekto pridavimo metu, tačiau jų taisyti atsakovė nereikalavo. Tai rodo, jog atsakovė elgėsi nerūpestingai, nereikalavo defektų taisymo, atliko apmokėjimus už rangos darbus, tuo pripažindama tokių darbų pabaigimą ir tinkamą rangovo darbą. Teismas konstatavo, kad atsakovė sutartines prievoles vykdė netinkamai, nerūpestingai, toleravo techninio projekto keitimą be šalių ir finansavimo šaltinio derinimo, pretenzijų dėl darbų trūkumų darbus vykdančiam rangovui per protingą terminą nepareiškė, neužtikrino objekto tinkamo paruošimo rangos darbams atlikti, todėl prisiėmė visą statybos darbų defektų bei atsiradusios žalos riziką. Teismas netaikė penkerių metų garantinio termino, motyvuodamas tuo, kad šalys nustatė 2 metų protingą ir įstatymo reikalavimus atitinkantį garantinį terminą. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog pati ar kitam rangovui padedant būtų ištaisiusi rangos darbų trūkumus. UAB „Skena“ paskaičiavimų teismas nepripažino realiais ir patvirtinančiais atsakovės nuostolius.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl ieškinio patenkinimo iš dalies ir priešieškinio atmetimo panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

131. Statybos įstatymo 16 straipsnyje yra nurodytos statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės, tačiau nenumatyta, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas gali pasirašyti už statinio statytoją (užsakovą). E. A. J. pas atsakovę dirbo pagal darbo sutartį, tačiau nei darbo sutartyje, nei kituose dokumentuose nebuvo numatyta galimybė jam pasirašyti darbų perdavimo - priėmimo aktus. Atsakovė nedavė nei žodinio, nei rašytinio sutikimo E. A. J. pasirašyti aktuose, taip pat nepasirašė PVM sąskaitose faktūrose, priešingai nei nustatyta ekspertizės metu. Nesutinka su ekspertizės išvadomis, kadangi ekspertizė buvo atliekama tik iš dalies parašo, t. y. nepilno parašo.

142. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Skena“ nurodyti darbų trūkumai buvo akivaizdūs ir ji turėjo šiuos trūkumus matyti. Ieškovo atliktų darbų trūkumai pradėjo ryškėti palaipsniui, po statinio pripažinimo tinkamu naudoti, todėl 2005 m. lapkričio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti aktu buvo leista eksploatuoti patalpas. Faktas, jog buvo nukrypta nuo projekto, neturėjo įtakos darbų defektų atsiradimui. Net statinio pripažinimo tinkamu naudoti akte nurodyta, kad patvirtinto projekto pakeitimai bei nuokrypos buvo nustatyta tvarka suderinti bei pateikti techninėje dokumentacijoje. Akto surašymo metu patalpos buvo tinkamos naudojimui ir buvo leista jas eksploatuoti, tačiau šis faktas neįrodo, kad po to negalėjo išryškėti ieškovo atliktų darbų defektai.

153. Teismas be pagrindo vadovavosi CK normomis, kurios reglamentuoja civilinės atsakomybės sąlygas. Tarp jos ir ieškovo buvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl teismas turėjo vadovautis sutartinę atsakomybę bei statybos rangos santykius reglamentuojančiomis CK normomis ir Statybos įstatymu. Teismas privalėjo vadovautis CK 6.697 straipsnio 1 ir 5 dalies nuostatomis.

164. Teismas nustatė, kad atsakovė nepareiškė pretenzijų ieškovui dėl darbų defektų. Tačiau ji žodžiu reikalavo ištaisyti darbų trūkumus, o ieškovas į tai nereagavo. Darbų defektai pradėjo ryškėti palaipsniui, todėl ir buvo sustabdytas mokėjimas. Už netinkamai atliktus darbus ieškovas privalo atlyginti nuostolius, nes jis garantavo, kad per visą statybos rangos garantinį laikotarpį, statybos objektas atitiks nustatytus rodiklius ir bus tinkamas eksploatuoti.

175. Teismas pažeidė Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią statinio garantinius terminus. Teismo sprendimas garantinį laikotarpį sumažinti iki 2 metų, koks buvo nustatytas pirmesnėje statybos rangos sutartyje, nepagrįstas, nes vėlesne sutartimi buvo nustatytas 5 metų garantinis terminas teritorijos sutvarkymo darbams. Dėl nurodytų priežasčių teismas negalėjo pritaikyti ieškinio senaties priešieškinio reikalavimams, nes priešieškinis buvo pareikštas dar nepasibaigus garantiniam terminui. Dėl nurodytų motyvų teismas neatskleidė ginčo esmės.

18Ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

191. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos paskirtas techninis prižiūrėtojas, pasirašydamas atliktų darbų aktus forma Nr.2, viršijo įgaliojimus. Atliktų darbų aktai yra pasirašyti ir patvirtinti pažymoje forma Nr. 3 bei pateikti Nacionalinei Mokėjimo Agentūrai apmokėjimui ir yra apmokėti.

202. Pagal STR statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai šalinami vadovaujantis CK šeštosios knygos XXIII skyriaus ir Statybos įstatymo 36 straipsnio nuostatomis. Pretenzijų iš atsakovės ieškovas nėra gavęs.

213. Kad atsakovė nesirūpino tinkama statinio eksploatacija patvirtina antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei tai, kad atsakovė privalėjo paskirti techninį prižiūrėtoją atsakingą už statinio eksploatacijos priežiūrą.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

24Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

25Bylos faktinės aplinkybės

26Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 10 d. ieškovas ir atsakovė sudarė sutartį Nr. 0010, kuria pagal atsakovės užsakymą ieškovas įsipareigojo pastatyti triušių fermą, pagalbinį gamybos pastatą ir dezobarjerus. Atsakovė už šių darbų atlikimą įsipareigojo sumokėti 462 513 Lt. Šioje sutartyje nustatytą statybos darbų atlikimo terminą 2005 m. lapkričio 3 d. susitarimu šalys pratęsė iki 2005 m. lapkričio 20 d., pratęsimo priežastimi nurodydami nevisišką įrenginių sumontavimą bei užsakovės nuosavų lėšų trūkumą (civilinė byla Nr. L2-118-136/2009, 9 b. l.). Atsakovė pagal šią sutartį su ieškovu atsiskaitė. 2005 m. lapkričio 30 d. aktu triušių fermos pagalbinių patalpų blokas ir triušidė pripažinti tinkamais naudoti (1 t., 66-67 b. l.). Atsakovė užsakė statybos darbų, ieškovo atliktų pagalbinių patalpų bloke, triušių fermoje ir dezobarjero pastate, kokybės įvertinimą. Ataskaitoje nustatyta, kad nekokybiškai atliktų darbų ištaisymui iš viso reikia 238 842 Lt (ataskaita Nr. 09-02/05).

27Ieškovas ir atsakovė 2004 m. spalio 2 d. sudarė triušių fermos teritorijos sutvarkymo statybos rangos darbų sutartį Nr. 2004/10/2, pagal kurią rangovas įsipareigojo iki 2004 m. gruodžio 25 d. atlikti triušių fermos teritorijos sutvarkymo darbus, o užsakovas įsipareigojo už šiuos darbus sumokėti 89 500 Lt (3 t., 3-4 b. l.). Sutarties 5.1. punkte šalys atliktiems darbams nustatė dviejų metų garantinį terminą. Ieškovas su atsakove 2005 m. lapkričio 3 d. sudarė kitą statybos rangos sutartį Nr. 2005/11/03 dėl to paties objekto, tų pačių darbų ir už tą pačią kainą, kurioje darbų atlikimo terminas numatytas iki 2005 m. gruodžio 15 d., o garantinis terminas – 60 mėnesių (civilinė byla Nr. L2-118-136/2009, 6-8 b. l.). Atliktų darbų aktuose užfiksuota, kad 2004 m. spalio mėnesį ieškovas atliko teritorijos sutvarkymų darbų už 60 000 Lt, o gruodžio mėnesį už 17 719 Lt ir 7 251 Lt (3 t., 17-18, 19, 20 b. l.). Atliktų darbų aktus atsakovės vardu pasirašė trečiasis asmuo E. J., kurį atsakovė buvo pasamdžiusi statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigoms atlikti (1 t., 16 b. l.). Ieškovas už atliktus teritorijos sutvarkymo darbus išrašė 2004 m. spalio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą serija LGA Nr. 8342238 – 60 000 Lt (3 t., 14 b. l.), 2004 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KM 000050 – 17 719 Lt (3 t., 15 b. l.) ir 2004 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija KM 000051 – 7 251 Lt (3 t., 15 b. l.). Atsakovė sąskaitas pasirašė, kad paslaugas gavo. Taip pat pasirašė atliktų darbų išlaidų pagal technologinius etapus ir darbų kompleksus vertės pažymą (civilinė byla Nr. L2-118-136/2009,17 b. l.). Atsakovė už atliktus darbus atsiskaitė iš dalies ir liko skolinga 12 470 Lt pagal dvi ne visiškai apmokėtas PVM sąskaitas – faktūras Nr. KM000050 ir KM 000051. Atsakovė užsakė ieškovo atliktų teritorijos sutvarkymo darbų kiekių ir kokybės įvertinimą. Ataskaitoje nurodyta, kad triušių fermos statybos objekte apmatavus sutartinius atliktų darbų kiekius, kurie rangovo atliktų darbų aktuose deklaruoti kaip atlikti ir pateikti apmokėjimui, nustatyta: nepastatytas medinis sargo namelis (2004m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr. 9); neįrengti žvyruoti keliai privažiavimui prie fermų, skerdyklos, priešgaisrinio rezervuaro (2004 m. spalio mėn. atliktų darbų akte eil.Nr.3 ir 4)(nuotr.Nr.l2,13); betono trinkelių grindinio ant smėlio-cemento pagrindo įrengta 234,8 m2, o ne 280 m2 kaip aktuota 2004 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr.3 ir 4 nuotr. Nr. l); šaligatvio bordiūrų įrengta 30 m, o ne 84 m kaip aktuota 2004m. spalio mėn. Atliktų darbų akte eil. Nr. 5; vielos tinklo tvoros įrengta 282,7 m2,o ne 480 m2 kaip aktuota 2004m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr. 10 (nuotr. Nr. 4, 5, 6); asbocementinių tvoros stulpelių sumontuota 63 vnt., o ne 72 vnt. kaip aktuota 2004m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr.8; betoninių trinkelių kaina aktuojama du kartus akte už 2004 m. spalio mėn.(eil. Nr. 10) ir gruodžio mėn.(eil.Nr.4); metaliniai praleidimo vartai (2vnt.) neužbaigti įrengti, nes nėra užrakinimo, sienų vartų vyris nulūžęs (nuotr.Nr.8,9), metalo profiliai nudažyti aliejiniais dažais be paruošimo, todėl intensyviai rūdija (nuotr. Nr. 7, 8, 9, 10); betoninių trinkelių danga vietomis įdubusi, siūlės tarp trinkelių neužpildytos cemento skiediniu (nuotr. Nr. 1, 2, 3), kaip kad aktuota 2004 m. gruodžio mėn. atliktų darbų akte eil. Nr.4; 150mm asbocementiniai tvoros stulpeliai neapsaugoti nuo atmosferinių kritulių poveikio, nes stulpelių viršutiniai galai atviri (nuotr. Nr. 5, 6) (1 t., 20-23, 24, 25, 26-31 b. l.). Ataskaitos išvadoje nurodyta, kad faktiškai atliktų darbų kaina yra 29 398,55 Lt, o ne 84 970 Lt deklaruojami rangovo pateiktuose atliktų darbų aktuose (3 t., 23 b.l.). Nekokybiškai atliktų darbų pataisymui ir nebaigtų darbų užbaigimui reikia 2 505 Lt (3 t., 23, 25 b. l.).

28Ieškovas savo reikalavimus dėl 12 470 Lt skolos priteisimo kildina iš 2004 m. spalio 2 d. triušių fermos teritorijos sutvarkymo darbų sutarties Nr. 2004/10/2 (3 t., 3-4 b. l.). Atsakovė reikalavimą dėl 37 571,45 Lt permokos ir 32 505 Lt nuostolių kildina taip pat iš šios sutarties, o reikalavimą dėl 238 842 Lt nuostolių priteisimo – iš 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 0010, kuria susitarta dėl triušių išauginimo fermos (prieauglio fermos, pagalbinių patalpų, dezobarjerų) statybos ir kuri buvo pratęsta 2005 m. lapkričio 3 d. susitarimu (3 t., 5 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2004 m. rugsėjo 10 d. sutarties Nr. 0010 bei ją lydinčių priedų byloje nėra, todėl nėra galimybės nustatyti šio sandorio turinio.

29Dėl paskolos teisinių santykių

30Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo argumentų, paneigiančių teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas ieškovo reikalavimas dėl 37 000 Lt paskolos priteisimo, pagrįstumą, tačiau apeliantė ginčija visą teismo sprendimą, t. y. nesutinka su ieškinio tenkinimu ir priešieškinio atmetimu, ir prašo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31Byloje nustatyta, kad atsakovei trūkstant apyvartinių lėšų, ieškovas 2004 m. spalio 27 d. sutiko iš atsakovės sumokėtų pinigų skirti 37 000 Lt sumokėti tiekėjui „Hedensted gruppen“ už triušių girdyklas (3 t., 9 b. l.). Šalys susitarė, kad atsakovei iki objekto užbaigimo nepateikus pirkimo dokumentų, ji privalo grąžinti ieškovui skolintą pinigų sumą arba skirtumą tarp pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, įsigytų objekto statyboms. 2004 m. spalio 27 d. ir 2007 m. lapkričio 19 d. ieškovas išdavė atsakovei grynais pinigais iš viso 37 000 Lt (3 t., 9 b. l.). 2006 m. gegužės 10 d. garantiniu raštu atsakovė įsipareigojo iki 2006 m. liepos 1 d. skolą grąžinti (3 t., 13 b. l.).

32Teisėjų kolegija, spręsdama dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas reikalavimas dėl paskolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl paskolos sumos priteisimo. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šio straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011).

33Byloje nustatyta, kad ieškovas 2004 m. spalio 27 d. ir 2007 m. lapkričio 19 d. paskolino atsakovei 37 000 Lt, o atsakovė įsipareigojo šią sumą grąžinti. Garantiniu raštu 2006 m. gegužės 10 d. atsakovė pakartotinai garantavo 37 000 Lt grąžinimą ieškovui iki 2006 m. liepos 1 d. (3 t., 13 b. l.). Taigi byloje įrodyta, kad 37 000 Lt atsakovei perduoti, atsakovė įsipareigojo šią sumą grąžinti, todėl jai tenka pareiga įrodyti, kad pinigus grąžino. Paskolos grąžinimą prekėmis atsakovė įrodinėja jos vienašališkai sudarytu pirktų medžiagų sąrašu, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2004 metų iki 2006 m. gruodžio mėn. ji nupirko statybinių medžiagų už 40 287,33 Lt bei pateikia prekių pirkimo kvitus ir PVM sąskaitas faktūras (1 t., 92-112 b. l.). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad paskolintą pinigų sumą grąžino, taip pat neįrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog paskolą ji grąžins pirkdama statybines medžiagas. Pažymėtina, kad atsakovės pateiktame pirktų medžiagų sąraše didelė dalis prekių pirktos 2004 metais; 2006 metais atsakovė pakartotinai patvirtina savo įsipareigojimą dėl 37 000 Lt grąžinimo ieškovui; po garantinio rašto pasirašymo atsakovė nupirko prekių tik už 365,62 Lt. Taigi garantinis raštas paneigia atsakovės įrodinėjamą poziciją, kad paskolą ji grąžino pirkdama prekes. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad atsakovė tinkamais įrodymais nepagrindė paskolos grąžinimo (CPK 178 str.).

34Dėl reikalavimų pagal 2004 m. spalio 2 d. teritorijos sutvarkymo darbų rangos sutartį

35Nr. 2004/10/02

36Šia rangos sutartimi, kuria susitarta atlikti teritorijos sutvarkymo darbus, numatyta darbus atlikti iki 2004 m. gruodžio 25 d. (3 t., 3-4 b. l.). Iš darbų atlikimo aktų matyti, kad darbai atlikti iki 2004 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Pagal šią sutartį jokie darbai nebuvo atliekami 2005 metais, todėl teismui nebuvo pagrindo vadovautis 2005 m. lapkričio 3 d. rangos sutartimi Nr. 2005/11/03 dėl teritorijos sutvarkymo darbų ir joje nustatytais garantiniais terminais (civilinė byla Nr. L2-118-136/2009, 6-8 b. l.). Pagal 2004 m. spalio 2 d. teritorijos sutvarkymo darbų sutartį Nr. 2004/10/02 ieškovas pateikė atliktų darbų aktus, kuriuos pasirašė statinio techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo E. J.. Atsakovė trečiąjį asmenį buvo priėmusi į darbą statinio statybos techniniu prižiūrėtoju. Statybos įstatymo 16 straipsnyje reglamentuotos statinio statybos techninio prižiūrėtojo teisės ir pareigos. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta techninio prižiūrėtojo pareiga tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų. Pasirašant darbų priėmimo-perdavimo aktą yra tikrinama darbų kokybė ir mastas, todėl nepagrįsti apeliantės argumentai, kad statinio techninis prižiūrėtojas trečiasis asmuo negalėjo šių aktų pasirašyti. Tokia jo pareiga išplaukia iš įstatymo. Be to, atliktų darbų aktų pagrindų išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pasirašė pati atsakovė, tą patvirtino ir teismo ekspertizė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbus atsakovė priėmė. Ieškovas teigia, kad atsakovė nevisiškai atsiskaitė už atliktus teritorijos sutvarkymo darbus ir liko skolinga 12 470 Lt, o atsakovė priešieškiniu teigia, kad pagal šią sutartį ji už atliktus darbus ieškovui permokėjo 37 571,45 Lt, kuriuos bei 2 505 Lt trūkumų ištaisymui priešieškiniu prašo priteisti.

37Atsakovės reikalavimas dėl 37 571,45 Lt permokos priteisimo yra reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Šis reikalavimas nėra dėl teritorijos sutvarkymo darbų kokybės. Permokos priteisimo reikalavimas grindžiamas tuo, kad atliktų darbų aktuose nurodytas didesnis atliktų darbų kiekis nei faktiškai darbų buvo atlikta. Taigi šio reikalavimo patenkinimui būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas – atsakovo neteisėtus veiksmus, kaltę, nuostolių dydį bei priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių (CK 6.246 str. – 6.249 str.). CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtina pareiga sutarties šalims sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Atsakovės užsakytoje teritorijos darbų sutvarkymo tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad atliktų darbų akte nurodyti didesni atliktų darbų kiekiai, negu faktiškai atliktų darbų. Ataskaitoje nustatytų aplinkybių ieškovas neneigė ir neįrodinėjo, kad atliktų darbų aktuose užfiksuoti darbų kiekiai atitinka faktinę situaciją (CPK 178 str.). Ieškovo veiksmai surašant realios padėties neatitinkančius atliktų darbų aktus negali būti pripažinti sąžiningais. Dėl šių nesąžiningų ieškovo veiksmų, t. y. nurodant didesnius atliktų darbų kiekius, atsakovė patyrė nuostolius, kadangi sumokėjo didesnę pinigų sumą negu buvo atlikta darbų. CK 6.245 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Atsakovės permokėta suma (37 571,45 Lt), kurios dydžio ieškovas neginčija, pripažintina jos patirtais nuostoliais.

38Ieškovas, remdamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, atsakovės priešieškinio reikalavimams dėl nuostolių priteisimo reikalauja taikyti ieškinio senatį (3 t., 175 b. l.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Apie tai, kad atsakovė permokėjo už atliktus triušių fermos teritorijos sutvarkymo darbus ji sužinojo 2009 m. vasario mėnesį, kuomet UAB „Skena“ atliko matavimus ir parengė atliktų teritorijos tvarkymo darbų kiekių ir kokybės įvertinimo ataskaitą (1 t., 17-23 b. l.). Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2011). Taigi ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo dienos, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą. Galimi atvejai, kai asmuo apie teisės pažeidimą sužino vėliau nei turėjo tai padaryti, jeigu būtų buvęs pakankamai apdairus ir rūpestingas, kiek to galėtų tikėtis kita ginčo šalis arba bet kuris kitas asmuo. Tuomet konkrečiam reikalavimui pareikšti ieškinio senaties termino eigos pradžia laikytina diena, kada asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, nes asmens nerūpestingumu arba aplaidumu negalima pateisinti kitų asmenų interesų suvaržymo (CK 1.2 str., 1.5 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013). Nors pagal bylos duomenis atsakovė apie ieškovui permokėtą sumą sužinojo tik po ataskaitos gavimo (2009 m. vasario mėn.), tačiau šiuo atveju negalima daryti išvados, kad atidus ir apdairus asmuo tokioje situacijoje apie tokį pažeidimą turėjo sužinoti būtent šiuo nurodytu laiku. Tai, kad darbų atlikimo aktuose nurodyta faktiškai daugiau atliktų darbų nei jų buvo atlikta, turėjo būti nustatyta darbų priėmimo metu. Bet koks asmuo apdairiai ir rūpestingai įgyvendindamas savo teises apie tokį savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti darbų priėmimo metu. Todėl darytina išvada, kad ieškinio senaties termino pradžia turi būti skaičiuojama nuo darbų atlikimo aktų pasirašymo, kurie pasirašyti 2004 metų spalio ir gruodžio mėnesiais. Priešieškinį dėl nuostolių priteisimo atsakovė pareiškė 2009 m. balandžio 2 d., t. y. praleidus trijų metų ieškinio senaties terminą (1 t., 43-45 b. l.).

39Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Dėl svarbios priežasties praleistas senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009; 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010). Teismas, konstatavęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas, nesprendė termino atnaujinimo klausimo. Teismas netyrė termino praleidimo priežasčių ir nenustatė jų svarbos. Tokiu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad teismas nepagrįstai netaikė praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo instituto ir nesprendė dėl aplinkybių, lemiančių praleisto senaties termino atnaujinimą, egzistavimo. Pagal byloje esančius duomenis šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nustatyti negali, todėl šioje dalyje byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

40Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog atsakovė permokėjo ieškovui už atliktus teritorijos sutvarkymo darbus, ir nepaisant to, ar atsakovės reikalavimas dėl permokos priteisimo bus patenkintas, ar atmestas dėl senaties termino praleidimo, ieškovo reikalavimo dėl 12 470 Lt skolos pagal teritorijos sutvarkymo darbų sutartį priteisimo tenkinimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Nustačius ieškovo nesąžiningumą fiksuojant darbų atlikimą, t. y. nurodant didesnius atliktų darbų kiekius ir atitinkamai didesnę darbų kainą, ieškovo reikalavimas dėl 12 470 Lt skolos priteisimo atmestinas ir šioje dalyje skundžiamas sprendimas naikintinas.

41Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl 2 505 Lt priteisimo grindžia netinkamai atliktų teritorijos sutvarkymo darbų kokybe. Teigia, kad 2 505 Lt jai reikės darbų defektams ištaisyti. CK 6.662 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atliktų rangos darbų priėmimą – užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai) (CK 6.662 str. 3 d.). Lokalinėje sąmatoje, kuria atsakovė įrodinėja 2 505 Lt reikalavimo pagrįstumą, išvardinti darbai nelaikytini paslėptais darbų trūkumais, kurie negalėjo būti pastebėti darbų priėmimo metu. Taip pat pažymėtina, kad triušių fermos teritorijos sutvarkymo darbų sutartyje (2004 m. spalio 2 d.) buvo nustatytas dviejų metų garantinis terminas, kuris skaičiuojamas nuo objekto atidavimo naudoti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą reglamentavimą, atsakovė per garantinį laikotarpį nesikreipusi dėl darbų trūkumų ištaisymo, netenka teisės remtis darbų trūkumų faktu. Tokia išvada išplaukia iš CK 6.666 straipsnio 1 dalies, kurioje reglamentuota, kad jeigu įstatymas ar rangos sutartis nenustato ko kita, užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų su sąlyga, jei jie buvo nustatyti per šiame straipsnyje nustatytus terminus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad šiuos trūkumus ištaisė ir, kad patyrė jos nurodyto dydžio nuostolius. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino priešieškinio reikalavimo dėl 2 505 Lt priteisimo.

42Dėl reikalavimų pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 0010

43Kitu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 238 842 Lt nuostolius, kuriuos patyrė dėl netinkamai įvykdytos 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 0010. Teismas šį atsakovės reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad objektas priduotas ir pripažintas tinkamu naudoti 2005 m. lapkričio 30 d., jokie darbų trūkumai nenustatyti, atsakovė per garantinį terminą pretenzijų nepareiškė, todėl negali remtis trūkumų faktu.

44Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Vykdydamos rangos sutartį, šalys privalo laikytis jos nuostatų ir sutarčių vykdymo principų reikalavimų: sutartį vykdyti tinkamai, sąžiningai, bendradarbiaujant su kontrahentu. Darbų kokybė privalo atitikti įstatymų reikalavimus ir rangos sutarties sąlygas, tokių nesant – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus, darbų rezultatas turi būti tinkamas naudoti pagal sutartyje nurodytą paskirtį (CK 6.663 str.). Jei darbai atlikti nesilaikant šių reikalavimų dėl kokybės, užsakovas turi teisę naudotis CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nustatytais užsakovo teisių gynimo būdais. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuojama, kad CK 6.697 straipsnio 1 dalyje nustatyta statybos rangovo darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Jeigu darbų defektai nustatomi per garantinį terminą, rangovas privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti užsakovui jų šalinimo išlaidas (CK 6.664 straipsnio 3 dalis). Rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Taigi defektų faktą privalo įrodyti užsakovas, bet jų susidarymo priežastis, šalinančias rangovo atsakomybę, privalo įrodyti rangovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodo, kad ši specifinė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė nepaneigia ieškovo, reikalaujančio atlyginti statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, pareigos įrodyti žalos (išlaidų) atsiradimo faktą ir jos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gruodžio mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011).

45Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo, teismas nagrinėjo 2004 ir 2005 metais sudarytų teritorijos sutvarkymo darbų sutarčių nuostatas dėl garantinio termino, tačiau netyrė, koks darbų garantinis terminas nustatytas 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartyje Nr. 0010 dėl pastatų statybos, todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad teismas be pagrindo daliai jos reikalavimų dėl nuostolių priteisimo taikė 2004 m. spalio 2 d. teritorijos sutvarkymo darbų sutartyje nustatytą dviejų metų garantinį terminą. CK 6.666 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Šiam terminui pasibaigus, užsakovas tokia teise pasinaudoti negali. Kaip jau buvo minėta, 2004 m. rugsėjo 10 d. sutarties byloje nėra, o sutarties pratęsime nėra pakartotos pagrindinės sutarties nuostatos, todėl nėra galimybės nustatyti dėl kokio garantinio termino šalys susitarė ir, ar atsakovė dėl netinkamai atliktų darbų kreipėsi garantiniu laikotarpiu. Įstatymas statybos rangos darbams nustato penkerių metų garantinį terminą; dešimties – esant paslėptų statinio elementų ir dvidešimties – esant tyčia paslėptų defektų (Statybos įstatymo 36 str. 1 d.). Teismas priešieškinio atmetimą grindė tuo, kad 2005 m. lapkričio 30 d. aktu statinys pripažintas tinkamu naudoti, t. y. jokie statinio defektai nenustatyti. Taigi šioje byloje svarbu nustatyti, dėl kokio darbų garantinio termino šalys susitarė, ar pagal statybos rangos sutartį atliktų darbų defektai atsirado garantiniu laikotarpiu, kadangi pasibaigus garantiniam laikotarpiui, rangovas nebėra atsakingas už darbų trūkumus. Taip pat svarbu įvertinti, ar atsakovė laiku kreipėsi su savo reikalavimu dėl nuostolių priteisimo. Pažymėtina, kad tam tikri atliktų darbų trūkumai gali paaiškėti ir po darbų perdavimo, todėl teismo argumentas, kad darbų perdavimo metu trūkumų nebuvo, todėl darbai atlikti kokybiškai, nepagrįstas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2008). Teismas sprendime nurodė, kad teritorijos sutvarkymo darbų trūkumai buvo akivaizdžiai matomi atsakovei ir žinomi objekto pridavimo metu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka, tačiau atkreipia dėmesį, kad 238 842 Lt nuostolių atlyginimo reikalavimą atsakovė kildina iš kitos – 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutarties Nr. 0010 dėl pastatų statybos. Tuo tarpu teismas, apsiribojęs ginčui netaikytinos sutarties, atliktų darbų priėmimo be išlygų, statinių pripažinimo tinkamais naudoti faktų bei senaties termino praleidimo konstatavimu, atsakovės priešieškinį šioje dalyje atmetė. Teismas netyrė, neanalizavo ir nevertino sutarties, iš kurios vykdymo kildinamas atsakovės reikalavimas, sąlygų, UAB „Skena“ atliktoje ataskaitoje nurodytų pagal šią sutartį atliktų darbų trūkumų pobūdžio, trūkumų nustatymo momento (garantiniu terminu, ar jam pasibaigus), tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos tokio pobūdžio ginčuose. Dėl netinkamo įrodinėjimo taisykles reglamentuojančių proceso teisės normų, ginčo santykiams aktualių materialiosios teisės normų taikymo galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

46Byloje yra atsakovės pateikti duomenys, kad triušidė bei pagalbinių patalpų blokas kartu su kitu atsakovei priklausančiu turtu yra parduodamas iš varžytynių (4 t., 61, 62-63, 64-65 b. l.). Šis faktas lemia būtinumą išsiaiškinti, ar turtas, dėl kurio statybos atsakovė nurodo patyrusi nuotolius, dar yra atsakovės valdyme, ar ji pašalino darbų trūkumus ir kokio dydžio išlaidas dėl to patyrė. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovė dar nebuvo patyrusi darbų trūkumų šalinimo išlaidų. Paaiškėjus, kad turtas atsakovei nebepriklauso, ji neteks galimybės taisyti darbų trūkumus, kas atitinkamai turės reikšmės jos reikalavimo atlyginti 238 842 Lt nuostolius pagrįstumo įvertinimui.

47Visų šioje nutartyje nurodytų aplinkybių neištyrimas leidžia konstatuoti bylos esmės neatskleidimą, kuris yra vertinamas esminiu proceso teisės normų pažeidimu.

48Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio, reikalautinų įrodymų gavimo galimybių yra pagrindas išvadai, kad byla dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų priteisti permoką ir nuostolius dėl statinių statybos darbų trūkumų šalinimo apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais. Nors apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti ir fakto klausimus, tačiau pagal nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus bylos negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės. Neištirtų ir neįvertintų bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymui būtina išreikalauti naujus įrodymus (2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį Nr. 0010, jos priedus, jeigu tokie yra; atsakovei priklausančių ginčo statinių priverstinio pardavimo duomenis ir kt.), esant galimybei papildomai pareikalauti trečiojo asmens paaiškinimų dėl ieškovo atliktų pastatų statybos darbų kokybės, išklausyti atsakovės paaiškinimus dėl ieškinio senaties termino reikalavimui grąžinti permoką praleidimo priežasčių, ištirti ir įvertinti sutarties, iš kurios vykdymo kildinamas atsakovės 238 842 Lt nuostolių reikalavimas, darbų garantinį terminą reglamentuojančias sąlygas, UAB „Skena“ atliktoje ataskaitoje nurodytų pagal šią sutartį atliktų darbų trūkumų pobūdį (reikalui esant svarstyti dėl ekspertizės skyrimo), trūkumų nustatymo momentą, tinkamai paskirstyti įrodinėjimo naštą nagrinėjamame ginče. Išsiaiškinus šias aplinkybes, bus galima nustatyti ieškovo prievolės atsakovei egzistavimą, jos dydį, lemiantį dalies priešieškinio reikalavimų patenkinimą. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo turi būti aiškinamos ir svarstomos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės šiuo aspektu, o po jų esminio ištyrimo ir įvertinimo užtikrinta apeliacijos teisė, todėl teisėjų kolegija sprendžia esant pagrindą perduoti bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

49Dėl bylinėjimosi išlaidų

50CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas pakeitė teismo sprendimo dalį dėl ieškovo ieškinio, ir šios dalies neperdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegijos nuomone, yra tikslinga išspręsti ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

51Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 53 970 Lt. Apeliacinės instancijos teismas tenkino reikalavimą dėl 37 000 Lt, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinas už šį reikalavimą mokėtinas 1 110 Lt žyminis mokestis (79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.). Ieškovas už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 888 Lt (civilinė byla Nr. L2-118-136/2009 21-22 b. l.). Teismas patenkino 69 procentus ieškovo reikalavimų, todėl proporcingai patenkintai reikalavimų daliai jam iš atsakovės priteistini 1 303 Lt advokato pagalbos išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d.). taigi, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistini 2 413 Lt bylinėjimosi išlaidų.

52Išnagrinėjęs priešieškinio reikalavimus iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės išspręsti nepaskirstytų byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

53Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktais,

Nutarė

54Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl ieškovo akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ ieškinio dalinio patenkinimo pakeisti ir šią sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

55„Ieškovo akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ ieškinį patenkinti iš dalies.

56Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“, į. k. ( - ), iš atsakovės ūkininkės N. K., į. k. ( - ), 37 000 (trisdešimt septynis tūkstančius) Lt negrąžintą paskolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistus 37 000 (trisdešimt septynis tūkstančius) Lt nuo civilinės bylos iškėlimo 2009 m. sausio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 413 (du tūkstančius keturis šimtus trylika) Lt bylinėjimosi išlaidų.

57Ieškinio reikalavimus dėl 12 470 Lt skolos už statybos darbus ir 11,84 procentų dydžio palūkanų priteisimo atmesti“.

58Sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinio reikalavimai priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ 37 571,45 Lt permoką ir 238 842 Lt nuostolių atlyginimą, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

59Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovo akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ 2 505 Lt nuostolių, palikti nepakeistą.

60Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės N. K. į valstybės biudžetą priteista 1 166,41 Lt bylinėjimosi išlaidų.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 12 470 Lt... 5. Atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 37 571,45 Lt... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino... 8. Teismas pažymėjo, kad triušių fermos pagalbinių patalpų blokas ir... 9. Teismas nustatė, kad ieškovas suteikė atsakovei 37 000 Lt paskolą, o... 10. Atsakovės priešieškinį dėl žalos atlyginimo teismas atmetė. Vertindamas... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2011 m.... 13. 1. Statybos įstatymo 16 straipsnyje yra nurodytos statinio statybos techninio... 14. 2. Nepagrįsta teismo išvada, kad UAB „Skena“ nurodyti darbų trūkumai... 15. 3. Teismas be pagrindo vadovavosi CK normomis, kurios reglamentuoja civilinės... 16. 4. Teismas nustatė, kad atsakovė nepareiškė pretenzijų ieškovui dėl... 17. 5. Teismas pažeidė Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį,... 18. Ieškovas prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą... 19. 1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad jos paskirtas techninis prižiūrėtojas,... 20. 2. Pagal STR statinio garantiniu laiku išryškėję statybos defektai... 21. 3. Kad atsakovė nesirūpino tinkama statinio eksploatacija patvirtina... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 25. Bylos faktinės aplinkybės... 26. Byloje nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 10 d. ieškovas ir atsakovė sudarė... 27. Ieškovas ir atsakovė 2004 m. spalio 2 d. sudarė triušių fermos teritorijos... 28. Ieškovas savo reikalavimus dėl 12 470 Lt skolos priteisimo kildina iš 2004... 29. Dėl paskolos teisinių santykių... 30. Apeliaciniame skunde atsakovė nenurodo argumentų, paneigiančių teismo... 31. Byloje nustatyta, kad atsakovei trūkstant apyvartinių lėšų, ieškovas 2004... 32. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas... 33. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2004 m. spalio 27 d. ir 2007 m. lapkričio 19... 34. Dėl reikalavimų pagal 2004 m. spalio 2 d. teritorijos sutvarkymo darbų... 35. Nr. 2004/10/02... 36. Šia rangos sutartimi, kuria susitarta atlikti teritorijos sutvarkymo darbus,... 37. Atsakovės reikalavimas dėl 37 571,45 Lt permokos priteisimo yra reikalavimas... 38. Ieškovas, remdamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, atsakovės priešieškinio... 39. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas... 40. Atsižvelgiant į tai, kad byloje konstatuota, jog atsakovė permokėjo... 41. Atsakovė priešieškinio reikalavimą dėl 2 505 Lt priteisimo grindžia... 42. Dėl reikalavimų pagal 2004 m. rugsėjo 10 d. statybos rangos sutartį Nr.... 43. Kitu priešieškinio reikalavimu atsakovė prašė priteisti iš ieškovo 238... 44. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą... 45. Spręsdamas dėl atsakovės priešieškinio pagrįstumo, teismas nagrinėjo... 46. Byloje yra atsakovės pateikti duomenys, kad triušidė bei pagalbinių... 47. Visų šioje nutartyje nurodytų aplinkybių neištyrimas leidžia konstatuoti... 48. Dėl nurodytų neištirtų ir neįvertintų faktinių aplinkybių apimties ir... 49. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 50. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas... 51. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos... 52. Išnagrinėjęs priešieškinio reikalavimus iš naujo, pirmosios instancijos... 53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 54. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl... 55. „Ieškovo akcinės bendrovės „Kelmės melioracija“ ieškinį patenkinti... 56. Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Kelmės melioracija“, į. k. ( - ),... 57. Ieškinio reikalavimus dėl 12 470 Lt skolos už statybos darbus ir 11,84... 58. Sprendimo dalį, kuria atmesti atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinio... 59. Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės ūkininkės N. K. priešieškinio... 60. Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovės N. K. į valstybės biudžetą...