Byla 2A-1112-459/2016
Dėl garbės ir orumo gynimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Alvydo Žerlausko,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. patikslintą ieškinį atsakovui S. G. dėl garbės ir orumo gynimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė:
  1. ieškovė E. P. prašė priteisti jai iš atsakovo S. G. 800 Eur neturtinės ir 400 Eur turtinės žalos dėl to, kad pastarasis tyčia pažemino jos garbę ir orumą apšmeiždamas ir išvadindamas ieškovę „durne“; įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti ieškovės vietinėje Šilalės rajono žiniasklaidoje bei priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį ir kitas teismo išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. liepos 4 d. apie 10.20 val. šalia namo, jos vyro Z. P. akivaizdoje, neblaivus kaimynas S. G. ją išvadino „durne“, taip piktybiškai, chuliganiškai ir viešai pažemindamas jos garbę ir orumą. 2015 m. liepos 4 d. ryte jos sutuoktinis Z. P. nuėjo prie jų daržinės esančios priekabos ir pamatė, jog prie pat daržinės prismaigstyta riboženklių. Vyrui ilgą laiką negrįžtant namo, ji išėjo pažiūrėti, kur vyras yra. Jiems bevaikštinėjant prie daržinės atėjo pagiringas ar išgėręs kaimynas S. G.. Su Z. P. jie pradėjo aiškintis dėl riboženklių. Tuomet S. G. jai pasakė: „durne“ aš su tavimi neturiu jokių reikalų. Tai labai ją įžeidė. Kadangi ieškovė patyrė didelį stresą dėl tokių S. G. žodžių, parėjusi namo iškvietė policijos pareigūnus. Ieškovė paaiškino, jog dėl tokio S. G. poelgio ji patyrė didelį stresą, dvasinius psichologinius išgyvenimus, visuomenėje patiria nepatogumus, diskomfortą, pablogėjo sveikata. Dėl to ji prašė priteisti jai 800 Eur neturtinės žalos. Be to, prašė priteisti ir 400 Eur turtinės žalos, nes apie 150 Eur sumokėjo už vaistus bei 250 Eur išleido kelionėms į Klaipėdą konsultuotis su advokatais.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-04-11 sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, jog atsakovas neigia ieškovės nurodytas aplinkybes, tvirtindamas, jog tą dieną jis tikrai neįžeidinėjo E. P., nes jos nurodytu laiku jis buvo visai kitoje vietoje. Aplinkybę, jog S. G. ieškovės nurodytu laiku ir vietoje nebuvo, patvirtina liudytojas S. K., kuris kartu su juo tą dieną dirbo prie gaisrinės. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo parodymais, kadangi nenustatytas jo suinteresuotumas bylos baigtimi. Teismas pažymėjo, jog ieškovė ir atsakovas nesutaria ilgą laiką, tačiau pats nesutarimo faktas nepagrindžia to, jog atsakovas įžeidė ieškovę pažemindamas jos garbę ir orumą. Teismui kilo pagrįstų abejonių dėl liudytojo Z. P. parodymų patikimumo, nes liudytojas yra ieškovės sutuoktinis, todėl tikėtina, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Ieškovė teismui nepateikė jokių kitų įrodymų prieštaraujančių atsakovo ir liudytojo S. K. parodymams. Nenustatęs žinių paskleidimo fakto, teismas konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas.
  3. Teismas, pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, nurodė, jog žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, nes, nesant jos, apskritai nekyla civilinė atsakomybė. Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Teismas konstatavo, jog nebuvo nustatyti neteisėti atsakovo veiksmai ir jo kaltė, atsakovo civilinė atsakomybė negalima, taigi negalimas ir neturtinės žalos priteisimas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016-04-11 sprendimą ir ieškinį tenkinti.
  2. Nurodo, jog neteisėti S. G. veiksmai yra įrodyti. Nedelsiant po konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atsakovo veiksmai įrodyti tiek ieškovės, tiek jos vyro parodymais. Be to, Šilalės policijos komisariatas ir Tauragės prokuratūra, nors ir atsisakė iškelti baudžiamąsias bylas, tačiau nurodė ieškovei kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo.
  1. Apeliacinis skundas netenkintinas
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2015 m. liepos 4 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariate buvo gautas E. P. pareiškimas, kad tą pačią dieną Šilalės r. sav., Upynos mstl., Nepriklausomybės g., kaimynas S. G. pavadino ją „durne“. 2015 m. liepos 14 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato tyrėjas T. D. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 93-At-00355-15, nes nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad S. G. būtų įžeidinėjęs E. P. (b. l. 31-32). 2015 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė R. K. atmetė E. P. skundą dėl aukščiau minėto nutarimo. Nurodė, kad nuo 2015-07-10 Lietuvos Respublikos BK 155 str. neteko galios, todėl baudžiamasis procesas negali būti pradėtas. Pareiškėjai E. P. pasiūlyta dėl garbės ir orumo įžeidimo kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka (b. l. 28-29). E. P. pateikė ieškinį, prašydama priteisti jai iš atsakovo S. G. 800 Eur neturtinės ir 400 Eur turtinės žalos dėl to, kad pastarasis tyčia pažemino jos garbę ir orumą apšmeiždamas ir išvadindamas ieškovę „durne“; įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti ieškovės vietinėje Šilalės rajono žiniasklaidoje bei priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį bei kitas teismo išlaidas. Šilalės rajono apylinkės teismas 2016-04-11 sprendimu ieškinį atmetė.
  4. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, kad teismo išvada, jog neteisėti S. G. veiksmai neįrodyti, nepagrįsta. Nedelsiant po konflikto buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atsakovo veiksmai įrodyti tiek ieškovės, tiek jos vyro parodymais. Be to, Šilalės policijos komisariatas ir Tauragės prokuratūra, nors ir atsisakė iškelti baudžiamąsias bylas, tačiau nurodė ieškovei kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo. Kolegija atmeta šiuos ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
  5. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnis nustato, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad spręsdamas ginčą teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Pažymėtina, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
  6. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo teiginį, jog atsakovas išvadino ją „durne“, iš esmės grindė tik savo ir savo vyro parodymais. Atsakovas gi teigė, jog ieškovės nurodytu laiku jo nebuvo namie. Tuo metu jis dirbo prie Upynos miestelio gaisrinės. Šiai aplinkybei patvirtinti atsakovas pasikvietė liudytoją S. K., kuris paaiškino, kad S. G. 2015 m. liepos 3, 4 dienos buvo išeiginės, todėl jis davė savo traktorių jam, kad pagelbėtų ir padėtų išlyginti žemes prie gaisrinės. Tą dieną S. G. prie gaisrinės atvyko apie 8.30 val., išvažiavo apie 14.30 val. Jis pildo žurnalą, todėl žino, jog žemės lyginimo darbus baigė liepos 4 d. Pirmosios instancijos teismas įvertino abiejų šalių pateiktus įrodymus, sprendė dėl įrodinėjimo šaltinių patikimumo ir argumentavo, kodėl vienos iš šalių įrodymus atmeta, o kitos vadovaujasi. Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju ieškovės vyro parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo, nes ieškovės vyras yra suinteresuotas bylos baigtimi. Tuo tarpu atsakovo pakviesto liudytojo, kuris patvirtino atsakovo teigiamas aplinkybes, suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta. Esant tokiai situacijai, kai šalys teigia priešingas aplinkybes ir jas įrodinėja tik liudytojų parodymais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi patikimesnio įrodinėjimo šaltinio – atsakovo pakviesto liudytojo – nurodytais duomenimis ir padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju ieškovė neįrodė neteisėtų atsakovo veiksmų. Ieškovė teismui nepateikė jokių kitų įrodymų prieštaraujančių atsakovo ir liudytojo S. K. parodymams.
  7. Ieškovė, kaip viena iš įrodinėjimo priemonių, remiasi 2015 m. liepos 14 d. Tauragės apskrities VPK Šilalės rajono policijos komisariato nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei 2015 m. rugpjūčio 5 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės R. K. nutarimu atmesti jos skundą. Teigia, jog jai buvo nurodyta kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo. Teismas pažymi, jog ieškovė neteisingai vertina pasiūlymą kreiptis į teismą dėl garbės ir orumo gynimo. Tai, kad prokurorė pasiūlė kreiptis į teismą, reiškia tik tai, jog ji ieškovei nurodė alternatyvų teisių gynimo būdą, tačiau tai nereiškia, jog prokurorė pripažino, kad padaryta ieškovės nurodyta veika. Minėtuose dokumentuose nustatyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad S. G. būtų ieškovę įžeidęs.
  8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė visiškai teisingą išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, jog atsakovas pasakė ieškovės garbę ir orumą žeminančius žodžius. Nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę), nes asmens garbės ir orumo pažeidimas yra atitinkamo pobūdžio žinių paskleidimas.
  9. Ieškovė reiškė reikalavimą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškusi šalis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Kadangi šiuo atveju ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.
  10. Taip pat nenustačius, kad atsakovas paskleidė duomenis žeminančius ieškovės garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą viešai atsiprašyti vietinėje Šilalės rajono žiniasklaidoje.
  11. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2016-04-11 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Nutarė

5Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai