Byla 2-1748-178/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo akcinės bendrovės SEB bankas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarties, kuria netenkintas skundas dėl kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu, civilinėje byloje Nr. 2-731-124/2015 pagal pareiškėjo akcinės bendrovės SEB bankas skundą atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restructus“, tretieji asmenys akcinė bendrovė Turto bankas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba Mažeikių skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Nebasta“ dėl kreditorių komiteto nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo paskirstytos už parduotą įkeistą turtą gautos lėšos.

5Pareiškėjas AB SEB bankas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su skundu, prašydamas pripažinti negaliojančiu BUAB „Restructus“ kreditorių komiteto, įvykusio 2015 m. balandžio 20 d., nutarimą Nr. 2, kuriuo nutarta „įkaito turėtojui AB SEB bankui už parduotą įkeistą turtą pervesti teismo patvirtintą kreditorinio reikalavimo sumą, atskaičius paskaičiuotą administravimo išlaidų dalį, tai yra 145 219,35-12 367,45=132 851,90 Eur“ ir grąžinti klausimą spręsti kreditorių komitetui. Nurodė, kad yra BUAB „Restructus“ kreditorius, turto hipoteka užtikrintas kreditorinis reikalavimas sudaro 145 219,35 Eur. Bankroto procese už 191 127,24 Eur parduotas visas įkeistas turtas. 2015 m. balandžio 20 d. BUAB „Restructus“ kreditorių komiteto susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl gautų lėšų už parduotą įkeistą turtą paskirstymo. Pareiškėjo teigimu, priimtu nutarimu pažeista Įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) nustatyta kreditoriaus reikalavimo patenkinimo iš hipoteka įkeisto turto pardavimo tvarka, nes proporcingai tenkanti apmokėti administravimo išlaidų dalis buvo išskaičiuota ne iš faktiškai gautų turto pardavimo lėšų, o iš kreditorinio reikalavimo sumos. Taip pat nukrypta nuo teismų praktikos dėl įkeisto turto pardavimo lėšoms tenkančios proporcingos administravimo išlaidų dalies apskaičiavimo. Iš kreditorių komiteto posėdžio protokolo matyti, kad buvo parduota turto iš viso už 327 847,77 Eur, iš jų įkeisto turto už 191 127,24 Eur, neįkeisto turto - už 136 720,50 Eur. Byloje patvirtinta administravimo išlaidų suma nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki įmonės pabaigos sudaro 27 920,82 Eur. Įkeisto turto pardavimo lėšoms tenkanti administravimo išlaidų dalis apskaičiuotina taip: 191 127,24 Eur : 327 847,77 Eur x 100 = 58,30%, todėl administravimo išlaidų suma, tenkanti padengti iš įkeisto turto pardavimo lėšų, sudaro 16 277,84 Eur (27 920,82 Eur x 58,30%=16 277,84 Eur). Skundžiamu nutarimu patvirtinti administratoriaus skaičiavimai - iš įkeisto turto pardavimo lėšų tenkanti padengti administravimo išlaidų proporcinga dalis sudaro 12 367,45 Eur. Pareiškėjo nuomone, šie skaičiavimai yra neteisingi ir pažeidžiantys ĮBĮ teisės normas, nes nepagrįstai administravimo išlaidų dalis išskaičiuota iš hipotekos kreditoriaus reikalavimo sumos, o ne turto pardavimo lėšų. Tiek ĮBĮ, tiek teismų praktikoje numatyta, kad administravimo išlaidoms apmokėti yra skiriama dalis gautos už turtą sumos, t.y. dalis faktiškai gautų pardavimo lėšų, o ne dalis kreditorinio reikalavimo sumos. Atitinkamai iš įkeisto turto padengiama administravimo išlaidų dalis sudaro 174 846,40 Eur (191 127,24 Eur – 16 277,84 Eur). Tokiu būdu pareiškėjui turėjo būti pervesta 145 219,35 Eur suma kreditoriniam reikalavimui dengti, o ne 132 851,90 Eur.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas nurodė, kad nors hipotekos ar įkaito turėtojo reikalavimai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, tenkinami anksčiau už kitų kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 34 str.), tačiau, pardavus bankrutavusios įmonės turtą (įskaitant ir turtą, kuriuo buvo užtikrinti įkaito turėtojo reikalavimai), hipotekos ar įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami tik apmokėjus administravimo išlaidas (ĮBĮ 33 str. 6 d., 36 str. 1 d.). ĮBĮ 34 straipsnio nuostata nereiškia, kad įkaito turėtojas gali būti atleidžiamas nuo pareigos atlyginti administravimo išlaidas. Nors kreditorius AB SEB bankas tvirtina, kad jis sutinka sumokėti administravimo lėšas, tačiau jo pasiūlytas nutarimas leidžia daryti priešingą išvadą – jis nesutinka apmokėti jam tenkančios administravimo išlaidų dalies. AB SEB bankas siūloma administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka įkeisto turto turėtojui leistų išvengti administravimo išlaidų mokėjimo, nes administravimo išlaidos būtų apmokamos nuo visos gautos sumos, pardavus įkeistą turtą (191 127,24 Eur), iš likusios sumos būtų pilnai patenkintas AB SEB banko kreditorinis reikalavimas (145 219,35 Eur), sumokėtos 12 367,45 Eur administravimo išlaidos ir tik 33 540,44 Eur suma atitektų likusių kreditorinių reikalavimų tenkinimui. Todėl toks pareiškėjo pasiūlymas, kai įkeisto turto turėtojui AB SEB bankas, pardavus įkeistą turtą, atitektų visa reikalaujama pinigų suma (kreditorinis reikalavimas 145 219,35 Eur) bankui visiškai neprisidedant prie administravimo išlaidų atlyginimo, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus, taip pat prieštarauja ĮBĮ nuostatoms, nors dalis administravimo išlaidų tiesiogiai susijusi būtent su įkeisto turto administravimu. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-575/2011. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje dėl bankroto administravimo išlaidų konstatuota hipotekos kreditoriaus pareiga visais atvejais – ir kai įkeistas turtas parduodamas, ir kai tas turtas neparduotas bei perduodamas įkaito turėtojui – dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2003; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005). Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, t. y. administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013). Teismas nesutiko su pareiškėjo skaičiavimu, nes jis, skaičiuojant administravimo išlaidų dalį pagal pasiūlytą variantą, nepagrįstai turėtų sumokėti administravimo išlaidas nuo sumos, viršijančios jo kreditorinį reikalavimą. Pareiškėjas kreditorių komiteto nutarimą antrojo darbotvarkės klausimo 2 punktu (pardavus visą turtą ir/ar gavus visas kitas gautinas pajamas, administravimo išlaidų dalį, tenkančią įkaito turėtojui, perskaičiuoti ir skirtumą pervesti įkaito turėtojui prieš atsiskaitant su kitais kreditoriais) neginčija, todėl teismas dėl šio nutarimo nepasisakė. Todėl teismas sprendė, kad BUAB „Restructus“ 2015 m. balandžio 20 d. kreditorių komiteto nutarimas antruoju darbotvarkės klausimu yra teisėtas ir pagrįstas, pareiškėjui tenkanti sumokėti administravimo išlaidų dalis paskaičiuota vadovaujantis teisės normomis ir teismų praktika.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

9Pareiškėjas AB SEB bankas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas padarė klaidingą išvadą dėl hipotekos kreditoriaus pareigos visais atvejais prisidėti prie administravimo išlaidų tenkinimo tolygumo - visais atvejais išskaičiuoti proporcingą administravimo išlaidų dalį iš kreditoriaus patvirtinto reikalavimo, visiškai ignoruojant faktinę įkeisto įmonės turto pardavimo lėšų situaciją.
  2. ĮBĮ ir teismų praktikoje administravimo išlaidoms apmokėti yra skiriama dalis gautos už turtą sumos, t. y. dalis faktiškai gautų pardavimo lėšų, o ne dalis kreditorinio reikalavimo sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2014, 2014 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1767/2014). Todėl iš įkeisto turto padengiama administravimo išlaidų dalis turi būti apskaičiuota tokiu būdu: 191 127,24 Eur (įkeisto turto pardavimo lėšos) – 16 277,84 Eur (tenkanti administravimo išlaidų dalis) = 174 849,40 Eur.
  3. Apeliantas yra hipotekos kreditorius su 145 219,35 Eur reikalavimu, kuris tenkinamas be eilės iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, ir tai nereiškia kreditorių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Apeliantui įvykdžius įstatymo jam numatytą pareigą prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo – iš įkeisto turto pardavimo lėšų pirmiausia nukreipus proporcingą dalį administravimo išlaidoms apmokėti, likusi iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų suma turi būti nukreipiama hipotekos kreditoriaus reikalavimui padengti pervedant kreditoriui reikalavimo sumą, o lėšų likutį nukreipiant kitiems kreditorių reikalavimams dengti pagal ĮBĮ nustatytą eilę (174 849,40 Eur – 145 219,35 Eur = 29 630,05 Eur). Apelianto teigimu, jam turėjo būti pervesta 145 219,35 Eur suma kreditoriniam reikalavimui dengti, o ne 132 851,90 Eur.
  4. Teismų praktikoje nėra nurodyta, kad administravimo išlaidų proporcinga dalis, tenkanti hipotekos kreditoriui, yra išskaičiuojama būtent iš to kreditoriaus patvirtinto kreditorinio reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012).
  5. Apelianto pateikiamais skaičiavimais nėra pažeidžiama hipotekos kreditoriaus pareiga proporcingai prisidėti prie bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidų apmokėjimo, nes pagal ĮBĮ ši pareiga realizuojama iš įkeisto turto pardavimo lėšų pirmiausia išskaičiuoti administravimo išlaidas, o tik likusią sumą nukreipti hipotekos kreditoriaus reikalavimo dengimui. Tai, kad įkeistas turtas parduotas už didesnę nei hipotekos kreditoriaus reikalavimo sumą bei gautų iš įkeisto turto lėšų pakanka ne tik proporcingai tenkančiai administravimo išlaidų daliai apmokėti, bet ir visiškai padengti hipotekos kreditoriaus reikalavimą, nesudaro pagrindo iškreipti ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalį nurodytą administravimo išlaidų dalies apskaičiavimo ir dengimo tvarką. Minėta įstatymo norma turi būti taikoma vienodai, nepriklausomai už didesnę ar mažesnę kainą yra parduodamas įkeistas turtas bankroto byloje.

10Atsakovas BUAB „Restructus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Skundžiamas kreditorių komiteto sprendimas nepažeidžia apelianto teisių ar turtinių interesų. Kreditorių komitetas nustatė net mažesnę apeliantui tenkančią administravimo išlaidų dalį, nes turėjo būti nustatyta parduoto įkeisto turto ir bendro turto proporcija ir pagal ją apskaičiuota apeliantui tenkanti administravimo išlaidų dalis. Todėl apelianto kreditorinis reikalavimas yra patenkintas netgi didesne apimtimi, nei jis pats galėjo tikėtis. Dėl to jokių pretenzijų nereiškia nė vienas iš likusių įmonės kreditorių.
  2. Pagal ĮBĮ reikalavimus užtikrinant kreditorių lygiateisiškumą, jų interesų pusiausvyrą bei proporcingumą, kreditorių komitetas, pardavus hipoteka įkeistą turtą, pagrįstai nusprendė apeliantui pervesti jo kreditorinio reikalavimo sumą, prieš tai atskaičiavus atitinkamą administravimo išlaidų dalį. Todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą kreditorių komiteto nutarimą.
  3. Apeliantas nepagrįstai remiasi savo paties interpretacijoms ir pernelyg siaurai aiškina ĮBĮ nuostatas.

11Kreditorius VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Apeliantas netinkamai aiškina ir taiko ĮBĮ 36 straipsnyje įtvirtintą administravimo išlaidų paskirstymo proporcingumo principą. Aplinkybė, kad įkeistas turtas yra parduotas už didesnę sumą negu įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas, neatleidžia apelianto nuo pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo. Skirtumas, susidarantis iš tokio turto pardavimo pajamų atsiskaičius su įkaito turėtoju, sudaro 191 127,24 Eur – 145 219,35 Eur = 46 907,89 Eur ir yra lėšų likutis, kuris skirtinas kitų kreditorių (ne įkaito turėtojo) reikalavimams tenkinti. Minėtas lėšų likutis priskirtinas kitoms įmonės pajamoms. Todėl apeliantas, teigdamas, jog iš šio likusio turi būti dengiama įkaito turėtojui tenkanti administravimo išlaidų dalis, faktiškai siekia visiškai nusišalinti nuo pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo ir šią naštą perkelti kitiems kreditoriams.
  2. Iš esmės analogišką situaciją išnagrinėjo Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-67-123/2013, kurią Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2497/2013 paliko nepakeistą. Tokį proporcingumo principo taikymo aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2014. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. civilinėje byloje Nr. 2-2560/2013 taip pat laikosi tokios pozicijos, kad hipotekos kreditorius privalo padengti atitinkamą dalį administravimo išlaidų iš jo finansinio reikalavimo tenkinimui tenkinančios sumos.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

13CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

14Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl 2015 m. balandžio 20 d. BUAB „Restructus“ kreditorių susirinkimo nutarimo, kuriuo paskirstytos gautos lėšos už parduotą įkeistą turtą, panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Atskirasis skundas netenkintinas.

16ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas). Kreditorių kaip visumos teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 str.).

17Tiek ĮBĮ normų nuostatos, tiek teismų praktikos išaiškinimai suponuoja išvadą, kad kreditorių teisė spręsti įmonės reikalus yra jų autonomijos principo išraiška, o priimti nutarimai gali būti panaikinami tik nustačius priėmimo procedūrų, taip pat akivaizdų imperatyvių teisės normų pažeidimą ar prieštaravimą CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl ginčijamo kreditorių komiteto nutarimo priėmimo procedūrinės tvarkos pažeidimų. Todėl ginčijamo nutarimo teisėtumo klausimas nagrinėtinas nutarimo (ne)atitikimo paminėtoms teisės normoms aspektu paduoto atskirojo skundo ribose .

18Byloje kilo ginčas, ar nutarimu nustatyta administravimo išlaidų atlyginimo tvarka, pagal kurią apeliantui kaip įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui) tenkanti administravimo išlaidų dalis dengiama ją atskaičiuojant nuo patvirtinto kreditorinio reikalavimo sumos, o ne nuo visos lėšų sumos, gautos pardavus įkeistą turtą, atitinka ĮBĮ reikalavimus, nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

19Ginčijamu nutarimu nutarta apeliantui kaip įkaito turėtojui už parduotą įkeistą turtą pervesti 132 851,90 Eur, t. y. teismo patvirtintą jo kreditorinio reikalavimo sumą (145 219,35 Eur) atskaičius nuo pastarosios sumos paskaičiuotą administravimo išlaidų dalį (12 367,45 Eur). Apeliantas nurodo, kad šiuo nutarimu pažeidžiama ĮBĮ nustatyta kreditoriaus reikalavimo patenkinimo, pardavus hipoteka įkeistą turtą, tvarka, nes proporcingai tenkanti apmokėti administravimo išlaidų dalis buvo išskaičiuota ne iš faktiškai gautų turto pardavimo lėšų, o iš apelianto pareikšto kreditorinio reikalavimo sumos. Apelianto teigimu, iš įkeisto turto pardavimo lėšų tenkanti padengti administravimo išlaidų proporcinga dalis yra ne 12 367,45 Eur, o 16 277,84 Eur, todėl iš įkeisto turto padengiama administravimo išlaidų dalis turi būti apskaičiuota tokiu būdu: 191 127,24 Eur (įkeisto turto pardavimo lėšos) – 16 277,84 Eur (tenkanti administravimo išlaidų dalis) = 174 849,40 Eur. Todėl, apelianto nuomone, jam turėjo būti pervesta visa patvirtinto kreditorinio reikalavimo suma (145 219,35 Eur), o ne jo dalis - 132 851,90 Eur. Su šiais argumentais pirmosios instancijos teismas nesutiko, su jais neturi pagrindo sutikti ir apeliacinės instancijos teismas.

20ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytas administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas kitų mokėjimų atžvilgiu, jos pagal šią normą yra apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos šio straipsnio 3 dalyje nurodyta turto apimtimi ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog „nurodytos teisės normos, kad bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, kad, realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis gautos už jį sumos būtų skirta administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeistą turtą. Proporcingumo principas apmokant administravimo išlaidas šiuo atveju užtikrina kreditorių lygiateisiškumo principo įgyvendinimą“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-799/2013). Įkaito turėtojo pareiga atlyginti atitinkamą administravimo išlaidų dalį išplaukia ir iš ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalies nuostatų – tais atvejais, kai administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą hipotekos kreditoriui, šis turi sumokėti kreditorių susirinkimo nustatytą to turto administravimo išlaidų sumą, o tais atvejais, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą (kaip yra nagrinėjamu atveju), pervedama hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą. Taigi, visais atvejais įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius) turi dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, tai yra tiek ir tais atvejais, kai įkeistas turtas parduodamas, tiek ir tais atvejais, kai neparduotas turtas perduodamas įkaito turėtojui. Tokia išvada atitinka ir kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2005; 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013 ir kt.). Šiuo atveju apeliantas deklaruoja ir neneigiąs pareigos prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo, tačiau savo teikiamų argumentų dėl jo prisidėjimo būdo esme realiai šią pareigą paneigia. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, apelianto siūloma administravimo išlaidų apmokėjimo tvarka leistų jam išvengti administravimo išlaidų mokėjimo, nes, pardavus įkeistą turtą už didesnę nei įkaito turėtojo finansinio reikalavimo sumą, apeliantui būtų padengtas visas finansinis reikalavimas, taip jam faktiškai neprisidedant prie administravimo išlaidų atlyginimo, o tai neatitiktų nei ĮBĮ nuostatų, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei pažeistų kitų kreditorių interesus.

21Kaip minėta, ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad hipotekos kreditoriui, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, priklausanti suma pervedama atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą. Iš tokio reglamentavimo akivaizdu, kad atitinkama administravimo išlaidų dalis yra atskaitoma ne nuo sumokėtos už parduotą įkeistą turtą kainos (kaip siūlo apeliantas), o nuo hipotekos kreditoriui priklausančios sumos (kitaip tariant, kreditorinio reikalavimo), kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Apelianto teiginiai, kad įstatymas numato, jog pareiga prisidėti prie administravimo išlaidų realizuojama iš įkeisto turto pardavimo lėšų, ir nenumato administravimo išlaidų atskaitymo iš kreditorinio reikalavimo, nėra pagrįsti – akivaizdu, kad visas kreditorinis reikalavimas yra dengiamas būtent iš gautų už parduotą turtą lėšų, tik iš visos apeliantui priklausančios reikalavimo sumos, kurią jis turėtų gauti pagal pareikštą reikalavimą (ir gautų, jei nereikėtų prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo), atskaitoma atitinkama dalis, skirta administravimo išlaidoms padengti. Be to, toks pat principas būtų taikomas ir tuo atveju, jei įkeistas turtas būtų parduotas už kainą, lygią hipotekos kreditoriaus reikalavimui. Pažymėtina, kad ir kasacinis teismas yra konstatavęs, jog „<... kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2013).

22Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas kreditorius privalo padengti atitinkamą dalį administravimo išlaidų iš jo finansinio reikalavimo tenkinimui tenkančios sumos, spręstina, kad BUAB „Restructus“ kreditorių komitetas administravimo išlaidų dalį pagrįstai išskaičiavo iš apelianto kaip hipotekos kreditoriaus patvirtinto finansinio reikalavimo sumos, o ne iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų, viršijančių apelianto kreditorinį reikalavimą, sumos. Pastebėtina, kad atsakovas atsiliepime iš dalies sutinka su apeliantu, t.y. kad iš įkeisto turto pardavimo lėšų tenkanti padengti administravimo išlaidų proporcinga dalis sudaro ne 12 367,45 Eur, o 16 277,84 Eur. Kartu nurodo, kad kreditorių komitetas sutiko su apeliantui paskaičiuota tenkančia administravimo išlaidų dalimi, be to, galutines jų proporcijas bus galima nustatyti vėliau. Todėl spręstina, kad nei apelianto, nei kitų BUAB „Restructus“ kreditorių interesų skundžiamas nutarimas nepažeidžia.

23Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė ĮBĮ normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

24Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

25Atsakovas BUAB „Restructus“ pateikė prašymą priteisti iš apelianto 270,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

26CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, nurodytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje inter alia išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių galimus maksimalius dydžius nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.).

27CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pateikimo (toliau – Rekomendacijos) 8.16 punktą už atsakovo parengtą procesinį dokumentą taikomas 0,4 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Remiantis statistikos departamento pateikta informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2015 m. pirmąjį ketvirtį (atsiliepimas į atskirąjį skundą surašytas 2015 m. rugpjūčio 18 d.) sudarė 699,80 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą neviršija sumos, gaunamos pritaikius minėtą koeficientą, iš apelianto priteistina atsakovui BUAB „Restructus“ 270,67 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

28Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

29Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

30Priteisti iš pareiškėjo akcinės bendrovės SEB bankas (juridinio asmens kodas 112021238) atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Restructus“ (juridinio asmens kodas 166635955) 270,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo paskirstytos už... 5. Pareiškėjas AB SEB bankas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su skundu,... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi skundo netenkino.... 8. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai... 9. Pareiškėjas AB SEB bankas (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo... 10. Atsakovas BUAB „Restructus“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 11. Kreditorius VĮ Turto bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 13. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Atskirasis skundas netenkintinas.... 16. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su... 17. Tiek ĮBĮ normų nuostatos, tiek teismų praktikos išaiškinimai suponuoja... 18. Byloje kilo ginčas, ar nutarimu nustatyta administravimo išlaidų atlyginimo... 19. Ginčijamu nutarimu nutarta apeliantui kaip įkaito turėtojui už parduotą... 20. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatytas administravimo išlaidų apmokėjimo... 21. Kaip minėta, ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis nustato, kad hipotekos kreditoriui,... 22. Atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas kreditorius privalo padengti atitinkamą... 23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 24. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 25. Atsakovas BUAB „Restructus“ pateikė prašymą priteisti iš apelianto... 26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 27. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 28. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 29. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.... 30. Priteisti iš pareiškėjo akcinės bendrovės SEB bankas (juridinio asmens...