Byla 2-948-1023/2016
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,

2sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

3dalyvaujant ieškovei E. Ž., jos atstovui advokatui J. L.,

4atsakovui G. Ž., jo atstovui advokatui D. V.,

5žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7Ieškovė E. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo G. Ž. (toliau – ir atsakovas) ieškovės naudai 11 584,80 Eur skolos, 579,24 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3).

8Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2013 metais per kelis kartus savo sūnui (atsakovui) ir marčiai (atsakovo sutuoktinei) jo prašymu ieškovė perdavė 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt). Pinigus vieną kartą davė sūnui į rankas, o kitą kartą esant jiems abiems marčiai į rankas. Atsakovas prašė paskolinti šiuos pinigus namo remontui. Ieškovė paskolino pinigus dvejų metų laikotarpiui, paskolos raštelio iš atsakovo neprašė, nes juo pilnai pasitikėjo. Praėjus nustatytam skolos grąžinimo laikui, atsakovas skolos negrąžino, prie ieškovės išlaikymo ir pagalbos jai teikimo neprisidėjo, tai įrodo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas dėl išlaikymo jai priteisimo iš atsakovo. Atsakovas paimtą skolą nėra grąžinęs, prašomas gražiuoju tai padaryti nesiruošia.

9Ieškovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovui pinigus paskolino 2013 metais, tada, kai pablogėjo jos sveikata juos išėmė iš banko. Davė dalimis – 3 kartus po 10 tūkst., 1 kartą – 5 tūkst. Skolino su sąlyga, kad jeigu atsakovas su žmona jos nežiūrės – turės grąžinti, nes jie skirti ieškovės slaugymui, jos priežiūrai, o dabar negauna jokios priežiūros iš jo. Nurodė, kad sūnus priteistą išlaikymą moka. Duodama pinigus su sūnumi sutarė gerai, pasitikėjo, jis visur kur reikia nuveždavo, atveždavo maisto. Pradėjo nesutarti 2015 metų pradžioje, kai atsakovas po jo sūnaus mirties nustojo rūpintis ieškove. Paprašius grąžinti atsakovo pinigų jis jai nieko nesakė, tik marti sakė, buvo grąžinti 5 tūkst. litų, tačiau tai buvo ne tie pinigai. Pinigų reikia priežiūrai, nes silpna sveikata. Anūko laidotuvėm pinigų nedavė, nes jam dar gyvam būnant davė jam automobilio remontui, jo gydymui. Pinigus skolino lygiai taip kaip, kad į taupomą kasą būtų padėjusi ir vėl ėmusi.

10Atsakovas G. Ž. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 29-32).

11Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad šalių ginčas dėl išlaikymo ieškovei priteisimo yra išspręstas 2015 m. gruodžio 8 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015. Minėtame sprendime konstatuota, kad ieškovė nevengė atlikti savo pareigų sūnui, rėmė jį finansiškai, ieškovė pati geranoriškai perdavė atsakovui 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sumą kaip paramą bei dovaną, o ne paskolą. Nuo civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015 sprendimo įsiteisėjimo praėjus beveik penkiems mėnesiams ieškovė pateikė teismui priešingą ieškinį, nurodydama, kad 11 584,80 Eur (40 000,00 Lt) sumą ji paskolino terminuotai su jos išgalvotu terminu, nors minėtos išnagrinėtos civilinės bylos dėl išlaikymo priteisimo metu nenurodė, jog turi vertingą turtinę teisę- gautiną 40000 lt sumą. 2015 m. lapkričio 9 d. posėdyje ieškovė nurodė: daviau 5000 lt mašinai, 2012 m. gruodžio 14 d. daviau abiems po 10000 Lt, 2013 m. gruodžio 18 d. nuėmiau 10000 lt G. ir 5000 Lt L., 2013 m. 5000 Lt daviau už mašiną, viso 40000 Lt“. Vėliau ieškovė tame posėdyje nurodė: „sakiau išleisti būtinam būtinam reikalui...šitie pinigai už priežiūrą mano...aš tikrai sakiau duodama tuos pinigus, kad čia bus mano priežiūrai, kad mane vežios“. Neaišku, kodėl ieškovė nenurodė paskolos santykių tariamo buvimo toje byloje, neaiškino apie paskolos grąžinimo prievolę ir jos terminą, kai tas terminas jau tada buvo praėjęs. Atsakovas neturėjo nei noro, nei valios sudaryti paskolos sutartį, jau toje byloje atsakovas nurodė, kad apie metus laikė tuos pinigus nežinodamas ką su jais daryti, o po to su mamos pritarimu pradėjo juos leisti pagerindamas buitį, dalį pinigų išleisdamas žuvusio sūnaus laidotuvėms. Ieškovė niekada nesiaiškino ar kada pajėgs jis tokią sumą grąžinti, jis jokio tikslo pats neturėjo skolintis pinigų.

12Atsakovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ieškovė tikrai duodavo daug pinigų, tai gali būti ir didesnė, ir mažesnė suma, kiek ieškovė ieškinyje priskaičiavusi, tačiau duodama pinigus niekada nepasakė, kad tai skolinami pinigai, paprasčiausiai juos davė, nesakė, kam jie turi būti naudojami. Apie 2013 m. duotus pinigus nebuvo jokio klausimo, jų jau nebuvo, o 2014 m. duotus pinigus 5000 Lt sakė saugoti, todėl jis po laidotuvių tuos 5000 lt grąžino. Duodama sakydavo: „imkit vaikai pinigų“, tai būdavo siurprizas, jam netikėta, nes eilinių apsilankymų metu duodavo. Skirtumo tarp duodamų pinigų davimo 2013, 2014 metais niekada nebuvo. Mano, kad visi apskritai ieškovės duoti pinigai yra ieškinyje nurodyti, tame tarpe ir tie 5000 Lt kurie buvo grąžinti. Nuvažiavus į tetos laidotuves 2013 metais, ieškovė pasakė, kad reikia geresnės mašinos atsakovui, tuo tikslu davė 5 tūkst. naujam automobiliui, atsakovas už tuos pinigus nusipirko naujesnį automobilį. Pinigų suma skirta automobiliui įeina į nurodomą ieškinyje sumą. Pinigų namo remontui neprašė, nes turėjo tam tikslui pasiėmęs paskolą. Duotus pinigus taip pat išleido namo remontui, jį tobulino. Ieškovė prašomą priteisti sumą perdavė daugiau kaip per 2 kartus. Pats niekada neprašė pinigų, nežinojo nieko kiek ji jų turėjo. Pinigus duodavo eilinio apsilankymo metu, niekieno neprašoma. Manė, kad pinigai duodami tam, kad po jos mirties niekam nekiltų ginčų. Pinigais disponavo savo nuožiūra. Kai 2014 m. pabaigoje davė 5 tūkst., kuriuos pasakė saugoti ir kai pasakys ieškovė, reikės grąžinti. Po sūnaus laidotuvių, 2015 metų pradžioje nuvežė 5 tūkst. grynais ir grąžino, jokio dokumento nepasirašė. Kai ieškovė duodavo pinigus niekada nieko nepasirašinėdavo. Su ieškove dabar visiškai nebendrauja, teikia jai išlaikymą pagal teismo sprendimą. Ieškovė po kivirčo neprašė sūnaus atvažiuoti pas ją. Paskolą supranta kaip sumą, kurią reikia grąžinti tam tikru terminu, tačiau ieškovė duodama pinigus nesakydavo kad reikės grąžinti.

13Atsakovo atstovas advokatas D. V. teismo posėdyje prašo ieškinį atmesti, kadangi visuma argumentų paneigia ieškinio tenkinimo galimybę ir jo pagrįstumą. Ieškovė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 atskleidė teismui, kad ji neskolino ginčo pinigų. Ieškovė nenurodo jokio įrodymo, kuriuo remiantis būtų nustatytas terminas grąžinti skolai, neįrodyta ir žodinė paskolos sutartis, jos egzistavimas. Jokių įrodinėjimo priemonių, išskyrus savo parodymus, ieškovė nepateikia. Ieškovė turi įrodyti, kad buvo susiklostę paskoliniai santykiai. Byloje neginčijama aplinkybė, kad atsakovė yra savo sūnui ir jo dviem vaikams davusi pinigų. Duodant pinigus šalims nebuvo būtina nustatyti, kad pinigai buvo duodami su sąlyga, kadangi CK yra numatytos vaikų ir tėvų išlaikymo sąlygos, jeigu reikalinga paramos. Atsakovas ir taip visapusiškai rėmė savo motiną. Teisinių santykių kvalifikavimas byloje neaiškus, tačiau sutartinius santykius šalys pripažįsta. Svarbu nustatyti teisinių santykių prigimtį. Ieškinyje ieškovė neįrodė paskolos sutarties sąlygų, duodama pinigus taip pat jų nenustatė. Atsakovas neprašė ieškovės pinigų, nes atsakovo finansinė padėtis nebloga. Pati ieškovė pripažįsta, kad 5 tūkst. Lt davė savo laidotuvėms, kuriuos paprašiusi atsakovo, atgavo. Pretenzija dėl pinigų grąžinimo nebuvo pareikšta, ieškovė pasirinko ieškiniu prisiteisti pinigus. Pati ieškovė nurodo, kad pinigus davė ir L. Ž., tačiau ji nėra įtraukta į atsakovų sąrašą. Tai papildomai nurodo ieškinio nepagrįstumą.

14Ieškinys atmestinas.

15Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė E. Ž. yra atsakovo G. Ž. motina (b. l. 9-11). Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 ieškovei priteistas iš atsakovo išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis, jas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 5 - 8).

16CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011; kt.). Tokiais atvejais sandorio sudarymo faktą šalis turi įrodyti leistinais įrodymais, pvz., rašytiniais ar daiktiniais. Taigi sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti jį rašytine forma, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui. Pažymėtina, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nustatyta rašytinės sandorio formos nesilaikymo padarinių taisyklės išimtis, pagal kurią teismui suteikta teisė draudimo remtis liudytojų parodymais netaikyti, kai konstatuojama esminė sąlyga – jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams; įstatyme nustatytas nebaigtinis aplinkybių, įgalinančių teismą taikyti nurodytą įrodinėjimo taisyklę, sąrašas: 1) yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų; 2) sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės; 3) atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu; 4) atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Ginčijant paskolos sutartį įstatymo leidžiama netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais ir tais atvejais, kai sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (CK 6.875 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies ir 6.875 straipsnio 2 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teismui absoliučią sprendimo laisvę. Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; tai reiškia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyme nustatytas aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra principinė įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. A. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-377/2009; kt.). Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ieškovė pareikštą reikalavimą dėl 11584,80 Eur (40000 Lt) paskolos priteisimo įrodinėjo savo paaiškinimais ir įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015. Atsakovas, neigdamas paskolinius santykius, rėmėsi ne tik savo paaiškinimais, bet ir liudytojos L. Ž. parodymais bei civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 nustatytomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius (artimi giminaičiai – motina ir sūnus, bei jo sutuoktinė), sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, ypač į tai, kad liudytoja, kaip atsakovo sutuoktinė, tiesiogiai gavo iš ieškovės tam tikras pinigų sumas, nurodytas ieškinyje, ir dalyvavo šių pinigų davimo metu, ką pripažino pati ieškovė, tačiau byloje dalyvaujančiu asmeniu ji nebuvo įtraukta, konstatuotina, kad draudimo remtis liudytojo parodymais yra pagrindas netaikyti, kadangi toks draudimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.93 straipsnio 2, 6 dalys, 6.871 straipsnio 1 dalis).

17Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur, turi būti rašytinė. Kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis, 6.192 straipsnio 2 dalis). Jei paskolos suma viršija 3000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn bei paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P. , bylos Nr. 3K-3-544/2011; kt.). Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nėra sudarę paskolos sutarties raštu, taip pat nėra apsikeitę raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija. Pažymėtina, kad ieškovės prašoma priteisti suma ženkliai viršija 3000 Eur sumą, kad minėta duota suma buvo grynaisiais pinigais, todėl tokiam sandoriui privaloma ne tik paprasta rašytinė forma, tačiau notarinė, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo laikytasi (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Byloje taip pat nėra pateikta joks kitas skolos dokumentas, kurį būtų pasirašęs paskolos gavėjas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui kaip to reikalauja CK 6.871 straipsnio 3 dalis. CK 6.871 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas atitinka civiliniuose teisiniuose taikytiną protingo žmogaus standartą. Byloje iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ji pinigus prieš duodama atsakovui nuimdavo juos nuo taupomos kasos, tokiu būdu konstatuotina, kad ji laikydama minėtas pinigų sumas banke buvo pakankamai atidi, protinga ir rūpestinga dėl jų laikymo saugumo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės argumentas kad pinigus davė skolon tikslu ją prižiūrėti ir esant pasitikėjimo santykiams nepasirūpino duodamų skolon pinigų įforminimu kokiame tai skolos dokumente, yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neatitinkantis vidutiniškai protingo, rūpestingo ir apdairaus asmens standarto (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 6.871 straipsnio 3 dalis).

18Sutarčių teisėje sutarties sąlygos skirstomos į esmines ir antraeiles. Sutarties šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų – sutartis galioja (CK 6.162 straipsnio 2 dalis), o antraeilės sąlygos nelemia sutarties galiojimo, dėl jų šalys gali susitarti ir vėliau arba, esant ginčui dėl tokių sąlygų, kreiptis į teismą dėl jų nustatymo teismo sprendimu. Paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalis – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką, jo dalį ir atlygį už daikto skolinimą, jeigu toks buvo šalių sutartas. Taigi, tik esant esminėms paskolos sutarties sąlygoms ( paskolos dalyko perdavimui paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimui grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą) laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad paskolos sutarties sudarymo faktui konstatuoti nepakanka įrodyti vien tik pinigų perdavimo fakto, turi būti įrodytos ir kitos aplinkybės, t. y. kad pinigus gavęs asmuo įsipareigojo juos grąžinti. Pastarosios aplinkybės kaip tik ir lemia ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ar kitas sandoris (pavyzdžiui, dovanojimo). Todėl, kilus ginčui dėl šalių teisinių santykių kvalifikavimo, yra svarbu išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnis). Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji skolino atsakovui pinigus ir kad pinigai buvo perduoti atsakovui įsipareigojant juos grąžinti, o atsakovui, ginčijant paskolinius santykius, teko pareiga įrodyti jo įrodinėjamas aplinkybes, susijusias su atsikirtimais į ieškinį (CPK 12, 178 straipsniai). Minėtos aplinkybės gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai. Byloje ginčo, kad ieškovė davė, o atsakovas kartu su sutuoktine gavo iš ieškovės pinigų nekilo. Atsakovas pinigų gavimo fakto neneigė, tačiau bylos nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad jokia paskolos sutartis nebuvo sudaryta, ir teigė, kad šią sumą, didesnę ar mažesnę ieškovė davė kaip dovaną. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, pinigų davimo metu šalys palaikė artimus giminiškus santykius, atsakovas (sūnus) kartą į savaitę lankydavo ieškovę (motiną), atveždavo jai maisto, tą pripažino pati ieškovė, nurodydama, kad tuo metu jų santykiai buvo normalūs, kad ji yra davusi atsakovui kaip sūnui ir daugiau pinigų, kad rėmė ne tik jį, bet ir anūkus. Šalių santykiai pašlijo 2015 metų pradžioje. Pažymėtina, kad ieškovė neįrodė ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad 2013 metais davė būtent 11 584,80 Eur (40000 Lt). Kaip matyti iš šioje byloje pareikšto ieškinio, ieškovė nurodo, kad 2013 metais atsakovui ir jo sutuoktinei per kelis kartus jiems atvykus į jos namus ji perdavė 11 584,80 Eur (40000 Lt) (b. l. 2). Tuo tarpu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 dėl išlaikymo priteisimo, kurios įsiteisėjusiu sprendimu šalys remiasi, ieškovė teigė, kad 11 584,80 Eur (40000 Lt) perdavė atsakovui su sutuoktine 2012 ir 2013 metais, dėl ko ji ir kreipėsi į teismą dėl paramos skyrimo, dėl ko ji atidavusi santaupas atsakovui buvo priversta prašyti atsakovo paramos (b. l. 109 – 116 iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, kad davė 11 584,80 Eur (40000 Lt), o teismo posėdžio metu nurodė, kad davė dalimis – 3 kartus po 10000 Lt, 1 kartą – 5000 Lt. Tokiu būdu ieškovės paaiškinimai dėl duotų pinigų sumos ir jų davimo laikotarpio yra nenuoseklūs ir prieštaringi, dėl ko teismas vertina juos kritiškai. Pažymėtina, kad vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lietuva Statoil“ v. UAB „DL logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2012; kt.). Taigi, byloje esančius įrodymus tiria ir vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

19Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas, pateiktas prekes ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Ieškovės žodinis nurodymas „duodu su sąlyga, skolinu“ yra vienašališka sąlyga; nėra kitos privalomos tokiam sandoriui sudaryti sąlygos – atsakovo įsipareigojimo grąžinti skolą. Ieškovė jokių įrodymų, kurie patvirtintų atsakovo įsipareigojimą grąžinti ieškovės jam duotą sumą, t. y. kitą būtinąjį paskolos sutarties elementą, nepateikė. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė atsakovui davė pinigus, atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovui duotų lėšų paskirtį, todėl šalių pripažintas pinigų davimo ir gavimo faktas pagal CPK 6.871 straipsnį nepatvirtina šalių paskolos sutarties sudarymo fakto. Pažymėtina, kad vien tik pinigų davimas ir gavimas, nesant jokių kitų įrodymų išreiškiančių šalių valią sudaryti paskolos sutartį, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie paskolinių santykių tarp šalių buvimą. Ieškovė neargumentavo ir neįrodė šalių susitarimo tikslo, nenurodė priežasčių, lėmusių jos nurodytą skolos grąžinimo terminą, žodžiu sutartas palūkanas. Argumentai, kad tokių sumų tėvai vaikams neduoda, nedovanoja, kad skolino su sąlyga ieškovę prižiūrėti, slaugyti yra nepagrįsti, teisiškai nereikšmingi, paremti samprotavimais ir prielaidomis, prieštaraujantys pačios ieškovės nurodytoms aplinkybėms, kad ji leido pinigus išleisti būtinam reikalui, kad minėtus pinigus ji dalimis nuimdavo nuo taupomos kasos ir duodavo tai atsakovui, tai jo sutuoktinei, tai jiems abiems, kaip pati ieškovė teigė jos priežiūrai, slaugymui, mašinos pirkimui, o ne tikslu paskolinti, duoti tam tikram laikui (kaip nurodė ieškovė ieškinyje iki 2015 m. pradžios) pasaugoti, todėl nesant byloje įrodytam atsakovo įsipareigojimo grąžinti minėtus pinigus faktui, laikytina, kad ieškovė neįrodė paskolinių santykių tarp šalių egzistavimo (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Atsakovas, norėdamas paneigti paskolos santykių tarp šalių buvimą, įrodinėjo, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes pinigus iš ieškovės jis gavo ne pagal paskolos sutartį, o kitu pagrindu - dovanojimo (CPK 178 straipsnis, CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Minėtas atsakovo nurodytas aplinkybes, susijusias su sandorio pobūdžiu, patvirtino liudytoja L. Ž., parodydama, kad ieškovė duodama pinigus niekada nesakė, kad tie pinigai yra paskola, ar kad skirti ją išlaikyti senatvėje, sakė pinigus leisti ten, kur jų labiausiai reikia, duodama pinigus sakydavo, kad „vaikai esate jauni, jums jų reikia“, už tuos pinigus ieškovei pirkdavo maisto, ieškovė neklausė, kur deda pinigus, todėl juos leido savo nuožiūra, ginčų dėl to iškilę nebuvo, pinigai buvo duodami be jokių sąlygų ir be jokio tikslo, todėl galvoja, kad ieškovė pinigus dovanojo. Kaip minėta aukščiau, teismas netaiko draudimo remtis liudytojo parodymais, kadangi tai prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.93 straipsnio 2, 6 dalys, 6.871 straipsnio 1 dalis). Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad pinigus iš ieškovės jis gavo dovanojimo pagrindu patvirtina ne tik minėtos liudytojos parodymai, tačiau tai patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 įsiteisėjusiame sprendime nurodytos aplinkybės, laikytinos prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Minėtu įsiteisėjusiu sprendimu nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis pakankamai gera, jis neturi išlaikytinių, turi nekilnojamojo (žemės sklypų) ir kilnojamojo (transporto priemonių) turto, dirba Alytaus apskrities Vyriausiame apskrities komisariate, darbo užmokestis apie 830 Eur, atsakovo sutuoktinė taip pat dirbanti, todėl konstatuotina, kad atsakovui iš ieškovės nebuvo poreikio skolintis. Be to, 2013 metais ieškovei duodant pinigus atsakovui ir jo sutuoktinei, atsakovas jau buvo pasiskolinęs iš banko, su kuriuo buvo sudaręs 2011 m. kovo 21 d. kreditavimo sutartį (b. l. 109 – 116 iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015). Minėtu sprendimu taip pat nustatyta, kad ieškovė nevengė atlikti savo pareigų sūnui, jį rėmė finansiškai, geranoriškai padėjo savo sūnui, atidavė santaupas (b. l. 109 – 116 iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015). Pažymėtina, kad nei 2015 m. liepos 10 d. paduodama ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 dėl paramos priteisimo nei jos nagrinėjimo metu (teismo posėdžiai: 2015 m. spalio 2 d., 2015 m. lapkričio 9 d.) ieškovė nenurodė teismui aplinkybių, susijusių su egzistuojančia turtine reikalavimo teise, su tuo, kad atsakovas jai skolingas 11 584,80 Eur (40000 Lt), nors tariamos paskolos tariamas grąžinimo terminas (2015 m. pradžia) jau senai buvo praėjęs (prijungta civilinė byla Nr. 2-1257-962/2015). Minėtos prijungtos civilinės bylos nagrinėjimo metu ir šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė aiškiai ir ne kartą buvo nurodžiusi, kad pinigus davė jos priežiūrai, kad ją vežios, leido juos išleisti būtinam reikalui, tačiau nei prijungtoje civilinėje byloje nei šioje byloje ieškovė neteigė ir neįrodė, kad perduodant atsakovui ir jo sutuoktinei pinigus ji aiškiai būtų nurodžiusi, jog duodamas būtent paskolos sutarties dalykas (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Neįvardijus lėšų davimo paskirties nėra akivaizdus faktas, kad duodamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas, nėra įrodyta ir prievolė grąžinti gautą paskolą. Įvertinant tai, kad šalis siejo giminystės ryšiai (ieškovė ir atsakovas yra motina ir sūnus), šalių santykiai pinigų davimo metu buvo geri, duodamos lėšos galėjo buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. Juolab, pati ieškovė tiek šios nagrinėjamos civilinės bylos metu, tiek prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015 nagrinėjimo metu nurodė, jog ji davė 5000 Lt mašinai, kad ją pavežiotų, duodavo po 50 Lt, kad nuvežtų į kapus, leido pinigus išleisti būtinam reikalui, duodama tuos pinigus sakė, kad tai bus jos priežiūrai, kad ją vežios, duodama pinigus su sūnumi sutarė gerai, pasitikėjo, jis visur kur reikia nuveždavo, atveždavo maisto (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-1257-962/2015 2015 m. lapkričio 9 d. teismo posėdis, šios nagrinėjamos civilinės bylos 2016 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdis). Ieškovės argumentai ir noras šalių santykius kvalifikuoti kaip paskolinius, vertintini kaip nenuosekli ir civilinėje byloje Nr. 2-1257-962/2015 dėl paramos priteisimo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytoms aplinkybėms prieštaraujanti ieškovės pozicija, kuri ne tik nepatvirtina ieškovės įrodinėjamų aplinkybių apie šalių paskolinius santykius, apie 11 584,80 Eur (40000 Lt) paskolintos sumos buvimą, bet priešingai, leidžia daugiau tikėti atsakovo argumentais, kad pinigai buvo ieškovės dovana atsakovui, palaikant artimus tarpusavio santykius, atsidėkojant už sūnaus rūpinimąsi, dėl ko ieškovė, iki šalių santykiai nepasikeitė (nenutrūko), nereiškė atsakovui jokių turtinių reikalavimų, t. y. atleido jį nuo turtinės pareigos grąžinti pinigus (CK 6.465 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis). Ieškovė nepateikė jokių rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta tiek jos kaip paskolos davėjos valia perduoti paskolos dalyką, tiek paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad žodine sutartimi duoti grynieji pinigai buvo perduoti būtent kaip paskolos dalykas. Fakto dėl paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) egzistavimo negalėjo pavirtinti ir teisme apklausta liudytoja L. Ž., kuriai ieškovė tiesiogiai taip pat davė pinigų sumas, nurodytas šiame ieškinyje, tačiau jos neįtraukė byloje dalyvaujančiu asmeniu (CPK 37, 41, 42, 43 straipsniai). Nors bylos nagrinėjimo eigoje nustatyta, kad ieškinio reikalavimas gali būti nukreiptas kitiems byloje nedalyvaujantiems asmenims, nes pati ieškovė pripažino, kad pinigus, nurodytus ieškinyje davė ne tik atsakovui, bet ir jo sutuoktinei L. Ž., tačiau ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko advokato, teismui nepateikė prašymo patraukti minėto asmens bendraatsakove, ieškinio reikalavimo dėl 11584,80 Eur paskolos, 579,24 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų priteisimo netikslino net ir išklausius minėtą asmenį – atsakovo sutuoktinę kaip liudytoją šioje byloje, jai pripažįstant faktą, kad tam tikras pinigų sumas, nurodytas ieškinyje, ji iš ieškovės gavo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad netinkamos šalies pakeitimas tinkama yra įstatyme nustatytas vienas iš bylos šalies disponavimo procesinėmis teisėmis atvejų, kai pati šalis savo iniciatyva gali pasinaudoti tokia procesine teise, tačiau, nesant bylos šalies iniciatyvos ar jai nesutikus pakeisti atsakovo, jo pakeitimas nėra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011, 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Pažymėtina, kad teismas, vadovaudamasis CPK 414 straipsnio 2 dalimi, turi teisę savo iniciatyva įtraukti dalyvauti byloje antrąjį atsakovą tik darbo bylose. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, teismas vadovaudamasis dispozityvumo principu, tuo, kad ieškovė atstovaujama advokato, tuo, kad neįtrauktas byloje bendraatsakovis buvo išklausytas kaip liudytojas ir nesant byloje ieškovės prašymo, minėto papildomo atsakovo savo iniciatyva neįtraukė (CPK 42, 43, 45 straipsniai). Pažymėtina, kad atsakovo nurodytą aplinkybę, jog 5000 Lt, skirtų ieškovės laidotuvėms, 2015 metų pradžioje ieškovei pareikalavus atsakovas grąžino, pati ieškovė pripažino, tačiau nurodė, jog šie grąžinti pinigai neįeina į ieškinio sumą (CPK 178, 182, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į išvardintas teisiškai reikšmingas aplinkybes, į tai, kad nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus (CPK 178, 185, 186 straipsniai). Išskyrus ieškovės teiginius, kad atsakovui pinigus skolino, byloje nėra daugiau jokių įrodymų apie šalių paskolinius santykius, nėra įrodymų dėl kokios pinigų sumos paskolos buvo deramasi ir sutarta, nenurodytos paskolos grąžinimo sąlygos, neįrodyta, kad atsakovas būtų įsipareigojęs grąžinti ieškovei pinigus, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovė neįrodė esminės paskolos sutarties sąlygos, t.y. atsakovo, ieškovės teigimu paskolos gavėjo, įsipareigojimo grąžinti pinigus, ir šalių nesaistė paskoliniai santykiai, todėl ieškinys atmestinas ieškovei neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji grindė ieškinio reikalavimą (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

20CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, minėtos išlaidos nepaskirstytinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

21Teismas šioje byloje patyrė 7,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ieškinį atmetus ir esant ieškovei 50 procentų atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 3,85 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos ir palūkanų priteisimo atmesti.

24Priteisti iš ieškovės E. Ž., asmens kodas ( - ) 3,85 Eur (tris eurus 85 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. ( - ), “Swedbank” AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

25Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Prienų rajono apylinkės teismą.

1. Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Baumilė,... 2. sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,... 3. dalyvaujant ieškovei E. Ž., jos atstovui advokatui J. L.,... 4. atsakovui G. Ž., jo atstovui advokatui D. V.,... 5. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. Ieškovė E. Ž. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Prienų rajono... 8. Ieškinys grindžiamas tuo, kad 2013 metais per kelis kartus savo sūnui... 9. Ieškovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovui pinigus paskolino... 10. Atsakovas G. Ž. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu... 11. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad šalių ginčas dėl išlaikymo ieškovei... 12. Atsakovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad ieškovė tikrai duodavo... 13. Atsakovo atstovas advokatas D. V. teismo posėdyje prašo ieškinį atmesti,... 14. Ieškinys atmestinas.... 15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė E. Ž. yra atsakovo G.... 16. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad... 17. Sandoriai, taigi ir sutartys, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine... 18. Sutarčių teisėje sutarties sąlygos skirstomos į esmines ir antraeiles.... 19. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų... 20. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 21. Teismas šioje byloje patyrė 7,70 Eur procesinių dokumentų įteikimo... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80... 23. ieškovės E. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos ir palūkanų... 24. Priteisti iš ieškovės E. Ž., asmens kodas ( - ) 3,85 Eur (tris eurus 85 ct)... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...