Byla 1A-826-582-2012
Dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Dmitrijaus Korsakovo, teisėjų: Reginos Majauskienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Žanetai Misiūnienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, nukentėjusiajai A. M., jos atstovui advokatui Daliui Mecelicai, nuteistosios V. Š. B. gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. Š. B. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 5 d. ir nuteista 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. LR BK 75 str. 1 d. tvarka bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šį laiką pradėti dirbti ar mokytis.

3Iš nuteistosios priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui 2973,48 Lt. D. J. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistosios priteista 10 000 Lt neturtinės žalos bei 1210 Lt proceso išlaidų bei iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 621,86 Lt turtinės žalos. A. M. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistosios priteista 20 000 Lt neturtinės žalos. I. P. V. ieškinys patenkintas iš dalies ir iš nuteistosios priteista 20 000 Lt neturtinės žalos bei iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista 300 Lt turtinės žalos.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

5V. Š. B. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugomo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus bei kitam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatyta, jog 2011-07-15 apie 16 val. 40 min., vairuodama automobilį „VW Sharan“, v.nr. ( - ) kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai, ( - ) kilometre, ( - ) savivaldybėje, važiuodama Marijampolės kryptimi, pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 punkto reikalavimus, t.y., nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur kliudė priešais atvažiuojantį automobilį-vilkiką „Scania“, v.nr. ( - ) su puspriekabe „Schmitz“, v.nr. ( - ) , vairuojamą M. B., bei po šio kontakto su vilkiku ir puspriekabe susidūrė su taip pat iš priešais jai važiavusiu automobiliu „Audi 100“, v.nr. ( - ) vairuojamu R. M., po ko minėto automobilio „Audi 100“, v.nr. ( - ) išlėkęs variklis kliudė jam iš paskos važiavusį automobilį „VW Passat“, v.nr. ( - ) vairuojamą V. M., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo automobilio „Audi 100“, v.nr. ( - ) vairuotojas R. M. bei buvo nesunkiai sutrikdyta automobiliu „Audi 100“ važiavusios keleivės D. J. sveikata.

6Nukentėjusioji A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. rugpjūčio 1 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo ir priteisti A. M. naudai 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

7Apeliantės nuomone, nuosprendis dalyje dėl jos - nukentėjusiosios A. M. civilinio ieškinio išsprendimo yra visiškai nepagrįstas ir keistinas, kadangi teismas nesivadovavo LR CK nuostatomis, jas pažeidė, nesivadovavo konstituciniu žalos atlyginimo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d., kuriame imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų, pažeidė LR BPK 44 str., BPK 109 str., nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos šiuo klausimu, dėl ko sprendimas šioje dalyje keistinas.

8Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M., A. M. ir M. M. buvo pripažinti nukentėjusiaisiais ir kartu pareiškė civilinį ieškinį 150 000 Lt sumai. Neturtinės žalos dydis, kurį prašė priteisti iš kaltinamosios buvo 150 000 Lt - paskirstant jai ir abiems vaikams po 50 000 Lt. Tačiau pirmosios instancijos teismas nors ir konstatavo, kad A. M. buvo byloje pripažinta nukentėjusiąja, nurodė, kad civilinis ieškinys patenkinamas iš dalies, vadovaujantis formuojama teismų praktika panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose, priteisiant nukentėjusiajai 20000 Lt neturtinės žalos. Nesuprantama, kokiu pagrindu teismas nustatė, jog ji su vyru ketino skirtis, nes jis paskutiniu metu draugavo su D. J.. Su tokiomis teismo faktinėmis aplinkybėmis visiškai nesutinka, nes jos neatitinka tikrovės. Pažymėtina, jog tokių aplinkybių nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžiuose nenurodė. Teismo posėdžio metu tik nurodė, kad „jų santykiuose buvo visko, kad Jurgaitienė draugavo su jos vyru. Apie kitą moterį sužinojo tik tada kai atvažiavo atpažinti vyro kūno ir atsiimti vyro daiktų“. Teismo motyvai, kad ji ketino skirtis ir kad žinojo, kad jos vyras draugavo su D. J. ne tik kad neteisybė, bet ir yra įžeidžiantys ir akivaizdžiai šališki. Aplinkybę, kad teismas, priimdamas skundžiamo nuosprendžio dalį, buvo šališkas, patvirtina ir tai, jog teismas, spręsdamas dėl jos civilinio ieškinio reikalavimų patenkinimo, pasisakė, jog neturtinės žalos dydis negali būti naudojamas kaip nepagrįsto praturtėjimo priemonė.

9Teismas, priteisdamas 20 000 Lt neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino, kad per įvykį dėl kaltinamosios kaltės žuvo jos vyras ir vaikų tėvas, kuriam buvo 44 metai, kad po įvykio jie tapo jautrūs, dirglūs, kad jos atmintyje kartojasi nelaimės pasekmių vaizdai, iš nevilties ir bejėgiškumo ką nors pakeisti ji yra dvasiškai palūžusi, prarado brangų žmogų, su kuriuo kūrė bendrą ateitį, yra morališkai sugniuždyta, patyrė ir patirs nepatogumus, kad kaltinamoji per visą procesą keitė savo nuomonę dėl savo kaltės, siekė išvengti atsakomybės nurodydama, kad tai galimai įvyko dėl automobilio techninės būklės, bei kad kaltinamoji nei jos, nei jos vaikų neatsiprašė. Be to, teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad jos sūnus A. M. turi specialiųjų poreikių ir dėl savo ligos nuolat vartoja vaistus nuo bronchinės astmos ir alerginės slogos, todėl ji priversta imti nedarbingumą ir prižiūrėti sūnų namuose, ir tokiu būdu jos mėnesinės gaunamos pajamos yra apie 500 Lt per mėnesį. Jos nepilnamečiai vaikai prarado tėvą, kuris buvo pagrindinis jų išlaikytojas.

10Teismas, mažindamas prašomos priteisti žalos dydį, pažeisdamas CK 6.250 str. normas vertino, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad kaltinamoji yra nedirbanti, išsiskyrusi, augina tris vaikus, kad kaltinamoji neturi jokio registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto. Taip teismas visiškai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, bei visiškai netinkamai aiškino ir taikė LR CK 6.250 str. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Dominuojantis kriterijus keisti teismo nustatytą neturtinės žalos dydį tokiu atveju yra padaryta žala sveikatai bei nukentėjusiojo sveikatos būklė (kasacinės bylos Nr. 2K-64/2009, 2K-167/2011). Todėl įvertinus padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, konkrečias jo aplinkybes, nuteistosios kaltę, pasekmes dėl vyro ir tėvo žūties, turtines ir neturtines pasekmes šeimai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta piniginė kompensacija yra aiškiai per maža ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Tuo labiau, kad priteista suma pinigų yra jai ir jos vaikams, tokiu būdu teismo priteista neturtinė žala už vyro netektį yra 6666,66 Lt, ir vienam vaikui tenkanti neturtinės žalos suma yra 6666,66 Lt, kai tuo tarpu visai svetimam žmogui D. J. priteista neturtinė žala siekia 10 000 Lt, o R. M. motinai priteista neturtinė žala yra 20 000 Lt. Todėl nesuprantama, dėl kokių priežasčių ir vadovaujantis kokiais kriterijais jai ir vaikams priteista neturtinė žala yra po 6666,66 Lt. Tuo labiau, kad ir 20000 Lt neturtinės žalos priteisimas už artimo žmogaus - šeimos nario mirtį neatitinka jokių teisingumo ir sąžiningumo kriterijų ir nukrypsta nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Vien nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 30 000 Lt iki 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės bylos Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Dėl žmogaus gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydžiai, priklausomai nuo bylos aplinkybių, svyruoja vidutiniškai nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, Nr. 2K-296/2009, 2K-73/2010). Todėl priteista 20 000 Lt suma neturtinei žalai dėl apeliantės vyro ir jos vaikų tėvo žūties atlyginti, neatitinka įstatymo reikalavimų bei teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose. Priteistinas neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, bei atitinkantis protingumo ir sąžiningumo principus, turėtų būti jos - A. M., A. M. ir M. M. naudai – 150 000 Lt, kadangi šiuo atveju teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal teismų praktiką absoliučių vertybių - gyvybės, sveikatos gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams, o žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi.

11Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė nukentėjusiosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistosios gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.

12Nukentėjusiosios A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

13CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) jei padaryta turtinė žala, turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis, moters nėštumas ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju, nukentėjusio asmens didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. Nors nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, itin svarbus kriterijus yra kilusios pasekmės. Tačiau teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., paprastai padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Atlygintinos neturtinės žalos dydžiui įtakos turi žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. Nepritartina praktikai, kai žalą padariusio asmens turtinė padėtis laikoma lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą.

14A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2012-01-05 nutarimu buvo pripažinta nukentėjusiąja. Kaip numato BPK 112 str. 1 d. nuostatos, nukentėjusioji A. M. iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė jos naudai priteisti iš V. Š. B. 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė A. M. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad neturtinės žalos dydis negali prieštarauti teisingumo bei protingumo principams ir negali būti naudojamas kaip nepagrįsto praturtėjimo priemonė, o turi būti nustatomas vertinant nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kaltinamojo turtinę padėtį. Teismas konstatavo, jog nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, reikia įvertinti ne tik nukentėjusiajai padarytą moralinę skriaudą, kančias ir dvasinius išgyvenimus, atsiradusius dėl vyro žūties, bet ir tai, kad žala atsirado ne tyčiniais kaltinamosios veiksmais, bet dėl neatsargumo. Kaltinamoji yra išsituokusi, augina ir viena prižiūri bei išlaiko tris mažamečius vaikus, gyvena pas tėvus ir jų yra išlaikoma, šiuo metu niekur nedirba, jos vardu kilnojamojo ar nekilnojamojo turto šiuo metu nėra.

15Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo A. M. ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai A. M. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, tiek pat, kiek ir žuvusiojo motinai I. P. V., nepakankamai įvertino neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis, teisėjų kolegijos manymu, nevisiškai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Todėl teisėjų kolegija didina nukentėjusiajai A. M. priteistiną neturtinės žalos dydį dėl G. M. žūties. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

16A. M. apeliaciniame skunde prašymą priteisti 150 000 Lt grindžia ir tuo, kad šis ieškinys turi būti priteisiamas ne tik jos, bet ir vaikų A. M. ir M. M. naudai, kiekvienam po 50 000 Lt. Toks apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

17Nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – jų tėvai, įtėviai, globėjai (CPK 38 str. 4 d.). Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys (BPK 53 str. 2 d.).

18Iš ieškinio matyti, kad A. M. prašė priteisti jos naudai 150 000 Lt iš nuteistosios. Ieškiniu ji neatstovavo savo nepilnamečių vaikų interesų ir neprašė priteisti sau ir vaikams po 50 000 Lt. Todėl teismas pagrįstai, neišeidamas už pareikšto ieškinio ribų, priteisė neturtinės žalos atlyginimą tik nukentėjusiajai A. M., bet ne jos vaikams. Tačiau pažymėtina, jog BPK 112 str. 1 d. numato, jog nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Taigi iš apeliantės neatimta teisė civilinio proceso tvarka atstovaujant savo vaikus kreiptis į teismą ir prašyti priteisti iš nuteistosios neturtinės žalos atlyginimą nepilnamečiams vaikams M. M. ir A. M., paskiriant ją priteistų lėšų uzufruktore.

19Nežiūrint to, teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad jai priteistas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas yra per mažas. A. M. dėl staigios vyro žūties neabejotinai patyrė skaudžių dvasinių išgyvenimų, kančių. Nukentėjusioji nurodo, kad dėl šio įvykio yra emociškai palūžusi. Neabejotina, kad dėl vyro mirties iš esmės pasikeitė visas A. M. gyvenimas. Ji pergyvena ne tik dėl to, jog neteko vyro, su kuriuo manė ir toliau kursianti bendrą ateitį, bet ir dviejų mažamečių vaikų tėvą, kuris buvo pagrindinis jų išlaikytojas. Tad nukentėjusioji pergyvena ne tik dėl paties vyro žuvimo fakto, bet jaučia nerimą ir dėl ateities, kadangi jai vienai teks rūpintis dviejų mažamečių vaikų auklėjimu, išlaikymu. Jai tenka aiškinti mažiems vaikams, kad tėvelis nebegrįš. Apylinkės teismas šių aplinkybių išsamiai nevertino, o A. M. priteistinos neturtinės žalos dydį motyvavo iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį žuvusiojo motinai I. P. V..

20Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus svarbus siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, todėl CK 6.250 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismus įvertinti ir nusikaltimą padariusio asmens turtinę padėtį. Į nuteistojo turtinę padėtį atsižvelgtina vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, kaip minėta, vertintina ir tai, kaip pasireiškė žalą padariusio asmens kaltė.

21Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistoji V. Š. B. padarė neatsargų nusikaltimą, dėl kurio žuvo žmogus, automobilį vairavo blaivi, todėl jos veika nebuvo pavojingesnė. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu V. Š. B. su jai pareikštu įtarimu sutiko ir savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydama, kad eismo įvykio sukelti nenorėjo, pripažino savo kaltę, kad žuvo žmogus, kad jos automobilis sukėlė eismo įvykį, prašė atleisti ir dovanoti dėl to, kad žuvo R. M., sutiko apmokėti turtinę žalą pagal pateiktus dokumentus, dėl A. M. ieškinio paaiškino, kad neturi galimybių sumokėti tiek pinigų. Darytina išvada, kad nuteistoji iš esmės pripažino savo kaltę, atsiprašė, nevengia atlyginti padarytą žalą, tačiau tam neturi lėšų. Nuteistoji anksčiau neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, turi tris mažamečius vaikus (2006, 2009 gimimo metų), nedirba, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Gražiškių seniūnės charakterizuojama teigiamai, gyvena pas savo tėvus, nekilnojamojo turto neturėjo nei iki santuokos nutraukimo (santuoka su V. B. nutraukta 2012-02-28), nei santuoką nutraukus (todėl jos santuokos nutraukimas po eismo įvykio esminės reikšmės civilinio ieškinio išsprendimui neturi).

22Pažymėtina, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis parenkamas vadovaujantis taip pat ir protingumo principu. Jis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir negali būti per didelis, nes priešingu atveju mažėja tikimybė, kad žala bus atlyginta. Nukentėjusiosios A. M. prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti visgi neatitinka protingumo principo.

23Esant šioms aplinkybės, įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, į kurias būtina atsižvelgti priteisiant neturtinę žalą, kolegija daro išvadą, jog A. M. priteistina 30 000 litų neturtinė žala. Tokį žalos dydį kolegija laiko atitinkančiu nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, gyvenimo kokybės praradimą. Toks žalos dydis, kolegijos nuomone, atitinka ir nuteistosios nusikalstamų veiksmų pobūdį bei jo neatsargią kaltę, yra realus atlyginti.

24Apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, kai buvo priteisiamos didesnės piniginės sumos, teisėjų kolegija nesivadovauja, kadangi tose bylose nagrinėtos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių, o precedento galią turi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai. Pažymėtina ir tai, kad apeliaciniame skunde nurodytose nutartyje, kuomet nukentėjusiesiems būdavo priteisiamos daug didesnės sumos, padarytos veikos būdavo daug pavojingesnės, eismo įvykiai kildavo dėl girtų vairuotojų padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nagrinėjamu atveju V. Š. B. automobilį vairavo būdama blaivi, jos padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, dėl kurių kilo eismo įvykis, nepasižymėjo ypatingumu šiurkštumu.

25Nukentėjusioji A. M. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje esančio 2012-08-20 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 652856, ataskaitos apie atliktus darbus, suteiktas konsultacijas matyti, kad A. M. už apeliacinio skundo surašymą advokato padėjėjai Rūtai Sutkutei sumokėjo 800 Lt (t. 2, b. l. 129-130). Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai atstovavo advokatas Dalius Mecelica. Iš 2012-11-14 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 677844 matyti, kad A. M. jam sumokėjo 1 500 Lt (t. 2, b. l. 137). Tad dėl apeliacinio proceso A. M. bendrai turėjo 2 300 Lt išlaidų.

26Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau tokiu atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį atsižvelgtina ne tik į nukentėjusiojo faktiškai sumokėtą pinigų sumą, bet ir į teismų praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

27Pati nuteistoji nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė ir procesas įvyko pagal nukentėjusiosios apeliacinį skundą, kuris tenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinant advokato padėjėjos ir advokato darbo bei laiko sąnaudas apeliaciniam procesui, nagrinėtų klausimų sudėtingumą, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, nukentėjusiosios prašomos priteisti turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos.

28Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., 105 str. 1 d., 106 str. 2 d.,

Nutarė

29nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

30Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį pakeisti:

31iš V. Š. B. nukentėjusiajai A. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 30 000 Lt (trisdešimties tūkstančių litų).

32Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

33Iš nuteistosios V. Š. B. priteisti nukentėjusiajai A. M. 1 100 Lt (vieną tūkstantį šimtą litų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti,

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. Š. B. pripažinta kalta pagal LR BK 281 str. 5 d. ir nuteista 2 (dvejų)... 3. Iš nuteistosios priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 5. V. Š. B. nuteista už tai, kad vairuodama transporto priemonę pažeidė... 6. Nukentėjusioji A. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. rugpjūčio 1... 7. Apeliantės nuomone, nuosprendis dalyje dėl jos - nukentėjusiosios A. M.... 8. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. M., A. M. ir M. M. buvo pripažinti... 9. Teismas, priteisdamas 20 000 Lt neturtinės žalos dydį, visiškai nevertino,... 10. Teismas, mažindamas prašomos priteisti žalos dydį, pažeisdamas CK 6.250... 11. Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė... 12. Nukentėjusiosios A. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 13. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo... 14. A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2012-01-05 nutarimu buvo pripažinta... 15. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl... 16. A. M. apeliaciniame skunde prašymą priteisti 150 000 Lt grindžia ir tuo, kad... 17. Nepilnamečių iki keturiolikos metų teises ir įstatymų saugomus interesus... 18. Iš ieškinio matyti, kad A. M. prašė priteisti jos naudai 150 000 Lt iš... 19. Nežiūrint to, teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad jai... 20. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas... 21. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistoji V. Š. B.... 22. Pažymėtina, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis parenkamas... 23. Esant šioms aplinkybės, įvertinusi visas reikšmingas bylos aplinkybes, į... 24. Apeliaciniame skunde nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis,... 25. Nukentėjusioji A. M. apeliaciniu skundu taip pat prašo priteisti... 26. Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs... 27. Pati nuteistoji nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė ir procesas įvyko... 28. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p.,... 29. nukentėjusiosios A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 30. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį... 31. iš V. Š. B. nukentėjusiajai A. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą... 32. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 33. Iš nuteistosios V. Š. B. priteisti nukentėjusiajai A. M. 1 100 Lt (vieną...