Byla e2-1399-513/2018
Dėl 123 067 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,

2sekretoriaujant Rasai Jenkutei,

3viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Maelvita“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Tavix“, ieškinį atsakovui A. P. dėl 123 067 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

4Teismas

Nustatė

5ieškovė BUAB „Maelvita“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Tavix“, ieškiniu prašo iš buvusio bendrovės vadovo A. P. priteisti 123 067 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Ieškovė nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-27 nutartimi UAB „Maelvita“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Alisanta“. Teismo 2017-01-16 ir 2017-11-28 nutartimis patvirtintas kreditorių ir jų 500 654,79 Eur finansinių reikalavimų sąrašas. UAB „Alisanta“ 2017-12-20 nutartimi atstatydinta iš bankroto administratoriaus pareigų, UAB „Tavix“ paskirta bankroto administratore. Nurodo, jog ieškinį reiškia Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 14 punkto pagrindu, kuris įpareigoja administratorių ginti visų kreditorių, taip pat ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus.

7Ieškovė nurodo, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis) ir kt., o jeigu nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, vadovas privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą. Argumentuoja, jog egzistuoja visos buvusio vadovo civilinės atsakomybės sąlygos, o bendrovei ir jos kreditoriams padarytą žalą sąlygojo netinkamas vadovo pareigos rūpestingai elgtis su bendrovės turtu vykdymas. Nurodo, jog atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis iki šiol nėra perdavęs administratoriui bendrovės turto, nors iškėlęs bankroto bylą teismas įpareigojo bankrutuojančios įmonės valdymo organus per 15 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Teigia, jog, pagal paskutinį Juridinių asmenų registrui pateiktą balansą, įmonė turėjo 123 067 Eur vertės turto, kuris neperduotas, nepateikti dokumentai, patvirtinantys jo panaudojimą, todėl padaryta neperduoto turto vertės dydžio žala įmonei, nes turto negalima panaudoti kreditorių reikalavimams tenkinti ir administravimo išlaidoms mokėti. Teigia, jog nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

8Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

9Teismas

konstatuoja:

10Ieškinys atmestinas.

11Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO ir su ieškiniu pateiktų duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-27 nutartimi, įsiteisėjusia 2016-10-08, UAB „Maelvita“ iškelta bankroto byla, administratore paskirta UAB „Alisanta“. Ta pačia nutartimi bankrutuojančios UAB „Maelvita“ valdymo organai įpareigoti per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus, o administratorius įpareigotas perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Teismo 2017-01-16 ir 2017-11-28 nutartimis patvirtintas kreditorių ir jų 500 654,79 Eur finansinių reikalavimų sąrašas. Teismo 2017-06-08 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB „Alisanta“ 2017-12-20 nutartimi atstatydinta iš bankroto administratoriaus pareigų, UAB „Tavix“ paskirta bankroto administratore.

12Nagrinėjamoje byloje ieškovė bankrutavusi įmonė prašo priteisti žalos atlyginimą iš buvusio įmonės vadovo, kurio veiksmų neteisėtumą grindžia įmonės turto, iškėlus įmonei bankroto bylą, neperdavimu bankroto administratorei.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės valdymo organu lemia tai, kad daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo pagrindu. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

14Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, turi būti nustatytos būtinosios šios atsakomybės taikymo sąlygos: ar bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, ar bendrovė patyrė žalos (nuostolių), priežastinį neteisėtų bendrovės vadovo veiksmų ir bendrovės patirtos žalos ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nustačius šias sąlygas, bendrovės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog nenustačius nors vienos privalomosios sąlygos nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

15Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą kyla materialiniai teisiniai bankroto padariniai. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga įstatymų nustatyta tvarka atsakyti už įmonei padarytą žalą. Teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimas sukelia ĮBĮ numatytus padarinius: įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą; įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą; įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų; ir kt. (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis). Pagal ĮBĮ nuostatas administratorius perima įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Jei administratoriui perduotuose įmonės finansiniuose dokumentuose užfiksuota, kad įmonėje yra konkretus turtas, įvertintas pinigų suma, ir nėra dokumentų, patvirtinančių teisėtą šio turto perleidimą tretiesiems asmenims, tai būtent šį turtą natūra ir privalo perduoti administratoriui bankrutuojančio juridinio asmens valdymo organai. Atitinkamai nustačius, kad šis turtas buvo prarastas ar neperduotas dėl juridinio asmens valdymo organo – šiuo atveju buvusio direktoriaus – kaltės ir pareigų nevykdymo (neveikimo), ir nesant dokumentų, patvirtinančių prarasto turto vertės sumažėjimą, direktorius turi atlyginti bendrovei dėl prarasto turto atsiradusią žalą, kuri lygi prarasto turto vertei, nurodytai bendrovės finansiniuose dokumentuose (CK 2.87, 6.245–6.249 ir 6.263 straipsnis).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu byloje sprendžiama dėl vadovų įmonei padarytos žalos, atsiradusios jiems netinkamai tvarkant įmonės turtą, turi būti nustatomas šios žalos faktas ir dydis. Įmonės turto netinkamu saugojimu, iššvaistymu ar kitokiu kaltu praradimu padaryta žala nustatoma pagal faktus: yra konkretaus turto ar jo nėra. Įmonės patvirtintame balanse esantys duomenys gali būti tinkama ir leistina įrodinėjimo priemonė žalos dydžiui ir faktui įrodyti (CPK 177 straipsnis), tačiau vertinant jame esančius duomenis reikia vadovautis įrodymų visumos taisykle – patvirtinto balanso finansiniai rodikliai turi būti vertinami kartu su kitais įrodymais ir iš jų visumos turi būti sprendžiama, ar balanse esantys duomenys patvirtina įmonei padarytos žalos faktą ir jos dydį (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2013).

17Nagrinėjamu atveju ieškovė argumentuoja, jog neteisėti atsakovo veiksmai pasireiškė bendrovės turto neperdavimu bankroto administratorei, o žalos dydį ieškovė grindžia balansine neperduoto turto verte.

18Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą registruoti 2016-06-01, t. y. 2015 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Pagal 2015 metų balansą, viso įmonės turto vertė sudarė 123 067 Eur, iš kurių ilgalaikio materialiojo turto vertė 466 Eur, o 122 601 Eur trumpalaikis turtas (23 771 Eur – atsargos, išankstiniai mokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, 95 382 Eur – per vienerius metus gautinos sumos, 3 448 Eur – kitas trumpalaikis turtas, 0 Eur – pinigai ir pinigų ekvivalentai). Teismo vertinimu, ieškovės pateiktų įrodymų, t. y. 2015 metų įmonės balanso, buvusio vadovo civilinei atsakomybei kilti nagrinėjamu atveju nepakanka. Ieškovė nenurodė, kokio konkretaus turto įmonės vadovas nėra perdavęs, o iš pateikto balanso duomenų negalima daryti neginčijamos išvados, kad įmonė turi realiai apčiuopiamo turto, nes didžiąją jo dalį sudaro gautinos sumos. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti ieškovas, nurodydamas žalos dydį bei pateikdamas įrodymus, patvirtinančius reikalavimą atlyginti padarytą žalą. Teigdama, kad atsakovas netinkamai vykdė pareigą su įmonės turtu elgtis atsakingai ir rūpestingai, ieškovė nenurodo jokių konkrečių šių pareigų pažeidimų, t. y. jokių konkrečių buvusio vadovo veiksmų ar neveikimo faktų, nenurodo, su kokiu konkrečiai turtu nebuvo elgiamasi rūpestingai, ar turtas prarastas, perleistas, iššvaistytas, pasisavintas ir pan. Teismo vertinimu, vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai ir CK normų perrašymas nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo civilinę atsakomybę.

19Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Tuo tarpu už ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punkte ir 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymą įstatyme yra numatyta kita poveikio priemonė – bauda, o duomenų, kad bankroto administratorė būtų kreipusis į teismą dėl baudos buvusiam vadovui skyrimo, byloje nėra.

20Minėta, jog civilinės atsakomybės taikymui būtinas jos sąlygų egzistavimas. Ieškovei nepakanka tik pareikšti, kad jos egzistuoja. Įrodinėjimas nėra savitikslis dalykas. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011-10-18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012-06-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2018-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-915/2018 kt.).

21Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog vien tik deklaratyvūs ieškovės teiginiai nesudaro pagrindo buvusio įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti, o 2015 metų balanso duomenys ir bankrutuojančios įmonės turto neperdavimo bankroto administratoriui faktas, nesant jokių kitų įrodymų, patys savaime nepatvirtina būtinų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo. Ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

22Ieškovės ieškinį atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

23Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263–270 straipsniais,

Nutarė

24ieškinį atmesti.

25Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj,... 2. sekretoriaujant Rasai Jenkutei,... 3. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios... 4. Teismas... 5. ieškovė BUAB „Maelvita“, atstovaujama bankroto administratorės UAB... 6. Ieškovė nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismo 2016-09-27 nutartimi UAB... 7. Ieškovė nurodo, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens... 8. Atsakovas A. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

... 9. Teismas... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO ir su ieškiniu pateiktų duomenų... 12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė bankrutavusi įmonė prašo priteisti žalos... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos... 14. Tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo... 15. Teismui iškėlus įmonei bankroto bylą kyla materialiniai teisiniai bankroto... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu byloje... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovė argumentuoja, jog neteisėti atsakovo veiksmai... 18. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad... 19. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įmonės vadovui... 20. Minėta, jog civilinės atsakomybės taikymui būtinas jos sąlygų... 21. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog vien... 22. Ieškovės ieškinį atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos... 23. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185,... 24. ieškinį atmesti.... 25. Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti...