Byla e2-265-454/2017
Dėl turto padalinimo, gyvenant nesusituokus, tretieji asmenys N. R., J. J

1Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,

2sekretoriaujant Aistei Jungaitytei,

3dalyvaujant ieškovui G. J., ieškovo atstovui advokatui Domui Pakėnui, atsakovei I. R., atsakovės atstovei advokatei Neringai Žukauskienei,

4nedalyvaujant tretiesiems asmenims N. R., J. J.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ieškinį atsakovei I. R. dėl turto padalinimo, gyvenant nesusituokus, tretieji asmenys N. R., J. J..

6Teismas

Nustatė

7Ieškovas patikslintu ieškiniu (2017 – 02 – 02, 4 tomas 189 b.l.) prašė pripažinti, jog ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo metu, laikotarpyje nuo 2007 m. iki 2014 m. spalio mėn., įgytas turtas yra bendroji dalinė nuosavybė ir šį turtą padalinti tokia tvarka: atsakovei priteisti: žemės sklypą, u.n. ( - ), adresas Kauno r. sav. ( - ); vandentiekio tinklus, u.n. ( - ), adresas Kauno r. sav. ( - ); gyvenamąjį namą, adresas Kauno r. sav. ( - ); UAB „( - )“, į.k. ( - ), 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt (t.y. 28,96 EUR); statybinį vagonėlį. O ieškovui priteisti: kitą inžinerinį statinį - šulinį, u.n. ( - ) adresas Kaišiadorių r. sav. ( - ); UAB „( - )“, į.k. ( - ), 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt (t.y. 28,96 EUR); 36170 EUR kompensaciją iš atsakovės už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.

8Ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog 2005 m. ieškovas susipažino su atsakove ir šalys pradėjo artimai draugauti. Ieškovas tuo metu gyveno draugo tarnybiniame bute, ( - ). Kaune, o atsakovė su savo dukra gyveno bute, adresas ( - ), Kaune. Kadangi ieškovas savo būsto neturėjo, o šalys artimai draugavo, 2007 m. ieškovas ir atsakovė bendrai nusprendė, jog ieškovas persikraustys gyventi kartu su ieškove, į butą, kurio adresas ( - ), Kaune. Ieškovas ir atsakovė kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį nuo 2007 m. iki 2014 m. spalio 31 d. Ieškovas bendro ūkio kūrimui panaudojo savo asmenines lėšas. Ieškovas 2010 metais padėjo ieškovės individualią įmonę pertvarkyti į uždarąją akcinę bendrovę. Bendrovės įstatinis kapitalas suformuotas iš bendrų lėšų. Vykdant gyvenamojo namo statybas, ieškovas organizavo darbą, priežiūrą, prisidėjo savo asmeniniu darbu.

9Ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą asmeniniu darbu bei lėšomis, todėl yra visi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatyti kriterijai ir pagrindas pripažinti, jog šalys susitarė dėl bendros jungtinės veiklos ir sukūrė bendrą turtą.

10Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė netenkinti.

11Atsakovė ir jos atstovė paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo iki tam tikro laiko draugiški santykiai. Tačiau šių santykių negalima laikyti šeimos santykiais, bendro ūkio vedimo, bendrų siekių įgyvendinimo. Kiekvienas iš jų kūrė asmeninį turtą. Tarp ieškovo ir atsakovės niekada nebuvo jokia forma išreikšto susitarimo sukurti bendrą turtą ar siekti bendro tikslo. Atsakovė įgyvendindama savo siekius naudojo išimtinai savo asmenines lėšas. Ieškovo lėšos buvo naudojamos išimtinai jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Žemės sklypui įsigyti atsakovė panaudojo asmenines lėšas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad finansiškai prisidėjo prie žemės sklypo pirkimo. Ieškovas nei finansais, nei darbu neprisidėjo vykdant gyvenamojo namo statybas. Atsakovei asmeninės nuosavybes teise priklauso UAB „( - )“ akcijos. Individuali įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę. Įstatinis kapitalas suformuotas iš įmonės ir asmeninių atsakovės lėšų. Statybinis vagonėlis taip įgytas iš asmeninių atsakovės lėšų. Tarp atsakovės ir ieškovo baigėsi draugiški santykiai, ieškovui panaudojus smurtą prieš atsakovę. Manytina, jog ieškovas kerštaudamas atsakovei, siekia finansinės sau naudos. Ieškinys turėtų būti atmestas kaip neįrodytas bei nepagrįstas.

12Ieškinys atmestinas.

13Byloje yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, neesant bendros jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos, turto įgijimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalinimo, įvertinimo.

14Ieškovas nurodė, jog su atsakove susipažino 2005 metais, atsakovė paaiškino, kad bendrauti pradėjo nuo 2007 metų. Ieškovas santuoką nutraukė 2009 - 01 - 22, o atsakovė santuoką nutraukė 2010-03-15. Todėl bylai nėra reikšmingos aplinkybės iki 2010 metų. Ieškovo reikalavimai , kaip nurodė ieškovas ir jo atstovas, yra susiję su turto kūrimu nuo 2010 metų.

15Ieškovas paaiškino, jog su atsakove gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, kartu planavo atostogas, pirko nekilnojamąjį turtą, statė namą, pertvarkė individualią įmonę, aktyviai prisidėjo savo darbu bei lėšomis. Ieškovas nurodė, kad gaunamos abiejų pajamos buvo bendros ir naudojamos bendriems poreikiams ir tikslams tenkinti. Ieškovas nurodė, jog susiklostė partnerystės santykiai.

16Ieškovo nurodytas aplinkybes atsakovė neigė. Paaiškino, kad bendravo su ieškovu, kartu važiuodavo į keliones, ieškovui netekus gyvenamo ploto, leido jam laikinai gyventi atsakovės bute, buvo draugai ir niekada nesiejo bendrų ateities planų, neplanavo kurti šeimos. Bendro biudžeto niekada nebuvo, kiekvienas tvarkėsi lėšas atskirai. Keliones planuodavo kartu su draugais, kviesdavo ieškovą, visas kelionių išlaidas apmokėdavo atsakovė. Prie žemės sklypo pirkimo ir namo statybos ieškovas savo lėšomis neprisidėjo.

17Ieškovas ir atsakovė nurodė priešingas aplinkybes. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. V. v. V. V. , bylos Nr. 3K-3-443/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š. , bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

18Ieškovas nurodė, jog sklypo ieškojo kartu, tarėsi dėl pirkimo. Sklypas įgytas iš bendrų lėšų, prisidėjo darbu. Perkant sklypą jis atsakovei davė 30 000,-Lt. Ieškovas įrodinėjo pajamų deklaracija (4 tomas puslapiai 83,84). Virš 100 000,-Lt jis turėjo susitaupęs, lėšas laikė ne banke. Atkreiptinas dėmesys, jog gyventojų pajamų (turto) deklaracijos neturi oficialaus rašytinio dokumento statuso, nes Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją šiame dokumente pateikia ne valstybės ar savivaldybės institucijos, bet pajamas siekiantis pagrįsti asmuo. Už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą atsako juos pateikęs asmuo, o ne deklaraciją priėmusi institucija. Ieškovas pirkdamas automobilį skolinosi iš banko, bet nepasinaudojo deklaruotais pinigais. Ieškovas posėdyje nurodė, kad sunku sutaupyti, o išleisti pinigus labai lengva. Tačiau tai nėra logiškai ir ekonomiškai pagrįstas paaiškinimas. Turint sukaupus virš šimto tūkstančių litų, juos laikant ne kredito įstaigoje, skolintis iš banko ir mokėti palūkanas. Todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, jog turėjo susitaupęs deklaruotą pinigų sumą ir savo asmeninėmis lėšomis galėjo prisidėti prie sklypo pirkimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks objektas kaip žemės sklypas yra specifiškas, jog jį sukuriant (įsigyjant) nėra galimybės prisidėti savo darbu, nes šis įgyjamas sandoriu, tai yra, sumokant nustatytą kainą (LAT 3K-3-62/2015). Todėl sklypas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė.

19Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad vykdant namo statybos darbus aktyviai prisidėjo asmeniniu savo darbu. Tai pasireiškė tuo, jog padėjo lieti pamatus, rūpinosi statybinių medžiagų užsakymu, liejo pamatus, atliko mūrijimo, iš bendrų lėšų apmokėdavo už atliktus darbus. Šias aplinkybes įrodinėjo liudytojų G. G., A. B. K. S., O Petrusevičiaus parodymais. Liudytojas G. G. su ieškovu yra dirbę policijoje, seniai yra pažįstami. Liudytojai G. G. ir A. B. paaiškino, kad kartu su ieškovu ardė ir vėliau liejo pakartotinai pamatus. Jie nurodė, jog už darbą mokėdavo ieškovas arba atsakovė. Liudytojas K. S., kuris vykdė techninę priežiūrą, nurodė, kad pirmieji pamatai nebuvo jo pastatyti. Darbus atliko nuo namo „dėžutės“. Ieškovą yra matęs keletą kartų statybvietėje, yra matęs kai ieškovas krovė lentas, teko pastebėti ieškovą statybvietėje neblaivų. Jis nurodė, kad jį samdė atsakovė, mokėdavo taip pat ji. Jis suprato, jog savininkė yra atsakovė. Šis liudytojas nematė pastoviai dirbančio ieškovo kokius nors darbus. Taip pat nurodė, jog jei savininkas turi lėšų samdytis techninei priežiūrai specialistą, tai paprastai savininkai statybose savo darbu neprisideda. Liudytojas O. P. vykdė statybos priežiūrą. Šis liudytojas nepastebėjo, jog ieškovas būtų dirbęs kokius nors darbus. Jis nurodė, jog tarp jo samdytų asmenų ir ieškovo buvo konfliktas, kai ieškovas, būdamas neblaivus, pradėjo vadovauti jo žmonėms. Jis atsakovei skambino ir nurodė, kad nesutinka, kad jo žmonėms vadovautų ieškovas.

20Byloje pateiktas garso įrašas iš kitos civilinės bylos. Ieškovo paaiškinimai Kauno apylinkės teismo civ. b. Nr. 2-2973-944/2014 garso įrašo (2 tomas, psl. 37) laiko atkarpoje 00:02:51-00:03:13 ieškovas kaip liudytos paaiškina, kad jis finansiškai prie gyvenamojo namo statybos yra neprisidėjęs, už viską mokėjo atsakovė. Toje pačioje byloje ieškovas paaiškino, kad (garso įrašas 2 tomas, psl. 37), laiko atkarpa 00:04:46-00:05:00) jis apie statybas nesupranta, kad neturi šioje srityje nei išsilavinimo, nei patirties. Garso įraše ieškovas teigė, kad atvykdavo į statybvietę tik pažiūrėti, paklausinėti darbininkų ką ir kaip reikia daryti, nes mokinosi pačios statybos proceso, o ne organizavimo.

21Iš nurodytų liudytojų aplinkybių, garso įrašo iš kitos civilinės bylos, darytina išvada, jog ieškovas yra lankęsis statybvietėje, galėjo epizodiškai atlikti kokius nors pagalbinius darbus, kartais sumokėdavo darbininkams pinigus už atliktus darbus, kuriuos gaudavo iš atsakovės. Todėl namas negali būti pripažįstamas bendru sutarties dalyvių turtu ir dalijamas, nes jis buvo įgytas kaip asmeninė atsakovės nuosavybė. Ieškovas pripažino aplinkybę, kad atsakovės gaunamos lėšos yra ženkliai didesnės už jo. Ieškovas, nurodydamas, kad su darbininkais atsiskaitydavo iš bendrų su atsakovė lėšų, kurios buvo laikomos sutartoje vietoje. Atsakovė neigė, jog lėšos buvo bendros. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kur buvo panaudotos jo gaunamas lėšos. Jis taip pat nurodė, kad papildomų pajamų, išskyrus pensiją dėl netekto darbingumo negaudavo. Byloje nėra įrodymų kur, kada ir kam buvo panaudotos ieškovo nurodytos ir gaunamos pajamos. Laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad piniginėmis lėšomis prisidėjo prie turto sukūrimo.

22Ieškovas prašė priteisti 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „( - )“. Ieškovas paaiškino, jog tvarkant bendrai ūkį, jis prisidėjo klinikos tvarkymo smulkiais remonto darbais kaip perdegusių lempučių pakeitimu ar vandens krano sutvarkymu. Nurodė, jog patarė, konsultavo ir padėjo pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę. Iš registrų centro išrašo matyti, kad I. R. įmonė įregistruota 1999-03-24 (1 tomas 56 puslapis). Kaip uždaroji akcinė bendrovė įregistruota 2010-07-01. Ieškovas negalėjo konkrečiai nurodyti dėl įmonės kapitalo suformavimo, dalyvavimo įmonės veikloje, konkrečios pagalbos pertvarkant įmonę. Ieškovas vienintelį skirtumą nurodė, jog uždarosios akcinės bendrovės turtas yra atskirtas nuo savininko turto, o įstatinis kapitalas suformuotas iš bendrų lėšų. Tikėtina, kad galėjo būti epizodiniai atvejai kai buvo keičiamos elektros lemputės ar taisomi vandens kranai, tačiau tokie veiksmai nepripažintini jog darbu ir asmeninėmis lėšomis buvo prisidėta prie bendro turto kūrimo. Kokia ieškovas konkrečia veikla įmonėje ir kokiu pastoviu darbu prisidėjo tvarkant įmonę, nepateikė konkrečių įrodymų. Laikytina, kad ieškovas neįrodė ir šio reikalavimo, kad piniginėmis lėšomis bei aktyviu darbu prisidėjo prie bendro turto sukūrimo.

23Ieškovas prašė priteisti kompensaciją už statybos vagonėlį, kuris nupirktas iš bendrų lėšų. Atsakovė nurodė, kad pirktas iš jos lėšų, o šiuo metu parduotas. Tikėtina, kad kažkuriuo laikotarpiu toks vagonėlis buvo. Byloje nėra konkrečių įrodymų koks ir kokios vertės vagonėlis, jo buvimo vieta nežinoma, už kiek ir kada parduotas, kur panaudotos gautos lėšos. Todėl nespręstinas šio turto įsigijimo ir padalinimo pobūdis.

24Ieškovas nurodė, jog nuo 2008 metų iki 2014 metų kartu su atsakove buvo išvykę į penkiolika turistinių kelionių. Keliones planuodavo kartu, mokama už keliones iš bendrų lėšų. Tvarkant ūkį, perkant ir gaminant maistą, viskam buvo naudojamos bendros lėšos. Atkreiptinas dėmesys, jog ten kur buvo reikalingi pinigai, ieškovas nurodo, kad panaudotos bendros lėšos. Tačiau nepateikta jokie įrodymai, kur ir kokiomis sumomis prisidėjo gaunamomis asmeninėmis lėšomis prie bendro ūkio ir turto kūrimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovas nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą, esantį Kaišiadorių r. sav. ( - ) bei ten pat inžinierinį statinį – šulinį, automobilį, įsigytą už paskolą, ieškovas nurodo kaip asmeninį turtą, kuris nedalintinas. Sodyboje atlikti pagerinimo darbai tik iš jo asmeninių lėšų, o turtas, kuris įgytas ieškovės vardu, deklaruojamas kaip kartu sukurtas iš bendrų lėšų.

25Byloje apklausti liudytojai G. G., A. B., A. D., R. B., D. C., J. C., A. M., V. V., R. M. yra artimi draugai ieškovo ir atsakovės. Liudytoja G. R. yra atsakovės dukra. Jų duoti parodymai yra palankesni tai pusei, kurią nuo seniau pažįsta, jų parodymai prieštaringi. Tačiau apibendrinus liudytojų ir šalių parodymus, tikėtina, kad šalys artimai bendravo, gyveno viename bute, tarp jų buvo intymūs santykiai, daug laiko praleisdavo kartu, bet negalima daryti kategoriškos išvados, kad gyveno kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, turėjo bendrų tikslų kurti kartu gerovę ir buitį. Pagal jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui). Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, tai yra, dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Pastatytame name gyvena ištekėjusi atsakovės dukra su vyru. Todėl negalima pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė statėsi namą bendram jų gyvenimui. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nuosekliai plėtoja teisės aiškinimą, kad jungtinės veiklos sutarties konstatavimas savaime nesukelia teisinių padarinių visam tos sutarties laikotarpiu sugyventinių įgytam turtui, o tik tam, kuris įgytas būtent tos sutarties pagrindu (LAT 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

26Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus bei posėdžio metu bylos šalių bei liudytojų paaiškinimus, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nenustačius, kad ieškovą ir atsakovę galima būtų laikyti kartu gyvenusiais nesusituokusiais asmenimis (sugyventiniais), kurie buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) siekiant įgyti žemės sklypą, pasistatyti namą, turėti bendrą uždarąją akcinę bendrovę bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškinys atmestinas (CK 4.72-4.73 str., CPK 177, 178, 185 str.).

27Ieškinį atmetus 2015-10-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi (t. 1, b.l. 11-12) taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 1 d.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame procese – bylą laimėjusiai šaliai atlyginamos jos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę teisme. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios normos turi ir prevencinį pobūdį – proceso dalyviai skatinami ieškoti kompromiso, nereikšti nepagrįstų ieškinių, pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais ir pan. Iš CPK normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas šiuo atveju priklauso nuo šalių elgesio procese. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį.

30Teismas sprendžia, kad ieškovui atsakovei pareiškus ieškinį, ji buvo priversta kreiptis dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos, siekiant apginti savo teises bei teisėtus interesus. Neturinčiam teisinio išsilavinimo asmeniui tinkamai atlikti šiuos veiksmus yra sudėtinga. Atsakovės atstovė advokatė atliko veiksmus, reikalingus tinkamai pasiruošti atstovauti savo klientę teisme, parengti procesinius dokumentus, dalyvauti teismo posėdžiuose. Pagal teismui pateiktus dokumentus išlaidos už teisinę pagalbą sudaro 4385,00 Eur (t. 2, b. l. 8-9). Teismas sprendžia, kad atsakovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas yra adekvačios bylos sudėtingumui bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atsakovės naudai – 4385,00 Eur už teisinę pagalbą,

31Be to, atmetus ieškinį iš ieškovo valstybei priteistina 555,00 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas (t. 1, b. l. 13) bei 15,40 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p. 6 p., 93 str. 1 d., 96 str., 98 str. 1 d.).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268- 270 straipsniais, teismas

Nutarė

33Ieškinį atmesti.

34Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-10-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovei I. R. (a. k. ( - ) gyv. ( - ), Kaunas) priklausantiems: žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), ir vandentiekio tinklams, unikalus Nr. ( - ), esantiems Kauno r. sav. ( - ); bei areštą atsakovei I. R. (a. k. ( - ) gyv. ( - )-17, Kaunas) priklausančioms UAB „( - )“, į. k. ( - ), 100 vnt. paprastosioms vardinėms akcijoms, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt (t.y. 28,96 EUR), kuriomis buvo užtikrinti G. J. (a.k. ( - ) ieškinio reikalavimai.

35Priteisti iš ieškovo G. J. (a.k. ( - ) atsakovei I. R. (a. k. ( - ) – 4385,00 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis, 00 ct) teisinei pagalbai apmokėti. Priteisti iš ieškovo G. J. (a.k. ( - ) valstybei 555,00 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt penkis Eur, 00 ct) žyminio mokesčio bei 15,40 Eur (penkiolika Eur, 40 ct) teismo turėtas išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pinigus sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmokos kodas 5660) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą), kvitus pristatyti į 119 kabinetą.

36Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas,... 2. sekretoriaujant Aistei Jungaitytei,... 3. dalyvaujant ieškovui G. J., ieškovo atstovui advokatui Domui Pakėnui,... 4. nedalyvaujant tretiesiems asmenims N. R., J. J.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J.... 6. Teismas... 7. Ieškovas patikslintu ieškiniu (2017 – 02 – 02, 4 tomas 189 b.l.) prašė... 8. Ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog 2005 m. ieškovas susipažino su atsakove... 9. Ieškovas ir atsakovė gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą... 10. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė netenkinti.... 11. Atsakovė ir jos atstovė paaiškino, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo iki... 12. Ieškinys atmestinas.... 13. Byloje yra kilęs ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp... 14. Ieškovas nurodė, jog su atsakove susipažino 2005 metais, atsakovė... 15. Ieškovas paaiškino, jog su atsakove gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį,... 16. Ieškovo nurodytas aplinkybes atsakovė neigė. Paaiškino, kad bendravo su... 17. Ieškovas ir atsakovė nurodė priešingas aplinkybes. Civilinės bylos... 18. Ieškovas nurodė, jog sklypo ieškojo kartu, tarėsi dėl pirkimo. Sklypas... 19. Ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad vykdant namo statybos darbus aktyviai... 20. Byloje pateiktas garso įrašas iš kitos civilinės bylos. Ieškovo... 21. Iš nurodytų liudytojų aplinkybių, garso įrašo iš kitos civilinės bylos,... 22. Ieškovas prašė priteisti 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų UAB „( -... 23. Ieškovas prašė priteisti kompensaciją už statybos vagonėlį, kuris... 24. Ieškovas nurodė, jog nuo 2008 metų iki 2014 metų kartu su atsakove buvo... 25. Byloje apklausti liudytojai G. G., A. B., A. D., R. B., D. C., J. C., A. M., V.... 26. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje esančius... 27. Ieškinį atmetus 2015-10-22 Kauno apylinkės teismo nutartimi (t. 1, b.l.... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Pagal bendrą principą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo civiliniame... 30. Teismas sprendžia, kad ieškovui atsakovei pareiškus ieškinį, ji buvo... 31. Be to, atmetus ieškinį iš ieškovo valstybei priteistina 555,00 Eur žyminio... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 33. Ieškinį atmesti.... 34. Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2015-10-22 Kauno apylinkės teismo... 35. Priteisti iš ieškovo G. J. (a.k. ( - ) atsakovei I. R. (a. k. ( - ) –... 36. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...